<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.15-->
  <head>
    <title>2026-07-202607C102202207380-00-TRA-DOC-LT-ARRET-C-0738-22-202603126-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="true" name="ParExtraits_2021"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="0" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ContentBits"/>
    <meta content="Commission Use" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Name"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="10-09-26 11:14:29" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="ARR" name="TypeDoc"/>
    <meta content="hLQl8i6Zdy7M7ZkkfCtvsfcG0z2lr2ag7LcCPDlHkYzlzWzf5VMSLhHhUmfkuDo7vAyW11zcN82FRgkOyWQQHeMwH+kGAgKs5cDnBWN4uyeI/1+GS2EeMNdKdEySTGQOkDrr89rAXl4vKQji4ek6JpBpxHYSJEk9J1QOJTKq4MY=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="emz" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="10, 3, 0, 1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Tag"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="true" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Enabled"/>
    <meta content="be84d6fc-a14c-4908-a88d-725096b5e5bc" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ActionId"/>
    <meta content="0738" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2022" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="emz" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="b24c8b06-522c-46fe-9080-70926f8dddb1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SiteId"/>
    <meta content="FAST_document_go_green" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="ARR_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 30-06-26 16:30:56" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="2026-07-07T12:34:20Z" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SetDate"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="d2179e20cb6a4482a90614de4eb93624" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0738" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="false" name="TOC_Vademecum"/>
    <meta content="PV" name="NatureAff"/>
    <meta content="PV" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
    <meta content="Standard" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Method"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId24" style="first"/>
      <div id="rId20" style="even">2026 m. liepos 2 d. sprendimas – Byla C-738/22 P</div>
      <div id="rId21" style="default">Google ir Alphabet / Komisija</div>
    </div>
    <p class="C19Centre" id="para-1" title="page-1">
      TEISINGUMO TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
    </p>
    <p class="C19Centre" id="para-2" title="page-1">
      2026 m. liepos 2 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">*</a>
</span>)
    </p>
    <div class="toc">
<p class="C19Centre" id="para-3" title="page-1">
<span>Turinys</span>
</p>
<p class="CTOC1" id="para-4" title="page-1">
<span>I. Teisinis pagrindas </span>
<span>7</span>
</p>
<p class="CTOC1" id="para-5" title="page-1">
<span>II. Ginčo aplinkybės ir ginčijamas sprendimas </span>
<span>8</span>
</p>
<p class="CTOC2" id="para-6" title="page-1">
<span>A. Faktinės bylos aplinkybės </span>
<span>8</span>
</p>
<p class="CTOC2" id="para-7" title="page-1">
<span>B. Procedūra Komisijoje ir ginčijamas sprendimas </span>
<span>8</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-8" title="page-1">
<span>1. Programėlės „Google Search“ susietas pardavimas </span>
<span>9</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-9" title="page-1">
<span>2. Naršyklės „Chrome“ susietas pardavimas </span>
<span>10</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-10" title="page-1">
<span>3. „Play Store“ ir „Google Search“ programėlės licencijų išdavimas, susietas su SNĮ nustatytais neskaidymo įsipareigojimais </span>
<span>11</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-11" title="page-1">
<span>4. Pajamų procentinės dalies mokėjimas, siejamas su konkuruojančių bendrosios paieškos paslaugų nediegimu iš anksto įrenginiuose, priskiriamuose tam tikram asortimentui </span>
<span>11</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-12" title="page-1">
<span>5. Ginčijamų ribojimų trukmė ir bauda </span>
<span>12</span>
</p>
<p class="CTOC1" id="para-13" title="page-1">
<span>III. Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas </span>
<span>12</span>
</p>
<p class="CTOC2" id="para-14" title="page-1">
<span>A. Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo klaidingu atitinkamos rinkos apibrėžimo ir dominuojančios padėties buvimo vertinimu </span>
<span>13</span>
</p>
<p class="CTOC2" id="para-15" title="page-1">
<span>B. Dėl antrojo pagrindo, susijusio su pirmuoju ir antruoju piktnaudžiavimo atvejais, grindžiamo klaidingu MPPS nustatytų išankstinio įdiegimo sąlygų nesąžiningumo vertinimu </span>
<span>14</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-16" title="page-1">
<span>1. Bendrojo Teismo pastabos dėl konteksto aplinkybių </span>
<span>14</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-17" title="page-1">
<span>2. Dėl pirmos dalies, susijusios su „konkurencijos ribojimu“ </span>
<span>16</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-18" title="page-1">
<span>3. Dėl antros dalies, susijusios su objektyviais pateisinimais </span>
<span>21</span>
</p>
<p class="CTOC2" id="para-19" title="page-1">
<span>C. Dėl trečiojo pagrindo, grindžiamo tuo, kad vienintelė išankstinio įdiegimo sąlyga, įtraukta į portfeliu grindžiamas SPP, buvo klaidingai įvertinta kaip piktnaudžiavimas </span>
<span>22</span>
</p>
<p class="CTOC2" id="para-20" title="page-1">
<span>D. Dėl ketvirtojo pagrindo, grindžiamo tuo, kad Play Store ir Google Search programėlės licencijų išdavimo susiejimas su sąlyga laikytis NĮ buvo klaidingai įvertintas kaip piktnaudžiavimas </span>
<span>22</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-21" title="page-1">
<span>1. Dėl pirmos dalies, susijusios su konkurencijos ribojimu </span>
<span>23</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-22" title="page-1">
<span>2. Dėl antros dalies, susijusios su objektyvių pateisinimų buvimu </span>
<span>25</span>
</p>
<p class="CTOC2" id="para-23" title="page-1">
<span>E. Dėl penktojo pagrindo </span>
<span>27</span>
</p>
<p class="CTOC2" id="para-24" title="page-1">
<span>F. Dėl šeštojo pagrindo </span>
<span>28</span>
</p>
<p class="CTOC1" id="para-25" title="page-1">
<span>IV. Apeliacinės bylos šalių reikalavimai ir procesas Teisingumo Teisme </span>
<span>33</span>
</p>
<p class="CTOC1" id="para-26" title="page-1">
<span>V. Dėl apeliacinio skundo </span>
<span>33</span>
</p>
<p class="CTOC2" id="para-27" title="page-1">
<span>A. Dėl pirmojo pagrindo </span>
<span>34</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-28" title="page-1">
<span>1. Šalių argumentai </span>
<span>34</span>
</p>
<p class="CTOC4" id="para-29" title="page-1">
<span>a) Dėl pirmos dalies </span>
<span>34</span>
</p>
<p class="CTOC4" id="para-30" title="page-1">
<span>b) Dėl antros dalies </span>
<span>35</span>
</p>
<p class="CTOC4" id="para-31" title="page-1">
<span>c) Dėl trečios dalies </span>
<span>36</span>
</p>
<p class="CTOC4" id="para-32" title="page-1">
<span>d) Dėl ketvirtos dalies </span>
<span>38</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-33" title="page-1">
<span>2. Teisingumo Teismo vertinimas </span>
<span>39</span>
</p>
<p class="CTOC4" id="para-34" title="page-1">
<span>a) Dėl pirmojo pagrindo priimtinumo ir reikšmingumo </span>
<span>39</span>
</p>
<p class="CTOC4" id="para-35" title="page-1">
<span>b) Dėl pirmos dalies </span>
<span>40</span>
</p>
<p class="CTOC4" id="para-36" title="page-1">
<span>c) Dėl antros dalies </span>
<span>43</span>
</p>
<p class="CTOC4" id="para-37" title="page-1">
<span>d) Dėl trečios dalies </span>
<span>46</span>
</p>
<p class="CTOC4" id="para-38" title="page-1">
<span>e) Dėl ketvirtos dalies </span>
<span>48</span>
</p>
<p class="CTOC2" id="para-39" title="page-1">
<span>B. Dėl antrojo pagrindo </span>
<span>49</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-40" title="page-1">
<span>1. Šalių argumentai </span>
<span>49</span>
</p>
<p class="CTOC4" id="para-41" title="page-1">
<span>a) Dėl pirmos dalies </span>
<span>50</span>
</p>
<p class="CTOC5" id="para-42" title="page-1">
<span>1) Dėl pirmojo prieštaravimo </span>
<span>51</span>
</p>
<p class="CTOC5" id="para-43" title="page-1">
<span>2) Dėl antrojo prieštaravimo </span>
<span>51</span>
</p>
<p class="CTOC5" id="para-44" title="page-1">
<span>3) Dėl trečiojo prieštaravimo </span>
<span>52</span>
</p>
<p class="CTOC4" id="para-45" title="page-1">
<span>b) Dėl antros dalies </span>
<span>52</span>
</p>
<p class="CTOC5" id="para-46" title="page-1">
<span>1) Dėl pirmojo prieštaravimo </span>
<span>53</span>
</p>
<p class="CTOC5" id="para-47" title="page-1">
<span>2) Dėl antrojo prieštaravimo </span>
<span>53</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-48" title="page-1">
<span>2. Teisingumo Teismo vertinimas </span>
<span>53</span>
</p>
<p class="CTOC4" id="para-49" title="page-1">
<span>a) Bendrosios pastabos </span>
<span>53</span>
</p>
<p class="CTOC4" id="para-50" title="page-1">
<span>b) Dėl pirmos dalies </span>
<span>57</span>
</p>
<p class="CTOC4" id="para-51" title="page-1">
<span>c) Dėl antros dalies </span>
<span>58</span>
</p>
<p class="CTOC2" id="para-52" title="page-1">
<span>C. Dėl trečiojo pagrindo </span>
<span>59</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-53" title="page-1">
<span>1. Šalių argumentai </span>
<span>59</span>
</p>
<p class="CTOC4" id="para-54" title="page-1">
<span>a) Dėl pirmos dalies </span>
<span>60</span>
</p>
<p class="CTOC4" id="para-55" title="page-1">
<span>b) Dėl antros dalies </span>
<span>62</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-56" title="page-1">
<span>2. Teisingumo Teismo vertinimas </span>
<span>63</span>
</p>
<p class="CTOC4" id="para-57" title="page-1">
<span>a) Dėl pirmos dalies </span>
<span>63</span>
</p>
<p class="CTOC4" id="para-58" title="page-1">
<span>b) Dėl antros dalies </span>
<span>67</span>
</p>
<p class="CTOC2" id="para-59" title="page-1">
<span>D. Dėl ketvirtojo pagrindo </span>
<span>68</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-60" title="page-1">
<span>1. Šalių argumentai </span>
<span>68</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-61" title="page-1">
<span>2. Teisingumo Teismo vertinimas </span>
<span>70</span>
</p>
<p class="CTOC2" id="para-62" title="page-1">
<span>E. Dėl penktojo pagrindo </span>
<span>72</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-63" title="page-1">
<span>1. Šalių argumentai </span>
<span>72</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-64" title="page-1">
<span>2. Teisingumo Teismo vertinimas </span>
<span>73</span>
</p>
<p class="CTOC2" id="para-65" title="page-1">
<span>F. Dėl šeštojo pagrindo </span>
<span>75</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-66" title="page-1">
<span>1. Šalių argumentai </span>
<span>75</span>
</p>
<p class="CTOC3" id="para-67" title="page-1">
<span>2. Teisingumo Teismo vertinimas </span>
<span>76</span>
</p>
<p class="CTOC1" id="para-68" title="page-1">
<span>VI. Dėl bylinėjimosi išlaidų </span>
<span>80</span>
</p>
<p class="C19Centre" id="para-69" title="page-1">
<span/>
</p>
</div>
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-70" title="page-2">
      
        <br/>
      
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-71" title="page-2">
      „Apeliacinis skundas – Konkurencija – Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi – Bendrosios paieškos internete paslaugų rinka – Licencijuotų išmaniųjų mobiliųjų operacinių sistemų rinka – Android mobiliajai operacinei sistemai skirtų internetinių programėlių parduotuvių rinka – Sprendimas, kuriuo konstatuojamas SESV 102 straipsnio ir EEE susitarimo 54 straipsnio pažeidimas – Sutartiniai apribojimai – Susieti pardavimai – Išstūmimo iš rinkos poveikis – Konteksto reikšmė – Priešingos padėties scenarijus – Toks pat produktyvus konkurentas – Su išimtiniu diegimu iš anksto siejami mokėjimai – Trukdymas kurti ir platinti Android atšakas – Vienas tęstinis pažeidimas – Bauda – Neribota jurisdikcija“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-72" title="page-2">
      Byloje C‑738/22 P
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-73" title="page-2">
      dėl 2022 m. lapkričio 30 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-74" title="page-2">
      Google LLC, įsteigta Mauntin Vju (Jungtinės Amerikos Valstijos),
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-75" title="page-2">
      Alphabet Inc., įsteigta Mauntin Vju,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-76" title="page-2">
      iš pradžių atstovaujamos advokatų G. Forwood, J. Killick ir N. Levy, BL D. Gregory ir BL P. Stuart, dikigoros A. Komninos, abogado A. Lamadrid de Pablo, barrister H. Mostyn, KC M. Pickford, taip pat Rechtsanwalt J. Schindler, vėliau advokatų G. Forwood, J. Killick ir N. Levy, BL D. Gregory ir BL P. Stuart, dikigoros A. Komninos, abogado A. Lamadrid de Pablo, barrister H. Mostyn ir KC M. Pickford,
    </p>
    <p class="C72Alineadroite" id="para-77" title="page-2">
      apeliantės,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-78" title="page-2">
      dalyvaujant kitoms proceso šalims:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-79" title="page-2">
      Europos Komisijai, iš pradžių atstovaujamai F. Castillo de la Torre, A. Dawes, N. Khan ir C. Urraca Caviedes, vėliau F. Castillo de la Torre, A. Dawes ir C. Urraca Caviedes,
    </p>
    <p class="C72Alineadroite" id="para-80" title="page-2">
      atsakovei pirmojoje instancijoje,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-81" title="page-2">
      Application Developers Alliance, įsteigtai Vašingtone (Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujamai abogado R. Baena Zapatero, solicitors A. Parr ir S. Vaz,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-82" title="page-2">
      Computer &amp; Communications Industry Association, įsteigtai Vašingtone, atstovaujamai solicitor B. Byrne, advokatui M. Levitt ir advocaat P. Lugard,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-83" title="page-2">
      Gigaset Communications GmbH, įsteigtai Bocholte (Vokietija), atstovaujamai advokato J.‑F. Bellis,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-84" title="page-2">
      HMD global Oy, įsteigtai Helsinkyje (Suomija),
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-85" title="page-2">
      Opera Norway AS, buvusiai – Opera Software AS, įsteigtai Osle (Norvegija),
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-86" title="page-2">
      atstovaujamoms advokater M. Glader ir M. Johansson,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-87" title="page-2">
      BDZV – Bundesverband Digitalpublisher und Zeitungsverleger eV, buvusiai Bundesverband Deutscher Zeitungsverleger eV, įsteigtai Berlyne (Vokietija), atstovaujamai Rechtsanwälte T. Höppner ir P. Westerhoff,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-88" title="page-2">
      Bureau européen des unions de consommateurs (BEUC), įsteigtam Briuselyje (Belgija), atstovaujamam avvocata A. Fratini,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-89" title="page-2">
      FairSearch AISBL, įsteigtai Briuselyje, atstovaujamai advokatų K. Missenden, D. Paemen ir advocaat T. Vinje,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-90" title="page-2">
      Qwant, įsteigtai Paryžiuje (Prancūzija),
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-91" title="page-2">
      Seznam.cz, a.s., įsteigtai Prahoje (Čekijos Respublika), atstovaujamai advokáti J. Dobrý ir M. Felgr,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-92" title="page-2">
      Verband Deutscher Zeitschriftenverleger eV, įsteigtam Berlyne (Vokietija), atstovaujamam Rechtsanwälte T. Höppner ir P. Westerhoff,
    </p>
    <p class="C72Alineadroite" id="para-93" title="page-2">
      įstojusioms į bylą šalims pirmojoje instancijoje,
    </p>
    <p class="C19Centre" id="para-94" title="page-2">
      TEISINGUMO TEISMAS (antroji kolegija),
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-95" title="page-2">
      kurį sudaro kolegijos pirmininkė K. Jürimäe (pranešėja), antrosios kolegijos teisėjo pareigas einantis Teisingumo Teismo pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai F. Schalin, M. Gavalec ir Z. Csehi,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-96" title="page-2">
      generalinė advokatė J. Kokott,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-97" title="page-2">
      posėdžio sekretorius M. Longar, administratorius,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-98" title="page-2">
      atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2025 m. sausio 28 d. posėdžiui,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-99" title="page-2">
      susipažinęs su 2025 m. birželio 19 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-100" title="page-2">
      priima šį
    </p>
    <p class="C75Debutdesmotifs" id="para-101" title="page-2">
      Sprendimą
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliaciniame skunde Google LLC ir Alphabet Inc. prašo panaikinti 2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Google ir Alphabet / Komisija (Google Android) (T‑604/18, EU:T:2022:541; toliau – skundžiamas sprendimas); juo tas teismas:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">panaikino 2018 m. liepos 18 d. Europos Komisijos sprendimo C(2018) 4761 final byloje pagal SESV 102 straipsnį ir EEE susitarimo 54 straipsnį (byla AT.40099 – Google Android) (toliau – ginčijamas sprendimas) 1, 3 ir 4 straipsnius tiek, kiek jie susiję su vieno tęstinio pažeidimo ketvirtuoju piktnaudžiavimo atveju, pasireiškusiu tuo, kad sutarčių dėl pajamų pasidalijimo (toliau – SPP) su tam tikrais originalios įrangos gamintojais (toliau – OĮG) ir mobiliojo ryšio tinklų operatoriais (toliau – MRTO) sudarymas buvo susietas su išimtiniu Google Search programėlės išankstiniu įdiegimu į įrenginius, įtrauktus į iš anksto apibrėžtą portfelį,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">ginčijamo sprendimo 2 straipsnyje nustatė 4 125 000 000 eurų dydžio Google skirtą baudą už ankstesnėje įtraukoje nurodytą jos padarytą vieną tęstinį pažeidimą; 1 520 605 895 eurų dydžio tos baudos dalį turi sumokėti Alphabet, kuri yra solidariai atsakinga už tą pažeidimą,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">atmetė likusią ieškinio dalį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">I.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">SESV 102 straipsnyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-108" title="page-3">
      Kaip nesuderinamas su vidaus rinka draudžiamas bet koks vienos ar keleto įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje, galintis paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-109" title="page-3">
      Toks piktnaudžiavimas konkrečiai gali būti:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-110" title="page-3">
      a) nesąžiningų pirkimo ar pardavimo kainų arba kokių nors kitų nesąžiningų prekybos sąlygų tiesioginis ar netiesioginis nustatymas;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-111" title="page-3">
      b) gamybos, rinkų arba technikos raidos ribojimas pažeidžiant vartotojų interesus;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-112" title="page-3">
      c) nevienodų sąlygų taikymas lygiaverčiams sandoriams su kitais prekybos partneriais, dėl ko jie patenka į konkurencijos atžvilgiu nepalankią padėtį;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-113" title="page-3">
      d) vertimas sudaryti sutartis kitoms šalims prisiimant papildomus įsipareigojimus, kurių pobūdis ir komercinė paskirtis neturi nieko bendra su tokių sutarčių dalyku.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101] ir [102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) 23 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos a punkte ir 3 dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-115" title="page-3">
      2. [Europos] Komisija savo sprendimu gali skirti baudas įmonėms ar įmonių asociacijoms, jei jos tyčia ar dėl neatsargumo:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-116" title="page-3">
      a) pažeidžia [SESV 101] ar [102] straipsnio nuostatas; &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-117" title="page-4">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-118" title="page-4">
      3. Nustatant baudos dydį atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir trukmę.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">To reglamento 31 straipsnyje nurodyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-120" title="page-4">
      „Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimus, kuriais Komisija yra nustačiusi vienkartinę ar periodinę baudą. Jis gali panaikinti, sumažinti ar padidinti skirtą vienkartinę ar periodinę baudą.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">II.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ginčo aplinkybės ir ginčijamas sprendimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ginčo aplinkybės ir ginčijamo sprendimo turinys šioje byloje nagrinėjamo apeliacinio skundo tikslais gali būti apibendrinti, kaip nurodyta toliau.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Faktinės bylos aplinkybės</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Google yra informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus bendrovė, kurios specializacija – su internetu susiję produktai ir paslaugos; ji veikia Europos ekonominėje erdvėje (EEE).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Siekdama atsižvelgti į mobiliojo interneto atsiradimą ir plėtrą ir to paskatintą tikėtinai pakitusią naudotojų elgseną dėl internetu atliekamų bendrųjų paieškų Google 2005 m. įsigijo įmonę, kuri pirmoji sukūrė Android operacinę sistemą (toliau – OS), skirtą išmaniesiems mobiliesiems telefonams. Komisijos duomenimis, 2018 m. liepos mėn. maždaug 80 % Europoje ir visame pasaulyje naudojamų išmaniųjų mobiliųjų įrenginių veikė su Android operacine sistema.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kai Google sukuria naują Android versiją, pirminį jos programos kodą paskelbia internete. Tai leidžia tretiesiems asmenims atsisiųsti ir pakeisti šį kodą tam, kad būtų sukurtos Android „atmainos“ (atmaina – tai nauja OS, sukurta remiantis esamos programinės įrangos pirminiu programos kodu). Pagal atvirosios programos licenciją (Android Open Source Project licence) atskleistame Android pirminiame programos kode yra pagrindiniai OS elementai, bet nėra Google priklausančių Android programėlių ir paslaugų. Taigi OĮG, norintys gauti Google programėlių ir paslaugų, turi sudaryti sutartis su Google. Google tokias sutartis taip pat sudaro su MRTO, kurie pageidauja, kad galutiniams naudotojams parduodamuose įrenginiuose būtų galima įdiegti Google nuosavybės teise priklausančias programėles ir paslaugas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Procedūra Komisijoje ir ginčijamas sprendimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2013 m. kovo 25 d. informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje veikiančių įmonių asociacija FairSearch AISBL pateikė Komisijai skundą dėl tam tikros Google komercinės praktikos mobiliojo interneto srityje. Gavusi šį skundą Komisija Google, jos klientams, konkurentams ir kitiems šiame sektoriuje veikiantiems subjektams išsiuntė prašymus pateikti informacijos. Kiti subjektai taip pat pasiskundė Komisijai dėl Google veiksmų mobiliojo interneto srityje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2015 m. balandžio 15 d. Komisija pradėjo procedūrą prieš Google dėl Android; ji baigėsi 2018 m. liepos 18 d., kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Tuo sprendimu Komisija skyrė baudą Google ir dalį jos – Alphabet už konkurencijos taisyklių pažeidimą, nes OĮG ir MRTO buvo primesti antikonkurenciniai sutartiniai apribojimai siekiant apsaugoti ir sustiprinti Google užimamą dominuojančią padėtį nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose EEE.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tame sprendime Komisija priekaištauja Google, kad į sutartis dėl Android ir tam tikrų nuosavybės teise jos valdomų paslaugų ir mobiliųjų programėlių įtraukė tam tikras sąlygas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ginčijamame sprendime nustatyti keturių rūšių sutartiniai apribojimai:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">mobiliųjų programėlių platinimo sutartyse (toliau – MPPS) nustatytos dvi grupės apribojimų, pagal kurias Google reikalavo, kad prieš gaudami licenciją naudoti Google Play parduotuvę OĮG iš anksto įdiegtų, be kita ko, jos bendrosios paieškos programėlę (Google Search) ir naršymo programėlę (Chrome),</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">apribojimai, įtraukti į sutartis dėl neskaidymo įpareigojimų (toliau – SNĮ), pagal kuriuos OĮG, norintys iš anksto įdiegti Google programėles, negalėjo parduoti įrenginių, veikiančių su Google nepatvirtintomis Android versijomis,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">apribojimai, nustatyti SPP, pagal kuriuos Google skyrė OĮG ir MRTO procentinę dalį savo pajamų iš reklamos, jeigu šie gamintojai ar operatoriai sutiko iš anksto neįdiegti konkuruojančios bendrosios paieškos paslaugos nė viename bendru sutarimu nustatytam portfeliui priklausančiame įrenginyje (toliau – portfeliu grindžiamos SPP).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija nusprendė, kad šie įvairūs sutartiniai apribojimai (toliau kartu – ginčijami apribojimai) sudaro keturis atskirus SESV 102 straipsnio ir 1992 m. gegužės 2 d. EEE susitarimo 54 straipsnio pažeidimus ir kad jie taip pat yra vienas tęstinis šių nuostatų pažeidimas dėl jų tarpusavio priklausomybės ir bendro tikslo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Programėlės „Google Search“ susietas pardavimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nuo ne vėliau kaip 2011 m. sausio 1 d. Google Search programėlę Google sieja su Play Store. Komisija daro išvadą, kad tokie veiksmai yra piktnaudžiavimas Google dominuojančia padėtimi pasaulinėje (išskyrus Kiniją) Android OS skirtų programėlių internetinių parduotuvių rinkoje (toliau – Android programėlių parduotuvės).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, Komisija mano, kad Play Store ir Google Search programėlė yra du skirtingi produktai. Ji taip pat laikosi nuomonės, kad Google užima dominuojančią padėtį siejančiojo produkto (Play Store) rinkoje, t. y. pasaulinėje Android programėlių parduotuvių rinkoje, išskyrus Kiniją. Taip pat pažymėtina, kad siejančiojo produkto neįmanoma įsigyti be susietojo produkto, t. y. be Google Search programėlės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, ginčijamame sprendime Komisija daro išvadą, kad Google Search programėlės ir Play Store susietas pardavimas gali riboti konkurenciją. Iš tiesų dėl susieto pardavimo Google įgyja didelį konkurencinį pranašumą, kurio konkuruojantys bendrosios paieškos paslaugų teikėjai negali kompensuoti. Be to, dėl susieto pardavimo Google gali išlaikyti ir stiprinti dominuojančią padėtį kiekvienoje nacionalinėje bendrosios paieškos paslaugų rinkoje, didinti patekimo į rinką kliūtis ir atgrasyti nuo naujovių, taip pat tiesiogiai ar netiesiogiai kenkti vartotojams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, ginčijamame sprendime Komisija nusprendė, kad Google neįrodė jokio objektyvaus Google Search programėlės ir Play Store susieto pardavimo pateisinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Naršyklės „Chrome“ susietas pardavimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Chrome naršyklę Google sieja su Play Store ir Google Search programėle. Komisija daro išvadą, kad tokie veiksmai yra piktnaudžiavimas Google užimama dominuojančia padėtimi pasaulinėje (išskyrus Kiniją) Android programėlių parduotuvių rinkoje ir nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, Komisija teigia, kad Chrome naršyklė yra nuo Play Store ir Google Search programėlės atskiras produktas. Paskui ši institucija tvirtina, kad Google užima dominuojančią padėtį siejančių produktų rinkose (Play Store ir Google Search programėlė), t. y. Android programėlių parduotuvių pasaulinėje rinkoje, išskyrus Kiniją, ir nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose. Galiausiai siejantys produktai negali būti įsigyti be susieto produkto, t. y. Chrome naršyklės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, Komisija teigia, kad susietas Chrome naršyklės, Play Store ir Google Search programėlės pardavimas gali riboti konkurenciją. Iš tiesų susietas pardavimas suteikia Google didelį pranašumą, kurio negali kompensuoti su konkuruojančia OS nesusijusios interneto naršyklės, sukurtos mobiliajam naudojimui (toliau – mobiliosios interneto naršyklės). Be to, susietas pardavimas atgraso nuo naujovių, tiesiogiai ar netiesiogiai kenkia mobiliųjų interneto naršyklių vartotojams ir padeda išlaikyti bei sustiprinti Google užimamą dominuojančią padėtį kiekvienoje nacionalinėje bendrosios paieškos paslaugų rinkoje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, Komisija daro išvadą, kad Google neįrodė jokio objektyvaus Chrome naršyklės ir Play Store bei Google Search programėlės susieto pardavimo pateisinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">„Play Store“ ir „Google Search“ programėlės licencijų išdavimas, susietas su SNĮ nustatytais neskaidymo įsipareigojimais</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ne vėliau kaip nuo 2011 m. sausio 1 d. Google nustatė, kad licencijos Play Store ir Google Search programėlei suteikiamos tik tuo atveju, jei kompiuterinės įrangos gamintojai prisiima SNĮ nustatytus neskaidymo įsipareigojimus (toliau – NĮ).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija daro išvadą, kad tokie veiksmai yra piktnaudžiavimas Google užimama dominuojančia padėtimi pasaulinėje (išskyrus Kiniją) Android programėlių parduotuvių rinkoje ir nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, ji teigia, kad NĮ prisiėmimas nesusijęs su licencijų išdavimu Play Store ir Google Search programėlei. Tačiau šių licencijų negalima gauti neprisiėmus NĮ.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, ginčijamame sprendime Komisija nurodo, kad NĮ gali riboti konkurenciją. Android atmainos kelia realią konkurencinę grėsmę Google. Google aktyviai stebi, kaip laikomasi NĮ, ir užtikrina jų vykdymą. NĮ trukdo kurti Android atmainas. Suderinamos Android atmainos nekelia realios konkurencinės grėsmės Google. NĮ galimybę riboti konkurenciją sustiprina tai, kad atmainų kūrėjams nėra galimybės naudotis Google nuosavybės teise valdomomis taikomųjų programų programavimo sąsajomis (toliau – nuosavybės teise valdomos TPPS). Google veiksmais išlaikoma ir stiprinama jos dominuojanti padėtis kiekvienoje nacionalinėje bendrosios paieškos paslaugų rinkoje, atgrasoma nuo naujovių ir taip tiesiogiai ar netiesiogiai kenkiama vartotojams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, Google neįrodė jokio objektyvaus pateisinimo, kodėl Play Store ir Google Search programėlės licencijų suteikimas turi būti siejamas su NĮ.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pajamų procentinės dalies mokėjimas, siejamas su konkuruojančių bendrosios paieškos paslaugų nediegimu iš anksto įrenginiuose, priskiriamuose tam tikram asortimentui</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d. Google skyrė mokėjimus OĮG ir MRTO su sąlyga, kad jie iš anksto nediegs jokios konkuruojančios bendrosios paieškos paslaugos jokiame įrenginyje, priskiriamame asortimentui, dėl kurio susitarta. Ginčijamame sprendime Komisija šiuos veiksmus kvalifikavo kaip Google piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, Komisijos teigimu, Google pajamų dalies mokėjimai už produktų asortimentą buvo mokėjimai už išimtinumą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, Komisija teigia, kad Google pajamų dalies mokėjimai už produktų asortimentą galėjo riboti konkurenciją. Šie mokėjimai iš tikrųjų mažino OĮG ir MRTO suinteresuotumą iš anksto diegti konkuruojančias bendrosios paieškos paslaugas. Dėl tų mokėjimų tapo sunkiau patekti į nacionalines bendrosios paieškos paslaugų rinkas. Tie mokėjimai atgrasė nuo naujovių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, ginčijamame sprendime daroma išvada, kad Google neįrodė, jog yra koks nors objektyvus jos pajamų dalies mokėjimo už sutartą prekių asortimentą pateisinimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisijos teigimu, ginčijamais ribojimais buvo siekiama apsaugoti ir sustiprinti Google užimamą dominuojančią padėtį bendrosios paieškos paslaugų srityje, taigi ir šios įmonės pajamas, gaunamas iš su šia paieška susijusios reklamos. Dėl ginčijamų ribojimų bendro tikslo ir tarpusavio priklausomybės Komisija juos kvalifikavo kaip vieną tęstinį SESV 102 straipsnio ir EEE susitarimo 54 straipsnio pažeidimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ginčijamų ribojimų trukmė ir bauda</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl ginčijamų ribojimų trukmės pažymėtina, kad su MPPS susiję ribojimai, kiek tai buvo taikoma Google Search programėlės ir Play Store susietam pardavimui, truko nuo 2011 m. sausio 1 d. iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos, o dėl Chrome naršyklės ir Google Search programėlės bei Play Store susieto pardavimo – nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki to sprendimo priėmimo dienos. Su SNĮ susiję ribojimai truko nuo 2011 m. sausio 1 d. iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos. Galiausiai su SPP susiję ribojimai truko nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2014 m. kovo 31 d., kai baigėsi paskutinė portfeliu grindžiama SPP.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Siekdama nubausti už šiuos veiksmus, kuriuos laikė piktnaudžiavimu, Komisija skyrė Google 4 342 865 000 eurų baudą, iš kurių 1 921 666 000 eurų – solidariai su Alphabet. Nustatydama šį dydį Komisija atsižvelgė į Google atitinkamų pardavimų EEE vertę, susijusią su vienu tęstiniu pažeidimu, paskutiniaisiais dalyvavimo darant pažeidimą metais (2017 m.) ir pritaikė 11 % sunkumo koeficientą. Tada Komisija gautą dydį padaugino iš dalyvavimo darant pažeidimą metų skaičiaus (maždaug 7,52) ir pridėjo papildomą sumą, sudarančią 11 % 2017 m. pardavimų vertės, kad atgrasytų panašias įmones nuo tokių pat veiksmų. Komisija taip pat nusprendė, kad nereikia atsižvelgti į lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes arba konkrečiai – į didelį Google finansinį pajėgumą, siekiant sumažinti arba padidinti baudos dydį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija taip pat pareikalavo Google ir Alphabet nutraukti šiuos veiksmus per 90 dienų nuo pranešimo apie ginčijamą sprendimą dienos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">III.