<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><JUDGMENT xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.JUDGMENT><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-488/16 P</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62016CJ0488</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:673">EU:C:2018:673</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>12</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>12</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.JUDGMENT><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC"><DATE ISO="20180906">2018 m. rugsėjo 6 d.</DATE> sprendimas – Byla C-488/16 P</HT></P><P><HT TYPE="SC">Bundesverband Souvenir – Geschenke – Ehrenpreise / EUIPO</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (penktoji kolegija) <HT TYPE="UC">sprendimas</HT></P><P><DATE ISO="20180906">2018 m. rugsėjo 6 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="STAR" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: vokiečių.</P></NOTE></P></TI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Apeliacinis skundas</KEYWORD><KEYWORD>Europos Sąjungos prekių ženklas</KEYWORD><KEYWORD>Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra</KEYWORD><KEYWORD>Žodinis prekių ženklas NEUSCHWANSTEIN</KEYWORD><KEYWORD>Reglamentas (EB) Nr. 207/2009 –7 straipsnio 1 dalies b ir c punktai</KEYWORD><KEYWORD>Absoliutūs atmetimo pagrindai</KEYWORD><KEYWORD>Apibūdinamasis požymis</KEYWORD><KEYWORD>Geografinės kilmės nuoroda</KEYWORD><KEYWORD>Skiriamasis požymis</KEYWORD><KEYWORD>52 straipsnio 1 dalies b punktas</KEYWORD><KEYWORD>Nesąžiningumas</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><JUDGMENT.INIT><P>Byloje C‑488/16 P</P><P>dėl <DATE ISO="20160913">2016 m. rugsėjo 13 d.</DATE> pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo</P></JUDGMENT.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">Bundesverband Souvenir – Geschenke – Ehrenpreise eV</HT>, įsteigta Veitsbronn (Vokietija), atstovaujama advokato B. Bittner,</P><PARTY.STATUS>apeliantė,</PARTY.STATUS></PLAINTIFS><AGAINST>dalyvaujant kitoms proceso šalims:</AGAINST><DEFENDANTS><P><HT TYPE="BOLD">Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO)</HT>, atstovaujamai D. Botis, A. Schifko ir D. Walicka,</P><PARTY.STATUS>atsakovei pirmojoje instancijoje,</PARTY.STATUS></DEFENDANTS><INTERVENERS><P><HT TYPE="BOLD">Freistaat Bayern</HT>, atstovaujamai advokato M. Müller,</P><PARTY.STATUS>įstojusiai į bylą šaliai pirmojoje instancijoje,</PARTY.STATUS></INTERVENERS></PARTIES><PREAMBLE><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),</P><P>kurį sudaro kolegijos pirmininkas J. L. da Cruz Vilaça, teisėjai E. Levits, A. Borg Barthet (pranešėjas), M. Berger ir F. Biltgen,</P><P>generalinis advokatas M. Wathelet,</P><P>posėdžio sekretorė R. Şereş, administratorė,</P></PREAMBLE.INIT><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus <DATE ISO="20171129">2017 m. lapkričio 29 d.</DATE> posėdžiui,</VISA><VISA>susipažinęs su <DATE ISO="20180111">2018 m. sausio 11 d.</DATE> posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,</VISA></GR.VISA><PREAMBLE.FINAL>priima šį</PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE><?PAGE NO="2"?><CONTENTS.JUDGMENT><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Sprendimą</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1</NO.P><TXT>Savo apeliaciniame skunde apeliantė <HT TYPE="ITALIC">Bundesverband Souvenir – Geschenke – Ehrenpreise eV</HT> prašo panaikinti <DATE ISO="20160705">2016 m. liepos 5 d.</DATE> Bendrojo Teismo sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bundesverband Souvenir – Geschenke – Ehrenpreise / EUIPO – Freistaat Bayern (NEUSCHWANSTEIN)</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑167/15</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2016:391">EU:T:2016:391</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo buvo atmestas jos ieškinys dėl <DATE ISO="20150122">2015 m. sausio 22 d.</DATE> Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) penktosios apeliacinės tarybos sprendimo (byla R 28/2014-5), susijusio su registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra tarp ieškovės ir <HT TYPE="ITALIC">Freistaat Bayern</HT> (Bavarijos žemė, Vokietija) (toliau – ginčijamas sprendimas), panaikinimo.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2</NO.P><TXT><DATE ISO="20090226">2009 m. vasario 26 d.</DATE> Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl [Europos Sąjungos] prekių ženklo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="078" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2009">OL L 78, 2009, p. 1</REF.DOC.OJ>) 7 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0001" ID="QS0001"/>Absoliutūs atsisakymo registruoti pagrindai<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/> 1 dalies b ir c punktuose nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0002" ID="QS0002"/>Neregistruojami šie žymenys:</P><P>&lt;…&gt;</P><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>neturintys jokio skiriamojo požymio prekių ženklai;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>prekių ženklai, sudaryti tiktai iš tokių žymenų arba nuorodų, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti rūšiai, kokybei, kiekiui, paskirčiai, vertei, geografinei kilmei arba prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo laikui, arba kitoms prekių ar paslaugų charakteristikoms;</TXT></NP></ITEM></LIST></P></ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3</NO.P><TXT>52 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0003" ID="QS0003"/>Absoliutūs negaliojimo pagrindai<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/> 1 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0004" ID="QS0004"/>Padavus prašymą Tarnybai arba priešieškinį teisių pažeidimo byloje, [Europos Sąjungos] prekių ženklas paskelbiamas negaliojančiu:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>jeigu [Europos Sąjungos] prekių ženklas buvo įregistruotas nesilaikant 7 straipsnio reikalavimų;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>jeigu pareiškėjas, paduodamas paraišką prekių ženklui, buvo nesąžiningas.<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Ginčo aplinkybės</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4</NO.P><TXT><DATE ISO="20110722">2011 m. liepos 22 d.</DATE> Bavarijos žemė, remdamasi Reglamentu Nr. 207/2009, pateikė EUIPO paraišką įregistruoti Europos Sąjungos prekių ženklą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5</NO.P><TXT>Prekių ženklas, kurį buvo prašoma įregistruoti, yra žodinis žymuo NEUSCHWANSTEIN (toliau – ginčijamas prekių ženklas).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6</NO.P><TXT>Prekės ir paslaugos, kurioms prašyta registracijos, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos <DATE ISO="19570615">1957 m. birželio 15 d.