1.   Valstybės narės skiria kompetentingą įstaigą, veikiančią kaip ryšių centras, kurio paskirtis – gauti priežiūros ir patikros ataskaitas pagal 12, 19, 20 ir 27 straipsnius ir gauti pranešimus bei išduoti leidimus pagal 24 ir 25 straipsnius.

2.   Ryšių centrai, kurių paskirtis – pagal 24 ir 25 straipsnius gauti pranešimus ir išduoti leidimus, veikia 24 valandas per parą.

3.   Valstybės narės Komisijai arba jos paskirtai įstaigai ir ŽŠRAK sekretoriui nusiunčia paskirtojo ryšių centro telefono numerį, elektroninio pašto adresą ir fakso numerį.

4.   Apie bet kokius vėlesnius pokyčius, susijusius su 1 ir 3 dalyse minimais ryšių centrais, Komisijai arba jos paskirtai įstaigai ir ŽŠRAK sekretoriui pranešama likus ne mažiau kaip penkiolikai dienų iki pokyčio įsigaliojimo.

5.   1 ir 3 straipsnio dalyse nurodytos informacijos perdavimo formatas nustatomas pagal 50 straipsnio 2 dalį.

1.   Valstybės narės Komisijai kompiuteriu nuskaitoma forma atsiunčia visų su jų vėliava plaukiojančių ir Sąjungoje registruotų laivų, kuriems suteiktas leidimas žvejoti Reguliuojamame rajone, visų pirma laivų, kuriems suteiktas leidimas tiesiogiai žvejoti vienos rūšies ar kelių rūšių reguliuojamuosius išteklius, sąrašą su visais pakeitimais. Ši informacija atsiunčiama kasmet ne vėliau kaip gruodžio 15 d. arba likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki laivo įplaukimo į Reguliuojamą rajoną. Komisija šią informaciją nedelsdama persiunčia ŽŠRAK sekretoriui.

2.   1 dalyje nurodyto sąrašo perdavimo formatas nustatomas pagal 50 straipsnio 2 dalį.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad Reguliuojamame rajone plaukiojančių jų žvejybos laivų žvejybos įrankiai būtų paženklinti pagal 2005 m. kovo 1 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 356/2005, nustatantį išsamias pasyviųjų žvejybos įrankių ir sijinių tralų ženklinimo ir identifikavimo taisykles (8).

2.   Valstybės narės gali pašalinti ir sunaikinti statomuosius žvejybos įrankius, kurie nepaženklinti pagal Reglamentą (EB) Nr. 356/2005 arba kurie kitaip neatitinka NEAFC priimtų rekomendacijų, ir tuose įrankiuose rastas žuvis.

1.   Kompetentinga vėliavos valstybės narės institucija nedelsdama siunčia pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/200948 straipsnio 3 dalį jai pateiktą informaciją ir taip pat ŽŠRAK sekretoriui siunčia laivo, kuris pametė įrankius, šaukinį.

2.   Valstybės narės vykdo reguliarias su jų vėliava plaukiojančių laivų pamestų žvejybos įrankių paieškas.

1.   ES žvejybos laivų kapitonai ne tik registruoja 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93, nustatančio bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (9), 6 straipsnyje nurodytą informaciją, bet ir veda įrištą laivo žurnalą numeruotais puslapiais, arba elektroninį laivo žurnalą, kuriame registruoja šiuos duomenis:

2.   Reguliuojamųjų išteklių žvejybos veiklą vykdančių ES žvejybos laivų, kuriuose perdirbamos ir (arba) šaldomos sužvejotos žuvys, kapitonai:

3.   Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės nuo prievolės vesti laivo žurnalą arba jį vesti elektroniškai gali atleisti perkrovimo operacijas vykdantį laivą, kai sužvejotos žuvys kraunamos į aptariamąjį laivą. Laivai, kuriems taikoma ši leidžianti nukrypti nuostata, sukrovimo plane nurodo vietą triume, kurioje saugomos 14 straipsnio 1 dalyje minimos šaldytos žuvys, ir laivo produkcijos žurnale registruoja:

4.   Išsamios šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės apibrėžiamos pagal 50 straipsnio 2 dalį.

1.   Reguliuojamųjų išteklių žvejybos veiklą vykdančių ES žvejybos laivų kapitonai savo žvejybos stebėjimo centrui elektroniniu būdu siunčia sužvejotų žuvų kiekio ataskaitas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 15 punkte. Duomenys, esantys tose ataskaitose, Komisijai pareikalavus yra jai prieinami. Ataskaitose nurodoma tokia informacija:

2.   Šiame straipsnyje nurodytose sužvejotų žuvų kiekio ataskaitose nurodomas bendras suapvalintas svoris kilogramais pagal rūšis (jį suapvalinus iki artimiausio 100 kg). Bendras suapvalintas svoris nurodomas pagal rūšį naudojantis MŽŪO kodais. Bendras žuvų rūšių kiekis, kurio bendras suapvalintas svoris pagal rūšį yra mažesnis nei viena tona, gali būti pranešamas 3-alfa kodu „MZZ“ (marine fish not specified – neįvardytos jūrų žuvys).

3.   Sužvejotų žuvų kiekio ataskaitų duomenis valstybės narės registruoja Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 109 straipsnio 1 dalyje nurodytoje duomenų bazėje.

4.   Išsamios šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės, visų pirma perduodamų duomenų formatas ir specifikacijos, nustatomos pagal 50 straipsnio 2 dalį.

