C_202500766LT.000101.fmx.xml

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė

Konkretiems sektoriams skirta pramonės politika, kuria stiprinamas strateginis savarankiškumas

(nuomonė savo iniciatyva)

(C/2025/766)

Pranešėjas:

Alain COHEUR

Bendrapranešėjis:

Antonello PEZZINI

Patarėjas	Giannino BERNABEI (1 kat. bendrapranešėjo)
Plenarinės asamblėjos sprendimas	2024 1 18
Teisinis pagrindas	Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnio 2 dalis
Atsakingas skyrius	Pramonės permainų konsultacinė komisija
Priimta skyriuje	2024 11 5
Priimta plenarinėje sesijoje	2024 12 4
Plenarinė sesija Nr.	592
Balsavimo rezultatai (už / prieš / susilaikė)	189/3/3

1. Išvados ir rekomendacijos

1.1.

Laikydamasis ankstesnėse nuomonėse išdėstytos pozicijos, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pabrėžia, kad labai skirtinguose pramonės sektoriuose esama panašių grėsmių. Nors sprendimai dažnai gali būti vienodi, jie turėtų būti tikslingi. EESRK ragina Europos Komisiją skubiai atnaujinti pramonės politikos analizes ir perspektyvų nagrinėjimą pagal sektorius vykdant prognozavimo veiklą, siekiant susigrąžinti konkurencines pozicijas pasauliniu lygmeniu.

1.2.

EESRK ragina Europos Komisiją skubiai imtis tikslinių veiksmų įvairiems strateginiams chemijos ir jos išvestinių produktų, metalurgijos ir kibernetinio saugumo sektoriams remti.

1.3.

EESRK nuomone, kuriant bendrąją rinką turi būti užtikrintas didesnis nepriklausomumas nuo išorės tiekimo, procesų ir produktų grandinėse, taip pat siekti, kad 450 mln. vartotojų rinktųsi Europoje pagamintus produktus, nustatant tvarumo, žiediškumo ir anglies dioksido pėdsako standartus, taip sudarant sąlygas bendrajai rinkai toliau stiprinti savo teisėtumą.

1.4.

EESRK mano, kad siekiant kovoti su pramonės nuosmukiu įmonėms reikia prieigos prie bankų, remiančių mūsų teritorijose įsitvirtinusią pramonės politiką, daugiau labai kvalifikuotų darbuotojų ir akademinių centrų, kurie skatina inovacijas ir mokslinius tyrimus, kad ateityje būtų kuriamos darbo vietos.

1.5.

Cheminių medžiagų klausimu EESRK pabrėžia, kad reikia stiprinti partnerystes siekiant skatinti inovacijas ir investicijas, perkelti chemijos pramonę ir įkurti sprendimų priėmimo centrus Europos teritorijoje, standartizuoti išrūšiuotų ir (arba) iš anksto apdorotų plastiko atliekų kokybės standartus ir sukurti bendrą atvirą antrinę rinką, kad būtų užtikrintas nuolatinis plastiko atliekų tiekimas cheminių medžiagų perdirbimo įmonių veiklai.

1.6.

Kibernetinio saugumo srityje kylant grėsmėms EESRK rekomenduoja vykdyti griežtesnę ir nuolatinę priežiūrą, taip pat parengti visoms įmonėms prieinamas prevencinės techninės pagalbos programas.

1.7.

EESRK nuomone, tolesnis metalurgijos pramonės nuosmukis yra nepriimtinas, nes jis gali labai pakenkti mūsų strateginiam savarankiškumui, visiems mūsų pramonės sektoriams (geležinkelių, branduolinės, jūrų, kosmoso, automobilių, gynybos ir kt.), taigi ir mūsų pramonės ateičiai. Labiau nei bet kada Europai reikia nustatyti pramonės kursą, kuriuo būtų paremtas ES žaliasis kursas ir žiedinės ekonomikos veiksmų planas, taip pat sustiprinti metalurgijos pramonės aljansus įgyvendinant svarbius bendro intereso projektus, reindustrializuojant daugelį apleistų teritorijų, kad jose būtų atkurtos kokybiškos darbo vietos.

2. Bendrosios pastabos

2.1.