</DATE> Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 3, 8, 14–16, 18, 21, 25, 28, 30, 32–36, 38 ir 44 klasėms ir pagal kiekvieną iš šių klasių atitinka tokį aprašymą:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>3 klasė: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0005" ID="QS0005"/>parfumerijos prekės; kūno ir grožio priežiūros prekės<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/>;</P></ITEM><?PAGE NO="3"?><ITEM><P>8 klasė: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0006" ID="QS0006"/>peiliai, šakutės ir šaukštai iš brangiųjų metalų<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/>;</P></ITEM><ITEM><P>14 klasė: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0007" ID="QS0007"/>juvelyriniai dirbiniai; laikrodžiai (sieniniai, staliniai, bokšto, kišeniniai, rankiniai)<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/>;</P></ITEM><ITEM><P>15 klasė: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0008" ID="QS0008"/>muzikos instrumentai; muzikos dėžutės; elektriniai ir elektroniniai muzikos instrumentai<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/>;</P></ITEM><ITEM><P>16 klasė: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0009" ID="QS0009"/>rašomasis ir užrašų popierius; pieštukai ir rašalas<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/>;</P></ITEM><ITEM><P>18 klasė: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0010" ID="QS0010"/>oda ir dirbtinė oda; skėčiai; kelionmaišiai; rankinės; kostiumų krepšiai; maži lagaminai; portfeliai; reikmeninės (kišeninės tualetinės) (tuščios); tualetiniai krepšeliai<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/>;</P></ITEM><ITEM><P>21 klasė: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0011" ID="QS0011"/>stiklo, porceliano ir keramikos gaminiai, nepriskirti prie kitų klasių; arbatiniai (ne brangiųjų metalų)<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/>;</P></ITEM><ITEM><P>25 klasė: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0012" ID="QS0012"/>drabužiai; avalynė; galvos apdangalai; kojinių laikikliai; diržai; petnešos<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/>;</P></ITEM><ITEM><P>28 klasė: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0013" ID="QS0013"/>žaidimai ir žaislai; stalo žaidimai<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/>;</P></ITEM><ITEM><P>30 klasė: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0014" ID="QS0014"/>kava; arbata; kakava; cukrus; medus; tešlainiai; kepiniai; sausainiai; saldumynai; valgomieji ledai; konditerijos gaminiai; prieskoniai<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/>;</P></ITEM><ITEM><P>32 klasė: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0015" ID="QS0015"/>gaivieji gėrimai; alus<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/>;</P></ITEM><ITEM><P>33 klasė: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0016" ID="QS0016"/>alkoholiniai gėrimai, išskyrus alų<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/>;</P></ITEM><ITEM><P>34 klasė: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0017" ID="QS0017"/>degtukai; cigarečių dėžutės, peleninės, rūkymo reikmenys iš nebrangiųjų metalų; cigaretės; tabakas<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>;</P></ITEM><ITEM><P>35 klasė: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0018" ID="QS0018"/>reklamos agentūrų paslaugos<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/>;</P></ITEM><ITEM><P>36 klasė: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0019" ID="QS0019"/>draudimas; finansavimas; piniginės operacijos; nekilnojamojo turto operacijos<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/>;</P></ITEM><ITEM><P>38 klasė: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0020" ID="QS0020"/>telekomunikacijų ir ryšių paslaugos<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/>;</P></ITEM><ITEM><P>44 klasė: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0021" ID="QS0021"/>higienos ir grožio priežiūros paslaugos vyrams<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/>.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7</NO.P><TXT>Paraiška įregistruoti ginčijamą prekių ženklą buvo paskelbta <DATE ISO="20110902">2011 m. rugsėjo 2 d.</DATE> Bendrijos prekių ženklų biuletenyje Nr. 166/2011, o <DATE ISO="20111212">2011 m. gruodžio 12 d.</DATE> ginčijamas prekių ženklas buvo įregistruotas numeriu 10144392.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8</NO.P><TXT>Remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies a punktu, siejamu su to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktais, <DATE ISO="20120210">2012 m. vasario 10 d.</DATE> apeliantė pateikė prašymą pripažinti ginčijamo prekių ženklo registraciją negaliojančia visų šio sprendimo 6 punkte nurodytų prekių ir paslaugų atžvilgiu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9</NO.P><TXT><DATE ISO="20131021">2013 m. spalio 21 d.</DATE> EUIPO Anuliavimo skyrius atmetė prašymą pripažinti registraciją negaliojančia ir nusprendė, kad ginčijamas prekių ženklas nėra sudarytas nei iš nuorodos, galinčios nurodyti geografinę kilmę, nei iš kitų nagrinėjamoms prekėms ir paslaugoms būdingų ypatybių, todėl nebuvo pažeistas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas. Be to, buvo nuspręsta, kad, atsižvelgiant į tai, jog ginčijamas prekių ženklas yra skiriamasis nurodytų prekių ir paslaugų atžvilgiu, nebuvo pažeistas to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktas. Galiausiai jis nusprendė, kad apeliantė neįrodė, jog paraiška įregistruoti ginčijamą prekių ženklą buvo pateikta nesąžiningai, taigi, nebuvo pažeistas minėto reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punktas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="4"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10</NO.P><TXT>Remdamasi Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsniais, <DATE ISO="20131220">2013 m. gruodžio 20 d.</DATE> apeliantė pateikė apeliaciją EUIPO dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11</NO.P><TXT>Ginčijamu sprendimu EUIPO penktoji apeliacinė taryba patvirtino Anuliavimo skyriaus sprendimą ir atmetė apeliantės skundą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12</NO.P><TXT><DATE ISO="20150402">2015 m. balandžio 2 d.</DATE> Bendrojo Teismo kanceliarija gavo apeliantės ieškinį, kuriuo ji prašė panaikinti ginčijamą sprendimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13</NO.P><TXT>Grįsdama savo ieškinį ji rėmėsi trimis pagrindais, susijusiais atitinkamai su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto, šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies c punkto ir šio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14</NO.P><TXT>Skundžiamu sprendimu Bendrasis Teismas atmetė tris apeliantės nurodytus pagrindus, todėl visas ieškinys buvo atmestas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Šalių reikalavimai Teisingumo Teisme</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15</NO.P><TXT>Apeliaciniu skundu apeliantė Teisingumo Teismo prašo:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>panaikinti skundžiamą sprendimą,</P></ITEM><ITEM><P>panaikinti ginčijamo prekių ženklo registraciją ir</P></ITEM><ITEM><P>priteisti iš EUIPO bylinėjimosi išlaidas.