1.   Iki kiekvieno mėnesio penkioliktos dienos valstybės narės Komisijai elektroniniu būdu perduoda informaciją apie Reguliuojamame rajone su jų vėliava plaukiojančių laivų sužvejotų žuvininkystės išteklių kiekį, kuris buvo iškrautas arba perkrautas per praėjusį mėnesį.

2.   Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/200933 straipsnio 2 daliai, iki kiekvieno mėnesio penkioliktos dienos valstybės narės Komisijai elektroniniu būdu perduoda informaciją apie Konvencijos rajono Bendrijos vandenyse su jų vėliava plaukiojančių laivų trečiųjų šalių žvejybos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse ir ES vandenyse sužvejotų reguliuojamųjų išteklių kiekį, kuris buvo iškrautas arba perkrautas per praėjusį mėnesį.

3.   Duomenų perdavimo pagal 1 ir 2 dalis formatas nustatomas pagal 50 straipsnio 2 dalį.

Žuvininkystės išteklių, apie kuriuos turi būti pranešama pagal 1 dalį, sąrašas tvirtinamas 46–49 straipsniuose nustatyta tvarka.

4.   Komisija kaupia 1 ir 2 dalyse nurodytus visų valstybių narių duomenis ir per 30 dienų nuo kalendorinio mėnesio, kurį sužvejotos žuvys buvo iškrautos arba perkrautos, pabaigos persiunčia juos ŽŠRAK sekretoriui.

1.   Valstybės narės nedelsdamos teikia 9 ir 11 straipsniuose nurodytas ataskaitas ir informaciją ŽŠRAK sekretoriui. Tačiau techninių nesklandumų atveju tokios ataskaitos ir informacija ŽŠRAK sekretoriui perduodama per 24 valandas nuo gavimo. Valstybės narės užtikrina, kad visos jų persiunčiamos ataskaitos ir pranešimai būtų numeruojami eilės tvarka.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad ŽŠRAK sekretoriui perduodamos ataskaitos ir informacija atitiktų duomenų perdavimo formato reikalavimus ir protokolus, nustatytus pagal 50 straipsnio 2 dalį.

1.   ES žvejybos laivai vykdo perkrovimo operacijas Reguliuojamame rajone tik jei iš anksto yra gavę savo vėliavos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą leidimą.

2.   ES žvejybos laivai perkrovimo arba jungtinėse žvejybos operacijose gali dalyvauti tik jei jose dalyvauja laivai, plaukiojantys su susitariančiosios šalies vėliava, ir ne susitariančiosios šalies, kuriai ŽŠRAK suteikė bendradarbiaujančios ne susitariančiosios šalies statusą, laivai.

3.   ES žvejybos laivai, dalyvaujantys perkrovimo operacijose, kurių metu žuvys kraunamos į laivą, per tą patį žvejybos reisą nedalyvauja kitoje žvejybos veikloje, įskaitant jungtines žvejybos operacijas, išskyrus žuvų perdirbimo ir iškrovimo operacijas.

1.   ES žvejybos laivai, plukdantys Konvencijos rajone daugiau kaip vienu žvejybos laivu sužvejotus šaldytus žuvininkystės išteklius, gali krauti iš kiekvieno iš šių laivų iškrautas žuvis daugiau kaip vienoje triumo dalyje, tačiau taip, kad skirtingų laivų sužvejotos žuvys būtų aiškiai atskirtos, visų pirma naudojant plastiką, fanerą ar tinklą.

2.   Visos Konvencijos rajone sužvejotos žuvys kraunamos atskirai nuo visų už minėto rajono ribų sužvejotų žuvų.

1.   Valstybės narės, kurių žvejybos laivams suteiktas leidimas žvejoti Reguliuojamame rajone, skiria inspektorius, kurie pagal Sistemą vykdo priežiūrą ir patikras (toliau – ŽŠRAK inspektoriai).

2.   Valstybės narės kiekvienam ŽŠRAK inspektoriui išduoda specialų tapatybės dokumentą. Šio dokumento forma nustatoma pagal 50 straipsnio 2 dalį.

3.   Kiekvienas ŽŠRAK inspektorius turi su savimi ir pateikia specialųjį tapatybės dokumentą įlipdamas į žvejybos laivą.

1.   Komisija arba jos paskirta įstaiga koordinuoja Sąjungos vykdomą priežiūros veiklą ir patikras ir kasmet kartu su susijusiomis valstybėmis narėmis parengia jungtinės veiklos planą, kuriame numatomas Sąjungos dalyvavimas Sistemoje ateinančiais metais. Šiame veiklos plane, inter alia, nustatomas patikrų, kurios turės būti atliktos, skaičius.

Jei Reguliuojamame rajone reguliuojamųjų išteklių žvejybos veiklą tuo pačiu metu vykdo daugiau kaip dešimt ES žvejybos laivų, Komisija arba jos paskirta įstaiga užtikrina, kad tuo metu Reguliuojamame rajone būtų patikrą vykdantis valstybės narės laivas arba kad su kita susitariančiąja šalimi būtų sudarytas susitarimas, kuriuo būtų užtikrintas patikrą vykdančio laivo buvimas.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad jų paskirti ŽŠRAK inspektoriai patikras atliktų nediskriminuodami ir vadovaudamiesi Sistema. Patikrų skaičius priklauso nuo laivynų dydžio, atsižvelgiant į Reguliuojamame rajone žvejybos laivų praleistą laiką.