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2018 m. spalio 9 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Google ir Alphabet ieškinį, juo visų pirma buvo prašoma panaikinti ginčijamą sprendimą ir, jei tas prašymas nebūtų patenkintas, panaikinti arba sumažinti tuo sprendimu joms skirtą baudą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2019 m. rugsėjo 23 d. Bendrojo Teismo trečiosios kolegijos pirmininko nutartimi Google ir Alphabet / Komisija (T‑604/18, EU:T:2019:743) įstoti į bylą palaikyti, viena vertus, Google ir Alphabet reikalavimų, buvo leista Application Developers Alliance (toliau – ADA), Computer &amp; Communications Industry Association (toliau – ACIA), Gigaset Communications GmbH (toliau – Gigaset), HMD global Oy (toliau – HMD) ir Opera Norway AS, buvusiai Opera Software AS (toliau – Opera), ir, kita vertus, palaikyti Komisijos reikalavimų – Bureau européen des unions de consommateurs (BEUC), Verband Deutscher Zeitschriftenverleger eV, BDZV – Bundesverband Digitalpublisher und Zeitungsverleger eV, Seznam.cz, a.s. (toliau – Seznam), FairSearch ir Qwant. Buvo užtikrintas tam tikrų ginčijamo sprendimo ir Komisijos atsiliepimo į ieškinį elementų konfidencialumas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Grįsdamos savo ieškinį Google ir Alphabet nurodė šešis pagrindus, iš kurių pirmasis grindžiamas klaidingu rinkos apibrėžimo ir dominuojančios padėties buvimo vertinimu, antrasis – MPPS nustatytų išankstinio įdiegimo sąlygų nesąžiningumo klaidingu vertinimu, trečiasis – tuo, kad vienintelė išankstinio įdiegimo sąlyga, įtraukta į portfeliu grindžiamas SPP, buvo klaidingai įvertinta kaip piktnaudžiavimas, ketvirtasis – tuo, kad Play Store ir Google Search licencijų išdavimo susiejimas su sąlyga laikytis NĮ buvo klaidingai įvertintas kaip piktnaudžiavimas, penktasis – teisės į gynybą pažeidimu, o šeštasis – įvairių veiksnių, į kuriuos atsižvelgta apskaičiuojant baudą, klaidingu vertinimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pirmojo pagrindo, grindžiamo klaidingu atitinkamos rinkos apibrėžimo ir dominuojančios padėties buvimo vertinimu</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėstydamos ieškinio pirmąjį pagrindą Google ir Alphabet priekaištavo Komisijai, kad apibrėždama atitinkamas rinkas ir vėliau vertindama Google dominuojančią jose ji padarė kelias vertinimo klaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ginčijamame sprendime Komisija nustatė keturias atitinkamų rinkų rūšis, t. y. pirma, pasaulinę licencijuojamų OS rinką (išskyrus Kiniją), t. y. išmaniųjų mobiliųjų įrenginių operacinių sistemų licencijavimo rinką; antra, pasaulinę Android programėlių parduotuvių rinką (išskyrus Kiniją); trečia, įvairias nacionalines (EEE) bendrosios paieškos paslaugų teikimo rinkas; ir, ketvirta, pasaulinę mobiliųjų interneto naršyklių, nesusietų su konkrečia OS, rinką.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 125 ir 126 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad, kiek tai susiję su jo nagrinėjama byla, reikia konstatuoti, pirma, jog ginčijamame sprendime Komisija tinkamai įrodė, kad Google, būdama pajėgi veikti pakankamai nepriklausomai nuo savo konkurentų, klientų ir vartotojų, užima dominuojančią padėtį įvairiose nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose EEE. Antra, jis pažymėjo, kad, nors atitinkamos rinkos ginčijamame sprendime pristatomos kaip atskiros, jų negalima dirbtinai atskirti, nes visos jos turėjo viena kitą papildančių aspektų, kuriuos Komisija tinkamai paminėjo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip nustatyta skundžiamo sprendimo 129 punkte, Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas būtent į šias faktines aplinkybes, būdingas skirtingoms, tačiau tarpusavyje susijusioms atitinkamoms rinkoms, ir į bendros strategijos, kuria, pasak Komisijos, iš esmės siekta užtikrinti Google dominuojančią padėtį nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose, įgyvendinimą, nusprendė, kad reikia išnagrinėti argumentus, susijusius su ieškinio pirmuoju pagrindu. Baigęs nagrinėjimą Bendrasis Teismas atitinkamai to sprendimo 234, 254 ir 267 punktuose atmetė visas tris šio pagrindo dalis kaip nepagrįstas, taigi ir visą pirmąjį pagrindą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl antrojo pagrindo, susijusio su pirmuoju ir antruoju piktnaudžiavimo atvejais, grindžiamo klaidingu MPPS nustatytų išankstinio įdiegimo sąlygų nesąžiningumo vertinimu</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėstydamos ieškinio antrąjį pagrindą, kurį sudaro dvi dalys, Google ir Alphabet teigė, kad Komisija klaidingai nusprendė, jog MPPS nustatytos išankstinio įdiegimo sąlygos, pagal kurias norint gauti Play Store reikia iš anksto įdiegti Google Search programėlę, o norint gauti Play Store ir programėlę Google Search, reikia iš anksto įdiegti Chrome naršyklę (toliau – pirmieji piktnaudžiavimo atvejai), yra piktnaudžiavimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrojo Teismo pastabos dėl konteksto aplinkybių</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 275–316 punktuose Bendrasis Teismas iš pradžių išdėstė, pirma, sąlygas, reikalingas išvadai, kad nagrinėjami veiksmai yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, padaryti, antra, įvairias ginčijamame sprendime Komisijos išdėstytas aplinkybes, apibūdinančias išstūmimo iš rinkos poveikį, kurį sukėlė šie veiksmai, ir, trečia, tų veiksmų tarpusavio ryšį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl šių sąlygų skundžiamo sprendimo 278–280 punktuose Bendrasis Teismas, remdamasis 2017 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Intel / Komisija (C‑413/14 P, EU:C:2017:632) 134–136 punktais, priminė, kad bet koks išstūmimo iš rinkos poveikis nebūtinai kenkia konkurencijos veikimui. Dominuojančią padėtį užimanti įmonė privalo savo veiksmais nedaryti žalos konkurencijai kokybiniais pranašumais vidaus rinkoje. Būtent todėl pagal SESV 102 straipsnį draudžiama, be kita ko, dominuojančią padėtį užimančiai įmonei imtis veiksmų, kurie turi jos konkurentų, laikomų tokiais pat produktyviais kaip ir ji, išstūmimo iš rinkos poveikį, ir taip sustiprinti savo dominuojančią padėtį pasitelkiant priemones, kurios skiriasi nuo konkurencijos kokybiniais pranašumais priemonių. Atsižvelgiant į tai, kaip ir bet kokios konkurencijos kainomis atveju, bet kokia konkurencija, grindžiama kitais parametrais, negali būti laikoma teisėta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šioje byloje nagrinėjami veiksmai, susiję su pirmaisiais piktnaudžiavimo atvejais, yra susieti pardavimai. Siekdamas įvertinti, ar tokie veiksmai yra piktnaudžiavimas, skundžiamo sprendimo 284 punkte Bendrasis Teismas priminė visus penkis kriterijus, į kuriuos daroma nuoroda 2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Microsoft / Komisija (T‑201/04, EU:T:2007:289) 869 punkte ir kuriais Komisija galėjo remtis:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">pirma, siejantysis ir susietasis produktai yra du atskiri produktai,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">antra, atitinkama įmonė užima dominuojančią padėtį siejančiojo produkto rinkoje,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">trečia, ši įmonė nesuteikia vartotojams pasirinkimo įsigyti siejantįjį produktą be susietojo produkto,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">ketvirta, tokiais veiksmais „ribojama konkurencija“ ir</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">penkta, šie veiksmai nėra objektyviai pateisinami.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl ketvirtojo kriterijaus skundžiamo sprendimo 295 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad, kaip ir sprendime, dėl kurio buvo priimtas 2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendimas Microsoft / Komisija (T‑201/04, EU:T:2007:289), Komisija pagrįstai konstatavo, kad prieš darant išvadą, jog nagrinėjami susieti pardavimai buvo žalingi konkurencijai, reikėjo atidžiai išnagrinėti faktinį poveikį arba atlikti papildomą analizę (pagal anksčiau šiuo klausimu vartotą terminologiją). Pasak Bendrojo Teismo, tokio nagrinėjimo privalumas tas, kad, viena vertus, sumažėja rizika, jog bus baudžiama už elgesį, kuris iš tikrųjų nekenkia konkurencijai kokybiniais pranašumais, ir, kita vertus, geriau įvertinamas atitinkamo elgesio sunkumas, o tai padeda nustatyti tinkamą galimos sankcijos dydį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 297 punkte Bendrasis Teismas vis dėlto pažymėjo, kad Komisija neprivalo atlikti perspektyvinės analizės, kuri būtų grindžiama poveikiu, kilsiančiu atsižvelgiant į prielaidas, kurių kol kas neįmanoma patikrinti praktiškai, kaip tai gali būti padaryta kitomis aplinkybėmis; šiuo klausimu Bendrasis Teismas daro nuorodą į 2020 m. sausio 30 d. Sprendimą Generics (UK) ir kt. (C‑307/18, EU:C:2020:52, 145 punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 299 punkte Bendrasis Teismas baigė dėstyti pirmines pastabas dėl taikytinų sąvokų ir iš pradžių nusprendė, kad skirtumas tarp „konkurencijos ribojimo“ ir „gebėjimo riboti konkurenciją“ neturi įtakos konkurencijos ribojimo nustatymui tais atvejais, kai, kaip šioje byloje, Komisija tokį ribojimą apibūdino atsižvelgdama į poveikį, kurį sukėlė nagrinėjamų veiksmų įgyvendinimas per ilgą laikotarpį, nes šis poveikis gali būti stebimas ir leidžia Komisijai nustatyti šių veiksmų keliamo antikonkurencinio išstūmimo iš rinkos pobūdį ir mastą, o Bendrajam Teismui – patikrinti šiuos vertinimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Paskui to sprendimo 300 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad ginčijamame sprendime Komisija nusprendė, jog pirmieji piktnaudžiavimo atvejai buvo du susieti pardavimai. Tie pardavimai įvyko laikantis MPPS nustatytų išankstinio įdiegimo sąlygų, su kuriomis OĮG ir MRTO, norėję prekiauti įrenginiais su Google Mobile paslaugų rinkiniu (toliau – GMP rinkinys), turėjo sutikti. Taigi:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">pirmuoju susieto pardavimo atveju, kai Google Search programėlė buvo susieta su Play Store, Google piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi pasaulinėje Android programėlių parduotuvių rinkoje (išskyrus Kiniją) nuo 2011 m. sausio 1 d. iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos (ginčijamo sprendimo 752 ir 1009 konstatuojamosios dalys),</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">antruoju susieto pardavimo atveju, kai Chrome naršyklė buvo susieta su Google Search programėle ir Play Store, Google piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi pasaulinėje Android programėlių parduotuvių rinkoje (išskyrus Kiniją) ir EEE nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos (ginčijamo sprendimo 753 ir 1010 konstatuojamosios dalys).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai to sprendimo 301 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad dėstant antrąjį pagrindą Google ir Alphabet pateikti argumentai iš esmės susiję su ginčijamame sprendime nurodytais aspektais dėl ketvirtojo ir penktojo 2007 m. rugsėjo 17 d. Bendrojo Teismo sprendimo Microsoft / Komisija (T‑201/04, EU:T:2007:289) kriterijų, atitinkamai siejamų su konkurencijos ribojimu ir šiuo klausimu jų pateiktais objektyviais pateisinimais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pirmos dalies, susijusios su „konkurencijos ribojimu“</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Grįsdamos antrojo pagrindo pirmą dalį Google ir Alphabet teigė, kad ginčijamame sprendime Komisija neįrodė, jog MPPS nustatytos išankstinio įdiegimo sąlygos galėjo išstumti iš rinkos konkurentus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Google ir Alphabet pateikė penkis prieštaravimus savo argumentams pagrįsti ir kritikavo ginčijamą sprendimą dėl to, kad, pirma, jame nenustatyta, jog dėl išankstinio įdiegimo sąlygų skatinamas „siekis išlaikyti status quo“; antra, jame neatsižvelgta į tai, kad pagal MPPS OĮG buvo leidžiama laisvai iš anksto įdiegti konkurentų paslaugas ir nustatyti jas kaip numatytąsias paslaugas; trečia, jame taip pat neatsižvelgta ir į tai, kad konkurentai turėjo kitų veiksmingų priemonių pasiekti naudotojus; ketvirta, jame neįrodyta, kad Google paieškos paslaugos ir naršyklės naudojimo dalys buvo priskirtinos prie ginčijamų išankstinio įdiegimo sąlygų; ir, penkta, jame tinkamai neatsižvelgta į visas ekonomines ir teisines aplinkybes darant išvadą, kad išankstinio įdiegimo sąlygos suteikė konkurentams naujų galimybių, o ne jas iš jų atėmė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pirmojo prieštaravimo, susijusio su išankstinio įdiegimo sąlygų nulemtu „siekiu išlaikyti status quo“, Bendrasis Teismas pateikė dvi pirmines pastabas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmoji iš tų pastabų susijusi su tuo, kad siūlomas „išankstinio įdiegimo“ ir „numatytojo nustatymo“ sąvokų atskyrimas neturi praktinės reikšmės, o Google ir Alphabet priekaištauja Komisijai dėl to, kad ji neatskyrė ar neįvertino, kas priskiriama prie kiekvienos iš šių sąvokų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išnagrinėjęs Google ir Alphabet pateiktus įrodymus Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 349 punkte nusprendė, kad, atsižvelgiant į nurodytų dokumentų sutartinį kontekstą, t. y. į MPPS numatytų išankstinio įdiegimo sąlygų kontekstą, reikia atmesti jų argumentus, susijusius su būtinybe daryti tokį skirtumą, ir pripažinti, kad argumentai, pateikti dėl vienos iš šių dviejų sąvokų, gali būti pateikti ir dėl kitos sąvokos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Beje, išnagrinėjęs trečiųjų įmonių pateiktus įrodymus, to sprendimo 356 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad OĮG iš dalies sutaria, kad privilegijuotasis išdėstymas, numatytasis nustatymas arba šių metodų derinys palengvina programėlių, kurioms taikomi šie metodai, naudojimą. To sprendimo 383 punkte remdamasis tuo tyrimu jis nusprendė, kad įvairūs ginčijamame sprendime išdėstyti aspektai, vertinami kartu, leidžia Komisijai spręsti, kad, rinkos dalyvių požiūriu, iš anksto įdiegus Google Search programėlę ir Chrome naršyklę MPPS nustatytomis sąlygomis tampa įmanoma „įšaldyti padėtį“ ir atgrasyti naudotojus nuo konkuruojančios programėlės naudojimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antroji pastaba susijusi su išankstinio įdiegimo sąlygų kiekybine svarba. Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 336 ir 337 punktuose Bendrasis Teismas pažymėjo, kad išankstinis Google Search programėlės ir Chrome naršyklės įdiegimas, programėlės atveju derinamas su privilegijuotuoju išdėstymu, o naršyklės atveju numatant, kad Google Search programėlė būtų nustatyta kaip numatytoji paieškos programa, kiekybiniu požiūriu sukelia reikšmingų pasekmių. Dėl MPPS nustatytų išankstinio įdiegimo sąlygų Google Search programėlė ir Chrome naršyklė buvo iš anksto įdiegtos daugelyje išmaniųjų mobiliųjų įrenginių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į šias pirmines pastabas Bendrasis Teismas išnagrinėjo Komisijos pateiktus įrodymus ir palyginimus, jos atliktus siekiant įrodyti siekį išlaikyti status quo, kurio reikšmingumą ir naudojimą kritikavo Google ir Alphabet. Tuo remdamasis skundžiamo sprendimo 418 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad jų argumentai, skirti pranašumui, kurį suteikia išankstinis Google Search programėlės ir Chrome naršyklės įdiegimas su Android OS veikiančiuose išmaniuosiuose mobiliuosiuose įrenginiuose (toliau – Google Android įrenginiai), paneigti, neleidžia suabejoti Komisijos išvadomis, padarytomis remiantis šiais aspektais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėstydamos antrąjį prieštaravimą Google ir Alphabet iš esmės teigė, kad išankstinio įdiegimo sąlygos netrukdė OĮG iš anksto suteikti tokių pačių įdiegimo sąlygų, kokios buvo taikomos Google Search programėlei ir Chrome naršyklei, konkuruojančioms bendrosios paieškos paslaugomis ir naršyklėmis Google Android įrenginiuose, parduodamuose EEE.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 425 ir 426 punktuose Bendrasis Teismas pirmiausia pažymėjo, kad ginčijamame sprendime Komisija neginčijo šios aplinkybės. Tame sprendime ji veikiau nurodė, viena vertus, kad pagal MPPS „užkertamas kelias“ OĮG iš anksto įdiegti išimtinai tokias programėles vietoje Google Search programėlės ir Chrome naršyklės (to sprendimo 832 konstatuojamoji dalis) ir, kita vertus, kad pagal SPP reikalaujama, kad OĮG ir MRTO iš anksto įdiegtų išimtinai Google Search programėlę šiose sutartyse numatytoje dalyje įrenginių (to paties sprendimo 833 konstatuojamoji dalis), o tai apima portfeliu grindžiamas SPP ir su įrenginiais susietas SPP, kaip Komisija tai patvirtino atsakydama į Bendrojo Teismo priimtas tyrimo priemones. Iš ginčijamo sprendimo 197 konstatuojamosios dalies matyti, kad Europos Sąjungoje ir Korėjos Respublikoje įrenginių portfeliu grindžiamas sutartis dėl pajamų pasidalijimo (toliau – portfeliu grindžiamos SPP) Google palaipsniui keitė sutartimis, pagal kurias dalies Google pajamų mokėjimas buvo susietas su sąlyga, kad OĮG ir MRTO iš anksto nediegtų jokios konkurentų bendrosios paieškos paslaugos konkrečiame įrenginyje (toliau – su įrenginiais susietos SPP).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">61</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis, skundžiamo sprendimo 427 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad, atsižvelgiant į rinkos dalis ir jų pokyčius, nuo 2011 m. Google Search programėlės atveju ir nuo 2012 m. Chrome naršyklės atveju iki ginčijamo sprendimo priėmimo diskusijos apie konkurentų galimybes kompensuoti konkurencinį pranašumą, suteiktą dėl MPPS nustatytų išankstinio įdiegimo sąlygų, išliko daugiausia teorinės. Tačiau šiuo klausimu reikėjo atskirti teorines konkurencijos prielaidas nuo praktinės tikrovės, kurioje Google ir Alphabet nurodytos konkuravimo alternatyvos atrodė mažai įtikinamos arba neturėjo realaus poveikio dėl „siekio išlaikyti status quo“, kurį lėmė MPPS nustatytos išankstinio įdiegimo sąlygos ir šių sąlygų bei kitų Google sutartinių nuostatų, įskaitant SPP, bendras poveikis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">62</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl Google Search programėlės skundžiamo sprendimo 436 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad, priešingai, nei teigia Google ir Alphabet, konkuruojantys bendrosios paieškos paslaugų teikėjai neturėjo galimybių kompensuoti konkurencinio pranašumo, kurį suteikė išankstinio įdiegimo sąlygos. Atvirkščiai, dėl naršyklių skundžiamo sprendimo 438 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad jų argumentų negalima iš karto atmesti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">63</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto to paties sprendimo 449 ir 450 punktuose Bendrasis Teismas pažymėjo, kad 2011–2016 m. daugiau kaip 50 % EEE parduodamų Google Android įrenginių buvo taikomos su Google sudarytos SPP, nesvarbu, ar tai būtų portfeliu grindžiamos SPP, ar su įrenginiais susietos SPP, pagal kurias visais atvejais Google Search programėlę reikėjo nustatyti kaip numatytąją paieškos sistemą iš anksto įdiegtose naršyklėse ir buvo draudžiama įdiegti konkuruojančią paieškos paslaugą. Tuo remiantis darytina išvada, jeigu naršyklė buvo iš anksto įdiegta lygiagrečiai su Chrome, kuri buvo nustatyta kaip numatytoji Google Search programėlėje, tokia naršyklė taip pat buvo nustatyta kaip numatytoji šioje programėlėje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">64</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis skundžiamo sprendimo 451 punkte išdėstytais Bendrojo Teismo konstatavimais, ši pastaba leidžia iliustruoti įvairių Google veiksmų papildomumą ir neišvengiamai reiškia, kad reikia atsižvelgti į bendrą MPPS ir SPP poveikį. Su SPP susijęs sutartinis įsipareigojimas neįdiegti kitos nei Google Search programėlės bendrajai paieškai atlikti lemia tai, kad teorinė galimybė iš anksto įdiegti su Google programėlėmis konkuruojančią paslaugą, kuri iš esmės leidžiama pagal MPPS, 2011–2016 m. iš tikrųjų bent pusėje EEE parduodamų Google Android įrenginių buvo panaikinta. Kitaip tariant, pagal SPP buvo užtikrinamas išimtinumas atitinkamuose įrenginiuose, ir į tai reikėjo atsižvelgti vertinant antikonkurencinį MPPS poveikį. Dėl šio aspekto skundžiamo sprendimo 452 punkte Bendrasis Teismas dar patikslino, kad atsižvelgimas į bendrą MPPS ir SPP poveikį kaip į faktinę aplinkybę niekaip nepriklauso nuo to, ar SPP yra, ar nėra piktnaudžiaujamojo pobūdžio, ar tai portfeliu grindžiamos SPP, kurios, remiantis trečiajame ieškinio pagrinde Google ir Alphabet ginčijama Komisijos analize, yra piktnaudžiavimas, ar su įrenginiais susietos SPP, kurios ginčijamame sprendime nelaikomos piktnaudžiavimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">65</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, to paties sprendimo 464 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad nesvarbu, ar konkuruojanti naršyklė gali būti nustatyta kaip numatytoji. Beje, Google ir Alphabet neginčijo šio klausimo teorinio pobūdžio, atsižvelgiant į bendrą MPPS ir SNĮ poveikį. Pasak Bendrojo Teismo, šioje byloje svarbu išnagrinėti įvairias praktines konkuruojančių paieškos paslaugų galimybes pasiekti naudotojus, kai Google užtikrina, kad su Chrome naršykle konkuruojančių naršyklių atžvilgiu OĮG laikytųsi pagal SNĮ prisiimto įsipareigojimo elgtis su Google Search programėle bent taip pat, kaip jie galėtų elgtis su kita bendrosios paieškos paslauga.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">66</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Paskui Bendrasis Teismas išnagrinėjo Google ir Alphabet argumentus dėl motyvų aspektų, susijusių su OĮG suinteresuotumu iš anksto įdiegti konkuruojančias programėles, su galimų pajamų, kurias OĮG gautų iš vienos ar kelių bendrosios paieškos programėlių kartu su Google Search programėle, dalimi, su sandorio išlaidų poveikiu tikimybei sudaryti išankstinio įdiegimo sutartis dėl mažo įrenginių kiekio, su neigiamu pernelyg didelio programėlių dubliavimo poveikiu naudotojo patirčiai arba atminties įtaiso talpai tam tikruose įrenginiuose. Atlikęs šį tyrimą, skundžiamo sprendimo 537 punkte jis konstatavo, kad, nors tam tikrais iš šių argumentų galima susiaurinti ginčijamo sprendimo taikymo sritį ar vertinti ją santykinai, Komisija vis dėlto galėjo nuspręsti, kad net jei su Google Search konkuruojančių bendrosios paieškos paslaugų teikėjai ir toliau galėjo laisvai suteikti OĮG ir MRTO tokią pačią išankstinio įdiegimo galimybę, kokia buvo suteikta tai programėlei ir Chrome naršyklei EEE parduodamuose Google Android įrenginiuose, didžiąją pažeidimo laikotarpio dalį to nebuvo, ir kad tokių išankstinio įdiegimo galimybių nebuvimą bent iš dalies buvo galima paaiškinti bendru MPPS, SPP ir SNĮ poveikiu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">67</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl trečiojo prieštaravimo Google ir Alphabet teigė, kad Google konkurentai gali kompensuoti dėl MPPS nustatytų išankstinio įdiegimo sąlygų susidariusią situacijos įšaldymo tendenciją, kliaudamiesi naudotojų, kurie gali atsisiųsti jų programėles arba naudotis jų bendrosios paieškos paslaugomis per naršyklę, elgesiu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">68</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl galimybės atsisiųsti konkurentų programėles Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 557 punkte nusprendė, kad net jei bendrosios paieškos ar naršymo programėlę atsisiųsti nesunku ir nereikia mokėti, išnagrinėjus ginčijamą sprendimą įrodyta, kad praktiškai jų nesisiunčiama arba bet kuriuo atveju atsisiunčiama tik naudojant nepakankamai atitinkamų įrenginių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">69</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl prieigos prie konkuruojančios bendrosios paieškos paslaugos per naršyklę Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 561 ir 562 punktuose konstatavo, kad konkuruojančios bendrosios paieškos paslaugos nustatymas kaip numatytosios Google Android įrenginių mobiliosiose interneto naršyklėse pagal savo aprėptį ir veiksmingumą negali prilygti išankstiniam Google Search programėlės įdiegimui. Konkrečiai kalbant, pasak Bendrojo Teismo, dėl šio aspekto reikia atsižvelgti į tai, kad Google neleidžia Chrome naršyklėje kaip numatytosios nustatyti jokios kitos paieškos paslaugos nei Google Search programėlė ir kad šios naršyklės naudojimo dalis su konkrečia OS nesusietose mobiliojo interneto naršyklėse buvo apie 75 % Europoje ir 58 % visame pasaulyje. Be to, iš ginčijamo sprendimo matyti, kad naudotojai praktiškai nesinaudoja kitomis bendrosios paieškos paslaugomis, tik naršykles ir tik retais atvejais keičia tų naršyklių numatytąjį nustatymą. Šios pastabos, priešingai, nei teigia Google ir Alphabet, yra svarbios ir leidžia konstatuoti, kad, nepaisant suteiktos galimybės nustatyti kitą bendrosios paieškos sistemą, praktiškai išlieka iš pradžių nustatyta paieškos sistema.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">70</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl ketvirtojo prieštaravimo, susijusio su neįrodytu ryšiu tarp Google dalių bendrosios paieškos ir naršymo užklausose ir Google Search programėlės bei Chrome naršyklės išankstinio įdiegimo, Bendrasis Teismas, pirma, to sprendimo 571 punkte pažymėjo, kad Komisijos nuorodos į šių naudojimo dalių pokyčius savaime nėra kritikuotinos. Jos leidžia Komisijai pagrįsti įrodymą, kad išankstinis įdiegimas suteikia pranašumą Google bendrosios paieškos ir naršymo programėlėms, o konkurentai negalėjo kompensuoti šio pranašumo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">71</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, kalbant apie kokybės veiksnį ir apie Chrome naršyklės bei Google Search programėlės darbinius parametrus, to sprendimo 575 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad tokiu atveju, kaip nagrinėjamas šioje byloje, Komisija neprivalėjo tiksliai nustatyti, ar šias naudojimo dalis galima paaiškinti ne tik išankstiniu įdiegimu, bet ir (arba veikiau) Google ir Alphabet nurodyta geresne kokybe. Iš tiesų, nors išankstinis įdiegimas nebuvo ginčijamas, kokybės poveikis konkuruojančios programėlės neįdiegimui iš anksto ar neatsisiuntimui nebuvo pagrįstas pakankamais ar ypač reikšmingais įrodymais. Bet kuriuo atveju, remiantis to paties sprendimo 577 ir 578 punktais, Google produktų kokybinis pranašumas, jei būtų įrodytas, nebūtų lemiamas, nes nebuvo teigiama, kad konkurentų siūlomos paslaugos techniškai negalėtų patenkinti vartotojų poreikių, be to, gali turėti įtakos ir kiti, ne tik techniniai, kintamieji.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">72</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, skundžiamo sprendimo 579 ir 582 punktuose Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Komisija ginčijamame sprendime nurodė, kad toks kokybinis pranašumas neatrodo akivaizdus iš Play Store parduotuvėje pateiktų konkuruojančių paslaugų įvertinimų Vadinasi, buvo galima atsižvelgti į šiuos vertinimus ir konstatuoti, kad atitinkama įvairių konkuruojančių paieškos ir naršymo paslaugų kokybė nėra lemiamas jų naudojimo kriterijus, nes visos jos siūlo paslaugą, kuri gali patenkinti paklausą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">73</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 583 punkte Bendrasis Teismas, remdamasis šia informacija, nusprendė, kad atsižvelgiant į tendenciją įšaldyti padėtį, susijusią su MPPS nustatytomis išankstinio diegimo sąlygomis, ir į tai, kad nėra įrodytas konkretus Google ir Alphabet nurodomo kokybinio pranašumo poveikis Google bendrosios paieškos ir naršymo programėlėms, Komisija pagrįstai nusprendė, kad Google naudojimo dalys patvirtino „siekį išlaikyti status quo“, susijusį su išankstiniu diegimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">74</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl penktojo prieštaravimo reikia pažymėti, kad Google ir Alphabet teigė, kad ginčijamame sprendime neįvertinta, ar MPPS numatytos išankstinio įdiegimo sąlygos galėjo pakenkti konkurencijai, kuri būtų buvusi jų nenustačius, ir atsižvelgiant į visas ekonomines ir teisines aplinkybes. MPPS išankstinio įdiegimo sąlygos buvo Android OS sukurto nemokamos licencijos modelio dalis, todėl jų negalima nagrinėti atskirai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">75</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto skundžiamo sprendimo 589 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad šiam prieštaravimui pagrįsti pateikti Google ir Alphabet argumentai neatitinka ginčijamo sprendimo turinio. Tame sprendime apibūdintas piktnaudžiavimas nesusijęs su Android OS kūrimu ir palaikymu, įskaitant tai, kad ji yra atvira ir nemokama, kad Google galėtų išspręsti, jos nuomone, kitų operacinių sistemų savininkų vykdomo blokavimo problemą. Beje, skundžiamo sprendimo 590 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Komisija jame pripažino, jog Android OS padidino Google konkurentų galimybes. Taigi Komisija, vertindama visas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į Google ir Alphabet argumentus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl antros dalies, susijusios su objektyviais pateisinimais</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">76</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėstydamos antrojo pagrindo antrą dalį Google ir Alphabet teigė, kad MPPS išankstinio įdiegimo sąlygos yra objektyviai pateisinamos, nes pagal jas Google gali nemokamai teikti Android OS ir užtikrinti, kad pajamas nešančios programėlės, t. y. Google Search programėlė ir Chrome naršyklė, nebus  neįdiegtos ir nepraras su tuo susijusių reklamos galimybių. Šios teisėtos ir konkurenciją skatinančios sąlygos prisidėjo prie mobiliųjų įrenginių įvairovės ir plataus paplitimo, sumažino patekimo į rinką kliūčių ir sukūrė galimybių konkurentams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">77</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, skundžiamo sprendimo 614 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad Google ir Alphabet neįrodė, jog MPPS nustatytos išankstinio įdiegimo sąlygos buvo objektyviai pateisinamos dėl to, kad užtikrindamos, jog Google Android įrenginiuose bus iš anksto įdiegta Google Search programėlė ir Chrome naršyklė, leido Google susigrąžinti išlaidas, patirtas kuriant ir palaikant Android OS.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">78</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, dėl Google ir Alphabet argumentų, kad, pirma, MPPS išankstinio įdiegimo sąlygos leido Google nemokamai siūlyti Play Store, nes jos vertė OĮG ir naudotojams atitiko Google vertę, kurią sudarė šių OĮG vykdoma jos bendrosios paieškos paslaugos reklama, ir, antra, kad Komisijos pasiūlymas mokėti licencijos mokestį už Play Store paneigia šį modelį ir jo teigiamą poveikį konkurencijai, skundžiamo sprendimo 616 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad ir šiuo atveju Google ir Alphabet neįvykdė joms tenkančios įrodinėjimo pareigos, susijusios su objektyvių pateisinimų įrodymu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">79</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tuo remdamasis skundžiamo sprendimo 619 punkte jis nusprendė, kad antroji dalis, grindžiama objektyviu išankstinio įdiegimo pateisinimu, turi būti atmesta, kaip ir visas antrasis pagrindas, grindžiamas klaidingu vertinimus, kad MPPS nustatytomis išankstinio įdiegimo sąlygomis yra piktnaudžiaujama.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">C.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl trečiojo pagrindo, grindžiamo tuo, kad vienintelė išankstinio įdiegimo sąlyga, įtraukta į portfeliu grindžiamas SPP, buvo klaidingai įvertinta kaip piktnaudžiavimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">80</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėstydamos ieškinio trečiąjį pagrindą Google ir Alphabet teigė, jog Komisija klaidingai konstatavo, kad kai kurios nuostatos, įtrauktos į portfeliu grindžiamas SPP, yra piktnaudžiavimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">81</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 657, 660 ir 662 punktuose Bendrasis Teismas atitinkamai nusprendė, kad Google ir Alphabet nepagrįstai teigė, jog Komisija padarė vertinimo klaidą, kai priėjo prie išvados, kad nagrinėjami mokėjimai yra mokėjimai už išimtinumą ir kad prieštaravimą dėl nemotyvavimo reikėjo atmesti kaip nepagrįstą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">82</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atvirkščiai, to sprendimo 698 punkte jis konstatavo, kad iš analizės, susijusios su tuo, kokią rinkos dalį apėmė portfeliu grindžiamos SPP, matyti, jog ginčijamo sprendimo 1286 konstatuojamojoje dalyje ši aprėptis buvo klaidingai kvalifikuota kaip „reikšminga“. To paties sprendimo 798 punkte Bendrasis Teismas, be kita ko, nustatė keturias argumentavimo klaidas, dėl kurių galėjo kilti abejonių dėl Komisijos atlikto tokio pat produktyvaus konkurento testo (As Efficient Competitor Test; toliau – AEC testas) rezultato teisingumo ir dėl tos priežasties – dėl galimo portfeliu grindžiamų SPP išstūmimo iš rinkos poveikio bent jau tokiam pat produktyviam hipotetiniam konkurentui. Tuo remdamasis to paties sprendimo 799 punkte jis padarė išvadą, kad Komisijos atliktas AEC testas negali pagrįsti išvados, kad portfeliu grindžiamomis SPP buvo piktnaudžiaujama.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">83</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl šių Komisijos argumentavimo klaidų skundžiamo sprendimo 800–802 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad išvada, jog portfeliu grindžiamomis SPP buvo piktnaudžiaujama, negali būti laikoma pakankamai įrodyta ir kad reikia panaikinti ginčijamą sprendimą tiek, kiek jame pačios portfeliu grindžiamos SPP pripažintos piktnaudžiavimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">D.