Nesibaigiančios krizės privertė Europą suprasti, kad reikia ieškoti sprendimų strateginei priklausomybei ir struktūriniams trūkumams mažinti. Strateginis savarankiškumas gali būti pasiektas tik tuo atveju, jei Europoje išliks ir investuos pagrindiniai ir strateginiai pramones sektoriai, įskaitant daug energijos ir vandens suvartojančius sektorius.

2.2.

Poreikis kompensuoti globalizuotų tinklų nepatikimumą ir užtikrinti didesnį tiekimo grandinių saugumą tampa ekonomine ir veiklos būtinybe. Dėl blogėjančių geopolitinių ir saugumo aplinkybių, taip pat priemonių, kurių ėmėsi kai kurios trečiosios šalys, susidarė beveik monopolinės sąlygos žaliavų srityje, taip pat skirtos didžiulės subsidijos gamybai, kurios iškraipo prekybą ir lemia nesąžiningą konkurenciją.

2.3.

Labiau nei bet kada vartotojai yra linkę teikti pirmenybę sveikiems, tvariems ir vietos produktams, kuriems taikomi didesni artumo ir atsekamumo reikalavimai ir ši tendencija taip pat skatina perkelti gamybą į Europą. Mūsų pramonės sektoriams tenka svarbus vaidmuo vykstant ekonomikos pertvarkai.

2.4.

Ši nuomonė parodo tam tikrų sektorių svarbą siekiant strateginio savarankiškumo ir būdus, kaip konkretiems sektoriams skirta pramonės politika gali jiems padėti. Daugelis sektorių yra labai svarbūs mūsų savarankiškumui užtikrinti. Siekiant papildyti nuomonėje „Atsparesnės, konkurencingesnės ir tvaresnės Europos kūrimas“ pateiktą viziją (1), nuspręsta šioje nuomonėje dėmesį sutelkti į chemijos, kibernetinio saugumo ir metalurgijos sektorius, atsižvelgiant į Versalyje ir Granadoje išdėstytą bendrą požiūrį, kuris vėliau dar kartą buvo patvirtintas 2024 m. kovo 4 d. Antverpeno deklaracijoje (2).

2.5.

Pramonės veiksmų plane turi būti persvarstytos mūsų pramonės sektorių strategijos, kad būtų atsižvelgta į visas permainas ir iššūkius, su kuriais jie susiduria. Mūsų pramonei tenka spręsti šiuos pagrindinius uždavinius:

—	užtikrinti prieigą prie ypatingos svarbos žaliavų (3);

—	valdyti įmones taip, kad būtų naudojama mažai anglies ir vandens išteklių (4), siekiant reaguoti į energijos, vandens ir ypatingos svarbos žaliavų sąsają;

—	integruoti su skaitmeninimu susijusią pažangą (5);

—	turėti galimybę naudotis finansiniais ištekliais;

—	turėti kvalifikuotą darbo jėgą, tęstinio mokymo ir perkvalifikavimo programas, ypatingą dėmesį skiriant MVĮ, be kita ko, parengiant žmogiškąjį ir socialinį aspektus apimančias veiksmų gaires (6).

2.6.

Siekiant išlaikyti įmonių konkurencingumą tokiomis aplinkybėmis, kai įmonės nebūtinai turi vienodas sąlygas su konkurentais, reikia atgaivinti bendrąją rinką, kaip siūloma E. Letta ir M. Dragi pranešimuose, skatinti pažangius mokslinius tyrimus ir inovacijas tokiuose sektoriuose kaip dirbtinis intelektas, kvantinės technologijos, biotechnologijos, pažangiosios medžiagos, nulinio balanso technologijos, ir gerinti tiekimo ir transporto grandines, kartu sudaryti palankesnes sąlygas gauti kreditą.

2.7.

Šiuos didžiulius iššūkius tenka įveikti tokiu metu, kai įmonės susiduria su didžiausiu ekonomikos nuosmukiu per pastarąjį dešimtmetį, kai mažėja paklausa, didėja gamybos sąnaudos, o investicijos perkeliamos į kitus regionus. Įmonėms labiau nei bet kada reikia aiškumo, nuspėjamumo ir pasitikėjimo Europa ir jos pramonės sektorių politika.

2.8.