3.   Komisija arba jos paskirta įstaiga tolygiai paskirstydama patikras siekia užtikrinti, kad visos susitariančiosios šalys, kurių žvejybos laivai vykdo veiklą Reguliuojamame rajone, būtų vertinamos vienodai.

4.   Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad kitos susitariančiosios šalies paskirtiems ŽŠRAK inspektoriams būtų leidžiama atlikti patikras su tos valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose.

5.   ŽŠRAK inspektoriai vengia naudoti jėgą, išskyrus teisėtos būtinosios ginties atvejus. Žvejybos laivuose atlikdami patikras, ŽŠRAK inspektoriai su savimi neturi šaunamųjų ginklų. Šia dalimi nedaromas poveikis nacionalinėms nuostatoms dėl draudimo panaudoti jėgą.

6.   ŽŠRAK inspektoriai vengia trikdyti žvejybos laivo darbą ar sukelti kitų su laivo veikla ir laive laikomomis sužvejotomis žuvimis susijusių nepatogumų, išskyrus atvejus, kai tai būtina, ir tai daro tik tiek, kiek būtina jų funkcijoms atlikti.

1.   Valstybės narės savo ŽŠRAK inspektoriams suteikia priemones, reikalingas priežiūros ir patikros užduotims atlikti. Šiuo tikslu įgyvendindamos Sistemą jos skiria laivų ir orlaivių patikroms vykdyti.

2.   Komisija arba jos paskirta įstaiga iki kiekvienų metų sausio 1 d. ŽŠRAK sekretoriui siunčia informaciją apie planą, ŽŠRAK inspektorių pavardes ir specialių patikras vykdančių laivų pavadinimus, taip pat nurodo orlaivių, kuriuos valstybės narės tais metais skiria Sistemai, rūšis ir atpažinties duomenis (registracijos numerį, pavadinimą, radijo šaukinį). Kai tinkama, ši informacija pateikiama vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 79 straipsnio 1 dalyje nurodytu inspektorių sąrašu. Valstybės narės šio sąrašo pakeitimus siunčia Komisijai arba jos paskirtai įstaigai, kuri juos likus mėnesiui iki pakeitimų įsigaliojimo persiunčia ŽŠRAK sekretoriui ir kitoms valstybėms narėms.

3.   Bet kuris ŽŠRAK inspektorius plukdantis pagal Sistemą paskirtas laivas, taip pat tuo laivu transportuojami motorlaiviai rodo specialų ŽŠRAK inspektavimo signalą, kuris reiškia, kad laive esantys ŽŠRAK inspektoriai gali vykdyti patikros užduotis pagal Sistemą. Sistemai įgyvendinti skirti orlaiviai turi aiškų tarptautinį radijo šaukinį. Specialaus signalo forma nustatoma pagal 50 straipsnio 2 dalį.

4.   Kiekvieno Sistemai įgyvendinti skirto patikrą vykdančio Sąjungos laivo ir orlaivio atžvilgiu Komisija arba jos paskirta įstaiga registruoja datą ir laiką, kada šie laivai ir orlaiviai pradeda ir baigia pagal Sistemą atliekamą patikrą, kaip nurodyta formoje, nurodytoje pagal 50 straipsnio 2 dalį.

1.   Priežiūrą, stebėdami žvejybos laivus, iš pagal Sistemą paskirto laivo arba orlaivio atlieka ŽŠRAK inspektoriai. ŽŠRAK inspektoriai nedelsdami elektroniniu būdu susijusio laivo vėliavos valstybei, Komisijai arba jos paskirtai įstaigai ir ŽŠRAK sekretoriui persiunčia kiekvieno laivo stebėjimo ataskaitos kopiją, kurios forma nustatyta pagal 50 straipsnio 2 dalį. Kiekvienos stebėjimo ataskaitos popierinė versija ir nuotraukos, jei jų yra, persiunčiamos susijusio laivo vėliavos valstybei jos prašymu.

2.   ŽŠRAK inspektoriai stebėjimo rezultatus registruoja stebėjimo ataskaitoje, naudodami formą, nustatytą pagal 50 straipsnio 2 dalį.

1.   ŽŠRAK inspektoriai nesilaipina į žvejybos laivą iš anksto radijo ryšiu to laivo neįspėję arba tam laivui nedavę atitinkamo signalo iš Tarptautinio signalų sąvado, įskaitant patikros platformos atpažinties ženklą, tačiau patvirtinimas, kad toks pranešimas gautas, nėra būtinas.

2.   ŽŠRAK inspektoriai turi įgaliojimus tikrinti visas susijusias žvejybos laivų vietas, denius ir patalpas, sužvejotas žuvis (perdirbtas arba ne), tinklus ir kitus žvejybos įrankius, įrangą ir bet kokius susijusius dokumentus, kurių atitiktį ŽŠRAK patvirtintoms išsaugojimo ir valdymo priemonėms, jų nuomone, būtina patikrinti, ir apklausti kapitoną ar kapitono paskirtą asmenį.

3.   Nereikalaujama, kad laivas, į kurį numatoma įsilaipinti, žvejodamas, statydamas žvejybos įrankius arba traukdamas žvejybos įrankius sustotų arba manevruotų. ŽŠRAK inspektoriai gali pareikalauti laikinai sustabdyti arba atidėti žvejybos įrankių traukimą, kol įsilaipins į žvejybos laivą, tačiau negali to daryti ilgiau kaip 30 minučių nuo to momento, kai žvejybos laivas gavo 1 dalyje minėtą signalą.