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl ketvirtojo pagrindo, grindžiamo tuo, kad Play Store ir Google Search programėlės licencijų išdavimo susiejimas su sąlyga laikytis NĮ buvo klaidingai įvertintas kaip piktnaudžiavimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">84</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėstydamos ketvirtąjį pagrindą, kurį sudaro dvi dalys, Google ir Alphabet nesutiko, kad jų praktika Play Store ir Google Search programėlės licencijų išdavimą pagal MPPS susieti su sąlyga laikytis NĮ būtų kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi Android programėlių parduotuvių ir bendrosios paieškos paslaugų rinkose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">85</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėstydamas pirmines pastabas Bendrasis Teismas patikslino ginčijamame sprendime nustatyto antrojo piktnaudžiavimo apimtį. Taigi skundžiamo sprendimo 805–807 punktuose jis nurodė, kad Google įpareigojo OĮG, pageidaujančius turėti galimybę prekiauti išmaniaisiais mobiliaisiais įrenginiais, kuriuose būtų iš anksto įdiegtos Play Store ir Google Search programėlė, sudaryti SNĮ. Iš tikrųjų MPPS pasirašymas buvo susietas su sąlyga sudaryti SNĮ. Remiantis NĮ, šie įrenginiai turėjo atitikti minimalų suderinamumo standartą, kad būtų galima įdiegti Android pirminį programos kodą; su tais įrenginiais vėliau buvo atliekami suderinamumo bandymai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">86</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nors, tiesą sakant, šie NĮ taikomi visiems mobiliesiems įrenginiams, kuriais prekiauja kiekvienas OĮG, sudaręs SNĮ, nes šie įrenginiai veikia su Android OS arba Android atmaina, skundžiamo sprendimo 810 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad SNĮ ginčijamame sprendime buvo pripažintos piktnaudžiavimu tik tiek, kiek pagal juos OĮG buvo įpareigoti užtikrinti visų įrenginių, kuriais jie prekiauja ir kurių OS buvo Android arba Android atmaina, suderinamumą su Android suderinamumo reikalavimų dokumentu (toliau – SRD), įskaitant tuos įrenginius, kuriuose Google programėlės nebuvo iš anksto įdiegtos. Kitaip tariant, SNĮ buvo pripažintos piktnaudžiavimu tik dėl to, kad pagal jas draudžiama prekiauti išmaniaisiais mobiliaisiais įrenginiais su OS, kurios yra nesuderinamos Android atmainos, net jei šiuose įrenginiuose nėra iš anksto įdiegtų Google programėlių. Remiantis skundžiamo sprendimo 811 punkte išdėstytais Bendrojo Teismo konstatavimais, Komisijos vertinimas, kad Play Store ir Google Search programėlės licencijos išduodamos su sąlyga, kad laikomasi NĮ, galėjo riboti konkurenciją (ginčijamo sprendimo 1036 konstatuojamoji dalis), turėjo būti sugretintas su vertinimu, kad, nors išmaniųjų mobiliųjų įrenginių, kuriuose yra iš anksto įdiegtas GMP rinkinys, atveju galimi tam tikri pateisinimai, to paties jokiu būdu negalima pasakyti apie su Android atmainomis veikiančius įrenginius, kuriuose nebuvo iš anksto įdiegta Google programėlių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">87</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrajame Teisme pateikto ketvirtojo pagrindo pirmoje dalyje Google ir Alphabet ginčijo Komisijos vertinimus, susijusius su tuo, kad nagrinėjamais veiksmais ribojama konkurencija. To pagrindo antroje dalyje jos teigė, kad Google veiksmai bet kuriuo atveju yra objektyviai pateisinami.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pirmos dalies, susijusios su konkurencijos ribojimu</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">88</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 828 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad „Komisija prieštarauja Google, kad ji Play Store ir Google Search [programėlės] licencijų suteikimą susiejo su tam tikrais įsipareigojimais, kuriais ribojama šias licencijas norinčių gauti OĮG laisvė, visų pirma draudžiant jiems prekiauti bet kokiais kitais įrenginiais su nesuderinama Android atmaina. Šis apribojimas kyla iš SNĮ, nes jis taikomas išmaniesiems mobiliesiems įrenginiams, kuriuose nėra iš anksto įdiegtos Google programėlės, ir tai yra vienintelis įsipareigojimas, kuris ginčijamame sprendime laikomas piktnaudžiavimu. Komisija neginčija Google teisės nustatyti suderinamumo reikalavimus įrenginiams, kuriuose įdiegtos jos programėlės. Vis dėlto ji mano, kad Google piktnaudžiauja, trukdydama kurti ir pateikti į rinką įrenginius, veikiančius su nesuderinama Android atmaina“. Tuo remdamasis Bendrasis Teismas daro išvadą, kad dėl tos priežasties jis turėjo išnagrinėti, ar Komisijai pavyko įrodyti, kad, kaip ji teigė ginčijamame sprendime, Google ėmėsi veiksmų, kuriais siekė išstumti nesuderinamas Android atmainas iš rinkos, ir ar tie veiksmai galėjo būti laikomi antikonkurenciniais pagal SESV 102 straipsnį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">89</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu dėl veiksmų, kuriuos Komisija laiko antruoju piktnaudžiavimu, faktinio egzistavimo Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 834 punkte nusprendė, kad šis egzistavimas, kurį pripažino Google ir Alphabet, buvo įrodytas ir veiksmingai įgyvendintas nuo pat Android OS atsiradimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">90</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl siekiamų tikslų antikonkurencingumo Bendrasis Teismas, pirma, skundžiamo sprendimo 837–841 punktuose nusprendė, kad iš ginčijamame sprendime nurodytų vidaus dokumentų matyti, jog NĮ buvo parengti, be kita ko, siekiant užkirsti kelią bet kokiam Google nepatvirtinto Android šaltinio kodo plėtojimui ir taip iš nesuderinamų Android atmainų kūrėjų atimti galimybes rinkoje. Pasak Bendrojo Teismo, iš pačios Google pareiškimų, kuriuos patvirtina byloje esantys dokumentai, matyti, jog ginčijamame sprendime piktnaudžiavimu pripažinti veiksmai buvo įgyvendinti sąmoningai, siekiant apriboti nesuderinamų Android atmainų patekimą į rinką.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">91</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remdamasis šiuo konstatavimu Bendrasis Teismas, antra, išnagrinėjo, ar Google ir Alphabet pagrįstai teigė, kad Komisija ginčijamame sprendime nepakankamai įrodė, jog nagrinėjamais veiksmais galėjo būti ribojama konkurencija. Taigi iš pradžių jis įvertino galimą nesuderinamų atmainų keliamą grėsmę. Skundžiamo sprendimo 847 punkte Bendrasis Teismas šiuo klausimu nusprendė, kad Google ir Alphabet neįrodė, jog nesuderinamos Android atmainos niekaip negalėjo joms kelti konkurencinės grėsmės. Taigi paskui Bendrasis Teismas išnagrinėjo, ar SNĮ iš tikrųjų galėjo apsunkinti Google konkurentų patekimą į OS rinką.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">92</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėdamas šį aspektą, to sprendimo 849 punkte jis nusprendė, kad reikia laikyti, jog yra įrodyta, kad pažeidimo laikotarpiu didžiausi ūkinės veiklos vykdytojai, galėję nesuderinamų Android atmainų kūrėjams pasiūlyti galimybes rinkoje, dėl SNĮ negalėjo to padaryti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">93</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi to sprendimo 850 punkte jis atmetė argumentą, kad Komisija klaidingai aiškino nesuderinamos Android atmainos, kurią sukūrė Amazon.com, Inc., t. y. Fire OS, nesėkmę, nes ją lėmė įvairūs veiksniai, įskaitant, Google ir Alphabet teigimu, galimybės naudotis Play Store nebuvimas. Nors Bendrasis Teismas pripažino, kad Play Store yra „privaloma“ parduotuvė, sąmoningai skirta tik Android ekosistemos dalyviams, jis vis dėlto nusprendė, kad Google ir Alphabet nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti ginčijamame sprendime padarytas išvadas, kad šeši iš svarbiausių OĮG pagal pardavimą atsisakė sudaryti sutartis dėl įrenginių, veikiančių su Fire OS, kūrimo, išreiškę susirūpinimą Amazon.com, kad tai būtų aiškus SNĮ pažeidimas (ginčijamo sprendimo 1094 konstatuojamoji dalis). Tuo remdamasis Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad net jei Fire OS komercinę nesėkmę galėjo lemti ir kitos priežastys, kurios, beje, nėra nepriklausomos nuo Google prekybos politikos, Komisija vis dėlto įrodė, kad dėl SNĮ iš šios OS buvo atimtos galimybės rinkoje, kurias jai būtų galėję sudaryti OĮG, sudarę SNĮ su Google.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">94</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 855 punkte Bendrasis Teismas be kita ko nusprendė, kad, vertinant SNĮ nustatytų galimybių rinkoje apribojimų poveikį, kaip į konteksto aplinkybę reikia atsižvelgti į Google taikytą komercinę politiką dėl leidimo naudotis nuosavybės teise valdomomis TPPS. Iš tiesų šis poveikis yra dar svarbesnis dėl to, jog Google ir Alphabet neginčijo, kad technologinis atotrūkis tarp nuosavybės teise Google valdomų TPPS ir pagrindinių pirminio programos kodo versijų per visą pažeidimo laikotarpį didėjo. Taigi prieiga prie nuosavybės teise Google valdomų TPPS būtų strategiškai naudinga kūrėjams ir OĮG, nes be šių nuosavybės teise valdomų TPPS programėlės neveiktų tinkamai, o taisant šiuos sutrikimus būtų patirta daug ir didelių išlaidų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">95</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remdamasis antrojo pagrindo nagrinėjimu, skundžiamo sprendimo 856 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad OĮG, norintys pasinaudoti nuosavybės teise Google valdomomis TPPS, turėjo sudaryti MPPS, o tai reiškė, kad iš pradžių jos turėjo sutikti su SNĮ sąlygomis. Tuo remdamasis Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad nuosavybės teise Google valdomų TPPS kūrimo ir platinimo politika skatino sudaryti SNĮ, kuriomis buvo ribojamos nesuderinamų Android atmainų galimybės rinkoje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">96</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atvirkščiai, kadangi Komisija nusprendė, kad antrąjį piktnaudžiavimo atvejį sudarė visų SRD nustatytų techninių standartų taikymas įrenginiams, kuriuose nebuvo įdiegtas GMP rinkinys, ir apskritai išanalizavo ginčijamų veiksmų sukelto konkurencijos ribojimo poveikį, skundžiamo sprendimo 864 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad ji neprivalėjo, priešingai, nei teigia Google ir Alphabet, tiksliai nurodyti SRD nustatytų standartų, dėl kurių kilo toks poveikis. Ginčijamame sprendime Google kritikuojama ne dėl jos nustatytų suderinamumo įpareigojimų turinio, o dėl veiksmų neleisti nesuderinamoms Android atmainoms rasti galimybių rinkoje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">97</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pabaigęs analizę Bendrasis Teismas nusprendė, kad Google ir Alphabet neįrodė, jog nesuderinamos Android atmainos niekaip negalėjo kelti joms konkurencinės grėsmės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl antros dalies, susijusios su objektyvių pateisinimų buvimu</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">98</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 866 punkte Bendrasis Teismas priminė, kad ginčijamame sprendime Komisija nusprendė, jog nė vienam iš Google ir Alphabet pateiktų objektyvių pateisinimų negalima pritarti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">99</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, dėl būtinybės apsaugoti suderinamumą Android ekosistemoje ir užkirsti kelią skaidymui, t. y. tarpusavyje nesuderinamų platformų dauginimui, skundžiamo sprendimo 878 punkte Bendrasis Teismas visų pirma nusprendė, kad ginčijamame sprendime Komisija nepadarė išvados, jog pareigų, kuriomis siekiama užtikrinti tų Android atmainų, kuriose įdiegta Play Store ir Google Search programėlė, suderinamumą, nustatymas yra SESV 102 straipsnio pažeidimas. Komisija tik nusprendė, kad įrenginiais su įdiegtu GMP rinkiniu prekiaujantiems OĮG nustatytas draudimas siūlyti galimybes rinkoje taip pat ir nesuderinamoms Android atmainoms yra piktnaudžiavimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">100</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis skundžiamo sprendimo 878 punkte išdėstytais Bendrojo Teismo konstatavimais darytina išvada, kad Google ir Alphabet pateiktas būtinybės užtikrinti suderinamumą Android ekosistemoje pateisinimas nesusijęs su antruoju piktnaudžiavimu, todėl neturi reikšmės. Be to, vienintelis motyvas dėl suskaidymo keliamos grėsmės Android OS „išlikimui“ negalėjo pateisinti visų komercinių galimybių atėmimo pagal SNĮ iš nesuderinamų Android atmainų. Kadangi nebuvo būtinybės spręsti šalių ginčo dėl suskaidymo galimos žalos ar naudos Google ir visam sektoriui, Bendrasis Teismas nusprendė, kad pakanka konstatuoti, jog Google ir Alphabet nekvestionavo ginčijamame sprendime padarytų išvadų dėl Android ekosistemos išskirtinės įtakos rinkoje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">101</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, dėl Google ir Alphabet nurodytos būtinybės apsaugoti jų reputaciją skundžiamo sprendimo 883 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad jos tik teigia, jog Komisijos numatytos priemonės yra nepakankamos siekiant išvengti bet kokios painiavos dėl įrenginių, kuriuose veikia suderinamos Android atmainos, komercinės kilmės (kaip antai, pavyzdžiui, prekių ženklų, dėl kurių jiems būtų rezervuotas pavadinimas Android, registravimas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">102</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pasak Bendrojo Teismo, Google ir Alphabet nepateikė jokių išsamių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Todėl nebuvo įmanoma įrodyti, kad jų intelektinės nuosavybės teisių gynimas siekiant apsaugoti savo reputaciją, pavyzdžiui, uždraudžiant naudoti pavadinimus Google ir Android įrenginiuose, veikiančiuose su Android ekosistemai nepriklausančiomis nesuderinamomis Android atmainomis, yra neveiksmingas. Tokios priemonės tikrai būtų mažiau ribojusios konkurenciją nei nesuderinamų Android atmainų išstūmimas iš rinkos pagal SNĮ. Taigi išstūmimas iš rinkos yra neproporcingas, atsižvelgiant į nurodytą tikslą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">103</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, dėl Google būtinybės pašalinti savaimingumo efektą, kurį kelia trečiosioms šalims suteikta galimybė naudotis jos technologija, skundžiamo sprendimo 886 punkte Bendrasis Teismas iš esmės pažymėjo, kad tokios galimybės suteikimas yra neatsiejamas nuo Google sprendimo atskleisti Android pirminį programos kodą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">104</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ketvirta, dėl Google ir Alphabet argumento, kad nebuvo palygintas SNĮ konkurenciją skatinantis ir jų antikonkurencinis poveikis, Bendrasis Teismas konstatavo, kad nėra būtino ryšio tarp, viena vertus, nesuderinamų Android atmainų išstūmimo iš rinkos ir, kita vertus, suderinamumo Android ekosistemoje, kuris, beje, yra NĮ tikslas. Šiomis aplinkybėmis skundžiamo sprendimo 891 punkte jis nusprendė, kad Google ir Alphabet neturėjo pagrindo teigti, kad Komisija turėjo palyginti, viena vertus, teigiamą NĮ poveikį konkurencijai Android ekosistemoje, kurį šios ekosistemos dalyviai gauna dėl suderinamumo teikiamos naudos, ir, kita vertus, konkurencijos ribojimus už šios ekosistemos ribų, nes tik tie ribojimai pripažinti sudarančiais antrąjį piktnaudžiavimo atvejį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">105</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Baigdamas nagrinėti ketvirtąjį pagrindą Bendrasis Teismas nusprendė, kad nesuderinamų Android atmainų išstūmimo iš rinkos dėl SNĮ antikonkurencingumas turi būti laikomas įrodytu. Priešingai, nei teigė Google ir Alphabet, skundžiamo sprendimo 893 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija tinkamai atsižvelgė į reikšmingą ekonominį ir teisinį kontekstą ir konkretų antrojo piktnaudžiavimo daromą poveikį. Kadangi Komisija pakankamai įrodė ginčijamų apribojimų buvimą ir jų poveikį konkurencijai, ši institucija, priešingai, nei teigė Google ir Alphabet bei jas palaikančios įstojusios į bylą šalys, neprivalėjo atlikti dar ir priešingos padėties analizės, skirtos įvertinti hipotetinėms pasekmėms, kurių, jei nebūtų antrojo piktnaudžiavimo atvejo, galėjo kilti Android programėlių parduotuvių ir bendrosios paieškos paslaugų rinkose, kur buvo nustatytas šis piktnaudžiavimas, taip pat licencijuojamų OS rinkoje, kur Google irgi užėmė dominuojančią padėtį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">E.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl penktojo pagrindo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">106</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėstydamos ieškinio penktąjį pagrindą, kurį sudaro dvi dalys, Google ir Alphabet teigė, kad Komisija pažeidė jų teisę į gynybą, nes nepaisė, viena vertus, jų teisės būti išklausytoms ir, kita vertus, jų teisės susipažinti su byla. Šie procedūriniai pažeidimai esą paneigia ginčijamame sprendime padarytas išvadas ir suteikia pagrindą jį panaikinti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">107</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėstydamos penktojo pagrindo antrą dalį, kurią Bendrasis Teismas išnagrinėjo pirmiausia, Google ir Alphabet iš esmės priekaištavo Komisijai, kad ši joms pateikė susitikimų su trečiaisiais asmenimis užrašus, iš kurių jos negalėjo suprasti įvykusių diskusijų turinio ir pateiktos informacijos, susijusios su klausimais, kurie buvo aptariami per šiuos susitikimus, pobūdžio, vadinasi, ir deramai pasinaudoti teise į gynybą šiuo klausimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">108</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nors skundžiamo sprendimo 932 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad nemenka dalis Komisijos pateiktų užrašų yra pavėluoti ir pernelyg neišsamūs, kad galėtų būti laikomi apklausos, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 1/2003, protokolu, skundžiamo sprendimo 939 punkte jis vis dėlto konstatavo, jog Google ir Alphabet neįrodė, kad, jei nebūtų buvę padaryta pirma nurodytų procedūrinių pažeidimų, jos būtų galėjusios geriau užtikrinti savo gynybą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">109</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Penktojo pagrindo pirmoje dalyje Google ir Alphabet teigė, kad, užuot siuntusi joms raštus, kuriuose išdėstytos faktinės aplinkybės, Komisija turėjo priimti vieną ar daugiau papildomų pranešimų apie prieštaravimus ir vėl suteikti joms teisę būti išklausytoms.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">110</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 966–969 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakyme į prieštaravimo pareiškimą Google ir Alphabet nurodė, kad atsisakė teisės būti išklausytoms. Taigi skundžiamo sprendimo 971 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad, nepaisant Google ir Alphabet nurodytų sunkumų nuspręsti dėl to, ar būtų tikslinga surengti išklausymą, jos negali prieštarauti Komisijai, kad ši to nepadarė, kai buvo pateiktas prieštaravimo pranešimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">111</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atvirkščiai, to sprendimo 976 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad vėliau Komisija Google ir Alphabet išsiuntė du raštus su išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis: vieną 2017 m. rugpjūčio 31 d., o kitą – 2018 m. balandžio 11 d. Tačiau, nors Google ir Alphabet turėjo galimybę pateikti rašytines pastabas, Komisija nusprendė, kad, išsiuntus šiuos raštus, nebuvo galima jokia teisė į naują išklausymą ir tuo buvo grindžiamas bylas nagrinėjančio pareigūno atsisakymas patenkinti šiuo tikslu 2018 m. gegužės 7 d. Google ir Alphabet pateiktą prašymą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">112</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 981 ir 982 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, kad, nors tuose raštuose formaliai nepateikiama jokio naujo prieštaravimo, palyginti su tais, kurie buvo nurodyti prieštaravimo pranešime, jais iš esmės papildomas prieštaravimo, susijusio su piktnaudžiavimu portfeliu grindžiamomis SPP, turinys ir taikymo sritis, kurie nebuvo pakankamai pagrįsti prieštaravimo pranešime, vadinasi, tais raštais reikšmingai pakeičiami ginčijamų pažeidimų įrodymai. Tai visų pirma pasakytina apie AEC testą, kuriam šioje byloje teko svarbus vaidmuo Komisijai vertinant, ar portfeliu grindžiamos SPP galėjo turėti tokių pat produktyvių konkurentų išstūmimo iš rinkos poveikį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">113</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 995 ir 996 punktuose Bendrasis Teismas tuo remdamasis padarė išvadą, jog dėl to, kad duomenis, kuriais ketino remtis atlikdama AEC testą, Komisija pateikė tik antrajame rašte, kuriame išdėstytos faktinės aplinkybės, reikia pripažinti, kad taip ji esmės pakeitė prieštaravimo, susijusio su portfeliu grindžiamomis SPP, turinį. Be to, šiomis konkrečiomis aplinkybėmis Komisija, kuriai tikrai netrūko laiko, turėjo priimti papildomą pranešimą apie prieštaravimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">114</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi Komisija, užuot pateikusi papildomą pranešimą apie prieštaravimus, išsiuntė du raštus su išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir neleido surengti žodinio išklausymo dėl pastabų, pateiktų atsakant į tuos du raštus; taip ji apėjo Google ir Alphabet teisę žodžiu išdėstyti savo argumentus dėl šių pastabų ir pažeidė jų teisę į gynybą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">115</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į šiuos argumentus Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 1005 punkte pritarė ieškinio penktojo pagrindo pirmai daliai ir panaikino ginčijamą sprendimą tiek, kiek jame portfeliu grindžiamos SPP pripažintos piktnaudžiavimu, ir taip patvirtino išvadą, padarytą išnagrinėjus ieškinio trečiąjį pagrindą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">F.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl šeštojo pagrindo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">116</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išnagrinėjęs penkis pirmuosius ieškinio pagrindus Bendrasis Teismas nusprendė, kad reikia įvertinti anksčiau padarytų išvadų pasekmes ginčijamam sprendimui. Kadangi šios pasekmės turėjo įtakos baudai, skundžiamo sprendimo 1009 punkte jis nusprendė, kad taip pat reikia patikslinti, kiek įgyvendindamas savo neribotą jurisdikciją jis vertindamas turi atsižvelgti į argumentus, nurodytus ieškinio šeštajame pagrinde, kuris susijęs su įvairiais aspektais, į kuriuos atsižvelgta apskaičiuojant baudą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">117</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėstydamos šeštąjį pagrindą, kuris suskirstytas į tris dalis, Google ir Alphabet nurodė, kad net jei, priešingai, nei teigiama pirmuosiuose penkiuose pagrinduose, Bendrasis Teismas patvirtintų ginčijamame sprendime išdėstytus vertinimus dėl SESV 102 straipsnio pažeidimo buvimo, dėl trijų klaidų baudą vis dėlto reikėtų panaikinti arba iš esmės sumažinti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">118</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis Google ir Alphabet teigė, pirma, kad jos nepadarė pažeidimo nei tyčia, nei dėl aplaidumo, antra, kad ginčijamu sprendimu pažeidžiamas proporcingumo principas, ir, trečia, kad jame yra didelių skaičiavimo klaidų Komisijai taikant jos pagal Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies a punktą skirtų baudų apskaičiavimo gaires (OL C 210, 2006, p. 2) (toliau – baudų apskaičiavimo gairės). Šiuo klausimu Google ir Alphabet nurodė, kad Komisija klaidingai apskaičiavo reikšmingą pardavimų vertę, pritaikė neteisingą koeficientą už sunkumą, pridėjo nepagrįstą papildomą sumą ir neatsižvelgė į įvairias lengvinančias aplinkybes, įskaitant ribotą tam tikrų veiksmų trukmę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">119</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrasis Teismas, išnagrinėjęs pirmuosius penkis ieškinio pagrindus, pirmiausia padarė kelias išvadas dėl pažeidimo. Išnagrinėjęs pirmąjį, antrąjį ir ketvirtąjį pagrindus dėl esminių aspektų, o ieškinio penktojo pagrindo antrą dalį – dėl procesinių aspektų, skundžiamo sprendimo 1015 punkte jis konstatavo, kad Komisija įrodė, jog pirmasis–trečiasis vieno tęstinio pažeidimo atvejai yra piktnaudžiavimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">120</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Minėtame 1015 punkte jis vis dėlto nusprendė, kad išnagrinėjus ieškinio trečiąjį pagrindą ir penktojo pagrindo pirmą dalį matyti, jog nusprendusi, kad ketvirtasis atskiras piktnaudžiavimas ginčijamame sprendime yra piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį, Komisija pažeidė Google ir Alphabet teisę į gynybą ir taip ginčijamame sprendime padarė kelias vertinimo klaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">121</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl tos priežasties skundžiamo sprendimo 1016 punkte jis panaikino ginčijamo sprendimo 1, 3 ir 4 straipsnius, bet tik tiek, kiek minėtame 1 straipsnyje konstatuota, kad Google ir Alphabet padarė vieną tęstinį SESV 102 straipsnio pažeidimą, kurį sudarė keturi atskiri piktnaudžiavimo atvejai, iš kurių ketvirtasis pasireiškė pajamų dalijimusi su OĮG ir MRTO pagal tam tikras SPP, priklausiusiu nuo išimtinio Google Search išankstinio įdiegimo įrenginiuose, įtrauktuose į iš anksto apibrėžtą portfelį, ir tiek, kiek šis ketvirtasis piktnaudžiavimo atvejis nurodytas minėtuose 3 ir 4 straipsniuose. Dėl tos priežasties Bendrasis Teismas nusprendė pakeisti ginčijamo sprendimo 2 straipsnį, kiek jame paskirta bauda už Google ir Alphabet dalyvavimą darant vieną tęstinį SESV 102 straipsnio pažeidimą, kuris apėmė ketvirtąjį piktnaudžiavimo atvejį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">122</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Neatsižvelgdamas į portfeliu grindžiamų SPP kvalifikavimo pagal SESV 102 straipsnį pagrįstumą, to sprendimo 1018 punkte jis vis dėlto nusprendė, kad į šias sutartis, kaip, beje, ir į su įrenginiais susietas SPP, ginčijamame sprendime buvo pagrįstai atsižvelgta kaip į faktines aplinkybes vertinant vieno tęstinio pažeidimo pirmojo ir antrojo aspektų, ginčijamame sprendime kvalifikuotų kaip atskiri pirmasis, antrasis ir trečiasis piktnaudžiavimo atvejai, kurių piktnaudžiaujamasis pobūdis nebuvo paneigtas nagrinėjant ieškinio antrąjį ir ketvirtąjį pagrindus, sukeliamą išstūmimo iš rinkos poveikį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">123</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu konkrečiai to sprendimo 1019 punkte Bendrasis Teismas, pažymėjo, kad, nepaisant to, kaip portfeliu grindžiamos SPP kvalifikuojamos pagal konkurencijos teisę, dėl bendro savo veiksmų poveikio Google, kiek tai susiję su Google Search programėle, turėjo galimybę vykdyti išimtinį išankstinį diegimą, kuris bent iki 2016 m. apėmė daugiau nei pusę EEE parduodamų įrenginių su išvestine Android OS (ginčijamo sprendimo 822 konstatuojamoji dalis ir 908 išnaša).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">124</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, MPPS buvo numatyta, kad įrenginiai, kuriuose įdiegtas GMP rinkinys, turėjo atitikti SRD nustatytus techninius suderinamumo standartus, kurie, be kita ko, buvo taikomi OĮG, visiems jų įrenginiams su išvestine Android OS pagal SNĮ, kurias buvo būtina sudaryti norint sudaryti MPPS. Bendrojo Teismo teigimu, šis ryšys tarp SRD ir MPPS leido Google paprasčiau įgyvendinti jos puoselėjamą visuotinę strategiją. Taigi, pasak Bendrojo Teismo, Komisija, vertindama MPPS poveikį bendrosios paieškos paslaugų rinkoms, pagrįstai atsižvelgė į SRD.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">125</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 1021 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad šie aspektai, laikomi svarbiomis faktinėmis aplinkybėmis vertinant veiksmų, dėl kurių priekaištaujama Google, piktnaudžiaujamąjį pobūdį, įrodo, kad tarp vieno tęstinio pažeidimo pirmojo aspekto ir SPP, kurias Google sudarinėjo visą pažeidimo laikotarpį, ir vieno tęstinio pažeidimo pirmojo ir antrojo piktnaudžiavimo aspektų yra ryšys.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">126</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pasak Bendrojo Teismo, išnagrinėjus ieškinio pirmąjį, antrąjį ir ketvirtąjį pagrindus buvo įrodyta, be kita ko, kad pirmasis ir antrasis ginčijami ribojimai buvo bendros strategijos dalis. Remdamasi šia išvada, Komisija pagrįstai nusprendė, kad Google veiksmai, kuriuos sudarė, viena vertus, specialių Android OS naudojimo sąlygų nustatymas ir, kita vertus, tam tikrų programėlių ir paslaugų naudojimas, turi būti kvalifikuojami kaip vienas tęstinis SESV 102 straipsnio pažeidimas (ginčijamo sprendimo 2 konstatuojamoji dalis ir 1 straipsnis).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">127</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remdamasis būtent šiais argumentais ir atsižvelgdamas į Google ir Alphabet pateiktą prašymą šiuo klausimu Bendrasis Teismas, naudodamasis SESV 261 straipsnyje ir Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnyje jam suteikta neribota jurisdikcija, paskui priėmė sprendimą dėl baudos dydžio.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">128</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 1051 punkte visų pirma konstatavo, kad pažeidimas buvo padarytas tyčia, o į tai reikia atsižvelgti nustatant baudos dydį. Toliau Bendrasis Teismas išnagrinėjo, kokiu mastu reikia atsižvelgti į pažeidimo sunkumą ir trukmę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">129</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pažeidimo sunkumo, pirma, skundžiamo sprendimo 1060 punkte jis nusprendė, kad tikslinga atsižvelgti į pardavimų, kuriuos Google įvykdė per paskutinius visus jos dalyvavimo darant pažeidimą metus, vertę ir, antra, to sprendimo 1066 punkte, kad nustatant pardavimų vertę, kuria remtasi apskaičiuojant bazinį baudos dydį, reikia atsižvelgti į pajamas, gautas pateikiant bendrosios paieškos užklausas Google pradžios tinklalapyje. Trečia, to sprendimo 1071 punkte jis nusprendė, kad iš pardavimų vertės negalima išskaičiuoti duomenų srauto įsigijimo išlaidų. Tokiomis aplinkybėmis to paties sprendimo 1081 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad 11 % nuo pardavimų vertės koeficiento taikymas nepakankamai atspindi pažeidimo įgyvendinimo turinį ir ypač jo intensyvumą atitinkamu laikotarpiu, be kita ko, kiek tai susiję su Google antikonkurenciniais veiksmais 2012–2014 m.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">130</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kiek tai susiję su pažeidimo trukme, ginčijamo sprendimo 1085 punkte Bendrasis Teismas taip pat atmetė Komisijos sprendimą taikyti vieną bendrą daugiklį (ginčijamo sprendimo 1461 konstatuojamoji dalis). Bendrojo Teismo teigimu, šiuo atveju buvo tikslingiau atsižvelgti ir į kitus parametrus, siekiant geriau atspindėti tam tikrus pažeidimo eigos per tam tikrą laiką ypatumus, ypač atsižvelgiant į kintantį jo intensyvumą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">131</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi skundžiamo sprendimo 1086 punkte Bendrasis Teismas taikė kitą metodą nei aritmetinis ir linijinis metodas, kurį Komisija apibrėžė taikydama baudų apskaičiavimo gairėse nustatytą bendrą metodą. Pasak Bendrojo Teismo, laikantis proporcingumo ir bausmių individualizavimo principų, buvo galima geriau užtikrinti, kad bus deramai atsižvelgta į šios bylos ypatumus, kartu neigiamai nepaveikiant poreikio pasiekti pakankamą atgrasomąjį poveikį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">132</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi to sprendimo 1087 ir 1088 punktuose Bendrasis Teismas, viena vertus, atsižvelgė į pirmųjų piktnaudžiavimo atvejų papildomumą ir, kita vertus, išskyrė kelis laikotarpius, siekdamas konkrečiai atsižvelgti į antikonkurencinių veiksmų intensyvumą laikui bėgant ir į kitas su šiais veiksmais susijusias faktines aplinkybes.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">133</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">To sprendimo 1088 punkte Bendrasis Teismas nustatė tris laikotarpius. Pirmasis laikotarpis, vadinamas „žvalgymo“, truko nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. Per šį laikotarpį pradėta įgyvendinti Google visuotinė strategija užtikrinti perėjimą prie interneto mobiliuosiuose įrenginiuose. Antrasis laikotarpis prasidėjo 2012 m. rugpjūčio 1 d. ir baigėsi 2014 m. kovo 31 d., kai baigėsi portfeliu grindžiamų SPP galiojimo laikotarpis. Būtent šiuo antruoju laikotarpiu pažeidimo intensyvumas buvo didžiausias, nes jo poveikis apėmė ribojamuosius MPPS (abiejų rūšių susietiems pardavimams) ir SNĮ aspektus, kai dėl išimtinumo, suteikto pagal portfeliu grindžiamas SPP, sumažėjo teorinės galimybės kartu iš anksto įdiegti programėles įrenginiuose, kuriuose jau įdiegtas GMP rinkinys. Trečiasis laikotarpis tęsėsi nuo 2014 m. kovo 31 d. iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos. Bendrasis Teismas nusprendė, kad per šį trečiąjį laikotarpį konkurentai turėjo didesnę veiksmų laisvę, kiek tai susiję su įrenginiais susietomis SPP, nei turėjo galiojant portfeliu grindžiamoms SPP. Atvirkščiai, jis nusprendė, kad per tą laikotarpį jis privalėjo atsižvelgti į nuosavybės teise valdomų TPPS kūrimą, dėl kurių padidėjo SNĮ keliamas išstūmimo iš rinkos poveikis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">134</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis segmentavimas leido Bendrajam Teismui atsižvelgti į tai, kad Google savanoriškai nutraukė portfeliu grindžiamų SPP galiojimą nuo 2014 m. kovo 31 d. ir pakeitė jas su įrenginiais susietomis SPP. Dėl to neišvengiamai sumažėjo išstūmimo poveikis, kurį sukėlė išimtinis išankstinis Google Search programėlės ir Chrome naršyklės įdiegimas tam tikruose EEE parduodamuose įrenginiuose, kuriuose įdiegtas GMP rinkinys. Be to, nagrinėjamų veiksmų poveikis antruoju laikotarpiu buvo ypač reikšmingas, ir į tai taip pat reikėjo atsižvelgti, nes šis poveikis pasireiškė kritiniu momentu tiek Google, tiek jos konkurentams, t. y. interneto mobiliuosiuose įrenginiuose plėtros etapu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">135</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be šių aplinkybių, Bendrasis Teismas nusprendė, kad faktinės aplinkybės nesuteikia pagrindo Google pripažinti lengvinančių aplinkybių ar, priešingai, atsižvelgti į sunkinančias aplinkybes.