(1)

Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1688 (2) Europos Komisija (toliau – Komisija) nustatė antidempingo muitus importuojamiems Rusijos, Trinidado ir Tobago (toliau – TT) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) karbamido ir amonio nitrato mišiniams (toliau – pradinės priemonės). Tyrimas, po kurio buvo nustatytos pradinės priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu.

(2)

2021 m. gegužės mėn. nagrinėjamojo produkto naudotojų asociacija – Europos ūkininkų ir Europos žemės ūkio kooperatyvų asociacija COPA COGECA – paprašė sustabdyti galiojančių antidempingo muitų taikymą pagal Reglamento (ES) 2016/1036 14 straipsnio 4 dalį. Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2022/2070 (3) Komisija nusprendė nesustabdyti antidempingo muitų, nustatytų Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1688, taikymo importuojamiems Rusijos, Trinidado ir Tobago bei Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės karbamido ir amonio nitrato mišiniams.

(3)

Šiuo metu galioja 27,77–42,47 EUR už toną antidempingo muitai iš Rusijos importuojamiems produktams, 22,24 EUR už toną iš Trinidado ir Tobago importuojamiems produktams ir 29,48 EUR už toną iš Jungtinių Amerikos Valstijų importuojamiems produktams.

(4)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (4), Komisija gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(5)

Prašymą atlikti peržiūrą 2024 m. birželio 28 d. karbamido ir amonio nitrato mišinių Sąjungos pramonės vardu, kaip suprantama pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį, pateikė „Fertilizers Europe“ (toliau – pareiškėjas). Prašymas atlikti peržiūrą grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai tęstųsi ir (arba) pasikartotų.

(6)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti, 2024 m. spalio 8 d. Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą dėl į Sąjungą importuojamų Rusijos, Trinidado ir Tobago ir Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės karbamido ir amonio nitrato mišinių. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (5) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(7)

Atliekant tyrimą dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo buvo nagrinėjamas 2023 m. liepos 1 d. – 2024 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2021 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(8)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems nagrinėjamųjų šalių gamintojams, Rusijos, Trinidado ir Tobago ir Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams ir asociacijoms, atstovaujančioms žinomų susijusių naudotojų interesams, ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(9)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(10)

Rusijos valdžios institucijos teigė, kad tyrimo inicijavimas neatitiko PPO nuostatų, nes kolegijos ataskaitoje byloje „ES. Sąnaudų koregavimo metodai II (Rusija)“ (6) nustatyta, kad per pradinį tyrimą Komisijos taikyta sąnaudų koregavimo metodika neatitinka PPO antidempingo susitarimo 2 straipsnio 2.2.1.1 ir 2.2 dalių. Komisija pažymėjo, kad dėl aptariamos kolegijos ataskaitos vis dar nagrinėjama apeliacija. Bet kuriuo atveju šios kolegijos nagrinėti faktai skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių. Visų pirma, „Fertilizers Europe“ pateiktame prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą dempingo skaičiavimai grindžiami faktinėmis Rusijos vidaus rinkos kainomis. Todėl šis tvirtinimas atmestas.

(11)

2024 m. lapkričio 14 d. Rusijos valdžios institucijos teigė, kad nebuvo pateiktas tinkamai pagrįstas prašymas, kaip tai suprantama pagal PPO antidempingo susitarimo 11 straipsnio 11.3 dalį, nes prašyme nepateikta pakankamai dempingo ir žalos pasikartojimo arba tęsimosi tikimybės įrodymų. Rusijos valdžios institucijos nurodė dempingo skaičiavimus pagal vadinamąją standartinę metodiką, kuri, kaip teigė Rusijos valdžios institucijos, nebuvo tinkamai apibendrinta. Rusijos valdžios institucijos nurodė, kad prašymas nesuteikė galimybės Rusijos šalims patikrinti duomenis, suprasti ir patikrinti skaičiavimus ir pateikti dėl jų pastabų, nes prašyme nebuvo tinkamai apibendrinta konfidenciali informacija, įskaitant duomenis, kuriuos pareiškėjui pateikė išorės ekspertai, arba nepateikta motyvų, paaiškinančių, kodėl santrauka negalėjo būti pateikta. Atsižvelgdamos į tai, Rusijos valdžios institucijos nurodė PPO antidempingo susitarimo 6 straipsnio 6.5.1 dalį ir kelis PPO ginčų sprendimo kolegijos sprendimus, įskaitant „EK. Tvirtinimo detalės (Kinija)“ (7).