4.   Patikrų platformų kapitonai laikydamiesi geros jūreivystės taisyklių užtikrina manevravimą saugiu atstumu nuo žvejybos laivo.

5.   ŽŠRAK inspektoriai gali nurodyti žvejybos laivui atidėti įplaukimą į Reguliuojamą rajoną arba išplaukimą iš jo iki šešių valandų nuo tada, kai tas žvejybos laivas perduoda 9 straipsnio 1 dalies a ir c punktuose nurodytas ataskaitas.

6.   Patikra trunka ne ilgiau kaip keturias valandas arba kol ištraukiamas ir patikrinamas tinklas bei sužvejotos žuvys, priklausomai nuo to, kas trunka ilgiau. Kai nustatomas pažeidimas, ŽŠRAK inspektoriai gali likti laive tiek, kiek reikia 29 straipsnio 1 dalies b punkte numatytoms priemonėms pritaikyti.

7.   Ypatingomis aplinkybėmis, susijusiomis su žvejybos laivo dydžiu ir laive laikomu sužvejotų žuvų kiekiu, patikros trukmė gali viršyti 6 dalyje nustatytą trukmę. Tokiu atveju ŽŠRAK inspektoriai žvejybos laive jokiomis aplinkybėmis nelieka ilgiau negu reikia tokiai patikrai atlikti. Priežastys, dėl kurių viršijama 6 dalyje nustatyta trukmė, pateikiamos 9 dalyje nurodytoje patikros ataskaitoje.

8.   Į kitos susitariančiosios šalies žvejybos laivą įsilaipina ne daugiau kaip du valstybių narių paskirti ŽŠRAK inspektoriai. Atlikdami patikrą ŽŠRAK inspektoriai prireikus laivo kapitono gali paprašyti suteikti reikiamą pagalbą. Įsilaipindami ir atlikdami patikrą ŽŠRAK inspektoriai netrukdo laivo kapitonui susisiekti su vėliavos valstybės institucijomis.

9.   Kiekviena patikra dokumentuojama užpildant patikros ataskaitą, kurios formatas nustatytas pagal 50 straipsnio 2 dalį. Kapitonas gali pateikti pastabas patikros ataskaitoje, kurią ŽŠRAK inspektoriai pasirašo, kai patikra baigiama. Žvejybos laivo kapitonui įteikiama patikros ataskaitos kopija. Kiekvienos patikros ataskaitos kopija nedelsiant perduodama patikrinto laivo vėliavos valstybei ir Komisijai arba jos paskirtai įstaigai. Komisija arba jos paskirta įstaiga nedelsdama ją persiunčia ŽŠRAK sekretoriui. Kiekvienos patikros ataskaitos originalas arba patvirtinta kopija siunčiama patikrinto laivo vėliavos valstybei jos prašymu.

1.   Pagal Reglamento (EB) Nr. 1005/2008 6 straipsnį, kai žvejybos laivo, turinčio šio reglamento 22 straipsnyje nurodytų žuvų, kapitonas ketina įplaukti į uostą, kad jame iškrautų ar perkrautų žuvis, jis arba jo atstovas apie tai praneša uosto, kuriuo jie ketina naudotis, valstybės narės kompetentingoms institucijoms ne vėliau kaip likus trims darbo dienoms iki numatyto įplaukimo laiko.

Tačiau atsižvelgdama, visų pirma, į atstumą nuo žvejybos vietų iki atitinkamų uostų, valstybė narė gali nustatyti kitokį laiką pranešimui apie įplaukimą į uostą pateikti. Tokiu atveju valstybė narė nedelsdama apie tai informuoja Komisiją arba jos paskirtą įstaigą ir ŽŠRAK sekretorių.

2.   Laivų kapitonai arba jų atstovai gali atšaukti išankstinį pranešimą informuodami apie tai to uosto, kuriuo ketina pasinaudoti, kompetentingas institucijas likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki pranešto atvykimo į tą uostą laiko. Prie šio pranešimo pridedama pirminio pranešimo kopija su įstrižu užrašu „ATŠAUKTA“.

Tačiau valstybė narė gali nustatyti kitokį laiką pranešimui apie įplaukimą į uostą atšaukti. Tokiu atveju valstybė narė nedelsdama apie tai informuoja Komisiją arba jos paskirtą įstaigą ir ŽŠRAK sekretorių.

3.   Uosto valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsdamos persiunčia 1 ir 2 dalyse nurodytų pranešimų kopijas žvejybos laivo vėliavos valstybei ir, jei žvejybos laivas vykdo perkrovimo operacijas, laivų, iš kurių perkraunamos žuvys, vėliavos valstybei (-ėms). 2 dalyje nurodyto pranešimo kopija taip pat nedelsiant persiunčiama ŽŠRAK sekretoriui.

4.   Pranešimų formatas ir specifikacijos nustatomi pagal 50 straipsnio 2 dalį.

Jei reikia, vėlesnės išsamios taisyklės dėl pranešimo ir atšaukimo procedūrų pagal šį straipsnį, įskaitant laikotarpius, priimamos 46–49 straipsniuose nustatyta tvarka.