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">136</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remdamasis šiais argumentais, ypač tuo, kad ilgą laiką buvo sąmoningai įgyvendinama bendra strategija, kurios buvimu neleido suabejoti Komisijos padarytos klaidos, susijusios su ginčijamame sprendime nagrinėtais trečiaisiais veiksmais, ir kurios poveikis pažeidimo laikotarpiu buvo skirtingo intensyvumo, skundžiamo sprendimo 1099 ir 1100 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad pažeidimo sunkumas ir jo trukmė buvo teisingai įvertinti nustačius Google skirtą 4 125 000 000 EUR baudą vietoj 4 342 865 000 EUR baudos. Beje, Alphabet, kaip patronuojančioji bendrovė, buvo pripažinta solidariai atsakinga už Google neteisėtus veiksmus nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2018 m. liepos 18 d., jai skirta 1 520 605 895 EUR dydžio bauda.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">137</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo 1111 punkte Bendrasis Teismas dar pažymėjo, kad baudos, kurią jis nustatė pasinaudodamas neribota jurisdikcija, dydis neviršijo Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje numatyto dydžio, t. y. 10 % nuo visos Alphabet apyvartos praėjusiais finansiniais metais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">138</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į aplinkybes, į kurias atsižvelgė naudodamasis šia jurisdikcija, Bendrasis Teismas nusprendė, kad nereikia priimti sprendimo dėl Google ir Alphabet pateiktų argumentų, kiek tai susiję su papildomo dydžio, prilygstančio 11 % nuo atitinkamų 2017 m. įvykdytų pardavimų vertės, pagrįstumu (žr. ginčijamo sprendimo 1467 ir 1468 konstatuojamąsias dalis), nes Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tokį kriterijų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">139</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl šios priežasties skundžiamo sprendimo 1113 punkte Bendrasis Teismas pakeitė ginčijamo sprendimo 2 straipsnį taip, kad už ginčijamo sprendimo 1 straipsnyje nurodytą vieną tęstinį pažeidimą Google turi būti paskirta 4 125 000 000 EUR dydžio bauda, iš kurių 1 520 605 895 EUR Alphabet turi sumokėti solidariai už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 2 d. iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">140</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrasis Teismas atmetė likusią ieškinio dalį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">IV.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliacinės bylos šalių reikalavimai ir procesas Teisingumo Teisme</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">141</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apeliaciniame skunde Google ir Alphabet, palaikomos ADA, CCIA, Gigaset, HMD ir Opera, Teisingumo Teismo prašo:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">panaikinti skundžiamą sprendimą,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">panaikinti ginčijamą sprendimą,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">nepatenkinus šių reikalavimų, grąžinti bylą Bendrajam Teismui nagrinėti iš naujo,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">nepatenkinus ir šio reikalavimo, panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktą ir nustatyti gerokai mažesnį skirtos baudos dydį ir</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">priteisti iš Komisijos visas su šiuo procesu ir procesu Bendrajame Teisme susijusias bylinėjimosi išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">142</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija, BEUC, FairSearch ir Seznam Teisingumo Teismo prašo:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">atmesti apeliacinį skundą ir</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">priteisti iš Google bylinėjimosi išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">143</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2023 m. sausio 19 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Google ir Alphabet / Komisija (C‑738/22 P, EU:C:2023:44) ir 2023 m. balandžio 18 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi Google ir Alphabet / Komisija (C‑738/22 P, EU:C:2023:326) pirmojoje instancijoje įstojusių į bylą šalių atžvilgiu buvo užtikrintas atitinkamai apeliacinio skundo A.2 priede esančio dokumento ir tam tikros Komisijos atsiliepimo į apeliacinį skundą 98 išnašoje esančios informacijos konfidencialumas, nes šioms į bylą įstojusioms šalims buvo įteiktos tik nekonfidencialios šio dokumento ir atsiliepimo į apeliacinį skundą versijos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">V.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl apeliacinio skundo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">144</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Grįsdamos apeliacinį skundą Google ir Alphabet nurodo šešis pagrindus, iš kurių pirmasis grindžiamas klaida, kurią Bendrasis Teismas padarė nagrinėdamas priežastinį ryšį tarp MPPS nustatytų išankstinio įdiegimo sąlygų ir galimai jų keliamo išstūmimo iš rinkos poveikio, antrasis – klaidingu ginčijamo sprendimo patvirtinimu, nepaisant to, kad Komisija neįrodė pajėgumo iš rinkos išstumti tokius pat produktyvius konkurentus, trečiasis – Bendrojo Teismo klaida dėl to, kad jis perrašė ginčijamame sprendime padarytą išvadą dėl piktnaudžiavimo SNĮ ir įtariamą išstūmimo iš rinkos poveikį priskyrė prie veiksmų, kurių Komisija nepripažino piktnaudžiavimu, ketvirtasis – klaidingu NĮ objektyvių pateisinimų vertinimu, penktasis – klaidingu ginčijamo sprendimo patvirtinimu, nepaisant to, kad nebuvo piktnaudžiaujama portfeliu grindžiamomis SPP, o šeštasis – tuo, kad Bendrasis Teismas klaidingai pasinaudojo neribota jurisdikcija baudai pakeisti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pirmojo pagrindo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šalių argumentai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">145</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėstydamos pirmąjį pagrindą, kurį sudaro keturios dalys, Google ir Alphabet teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nagrinėjo priežastinį ryšį tarp MPPS nustatytų išankstinio įdiegimo sąlygų ir galimai jų keliamo išstūmimo iš rinkos poveikio.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">146</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jurisprudencijoje, būtent 2015 m. spalio 6 d. Sprendime Post Danmark (C‑23/14, EU:C:2015:651, 47 punktas), nustatyta, kad Komisija turi įrodyti, jog piktnaudžiavimo keliamas išstūmimo iš rinkos poveikis priskirtinas prie konkrečių nagrinėjamų veiksmų, nes to poveikio negalima preziumuoti. Tačiau Komisija neįvykdė šios pareigos, kiek tai susiję su MPPS, o Bendrasis Teismas patvirtino šį klaidingą požiūrį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">147</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija, palaikoma BEUC, teigia, kad visas šis pagrindas yra nereikšmingas, nes grindžiamas klaidinga prielaida, jog priešingos padėties analizė yra vienintelis būdas nustatyti, ar veiksmai prieštarauja SESV 102 straipsniui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">148</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">FairSearch teigia, kad šis pagrindas yra naujas, todėl nepriimtinas. Bendrajame Teisme Google ir Alphabet teigė, kad Komisija neįrodė priežastinio ryšio tarp MPPS nustatytų išankstinio įdiegimo sąlygų ir Google rinkos dalių. Apeliaciniame skunde Google ir Alphabet teigia, kad klaida pasireiškė tuo, jog galimas išstūmimo iš rinkos poveikis nebuvo priskirtas tik piktnaudžiavimui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">a)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pirmos dalies</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">149</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma dalis grindžiama tuo, kad Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, jog ginčijamo sprendimo 765 ir 888 konstatuojamosiose dalyse Komisija, atsižvelgdama į bendrą MPPS ir SPP poveikį, galėjo teisėtai išnagrinėti MPPS nustatytų išankstinio įdiegimo sąlygų teisėtumą. Taigi Bendrasis Teismas klaidingai atsižvelgė į SPP poveikį, tiek skundžiamo sprendimo 433–435 punktuose vertindamas Google Search programėlės susietą pardavimą, tiek to sprendimo 442–457 punktuose vertindamas Chrome naršyklės susietą pardavimą. Taigi Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes neįrodė, kad galimą išstūmimo iš rinkos poveikį lėmė MPPS numatytos išankstinio įdiegimo sąlygos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">150</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Google ir Alphabet šiuo klausimu pateikia penkis argumentus. Pirma, kadangi MPPS ir SPP yra atskiri susitarimai, MPPS pasirašiusios šalys neprivalėjo sudaryti SPP, todėl MPPS nustatytų išankstinio įdiegimo sąlygų teisėtumas negalėjo būti vertinamas atsižvelgiant į bendrą MPPS ir SPP poveikį. Antra, tiek su įrenginiais susietos SPP, tiek portfeliu grindžiamos SPP yra teisėtos. Taigi jų poveikis neišvengiamai yra konkurencijos kokybiniais pranašumais rezultatas. Trečia, remiantis Bendrojo Teismo argumentais, pagal bet kokį priešingos padėties scenarijų SPP turėtų būti suprantamos kaip teisėtos priemonės užtikrinti išimtinį išankstinį Google Search programėlės įdiegimą ir numatytąjį nustatymą. Taigi MPPS nustatytos išankstinio įdiegimo sąlygos negalėjo daryti savarankiško išstūmimo iš rinkos poveikio, nes tik SPP galėjo sukelti analogiškas pasekmes. Ketvirta, skundžiamo sprendimo 451 ir 452 punktuose Bendrasis Teismas neturėjo atsižvelgti į bendrą MPPS ir su įrenginiais susietų SPP poveikį, nes pastarosioms nebuvo taikomas ginčijamas sprendimas. Google ir Alphabet negalėjo gintis šiuo klausimu Bendrajame Teisme. Penkta, bet kuriuo atveju Bendrasis Teismas nepaaiškino, kaip bendras MPPS ir SPP poveikis lėmė antikonkurencinį ribojimą, atsižvelgiant į mažą SPP aprėptį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">151</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Gigaset teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai atsižvelgė į teisėtas SPP kaip į reikšmingas aplinkybes analizuojant MPPS nustatytų sąlygų teisėtumą. SPP poveikis ne tik negali būti priskirtas MPPS keliamam poveikiui, bet taip pat reikia pažymėti, kad ne visi MPPS sudarę OĮG būtinai sudarė SPP, todėl neįmanoma daryti tokio apibendrinimo. Taip yra Gigaset atveju.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">152</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl tokių pačių priežasčių, kurias nurodė Google ir Alphabet, HMD taip pat laikosi nuomonės, kad Bendrasis Teismas, vertindamas MPPS nustatytų išankstinio įdiegimo sąlygų teisėtumą, neprivalėjo atsižvelgti į SPP.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">153</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Opera teigia, kad apskritai kelia nuostabą tai, jog Bendrasis Teismas nusprendė, kad neišimtinės išankstinio įdiegimo sąlygos laikomos piktnaudžiavimu, o mechanizmai, kuriais grindžiamas išimtinis išankstinis įdiegimas, juo nelaikomi. Toks požiūris galiausiai sumažintų Google konkurentų, kaip antai Opera, galimybes. Iš tiesų, jei SPP ribojamasis poveikis būtų priskirtas MPPS nustatytoms išankstinio įdiegimo sąlygoms, galiausiai būtų skatinamas būtent labiau ribojantis ir išimtinumu grindžiamas modelis, kaip antai Apple Inc. ir Microsoft Corp. modeliai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">154</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija, BEUC, FairSearch ir Seznam teigia, kad ši pirma dalis yra nepagrįsta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">b)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl antros dalies</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">155</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra dalis grindžiama tuo, kad skundžiamo sprendimo 546–558 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai atmetė Google ir Alphabet argumentą, kad naudotojų pasirinkimas dažniau nesisiųsti konkuruojančių programėlių buvo susijęs su jų pageidavimais. Iš tiesų vertindamas Google veiksmų teisėtumą Bendrasis Teismas atsižvelgė ne į tai, ar naudotojai galėjo lengvai pasiekti konkuruojančias programėles, o tik į tai, kaip dažnai tie naudotojai iš tikrųjų rinkosi jas atsisiųsti. Taip jis neišnagrinėjo tikrųjų priežasčių, dėl kurių konkuruojančių programėlių atsisiuntimų skaičius buvo nedidelis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">156</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Google ir Alphabet teigimu, tokia klaida turi būti konstatuota dėl keturių papildomų priežasčių. Pirma, Bendrojo Teismo požiūris prieštarauja skundžiamo sprendimo 79 punkte nurodytai Teisingumo Teismo jurisprudencijai, kurioje nustatyta, kad, jei Komisija konstatuoja konkurencijos taisyklių pažeidimą remdamasi prielaida, kad nustatytų faktinių aplinkybių negalima paaiškinti kitaip nei antikonkurenciniais veiksmais, teismas turi panaikinti tokį sprendimą, jeigu atitinkama įmonė pateiks argumentus, kurie leidžia kitaip pažvelgti į Komisijos nustatytas faktines aplinkybes ir pateikti kitokį įtikimą faktinių aplinkybių paaiškinimą. Antra, Bendrojo Teismo požiūris pažeidžia teisinio saugumo principą, nes toks požiūris neleidžia nustatyti konkuruojančių programėlių atsisiuntimo procentinės dalies, kuri būtų pakankama išankstiniam įdiegimui kompensuoti. Trečia, toks požiūris lemtų neracionalius rezultatus, nes pagal tą metodą išankstinis žemos kokybės paslaugos įdiegimas nebūtų piktnaudžiavimas, priešingai nei išankstinis aukštos kokybės paslaugos įdiegimas. Ketvirta, Bendrojo Teismo vertinimas, kad galimas Google programėlių pranašumas neturi lemiamos reikšmės, nes konkurentų paslaugos taip pat gali patenkinti naudotojų poreikius ir varžytis kitais kintamaisiais, yra klaidingas. Skundžiamo sprendimo 551 ir 577 punktuose Bendrasis Teismas pats sau prieštarauja, nes taip pat tvirtina, kad didelis konkuruojančių programėlių atsisiuntimas tam tikrose geografinėse zonose paaiškinamas specifinėmis kalbinėmis savybėmis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">157</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">HMD teigia, kad Bendrasis Teismas negalėjo patvirtinti ginčijamo sprendimo neišnagrinėjęs, ar naudotojų pasirinkimas dažniau neatsisiųsti konkuruojančių programėlių buvo susijęs veikiau su piktnaudžiavimu išankstiniu įdiegimu, nei su šių naudotojų pageidavimais. Atvirkščiai, jis turėjo taikyti 2013 m. gruodžio 11 d. Bendrojo Teismo sprendime Cisco Systems ir Messagenet / Komisija (T‑79/12, EU:T:2013:635, 79 punktas) suformuotą jurisprudenciją, kurioje nustatyta, kad, nesant techninių ar ekonominių suvaržymų, kliudančių naudotojams atsisiųsti kitą konkuruojančią programėlę, dominuojančią padėtį užimančios įmonės programėlė negali būti laikoma ribojančia konkurenciją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">158</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Opera teigia, kad, neišanalizavus priežastinio ryšio tarp MPPS nustatytų išankstinio įdiegimo sąlygų ir galimo jų poveikio konkuruojančių programėlių atsisiuntimui, negalima daryti išvados, kad mažas tokių atsisiuntimų lygis rodo antikonkurencinį išstūmimo iš rinkos buvimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">159</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija, BEUC ir FairSearch prašo atmesti šią dalį kaip nepriimtiną. Bet kuriuo atveju, anot Komisijos, BEUC, FairSearch ir Seznam, ši dalis yra nepagrįsta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">c)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl trečios dalies</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">160</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmojo pagrindo trečioje dalyje Google ir Alphabet teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, jog įrodymai, susiję su numatytuoju nustatymu, yra reikšmingi analizuojant MPPS nustatytas išankstinio įdiegimo sąlygas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">161</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taip Bendrasis Teismas klaidingai patvirtino Komisijos požiūrį, pagal kurį vertinant šias išankstinio įdiegimo sąlygas kaip į reikšmingą kontekstą buvo atsižvelgta į numatytąjį nustatymą, nors šis numatytasis nustatymas nebuvo ginčijamas ir turėjo savo tikslą ir poveikį. Dėl to skundžiamo sprendimo 349 punkte Bendrasis Teismas pripažino, kad Komisija rėmėsi nereikšmingais įrodymais ir neatskyrė išankstinio įdiegimo ir numatytojo nustatymo. Toks požiūris iškraipė ginčijamą sprendimą ir leido Komisijai nevykdyti pareigos įvertinti veiksmų, dėl kurių priekaištaujama, ir antikonkurencinio poveikio priežastinį ryšį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">162</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Google ir Alphabet konkrečiai kritikuoja penkis motyvus, kuriuos Bendrasis Teismas nurodė grįsdamas šį požiūrį. Pirma, skundžiamo sprendimo 329 ir 330 punktuose jis nusprendė, kad išankstinio įdiegimo poveikį nėra lengva atskirti nuo numatytojo nustatymo poveikio. Tačiau toks vertinimas keltų abejonių dėl taisyklės, pagal kurią įrodinėjimo našta tenka Komisijai. Antra, to sprendimo 329 ir 330 punktuose argumentuojama tuo, kad pats Google atsakingasis asmuo supainiojo „numatytojo nustatymo“ ir „išankstinio įdiegimo“ sąvokas. Vis dėlto tokio atsakingojo asmens padaryta klaida negali pateisinti tos pačios klaidos, kai ją padaro Komisija ar Bendrasis Teismas. Trečia, to sprendimo 332 punkte Bendrasis Teismas nepatikslino, kokie privilegijuotieji išdėstymai ar numatytieji nustatymai buvo padaryti arba galbūt kėlė problemų, nors ginčijamame sprendime Komisija neginčijo MPPS nustatytų numatytųjų nustatymų. Ketvirta, to paties sprendimo 334 punkte Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad išvada, padaryta išankstinio įdiegimo atveju, mutatis mutandis juo labiau taikytina ir tada, kai programa nustatoma kaip numatytoji, o tai prieštarauja pačios Komisijos pozicijai. Penkta, taip Bendrasis Teismas perkėlė įrodinėjimo naštą, o tai prieštarauja skundžiamo sprendimo 80 punkte išdėstytiems jurisprudencijos principams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">163</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">CCIA teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai atsisakė atskirti išankstinį įdiegimą nuo numatytojo nustatymo. Taip jis atleido Komisiją nuo jai tenkančios įrodinėjimo naštos ir patvirtino jos galimybę remtis paprastomis prezumpcijomis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">164</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">HMD taip pat laikosi nuomonės, kad labai svarbu atskirti išankstinio įdiegimo ir numatytojo nustatymo poveikį. Bendrasis Teismas nusprendė, kad reikia pripažinti, jog argumentai, pateikti kalbant apie vieną iš šių dviejų sąvokų, taip pat gali būti taikomi kalbant ir apie kitą sąvoką. Tačiau Komisija niekada nepateikė tokio argumento. Taigi Komisijos vertinimą šiuo klausimu Bendrasis Teismas pakeitė savuoju, o tai savaime yra teisės klaida. Galiausiai jis taip pat padarė teisės klaidą, nes neišnagrinėjo, ar Komisijos pateikti įrodymai priskirtini prie MPPS nustatytų išankstinio įdiegimo sąlygų, o ne prie numatytojo nustatymo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">165</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Opera teigia, kad skundžiamo sprendimo 334 punkte padaryta Bendrojo Teismo išvada, jog išankstinis įdiegimas ir numatytasis nustatymas yra panašūs, nes „tai, apie ką galima spręsti iš išankstinio įdiegimo, mutatis mutandis juo labiau taikoma numatytojo nustatymo atveju“, yra nelogiška ir iš esmės klaidinga. Viena vertus, ši išvada yra nelogiška, nes numatytojo nustatymo komercinė vertė yra gerokai didesnė nei paprasto išankstinio įdiegimo. Kita vertus, ji iš esmės klaidinga dėl to, kad Komisija ir Bendrasis Teismas nenagrinėjo šio skirtumo ir neįrodė, kad tarp nagrinėjamų išankstinio įdiegimo sąlygų ir tokių pat produktyvių konkurentų išstūmimo iš rinkos poveikio yra priežastinis ryšys.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">166</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija, BEUC, FairSearch ir Seznam teigia, kad ši dalis nepriimtina, nereikšminga ir bet kuriuo atveju nepagrįsta. Konkrečiai kalbant, ši dalis nepriimtina dėl dviejų priežasčių. Pirma, Google ir Alphabet ginčija faktines aplinkybes. Antra, nurodyti skundžiamo sprendimo 337–418 punktai, nors jie ir nesusiję su jų suformuluota kritika. Ta dalis taip pat yra nereikšminga, nes Google ir Alphabet per posėdį Bendrajame Teisme pripažino, kad išankstinis programėlės įdiegimas suteikia pranašumą, palyginti su konkuruojančiomis programėlėmis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">d)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl ketvirtos dalies</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">167</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmojo pagrindo ketvirtoje dalyje Google ir Alphabet kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis padarė klaidą analizuodamas MPPS nustatytas išankstinio įdiegimo sąlygas, nes neatsižvelgė į priešingos padėties scenarijų ir šių sąlygų teigiamą poveikį konkurencijai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">168</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tos sąlygos yra nepiniginis atlygis, kurį Google gautų iš OĮG už nemokamą programinės įrangos seką, apimančią, be kita ko, Android OS ir Play Store. Šis ekonominis modelis sukėlė neva konkurenciją skatinantį poveikį, į kurį Komisija neatsižvelgė, nes neišnagrinėjo, ar, esant realių alternatyvų konkurentams būtų suteiktos tokios pačios ar geresnės platinimo galimybės. Skundžiamo sprendimo 590, 592 ir 594 punktuose Bendrasis Teismas klaidingai patvirtino šį požiūrį, patvirtindamas, kad nereikėjo nagrinėti priešingos padėties scenarijaus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">169</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">CCIA teigia, kad Bendrasis Teismas neišnagrinėjo, ar pagal realų alternatyvų scenarijų ir, nesant MPPS nustatytų išankstinio įdiegimo sąlygų, konkuruojančioms paieškos sistemoms ir naršyklėms būtų suteiktos geresnės konkurencinės galimybės. Tačiau, remiantis suformuota jurisprudencija, Komisija privalėjo atlikti priešingos padėties analizę. Taip Bendrasis Teismas klaidingai patvirtino, kad į Android OS konkurenciją skatinantį pranašumą reikėjo atsižvelgti tik objektyvaus pateisinimo etape ir kad Google ir Alphabet turėjo įrodyti, jog MPPS nustatytos išankstinio įdiegimo sąlygos buvo vienintelė teisėta priemonė šios OS konkurenciją skatinantiems tikslams pasiekti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">170</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, CCIA teigia, kad, priešingai, nei nusprendė Bendrasis Teismas, Komisija, atlikdama priešingos padėties analizę, turėjo įrodyti, kad nagrinėjami veiksmai yra antikonkurenciniai. Tai yra būdas įvertinti priežastinį ryšį tarp įtariamo konkurencijos ribojimo ir jo poveikio, siekiant nustatyti, ar galimas antikonkurencinis poveikis iš tikrųjų priskirtinas dominuojančią padėtį užimančios įmonės veiksmams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">171</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, CCIA teigia, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai nusprendė, jog Komisija galėjo teisėtai neatsižvelgti į konkurencijos būklę, kuri susiklostė esant MPPS nustatytoms išankstinio įdiegimo sąlygoms. Tai ypač pasakytina apie ekosistemą, kurioje yra skirtingos daugialypės rinkos. Taigi Komisija turėjo atsižvelgti į šių rinkų tarpusavio sąveiką, taip pat į konkurenciją skatinantį poveikį, kurie turėjo būti išnagrinėti konstatuoto ribojimo įrodinėjimo etape, o ne tik objektyvaus šio apribojimo pateisinimo etape. Bendrojo Teismo patvirtintas Komisijos požiūris leido apeiti pareigą išnagrinėti, ar nepiniginiams mainams pagal MPPS realios alternatyvos galėjo suteikti tokias pačias ar didesnes konkurencines galimybes.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">172</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Gigaset teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai atskirai išnagrinėjo MPPS nustatytas išankstinio įdiegimo sąlygas ir kad jis suklydo, nes neatsižvelgė į tai, kad šios sąlygos yra Android OS sukurto licencijos modelio sudedamoji dalis; tos sąlygos leido Google išlaikyti atvirą ir nemokamą OS. Gigaset atėjimas į išmaniųjų mobiliųjų įrenginių rinką patvirtina šio modelio daromą konkurenciją skatinantį poveikį, kurio, beje, Bendrasis Teismas neginčijo. Vis dėlto jis pritarė Komisijos požiūriui, kad reikia dirbtinai atskirti minėtas sąlygas, neatsižvelgiant į visą modelį kaip visumą. Dėl to Bendrasis Teismas neišnagrinėjo, ar Google galėjo OĮG pasiūlyti realistišką nepiniginių mainų alternatyvą pagal MPPS.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">173</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">HMD taip pat teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes neišnagrinėjo, ar Google pasiūlytą atvirą ir nemokamą licencijų sistemą būtų buvę įmanoma taikyti nesant MPPS nustatytų išankstinio įdiegimo sąlygų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">174</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Opera teigia, kad MPPS yra Google verslo modelio, pagal kurį buvo suteikta atvira ir nemokama Android OS licencija siekiant padidinti galimybes platinti pajamas nešančias jos paslaugas, konkrečiai – Google Search taikomąją programėlę, kertinis akmuo. Šis modelis Google konkurentams darė konkurenciją skatinantį poveikį būtent mobiliųjų interneto naršyklių rinkoje. Vis dėlto neišnagrinėję, kokia būtų buvusi konkurencijos padėtis esant realistiškam priešingos padėties scenarijui be MPPS nustatytų išankstinio įdiegimo sąlygų, Komisija ir Bendrasis Teismas neatsižvelgė į konkurenciją skatinantį poveikį ir klaidingai preziumavo, kad Google galėjo išsaugoti tokį verslo modelį net ir be šių sąlygų. Jos teigimu, Galiausiai Bendrasis Teismas neatsakė į šią Google ir Alphabet suformuluotą kritiką dėl ginčijamo sprendimo ir apėjo šią problemą iškraipydamas tą sprendimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">175</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrasis Teismas taip pat padarė teisės klaidą, kai pripažino, kad Komisija gali vertinti konkretų minėtų išankstinio įdiegimo sąlygų teigiamą poveikį konkurencijai tik ribojimo objektyvaus pateisinimo stadijoje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">176</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija, BEUC ir FairSearch teigia, kad ši dalis yra nepagrįsta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismo vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">a)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pirmojo pagrindo priimtinumo ir reikšmingumo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">177</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, FairSearch teigia, kad visas pirmasis pagrindas yra nepriimtinas, nes tai yra naujas pagrindas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">178</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis suformuota jurisprudencija, Teisingumo Teisme vykstančiame apeliaciniame procese pirmą kartą nurodytas pagrindas turi būti atmestas kaip nepriimtinas. Apeliaciniame procese Teisingumo Teismo jurisdikcija apsiriboja Bendrojo Teismo atlikto pagrindų, dėl kurių jame ginčytasi, vertinimo nagrinėjimu. Leidimas šaliai Teisingumo Teisme nurodyti pagrindą, kurio ji nebuvo nurodžiusi Bendrajame Teisme, reikštų leidimą jai pateikti Teisingumo Teismui, kurio kompetencija apeliaciniame procese yra ribota, nagrinėti platesnės apimties ginčą nei tas, kurį nagrinėjo Bendrasis Teismas (2022 m. birželio 16 d. Sprendimo Toshiba Samsung Storage Technology ir Toshiba Samsung Storage Technology Korea / Komisija, C‑700/19 P, EU:C:2022:484, 158 punktas; taip pat 2024 m. rugsėjo 3 d. Sprendimo Illumina ir Grail / Komisija, C‑611/22 P ir C‑625/22 P, EU:C:2024:677, 133 punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">179</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju pakanka konstatuoti, kad dėstydamos pirmąjį pagrindą Google ir Alphabet siekia būtent kritikuoti skundžiamą sprendimą dėl to, kad Bendrasis Teismas atmetė jų argumentus, jog Komisija neįrodė priežastinio ryšio tarp MPPS nustatytų išankstinio įdiegimo sąlygų ir su jomis siejamo išstūmimo iš rinkos poveikio.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">180</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi šiame pagrinde nesiekiama išplėsti ginčo dalyko ir jis netampa platesnis už Bendrojo Teismo nagrinėtą ginčą. Todėl šis pagrindas yra priimtinas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">181</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra Komisija teigia, kad pirmasis pagrindas yra nepagrįstas. Jis visas grindžiamas klaidinga prielaida, kad priešingos padėties analizė yra vienintelis būdas nustatyti, ar veiksmai gali riboti konkurenciją, nors tokia analizė yra tik vienas iš būdų nustatyti tokį ribojimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">182</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto reikia pažymėti, kad pirmajame pagrinde Google ir Alphabet tokia prielaida grindžia ne visus argumentus. Tai, kad priešingos padėties analizė pagal SESV 102 straipsnį neva privaloma, yra tik šio pagrindo ketvirtos dalies dalykas. Taigi galimas šios prielaidos klaidingumas negali turėti įtakos visam pirmajam pagrindui, kuriame išdėstyti argumentai galiausiai gali paneigti Bendrojo Teismo vertinimus, kuriais grindžiama skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">183</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi Komisijos argumentas dėl pirmojo pagrindo nereikšmingumo turi būti atmestas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">b)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pirmos dalies</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">184</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėstydamos pirmojo pagrindo pirmą dalį Google ir Alphabet iš esmės priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad jis padarė teisės klaidą, kai vertindamas MPPS nustatytų išankstinio įdiegimo sąlygų poveikį atsižvelgė į su įrenginiais susietas SPP ir portfeliu grindžiamas SPP, nors pirmųjų sutarčių Komisija neginčijo, o Bendrasis Teismas nusprendė, kad antrosiomis sutartimis nebuvo piktnaudžiaujama. Taip Bendrasis Teismas nesistengė patikrinti, ar Komisija įrodė, kad galimą išstūmimo iš rinkos poveikį sukėlė MPPS.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">185</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal SESV 102 straipsnį draudžiamas bet koks vienos ar kelių įmonių piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi vidaus rinkoje arba didelėje jos dalyje, galintis paveikti valstybių narių tarpusavio prekybą. SESV 102 straipsniu siekiama, kad nebūtų pažeista konkurencija ir dėl to nenukentėtų bendrasis interesas, atskiros įmonės ir vartotojai, ir baudžiama už dominuojančią padėtį užimančių įmonių veiksmus, kuriais ribojama konkurencija kokybiniais pranašumais ir kuriais dėl to vartotojams gali būti padaryta tiesioginė žala arba sutrikdyta ar iškraipyta konkurencija, taip pat netiesioginė žala (2024 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Google ir Alphabet / Komisija (Google Shopping), C‑48/22 P, EU:C:2024:726, 87 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">186</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reikia pažymėti, kad pagal SESV 102 straipsnį dominuojančią padėtį užimančioms įmonėms tenka ypatinga atsakomybė savo veiksmais nepažeisti veiksmingos ir neiškraipytos konkurencijos vidaus rinkoje, o inkriminuojamas ne pats dominuojančios padėties egzistavimas, bet tik piktnaudžiavimas ta padėtimi (2024 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Google ir Alphabet / Komisija (Google Shopping), C‑48/22 P, EU:C:2024:726, 163 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">187</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kad būtų galima pripažinti, kad konkrečiu atveju veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip „piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi“ pagal SESV 102 straipsnį, paprastai reikia įrodyti, kad, taikant kitas priemones nei reguliuojančias įmonių konkurenciją kokybiniais pranašumais, tokiais veiksmais daromas faktinis ar galimas konkurencijos ribojimas išstumiant tokias pat produktyvias įmones iš vienos ar kelių atitinkamų rinkų arba neleidžiant joms plėtoti veiklos tose rinkose. Pažymėtina, kad tai gali būti tiek rinkos, kur užimta dominuojanti padėtis, tiek susijusios ar gretutinės rinkos, kur tie veiksmai gali turėti faktinį ar galimą poveikį (2024 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Google ir Alphabet / Komisija (Google Shopping), C‑48/22 P, EU:C:2024:726, 165 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">188</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis analizės duomenimis ir tiksliais bei konkrečiais įrodymais, per šį įrodinėjimą turi būti siekiama nustatyti, kad nagrinėjami veiksmai bent gali sukelti išstūmimo iš rinkos poveikį (2024 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Google ir Alphabet / Komisija (Google Shopping), C‑48/22 P, EU:C:2024:726, 166 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">189</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas pažymėjo, kad toks įrodinėjimas, dėl kurio gali prireikti taikyti skirtingas analizės schemas, atsižvelgiant į veiksmų, kurie nagrinėjami konkrečiu atveju, rūšį, bet kuriuo atveju turi būti atliekamas vertinant visas reikšmingas faktines aplinkybes, neatsižvelgiant į tai, ar jos susijusios su pačiu elgesiu, atitinkama rinka arba rinkomis, ar su konkurencijos veikimu jose (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 130 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija; taip pat 2024 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Google ir Alphabet / Komisija (Google Shopping), C‑48/22 P, EU:C:2024:726, 166 punktas). Todėl reikia atsižvelgti į aplinkybes, kuriomis buvo įgyvendintas dominuojančią padėtį užimančios įmonės elgesys, kaip antai konkretaus sektoriaus savybes (2024 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Google ir Alphabet / Komisija (Google Shopping), C‑48/22 P, EU:C:2024:726, 168 punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">190</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tiesų piktnaudžiavimas veiksmais negali būti vertinamas abstrakčiai. Tam tikromis konkrečiomis aplinkybėmis veiksmai gali turėti išstūmimo iš rinkos poveikį, nors taip negalėtų būti, jei tie veiksmai būtų vykdomi kitokiomis aplinkybėmis. Būtent šiuo klausimu Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad konkurencijos institucija negali remtis poveikiu, kurį veiksmai būtų galėję sukelti, jei būtų susiklosčiusios tam tikros konkrečios aplinkybės, kurios nebuvo vyraujančios rinkoje, kai ties veiksmai buvo įgyvendinami (2023 m. sausio 19 d. Sprendimas Unilever Italia Mkt. Operations, C‑680/20, EU:C:2023:33, 43 punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">191</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip išvados 61 punkte pažymėjo generalinė advokatė, šioje jurisprudencijoje nustatyta, kad atsižvelgimas į faktinę aplinkybę kaip į reikšmingą konteksto aplinkybę vertinant veiksmų poveikį pagal SESV 102 straipsnį, nepriklauso nuo to, ar šis elementas reiškia veiksmus, kurie patys yra piktnaudžiavimas. Iš tiesų kalbama būtent apie galimybę konkrečiai įvertinti, ar veiksmų poveikį padidina, ar, atvirkščiai, sušvelnina aplinkybės, kuriomis šie veiksmai įgyvendinami.