Mūsų įmonės, įskaitant strateginių sektorių įmones, būdamos kovos su klimato kaita lyderėmis, gali atsidurti nepalankioje konkurencinėje padėtyje, nes joms gali būti taikomi griežtesni aplinkos apsaugos standartai nei kitiems pasauliniams subjektams. Siekiant spręsti šią problemą, pramonės sektoriui galėtų būti sudarytos vienodos sąlygos, palyginti su konkurentais, įgyvendinant politikos priemones, kuriomis galima sumažinti anglies dioksido nutekėjimo riziką ir kartu sudaryti sąlygas pirmauti pramonės technologijų srityje.

2.9.

Perėjimas prie tvarios ekonomikos suteikia ES galimybę tapti ne tik besiformuojančių švarių technologijų sektorių lydere, bet ir jos pramonės modernizavimo katalizatoriumi. ES atsiveria dvi galimybės: siekti tapti atsinaujinančiųjų ir efektyviai vandenį naudojančių išteklių energijos technologijų lydere ir plėtoti labiau žiedinę ekonomiką.

3. Atsparūs ir konkurencingi pramonės sektoriai

3.1.

Pramonės sektoriams tenka spręsti šiuos uždavinius:

—	pritaikyti gebėjimus siekiant integruoti naujus konkurencinius reikalavimus ir parodyti didesnį atsparumą;

—	atlaikyti sukrėtimus, lanksčiai reaguoti į kintančius rinkos reikalavimus;

—	remti savo strategijas neapsiribojant tik sąnaudų kriterijais, kad būtų galima tinkamai atsižvelgti į paslaugų ir kokybės aspektus, aplinkos apsaugą ir žmogiškųjų išteklių išsaugojimą (kokybiškos darbo vietos);

—	gerinti savo energijos ir medžiagų naudojimo rodiklius, kartu optimizuoti konkurencingumo lygį pasaulinėse rinkose;

—	išlaikyti dideles investicijas į technologines inovacijas;

—	užtikrinti lengvesnę prieigą prie Europos ir nacionalinio rizikos kapitalo.

3.2.

Kad pasiektų šiuos tikslus, įmonės turi turėti prieigą prie finansų įstaigų, kurios remia Europos pramonės politiką. Galimybės naudotis privačiojo sektoriaus ir bankų finansavimu bus labai svarbios. Nepaisant didelio skolos ir infliacijos lygio, dėl kurio ribojama viešojo sektoriaus veiksmų laisvė, jis ir toliau turi atlikti svarbų vaidmenį užtikrinant galimybes gauti finansavimą, tačiau taip pat turėtų būti naudojami privačiojo sektoriaus ištekliai, kai tinkama, nukreipiant namų ūkių santaupas į pelningesnį finansinį turtą.

3.3.

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėmis ir struktūrinių bei regioninių fondų lėšomis turėtų būti siekiama kuo greičiau integruoti ir sukurti pasaulinio lygio Europos energetikos, skaitmeninę, anglies dioksido surinkimo, naudojimo ir saugojimo bei perdirbimo infrastruktūrą, nes tai yra bendriems Europos interesams svarbūs projektai. Reikia mažinti tarpvalstybinio transporto spūstis, kurti transeuropinius tinklus ir pašalinti leidimų pramonės pertvarkos projektams išdavimo kliūtis.

3.4.

Vykstančioms permainoms taip pat reikės daug vis labiau kvalifikuotų darbuotojų. Tačiau kvalifikuotos darbo jėgos, kuri galėtų dirbti atsinaujinančiosios ir skaitmenizuotos energetikos srityje, ES trūksta, tokie darbuotojai yra nelabai linkę judėti ir darbdaviai susiduria su didele gretimų veiklos sektorių konkurencija. Manoma, kad šis darbo jėgos trūkumas tiek darbuotojų, tiek vadovų lygmeniu didės. Be to, plėtojamas dirbtinis intelektas yra susijęs ir su galimybėmis, ir su iššūkiais, kuriuos vis dar sunku įvertinti, nes renkant ir analizuojant duomenis ir net atliekant su projektavimu susijusias užduotis dirbtinis intelektas bus pranašesnis už žmogų. Tai nauja pramonės revoliucija, todėl reikia naujos kultūrinės sistemos ir naujų įgūdžių, būtinų naujoms labai aukštos kvalifikacijos darbo vietoms.

3.5.