1.   Iškrauti arba perkrauti žuvis ketinančio žvejybos laivo vėliavos valstybė arba perkrovimo operacijas ne ES vandenyse vykdančio laivo, iš kurio perkrautos žuvys, vėliavos valstybė (-ės) uosto valstybės narės kompetentingoms institucijoms grąžina 24 straipsnyje minimo pirminio pranešimo kopiją ir kartu patvirtina, kad:

2.   Iškrovimo arba perkrovimo operacijos gali būti pradėtos tik po to, kai uosto valstybės narės kompetentingos institucijos suteikia leidimą. Toks leidimas suteikiamas tik jei gaunamas 1 dalyje nurodytos vėliavos valstybės sutikimas.

3.   Negavusios 1 dalyje nurodyto patvirtinimo, uosto valstybės narės kompetentingos institucijos, nukrypdamos nuo 2 dalies, gali leisti iškrauti visas sužvejotas žuvis arba jų dalį, bet tokiais atvejais jos laiko atitinkamas žuvis jų žinioje esančiame sandėlyje. Norint parduoti, perimti ar transportuoti žuvis, jas atsiimti leidžiama tik gavus 1 dalyje nurodytą patvirtinimą. Jei per 14 dienų nuo žuvų iškrovimo patvirtinimas negaunamas, uosto valstybės narės kompetentingos institucijos gali konfiskuoti žuvis ir jas sunaikinti pagal nacionalines taisykles.

4.   Uosto valstybės narės kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša laivo kapitonui savo sprendimą suteikti leidimą iškrauti ar perkrauti žuvis arba jo nesuteikti ir informuoja apie tai ŽŠRAK sekretorių.

5.   Išsamios leidimo iškrauti arba perkrauti pagal šį straipsnį taisyklės priimamos 46–49 straipsniuose nurodyta tvarka.

1.   Visos valstybės narės kiekvienais ataskaitiniais metais savo uostuose atlieka bent 15 % iškrovimo arba perkrovimo operacijų patikras.

2.   Atliekant patikrą stebima visa iškrovimo arba perkrovimo operacija ir atliekama kiekvienos pirminiame pranešime apie iškrovimą įrašytos rūšies žuvų kiekio ir iškrauto arba perkrauto kiekvienos rūšies žuvų kiekio kryžminė patikra. Kai iškrovimo arba perkrovimo operacija baigiama, inspektorius patikrina ir pažymi laive paliekamą kiekvienos rūšies žuvų kiekį.

3.   Nacionaliniai inspektoriai deda visas pastangas, kad nesugaišintų laivo nepagrįstai, ir užtikrina, kad laivo darbas būtų kuo mažiau trukdomas ir būtų sukeliama kuo mažiau nepatogumų, – taip stengiamasi nepadaryti neigiamos įtakos žuvų kokybei.

4.   Uosto valstybė narė gali pasikviesti kitų susitariančiųjų šalių inspektorius, kad jie lydėtų tos valstybės narės inspektorius ir stebėtų, kaip atliekama žuvininkystės išteklių, kuriuos sužvejojo su kitos susitariančiosios šalies vėliava plaukiojantys laivai, iškrovimo ar perkrovimo operacijų patikra.

1.   Kiekviena patikra dokumentuojama užpildant patikros ataskaitą, kurios forma nustatyta pagal 50 straipsnio 2 dalį.

2.   Kapitonas gali pridėti savo pastabas patikros ataskaitoje, kurią inspektorius ir kapitonas pasirašo, kai patikra baigiama. Žvejybos laivo kapitonui įteikiama patikros ataskaitos kopija.

3.   Kiekvienos patikros ataskaitos kopija nedelsiant perduodama patikrinto žvejybos laivo vėliavos valstybei, laivų, iš kurių perkrautos žuvys, vėliavos valstybei (-ėms), jei vykdytos perkrovimo operacijos, Komisijai arba jos paskirtai įstaigai ir ŽŠRAK sekretoriui. Kiekvienos patikros ataskaitos originalas arba patvirtinta kopija siunčiama patikrinto laivo vėliavos valstybei jos prašymu.

1.   Jei inspektoriai mano, kad yra rimtų priežasčių įtarti, jog žvejybos laivas vykdo veiklą, kuria pažeidžiamos ŽŠRAK patvirtintos išsaugojimo ir valdymo priemonės, jie:

2.   Patikrą atliekanti valstybė narė raštu praneša išsamią informaciją apie pažeidimą patikrinto laivo vėliavos valstybės paskirtajai institucijai ir Komisijai arba jos paskirtai įstaigai, kai tik įmanoma, per pirmą darbo dieną nuo patikros pradžios.

3.   Patikrą atliekanti valstybė narė nedelsdama siunčia priežiūros arba patikros ataskaitą su visais patvirtinamaisiais dokumentais patikrinto žvejybos laivo vėliavos valstybės kompetentingoms institucijoms, be to, siunčia kopiją Komisijai arba jos paskirtai įstaigai, o ji persiunčia kopiją ŽŠRAK sekretoriui.

1.   Jei valstybei narei kita susitariančioji šalis arba kita valstybė narė praneša apie su jos vėliava plaukiojančio žvejybos laivo padarytą pažeidimą, ta valstybė narė, vadovaudamasi nacionaliniais teisės aktais, nedelsdama imasi veiksmų, kad gautų ir išnagrinėtų pažeidimo įrodymus, atlieka tolesnį reikalingą pažeidimo tyrimą ir, jei tik įmanoma, patikrina susijusį žvejybos laivą.

2.   Valstybės narės skiria kompetentingas institucijas, kurioms paveda priimti pažeidimo įrodymus ir Komisijai arba jos paskirtai įstaigai praneša tų institucijų adresus ir bet kokius padarytus šios informacijos pakeitimus. Komisija arba jos paskirta įstaiga šią informaciją persiunčia ŽŠRAK sekretoriui.