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">192</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą sprendimą tiek, kiek juo portfeliu grindžiamos SPP pripažintos piktnaudžiavimu pagal SESV 102 straipsnį. Skundžiamo sprendimo 800 punkte jis nusprendė, kad piktnaudžiavimas šiomis sutartimis nebuvo pakankamai teisiškai įrodytas. Google ir Alphabet remiasi šiuo panaikinimu ir iš esmės kritikuoja tai, kad Bendrasis Teismas, pirmojoje instancijoje vertindamas antrojo pagrindo pirmą dalį, vis dėlto atsižvelgė į SPP kaip į reikšmingas konteksto aplinkybes vertinant MPPS nustatytų išankstinio įdiegimo sąlygų poveikį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">193</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šioje dalyje Google ir Alphabet Bendrajame Teisme rėmėsi argumentu, kad pagal MPPS nebuvo kliūtis OĮG iš anksto įdiegti konkuruojančių paieškos sistemų ar naršyklių lygiagrečiai su Google Search programėle ir Chrome naršykle.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">194</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kad atmestų šią dalį Bendrasis Teismas, pateikdamas pirmines pastabas, skundžiamo sprendimo 425–427 punktuose konstatavo, kad ginčijamame sprendime Komisija neginčijo teorinės galimybės įdiegti kartu, tačiau darydama tokią prielaidą ji neatsižvelgė į konkrečias aplinkybes, kuriomis buvo sudarytos MPPS, visų pirma SPP, pagal kurias daugeliui įrenginių reikėjo išimtinai iš anksto įdiegti Google Search programėlę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">195</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrasis Teismas tęsė vertinimą ir to sprendimo 431–436 punktuose išanalizavo, MPPS nustatytų išankstinio įdiegimo sąlygų poveikį konkuruojantiems paieškos sistemų teikėjams, o to sprendimo 437–465 punktuose – šių sąlygų poveikį konkuruojantiems naršyklių tiekėjams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">196</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, pirma, kad, priešingai, nei teigia Google ir Alphabet, Bendrasis Teismas teisingai atsižvelgė į tai, kad MPPS ir SPP buvo skirtingos sutartys ir kad MPPS pasirašiusios šalys neprivalėjo sudaryti SPP. Iš tiesų Bendrasis Teismas atsižvelgė į šias sutartis tik kaip į vienas iš daugelio reikšmingų konteksto aplinkybių ir būtent skundžiamo sprendimo 426, 447 ir 449 punktuose tinkamai įvertino tai, kad šios SPP apėmė ne visus įrenginius, kuriems taikomos MPPS.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">197</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, Bendrasis Teismas nepažeidė šio sprendimo 188 ir 189 punktuose nurodytos jurisprudencijos, kai nusprendė, kad vertindama MPPS poveikį Komisija teisingai atsižvelgė į SPP kaip į reikšmingas konteksto aplinkybes, nepriklausomai nuo jų teisėtumo ar neteisėtumo pagal SESV 102 straipsnį. Toks požiūris aiškiai matyti iš skundžiamo sprendimo 426 ir 443 punktų, kuriuose Bendrasis Teismas vienodai atsižvelgė į portfeliu grindžiamas SPP ir su įrenginiais susietas SPP, tačiau nesuteikė jokios reikšmės jų galimam teisėtumui. Taigi į šias sutartis buvo pagrįstai atsižvelgta kaip į konteksto elementus, be kurių MPPS poveikis negalėjo būti vertinamas atsižvelgiant į jų papildomumą, kaip galima teigti remiantis būtent to sprendimo 451 ir 452 punktais, kiek juose akcentuojamas MPPS daromas išstūmimo iš rinkos poveikis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">198</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, reikia atmesti Google ir Alphabet teiginį, kad MPPS antikonkurencinis poveikis neįrodytas, nes pagal priešingos padėties scenarijų, pagal kurį šios sutartys neegzistuoja, SPP būtų turėjusios tokį patį išstūmimo iš rinkos poveikį konkuruojančių paieškos paslaugų nenaudai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">199</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tiesų šiuo teiginiu siekiama užginčyti Bendrojo Teismo atliktą faktinių aplinkybių vertinimą, pagal kurį, pirma, MPPS ir SPP viena kitą papildė ir, antra, jų poveikis negalėjo būti atsietas. Galiausiai dirbtinai atskyrus šių dviejų rūšių sutarčių poveikį būtų neįmanoma įrodyti piktnaudžiavimo veiksmais remiantis tikslia ir konkrečia analize ir įrodymais, kaip tai matyti iš skundžiamo sprendimo 451 punkto, ypač kai nagrinėjami veiksmai atliekami rinkose, kurioms būdingas tinklo poveikis. Iš tiesų tai reikštų, kad neatsižvelgiama į tai, kokiomis aplinkybėmis vyksta ginčijami veiksmai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">200</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi pirmojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">c)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl antros dalies</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">201</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėstydamos pirmojo pagrindo antrą dalį Google ir Alphabet kritikuoja Bendrąjį Teismą dėl to, kad skundžiamo sprendimo 546–558 ir 570–584 punktuose jis klaidingai atmetė jų argumentą, kad naudotojų pasirinkimas dažniau neatsisiųsti konkuruojančių programėlių buvo susijęs veikiau ne su siekiu išlaikyti status quo, o su šių naudotojų pageidavimais Jų teigimu, Komisija turėjo įrodyti, kad tikrosios priežastys, dėl kurių konkuruojančių programėlių atsisiuntimų skaičius buvo nedidelis, buvo susijusios su MPPS nustatytomis išankstinio įdiegimo sąlygomis, o ne apsiriboti prielaida.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">202</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu, kalbant apie įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, pažymėtina, kad Komisija turi pateikti įrodymų, kurie teisės požiūriu pakankamai patvirtintų konkurencijos teisės pažeidimą sudarančių faktinių aplinkybių buvimą. Atvirkščiai, įmonė, kuri naudojasi gynybos nuo tokio pažeidimo konstatavimo priemone, savo ruožtu turi įrodyti, kad šiai priemonei turi būti pritarta. Vis dėlto, net jeigu pagal šiuos principus įrodinėjimo našta tenka Komisijai arba suinteresuotajai įmonei, dėl faktinių aplinkybių, kuriomis remiasi viena šalis, kitai šaliai gali tekti pateikti paaiškinimų ar pateisinimų, antraip būtų galima daryti išvadą, kad buvo laikytasi įrodinėjimo naštą reglamentuojančių taisyklių (šiuo klausimu žr., be kita ko, 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Royal Antwerp Football Club, C‑680/21, EU:C:2023:1010, 120 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">203</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kita vertus, kalbant apie įrodymų lygį, kurio reikalaujama tam tikrų veiksmų poveikiui galutiniams naudotojams įvertinti, reikia pažymėti, kad, kaip savo išvados 137–139 punktuose nurodė generalinė advokatė, yra atvejų, kai neįmanoma analizuoti, ar naudotojų veiksmus lėmė dominuojančią padėtį užimančios įmonės paslaugų, ar prekių kokybinės savybės. Taigi tuo atveju, kai teisiškai pakankamai nustatoma, jog klientų ar naudotojų pasirinkimo būdas buvo iškraipytas konkrečių veiksmų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos dominuojančiai įmonei ir pakenkta jos konkurentams, dėl tokio siekio negalima daryti išvados, kad šis pasirinkimas iš principo buvo nulemtas geresnių dominuojančios įmonės veiklos rezultatų (šiuo klausimu žr. 2022 m. gegužės 12 d. Sprendimo Servizio Elettrico Nazionale ir kt., C‑377/20, EU:C:2022:379, 99 ir 102 punktai). Tokiomis aplinkybėmis Komisijai praktiškai gali būti neįmanoma atskirti, kas priskiriama tokio siekio poveikiui, nuo to, kas susiję su nagrinėjamai prekei ar paslaugai būdingomis savybėmis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">204</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju Google ir Alphabet kritikuoja Bendrojo Teismo pateiktą pirmojoje instancijoje išdėstytų antrojo pagrindo pirmoje dalyje suformuluotų argumentų, kad Komisija neatsižvelgė į tai, jog Google konkurentai turėjo kitų tokių pat veiksmingų priemonių pasiekti vartotojus, konkrečiai – per atsisiuntimą ir bendrosios paieškos paslaugų naršyklę, vertinimą. Galutiniai naudotojai galėjo laisvai atsisiųsti konkuruojančias programėles ir internete naudoti kitą paieškos sistemą nei Google Search programėlė. Taip pat Google ir Alphabet teigė, kad Komisija neįrodė ryšio tarp naudojimo dalių ir išankstinio įdiegimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">205</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmojoje instancijoje pateikto antrojo pagrindo pirmoje dalyje Google ir Alphabet kritikavo įrodymus, kuriais Komisija rėmėsi vertindama Google Search programėlės ir Play Store susieto pardavimo antikonkurencingumą, kad patvirtintų Komisijos išvadą, jog išankstinis šių programėlių įdiegimas sukuria siekį išlaikyti status quo, dėl kurio naudotojai atgrasomi nuo konkuruojančių programėlių siuntimosi arba nuo naudojimosi kita internete prieinama paieškos sistema. Taigi Google ir Alphabet argumentais Bendrajame Teisme nebuvo siekiama užginčyti siekį išlaikyti status quo, dėl kurio, beje, buvo pateiktas konkretus prieštaravimas; jį Bendrasis Teismas atmetė skundžiamo sprendimo 326–418 punktuose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">206</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis to sprendimo 546 punkte Bendrasis Teismas visų pirma pažymėjo, kad Google ir Alphabet neginčijo, jog naudotojai galėjo lengvai atsisiųsti su Google Search programėle ar Chrome naršykle konkuruojančias programėles. Taip jis siekė nustatyti savo vertinimo ribas ir patikslino, kad teorinė atsisiuntimo galimybė nebuvo ginčijama, o veikiau reikėjo įvertinti Komisijos turimus įrodymus, kad būtų galima nustatyti konkretų ir realų ginčijamų veiksmų poveikį ir patvirtinti siekį išlaikyti status quo. Būtent laikydamasis tokio požiūrio to sprendimo 557 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad ginčijamame sprendime nebuvo ginčijama, jog atsisiuntimas iš esmės gali kompensuoti pranašumą, kurį suteiktų išankstinis įdiegimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">207</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tame pačiame 557 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad dėl tame sprendime nurodytų priežasčių paaiškėjo, kad net jei bendrosios paieškos ar naršymo programėlę atsisiųsti nesunku ir ji yra nemokama, praktiškai to nedaroma arba bent jau ji parsisiunčiama į nepakankamą dalį atitinkamų įrenginių, kad būtų galima atmesti šiuos įrodymus, naudojamus siekiui išlaikyti status quo pagrįsti. Būtent dėl to paties sprendimo 558 punkte Bendrasis Teismas atmetė Google ir Alphabet priekaištą dėl galimybės atsisiųsti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">208</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, vertindamas Google ir Alphabet priekaištą, susijusį su galimu ryšio tarp naudojimo dalių ir išankstinio įdiegimo įrodymo nebuvimu, skundžiamo sprendimo 570–584 punktuose Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Komisijos pateikti įrodymai patvirtina jos įrodymą, susijusį su tuo, kad išankstinis įdiegimas yra pranašumas, kurio konkurentai negali kompensuoti. Šiuo klausimu to sprendimo 574 punkte Bendrasis Teismas pabrėžė, kad atskaitos tašku Komisija laikė siekį išlaikyti status quo, kurį ji, beje, įrodė. Konkrečiai dėl Google ir Alphabet argumento, susijusio su jų produktų geresne kokybe, kuriuo paaiškinami rinkos dalių pokyčiai, minėto sprendimo 575 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad vertindama konkrečias aplinkybes, patvirtinančias konstatuotą siekį išlaikyti status quo, Komisija neprivalėjo tiksliai nustatyti, ar šį pokytį lėmė geresnė kokybė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">209</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai to paties sprendimo 583 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad atsižvelgiant į tendenciją įšaldyti padėtį, susijusią su MPPS nustatytomis išankstinio diegimo sąlygomis, ir į tai, kad nėra įrodytas konkretus Google ir Alphabet nurodomo kokybinio pranašumo poveikis jų bendrosios paieškos ir naršymo programėlėms, Komisija padarė pagrįstą išvadą, kad Google naudojimo dalys patvirtino „siekį išlaikyti status quo“, susijusį su išankstiniu diegimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">210</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi iš skundžiamo sprendimo matyti, kad Google ir Alphabet negali priekaištauti Bendrajam Teismui dėl to, kad jis nusprendė, jog veiksmų teisėtumas priklauso tik nuo realios vartotojų pasirinkimo analizės. Ši kritika grindžiama klaidingu to sprendimo aiškinimu tiek, kiek jame neatsižvelgiama į Bendrojo Teismo vertinimo kontekstą ir konkrečiai į tai, kad jis analizuoja įrodymus, patvirtinančius siekį išlaikyti status quo, kuris nėra preziumuojamas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">211</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taip pat negalima priekaištauti Bendrajam Teismui dėl to, kad to sprendimo 575 punkte jis nusprendė, jog Komisija neprivalėjo nustatyti, ar mažesnį konkuruojančių programėlių naudojimą lėmė išankstinio įdiegimo sąlygos ar naudotojų pageidavimai dėl geresnės Google programėlių kokybės. Iš tiesų, pirma, šioje kritikoje neatsižvelgiama į tai, kad Bendrasis Teismas vertino Google ir Alphabet kritikuojamus įrodymus, kurie patvirtino siekį išlaikyti status quo, susijusį su išankstiniu įdiegimu. Antra, remiantis šio sprendimo 202 punkte priminta jurisprudencija, Google ir Alphabet negali priekaištauti Bendrajam Teismui dėl to, kad jis atmetė jų argumentą, grindžiamą neįrodytu teiginiu dėl jų produktų pranašumo, nors jis nusprendė, kad Komisijos pateiktų įrodymų pakanka nagrinėjamo susieto pardavimo išstūmimo iš rinkos poveikiui įrodyti. Iš tiesų pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles Google ir Alphabet turėjo įrodyti, kad jų produktai buvo geresnės kokybės ir kad, priešingai, nei teigia Komisija, ši kokybė buvo atsisiuntimų priežastis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">212</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl tokio klaidingo skundžiamo sprendimo aiškinimo Google ir Alphabet nusprendė, kad Bendrojo Teismo požiūris pažeidžia teisinio saugumo principą arba lemia neracionalius rezultatus. Iš tiesų jos teigia, kad Bendrasis Teismas tik įvertino naudotojų pasirinkimo pokyčius ir padarė išvadą, jog išankstinis įdiegimas yra piktnaudžiavimas, nors jis tik patvirtino, kad šie pokyčiai galėjo pagrįsti tai, ką Komisija galiausiai pakankamai teisiškai įrodė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">213</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Beje, kaip matyti iš šio sprendimo 203 punkto, kadangi Komisija pakankamai teisiškai įrodė, kad naudotojų elgesį iškraipė išankstinis įdiegimas, dėl kurio Google programėlės atsidūrė palankesnėje padėtyje konkuruojančių programėlių sąskaita, tokio siekio egzistavimas neleidžia manyti, kad šį pasirinkimą iš principo lėmė geresni dominuojančią padėtį užimančios įmonės veiklos rezultatai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">214</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, nesant reikalo priimti sprendimo dėl Komisijos, BEUC ir FairSearch nurodytos pirmojo pagrindo antros dalies nepriimtinumo, reikia konstatuoti, kad ši dalis yra nepagrįsta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">d)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl trečios dalies</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">215</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmojo pagrindo trečioje dalyje Google ir Alphabet teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, jog įrodymai, susiję su numatytuoju nustatymu, yra reikšmingi analizuojant MPPS nustatytas išankstinio įdiegimo sąlygas, kuriomis reglamentuojamas tas išankstinis įdiegimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">216</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu reikia priminti, kad, kaip nustatyta suformuotoje jurisprudencijoje, pagal SESV 256 straipsnio 1 dalį ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmą pastraipą apeliacinis skundas gali būti teikiamas tik teisės klausimais. Tik Bendrasis Teismas turi jurisdikciją konstatuoti ir vertinti reikšmingas faktines aplinkybes, taip pat įrodymus. Taigi tokių faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas, išskyrus atvejus, kai jie buvo iškraipyti, nėra teisės klausimas, kurį nagrinėdamas apeliacinį skundą spręstų Teisingumo Teismas. Toks iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos medžiagos, nesant reikalo iš naujo vertinti faktinių aplinkybių ir įrodymų (2023 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo Changmao Biochemical Engineering / Komisija, C‑123/21 P, EU:C:2023:708, 121 ir 122 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">217</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju, kaip išvados 72–76 punktuose pažymėjo generalinė advokatė, Google ir Alphabet ginčijamuose skundžiamo sprendimo punktuose Bendrasis Teismas vertino argumentus, kuriais jos kritikavo Komisijos pateiktų įrodymų, susijusių su numatytuoju nustatymu, o ne atitinkamų programėlių išankstiniu įdiegimu, reikšmingumą. Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas, prieš nagrinėdamas Google ir Alphabet prieštaravimus, skundžiamo sprendimo 326–339 punktuose pateikė pirmines pastabas, susijusias būtent su tuo, kad jų siūlomas skirtumas tarp išankstinio įdiegimo ir numatytojo nustatymo neturi praktinės reikšmės. Neginčydamas paties šių dviejų sąvokų atskyrimo, Bendrasis Teismas konstatavo, kad, vertinant šių dviejų veiksmų poveikį ir įrodymus, kuriais Komisija rėmėsi siekdama įrodyti siekį išlaikyti status quo, nereikia daryti tokio skirtumo. Kitaip tariant, Bendrojo Teismo nuomone, nereikėjo atskirti išankstinio įdiegimo ir numatytojo nustatymo poveikio.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">218</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">To sprendimo 331 ir 332 punktuose Bendrasis Teismas šią išvadą grindė tuo, Komisijos surinktų įrodymų analizėje praktiškai buvo neįmanoma atskirti išankstinio įdiegimo poveikio nuo numatytojo nustatymo poveikio, nes būtent pati Google įmonės viduje nenaudojo griežto atskyrimo, kurį nurodė ieškinyje pirmojoje instancijoje ir kuris dėl to pasirodė dirbtinis. Bendrojo Teismo teigimu, šis atskyrimas yra juo labiau ne toks reikšmingas dėl to, kad, viena vertus, Google pripažino, jog išankstinis įdiegimas labai padidina tikimybę, kad naudotojai naudos atitinkamas programėles, ir, kita vertus, MPPS buvo numatytas ne paprastas išankstinis įdiegimas, bet ir privilegijuotas išdėstymas arba numatytasis nustatymas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">219</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remdamasis būtent šiais pirminiais argumentais Bendrasis Teismas vėliau vertino Komisijos pateiktus įrodymus, kuriais siekiama įrodyti išankstinio įdiegimo nulemtą siekį išlaikyti status quo ir kuriuos kritikavo Google ir Alphabet. Taigi Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija turėjo teisę remtis šiais įrodymais dėl išankstinio įdiegimo poveikio, atsižvelgiant į bendrą jo įgyvendinimo kontekstą, t. y. į kontekstą, apimantį numatytąjį nustatymą ir privilegijuotąjį išdėstymą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">220</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto pirmojo pagrindo trečioje dalyje Google ir Alphabet dėstoma kritika dėl šio vertinimo turi būti atmesta kaip iš dalies nepriimtina ir iš dalies nepagrįsta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">221</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip išvados 79 ir 80 punktuose pažymėjo generalinė advokatė, dalimi argumentų Google ir Alphabet iš tikrųjų siekia, kad būtų iš naujo įvertinti Bendrajame Teisme pateikti įrodymai. Iš tiesų jos ginčija sąvokų „numatytieji nustatymai“ ir „išankstinis įdiegimas“ reikšmę, kylančią iš išnagrinėtų įrodymų, ar net su šiais dviem veiksmais susijusių įrodymų svarbą ir apimtį. Kadangi Google ir Alphabet neteigia, kad Bendrasis Teismas iškraipė šiuos įrodymus ir kad apie tokį iškraipymą taip pat negalima akivaizdžiai spręsti iš bylos medžiagos, jų priekaištai turi būti laikomi nepriimtinais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">222</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kita vertus, dėl Google ir Alphabet argumentų, kuriais siekiama užginčyti atitinkamų programėlių išankstinio įdiegimo konteksto svarbą vertinant to įdiegimo poveikį, reikia konstatuoti, kad siekiant įrodyti, jog veiksmai galbūt yra antikonkurenciniai, jie turi būti analizuojami atsižvelgiant į jų kontekstą ir į visas reikšmingas faktines aplinkybes. Taip yra konkrečiai tuo atveju, kai įvairūs veiksmai yra tarpusavyje susiję taip, kad jų poveikis pasireiškia kartu, o vienų veiksmų poveikį atskirti nuo kitų veiksmų poveikio būtų dirbtina. Atlikęs faktinių aplinkybių vertinimą, kuris yra neginčijamas ir dėl kurio Teisingumo Teismui nekyla abejonių, Bendrasis Teismas nusprendė, kad tai taikytina atitinkamų programėlių išankstinio įdiegimo ir numatytojo nustatymo atvejais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">223</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmojo pagrindo trečią dalį reikia atmesti kaip iš dalies nepriimtiną ir iš dalies nepagrįstą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">e)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl ketvirtos dalies</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">224</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmojo pagrindo ketvirtoje dalyje Google ir Alphabet iš esmės teigia, kad Komisija privalėjo nustatyti priežastinį ryšį tarp MPPS numatytų išankstinio įdiegimo sąlygų ir galimo antikonkurencinio poveikio, remdamasi realiu priešingos padėties scenarijumi, kad išnagrinėtų, ar atviras licencijos modelis, kaip antai Android OS, būtų buvęs įmanomas be šių išankstinio įdiegimo sąlygų. Nusprendęs, kad Komisijai tokia pareiga netaikoma, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">225</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu, pirma, dėl būtinybės remtis priešingos padėties scenarijumi reikia pažymėti, kad, kaip išvados 93 ir 94 punktuose nurodė generalinė advokatė, nors Komisija turi nustatyti priežastinį ryšį tarp ginčijamo piktnaudžiavimo ir jo antikonkurencinio poveikio, vis dėlto šiomis aplinkybėmis ji gali remtis visais įrodymais ir neprivalo sistemingai taikyti vienos metodikos, konkrečiai – priešingos padėties analizės, kad įrodytų tokio priežastinio ryšio buvimą (šiuo klausimu žr. 2024 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Google ir Alphabet / Komisija (Google Shopping), C‑48/22 P, EU:C:2024:726, 228 ir 229 punktus).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">226</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Norint nustatyti piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, pakanka įrodyti, kad nagrinėjami veiksmai gali sukelti išstūmimo iš rinkos poveikį. Visgi nereikalaujama, kad būtų įrodytas jų faktinis poveikis. Tuo remiantis darytina išvada, kad aplinkybė, jog tik dominuojanti įmonė, priešingai nei jos konkurentai, galėjo daryti diskriminacinę įtaką klientų ar naudotojų veiksmams jos konkurentų nenaudai, gali būti pakankama siekiant įrodyti, kad nagrinėjami veiksmai galėjo pakenkti veiksmingai ir neiškraipytai konkurencijai (šiuo klausimu žr. 2024 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Google ir Alphabet / Komisija (Google Shopping), C‑48/22 P, EU:C:2024:726, 223–229 punktus).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">227</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju Bendrajame Teisme Google ir Alphabet priekaištavo Komisijai, kad ši neatliko išsamios MPPS ekonominio ir teisinio konteksto analizės ir neišnagrinėjo konkurentams suteiktų naujų galimybių ir to, kad MPPS buvo sine qua non sąlyga tam, kad Android operacinei sistemai sukurtas nemokamos licencijos modelis būtų veiksmingas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">228</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad skundžiamo sprendimo 590–594 punktuose Bendrasis Teismas konstatavo, jog Komisija, nepadarydama klaidos, galėjo sutelkti dėmesį į MPPS numatytų išankstinio įdiegimo sąlygų antikonkurencinio poveikio įrodymą, neatsižvelgdama į visą Android OS nemokamos licencijos modelį. Priminęs, kad Komisija tinkamai atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, Bendrasis Teismas neprivalėjo aiškintis, ar ši institucija atliko priešingos padėties analizę, kuri nėra privaloma, kaip nurodyta šio sprendimo 225 ir 226 punktuose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">229</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, kalbant apie atsižvelgimą į konkurenciją skatinantį poveikį, reikia priminti, kad, jeigu konkurencijos institucija nustato, jog dominuojančią padėtį užimančios įmonės veiksmais gali būti pažeista veiksminga ir neiškreipta konkurencija vidaus rinkoje, ši įmonė, siekdama, kad atitinkami veiksmai nebūtų laikomi piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, vis dar gali įrodyti, kad jie yra arba buvo objektyviai pateisinami tam tikromis konkretaus atvejo aplinkybėmis, kurios, be kita ko, neturi priklausyti nuo atitinkamos įmonės, arba, atsižvelgiant į SESV 102 straipsniu galiausiai siekiamą tikslą, vartotojų interesais (2022 m. gegužės 12 d. Sprendimo Servizio Elettrico Nazionale ir kt., C‑377/20, EU:C:2022:379, 84 punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">230</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal šią jurisprudenciją Google ir Alphabet negali priekaištauti Bendrajam Teismui dėl to, kad jis neatsižvelgė į konkurenciją skatinantį poveikį, kurį jos nurodė per procesą pirmojoje instancijoje. Iš tiesų, nors įrodinėdama veiksmų antikonkurencinį pobūdį konkurencijos institucija, remdamasi šio sprendimo 190 punkte priminta jurisprudencija, turi atsižvelgti į šių veiksmų kontekstą, būtent įmonė turi įrodyti, kad šie veiksmai buvo objektyviai pateisinami. Galiausiai šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad skundžiamo sprendimo 599–619 punktuose Bendrasis Teismas atmetė argumentus dėl galimo konkurenciją skatinančio poveikio, kuriuos Google ir Alphabet nurodė per procesą pirmojoje instancijoje, ir šis vertinimas nekritikuojamas apeliaciniame procese.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">231</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi pirmojo pagrindo ketvirtą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">232</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, reikia atmesti visą pirmąjį pagrindą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl antrojo pagrindo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šalių argumentai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">233</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėstydamos antrąjį pagrindą, kurį sudaro dvi dalys, Google ir Alphabet priekaištauja Bendrajam Teismui, kad šis klaidingai patvirtino ginčijamą sprendimą, nepaisydamas to, kad tame sprendime Komisija neįrodė, jog MPPS nustatytos išankstinio įdiegimo sąlygos galėjo išstumti iš rinkos tokius pat produktyvius konkurentus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">234</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad veiksmai, kuriais negalima išstumti iš rinkos tokių pat produktyvių konkurentų, nepatenka į SESV 102 straipsnio taikymo sritį. Tačiau Komisija nesilaikė šios jurisprudencijos, o Bendrasis Teismas to nenustatė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">235</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Google ir Alphabet, prie kurių prisijungė HMD, nurodo, kad Bendrasis Teismas, kaip ir Komisija, neįrodė, kad MPPS nustatytomis išankstinio įdiegimo sąlygomis iš rinkos gali būti išstumti tokie pat produktyvūs konkurentai, nors šią analizę jis atliko vertindamas portfeliu grindžiamų SPP teisėtumą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">236</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrasis Teismas laikėsi požiūrio, dėl kurio neatsižvelgė į „išstūmimo iš rinkos“ sąvoką ir į konkurentų turimas galimybes ir klaidingai nusprendė, kad AEC testas taikomas tik veiksmams dėl tarifų. Taigi jis klaidingai nusprendė, kad MPPS nustatytos išankstinio įdiegimo sąlygos yra neteisėtos dėl vienintelės priežasties, kad konkurentai iš tikrųjų joms neprilygo, neatsižvelgiant į tai, ar jie buvo mažiau veiksmingi. Taigi Bendrasis Teismas neišnagrinėjo, ar pastebėtą poveikį lėmė konkurencija kokybiniais pranašumais, ar jis buvo antikonkurencinio išstūmimo iš rinkos pasekmė. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">237</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">CCIA teigia, pirma, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai supainiojo sąvokas „reikšmingas konkurencinis pranašumas“ ir „išstūmimas iš rinkos“. Taip jis atleido Komisiją nuo pareigos atlikti nurodytų veiksmų poveikio analizę. Remiantis jurisprudencija, siekiant konstatuoti SESV 102 straipsnio pažeidimą, reikia įrodyti ir neteisėtą elgesį, ir jo poveikį. Šių dviejų aspektų negalima painioti. Skundžiamame sprendime Bendrojo Teismo taikytas požiūris pažeidžia šioje jurisprudencijoje įtvirtintą teisinį saugumą, nes pagal jį programėlių išankstinio įdiegimo teisėtumas praktiškai priklauso ne nuo klausimo, ar naudotojai gali laisvai atsisiųsti konkuruojančias paslaugas, o nuo to, ar jie tikrai tai daro. Galiausiai tai reikštų, kad klaidingai painiojamos „koreliacijos“ ir „priežastinio ryšio“ sąvokos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">238</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Opera pažymi, kad ginčijamame sprendime Komisija neįrodė konkurentų išstūmimo iš rinkos rizikos. Iš tiesų ši institucija Bendrajame Teisme teigė, kad neprivalėjo to įrodinėti. Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pakeitė Komisijos vertinimą savuoju ir nusprendė, kad ji iš tikrųjų konstatavo išstūmimo iš rinkos riziką. Nors MPPS nustatytos išankstinio įdiegimo sąlygos tikrai padėjo Google veiksmingai dideliu mastu platinti savo paslaugas, jos nelėmė jokio konkurentų išstūmimo iš rinkos. Vis dėlto Bendrasis Teismas tokią išvadą padarė remdamasis apytiksliais faktiniais duomenimis, be kita ko, analizuodamas SRD poveikį, ir pakartodamas Komisijos taikytą formalų požiūrį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">239</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija, FairSearch ir Seznam tvirtina, kad antrasis pagrindas yra iš dalies nepriimtinas, iš dalies nereikšmingas ir bet kuriuo atveju nepagrįstas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">a)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pirmos dalies</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">240</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antrojo pagrindo pirma dalis grindžiama tuo, kad Bendrasis Teismas neišnagrinėjo, ar Google Search programėlės pardavimo susiejimas su Play Store pardavimu galėjo išstumti iš rinkos tokių pat produktyvių konkurentų bendrosios paieškos paslaugas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">241</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šioje dalyje išdėstyti trys prieštaravimai susiję su tuo, kad Komisija turėjo, pirma, išnagrinėti ginčijamų veiksmų poveikį, atsižvelgdama į jų aprėptį, trukmę ir veikimą, antra, atlikti šią analizę, vertindama hipotetinius tokius pat produktyvius konkurentus, ir, trečia, nustatyti, ar dėl šių veiksmų iš tokių konkurentų buvo atimta galimybė veiksmingai konkuruoti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pirmojo prieštaravimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">242</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Google ir Alphabet teigia, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, siekiant nustatyti nagrinėjamų veiksmų poveikį konkurencijai, reikia atsižvelgti į su tais veiksmais susijusios atitinkamos rinkos aprėptį. Bendrasis Teismas išnagrinėjo šią portfeliu grindžiamų SPP aprėpties dalį, tačiau skundžiamo sprendimo 544 punkte klaidingai nusprendė į ją neatsižvelgti, kiek tai susiję su MPPS.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">243</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrasis Teismas padarė dvi papildomas klaidas, kai pažymėjo, kad MPPS aprėptis bet kuriuo atveju buvo pakankamai didelė, kad pagrįstų išvadą dėl piktnaudžiavimo. Pirma, remdamasis panašia nustatyta MPPS ir SPP aprėpties dalimi 2013 ir 2014 m. Bendrasis Teismas padarė priešingas išvadas, o tai yra nelogiška. Antra, 2015 ir 2016 m. nustatyta aprėpties dalis yra gerokai mažesnė, nei paprastai nustatoma, kai piktnaudžiavimas yra akivaizdus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">244</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija tvirtina, kad šis pagrindas yra nereikšmingas ir bet kuriuo atveju nepagrįstas. FairSearch teigia, kad šis prieštaravimas nepriimtinas, nes juo Teisingumo Teismo prašoma iš naujo įvertinti faktines aplinkybes.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl antrojo prieštaravimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">245</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Google ir Alphabet teigia, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai patvirtino ginčijamą sprendimą, nors tame sprendime Komisija nesilaikė AEC testo reikalavimų, t. y. pareigos įrodyti, kad MPPS nustatytos išankstinio įdiegimo sąlygos galėjo išstumti iš rinkos tokias pat produktyvias bendrosios paieškos programėles ir naršykles.