Kad būtų galima bendrai įvertinti, kokių įgūdžių reikia, svarbu išnagrinėti sektorių poreikius, atsižvelgiant į amžiaus piramidės pasikeitimą ir į darbo rinką ateinančių ir iš jos išeinančių darbuotojų skaičių.

3.6.

Šioje srityje Europos Komisija turi atlikti patikimus tyrimus. Tam tikrais atvejais, kad pertvarkos būtų sėkmingos būtų galima taikyti socialines intervencines priemones, siekiant kuo daugiau teigiamų pokyčių ir kuo mažiau neigiamų trikdžių visuomenėje. Kartu reikia plėtoti kompetencijos centrus, kad būtų ugdoma kvalifikuota darbo jėga.

3.7.

Dėl naujų ekonomikų iškilimo didėjanti pasaulinė konkurencija suteikia galimybių dar geriau išnaudoti ES bendrosios rinkos potencialą, pažangiąją specializaciją ir plėsti junglumą bei pasaulines vertės grandines, tačiau kartu didėja rizika, kad ekonominė priklausomybė bus panaudota geopolitiniams tikslams ir susiformuos nepaprastai stiprios pasaulinės monopolijos.

3.8.

Todėl reikia didinti ES strateginio ekonominio turto atsparumą, apsaugoti intelektinės nuosavybės teises ir ypatingos svarbos infrastruktūrą, kad būtų išvengta išorės kontrolės ir būtų atkurta ekonominės galios pusiausvyra, siekiant susigrąžinti teisę į stabilias ir saugias tiekimo grandines. ES turi stiprinti savo gebėjimus nustatyti bendrus ekonominius tikslus ir veikti nepriklausomai.

3.9.

Suderintos diplomatinės pastangos atliks lemiamą vaidmenį užtikrinant, kad perėjimas prie tvarios ekonomikos įgytų pasaulinį mastą. ES turi labai didelę galimybę parodyti ir išlaikyti pirmaujančią poziciją klimato diplomatijoje, jei ji išsaugos savo, kaip tvarios pertvarkos varomosios jėgos, vaidmenį ir rems pasaulinį judėjimą už atsakingus pokyčius.

4. Chemijos ir su sveikata susijusių produktų sektorius

4.1.

Chemijos sektorius yra vienas iš tų, kurie yra itin svarbūs strateginiam savarankiškumui ir kuriuos labiausiai paveikė nuosmukis dėl pasaulio ekonomikos sulėtėjimo, vietos realizavimo rinkų silpnėjimo ir konkurencingumo praradimo dėl didesnių energijos ir žaliavų kainų Europoje. Į šią padėtį sureagavo tik su sveikata susiję chemijos sektoriai, visų pirma farmacijos sektoriai.

4.2.

Europos chemijos pramonė turi pereiti prie neutralaus poveikio klimatui; ji atlieka svarbų vaidmenį valdant pokyčius daugelyje pramonės sektorių. ES turi išlaikyti pusiausvyrą tarp savo aplinkosaugos ir konkurencingumo užmojų, užtikrindama, kad jos cheminių medžiagų teisės aktai būtų veiksmingi ir skatintų inovacijas ir kad jos požiūris būtų grindžiamas rizika, o ne plataus masto produktų draudimais, prireikus pasinaudojant apribota bandomąja reglamentavimo aplinka.

4.3.

Šiuo metu cheminis grąžinamasis perdirbimas nėra pakankamai išplėtotas, nes nėra tinkamos teisinės sistemos. Visas cheminio grąžinamojo perdirbimo potencialas turėtų būti išnaudotas pasitelkiant inovacijų priemones, vienodas sąlygas, perdirbimo grandines ir aiškius panaudoto plastiko naudojimo būdus, nes kitu atveju jis būtų eksportuojamas, sudeginamas, šalinamas sąvartynuose arba išmetamas.

4.4.

Siekiant pritraukti investicijų į šias technologijas ir padėti ES pasiekti grąžinamojo perdirbimo medžiagų dalies tikslus, reikia nustatyti ES taisykles, kuriomis būtų remiamas cheminis grąžinamasis perdirbimas kaip papildomas mechaninio gražinamojo perdirbimo sprendimas. Labai svarbu palaipsniui taikyti masės balanso metodą, kuris leidžia tam tikrą (neatsinaujinančiojo) iškastinio kuro dalį pakeisti žiedinių išteklių produktais.