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16</NO.P><TXT>EUIPO ir Bavarijos žemė Teisingumo Teismo prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl apeliacinio skundo</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17</NO.P><TXT>Grįsdama savo apeliacinį skundą apeliantė rėmėsi trimis pagrindais, susijusiais atitinkamai su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkto, šio reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkto ir šio reglamento 52 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl pirmojo pagrindo</HT></HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Šalių argumentai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18</NO.P><TXT>Pirmajame pagrinde apeliantė tvirtina, kad Bendrasis Teismas, nuspręsdamas, kad ginčijamas prekių ženklas neapibūdina atitinkamų prekių ir paslaugų, pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą. Šį pagrindą iš esmės sudaro keturios dalys.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19</NO.P><TXT>Pirmoje dalyje apeliantė skundžia kai kuriuos Bendrojo Teismo vertinimus, pateiktus skundžiamo sprendimo 22, 26 ir 27 punktuose.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20</NO.P><TXT>Pirma, apeliantės teigimu, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 22 punkte neteisingai nustatė, kad kai kurioms 14 klasės prekėms taikomas didesnis atitinkamos visuomenės pastabumo laipsnis. Apeliantės teigimu, nepaisant to, kad prie šios prekių klasės iš dalies priskiriamos ir brangios prekės, negalima bendrai konstatuoti, kad joms taikomas pastabumo laipsnis bus aukštesnis, nes juvelyriniai dirbiniai ir laikrodžiai gali būti parduodami ir už prieinamas kainas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21</NO.P><TXT>Antra, apeliantės teigimu, skundžiamo sprendimo 26 punkte Bendrasis Teismas neteisingai nustatė, kad pavadinimas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0022" ID="QS0022"/>Neuschwanstein<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/>, reiškiantis <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0023" ID="QS0023"/>naujas gulbės akmuo<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/>, yra išgalvotas ir originalus ir neleidžia atitinkamai visuomenei jo susieti su nurodytomis prekėmis ir paslaugomis. Apeliantės nuomone, tokia išvada suponuoja tokį pavadinimo <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0024" ID="QS0024"/>Neuschwanstein<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/> interpretavimą, kuriuo atitinkama visuomenė nesivadovauja.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22</NO.P><TXT>Trečia, apeliantės teigimu, skundžiamo sprendimo 27 punkte yra prieštaravimas, nes Bendrasis Teismas pripažįsta, viena vertus, kad Noišvanšteino pilies geografinę vietą galima nustatyti, kita vertus, kad tai nėra geografinė vieta.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23</NO.P><TXT>Galiausiai, ketvirta, apeliantės manymu, skundžiamo sprendimo 27 punkte Bendrojo Teismo pateiktas tvirtinimas, kad Noišvanšteino pilis yra pirmiausia muziejinė vieta, yra neteisingas. Pirmiausia, Bendrasis Teismas sau prieštarauja tame pačiame punkte teigdamas, jog ši pilis yra žinoma dėl savo architektūrinio išskirtinumo, o tai netaikytina muziejui. Be to, atitinkama visuomenė aptariamą pilį suvokia kaip statinį, kurio išskirtinumas susijęs su geografine vieta, o ne kaip muziejų. Galiausiai, muziejaus svarba nustatoma pagal eksponuojamus daiktus. O šią pilį visuomenė lanko ne dėl ten eksponuojamų daiktų, bet dėl jos architektūros išskirtinumo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24</NO.P><TXT>Pirmojo pagrindo antroje dalyje apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą nepaisius bendrojo intereso, kuriuo grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas, ir jurisprudencijos, suformuotos visų pirma <DATE ISO="19990504">1999 m. gegužės 4 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Windsurfing Chiemsee</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑108/97 ir C‑109/97</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:230">EU:C:1999:230</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), kai skundžiamo sprendimo 27 punkte jis nusprendė, kad pati Noišvanšteino pilis nėra prekių gamybos ar paslaugų teikimo vieta, todėl ginčijamas prekių ženklas negali būti nuoroda į prekių ir paslaugų, kurios juo žymimos, geografinę kilmę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25</NO.P><TXT>Iš tiesų <DATE ISO="19990504">1999 m. gegužės 4 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Windsurfing Chiemsee</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑108/97 ir C‑109/97</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:230">EU:C:1999:230</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), kalbant apie geografines nuorodas, pripažįstama, kad bendrasis interesas reikalauja išsaugoti teisę nevaržomai naudoti žymenis arba nuorodas dėl jų galėjimo daryti įvairią įtaką vartotojų pomėgiams, pavyzdžiui, susiejant prekes su vieta, kuri gali sukelti teigiamų emocijų. Apeliantės teigimu, būtent atostogų suvenyrai gali sukelti tokių teigiamų emocijų, nes atitinkama visuomenė susieja turistinę vietą – Noišvanšteino pilį – su nurodytomis prekėmis ir paslaugomis, o ne tam tikrą įmonę su jos prekėmis ir paslaugomis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26</NO.P><TXT><DATE ISO="19990504">1999 m. gegužės 4 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Windsurfing Chiemsee</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑108/97 ir C‑109/97</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:230">EU:C:1999:230</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punkte</REF.DOC.ECR> Teisingumo Teismas taip pat pripažino, kad sąsaja tarp prekės ir geografinės vietovės egzistuoja nebūtinai dėl to, kad atitinkama prekė pagaminta šioje vietovėje. Suvenyrų prekybos vieta yra reikšminga atitinkamai visuomenei, nes tokios prekės yra beveik visada parduodamos tik prie tokių turistinių vietų. Todėl prekybos vieta turėtų būti laikoma geografinės kilmės nuoroda.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27</NO.P><TXT>Be to, skundžiamo sprendimo 29 punkte Bendrasis Teismas, vertindamas aptartų prekių ir paslaugų pardavimus, atliekamus tik pačios pilį eksploatuojančios bendrovės, neatsižvelgė į bendrąjį interesą, kuris reikalauja išsaugoti teisę nevaržomai naudoti visame pasaulyje žinomos turistinės vietos pavadinimą suvenyrams žymėti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28</NO.P><TXT>EUIPO ir Bavarijos žemė visų pirma teigia, kad pirmasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepriimtinas. Jos teigia, jog Bendrasis Teismas teisingai taikė atitinkamą jurisprudenciją ir Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="6"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Teisingumo Teismo vertinimas</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29</NO.P><TXT>Kalbant apie pirmojo pagrindo pirmą dalį, reikia priminti, kad pagal SESV 256 straipsnį ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmą pastraipą apeliacinis skundas gali būti paduodamas tik teisės klausimais. Tik Bendrasis Teismas turi kompetenciją konstatuoti ir vertinti reikšmingas faktines aplinkybes ir vertinti įrodymus. Toks faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas, nebent jie buvo iškreipti, nėra teisės klausimas, dėl kurio galima pateikti apeliacinį skundą Teisingumo Teismui (žr., be kita ko, <DATE ISO="20100902">2010 m. rugsėjo 2 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Calvin Klein Trademark Trust / VRDT</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑254/09 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:488">EU:C:2010:488</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą jurisprudenciją).