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">246</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nors Bendrasis Teismas teisingai taikė šį testą SPP, jis to nepadarė MPPS atveju. Vis dėlto minėtas testas yra bendro pobūdžio ir taikomas ne tik tarifų nustatymo praktikai. Taigi Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 577 ir 578 punktuose nusprendė, kad nagrinėjamos išankstinio įdiegimo sąlygos yra nesąžiningos, nes jos galėjo pašalinti paslaugas, techniškai galinčias patenkinti vartotoją, atsižvelgiant į įvairius kintamuosius, kaip antai privataus gyvenimo apsaugą, kalbinius ypatumus ar techninę kokybę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">247</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, Bendrasis Teismas neišnagrinėjo, ar tokie pat produktyvūs konkurentai galėjo pasiekti, kad jų programėlės būtų iš anksto įdiegtos kartu su Google Search programėle. Jis taikė alternatyvų testą, priešingai nei testas, kurį jis taikė portfeliu grindžiamoms SPP. Savo motyvus jis parengė remdamasis dabartiniais konkurentais, tačiau neįrodė, kad jie buvo tokie pat produktyvūs.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">248</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Gigaset priduria, kad Bendrasis Teismas klaidingai pripažino, jog pakanka, kad Komisija įrodytų, kad MPPS nustatytos išankstinio įdiegimo sąlygos galėjo neįtraukti paslaugų, kurios techniškai galėjo patenkinti vartotojų poreikius, neatsižvelgiant į jų veiksmingumą ir patrauklumą. Taip Bendrasis Teismas patvirtino Teisingumo Teismo jurisprudencijai prieštaraujantį požiūrį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">249</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrasis Teismas klaidingai rėmėsi naudotojų veiksmais, kad padarytų išvadą, jog šios sąlygos iš tikrųjų turėjo išstūmimo iš rinkos poveikį. Iš tiesų faktinis naudotojo pasirinkimas dominuojančią padėtį užimančios įmonės produkto naudai savaime negali pagrįsti piktnaudžiavimo buvimo, nes šis pasirinkimas gali tiesiog atspindėti realų naudotojo pasirinkimą, kuris nesusijęs su galimai neteisėtu šios įmonės elgesio sukeliamu išstūmimo iš rinkos poveikiu. Taigi toks požiūris pažeidžia nekaltumo prezumpcijos ir teisinio saugumo principus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">250</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">HMD teigia, kad dėl to, jog, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, nebuvo atlikta AEC testo, atsiranda teisinis nesaugumas. Be to, kaip matyti iš jurisprudencijos, šis kriterijus yra visuotinai taikomas taikant SESV 102 straipsnį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">251</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija, BEUC, FairSearch ir Seznam teigia, kad šis prieštaravimas nepagrįstas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl trečiojo prieštaravimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">252</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Google ir Alphabet teigimu, Bendrasis Teismas pažeidė jurisprudenciją ir neišnagrinėjo, ar likusios konkurentų galimybės buvo pakankamos, kad jie galėtų patikimai konkuruoti. Taip jis supainiojo „reikšmingo konkurencinio pranašumo“ ir „išstūmimo iš rinkos“ sąvokas ir pažeidė reikšmingą teisinį kriterijų. Šiuo klausimu nepakanka įrodyti, kad dėl konkretaus elgesio konkurencija atitinkamoje rinkoje tampa sudėtingesnė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">253</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija ir BEUC teigia, kad šis prieštaravimas yra nepagrįstas. FairSearch teigimu, šis prieštaravimas yra nepriimtinas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">b)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl antros dalies</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">254</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antrojo pagrindo antroje dalyje, kurią sudaro du prieštaravimai, Google ir Alphabet teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai neišnagrinėjo, ar Chrome naršyklės pardavimo susiejimas su Play Store ir Google Search programėle galėjo išstumti iš rinkos tokias pat produktyvias konkuruojančias naršykles.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">255</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priešingai, Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas nepadarė jokios teisės klaidos, kai priėjo prie išvados, kad ji pagrįstai nusprendė, jog Chrome naršyklės ir Play Store bei Google Search programėlės susietas pardavimas gali riboti konkurenciją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pirmojo prieštaravimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">256</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Google ir Alphabet teigimu, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nagrinėjo Chrome naršyklės susieto pardavimo teisėtumą, remdamasis kita geografine rinka nei ta, kuri apibrėžta ginčijamame sprendime. Nors tame sprendime Komisija dėl šių veiksmų nustatė, kad egzistuoja pasaulinė geografinė rinka (įskaitant Kiniją), Bendrasis Teismas sutelkė dėmesį tik į EEE ir netgi suabejojo pasaulinės rinkos egzistavimo svarba. Konkrečiai kalbant, Bendrasis Teismas nenurodė motyvų, dėl kurių nebuvo atsižvelgta į Kinijoje parduodamus įrenginius.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">257</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija BEUC ir FairSearch tvirtina, kad šis prieštaravimas yra nepriimtinas ir bet kuriuo atveju nepagrįstas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl antrojo prieštaravimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">258</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrasis Teismas taip pat klaidingai Chrome naršyklės susietam pardavimui pagal analogiją pritaikė konstatavimus dėl Google Search programėlės susieto pardavimo, neatsižvelgdamas į didelius šių dviejų susieto pardavimo atvejų skirtumus. Pirma, Chrome naršyklė buvo mažiau matoma ar prieinama nei Google Search programėlė. Antra, Bendrasis Teismas neteisingai įvertino konkurentų gebėjimą susitarti dėl lygiagretaus išankstinio įdiegimo. Šiuo klausimu su SPP susiję argumentai neturi reikšmės. Trečia, jis be jokio pateisinimo nusprendė, kad konkuruojančių naršyklių atsisiuntimo rodiklis yra nepakankamas. Ketvirta, Bendrasis Teismas neteisingai įvertino konkurencijos sąlygas atitinkamose rinkose. Penkta, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į ginčijamame sprendime pateiktus įrodymus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">259</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisijos, BEUC ir FairSearch teigimu, šis antrasis prieštaravimas yra nepriimtinas, nes juo iš esmės ginčijamos Bendrojo Teismo nustatytos faktinės aplinkybės. Bet kuriuo atveju šis prieštaravimas yra nepagrįstas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismo vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">260</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antrajame pagrinde Google ir Alphabet iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, jog Komisija neprivalėjo įrodyti, kad MPPS nustatytos išankstinio įdiegimo sąlygos galėjo išstumti iš rinkos tokius pat produktyvius konkurentus, nors ji tai įrodinėjo nagrinėdama su portfeliu grindžiamas SPP.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">a)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrosios pastabos</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">261</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš pradžių reikia patikslinti vertinimą, ar veiksmai gali sukelti išstūmimo iš rinkos poveikį, kad juos būtų galima kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">262</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis suformuota jurisprudencija, SESV 102 straipsniui priskirtas konkretus tikslas – išvengti, kad dėl dominuojančią padėtį užimančios įmonės veiksmų vartotojų nenaudai, naudojant kitokias priemones ar išteklius nei reguliuojančius įprastą konkurenciją, būtų sudarytos kliūtys išlaikyti rinkoje esančią konkurenciją arba riboti jos plėtrą (2022 m. gegužės 12 d. Sprendimo Servizio Elettrico Nazionale ir kt., C‑377/20, EU:C:2022:379, 44 punktas ir nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">263</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Rinkoje, kur konkurencija jau yra susilpnėjusi būtent dėl vienos ar kelių dominuojančią padėtį užimančių įmonių veiklos, tokiais veiksmais laikomi veiksmai, kuriais trukdoma išlaikyti esamą konkurencijos lygį arba plėsti šią konkurenciją, taikant kitas priemones nei reguliuojančias įmonių konkurenciją kokybiniais pranašumais (šiuo klausimu žr. 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 125 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; taip pat 2024 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Google ir Alphabet / Komisija (Google Shopping), C‑48/22 P, EU:C:2024:726, 88 punktą). </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">264</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Siekdama įrodyti, kad išstūmimo iš rinkos veiksmai yra piktnaudžiavimas, konkurencijos institucija turi įvertinti, pirma, ar šie veiksmai buvo pagrįsti naudojantis kitomis priemonėmis nei tos, kurios susijusios su konkurencija kokybiniais pranašumais. Antra, ši institucija turi įrodyti, kad tokie veiksmai galėjo sukelti tokį išstūmimo iš rinkos poveikį, t. y. dėl jų konkurentams galėjo būti sunkiau patekti į atitinkamą rinką arba išsilaikyti joje, todėl tais veiksmais galėjo būti daromas poveikis rinkos sandarai. Šios dvi sąlygos yra kumuliacinės (žr. 2022 m. gegužės 12 d. Sprendimo Servizio Elettrico Nazionale ir kt., C‑377/20, EU:C:2022:379, 61 ir 103 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">265</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, dėl sąlygos, kad atitinkami veiksmai turi nukrypti nuo konkurencijos kokybiniais pranašumais, Teisingumo Teismas jau yra pažymėjęs, kad sąvoka „konkurencija kokybiniais pranašumais“ iš esmės apima konkurencinę padėtį, kuriai esant vartotojai gauna naudos dėl mažesnių kainų, geresnės kokybės ir didesnio naujų ar geresnių prekių ir paslaugų pasirinkimo. Konkurencija kokybiniais pranašumais turi būti laikomi veiksmai, kuriais plečiamos vartotojų pasirinkimo galimybės pateikiant rinkai naujus produktus arba padidinant jau siūlomų produktų kiekį ar kokybę (šiuo klausimu žr. 2022 m. gegužės 12 d. Sprendimo Servizio Elettrico Nazionale ir kt., C‑377/20, EU:C:2022:379, 85 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">266</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad tai, jog įmonė užima dominuojančią padėtį, negali atimti iš jos nei teisės ginti savo komercinius interesus, jeigu jie pažeidžiami, nei galimybės imtis pagrįstų veiksmus, kurie, jos nuomone, yra tinkami siekiant apsaugoti tokius interesus (šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 30 d. Sprendimo Generics (UK) ir kt., C‑307/18, EU:C:2020:52, 148 ir 149 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">267</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi SESV 102 straipsniu nesiekiama nei kliudyti įmonėms turimais kokybiniais pranašumais užimti dominuojančią padėtį vienoje ar keliose rinkose, nei užtikrinti, kad už dominuojančią padėtį užimančias įmones mažiau produktyvios konkuruojančios įmonės išliktų rinkoje. Atvirkščiai, konkurencija kokybiniais pranašumais iš esmės gali lemti mažiau produktyvių ir dėl to vartotojams būtent kaina, prekėmis, pasirinkimu, kokybe ar naujovėmis mažiau patrauklių konkuruojančių įmonių išnykimą ar nustūmimą į šalį (2024 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Google ir Alphabet / Komisija (Google Shopping), C‑48/22 P, EU:C:2024:726, 164 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">268</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jeigu konkurencijos institucija ketina įrodyti, kad veiksmai nukrypsta nuo konkurencijos kokybiniais pranašumais, ji gali taikyti hipotetinio tokio pat produktyvaus, bet dominuojančios padėties neužimančio konkurento pajėgumo pakartoti tokius veiksmus analizę (šiuo klausimu žr. 2022 m. gegužės 12 d. Sprendimo Servizio Elettrico Nazionale ir kt., C‑377/20, EU:C:2022:379, 82 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">269</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, kaip išvados 106 ir 127 punktuose iš esmės pažymėjo generalinė advokatė, tam tikri veiksmai iš esmės priskiriami prie priemonių, nukrypstančių nuo konkurencijos kokybiniais pranašumais, todėl nebūtina atlikti tokios analizės. Tai visų pirma pasakytina apie susietus pardavimus, kai tam tikras produktas (siejantysis produktas) siūlomas tik su kitu produktu (susietasis produktas). Iš tiesų tokia analizė nebūtina siekiant nustatyti, ar klientas gali pasirinkti gauti siejantįjį produktą be susietojo produkto. Įmonė, kuri užima dominuojančią padėtį vienoje ar keliose produktų rinkose (siejančiojo produkto rinka), taikydama susietų pardavimų praktiką gali būti priversta pakenkti vartotojams, nes ji išstumia iš rinkos kitus produktus, kurie yra susiejimo dalykas (susietojo produkto rinka) ir netiesiogiai daro poveikį siejančiojo produkto rinkai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">270</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, kalbant apie sąlygą, susijusią su pajėgumu sukelti išstūmimo iš rinkos poveikį, pažymėtina, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 187 punkte nurodytos jurisprudencijos, konkurencijos institucija turi įrodyti, kad nagrinėjamų veiksmų faktinis ar potencialus poveikis yra riboti šią konkurenciją, išstumiant iš atitinkamos rinkos ar rinkų hipotetines tokias pat produktyvias konkuruojančias įmones arba trukdant jų plėtrai šiose rinkose, turint omenyje, kad tokios rinkos gali būti tiek rinkos, kuriose užimama dominuojanti padėtis, tiek susijusios ar gretimos rinkos, kuriose tais veiksmais gali būti sukeltas konkretus ar potencialus poveikis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">271</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip „piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi“ ne tik tais atvejais, kai jais faktiškai ar potencialiai ribojama konkurencija kokybiniais pranašumais, iš rinkos ar rinkų išstumiant tokias pat produktyvias įmones, bet ir tada, kai įrodoma, kad tų veiksmų faktinis ar galimas poveikis arba net tikslas yra ankstyvoje stadijoje sukliudyti įmonėms galimoms konkurentėms net patekti į tą rinką ar rinkas, sudarant kliūtis į ją ar jas ateiti arba pritaikant kitas trukdymo patekti į rinką priemones nei reguliuojančias įmonių konkurenciją kokybiniais pranašumais, ir taip neleisti jose plėtotis konkurencijai, taip kenkiant vartotojams, ribojant gamybą, alternatyvių prekių ar paslaugų kūrimą arba naujoves (2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo European Superleague Company, C‑333/21, EU:C:2023:1011, 131 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">272</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl klausimo, ar pagal SESV 102 straipsnį Komisija kiekvienu atveju privalo išnagrinėti esamų arba galimų dominuojančią padėtį užimančios įmonės konkurentų produktyvumą, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad iš tikrųjų SESV 102 straipsnio tikslas nėra užtikrinti, kad už dominuojančią padėtį užimančią įmonę mažiau produktyvūs konkurentai išliktų rinkoje. Taigi tuo remiantis negalima teigti, kad prieš konstatuojant pažeidimą pagal šią nuostatą būtina įrodyti, kad nagrinėjamais veiksmais įmanoma iš rinkos išstumti tokį pat produktyvų konkurentą (šiuo klausimu žr. 2024 m. rugsėjo 10 d. Sprendimą Google ir Alphabet / Komisija (Google Shopping), C‑48/22 P, EU:C:2024:726, 263 ir 264 punktus).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">273</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tiesa, Teisingumo Teismas nusprendė, kad ši analizė, atsižvelgiant į aplinkybes, gali būti svarbi tiek tarifų nustatymo praktikai, tiek su tarifų nustatymu nesusijusios veiklos atžvilgiu. Taigi, kaip išvados 131 ir 132 punktuose pažymėjo generalinė advokatė ir kaip nustatyta šio sprendimo 271 punkte primintoje jurisprudencijoje, yra atvejų, kai konkrečiais veiksmais daromo išstūmimo iš rinkos poveikio analizės neįmanoma ar netikslinga grįsti klausimu, ar toks pat produktyvus konkurentas galėtų pakartoti tokius veiksmus. Taip yra būtent tada, kai dėl rinkos struktūros, pasižyminčios, pavyzdžiui, ekosistema, kuriai būdingos didelės kliūtys ir tinklo poveikis, ir dėl nagrinėjamų veiksmų tokiam pat produktyviam konkurentui tampa praktiškai neįmanoma įeiti, išlikti ar net atsirasti rinkoje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">274</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai konkurencijos institucija, remdamasi tiksliais ir konkrečiais analizės duomenimis ir įrodymais, turi įrodyti, kad nagrinėjami veiksmai gali kelti išstūmimo iš rinkos poveikį. Kaip nustatyta šio sprendimo 189 punkte primintoje jurisprudencijoje, tas įrodinėjimas, kurį atliekant gali tekti taikyti įvairias analizės priemones atsižvelgiant į nagrinėjamų veiksmų pobūdį konkrečiu atveju, vis dėlto visais atvejais turi būti vykdomas vertinant visas reikšmingas faktines aplinkybes, neatsižvelgiant į tai, ar jos susijusios su pačiais veiksmais, viena ar keliomis nagrinėjamomis rinkomis arba konkurencijos veikimu vienoje ar keliose nagrinėjamose rinkose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">275</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas, atsakydamas į pirmojoje instancijoje pateiktą antrąjį pagrindą, skundžiamo sprendimo 276–299 punktuose priminė jurisprudenciją, kurią ketina taikyti. Pateikdamas šį atsakymą to sprendimo 291 punkte teismas konstatavo, kad Komisija laikėsi etapų, kuriuos jis, siekdamas įrodyti piktnaudžiavimą veiksmais, paaiškino 2007 m. rugsėjo 17 d. Sprendime Microsoft / Komisija (T‑201/04, EU:T:2007:289), ir kad ji ne tik konstatavo, jog MPPS nustatytos išankstinio įdiegimo sąlygos yra susiję pardavimai, galintys riboti konkurenciją, bet ir remdamasi šia jurisprudencija ginčijamame sprendime taip pat pasirūpino konkrečiai nurodyti įvairias aplinkybes, kurios, kaip ji manė, leido nustatyti nurodomo išstūmimo iš rinkos poveikio realumą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">276</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 294 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad Komisija padarė išvadą, jog dėl nagrinėjamų veiksmų būtent konkuruojančių paieškos paslaugų teikėjams buvo sunkiau gauti paieškos užklausų, taip pat pajamų ir informacijos, būtinos tam, kad galėtų pagerinti savo paslaugas, kad tie veiksmai didino patekimo į rinką kliūtis ir saugojo Google nuo kitų paieškos paslaugų konkurencijos, taip pat jie mažino paskatas diegti inovacijas, kurias norėjo siūlyti specializuotas paieškos paslaugas konkrečia kalba ar konkrečiai naudotojų grupei parduodantys konkurentai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">277</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip išvados 112–124 punktuose pažymėjo generalinė advokatė, Bendrasis Teismas atmetė Google ir Alphabet argumentus, kuriais kritikuojama Komisija, nes ji neįrodė, kad MPPS nustatytos išankstinio įdiegimo sąlygos riboja konkurenciją. Taigi jis atmetė tokius argumentus, susijusius su išankstinio įdiegimo nulemtu siekiu išlaikyti status quo (skundžiamo sprendimo 320–418 punktai), OĮG galimybe iš anksto įdiegti arba pagal numatytąjį nustatymą nustatyti konkuruojančias bendrosios paieškos paslaugas (to sprendimo 419–538 punktai), kitomis priemonėmis, kurias konkurentai neva turėjo, kad pasiektų naudotojus (to sprendimo 539–567 punktai), priežastiniu ryšiu tarp Google naudojimo dalių ir išankstinio įdiegimo (to paties sprendimo 568–584 punktai) ir galiausiai su atsižvelgimu į ekonominį ir teisinį kontekstą (skundžiamo sprendimo 585–596 punktai).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">278</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Skundžiamo sprendimo motyvuose Bendrasis Teismas nenukrypo nuo šio sprendimo 261–274 punktuose primintos jurisprudencijos. Konkrečiai kalbant, priešingai, nei teigia Google ir Alphabet, Bendrasis Teismas neprivalėjo tikrinti, ar Komisija iš tikrųjų įrodė MPPS nustatytų išankstinio įdiegimo sąlygų išstūmimo iš rinkos poveikį, palyginti su hipotetiniais tokiais pat produktyviais konkurentais. Iš tiesų, kaip skundžiamo sprendimo 115, 116 ir 294 punktuose nurodė Bendrasis Teismas, šioje byloje atitinkamos rinkos priskiriamos skaitmeninei ekonomikai, kurioje kintamieji, kaip antai inovacijos, prieiga prie duomenų, daugialypiai aspektai, naudotojų elgesys ar tinklo poveikis, atlieka lemiamą vaidmenį, nes šioms taip sudarytoms rinkoms būdingos didelės kliūtys patekti į jas ir sudėtingos sąveikos, kurios daro įtaką ir lemia vienos kitą. Būtent tokiais atvejais, remiantis šio sprendimo 271 punkte nurodyta jurisprudencija, neįmanoma ar netikslinga konkretaus elgesio išstūmimo iš rinkos poveikio analizę grįsti klausimu, ar toks pat produktyvus konkurentas galėtų pakartoti tokį elgesį. Iš tiesų tokiomis aplinkybėmis dėl veiksmų, kurie nepriskiriami konkurencijai kokybiniais pranašumais, tokiam pat produktyviam konkurentui gali būti praktiškai neįmanoma įeiti, išlikti ar net atsirasti rinkoje. Tai juo labiau pateisinama, jeigu nagrinėjami veiksmai nėra pagrįsti kaina grindžiama kiekybine analize.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">279</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antrąjį pagrindą reikia vertinti atsižvelgiant būtent į šiuos bendrus argumentus ir jais remiantis padarytas tarpines išvadas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">b)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pirmos dalies</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">280</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antrojo pagrindo pirma dalis grindžiama tuo, kad Bendrasis Teismas neišnagrinėjo, ar Google Search programėlės pardavimo susiejimas su Play Store pardavimu galėjo išstumti iš rinkos tokių pat produktyvių konkurentų bendrosios paieškos paslaugas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">281</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šioje dalyje išdėstyti trys prieštaravimai, susiję su tuo, kad Komisija turėjo, pirma, išnagrinėti ginčijamų veiksmų poveikį, atsižvelgdama į jų aprėptį, trukmę ir veikimą, antra, atlikti šią analizę, atsižvelgdama į hipotetinius tokius pat produktyvius konkurentus, ir, trečia, nustatyti, ar dėl šių veiksmų iš tokių konkurentų atimama galimybė veiksmingai konkuruoti su Google bendrosios paieškos paslaugų rinkoje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">282</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad Google ir Alphabet remiasi prielaida, jog vertindamas MPPS nustatytų sąlygų poveikį ir portfeliu grindžiamų SPP poveikį Bendrasis Teismas turėjo taikyti identišką testą. Iš tiesų dėstydamos visus tris prieštaravimus Google ir Alphabet netiesiogiai daro nuorodą į Bendrojo Teismo vertinimą, atliktą nagrinėjant pirmojoje instancijoje pateiktą trečiąjį pagrindą, kuriame jos ginčijo piktnaudžiavimą portfeliu grindžiamomis SPP. Konkrečiau kalbant, jos pakartoja įvairius prieštaravimus, kuriuos iš esmės išdėstė pirmojoje instancijoje pateikto trečiojo pagrindo trečioje dalyje ir kurie apibendrinti skundžiamo sprendimo 664 punkte.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">283</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėdamas šiuos prieštaravimus Bendrasis Teismas ginčijamą sprendimą vertino atsižvelgdamas į konkrečią jurisprudenciją, apibendrintą skundžiamo sprendimo 637–647 punktuose, susijusią su mokėjimo už išimtinumą, kaip antai portfeliu grindžiamų SPP, pajėgumu išstumti iš rinkos bent jau tokius pat produktyvius konkurentus, o šis pajėgumas išstumti vertinamas taikant AEC testą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">284</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šio sprendimo 272 punkte nurodyta, kad AEC testas arba apskritai pajėgumas išstumti tokį pat produktyvų konkurentą nėra vienintelis kriterijus, leidžiantis nustatyti su SESV 102 straipsniu nesuderinamą elgesį. Taigi Bendrajam Teismui negalima priekaištauti dėl to, kad nepripažino ginčijamo sprendimo negaliojančiu dėl to, kad Komisija netaikė šio kriterijaus, kai vertino MPPS numatytų išankstinio įdiegimo sąlygų poveikį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">285</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taip pat reikia konstatuoti, kad visi antrojo pagrindo pirmoje dalyje išdėstyti prieštaravimai grindžiami klaidinga prielaida, todėl jie nereikšmingi.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">c)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl antros dalies</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">286</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antrojo pagrindo antroje dalyje Google ir Alphabet teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai neišnagrinėjo, ar Chrome naršyklės pardavimo susiejimas su Play Store ir Google Search programėle galėjo išstumti iš rinkos tokias pat produktyvias konkuruojančias naršykles.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">287</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl motyvų, identiškų išdėstytiesiems šio sprendimo 282–285 punktuose, visus šios antroje dalyje išdėstytus prieštaravimus reikia atmesti kaip nereikšmingus, nes jie grindžiami klaidinga prielaida, kad Bendrasis Teismas turėjo įvertinti MPPS nustatytų išankstinio įdiegimo sąlygų pajėgumą, palyginti su tokiu pat produktyviu hipotetiniu konkurentu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">288</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bet kuriuo atveju šie prieštaravimai yra nepagrįsti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">289</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pirmojo prieštaravimo Google ir Alphabet teigia, kad Bendrasis Teismas, kaip ir Komisija, vertindamas atitinkamo susieto pardavimo pajėgumą riboti konkurenciją šioje rinkoje, atsižvelgė tik į vieną atitinkamos geografinės rinkos segmento dalį. Kadangi apeliantės nepateikė šio prieštaravimo Bendrajame Teisme, nors galėjo tai padaryti, jis turi būti laikomas nauju, todėl, remiantis šio sprendimo 178 punkte nurodyta jurisprudencija, yra nepriimtinas apeliaciniame procese.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">290</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl antrojo prieštaravimo Google ir Alphabet teigia, kad išvadas dėl Google Search programėlės susieto pardavimo Bendrasis Teismas klaidingai „pagal analogiją“ pritaikė Chrome naršyklės susietam pardavimui, nepaisydamas didelių kiekvieno iš šių pardavimų skirtumų. Konkrečiau kalbant, apeliantės ginčija penkias Bendrojo Teismo konstatuotas faktines aplinkybes, susijusias, pirma, su siekio išlaikyti status quo, kuriuo Chrome naršyklė naudojosi, palyginti su Google Search programėle, intensyvumu, antra, su problemomis dėl saugojimo vietos, trečia, su konkuruojančių naršyklių atsisiuntimų santykine svarba, ketvirta, su konkurencijos lygio naršyklių rinkoje vertinimu, palyginti su paieškos sistemų rinka, ir, penkta, su konkuruojančių programėlių lygiagretaus atsisiuntimo procentinės dalies poveikiu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">291</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip priminta šio sprendimo 216 punkte, apeliacinį skundą galima paduoti tik teisės klausimais. Tik Bendrasis Teismas turi jurisdikciją konstatuoti ir vertinti reikšmingas faktines aplinkybes ir vertinti įrodymus. Taigi šių faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas, išskyrus atvejus, kai jie buvo iškraipyti, nėra teisės klausimas, kurį nagrinėdamas apeliacinį skundą spręstų Teisingumo Teismas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">292</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi Google ir Alphabet neteigia, kad buvo iškraipyti įrodymai, kuriais grindžiamas jų ginčijamų faktinių aplinkybių vertinimas, šį prieštaravimą, taigi ir visą antrojo pagrindo antrą dalį, reikia atmesti kaip nepriimtinus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">293</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į visus nurodytus motyvus, turi būti atmestas visas antrasis pagrindas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">C.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl trečiojo pagrindo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šalių argumentai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">294</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėstydamos trečiąjį pagrindą Google ir Alphabet kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis padarė teisės klaidą, nes ginčijamame sprendime pateiktą vertinimą dėl NĮ pakeitė savo vertinimu dėl piktnaudžiavimo konstatavimo, o galimą išstūmimo iš rinkos poveikį priskyrė prie veiksmų, kurių Komisija nepripažino piktnaudžiavimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">a)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pirmos dalies</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">295</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Google ir Alphabet teigimu, ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 1 dalies c punkte Komisija konstatavo, kad jos pažeidė SESV 102 straipsnį, nes Play Store ir Google Search programėlės licencijų išdavimą susiejo su NĮ.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">296</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, nors skundžiamo sprendimo 828 punkte Bendrasis Teismas pripažino, kad vienintelė nuostata, kuri ginčijamame sprendime laikoma piktnaudžiavimu, yra ta, pagal kurią Play Store ir Google Search programėlės licencijų suteikimas buvo susietas su OĮG sutikimu neprekiauti įrenginiais, veikiančiais naudojant nesuderinamą Android atmainą, vėliau jis savo vertinimą grindė daug platesne praktika, t. y. kad „Google piktnaudžiauja, trukdydama kurti ir pateikti į rinką įrenginius, veikiančius su nesuderinama Android atmaina“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">297</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taip „perrašydamas“ ginčijamą sprendimą jis klaidingai patvirtino tame sprendime padarytą išvadą dėl piktnaudžiavimo, nurodydamas veiksmus, viršijančius pareigą, kurią Komisija pripažino piktnaudžiavimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">298</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrasis Teismas neturėjo atmesti Google ir Alphabet ieškinio dėl Google komercinės politikos, pagal kurią nuosavybės teise valdomos TPPS licencijos išduodamos tik tuo atveju, jei naudojamos suderinamuose Google Android įrenginiuose, nors ginčijamame sprendime Komisija ir skundžiamo sprendimo 810 ir 811 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad ši politika yra pagrįsta. Nusprendęs, kad Google galėjo reikalauti, jog įrenginiai, kuriuose buvo įdiegtos nuosavybės teise valdomos programėlės ir paslaugos (įskaitant Google nuosavybės teise valdomas TPPS), būtų suderinami, Bendrasis Teismas negalėjo teisėto Google sprendimo neišduoti nuosavybės teise priklausančių TPPS licencijų nesuderinamoms Android atmainoms priskirti prie inkriminuojamų veiksmų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">299</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, Google ir Alphabet priekaištauja Bendrajam Teismui, kad šis nusprendė, jog Komisija neprivalėjo nustatyti, kuriose konkrečiose bazinių Android suderinamumo standartų, kurių turi laikytis SNĮ pasirašiusios šalys, sąlygose ribojama konkurencija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">300</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu Bendrasis Teismas neatsižvelgė į Komisijos padarytą klaidą, kai skundžiamo sprendimo 864 punkte teigė, kad ginčijamame sprendime Google adresuoti priekaištai susiję ne su jos nustatytų suderinamumo įpareigojimų turiniu, o su jos veiksmais, kuriais siekiama neleisti nesuderinamoms Android atmainoms rasti galimybių rinkoje. Šis teiginys nėra tinkamas atsakymas, nes ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 1 dalies c punktas susijęs būtent su NĮ.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">301</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Palaikydamos Google ir Alphabet pateiktus argumentus ADA ir HMD pabrėžia, kad Bendrasis Teismas, piktnaudžiavimą konstatuodamas plačiau, nei jis konstatuotas ginčijamame sprendime, peržengė teisminės kontrolės ribas ir Komisijos vertinimą pakeitė savuoju.