4.5.

Siekiant užtikrinti intensyvesnį ir visapusišką cheminių medžiagų gražinamąjį perdirbimą, reikia veikti vadovaujantis šiais pagrindiniais principais:

—	stiprinti partneryste grindžiamą bendradarbiavimą siekiant skatinti inovacijas ir investicijas, sekant Žiedinės plastikų sąjungos iniciatyvos pavyzdžiu;

—	sugrąžinti chemijos pramonę ir sukurti sprendimų priėmimo centrus Europos teritorijoje;

—	nustatyti vienodus standartus dėl skaidraus masės balanso metodo su rūšiuotų ir (arba) iš anksto apdorotų plastiko atliekų kokybės standartais ir naudoti gyvavimo ciklo analizes poveikiui aplinkai įvertinti;

—	sukurti bendrą atvirą antrinę rinką, kad būtų užtikrintas nuolatinis plastiko atliekų tiekimas cheminio grąžinamojo perdirbimo įmonėms.

4.6.

Su sveikata susijusių produktų atveju biotechnologijos ir biogamyba atlieka labai svarbų vaidmenį chemijos pramonėje ir suteikia daug galimybių kurti labai pažangius tvarius produktus ir kartu didinti strateginį savarankiškumą (7).

4.7.

Reikėtų paremti sveikatos ir farmacijos sektorius, būtent priimant plataus užmojo Ypatingos svarbos vaistų aktą, kad būtų mažinama Europos priklausomybė ir stiprinamas mūsų suverenumas, atsparumas ir pajėgumas diegti inovacijas ir gaminti (8).

5. Kibernetinio saugumo sektorius

5.1.

Pramoninis daiktų internetas yra svarbi ketvirtosios pramonės revoliucijos (arba „Pramonė 4.0“), kuri apima daug koncepcijų ir technologijų, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto, debesijos kompiuterijos ir išplėstinės realybės, tačiau kuri nėra pakankamai apsaugota ir kurios kontrolę vis dar sunku vykdyti, dalis.

5.2.

Skaitmeninėje srityje, be bendrosios skaitmeninės rinkos informacinių ir ryšių technologijų standartizacijos prioritetų, ES skaitmeninėje darbotvarkėje, Duomenų strategijoje ir Europos dirbtinio intelekto akte pripažinta, kad svarbu priimti naujos kartos technologijų standartus, taip pat parengta standartizacijos strategija.

5.3.

Kai kurios dirbtinio intelekto taikomosios programos gali kelti grėsmę piliečių teisėms ir demokratijai, tai visų pirma biometrinio kategorizavimo sistemos, kuriose naudojami neskelbtini duomenys, netikslinė veido atvaizdų paieška iš interneto arba apsauginių vaizdo stebėjimo sistemų filmuota medžiaga, t. y. priemonės skirtos sukurti veido atpažinimo, emocijų atpažinimo duomenų bazes darbo vietoje ir švietimo įstaigose, taip pat socialinis reitingavimas arba dirbtinio intelekto sistemos, kurios manipuliuoja žmogaus elgesiu. Visiems šiems aspektams būtina griežtesnė ir nuolatinė priežiūra.

5.4.

Kibernetinio saugumo srityje ES susiduria su vis didesne rizika ir sudėtingomis grėsmėmis. Siekiant spręsti dabartinio susiskaidymo problemą ir skatinti tvirtesnį valstybių narių bendradarbiavimą, labai svarbu plėtoti koordinavimą ir skatinti valstybes nares dalytis informacija apie išpuolius prieš jas, nepaisant su nacionaliniu saugumu susijusios informacijos slaptumo.

5.5.

Valstybės narės privalo nuolat vertinti Europos ryšių infrastruktūros ir tinklų riziką. Reikia nustatyti, kokios grėsmės kyla ryšių tinklams ir infrastruktūrai, pavyzdžiui, duomenis naikinanti kenkimo programinė įranga (angl. wiper malware), išpirkos reikalavimo programinė įranga (angl. ransomware), tiekimo grandinių atakos, fiziniai išpuoliai, sabotažai ir kt.

5.6.