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30</NO.P><TXT>Šiuo atveju skundžiamo sprendimo 22, 26 ir 27 punktuose pateiktos Bendrojo Teismo išvados, kuriose pripažįstama, kad atitinkamos visuomenės pastabumo lygis, taikomas 14 ir 36 klasės prekėms ir paslaugoms, yra aukštesnis, kad pavadinimas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0025" ID="QS0025"/>Neuschwanstein<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/> yra išgalvotas ir originalus, kad pilis tuo pačiu pavadinimu yra ne geografinė, bet visų pirma muziejinio pobūdžio vieta, ir yra faktinių aplinkybių vertinimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31</NO.P><TXT>Taigi, reikia konstatuoti, kad pirmajame pagrinde pateiktais argumentais apeliantė ginčija Bendrojo Teismo atliktą faktų analizę ir, nenurodydama kokio nors šių faktų iškraipymo, siekia, kad Teisingumo Teismas iš naujo įvertintų faktines aplinkybes.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32</NO.P><TXT>Todėl pirmojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33</NO.P><TXT>Pirmojo pagrindo antroje dalyje apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą nepaisius bendrojo intereso, kuriuo grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas, ir <DATE ISO="19990504">1999 m. gegužės 4 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Windsurfing Chiemsee</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑108/97 ir C‑109/97</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:230">EU:C:1999:230</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), nes skundžiamo sprendimo 27 punkte jis nusprendė, kad pati Noišvanšteino pilis nėra prekių gamybos ar paslaugų teikimo vieta, todėl ginčijamas prekių ženklas negali būti nuoroda į prekių ir paslaugų, kurios juo žymimos, geografinę kilmę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34</NO.P><TXT>Taigi pirmojo pagrindo antroje dalyje apeliantė kaltina Bendrąjį Teismą, kad šis nekvalifikavo pavadinimo <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0026" ID="QS0026"/>Neuschwanstein<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/> kaip ginčijamu prekių ženklu žymimų prekių ir paslaugų geografinės kilmės nuorodos, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą, todėl šioje dalyje keliamas teisės klausimas, kuris yra priimtinas apeliaciniame skunde.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35</NO.P><TXT>Pirmiausia svarbu priminti, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą draudžiama registruoti Europos Sąjungos prekių ženklus, kuriuos sudaro tik žymenys arba nuorodos, kurie prekyboje gali būti naudojami žymėti geografinei prekių ar paslaugų, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, kilmei.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36</NO.P><TXT>Remiantis suformuota jurisprudencija, minėta nuostata siekiama bendrojo intereso, reikalaujančio, kad visi galėtų laisvai naudoti prekių arba paslaugų, dėl kurių prašoma registracijos, kategorijas apibūdinančius žymenis arba nuorodas kaip kolektyvinius prekių ženklus arba sudėtiniuose ar grafiniuose prekių ženkluose. Todėl pagal šią nuostatą draudžiama suteikti išimtinę teisę naudoti šiuos žymenis ar nuorodas vienintelei įmonei dėl to, kad jie buvo įregistruoti kaip individualūs prekių ženklai (<DATE ISO="19990504">1999 m. gegužės 4 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Windsurfing Chiemsee</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑108/97 ir C‑109/97</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:230">EU:C:1999:230</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20140710">2014 m. liepos 10 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">BSH / VRDT</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑126/13 P</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2065">EU:C:2014:2065</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0019">19</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas nustatė, kad egzistuoja bendrasis interesas išsaugoti teisę nevaržomai naudoti žymenis arba nuorodas, galinčias nurodyti prekių, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, kategorijų geografinę kilmę, būtent geografinius pavadinimus, dėl jų galėjimo ne vien nurodyti aptariamų prekių ar paslaugų kategorijų kokybę ir kitas savybes, bet ir daryti įvairią įtaką vartotojų<?PAGE NO="7"?> pomėgiams, pavyzdžiui, susiejant prekes ar paslaugas su vieta, kuri gali sukelti teigiamų emocijų (<DATE ISO="19990504">1999 m. gegužės 4 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Windsurfing Chiemsee</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑108/97 ir C‑109/97</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:230">EU:C:1999:230</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38</NO.P><TXT>Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas pabrėžė, kad atsisakyti registruoti žymenį pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą turi būti galima tik tuomet, jeigu geografinis pavadinimas, kuriam prašoma prekių ženklo registracijos, nurodo vietą, kuri prašymo pateikimo metu atitinkamos visuomenės dalies būtų siejama su nagrinėjamų prekių kategorija, arba jeigu būtų pagrįsta manyti, kad ateityje toks ryšys gali būti nustatytas (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19990504">1999 m. gegužės 4 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Windsurfing Chiemsee</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑108/97 ir C‑109/97</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:230">EU:C:1999:230</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20040212">2004 m. vasario 12 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Koninklijke KPN Nederland</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑363/99</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:86">EU:C:2004:86</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0056">56</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39</NO.P><TXT>Vis dėlto reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą iš esmės nedraudžiama registruoti geografinių pavadinimų, kurių nežino suinteresuotieji asmenys arba kurie nežinomi bent jau kaip geografinė vietovė, arba pavadinimų, kurių atveju dėl nurodomos vietos požymių nėra tikėtina, jog suinteresuotieji asmenys gali manyti, kad nagrinėjamų prekių ar paslaugų kategorija kilusi iš šios vietovės (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19990504">1999 m. gegužės 4 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Windsurfing Chiemsee</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑108/97 ir C‑109/97</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:230">EU:C:1999:230</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40</NO.P><TXT>Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 27 punkte iš esmės nusprendė, kad Noišvanšteino pilis visų pirma yra muziejinio pobūdžio vieta, kurios pagrindinė funkcija yra paveldo išsaugojimas, o ne suvenyrų gamyba ar prekyba jais ar paslaugų teikimas, ir kad ši pilis nėra žinoma dėl joje parduodamų suvenyrų ar teikiamų paslaugų. Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad minėta pilis nėra prekių gamybos ar paslaugų teikimo vieta, todėl ginčijamas prekių ženklas negali būti nuoroda į prekių ir paslaugų, kurios juo žymimos, geografinę kilmę. Taigi, Teisingumo Teismas turi patikrinti, ar šis vertinimas, kaip teigia apeliantė, pažeidžia bendrąjį interesą, kuriuo grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41</NO.P><TXT>Pirmiausia reikia išanalizuoti apeliantės argumentą, kuriuo teigiama, jog pavadinimas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0027" ID="QS0027"/>Neuschwanstein<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/> yra apibūdinamasis, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punktą, nes prisiminimai, kuriuos sukelia šis pavadinimas, atskleidžia esminį ginčijamu prekių ženklu žymimų prekių ar paslaugų bruožą ar savybę, leidžiančią atitinkamai visuomenei susieti ginčijamu prekių ženklu pažymėtas prekes ir paslaugas su Noišvanšteino pilimi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42</NO.P><TXT>Šiuo klausimu reikia pabrėžti, kad, kaip savo išvados 39 punkte pažymėjo generalinis advokatas, Nicos sutartyje nėra klasės <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0028" ID="QS0028"/>suvenyrai<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/>. Taigi, skundžiamo sprendimo 22 ir 27 punktuose Bendrasis Teismas visiškai teisingai nusprendė, kad ginčijamu prekių ženklu žymimos prekės ir paslaugos yra plataus vartojimo prekės ir kasdienės paslaugos, užtikrinančios pilies eksploataciją ir valdymą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43</NO.P><TXT>Be to, iš bylos medžiagos nematyti, kad minėtos plačiam vartojimui skirtos prekės ir kasdienės paslaugos turėtų kokių nors specifinių savybių ar bruožų, kuriais tradiciškai garsėtų Noišvanšteino pilis ir dėl kurių atitinkama visuomenė galėtų manyti, kad tos prekės ar paslaugos yra kilusios iš šios vietovės, yra ten gaminamos ar teikiamos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44</NO.P><TXT>Konkrečiai kalbant apie ginčijamu prekių ženklu žymimas prekes, svarbu pabrėžti, kad aplinkybė, jog prekės parduodamos kaip suvenyrai, nėra svarbi vertinant pavadinimo <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0029" ID="QS0029"/>Neuschwanstein<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/> apibūdinamąjį pobūdį. Iš tiesų tam tikrai prekei priskirta suvenyro funkcija nėra prekės pobūdį nusakanti ar objektyvi jos vertinimo savybė, nes ši prekės funkcija priklauso tik nuo pirkėjo laisvos valios ir jo ketinimų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45</NO.P><TXT>Pavadinimas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0030" ID="QS0030"/>Neuschwanstein<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/> yra nuoroda į to paties vardo pilį, todėl galima teigti, kad vien šio pavadinimo naudojimas ant nagrinėjamų prekių leidžia atitinkamai visuomenei laikyti šias plataus vartojimo prekes ir suvenyrais. Tai, kad prekės gali būti suvenyrai, nes jos pažymėtos minėtu pavadinimu, nėra savaime šias prekes apibūdinanti savybė.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46</NO.P><TXT>Todėl nepagrįsta manyti, kad tai, jog prekė gali būti suvenyras, nes ji žymima pavadinimu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0031" ID="QS0031"/>Neuschwanstein<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/>, atitinkamos visuomenės požiūriu bus vertinama kaip esminė ginčijamu prekių ženklu žymimų prekių ar paslaugų savybė ar bruožas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47</NO.P><TXT>Antra, reikia išnagrinėti apeliantės argumentą, pagal kurį pavadinimas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0032" ID="QS0032"/>Neuschwanstein<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/> yra apibūdinantis ginčijamu prekių ženklu žymimų prekių ar paslaugų geografinę kilmę, nes šių prekių ir paslaugų prekybos vieta turi būti traktuojama kaip elementas, siejantis jas su Noišvanšteino pilimi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48</NO.P><TXT>Šiuo klausimu reikia priminti, kad <DATE ISO="19990504">1999 m. gegužės 4 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Windsurfing Chiemsee</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑108/97 ir C‑109/97</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1999:230">EU:C:1999:230</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) Teisingumo Teismas nusprendė, kad, nors prekės kilmės nuoroda įprastai yra nuoroda į vietą, kur prekė gaminama ar galėtų būti gaminama, tačiau negalima atmesti galimybės, kad ryšys tarp prekės ir geografinės vietos gali priklausyti nuo kitų sąsajos elementų, pavyzdžiui, kad prekė buvo sukurta ir suprojektuota atitinkamoje geografinėje vietoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49</NO.P><TXT>Taigi, Teisingumo Teismas sąsajos elementų neapribojo nagrinėjamų prekių gamybos vieta. Tačiau, kaip savo išvados 41 punkte pažymėjo generalinis advokatas, tai nebūtinai reiškia, kad prekybos vieta gali būti ginčijamu prekių ženklu žymimų prekių ir paslaugų ir atitinkamos vietos sąsajos elementas, tai galioja taip pat ir suvenyrų atveju.