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">302</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu ADA remiasi trimis pagrindiniais piktnaudžiavimo aspektais, kurie buvo konstatuoti ginčijamame sprendime. Pirma, ginčijamame sprendime pateikta teisinė ir faktinė analizė grindžiama tik SESV 102 straipsnio d punktu ir 2007 m. rugsėjo 17 d. Bendrojo Teismo sprendimu Microsoft / Komisija (T‑201/04, EU:T:2007:289). Antra, tame sprendime Komisija pripažino, kad Google galėjo teisėtai nustatyti NĮ įrenginiams, kuriuose įdiegtas GMP rinkinys. Trečia, ji taip pat pripažino, kad Google neprivalėjo nuosavybės teise valdomų programėlių ir paslaugų suteikti nesuderinamų Android atmainų kūrėjams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">303</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis 1995 m. balandžio 6 d. Sprendime RTE ir ITP / Komisija (C‑241/91 P ir C‑242/91 P, EU:C:1995:98, 49 ir 50 punktai), taip pat 1998 m. lapkričio 26 d. Sprendime Bronner (C‑7/97, EU:C:1998:569, 39 punktas) suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, atsisakymas suteikti intelektinės nuosavybės teisių licenciją gali pažeisti SESV 102 straipsnį tik esant tam tikroms išimtinėms aplinkybėms, kurios nagrinėjamu atveju nebuvo konstatuotos. Taigi Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 864 punkte nusprendė, kad Google sprendimas nuosavybės teise valdomų TPPS licencijų nesuteikti nesuderinamoms atmainoms yra veiksmai, kuriais siekiama neleisti šioms atmainoms rasti galimybių rinkoje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">304</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, Bendrasis Teismas padarė dvi papildomas klaidas, kai skundžiamo sprendimo 854 punkte nusprendė, kad su intelektinės nuosavybės teise susijusios išimtinės teisės įgyvendinimas negali būti leidžiamas, jeigu juo siekiama būtent sustiprinti autoriaus dominuojančią padėtį ir ja piktnaudžiauti. Viena vertus, taip Bendrasis Teismas nepripažino, kad intelektinės nuosavybės teisių plėtra, ypač technologijų rinkose, atspindi inovacijas ir investicijas, todėl tai yra konkurencija kokybiniais pranašumais. Kita vertus, jis netinkamai atsižvelgė į reikšmingą teisinį kontekstą, t. y. kad, kiek tai susiję su intelektinės nuosavybės teisėmis, paskatos investuoti į mokslo tyrimus ir plėtrą turėtų būti sušvelnintos administracinėmis ar teisminėmis priemonėmis tik išimtinėmis aplinkybėmis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">305</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija teigia, kad šis pagrindas yra nereikšmingas ir bet kuriuo atveju nepagrįstas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">306</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis pagrindas yra nereikšmingas, nes grindžiamas klaidinga prielaida, kad Bendrasis Teismas „perrašė“ ginčijamame sprendime pateiktą Google piktnaudžiavimo kvalifikavimą. Vis dėlto šis „perrašymas“ yra trečiojo pagrindo antroje dalyje išdėstyto Google ir Alphabet teiginio, kad Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai vertino priežastinį ryšį tarp „perrašytų“ veiksmų ir pajėgumo tais veiksmais riboti konkurenciją, pagrindas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">307</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tačiau, Komisijos teigimu, skundžiamo sprendimo 855 punkte nustatyta, kad, vertinant NĮ pajėgumą riboti konkurenciją, į Google sprendimą nuosavybės teise valdomų TPPS licencijų nesuteikti nesuderinamų Android atmainų kūrėjams buvo atsižvelgta tik kaip į konteksto elementą. Be to, tiek ginčijamame sprendime, tiek skundžiamame sprendime nurodyta, kad tie patys veiksmai, t. y. „sąlygos nustatymas, kad norint gauti Play Store ir programėlės Google Search licencijas turi būti sudaryta SNĮ“, yra piktnaudžiavimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">308</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Google ir Alphabet teiginys, kad Bendrasis Teismas nusprendė, jog už veiksmus, į kuriuos atsižvelgta ginčijamame sprendime, platesni veiksmai laikomi piktnaudžiavimu, grindžiamas dviem atskiromis skundžiamo sprendimo ištraukomis, t. y. to sprendimo 828 punkto paskutiniu sakiniu ir 864 punktu. Tačiau taip jos neatsižvelgia ne tik į minėto 828 punkto pabaigą, bet ir į kitus tame sprendime išdėstytus argumentus, konkrečiai – į jo 232, 247, 805, 809, 811 ir 1083 punktus. Atvirkščiai, viso skundžiamo sprendimo aiškinimas patvirtina, kad ginčijamame sprendime ir teismo sprendime tie patys veiksmai laikomi piktnaudžiavimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">309</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">FairSearch palaiko Komisijos argumentus ir, remdamasi 2000 m. sausio 27 d. Sprendimu DIR International Film ir kt. / Komisija (C‑164/98 P, EU:C:2000:48, 42 punktas), priduria, kad Bendrasis Teismas bet kuriuo atveju turi teisę aiškinti Komisijos sprendimą, jeigu toks aiškinimas neprieštarauja to sprendimo logikai. Google ir Alphabet nepateikė jokių įrodymų, kad Bendrasis Teismas Komisijos motyvus pakeitė savaisiais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">310</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Seznam taip pat pažymi, kad skundžiamo sprendimo 828 punkte pateiktas teiginys yra ne Bendrojo Teismo „konstatavimas“, o nuoroda į tai, ką Komisija jau buvo nustačiusi ginčijamame sprendime, t. y. kad NĮ nustatytas įpareigojimas, trukdantis plėtoti ir pateikti rinkai įrenginius, veikiančius su nesuderinama Android atmaina, yra piktnaudžiavimas. Taigi Bendrojo Teismo nuoroda į šį Komisijos teiginį nėra platesnė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">b)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl antros dalies</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">311</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Google ir Alphabet prieštarauja Bendrajam Teismui, pirma, kad jis padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 893 punkte nusprendė, kad priešingos padėties analizė yra nereikalinga.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">312</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jų teigimu, neatlikus tokios analizės, būtų neįmanoma daryti išvados, kad nurodytas galimas poveikis nesuderinamoms atmainoms atsirado dėl nagrinėjamų veiksmų, t. y. dėl to, kad Play Store ir Google Search programėlės licencijos suteikimas priklauso nuo to, ar OĮG pasirašė SNĮ.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">313</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reikšmingas klausimas yra tas, kokia būtų buvusi nesuderinamų atmainų situacija, jei Google nebūtų susiejusi Play Store ir Google Search programėlės licencijos suteikimo su sąlyga, kad OĮG turi pasirašyti SNĮ. Iš skundžiamo sprendimo 856 punkte pateikto Bendrojo Teismo vertinimo matyti, kad tokiu atveju nuosavybės teise valdomų TPPS licencijas Google ir toliau būtų suteikusi tik suderinamiems Google Android įrenginiams, kuriuose buvo iš anksto įdiegtos Google programėlės, o tai Google galėjo daryti teisėtai. Šiomis aplinkybėmis, kaip Bendrasis Teismas patvirtino skundžiamo sprendimo 855 ir 856 punktuose, su nuosavybės teise priklausančių TPPS kūrimu ir platinimu susijusi Google politika dar būtų paskatinusi OĮG platinti tik suderinamus Google Android įrenginius, nes OĮG manė, kad šios nuosavybės teise valdomos TPPS yra „strateginės svarbos“. Tuo remiantis galima teigti, kad pagal priešingos padėties scenarijų nesuderinamų atmainų plėtra būtų susidūrusi su ta pačia kliūtimi kaip ir faktiškai konstatuota, t. y. OĮG nenoru platinti nesuderinamas atmainas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">314</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, nors Google ir Alphabet Bendrajame Teisme paaiškino, kad nesuderinamoms atmainoms, kaip antai Fire OS, nepavyko išsivystyti dėl kitų priežasčių nei tai, kad OĮG pasirašė SNĮ, Bendrasis Teismas nenagrinėjo, ar Fire OS nesėkmę lėmė NĮ.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">315</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi Bendrasis Teismas ir vėl neatliko jokio priežastinio ryšio analizės ir skundžiamo sprendimo 850 punkte aiškiai nurodė, kad nusprendė nenagrinėti, ar „kitos priežastys“ nei Google nustatytas reikalavimas OĮG pasirašyti SNĮ siekiant gauti Play Store ar Google Search programėlės licenciją, galėjo paaiškinti Fire OS komercinę nesėkmę. Taip Bendrasis Teismas padarė klaidą, kurią Teisingumo Teismas kritikavo 2012 m. gruodžio 6 d. Sprendime AstraZeneca / Komisija (C‑457/10 P, EU:C:2012:770), t. y. preziumuodamas priežastinio ryšio buvimą ir taip pažeisdamas principą, kad „abejonė turi būti aiškinama sprendimo, kuriuo konstatuojamas pažeidimas, adresato naudai“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">316</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Beje, Google ir Alphabet teigia, kad nagrinėjamu atveju abejonių net neturėjo kilti, nes Bendrasis Teismas nusprendė, kad galimybė naudotis Google nuosavybės teise valdomomis TPPS buvo svarbi komerciškai ir, jo nuomone, pakankama, kad būtų galima teigti, jog nesuderinamas Android variantas nebūtų gebėjęs kompensuoti galimai dominuojančią padėtį užimančios Android OS. Taip Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, panašią į tą, dėl kurios buvo panaikintas Komisijos sprendimas byloje, kurioje priimtas 2022 m. birželio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimas Qualcomm / Komisija (Qualcomm – Mokėjimai už išimtinumą) (T‑235/18, EU:T:2022:358).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">317</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">ADA ir HMD taip pat teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, kad Komisija neprivalėjo atlikti priešingos padėties analizės, kuri jai būtų leidusi įvertinti konkurencijos sąlygas, jei nebūtų buvę ginčijamų veiksmų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">318</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija atsikerta, kad Google ir Alphabet klaidingai teigia, jog Bendrasis Teismas padarė klaidą, kai patvirtino ginčijamo sprendimo išvadas, kad NĮ galėjo riboti konkurenciją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">319</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">FairSearch teigimu, trečiojo pagrindo antra dalis yra nepriimtina, nes Google ir Alphabet siekia aptarti Bendrojo Teismo konstatuotas faktines aplinkybes, susijusias su priežastimis, dėl kurių nesuderinamos atmainos neįsitvirtino.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismo vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">a)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pirmos dalies</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">320</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Google ir Alphabet teigia, kad nagrinėdamas pirmojoje instancijoje jų pateiktą ketvirtąjį pagrindą, grindžiamą klaidingu vertinimu, jog Play Store ir Google Search programėlės licencijų suteikimas, siejamas su sąlyga, kad turi būti laikomasi NĮ, yra piktnaudžiavimas, skundžiamo sprendimo 828 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad būtina išnagrinėti, ar Komisijai pavyko įrodyti, kaip ji teigia ginčijamame sprendime, kad Google ėmėsi veiksmų, kuriais siekta išstumti iš rinkos nesuderinamas Android atmainas, ir ar šie veiksmai gali būti laikomi antikonkurenciniais, kaip tai suprantama pagal SESV 102 straipsnį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">321</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taip Bendrasis Teismas „perrašė“ ginčijamą sprendimą, remdamasis veiksmais, kurie yra platesni nei tie, kurių neteisėtumą Komisija konstatavo to sprendimo 1 straipsnio 1 dalies c punkte. Šiuo klausimu būtų netikslinga skirti Google sankcijas už jos komercinę politiką, pagal kurią nuosavybės teise valdomų TPPS licencijos suteikiamos tik tuo atveju, jei naudojamos su suderinamais Google Android įrenginiais, nors tame sprendime Komisija ir skundžiamo sprendimo 810 ir 811 punktuose Bendrasis Teismas nusprendė, kad ši politika yra pateisinama. Taigi Bendrasis Teismas negalėjo nuspręsti, kad tai, jog Google nesuteikė jai nuosavybės teise priklausančių TPPS licencijų nesuderinamoms Android atmainoms, yra inkriminuojamo elgesio dalis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">322</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi šių Google ir Alphabet argumentų prielaida yra vieno iš ginčijamame sprendime Komisijos nustatytų piktnaudžiavimo atvejų performulavimas, kuris kvalifikuojamas kaip platus, nes toks performulavimas yra teisės klaida.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">323</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu reikia priminti, kad vykdydami SESV 263 straipsnyje numatytą teisėtumo kontrolę Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas kompetentingi nagrinėti ieškinius dėl kompetencijos trūkumo, esminio procedūrinio reikalavimo pažeidimo, Sutarties ar kurios nors su jos taikymu susijusios teisės normos pažeidimo arba piktnaudžiavimo įgaliojimais. SESV 264 straipsnyje nustatyta, kad, jei ieškinys yra pagrįstas, ginčijamas aktas paskelbiamas negaliojančiu. Taigi bet kuriuo atveju Teisingumo Teismas ir Bendrasis Teismas negali ginčijamo akto rengėjo motyvų pakeisti savaisiais (2000 m. sausio 27 d. Sprendimo DIR International Film ir kt. / Komisija, C‑164/98 P, EU:C:2000:48, 38 punktas; taip pat 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo World Duty Free Group ir Ispanija / Komisija, C‑51/19 P ir C‑64/19 P, EU:C:2021:793, 70 punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">324</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atvirkščiai, nagrinėdamas ieškinį dėl panaikinimo Bendrasis Teismas gali būti priverstas ginčijamo akto motyvus aiškinti kitaip nei jo autorius, o tam tikrais atvejais – net atmesti pastarojo priimtus formalius motyvus, nebent tam nebūtų jokio materialinio pagrindo (šiuo klausimu žr. 2000 m. sausio 27 d. Sprendimo DIR International Film ir kt. / Komisija, C‑164/98 P, EU:C:2000:48, 42 punktą; taip pat 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo World Duty Free Group ir Ispanija / Komisija, C‑51/19 P ir C‑64/19 P, EU:C:2021:793, 71 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">325</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tuo remiantis darytina išvada, kad, nors skundžiamame sprendime Bendrojo Teismo vartojama terminija skiriasi nuo ginčijamame sprendime vartojamos terminijos, tai nebūtinai reiškia, kad Bendrasis Teismas nustatė piktnaudžiavimą, kuris iš esmės skiriasi nuo Komisijos nurodytojo, arba kad jis rėmėsi kitokiais motyvais nei tie, kuriuos Komisija pateikė ginčijamame sprendime (šiuo klausimu žr. 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo World Duty Free Group ir Ispanija / Komisija, C‑51/19 P ir C‑64/19 P, EU:C:2021:793, 73 punktą; taip pat 2024 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo Google ir Alphabet / Komisija (Google Shopping), C‑48/22 P, EU:C:2024:726, 104 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">326</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, pirma, kad skundžiamo sprendimo 828 punkto sakinys, kurį kritikuoja Google ir Alphabet, yra baigiamasis. Taigi jis negali būti aiškinamas atskirai nuo likusios šio punkto dalies.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">327</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia jis prasideda Komisijos pateikto priekaišto formuluote, kad Play Store ir Google Search programėlės licencijų suteikimas siejamas su įsipareigojimais, kuriais ribojama šias licencijas norinčių gauti OĮG laisvė, visų pirma draudžiant jiems prekiauti bet kokiais kitais įrenginiais su nesuderinama Android atmaina.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">328</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Paskui pažymima, kad „šis apribojimas kyla iš SNĮ, nes jis taikomas išmaniesiems mobiliesiems įrenginiams, kuriuose nėra iš anksto įdiegtos Google programėlės, ir tai yra vienintelis įsipareigojimas, kuris ginčijamame sprendime laikomas piktnaudžiavimu. Komisija neginčija Google teisės nustatyti suderinamumo reikalavimus įrenginiams, kuriuose įdiegtos jos programėlės. Vis dėlto ji mano, kad Google piktnaudžiauja, trukdydama kurti ir pateikti į rinką įrenginius, veikiančius su nesuderinama Android atmaina“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">329</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai Bendrasis Teismas tuo remdamasis padarė išvadą, kad reikėjo išnagrinėti, ar Komisijai pavyko įrodyti, kad, kaip ji teigė ginčijamame sprendime, Google ėmėsi veiksmų, kuriais siekė išstumti nesuderinamas Android atmainas iš rinkos, ir ar šie veiksmai galėjo būti laikomi antikonkurenciniais pagal SESV 102 straipsnį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">330</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, skundžiamo sprendimo 828 punkte Bendrasis Teismas pradeda pirmojoje instancijoje pateikto ketvirtojo pagrindo pirmos dalies, grindžiamos tuo, kad Play Store ir Google Search licencijų išdavimo susiejimas su sąlyga laikytis NĮ, buvo klaidingai įvertintas kaip piktnaudžiavimas, analizę. Prieš atliekant šią analizę, skundžiamo sprendimo 816 punkte pateikta ginčijamo sprendimo 1036 konstatuojamosios dalies, kurioje nurodyta, kad Komisija pateikė šešias argumentų grupes, siekdama įrodyti, jog NĮ gali riboti konkurenciją, santrauka.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">331</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš šių pirminių pastabų matyti, kad Google ir Alphabet teiginį, susijusį su įtariamu nurodyto piktnaudžiavimo performulavimu, reikia nagrinėti atsižvelgiant būtent į visą skundžiamo sprendimo 828 punktą ir tą santrauką.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">332</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš motyvų, kuriuos Komisija išdėstė ginčijamo sprendimo 1036 konstatuojamojoje dalyje, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 816 punkte nurodė aplinkybę, kad NĮ trukdo kurti nesuderinamas Android atmainas, aplinkybę, kad suderinamos Android atmainos nekelia įtikinamos konkurencinės grėsmės Google, ir aplinkybę, kad šių NĮ pajėgumą riboti konkurenciją sustiprina tai, kad nesuderinamų Android atmainų kūrėjai negali naudotis Google nuosavybės teise valdomomis TPPS, o tai mažina kūrėjų suinteresuotumą kurti tokioms OS skirtas programėles.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">333</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip išvados 175 ir 176 punktuose iš esmės pažymėjo generalinė advokatė, iš skundžiamo sprendimo 816 punkto, kurio Google ir Alphabet neginčijo apeliaciniame skunde, matyti, kad Komisija iš tikrųjų priekaištavo Google dėl to, kad ji ėmėsi veiksmų, kuriais siekiama išstumti iš rinkos nesuderinamas Android atmainas, nes jos kelia grėsmę šiai įmonei, o šios grėsmės realumą Komisija paaiškino ginčijamo sprendimo 12.6.1 skirsnyje. Taigi, jos teigimu, šių atmainų kūrimas sulėtėjo tik dėl to, kad OĮG nebeprekiavo jomis, nes priešingu atveju būtų nebegavę licencijos naudoti Google programėles.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">334</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėdamas, ar Komisija pakankamai teisiškai nustatė šį faktą, ginčijamame sprendime pateiktų motyvų Bendrasis Teismas nepakeitė savaisiais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">335</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tuo remiantis darytina išvada, kad, nors skundžiamo sprendimo 828 punkto paskutiniame sakinyje vartojama terminija skiriasi nuo ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 1 dalies c punkte vartojamos terminijos, vis dėlto negalima daryti išvados, kad taip Bendrasis Teismas nustatė kitokį piktnaudžiavimą nei tas, kurį Komisija apibrėžė tame sprendime.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">336</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, nors to sprendimo 1 straipsnio 1 dalies c punkte kalbama tik apie Google veiksmus, kuriais Play Store ir Google Search programėlės licencijų išdavimas buvo susietas su SNĮ, iš to paties sprendimo ir skundžiamo sprendimo matyti, kad suderinamumo reikalavimai, taikomi įrenginiams, kuriuose įdiegtos Google programėlės (tų reikalavimų teisėtumo Bendrasis Teismas neginčija), sudaro reikšmingą aplinkybių, kuriomis šie veiksmai buvo atlikti, dalį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">337</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šių aplinkybių svarba analizuojant ginčijamame sprendime nustatytą antrąjį piktnaudžiavimo atvejį pirmiausia gali būti kildinama iš skundžiamo sprendimo 855 ir 856 punktų. Pirmajame iš šių punktų patvirtinta, kad galimybė naudotis Google nuosavybės teise valdomomis TPPS buvo strategiškai svarbi kūrėjams ir OĮG. Antrajame iš tų punktų Bendrasis Teismas patvirtino, kad, „kaip matyti išnagrinėjus antrąjį &lt;…&gt; pagrindą [dėl panaikinimo], OĮG, norintys pasinaudoti Google nuosavybės teise valdomomis TPPS, turėjo sudaryti MPPS, o tai reiškia, kad prieš tai jos turėjo sutikti su SNĮ sąlygomis“. Remdamasis būtent šiais konstatavimais skundžiamo sprendimo 856 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad „reikia konstatuoti, kad Google politika kurti ir platinti [nuosavybės teise valdomas] TPPS skatino sudaryti SNĮ, o tai &lt;…&gt; apribojo nesuderinamų Android atmainų galimybes [rinkoje]“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">338</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, skundžiamo sprendimo 803–814 punktuose Bendrojo Teismo pateiktos „įžanginės pastabos dėl ginčijamame sprendime nustatyto antrojo piktnaudžiavimo masto“ patvirtina tų aplinkybių svarbą, o dėl tos priežasties – ir teisės klaidos nebuvimą baigiamojoje parafrazėje, kurią Bendrasis Teismas vartojo to sprendimo 828 punkte.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">339</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Visų pirma, to sprendimo 809 punkte aiškiai patvirtinta: „ginčijamame sprendime teigiama, kad &lt;…&gt; Google piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi &lt;…&gt;, nes Play Store ir Google Search licencijas suteikė tik su sąlyga, kad bus prisiimti neskaidymo įsipareigojimai“. Paskui to paties sprendimo 810 punkte Bendrasis Teismas pažymėjo, kad, „kaip per teismo posėdį patvirtino [Google ir Alphabet], ginčijamame sprendime SNĮ laikomos piktnaudžiavimu tik tiek, kiek pagal jas OĮG įpareigojami užtikrinti visų jų parduodamų įrenginių, kurių OS yra Android arba Android atmaina, įskaitant tuos, kuriuose nėra iš anksto įdiegtų Google programėlių, suderinamumą su [SRD]. Kitaip tariant, SNĮ laikomos piktnaudžiavimu tik dėl to, kad pagal jas draudžiama prekiauti išmaniaisiais mobiliaisiais įrenginiais su nesuderinama Android atmaina kaip operacine sistema, net jei šiuose įrenginiuose nėra iš anksto įdiegtų Google programėlių“. Galiausiai skundžiamo sprendimo 812 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija kritikuoja Google iš esmės už tai, kad „ji įgyvendino antikonkurencinę praktiką, kurios tikslas – atimti iš nesuderinamų Android atmainų galimybes rinkoje“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">340</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šie konteksto elementai taip pat įrodo, kad tai, ką Komisija laiko ginčijamame sprendime nustatytu antruoju piktnaudžiavimo atveju, yra pats faktas, kad ji įpareigojo taikyti visus techninius standartus, nagrinėjamu atveju apibrėžtus SRD, įskaitant įrenginius, kuriuose iš anksto neįdiegtos nuosavybės teise valdomos programėlės ir paslaugos, įskaitant Google nuosavybės teise priklausančias TPPS. Taigi Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 864 punkte nusprendė, kad Komisija neprivalėjo tiksliai nustatyti SRD standartų, kurie sukėlė tą poveikį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">341</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis visais išdėstytais argumentais galima teigti, kad trečiojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">b)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl antros dalies</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">342</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Google ir Alphabet teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 893 punkte nusprendė, kad Komisija neprivalėjo atlikti priešingos padėties analizės, skirtos hipotetinėms pasekmėms, kurios galėjo būti nustatytos nesant antrojo piktnaudžiavimo atvejo, įvertinti, nes ginčijamų ribojimų ir jų poveikio konkurencijai buvimas buvo pakankamai įrodytas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">343</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip priminta šio sprendimo 225 punkte, nors Komisija turi nustatyti priežastinį ryšį tarp ginčijamo piktnaudžiavimo ir jo antikonkurencinio poveikio, vis dėlto šiomis aplinkybėmis ji gali remtis visais įrodymais, neprivalėdama sistemingai taikyti vieno metodo, konkrečiai – priešingos padėties analizės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">344</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo 834 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, pirma, kad veiksmus, kuriuos ginčijamame sprendime Komisija laikė antruoju piktnaudžiavimu, ne tik pripažino Google ir Alphabet, bet jie yra ir įrodyti. Antra, to sprendimo 841 punkte Bendrasis Teismas, remdamasis jų pareiškimais, kuriuos patvirtina byloje esantys dokumentai, nusprendė, kad tie veiksmai buvo įgyvendinti sąmoningai, siekiant apriboti nesuderinamų Android atmainų patekimą į rinką. Trečia, to sprendimo 847 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Google ir Alphabet neįrodė, jog šios atmainos niekaip negalėjo joms kelti konkurencijos grėsmės. Ketvirta, to paties sprendimo 863 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad Komisija pakankamai įrodė, jog pagal SNĮ draudžiama jas pasirašiusiems subjektams suteikti galimybes rinkoje nesuderinamoms Android atmainoms ir kad ši kliūtis padėjo sustiprinti Google dominuojančią padėtį bendrosios paieškos paslaugų rinkose, tačiau pasirodė esanti žalinga galutiniams naudotojams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">345</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Siekdamos pateisinti būtinybę atlikti priešingos padėties analizę Google ir Alphabet teigia, kad su nuosavybės teise priklausančių TPPS kūrimu ir platinimu susijusi Google politika bet kuriuo atveju būtų paskatinusi OĮG platinti tik suderinamus Google Android įrenginius. Beje, jos priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad šis neišnagrinėjo, ar Fire OS nesėkmę lėmė SNĮ, ir skundžiamo sprendimo 850 punkte tik tvirtino, kad net jeigu šios OS komercinę nesėkmę buvo galima paaiškinti kitomis priežastimis, Komisija įrodė, kad SNĮ atėmė iš minėtos OS galimybes rinkoje, kurias jai galėjo sudaryti OĮG, sudarę SNĮ su Google.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">346</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad Google ir Alphabet nekritikuoja kitų Bendrojo Teismo konstatavimų, kaip antai susijusių su Alibaba sukurtos Aliyum OS nesėkme, kuriais remiantis padarytos šio sprendimo 344 punkte primintos išvados ir galiausiai patvirtintas nesuderinamų Android atmainų realaus išstūmimo iš rinkos įrodymas ir šio išstūmimo antikonkurencinis poveikis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">347</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Beje, savo argumentais dėl Bendrojo Teismo atlikto su nuosavybės teise priklausančių TPPS kūrimu ir platinimu susijusios Google politikos vertinimo, taip pat dėl Fire OS nesėkmės, Google ir Alphabet iš tikrųjų siekia, kad būtų iš naujo įvertintos faktinės aplinkybės ir įrodymai, kuriuos Bendrasis Teismas jau yra įvertinęs.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">348</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip priminta šio sprendimo 216 punkte, apeliacinį skundą galima paduoti tik teisės klausimais. Taigi, kadangi nesiremiama kokiu nors iškraipymu, Google ir Alphabet argumentai, kuriais jos grindžia būtinybę atlikti priešingos padėties analizę, yra nepriimtini.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">349</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, trečiojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti kaip iš dalies nepagrįstą ir iš dalies nepriimtiną. Taigi reikia atmesti visą trečiąjį pagrindą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">D.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl ketvirtojo pagrindo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šalių argumentai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">350</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėstydamos ketvirtąjį pagrindą Google ir Alphabet prieštarauja Bendrajam Teismui, kad šis neatsižvelgė ir konkrečiai neišnagrinėjo jų išdėstytų argumentų ir įrodymų, kuriuos jos pateikė, siekdamos įrodyti, kad NĮ buvo objektyviai pagrįsti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">351</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konkrečiai kalbant, jos priekaištauja Bendrajam Teismui, kad šis padarė keturias klaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">352</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, jis neišnagrinėjo NĮ būtinumo. Skundžiamo sprendimo 880 punkte Bendrasis Teismas rėmėsi tik duomenimis, įrodančiais realų Android OS augimą, kad pagrįstų savo išvadą, jog šios platformos suskaidymas nekelia pavojaus jos išlikimui pažeidimo darymo laikotarpiu, nors turėjo kelti klausimą, ar minėta platforma būtų pasiekusi tokį patį spartų augimą, koks konstatuotas, jei Google nebūtų nustačiusi ginčijamų įpareigojimų. Šiuo tikslu jis turėjo remtis, pavyzdžiui, atvirųjų operacinių sistemų, kurios ėmėsi mažiau priemonių, kad apsisaugotų nuo suskaidymo, patirtimi.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">353</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, jis neišnagrinėjo Google teisėto intereso apsaugoti visą Android ekosistemą, įskaitant įrenginius, kuriuose nebuvo įdiegtos Google nuosavybės teise priklausančios programėlės. To sprendimo 878 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad Google ir Alphabet pateiktas pateisinimas nesusijęs su galimu piktnaudžiavimu, siejamu tik su NĮ taikymu įrenginiams, kuriuose neįdiegtas GMP rinkinys. Taip jis neatsakė į jų argumentą, kad dėl Google, kaip Android OS kūrėjos ir Android ekosistemos valdytojos, teisėto intereso reikia imtis priemonių visai šiai ekosistemai apsaugoti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">354</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, Bendrasis Teismas klaidingai patvirtino ginčijamą sprendimą, nors Komisija neteisingai įvertino sąlygas, kuriomis Google patvirtino Android OS laisvo naudojimo licenciją. Skundžiamo sprendimo 886 punkte Bendrasis Teismas nusprendė, kad Google „pasirinko“ prisiimti riziką, susijusią su šios OS išleidimu atvirojo kodo pagrindu, nors ji padarė priešingai ir sąmoningai ėmėsi priemonių, kad išvengtų nevaldomo atviro modelio keliamos rizikos, o Bendrasis Teismas į tai neatsižvelgė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">355</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ketvirta, Bendrasis Teismas netinkamai įvertino SNĮ būtinumo įrodymus, nes sprendimas įregistruoti prekių ženklus ir jiems priskirti komercinę nuorodą Android yra netinkamas. Šiuo klausimu skundžiamo sprendimo 883 punkte Bendrasis Teismas tik nurodė, kad Google ir Alphabet nepateikė jokių išsamių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Taip Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus, patvirtinančius, kad sprendimas įregistruoti prekių ženklus yra netinkamas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">356</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Gigaset pripažįsta, kad pareiga motyvuoti nereikalauja, kad Bendrasis Teismas išsamiai ir po vieną atskirai išnagrinėtų visus Google ir Alphabet argumentus. Vis dėlto ji teigia, kad jų argumentai dėl Komisijos atlikto SNĮ vertinimo buvo susiję su teisingai teisinei analizei reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, ir, jei šios faktinės aplinkybės būtų įvertintos objektyviai, būtų matyti, kad SNĮ nustatyti minimalaus suderinamumo reikalavimai yra teisėta ir būtina priemonė visos Android ekosistemos vientisumui apsaugoti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">357</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Beje, Bendrasis Teismas taip pat padarė teisės klaidą, kai atsisakė nagrinėti Google ir Alphabet argumentą, kad sprendimo įregistruoti prekių ženklus ir jiems priskirti komercinę nuorodą Android nepakanka, siekiant išvengti painiavos tarp su SRD suderinamų ir su juo nesuderinamu įrenginių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">358</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">HMD iš esmės pakartoja Google ir Alphabet pateiktus argumentus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">359</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija ir FairSearch teigia, kad ketvirtasis pagrindas yra nepriimtinas, nes Google ir Alphabet, prisidengdamos teisės klaida, ginčija Bendrojo Teismo konstatuotas faktines aplinkybes, susijusias su NĮ nebūtinumu. Be to, jos tik dar kartą išdėstė tam tikras savo argumentų Bendrajame Teisme dalis, tačiau nenurodė jokios teisės klaidos. Jei tam nebūtų pritarta, Komisija teigia, kad šis pagrindas yra nepagrįstas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismo vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">360</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėstydamos apeliacinio skundo ketvirtąjį pagrindą Google ir Alphabet teigia, kad Bendrasis Teismas klaidingai įvertino objektyvius SNĮ pateisinimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">361</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad būtent dominuojančią padėtį užimanti įmonė turi pateisinti veiksmus, kuriems gali būti taikomas SESV 102 straipsnyje nustatytas draudimas (šiuo klausimu žr. sprendimo 2007 m. kovo 15 d. Sprendimo British Airways / Komisija, C‑95/04 P, EU:C:2007:166, 69 punktą ir 2012 m. kovo 27 d. Sprendimo Post Danmark, C‑209/10, EU:C:2012:172, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">362</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konkrečiai kalbant, tokia įmonė šiuo tikslu gali įrodyti, kad jos veiksmai yra objektyviai būtini arba kad šių veiksmų sukeltą konkurentų išstūmimo iš rinkos poveikį gali kompensuoti ar net viršyti pranašumas dėl produktyvumo, kuris naudos suteiktų ir vartotojams. Pastaruoju klausimu dominuojančią padėtį užimanti įmonė turi įrodyti, kad dėl nagrinėjamų veiksmų galintis atsirasti didesnis produktyvumas neutralizuoja tikėtiną žalingą poveikį konkurencijos veikimui ir vartotojų interesams paveiktose rinkose, kad šis didesnis produktyvumas buvo ar gali atsirasti dėl minėtų veiksmų, kad jie yra būtini norint padidinti produktyvumą ir nepašalina veiksmingos konkurencijos, panaikindami visus esamos ar potencialios konkurencijos šaltinius ar daugelį jų (2012 m. kovo 27 d. Sprendimo Post Danmark, C‑209/10, EU:C:2012:172, 41 ir 42 punktai).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">363</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tuo remdamosi Google ir Alphabet Bendrajame Teisme pateikė kelis argumentus, siekdamos įrodyti, kad Komisija neatsižvelgė į NĮ konkurenciją skatinantį pobūdį, nes, jų teigimu, šie įsipareigojimai buvo būtini siekiant apsaugoti Android OS vientisumą ir kokybę nuo galimos nesuderinamumo rizikos. Šie argumentai buvo apibendrinti skundžiamo sprendimo 868–873 punktuose ir Bendrasis Teismas juos vieną po kitos atmetė, atlikęs to sprendimo 877–891 punktuose pateiktą analizę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">364</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėstydamos apeliacinio skundo ketvirtąjį pagrindą Google ir Alphabet pateikia keturis prieštaravimus dėl šios analizės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">365</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, Bendrasis Teismas neišnagrinėjo NĮ būtinumo siekiant sudaryti palankesnes sąlygas Google Android įrenginių suderinamumui ir padėti apsaugoti Android OS kokybę ir vientisumą nuo suskaidymo rizikos. Antra, jis netinkamai apribojo savo vertinimą būtinybe padėti apsaugoti tik Google Android įrenginius, kuriuose įdiegtos Google nuosavybės teise valdomos programėlės. Trečia, sprendimą sutikti su visomis pasekmėmis, susijusiomis su prekyba Android, kuriai suteikta laisvo naudojimo licencija, jis klaidingai priskyrė Google. Ketvirta, jis netinkamai išnagrinėjo įrodymus, kuriuos pateikė Google ir Alphabet, siekdamos įrodyti, kad Komisija padarė vertinimo klaidą, kai nusprendė, jog strategijos pakeitimas prekių ženklų srityje yra tinkamas sprendimas NĮ atveju.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">366</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto Google ir Alphabet kiekvieną iš šių keturių prieštaravimų baigia priekaištu Bendrajam Teismui dėl vienos ir tos pačios teisės klaidos. Skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas neatsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes arba konkrečiai neišnagrinėjo jų, kad nustatytų, ar NĮ buvo objektyviai pateisinami.