Nuolatinė kaita, anonimiškumas bei ribų nebuvimas kibernetinėje erdvėje ir suteikia galimybių, ir kelia pavojų informacinės visuomenės funkcionavimui individualiu, valstybiniu bei tarpvalstybiniu lygmenimis. MVĮ susiduria su didele kibernetinio saugumo rizika ir kibernetiniai išpuoliai joms dažnai yra pražūtingi. Todėl turėtų būti sukurtos prevencinės techninės pagalbos programos, kuriomis galėtų naudotis visos įmonės.

6. Metalurgijos pramonė

6.1.

Metalurgijos pramonė yra nepakankamai įvertinama. Ji neturi būti siejama tik su plieno gamyba, nes šiame sektoriuje gaminami specialūs lydiniai naudojami aviacijos, elektronikos, pastatų, automobilių, greitųjų traukinių, branduolinėje pramonėje, taip pat daugelyje kasdieniame gyvenime naudojamų daiktų (pvz., aliuminio skardinėse, nešiojamuosiuose kompiuteriuose ir t. t.)

6.2.

Akivaizdu, kad plieno sektoriuje daug sprendimų priėmimo centrų yra ne Europoje, bet, pavyzdžiui, Indijoje, nors pažangiausių mokslinių tyrimų centrai išlieka įsitvirtinę Europoje. Todėl atsiranda geografinis ir intelektinis atotrūkis tarp sprendimų priėmimo, gamybos ir mokslinių tyrimų centrų, o dėl šios priežasties dažnai prarandami metalurgijos įgūdžiai.

6.3.

Patiriamas didžiulis grandininis poveikis: universitetai vis dažniau išbraukia metalurgiją iš mokymo programų, todėl šis dalykas dėstomas vis mažiau, mažėja su šia pramone susijusių disciplinų patrauklumas, todėl savo ruožtu trūksta jaunų mokslininkų ir inžinierių, mažėja darbo vietų, mažėja darbo užmokestis, profesija praranda patrauklumą ir sektorius nyksta, nors poreikiai išlieka ir vis sparčiau auga.

6.4.

EESRK nuomone, tolesnis metalurgijos pramonės nuosmukis yra nepriimtinas, nes jis gali rimtai pakenkti mūsų strateginiam savarankiškumui, visiems mūsų pramonės sektoriams (geležinkelių, branduolinės, jūrų, kosmoso, automobilių, gynybos ir kt.), taigi ir mūsų pramonės ateičiai.

6.5.

EESRK pripažįsta, kad naująja 2020 m. pramonės strategija padėtas pagrindas pramonės politikai, tačiau praėjus maždaug penkeriems metams daugelis strategijos priėmimo metu nustatytų trūkumų neprarado aktualumo, o struktūriniai sprendimai priimami lėtai. Labiau nei bet kada Europai reikia nustatyti pramonės kursą, kuriuo būtų paremtas ES žaliasis kursas ir žiedinės ekonomikos veiksmų planas, taip pat reikia sustiprinti metalurgijos pramonės aljansus įgyvendinant svarbius bendro intereso projektus, sugrąžinti pramonę į daugelį apleistų teritorijų, kad jose būtų atkurtos kokybiškos darbo vietos.

6.6.

Siekiant užtikrinti galimybes Europos strateginiams sektoriams, taip pat būtina siekti, kad 450 mln. vartotojų rinktųsi Europoje pagamintus produktus, nustatant tvarumo, žiediškumo ir anglies dioksido pėdsako standartus, taip sudarant sąlygas bendrajai rinkai dar labiau stiprinti savo teisėtumą.

Briuselis, 2024 m. gruodžio 4 d.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto

pirmininkas

Oliver RÖPKE

(1) OL C, C/2024/4062, 2024 7 12, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4062/oj.

(2) https://cms.antwerp-declaration.eu/uploads/declaration.pdf.

(3) OL C 349, 2023 9 29, p. 142.

(4) OL C, C/2024/4062, 2024 7 12, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4062/oj, , ir OL C, C/2024/4659, 2024 8 9, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4659/oj,

(5) OL C, C/2024/4062, 2024 7 12, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4062/oj.

(6) OL C, C/2024/4659, 2024 8 9, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/4659/oj.

(7) OL C, C/2024/6026, 2024 10 23, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/6026/oj.

(8) OL C, C/2024/1568, 2024 3 5, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/1568/oj, ir OL C, C/2024/3387, 2024 5 31, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2024/3387/oj.