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50</NO.P><TXT>Iš tiesų, kaip savo išvados 42 punkte iš esmės pažymi generalinis advokatas, vien aplinkybė, kad minėtos prekės ir paslaugos parduodamos nustatytoje vietovėje, negali būti traktuojama kaip apibūdinanti prekių ir paslaugų geografinę kilmę, nes šių prekių ir paslaugų pardavimo vieta negali nurodyti prekių ar paslaugų geografinės kilmės ypatybių, kokybės ir kitų savybių amatų, tradicijų ar klimato aspektu, kuriomis pasižymi konkreti vietovė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51</NO.P><TXT>Šiuo atveju, kaip skundžiamo sprendimo 27 ir 29 punktuose nustatė Bendrasis Teismas, Noišvanšteino pilis žinoma ne dėl joje parduodamų suvenyrų ar teikiamų paslaugų, bet dėl jos architektūros išskirtinumo. Iš bylos medžiagos nematyti, jog ginčijamas prekių ženklas naudojamas prekiaujant konkrečiais suvenyrais ir siūlant nagrinėjamas paslaugas, dėl kurių jis būtų žinomas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52</NO.P><TXT>Be to, kaip kad nustatyta ginčijamo sprendimo 41 punkte, visos ginčijamu prekių ženklu žymimos paslaugos nėra tiesiogiai teikiamos Noišvanšteino pilyje. Kaip savo apeliaciniame skunde pripažįsta apeliantė, visiškai įmanoma, kad nagrinėjamos prekės būtų parduodamos už Noišvanšteino pilies apylinkių ribų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53</NO.P><TXT>Todėl nepagrįsta manyti, kad atitinkamos visuomenės požiūriu pardavimo vieta, kurią nurodo pavadinimas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0033" ID="QS0033"/>Neuschwanstein<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/>, apibūdina esminę ginčijamu prekių ženklu žymimų prekių ar paslaugų savybę ar bruožą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54</NO.P><TXT>Taigi, skundžiamo sprendimo 27 punkte Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad Noišvanšteino pilis nėra prekių gamybos ar paslaugų teikimo vieta, todėl ginčijamas prekių ženklas negali būti nuoroda į prekių ir paslaugų, kurie juo žymimi, geografinę kilmę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55</NO.P><TXT>Taigi, pirmojo pagrindo antra dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta, todėl visas pirmasis pagrindas yra atmestinas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="9"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl antrojo pagrindo</HT></HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Šalių argumentai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56</NO.P><TXT>Antrąjį pagrindą sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje apeliantė iš esmės tvirtina, kad skundžiamo sprendimo 41 ir 42 punktuose, vertindamas ginčijamo prekių ženklo skiriamąjį požymį, Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą pripažindamas, kad pakanka suvenyrus pažymėti žymeniu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0034" ID="QS0034"/>Neuschwanstein<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/>, kad ginčijamu prekių ženklu pažymėtas prekes ir paslaugas būtų galima atskirti nuo tų, kurios parduodamos ir teikiamos kitose komercinėse ar turistinėse vietose. Apeliantės teigimu, toks teiginys neleidžia daryti išvados dėl ginčijamo prekių ženklo skiriamojo požymio. Prekė su užrašu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0035" ID="QS0035"/>Miunchenas<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/> būtų tikrai atskiriama nuo prekės su užrašu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0036" ID="QS0036"/>Hamburgas<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/>, nes vartotojai darytų prielaidą, kad pirmoji prekė buvo pagaminta Miunchene, o antroji Hamburge.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57</NO.P><TXT>Toliau skundžiamo sprendimo 41 punkte Bendrasis Teismas remiasi ciklišku argumentavimu tvirtindamas, kad žymuo NEUSCHWANSTEIN žymi ne tik Noišvanšteino pilį, kaip muziejinę vietą, bet ir patį ginčijamą prekių ženklą. Taip darydamas Bendrasis Teismas iš anksto nulemia sprendimą dėl klausimo, ar žymuo galėtų būti Europos Sąjungos prekių ženklas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58</NO.P><TXT>Galiausiai, apeliantės tvirtinimu, skundžiamo sprendimo 42 punkte pateiktas Bendrojo Teismo teiginys, kad ginčijamas prekių ženklas leistų prekiauti juo pažymėtais produktais ir paslaugomis, kurių kokybę kontroliuoja Bavarijos žemė, yra ne žymens NEUSCHWANSTEIN skiriamojo požymio, bet jo įregistravimo kaip Europos Sąjungos prekių ženklo rodiklis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59</NO.P><TXT>Antrojo pagrindo antroje dalyje apeliantė prašo pripažinti, kad Bendrasis Teismas turėjo remtis <DATE ISO="20120308">2012 m. kovo 8 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Bundesgerichtshof</HT> (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija) nutartimi, kuria panaikinta nacionalinio prekių ženklo NEUSCHWANSTEIN registracija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60</NO.P><TXT>EUIPO ir Bavarijos žemė tvirtina, kad antrojo pagrindo pirma dalis yra nepriimtina ir kad antrojo pagrindo antra dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Teisingumo Teismo vertinimas</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61</NO.P><TXT>Dėl antrojo pagrindo pirmos dalies reikia pabrėžti, kad, nors apeliacinis skundas nėra aiškiai suformuluotas šiuo aspektu, iš apeliantės argumentų galima daryti išvadą, kad šioje dalyje iš esmės tvirtinama, kad Bendrasis Teismas nepakankamai motyvavo ginčijamo prekių ženklo skiriamojo požymio vertinimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62</NO.P><TXT>Kaltindama Bendrąjį Teismą nepakankamai motyvavus teiginį, kad ginčijamas prekių ženklas turi skiriamąjį požymį, apeliantė iškelia teisės klausimą, kuris gali būti iškeltas apeliaciniame skunde (<DATE ISO="20110705">2011 m. liepos 5 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Edwin / VRDT</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑263/09 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:452">EU:C:2011:452</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0063">63</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63</NO.P><TXT>Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją skundžiamo sprendimo motyvuose turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti Bendrojo Teismo argumentai, kad suinteresuotieji asmenys galėtų suprasti jo priėmimo priežastis, o Teisingumo Teismas – vykdyti teisminę kontrolę (<DATE ISO="20130124">2013 m. sausio 24 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">F3 / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑646/11 P</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:36">EU:C:2013:36</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0063">63</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64</NO.P><TXT>Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, skundžiamo sprendimo 36 ir 39 punktuose priminęs ginčijamo prekių ženklo skiriamojo požymio vertinimui taikomą suformuotą jurisprudenciją, minėto sprendimo 41 punkte Bendrasis Teismas nustatė, kad nagrinėjamos prekės ir paslaugos yra plataus vartojimo prekės, neišskiriant tų, kurios galėtų priklausyti tradicinių suvenyrų kategorijai, ir kasdienės paslaugos,<?PAGE NO="10"?