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">367</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip priminta šio sprendimo 348 punkte, apeliacinis skundas paduodamas tik teisės klausimais, nes tik Bendrasis Teismas turi kompetenciją nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes ir vertinti įrodymus. Taigi šių faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimas, išskyrus atvejus, kai jie buvo iškraipyti, nėra teisės klausimas, kurį nagrinėdamas apeliacinį skundą spręstų Teisingumo Teismas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">368</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, pirma, kad Google ir Alphabet neteigia, jog Bendrojo Teismo nagrinėtos faktinės aplinkybės ar įrodymai buvo kaip nors iškraipyti, išskyrus jų rašytiniuose dokumentuose pateiktą vienintelę užuominą dėl iškraipytų įrodymų, susijusių su jų intelektinės nuosavybės teisių gynimo neveiksmingumu, kaip šių įrodymų nenagrinėjimo pasekme. Nesant jokių įrodymų, į tokią užuominą negalima atsižvelgti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">369</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jeigu apeliantas tvirtina, kad Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus, remdamasis SESV 256 straipsniu, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirma pastraipa ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punktu jis turi tiksliai nurodyti, kokius įrodymus teismas iškraipė, taip pat įrodyti nagrinėjimo klaidas, dėl kurių atlikdamas vertinimą Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus. Be to, iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš byloje esančių dokumentų, neatliekant faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo iš naujo (žr. 2004 m. sausio 7 d. Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, EU:C:2004:6, 50 punktą ir 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo United Parcel Service / Komisija, C‑297/22 P, EU:C:2023:1027, 30 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">370</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, reikia pažymėti, kad argumentai, kuriuos Google ir Alphabet pateikė dėl keturių prieštaravimų, nurodytų grindžiant apeliacinio skundo ketvirtąjį pagrindą, ir kuriuose daroma nuoroda atitinkamai į skundžiamo sprendimo 880, 878, 886 ir 883 punktus, grindžiami tik daliniu Bendrojo Teismo motyvų supratimu. Prieštaraudamos Bendrajam Teismui dėl to, kad šis neatsižvelgė į visus reikšmingus įrodymus ar jų konkrečiai neišnagrinėjo, kad nustatytų, ar NĮ buvo objektyviai pagrįsti, Google ir Alphabet galiausiai siekia užginčyti dar prieš šiuos punktus Bendrojo Teismo padarytas išvadas, jam vertinant šių bendrovių pateiktus objektyvius SNĮ pateisinimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">371</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ketvirtąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepriimtiną.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">E.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl penktojo pagrindo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šalių argumentai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">372</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėstydamos penktąjį pagrindą Google ir Alphabet kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad jis klaidingai patvirtino ginčijamame sprendime padarytas išvadas dėl vieno tęstinio pažeidimo, nepaisant to, kad tas sprendimas buvo panaikintas tiek, kiek jis susijęs su portfeliu grindžiamomis SPP.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">373</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jurisprudencijoje nustatyta, kad Komisijos sprendimas panaikinamas iš dalies tik tuo atveju, jei panaikintus elementus galima atskirti nuo likusios sprendimo dalies. Taip nėra tuo atveju, kai dėl dalinio panaikinimo pakeičiama akto esmė. Ginčijamame sprendime Google ir Alphabet buvo nubaustos už vieną tęstinį pažeidimą, kurį sudaro keturi atskiri piktnaudžiavimo atvejai. Skundžiamo sprendimo 1029 punkte Bendrasis Teismas panaikino tą sprendimą, kiek jis susijęs su vienu iš šių keturių piktnaudžiavimo atvejų, t. y. piktnaudžiavimu portfeliu grindžiamomis SPP, tačiau patvirtino jį dėl vieno ir tęstinio pažeidimo. Taip Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">374</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jis turėjo įvertinti, ar vieno iš konstatavimų, kad buvo padarytas pažeidimas, panaikinimas turėjo įtakos vieno tęstinio pažeidimo konstatavimo esmei. Taip pat reikia pažymėti, kad skundžiamame sprendime šiuo klausimu iš esmės yra keturios spragos. Pirma, negalima be jokio pagrindo vieno tęstinio pažeidimo, kurį sudaro keturi atskiri, vienas kitą papildantys ir tarpusavyje susiję piktnaudžiavimo atvejai, pakeisti vienu tęstiniu pažeidimu, kurį sudaro tik trys atskiri piktnaudžiavimo atvejai. Antra, panaikindamas konstatavimą dėl portfeliu grindžiamų SPP, skundžiamo sprendimo 1018 punkte Bendrasis Teismas atsižvelgė į šias sutartis kaip į konteksto elementus, kad patvirtintų ginčijamą sprendimą, kiek tai susiję su vieno tęstinio pažeidimo buvimu. Trečia, skundžiamo sprendimo 1027 punkte Bendrasis Teismas atsižvelgė į Google ir Apple sudarytą sutartį dėl Google Search programėlės numatytojo nustatymo Safari naršyklėje, kad patvirtintų vieno tęstinio pažeidimo buvimą. Tačiau ši faktinė aplinkybė neturi reikšmės, nes ji niekada nebuvo konstatuota per administracinę procedūrą. Ketvirta, skundžiamo sprendimo 1028 punkte Bendrasis Teismas nepagrįstai tvirtino, kad Google veiksmai pakenkė vartotojų interesui turėti daugiau nei vieną šaltinį informacijai internete gauti. Jokio tokio pobūdžio konstatavimo nebuvo pateikta. Taigi Bendrasis Teismas neleistinai nukrypo nuo ginčijamame sprendime padarytų išvadų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">375</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">CCIA pritaria Google ir Alphabet pateiktiems argumentams, kiek tai konkrečiai susiję su teiginiais, kad ginčijamame sprendime Komisijos išdėstytus motyvus Bendrasis Teismas pakeitė savaisiais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">376</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas pagrįstai nepanaikino viso ginčijamo sprendimo. Ji teigia, kad apeliacinio skundo penktasis pagrindas yra nepriimtinas, nes jame keliamas naujas argumentas, ir nereikšmingas, kadangi, be panaikinto pažeidimo, lieka kiti pažeidimai. Šis pagrindas bet kuriuo atveju yra nepagrįstas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismo vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">377</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėstydamos penktąjį pagrindą Google ir Alphabet iš esmės priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad šis neatsižvelgė į ginčijamo sprendimo panaikinimo pasekmes, kiek tai susiję su portfeliu grindžiamomis SPP. Iš tiesų ginčijamas sprendimas grindžiamas vieno tęstinio pažeidimo, kurį sudaro keturi atskiri pažeidimai, konstatavimu, todėl, panaikinęs vieną iš jį sudarančių elementų, Bendrasis Teismas turėjo arba panaikinti vieno tęstinio pažeidimo konstatavimą, arba įvertinti, ar dėl šios sudedamosios dalies nebuvimo pasikeitė to pažeidimo esmė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">378</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš pradžių, kiek tai susiję, viena vertus, su šio pagrindo galimu naujumu dėl to, kad Google ir Alphabet pirmojoje instancijoje neginčijo ginčijamame sprendime padarytos išvados, kad MPPS nustatytos išankstinio įdiegimo sąlygos, SNĮ ir portfeliu grindžiamos SPP yra vienas tęstinis pažeidimas, ir neteigė, kad tas sprendimas turėjo būti panaikintas visas, nes Bendrasis Teismas panaikino vieną iš šio pažeidimo sudedamųjų dalių, pakanka konstatuoti, kad dėstydamos šį pagrindą Google ir Alphabet Teisingumo Teisme siekia remtis iš paties skundžiamo sprendimo kylančiu pagrindu, kuriuo norima teisiškai užginčyti jo pagrįstumą. Taigi šio pagrindo negalima atmesti kaip nepriimtino.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">379</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kita vertus, dėl to pagrindo galimo nereikšmingumo Komisija teigia, kad net jei turėtų būti pripažintas pagrįstu, jis galėtų lemti tik tai, kad kartu vertinami likę atskiri piktnaudžiavimo atvejai nėra vienas tęstinis pažeidimas. Taigi tokios išvados nepakanka, kad būtų galima pagrįsti viso skundžiamo sprendimo panaikinimą, nes tiems piktnaudžiavimo atvejams taikomas ne tas pats pagrindas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">380</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto reikia konstatuoti, kad dėl to, jog Bendrasis Teismas baudos apskaičiavimą grindė prielaida, kad buvo padarytas vienas tęstinis pažeidimas, vien tokio pažeidimo egzistavimo užginčijimo pakanka, kad būtų galima suabejoti dalimi skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies. Todėl šiuo klausimu pateiktus Komisijos argumentus reikia atmesti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">381</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl esmės reikia pažymėti, viena vertus, kad SESV 102 straipsnis gali būti pažeistas ne tik atskiru veiksmu, bet ir veiksmų seka arba tęstiniais veiksmais, nors viena ar kelios šios veiksmų sekos ar tęstinių veiksmų sudedamosios dalys atskirai taip pat galėtų būti pripažintos atskiru šios nuostatos pažeidimu. Taigi, jeigu skirtingais veiksmais vykdomas „bendras planas“, nes siekiama vieno tikslo – iškreipti konkurenciją bendrojoje rinkoje, Komisija, apskaičiuodama baudą, turi teisę visą visumą vertinti kartu (šiuo klausimu žr. 2004 m. sausio 7 d. Sprendimo Aalborg Portland ir kt. / Komisija, C‑204/00 P, C‑205/00 P, C‑211/00 P, C‑213/00 P, C‑217/00 P ir C‑219/00 P, EU:C:2004:6, 258 punktą; taip pat 2012 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Komisija / Verhuizingen Coppens, C‑441/11 P, EU:C:2012:778, 41 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">382</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kita vertus, remiantis suformuota jurisprudencija, Sąjungos teisės aktą panaikinti iš dalies galima tik jei prašomas panaikinti dalis įmanoma atskirti nuo viso akto. Šis reikalavimas netenkinamas, jei iš dalies panaikinus priemonę būtų pakeista jos esmė, o tai turi būti vertinama remiantis objektyviais, bet ne subjektyviais kriterijais, susijusiais su valdžios institucijos, patvirtinusios nagrinėjamą priemonę, valia (šiuo klausimu žr. 2012 m. gruodžio 6 d. Sprendimo Komisija / Verhuizingen Coppens, C‑441/11 P, EU:C:2012:778, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">383</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju Bendrasis Teismas panaikino ginčijamo sprendimo 1, 3 ir 4 straipsnius, kiek jie susiję su vieną tęstinį pažeidimą sudarančiu ketvirtuoju piktnaudžiavimu dėl portfeliu grindžiamų SPP. Jis taip pat atsižvelgė į šį panaikinimą iš dalies, pakeisdamas ginčijamo sprendimo 2 straipsnį, kad sumažintų skirtą baudą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">384</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nors, Bendrojo Teismo teigimu, Komisijai nepavyko įrodyti, kad buvo piktnaudžiaujama portfeliu grindžiamomis SPP, jis vis dėlto nusprendė, kad vieno tęstinio pažeidimo konstatavimas turi būti paliktas galioti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">385</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip ir Bendrasis Teismas, reikia konstatuoti, pirma, kad dėl to, jog ginčijamame sprendime kiekvienas iš ginčijamų veiksmų buvo kvalifikuotas kaip atskiras pažeidimas, o visi šie veiksmai buvo kvalifikuoti kaip vienas tęstinis pažeidimas, tai, kad kyla abejonė, dėl piktnaudžiavimo vienais veiksmais, negali sukelti abejonių dėl piktnaudžiavimo likusiais veiksmais. Be to, dėl veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiauta, tolesnio kvalifikavimo kaip vieno tęstinio pažeidimo Bendrasis Teismas pagrįstai nurodė, kad ginčijamo sprendimo panaikinimas iš dalies, kiek tai susiję su portfeliu grindžiamomis SPP, neturi įtakos išvadai, kad egzistuoja bendra strategija, apimanti likusius tris pažeidimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">386</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip išvados 212 punkte pažymėjo generalinė advokatė, Bendrasis Teismas, be kita ko, skundžiamo sprendimo 1021–1023 ir 1025 punktuose, konstatavo, kad iš nustatytų pažeidimų faktinių aplinkybių matyti, jog nagrinėjami pirmasis–trečiasis ginčijami ribojimai, t. y. Google Search programėlės susietas pardavimas, Chrome naršyklės susietas pardavimas ir SNĮ, kurių kiekviena kvalifikuota kaip atskiras piktnaudžiavimas, priskiriami prie bendros strategijos. Šios strategijos esmę sudarė specialių sąlygų nustatymas dėl Android OS ir dėl tam tikrų programėlių ir paslaugų naudojimo. Ja siekta numatyti mobiliojo interneto raidą ir kartu išsaugoti pačios Google verslo modelį, pagrįstą pajamomis, gaunamomis iš esmės naudojant bendrosios paieškos paslaugą. Taigi pagal šią Google įgyvendinamą bendrą strategiją dominuojančios padėties, kurią ji užėmė per visą pažeidimo laikotarpį, išsaugojimas nacionalinėse bendrosios paieškos paslaugų rinkose turėjo lemiamą reikšmę, ir prie to prisidėjo aptariami pirmasis ir antrasis ribojimai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">387</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nepaisant to, kad ginčijamas sprendimas buvo iš dalies panaikintas, kiek tai susiję su piktnaudžiavimu portfeliu grindžiamomis SPP, Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į turimus įrodymus, nusprendė, kad ši bendra strategija išlieka ir kad ji yra bendras planas, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 381 punkte nurodytą jurisprudenciją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">388</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi negalima abejoti, kad su portfeliu grindžiamomis SPP susijusi išvada gali būti atskirta, vadinasi, Bendrasis Teismas pagrįstai galėjo iš dalies panaikinti ginčijamą sprendimą, tačiau palikti jame nustatytą kvalifikavimą kaip vieno tęstinio pažeidimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">389</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, dėl apeliacinio skundo penktajame pagrinde Google ir Alphabet pateiktų konkretesnių argumentų pirmiausia reikia pažymėti, kaip jau konstatuota šio sprendimo 197 punkte, kad, nepriklausomai nuo to, jog SPP buvo piktnaudžiaujama, Bendrasis Teismas turėjo teisę į jas atsižvelgti kaip į reikšmingus konteksto elementus, kad patvirtintų vieno tęstinio pažeidimo buvimą. Skundžiamo sprendimo 1018 punkte nustatyta, kad Bendrasis Teismas nusprendė, jog, vertinant pirmojo, antrojo ir trečiojo atskirų piktnaudžiavimo atvejų sukeliamą išstūmimo iš rinkos poveikį, ginčijamame sprendime buvo pagrįstai atsižvelgta į SPP kaip į faktinius konteksto elementus. Kadangi skundžiamo sprendimo 1019 punkte Bendrasis Teismas pridūrė, kad šie konteksto elementai taip pat yra svarbūs vertinant bendrą veiksmų poveikį, Google ir Alphabet negali priekaištauti, kad jis atsižvelgė į tuos elementus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">390</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kita vertus, Google ir Alphabet negali priekaištauti Bendrajam Teismui dėl to, kad skundžiamo sprendimo 1027 ir 1028 punktuose jis pakartojo ginčijamame sprendime nurodytus konteksto elementus, kaip antai Google sutartį su Apple ar paieškos sistemų naudotojų ribotą pasirinkimą. Šiomis aplinkybėmis remiamasi ne kaip vieno tęstinio pažeidimo buvimo įrodymu, bet kaip įrodymu, atskleidžiančiu platesnį ginčijamų Google veiksmų kontekstą. Taigi tos aplinkybės tik patvirtina Komisijos ir Bendrojo Teismo padarytas išvadas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">391</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, penktasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">F.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl šeštojo pagrindo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šalių argumentai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">392</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėstydamos šeštąjį pagrindą Google ir Alphabet priekaištauja Bendrajam Teismui, kad naudodamasis neribota jurisdikcija jis padarė keturias teisės klaidas. Jos teigia, kad Bendrasis Teismas padidino baudą, nepaisydamas to, kad ginčijamame sprendime konstatuotas vienas iš keturių piktnaudžiavimo atvejų, sudarančių ginčijamame sprendime pripažintą vieną tęstinį pažeidimą, buvo pripažintas negaliojančiu, kai Bendrasis Teismas iš dalies panaikino to sprendimo 1, 3 ir 4 straipsnius.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">393</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, Bendrojo Teismo sprendimu padidinti baudą buvo pažeista Google ir Alphabet teisė į gynybą ir iškraipyti Bendrajam Teismui pateikti įrodymai. Antra, Bendrasis Teismas pažeidė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją, kai vertindamas vieno tęstinio pažeidimo sunkumą ir trukmę rėmėsi teisėtais Google veiksmais, kaip antai portfeliu grindžiamomis SPP, su įrenginiais susietomis SPP ir atsisakymu leisti nesuderinamų Android atmainų kūrėjams naudotis nuosavybės teise valdomomis TPPS. Trečia, Google ir Alphabet priekaištauja Bendrajam Teismui dėl to, kad šis pažeidė ne ultra petita principą, nes vertindamas sunkumo kriterijų laikėsi požiūrio, kurio nė viena šalis nebūtų pasirinkusi, ir rėmėsi iš ginčijamo sprendimo ekstrapoliuotomis faktinėmis aplinkybėmis. Ketvirta, subsidiariai teigiama, kad Bendrojo Teismo nustatyta bauda yra neproporcinga ir nemotyvuota.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">394</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tuo remdamosi Google ir Alphabet daro išvadą, kad reikia panaikinti skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktą. Jeigu Teisingumo Teismas atmestų penkis pirmuosius apeliacinio skundo pagrindus, naudodamasis savo neribota jurisdikcija jis turėtų sumažinti pradinį skirtos baudos dydį bent trečdaliu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">395</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija teigia, kad šis pagrindas yra nepagrįstas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismo vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">396</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėstydamos šeštąjį pagrindą Google ir Alphabet teigia, kad Bendrasis Teismas, naudodamasis neribota jurisdikcija, padarė keturias teisės klaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">397</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrasis Teismas pažeidė, pirma, Google ir Alphabet teisę į gynybą, antra, Chartijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją, ir, trečia, ne ultra petita principą. Ketvirta, Bendrojo Teismo nustatyta bauda yra neproporcinga ir nemotyvuota.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">398</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš pradžių reikia priminti, kad pagal SESV 261 straipsnį ir Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnį Bendrasis Teismas turi neribotą jurisdikciją, kiek tai susiję su Komisijos nustatytomis baudomis. Taigi jis turi teisę ne tik atlikti paprastą šių baudų teisėtumo kontrolę, Komisijos vertinimą pakeisti savuoju ir atitinkamai panaikinti, sumažinti ar padidinti skirtą baudą, jeigu klausimas dėl baudos dydžio yra pateiktas jam vertinti (šiuo klausimu žr. 2007 m. vasario 8 d. Sprendimo Groupe Danone / Komisija, C‑3/06 P, EU:C:2007:88, 61 ir 62 punktus; 2012 m. lapkričio 22 d. Sprendimo E.ON Energie / Komisija, C‑89/11 P, EU:C:2012:738, 123 ir 124 punktus; taip pat 2023 m. sausio 12 d. Sprendimo Lietuvos geležinkeliai / Komisija, C‑42/21 P, EU:C:2023:12, 151 ir 152 punktus).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">399</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu neginčytina, kad Bendrasis Teismas, įgyvendindamas neribotą jurisprudenciją, privalo paisyti tam tikrų pareigų, tarp kurių yra pareiga motyvuoti, jam nustatyta pagal Teisingumo Teismo statuto, kuris, remiantis šio statuto 53 straipsnio pirma pastraipa, taikomas ir Bendrajam Teismui, 36 straipsnį, ir vienodo požiūrio principas (2014 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Komisija / Parker Hannifin Manufacturing ir Parker-Hannifin, C‑434/13 P, EU:C:2014:2456, 77 punktas; taip pat 2023 m. sausio 12 d. Sprendimo Lietuvos geležinkeliai / Komisija, C‑42/21 P, EU:C:2023:12, 154 punktas). Šie reikalavimai Bendrajam Teismui taikomi ir tuomet, kai jis nukrypsta nuo Baudų apskaičiavimo gairėse Komisijos nustatytų orientacinių taisyklių, kurios negali saistyti Sąjungos teismų, bet gali būti naudingos jiems įgyvendinant neribotą jurisdikciją (2021 m. kovo 18 d. Sprendimo Pomenton / Komisija, C‑440/19 P, EU:C:2021:214, 146 punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">400</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl teisės į gynybą paisymo Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nustatyta, kad Sąjungos teismuose vykstantys procesai grindžiami rungimosi principu, o neribotos jurisdikcijos įgyvendinimas per vieną iš šių procedūrų nėra išimtis (šiuo klausimu žr. 2009 m. gruodžio 17 d. Sprendimo Réexamen M / EMEA, C‑197/09 RX-II, EU:C:2009:804, 58 punktą; 2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Chalkor / Komisija, C‑386/10 P, EU:C:2011:815, 64 punktą; taip pat 2014 m. liepos 10 d. Sprendimo Telefónica ir Telefónica de España / Komisija, C‑295/12 P, EU:C:2014:2062, 213 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">401</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nors neginčijama, kad įgyvendindamas neribotą jurisdikciją Sąjungos teismas gali atsižvelgti į visas faktines aplinkybes (šiuo klausimu žr. 2002 m. spalio 15 d. Sprendimo Limburgse Vinyl Maatschappij ir kt. / Komisija, C‑238/99 P, C‑244/99 P, C‑245/99 P, C‑247/99 P, C‑250/99 P–C‑252/99 P ir C‑254/99 P, EU:C:2002:582, 692 punktą; taip pat 2014 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Guardian Industries ir Guardian Europe / Komisija, C‑580/12 P, EU:C:2014:2363, 78 punktą), pagal rungimosi principą vis dėlto būtina, kad šalys veiksmingai pareikštų nuomonę dėl baudos nustatymo ir kad Bendrasis Teismas neatsižvelgtų į jokius duomenis, aplinkybes ar kriterijus, dėl kurių tos šalys negalėjo numatyti, kad į juos bus atsižvelgta (šiuo klausimu žr. 2007 m. vasario 8 d. Sprendimo Groupe Danone / Komisija, C‑3/06 P, EU:C:2007:88, 70 ir 82 punktus).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">402</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, dėl ne ultra petita principo Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, kad SESV 261 straipsnyje ir Reglamento Nr. 1/2003 31 straipsnyje numatytos neribotos jurisdikcijos įgyvendinimas neprilygsta patikrinimui savo iniciatyva. Išskyrus su viešąja tvarka susijusius pagrindus, kuriuos teismas turi iškelti savo iniciatyva, būtent ieškovas turi nurodyti pagrindus, susijusius su Sąjungos teisės aktu, kurį jis ginčija, ir pateikti įrodymų šiems pagrindams pagrįsti (2011 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Chalkor / Komisija, C‑386/10 P, EU:C:2011:815, 64 punktas; 2014 m. liepos 10 d. Sprendimo Telefónica ir Telefónica de España / Komisija, C‑295/12 P, EU:C:2014:2062, 213 punktas ir 2016 m. birželio 9 d. Sprendimo Repsol Lubricantes y Especialidades ir kt. / Komisija, C‑617/13 P, EU:C:2016:416, 85 punktas). Atvirkščiai, kaip priminta šio sprendimo 398 punkte, kadangi klausimas dėl pagal Reglamentą Nr. 1/2003 Komisijos skirtos baudos dydžio yra jam pateiktas vertinti, Sąjungos teismas turi teisę Komisijos vertinimą pakeisti savuoju ir atitinkamai panaikinti, sumažinti ar padidinti skirtą baudą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">403</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju nė vienas iš Google ir Alphabet pateiktų argumentų dėl ne ultra petita principo galimo pažeidimo, kurį reikia nagrinėti pirmiausia, neįrodo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai taikė šio sprendimo pirmesniame punkte nurodytas taisykles. Neginčijama, kad savo ieškiniu Google ir Alphabet prašė panaikinti ginčijamą sprendimą, o nepatenkinus šio reikalavimo – panaikinti arba sumažinti baudą Bendrajam Teismui pasinaudojus jam suteikta neribota jurisdikcija. Bendrojo Teismo nustatytas dydis, kuris yra mažesnis už ginčijamame sprendime Komisijos nuspręstą taikyti dydį, yra jo atsakymas į šį prašymą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">404</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, rungimosi principas lemia, kaip priminta šio sprendimo 401 punkte, kad Google ir Alphabet gali veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl baudos dydžio nustatymo ir kad Bendrasis Teismas neatsižvelgia į jokius duomenis, aplinkybes ar kriterijus, dėl kurių šios šalys negalėjo numatyti, kad į juos bus atsižvelgta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">405</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju skundžiamo sprendimo 1085 punkte Bendrasis Teismas iš pradžių nusprendė, kad, skirtingai nei Komisija, kuri, atsižvelgdama į Google ir Alphabet dalyvavimo darant pažeidimą trukmę, taikė vieną bendrą daugiklį, būtų buvę tikslingiau atsižvelgti į kitus parametrus, siekiant geriau atspindėti tam tikrus nagrinėjamo vieno tęstinio pažeidimo eigos per tam tikrą laiką ypatumus, ypač vertinant kintantį jo intensyvumą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">406</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remdamasis šia prielaida, vėliau to sprendimo 1088 punkte jis nustatė tris atskirus laikotarpius nuo 2011 m. sausio 1 d. iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos. To sprendimo 1093 punkte antrasis iš šių laikotarpių buvo kvalifikuotas kaip „labai svarbus internetinės paieškos paslaugų, teikiamų naudojant išmaniuosius mobiliuosius įrenginius, plėtrai“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">407</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai to paties sprendimo 1094 punkte Bendrasis Teismas patvirtino, jog tam, kad būtų įvertintas kintantis šio pažeidimo poveikio intensyvumas, nustatydamas baudos dydį jis atsižvelgs ir į atitinkamą vieno tęstinio pažeidimo epizodų trukmę, ir į jo nustatytų laikotarpių skirtumus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">408</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi remdamasis poveikio intensyvumo kintamumu pažeidimo laikotarpiu, skundžiamo sprendimo 1099 punkte Bendrasis Teismas nustatė 4 125 000 000 EUR dydžio baudą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">409</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip nustatyta skundžiamo sprendimo 1086 ir 1088 punktuose, šis pažeidimo laikotarpio suskirstymas dėl galimo nagrinėjamos įmonės elgesio sunkumo kitimo yra vienas iš kriterijų, sudarančių metodą, kurį Bendrasis Teismas pripažino tinkamesniu, palyginti su ginčijamame sprendime Komisijos nustatytu „aritmetiniu ir linijiniu“ metodu. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">410</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios bylos aplinkybėmis negalima teigti, kad skundžiamo sprendimo 1088 punkte nusprendęs, jog vertinant baudos dydį būtina konkrečiai atsižvelgti į antikonkurencinių veiksmų intensyvumą laikui bėgant ir tuo tikslu nustatyti tris atskirus laikotarpius, iš kurių antrasis to sprendimo 1093 punkte buvo kvalifikuotas kaip lemiamas, Bendrasis Teismas pažeidė Google ir Alphabet teisę į gynybą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">411</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nors Bendrasis Teismas, įgyvendindamas SESV 261 ir 263 straipsniuose numatytus įgaliojimus, turi išnagrinėti visus prieštaravimus dėl teisinių ar faktinių aplinkybių, kuriais siekiama įrodyti, kad baudos dydis neatitinka pažeidimo sunkumo ir trukmės, vis dėlto jis negali būti įpareigotas raginti šalis išreikšti nuomonę dėl baudos pakeitimo, kurį jis konkrečiai numato atlikti, ir dėl konkrečių kriterijų, į kuriuos šiuo tikslu ketina atsižvelgti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">412</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bet kuriuo atveju reikia konstatuoti, pirma, kad skundžiamame sprendime, konkrečiai – jo 1043, 1047 ir 1099 punktuose, nustatyta, jog Google ir Alphabet piktnaudžiavo tyčia, t. y. žinodamos, kokį poveikį tokie veiksmai darys atitinkamose rinkose, ir kad tai buvo bendra strategija, kurios kvalifikavimas kaip vieno tęstinio pažeidimo, kaip nurodyta šio sprendimo 385 punkte, nėra susijęs su Komisijos padarytomis klaidomis kvalifikuojant portfeliu grindžiamas SPP.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">413</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, kaip skundžiamo sprendimo 1087 punkte konstatavo Bendrasis Teismas, Google ir Alphabet piktnaudžiavimas vykdant bendrą strategiją sustiprėjo nuo to momento, kai tiek Google Search programėlei, tiek Chrome naršyklei imtos taikyti MPPS nustatytos išankstinio įdiegimo sąlygos. Taip Google užsitikrino didelį konkurencinį pranašumą dviejuose pagrindiniuose interneto užklausų įėjimo taškuose, o Google ir Alphabet konkurentams buvo labai sunku kompensuoti šį konkurencinį pranašumą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">414</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, skundžiamo sprendimo 1028 punkte nurodyta, kad Google ir Alphabet piktnaudžiavimas pakenkė vartotojų interesui turėti daugiau nei vieną šaltinį informacijai internete gauti, nes, be kita ko, buvo apribota paieškos paslaugų, nukreiptų į vartotojų segmentus, kurie domėjosi privataus gyvenimo apsauga ar kalbos ypatumais Europos ekonominėje erdvėje, plėtra.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">415</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš šio sprendimo pirmesniuose punktuose nurodytų skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad Bendrojo Teismo nustatytas baudos dydis grindžiamas aplinkybėmis, dėl kurių vyko rungimosi principu pagrįstos diskusijos ir kurios, neatsižvelgiant į galimus Google ir Alphabet elgesio sunkumo pokyčius pažeidimo laikotarpiu, grindžiamos būtinybe skirti pakankamai atgrasančią baudą, įvertinus piktnaudžiavimo atvejų, už kuriuos skirtos sankcijos, sunkumą ir aplinkybes, kuriomis jie klostėsi.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">416</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl šio dydžio proporcingumo Google ir Alphabet teigia, kad iš tikrųjų tai yra ginčijamame sprendime nustatyto baudos dydžio padidinimas, nors bauda turėjo būti sumažinta bent trečdaliu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">417</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu pakanka konstatuoti, kad šią sumą sumažinti bent trečdaliu Google ir Alphabet prašo nepateikdamos jokio pateisinimo ar paaiškinimo. Kaip nurodyta šio sprendimo 402 punkte, būtent ieškovas turi pateikti įrodymų savo nurodytiems pagrindams pagrįsti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">418</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, Bendrasis Teismas puikiai paaiškino priežastis, dėl kurių turi būti konstatuotas vienas tęstinis pažeidimas, nepaisant su SPP susijusio piktnaudžiavimo panaikinimo, nes tai savaime pateisina ribotą baudos dydžio sumažinimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">419</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, šeštasis pagrindas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">420</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi nė vienam šio apeliacinio skundo pagrindui nebuvo pritarta, reikia atmesti visą apeliacinį skundą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">VI.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl bylinėjimosi išlaidų</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">421</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal šio reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikytiną apeliaciniam procesui pagal to reglamento 184 straipsnio 1 dalį, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jei laimėjusi šalis to prašė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">422</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Procedūros reglamento 140 straipsnio 3 dalį, kuri, remiantis to paties reglamento 184 straipsnio 1 dalimi, taikoma apeliaciniam procesui, Teisingumo Teismas gali nuspręsti, kad į bylą įstojusi šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">423</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal to reglamento 184 straipsnio 4 dalį, jeigu apeliacinį skundą pateikia ne pirmojoje instancijoje įstojusi į bylą šalis, iš tos šalies gali būti priteistos bylinėjimosi apeliaciniame procese išlaidos tik tuo atveju, jeigu ji dalyvavo Teisingumo Teisme vykusio proceso rašytinėje arba žodinėje dalyje. Jeigu tokia šalis dalyvauja procese, Teisingumo Teismas gali nuspręsti, kad ji padengia savo bylinėjimosi išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">424</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi šioje byloje Komisija reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Google ir Alphabet, o šios pralaimėjo bylą, Google ir Alphabet turi padengti ne tik savo bet ir Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">425</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">ADA, CCIA, Gigaset, HMD, Opera, BDZV – Bundesverband Digitalpublisher und Zeitungsverleger, BEUC, FairSearch, Seznam ir Verband Deutscher Zeitschriftenverleger kiekviena padengia savo bylinėjimosi išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C41DispositifIntroduction" id="para-623" title="page-76">
      Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atmesti apeliacinį skundą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Google LLC ir Alphabet Inc. padengia savo ir Europos Komisijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Application Developers Alliance, Computer &amp; Communications Industry Association, Gigaset Communications GmbH, HMD global Oy, Opera Norway AS, BDZV – Bundesverband Digitalpublisher und Zeitungsverleger eV, Bureau européen des unions de consommateurs (BEUC), FairSearch AISBL, Seznam.cz, a.s. ir Verband Deutscher Zeitschriftenverleger eV padengia savo bylinėjimosi išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <div class="signatures">
<p class="C77Signatures" id="para-627" title="page-77">
<span class="signatory">Parašai.</span>
</p>
</div>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">*</a>
</span>) Proceso kalba: anglų.</p>
</body>
</html>