1.   Jei inspektorius mano, kad yra rimtų priežasčių įtarti, jog žvejybos laivas padarė šiurkštų pažeidimą pagal 31 straipsnį, jis nedelsdamas apie tą pažeidimą praneša Komisijai arba jos paskirtai įstaigai, kompetentingoms patikrinto žvejybos laivo vėliavos valstybės institucijoms, o jei patikrintas laivas vykdė perkrovimo operacijas, ir laivų, iš kurių perkrautos žuvys, vėliavos valstybei (-ėms), kaip nurodyta 29 straipsnio 3 dalyje; šio pranešimo kopija taip pat siunčiama ŽŠRAK sekretoriui.

2.   Kad apsaugotų įrodymus, inspektorius imasi visų būtinų priemonių, užtikrinančių įrodymų saugumą ir tęstinumą, tačiau taip pat stengiasi, kad laivui būtų sukeliama kuo mažiau nepatogumų ir kuo mažiau trukdoma jo darbui.

3.   Inspektoriui suteikiami įgaliojimai pasilikti žvejybos laive tiek, kiek reikia informacijai apie pažeidimą pateikti tinkamai įgaliotam 33 straipsnyje nurodytam inspektoriui arba kol gaunamas vėliavos valstybės atsakymas, kuriuo ji pageidauja, kad jis pasišalintų iš žvejybos laivo.

1.   Vėliavos valstybės narės nedelsdamos atsako į 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą ir užtikrina, kad tinkamai įgaliotas tirti pažeidimą inspektorius susijusiame žvejybos laive patikrą atliktų per 72 valandas. Tinkamai įgaliotas inspektorius įsilaipina į atitinkamą žvejybos laivą ir tiria įtariamo pažeidimo, kurį nustatė inspektorius, įrodymus, po to kuo greičiau siunčia tyrimo rezultatus kompetentingai vėliavos valstybės narės institucijai ir Komisijai arba jos paskirtai įstaigai.

2.   Po 1 dalyje minimo tyrimo rezultatų pranešimo vėliavos valstybė narė, jei įrodymai tai lemia, pareikalauja, kad žvejybos laivas nedelsdamas plauktų į vėliavos valstybės narės paskirtą uostą (ir visais atvejais jį pasiektų per 24 valandas) nuodugniai tos valstybės institucijų atliekamai patikrai.

3.   Vėliavos valstybė narė gali suteikti įgaliojimus patikrą atliekančiai valstybei pasirūpinti, kad žvejybos laivas būtų nedelsiant plukdomas į vėliavos valstybės narės paskirtą uostą.

4.   Jei laivas nekviečiamas į uostą, vėliavos valstybė narė privalo Komisijai arba jos paskirtai įstaigai ir patikrą atliekančiai valstybei tai laiku deramai pagrįsti. Komisija arba jos paskirta įstaiga persiunčia šį pagrindimą ŽŠRAK sekretoriui.

5.   Jei reikalaujama, kad žvejybos laivas plauktų į uostą nuodugniai patikrai pagal 2 ir 3 dalis, kitos susitariančiosios šalies ŽŠRAK inspektorius, gavęs žvejybos laivo vėliavos valstybės narės pritarimą, gali įsilaipinti į žvejybos laivą, plaukiantį į uostą, ir jame pasilikti, kol uoste atliekama to žvejybos laivo patikra.

6.   Vėliavos valstybės narės Komisijai arba jos paskirtai įstaigai nedelsdamos praneša nuodugnios patikros rezultatus ir informuoja apie priemones, kurių imamasi dėl padaryto pažeidimo.

7.   Išsamios šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės nustatomos pagal 50 straipsnio 2 dalį.

1.   Iki kiekvienų metų vasario 15 d. valstybės narės Komisijai arba jos paskirtai įstaigai pateikia tyrimų dėl ŽŠRAK patvirtintų išsaugojimo ir valdymo priemonių pažeidimų, kurie buvo padaryti praėjusiais kalendoriniais metais, eigos ataskaitą. Pažeidimai vardijami rengiant paskesnes ataskaitas, kol jų tyrimas pagal atitinkamas nacionalinių teisės aktų nuostatas baigiamas. Komisija arba jos paskirta įstaiga persiunčia šias ataskaitas ŽŠRAK sekretoriui iki tų pačių metų kovo 1 d.

2.   1 dalyje nurodytoje ataskaitoje apibūdinama esama tyrimo būklė, visų pirma nurodant, ar byla baigta nagrinėti, ar pateikta apeliacija, ar vis dar atliekamas tyrimas. Šioje ataskaitoje apibūdinamos konkrečiu atveju taikomos sankcijos, visų pirma nurodant baudų dydį, konfiskuotų žuvų ir (arba) žvejybos įrankių vertę ir bet kokius pateiktus rašytinius įspėjimus, o jei nebuvo imtasi jokių veiksmų, pateikiamos to priežastys.

1.   Iki kiekvienų metų vasario 15 d. visos valstybės narės Komisijai arba jos paskirtai įstaigai praneša šiuos praėjusių kalendorinių metų duomenis:

2.   Komisija arba jos paskirta įstaiga, remdamasi valstybių narių ataskaitomis, parengia Sąjungos ataskaitą. Šią Sąjungos ataskaitą kasmet iki kovo 1 d. ji išsiunčia ŽŠRAK sekretoriui.