> kurios nuo suvenyrų ir kitų su turistine veikla susijusių paslaugų skiriasi vien savo pavadinimu, nes jis reiškia ne tik pilį kaip muziejų, bet ir patį ginčijamą prekių ženklą. Bendrasis Teismas pridūrė, kad nagrinėjamos prekės nėra gaminamos, o tik parduodamos pačios pilies teritorijoje, o paslaugos, net jeigu kai kurios ir yra skirtos pilies valdymui, nėra visos teikiamos vietoje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65</NO.P><TXT>Skundžiamo sprendimo 42 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad žodinis elementas, iš kurio sudarytas ginčijamas prekių ženklas ir kuris yra toks pat kaip pilies pavadinimas, yra išgalvotas pavadinimas, neturintis apibūdinamojo pobūdžio ryšio su parduodamomis prekėmis ir teikiamomis paslaugomis. Bendrojo Teismo nuomone, vien tik parduodamų prekių ir teikiamų paslaugų žymėjimas ginčijamu prekių ženklu – pavadinimu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0037" ID="QS0037"/>Neuschwanstein<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/>, reiškiančiu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0038" ID="QS0038"/>naujas gulbės akmuo<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/>, – leidžia atskirti šias prekes ir paslaugas nuo kitų prekių ir paslaugų, parduodamų ir teikiamų kitose komercinėse ar turistinėse vietovėse. Bendrasis Teismas pridūrė, kad ginčijamas prekių ženklas leidžia prekiauti juo pažymėtomis prekėmis ir paslaugomis, kurių kokybę tiesiogiai ar netiesiogiai pagal licencijų sutartis galėtų kontroliuoti Bavarijos žemė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66</NO.P><TXT>Be to, skundžiamo sprendimo 43 punkte Bendrasis Teismas nustatė, kad tai, jog ginčijamas prekių ženklas, kuris yra ir pavadinimas, leidžia atitinkamai visuomenei ne tik prisiminti apsilankymą pilyje, bet ir identifikuoti ginčijamu prekių ženklu žymimų prekių ir paslaugų komercinę kilmę taip, kad ji galėtų manyti, jog visos ginčijamu prekių ženklu žymimos prekės ir paslaugos buvo pagamintos, parduotos ar teiktos kontroliuojant Bavarijos žemei, kuriai gali būti priskiriama atsakomybė už jų kokybę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67</NO.P><TXT>Iš skundžiamo sprendimo 41–43 punktų matyti, kad, siekdamas įvertinti ginčijamo prekių ženklo skiriamąjį požymį, Bendrasis Teismas nagrinėjo juo žymimas prekes ir paslaugas ir įvertino šio prekių ženklo žodinį elementą, kuris, jo nuomone, yra išgalvotas pavadinimas, neturintis apibūdinamojo pobūdžio ryšio su nagrinėjamomis prekėmis ir paslaugomis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68</NO.P><TXT>Šiuo klausimu pažymėtina, kad Bendrojo Teismo išvada, pagal kurią ginčijamas prekių ženklas neapibūdina juo žymimų prekių ir paslaugų geografinės kilmės, neturi įtakos prekių ženklo skiriamojo požymio vertinimui, tačiau yra prekių ženklo, turinčio skiriamąjį požymį, registravimo sąlyga. Būtent dėl to, kad ginčijamas prekių ženklas nėra apibūdinamojo pobūdžio, toks subjektas, kaip Bavarijos žemė, gali prašyti įregistruoti jam priklausančios muziejinės vietos pavadinimą kaip Europos Sąjungos prekių ženklą, jeigu tai iš esmės nedraudžiama pagal Reglamentą Nr. 207/2009. Todėl, kaip savo išvados 55 ir 56 punktuose nurodė generalinis advokatas, Bendrojo Teismo argumentai nėra cikliški.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad Bendrasis Teismas, kai vertino ginčijamo prekių ženklo skiriamąjį požymį atsižvelgdamas į jurisprudenciją, kurią priminė skundžiamo sprendimo 36 punkte ir pagal kurią prekių ženklo skiriamasis požymis reiškia, kad šis prekių ženklas leidžia identifikuoti prekes ir paslaugas, kurioms buvo prašoma registracijos, kaip pagamintas konkrečios įmonės, teisiškai pakankamai motyvavo skiriamojo požymio egzistavimą, nurodydamas, kad vien šio prekių ženklo naudojimas nagrinėjamoms prekėms ir paslaugoms žymėti leidžia atitinkamai visuomenei jas atskirti nuo tų, kurios parduodamos ir teikiamos kitose komercinėse ar turistinėse vietose.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70</NO.P><TXT>Vis dėlto, kadangi skundžiamo sprendimo 42 punkte Bendrojo Teismo pateiktas tvirtinimas, kad ginčijamas prekių ženklas leidžia prekiauti juo pažymėtais produktais ir teikti paslaugas, kurių kokybę gali kontroliuoti Bavarijos žemė, yra papildomas, reikia pripažinti, jog apeliantės argumentai, kuriais ginčijamas šis pagrindas, yra nereikšmingi (<DATE ISO="20180201">2018 m. vasario 1 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kühne + Nagel International ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑261/16 P</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:56">EU:C:2018:56</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0069">69</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20160114">2016 m. sausio 14 d.</DATE> Nutartis <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Royal County of Berkshire Polo Club / VRDT</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑278/15 P</NO.CASE>, nepaskelbta Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:20">EU:C:2016:20</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71</NO.P><TXT>Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad antrojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip iš dalies nepagrįstą ir iš dalies nereikšmingą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72</NO.P><TXT>Dėl antrojo pagrindo antros dalies reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją sprendimai dėl žymens įregistravimo kaip Europos Sąjungos prekių ženklo, kuriuos apeliacinės tarybos priima remdamosi Reglamentu Nr. 207/2009, priskiriami ribotai kompetencijai, o ne diskrecijai, todėl šių apeliacinių tarybų sprendimų teisėtumas turi būti vertinamas remiantis tik šiuo Sąjungos teismų išaiškintu reglamentu (<DATE ISO="20120119">2012 m. sausio 19 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">VRDT / Nike International</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑53/11 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:27">EU:C:2012:27</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0057">57</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija). Be to, kaip nustatyta skundžiamo sprendimo 44 punkte, Europos Sąjungos prekių ženklų sistema yra autonominė sistema, sudaryta iš taisyklių visumos, ir ja siekiama jai būdingų tikslų, o jos taikymas nepriklauso nuo jokios nacionalinės sistemos (<DATE ISO="20131212">2013 m. gruodžio 12 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Rivella International / VRDT</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑445/12 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:826">EU:C:2013:826</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73</NO.P><TXT>Taigi, Bendrasis Teismas neprivalėjo atsižvelgti į <DATE ISO="20120308">2012 m. kovo 8 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Bundesgerichtshof</HT> (Aukščiausiasis Federalinis Teismas) nutartį. Vadinasi, antrojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74</NO.P><TXT>Todėl visas antras teisinis pagrindas yra atmestinas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl trečiojo pagrindo</HT></HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Šalių argumentai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75</NO.P><TXT>Trečiasis pagrindas grindžiamas Reglamento Nr. 207/2009 52 straipsnio 1 dalies b punkto pažeidimu ir jį sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje apeliantė tvirtina, kad, pirma, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą skundžiamo sprendimo 55 punkte pripažindamas, kad iš bylos medžiagos nematyti, jog ginčijamas prekių ženklas buvo naudojamas prekiaujant konkrečiais suvenyrais ir siūlant nagrinėjamas paslaugas dar prieš jo registraciją. Viena vertus, kartu su ieškiniu pirmojoje instancijoje ji pateikė daug suvenyrų su užrašu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0039" ID="QS0039"/>Neuschwanstein<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/> pavyzdžių. Kita vertus, Bavarijos žemė – vietinės pilies savininkė – turėjo žinoti apie prekybą šiuo pavadinimu pažymėtais suvenyrais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76</NO.P><TXT>Antra, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą skundžiamo sprendimo 57 punkte pripažindamas, kad <DATE ISO="20080612">2008 m. birželio 12 d.</DATE> Bavarijos žemės oficialus prašymas adresuotas įmonei N. nerodo šios žemės piktavališkų ketinimų registruoti ginčijamą prekių ženklą, kad būtų užkirstas kelias tretiesiems asmenims naudoti žymenį NEUSCHWANSTEIN. Šiuo klausimu apeliantė cituoja Bavarijos žemės atstovo spaudai pareiškimą, kuris patvirtina šiuos ketinimus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77</NO.P><TXT>Trečiojo pagrindo antroje dalyje apeliantė teigia, kad skundžiamo sprendimo 58 punkte Bendrasis Teismas nepagrįstai atmetė Bavarijos žemės piktavališkų kėslų galimybę teigdamas, kad ši teisėtai siekė išsaugoti muziejinę vietą. Jos teigimu, <DATE ISO="20090611">2009 m. birželio 11 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Chocoladefabriken Lindt &amp; Sprüngli</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑529/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:361">EU:C:2009:361</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), kuriuo remiasi Bendrasis Teismas, neleidžia daryti išvados, kad teisėtas tikslas pašalina piktnaudžiavimo galimybę. Norint ją įvertinti reikia remtis tuo tikslu pateiktais argumentais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78</NO.P><TXT>EUIPO ir Bavarijos žemė teigia, kad trečiasis pagrindas yra nepriimtinas ir bet kuriuo atveju nepagrįstas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Teisingumo Teismo vertinimas</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79</NO.P><TXT>Dėl trečiojo pagrindo pirmos dalies reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 55 punkte Bendrasis Teismas, be kita ko, konstatavo, kad apeliantė nepateikė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti objektyvias aplinkybes, kuriomis Bavarijos žemė būtų galėjusi žinoti apie tai, kad apeliantė arba kitos trečiosios šalys prekiauja kai kuriomis nagrinėjamomis prekėmis ir teikia kai kurias nagrinėjamas paslaugas. Minėto sprendimo 57 punkte Bendrasis Teismas įvertino <DATE ISO="20080612">2008 m. birželio 12 d.</DATE> Bavarijos žemės oficialų prašymą, adresuotą įmonei N., ir šiuo klausimu pažymėjo, kad šios įmonės prašymas<?PAGE NO="12"?> įregistruoti nacionalinį žodinį prekių ženklą NEUSCHWANSTEIN buvo pateiktas <DATE ISO="20080115">2008 m. sausio 15 d.</DATE> Be to, Bendrasis Teismas nustatė, kad Bavarijos žemė, viena vertus, <DATE ISO="20050128">2005 m. sausio 28 d.</DATE> pateikė <HT TYPE="ITALIC">Deutsches Patent- und Markenamt</HT> (Vokietijos patentų ir prekių ženklų tarnyba) paraišką įregistruoti nacionalinį žodinį prekių ženklą NEUSCHWANSTEIN ir ši jį įregistravo <DATE ISO="20051004">2005 m. spalio 4 d.</DATE>, kita vertus, <DATE ISO="20030711">2003 m. liepos 11 d.</DATE> pateikė EUIPO paraišką įregistruoti vaizdinį Europos Sąjungos prekių ženklą ir ši jį įregistravo <DATE ISO="20060914">2006 m. rugsėjo 14 d.</DATE> Taigi, Bendrasis Teismas nusprendė, kad būtent įmonė N. iš anksto žinojo apie Bavarijos žemės prekių ženklą, o ne atvirkščiai, todėl negalima nustatyti šios žemės nesąžiningumo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0080"><NO.P>80</NO.P><TXT>Taigi, reikia konstatuoti, kad trečiojo pagrindo pirmoje dalyje pateiktais argumentais apeliantė, nenurodydama kokio nors faktų iškraipymo, siekia ginčyti skundžiamo sprendimo 55 ir 57 punktuose Bendrojo Teismo atliktą faktinių aplinkybių analizę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0081"><NO.P>81</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis ir remiantis šio sprendimo 29 punkte minima jurisprudencija trečiojo teisinio pagrindo pirma dalis turi būti atmesta kaip nepriimtina.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0082"><NO.P>82</NO.P><TXT>Dėl trečiojo pagrindo antros dalies reikia pripažinti, kad apeliantės argumentai grindžiami klaidingu <DATE ISO="20090611">2009 m. birželio 11 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Chocoladefabriken Lindt &amp; Sprüngli</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑529/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:361">EU:C:2009:361</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) supratimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0083"><NO.P>83</NO.P><TXT>Iš tiesų tame sprendime, kuriuo Bendrasis Teismas remiasi skundžiamo sprendimo 58 punkte, Teisingumo Teismas iš esmės nusprendė, kad, kiek tai susiję su pareiškėjo ketinimais paraiškos registruoti Europos Sąjungos prekių ženklą pateikimo momentu, net jeigu pareiškėjas pateikia paraišką registruoti žymenį vieninteliu tikslu – kad nesąžiningai konkuruotų su konkurentu, naudojančiu panašų žymenį, – negalima atmesti, kad pareiškėjas šio žymens registravimu siekia teisėtų tikslų. Teisingumo Teismas nurodė, kad toks atvejis gali susiklostyti, be kita ko, kai paraiškos registruoti pateikimo momentu pareiškėjas žino, kad neseniai rinkoje pradėjęs veikti trečiasis asmuo mėgina pasinaudoti minėtu žymeniu, kopijuodamas jo išvaizdą, ir tai verčia pareiškėją šį žymenį įregistruoti, kad užkirstų kelią jo naudojimui (<DATE ISO="20090611">2009 m. birželio 11 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Chocoladefabriken Lindt &amp; Sprüngli</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑529/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:361">EU:C:2009:361</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Taigi, iš šio sprendimo nematyti, kad nesąžiningumo vertinimas turi būtinai būti grindžiamas priemonėmis, kuriomis siekiama šio tikslo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0084"><NO.P>84</NO.P><TXT>Taigi, trečiojo pagrindo antra dalis turi būti atmesta kaip nepagrįsta, todėl trečiasis pagrindas yra atmestinas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0085"><NO.P>85</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, reikia atmesti visą apeliacinį skundą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0086"><NO.P>86</NO.P><TXT>Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi EUIPO ir Bavarijos žemė reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš <HT TYPE="ITALIC">Bundesverband Souvenir – Geschenke – Ehrenpreise</HT> ir ši pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><JURISDICTION><INTRO>Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:</INTRO><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Atmesti apeliacinį skundą.</HT></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Priteisti iš <HT TYPE="ITALIC">Bundesverband Souvenir – Geschenke – Ehrenpreise eV</HT> bylinėjimosi išlaidas.</HT></TXT></NP></ITEM></LIST></JURISDICTION></CONTENTS.JUDGMENT><SIGNATURE.CASE><SIGNATORY><P>Parašai.</P></SIGNATORY></SIGNATURE.CASE></JUDGMENT>