1.   Šis skyrius taikomas ne susitariančiųjų šalių žvejybos laivams, kurie yra naudojami arba kuriuos ketinama naudoti žuvininkystės išteklių žvejybos veiklai Konvencijos rajone.

2.   Šiuo skyriumi nedaromas poveikis Reglamentui (EB) Nr. 1224/2009 ir Reglamentui (EB) Nr. 1005/2008.

1.   Valstybės narės nedelsdamos Komisijai arba jos paskirtai įstaigai perduoda bet kokią informaciją, susijusią su ne susitariančiųjų šalių laivais, pastebėtais arba kitaip nustatytais vykdant žvejybos veiklą Konvencijos rajone. Komisija arba jos paskirta įstaiga nedelsdama informuoja ŽŠRAK sekretorių ir visas kitas valstybes nares apie kiekvieną jos gautą stebėjimo ataskaitą.

2.   Valstybė narė, pastebėjusi ne susitariančiosios šalies laivą, stengiasi nedelsdama informuoti tą laivą apie tai, kad jis pastebėtas arba kitaip nustatytas vykdant žvejybos veiklą Konvencijos rajone, ir jei ŽŠRAK to laivo valstybei nėra suteikusi bendradarbiaujančios ne susitariančiosios šalies statuso, daroma prielaida, kad tas laivas nesilaiko ŽŠRAK išsaugojimo ir valdymo priemonių.

3.   Jei ne susitariančiosios šalies laivas pastebėtas arba kitaip nustatytas vykdant perkrovimo veiklą, daroma prielaida, kad bet kuris kitas kartu su minėtu laivu vykdantis tokią veiklą ne susitariančiosios šalies laivas taip pat nesilaiko ŽŠRAK išsaugojimo ir valdymo priemonių.

1.   ŽŠRAK inspektoriai prašo leidimo įsilaipinti į ne susitariančiosios šalies laivą, kuris susitariančiosios šalies pastebėtas ar kitaip nustatytas vykdant žvejybos veiklą Konvencijos rajone, ir atlikti jo patikrą. Jei kapitonas sutinka, kad į laivą būtų laipinamasi ir jis būtų tikrinamas, patikra yra dokumentuojama užpildant patikros ataskaitą, kaip nurodyta 20 straipsnio 9 dalyje.

2.   ŽŠRAK inspektoriai nedelsdami perduoda patikros ataskaitos kopiją Komisijai arba jos paskirtai įstaigai, ŽŠRAK sekretoriui ir ne susitariančiosios šalies laivo kapitonui. Jei įrodymai toje ataskaitoje lemia, valstybė narė imasi pagal tarptautinę teisę tinkamų veiksmų. Valstybės narės skatinamos ištirti, ar jų nacionalinės priemonės tinkamos vykdyti jurisdikciją tokių laivų atžvilgiu.

3.   Jei laivo kapitonas nesutinka, kad į laivą būtų laipinamasi ir, kad būtų atliekama patikra, arba nesilaiko kurio nors iš 21 straipsnio a–d punktuose nustatytų įpareigojimų, daroma prielaida, kad tas laivas vykdo neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą veiklą (toliau – NNN veikla). ŽŠRAK inspektorius nedelsdamas apie tai informuoja Komisiją arba jos paskirtą įstaigą. Savo ruožtu Komisija arba jos paskirtą įstaiga nedelsdama apie tai informuoja ŽŠRAK sekretorių.

1.   Ne susitariančiosios šalies žvejybos laivo kapitonas gali įplaukti tik į uostą, kuris paskirtas pagal 23 straipsnį. Į valstybės narės uostą ketinančio įplaukti laivo kapitonas uosto valstybės narės kompetentingoms institucijoms apie tai praneša vadovaudamasis 24 straipsnio nuostatomis. Susijusi uosto valstybė narė nedelsdama persiunčia šią informaciją minėto laivo vėliavos valstybei ir Komisijai arba jos paskirtai įstaigai. Savo ruožtu Komisija arba jos paskirta įstaiga persiunčia šią informaciją ŽŠRAK sekretoriui.

2.   Uosto valstybė narė draudžia į savo uostus įplaukti laivams, kurie nėra atsiuntę būtino išankstinio pranešimo apie įplaukimą į uostą, kaip nurodyta 24 straipsnyje.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad visi į jų uostus įplaukiantys ne susitariančiųjų šalių laivai būtų tikrinami. Laivui leidžiama vykdyti bet kokių žuvų iškrovimo arba perkrovimo operacijas tik po to, kai atliekama patikra. Kiekviena patikra dokumentuojama patikros ataskaita, kaip numatyta 27 straipsnyje. Jei laivo kapitonas nesilaiko kurio nors iš 21 straipsnio a–d punktuose nustatytų įpareigojimų, daroma prielaida, kad tas laivas vykdo NNN veiklą.

2.   Informacija apie ne susitariančiųjų šalių laivų visų patikrų, atliktų valstybių narių uostuose, rezultatus ir paskesnius veiksmus nedelsiant perduodama Komisijai arba jos paskirtai įstaigai, o ji šią informaciją persiunčia ŽŠRAK sekretoriui.

1.   Iškrovimo ir perkrovimo operacijos gali būti pradėtos vykdyti tik po to, kai uosto valstybės kompetentingos institucijos suteikia leidimą.

2.   Iškrovimo ir perkrovimo iš ne susitariančiosios šalies laivo, kuriame pagal 41 straipsnį atlikta patikra, operacijos draudžiamos visų valstybių narių uostuose ir vandenyse, jei patikros metu paaiškėja, kad tame laive laikomos rūšių, kurioms taikomos Konvencija nustatytos rekomendacijos, žuvys, išskyrus atvejus, kai laivo kapitonas kompetentingoms institucijoms pateikia pakankamus įrodymus, kad žuvys sužvejotos už Reguliuojamo rajono ribų arba laikantis visų susijusių Konvencija nustatytų rekomendacijų.

3.   Laivui neleidžiama vykdyti iškrovimo arba perkrovimo operacijų, jei to laivo valstybė narė arba, jei laivas vykdė perkrovimo operacijas, laivų, iš kurių perkrautos žuvys, vėliavos valstybė (-ės) nepateikia 25 straipsnyje nurodyto patvirtinimo.

4.   Be to, iškrovimo arba perkrovimo operacijos draudžiamos ir tuo atveju, kai laivo kapitonas nesilaiko kurio nors iš 21 straipsnio a–d punktuose nustatytų įpareigojimų.

1.   Iki kiekvienų metų vasario 15 d. kiekviena valstybė narė Komisijai arba jos paskirtai įstaigai praneša šiuos praėjusių kalendorinių metų duomenis:

2.   Be priežiūros ataskaitos ir informacijos apie patikras, valstybės narės bet kuriuo metu Komisijai arba jos paskirtai įstaigai gali pateikti papildomos informacijos, kuri galėtų būti naudinga nustatant ne susitariančiųjų šalių laivus, įtariamus vykdant NNN veiklą Konvencijos rajone.

3.   Remdamasi šia informacija, iki kiekvienų metų kovo 1 d. Komisija arba jos paskirta įstaiga ŽŠRAK sekretoriui siunčia bendrąją ne susitariančiųjų šalių veiklos ataskaitą.

1.   Valstybės narės užtikrina, kad į ŽŠRAK sudarytą orientacinį NNN veiklą vykdančių laivų sąrašą (A sąrašą) įtraukti laivai:

2.   1 dalies b ir d punktų nuostatos netaikomos į A sąrašą įtrauktam laivui tuo atveju, kai ŽŠRAK buvo rekomenduota išbraukti tą laivą iš A sąrašo.

1.   Kartu su Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 112 ir 113 straipsniuose nustatytais įpareigojimais valstybės narės užtikrina visų ŽŠRAK sekretoriui pagal 11 straipsnio, 12 straipsnio ir 19 straipsnio 1 dalies nuostatas perduotų ir iš jo gautų elektroninių ataskaitų ir pranešimų konfidencialų tvarkymą.

2.   Išsamios šio straipsnio įgyvendinimo taisyklės nustatomos pagal 50 straipsnio 2 dalį.

1.   Komisija deleguotais teisės aktais pagal 47 straipsnį bei 48 ir 49 straipsnių sąlygomis gali priimti išsamias 25 straipsnio taikymo taisykles, taip pat 10 straipsnio 1 dalyje nurodytą žvejybos išteklių sąrašą ir 24 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje nurodytas išsamias taisykles dėl pranešimo ir atšaukimo procedūrų, įskaitant laikotarpius.

2.   Priimdama tokius deleguotus teisės aktus, Komisija laikosi šio reglamento nuostatų.

1.   Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 46 straipsnyje nurodytus deleguotus teisės aktus trejų metų laikotarpiui nuo 2011 m. sausio 1 d. Komisija parengia ataskaitą dėl deleguotų įgaliojimų ne vėliau kaip likus šešeriems mėnesiams iki trejų metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų delegavimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba jį atšaukia pagal 48 straipsnį.

2.   Priėmusi deleguotą teisės aktą, Komisija iškart apie jį vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.   Įgaliojimai priimti deleguotus teisės aktus Komisijai suteikiami laikantis 48 ir 49 straipsniuose nustatytų sąlygų.

1.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 46 straipsnyje nurodytą suteiktą įgaliojimą.

2.   Institucija, kuri pradėjo vidaus procedūrą, kad nuspręstų, ar atšaukti įgaliojimų delegavimą, prieš priimdama galutinį sprendimą per pagrįstą laikotarpį informuoja kitą instituciją ir Komisiją, nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie gali būti atšaukti, ir galimas tokio atšaukimo priežastis.

3.   Sprendimu dėl atšaukimo tame sprendime nurodyti deleguoti įgaliojimai nutraukiami. Sprendimas įsigalioja nedelsiant arba vėliau, tame sprendime nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotų teisės aktų galiojimui. Sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1.   Europos Parlamentas arba Taryba gali pareikšti prieštaravimus dėl deleguoto teisės akto per du mėnesius nuo pranešimo dienos.

Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

2.   Jei, pasibaigus šiam laikotarpiui, nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų dėl deleguoto teisės akto, jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioja jame numatytą dieną.

Deleguotas teisės aktas gali būti skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir įsigalioti nepasibaigus šiam laikotarpiui, jeigu prieš tai ir Europos Parlamentas, ir Taryba informavo Komisiją apie savo ketinimą nepareikšti prieštaravimo.

3.   Jei Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimus dėl deleguoto teisės akto, jis neįsigalioja. Prieštaraujanti institucija nurodo prieštaravimo dėl deleguoto teisės akto priežastis.

1.   Komisijai talkina Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komitetas.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 4 ir 7 straipsniai. Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nurodytas laikotarpis yra trys mėnesiai.