(12)

Be to, dėl pareiškėjo prašyme nurodytos apskaičiuotos normaliosios vertės Rusijos valdžios institucijos tvirtino, kad gamtinių dujų sąnaudų koregavimas pagal Vaidhauze arba Baumgartene mokamas kainas neatitinka PPO antidempingo susitarimo. Šiuo tikslu Rusijos valdžios institucijos nurodė PPO kolegijos ataskaitą dėl sąnaudų koregavimo metodų (8).

(13)

2024 m. lapkričio 16 d. pastabose (9) Trinidade ir Tobage įsikūręs eksportuojantis gamintojas „Methanol Holdings (Trinidad) Limited“ (toliau – MHTL) teigė, kad prašymas neatitinka teisinių standartų, susijusių su teiginiu, kad pasibaigus iš Trinidado ir Tobago importuojamam produktui taikomų priemonių galiojimui dempingas veikiausiai pasikartotų. MHTL nurodė, kad prašyme nustatyti neigiami KAN eksporto iš Trinidado ir Tobago į Sąjungą dempingo skirtumai.

(14)

2024 m. lapkričio 18 d. pastabose (10) Jungtinėse Amerikos Valstijose įsisteigęs eksportuojantis gamintojas „CF Industries Holdings, Inc.“ (toliau – CFI) pritarė Rusijos valdžios institucijoms dėl to, kad suinteresuotosios šalys negali patikrinti tam tikrų prašyme pateiktų duomenų, vertinimų ir šaltinių. CFI taip pat suabejojo dėl kai kurių pareiškėjo teiginių teisėtumo, nes prašyme ir Eurostato nurodyti duomenys, susiję su importu iš JAV 2020 ir 2021 m., skiriasi.

(15)

2024 m. lapkričio 18 d. pastabose (11)„JSC Nevinnomyssky Azot (Eurochem)“ ir „JSC Novomoskovsk Azot (NAK Azot)“ (toliau kartu – „Eurochem“) teigė, kad 2024 m. birželio 28 d.„Fertilizers Europe“ pateiktame prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą (toliau – pirminis prašymas) nepateikta pakankamai įrodymų, kad tikėtina, jog dėl KAN importo iš Rusijos dempingas arba žala tęsis. „Eurochem“ taip pat pakartojo, kad tokio pakankamų įrodymų pirminiame prašyme trūkumo negalima ištaisyti papildoma informacija, kurią pareiškėjas pateikė per trijų mėnesių laikotarpį iki pradinių priemonių galiojimo pabaigos. Šiuo atžvilgiu ji nurodė 2024 m. rugsėjo 9 d. nekonfidencialią prašymo atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą versiją, kuri suinteresuotosioms šalims buvo pateikta bylos medžiagoje. Todėl „Eurochem“ paprašė, kad Komisija pateiktų jai pirminį prašymą.

(16)

Be to, „Eurochem“ tvirtino, kad pirminiame prašyme nepateikta pakankamai įrodymų, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas veikiausiai tęstųsi. Ji teigė, kad pareiškėjo nustatyta eksporto kaina buvo akivaizdžiai netiksli, nes ji buvo pagrįsta neteisinga metodika ir nebuvo pagrįsta įrodymais. Konkrečiai „Eurochem“ teigė, kad prašyme neteisingai naudojama vidutinė metinė Rusijos importo kaina, tačiau turėjo būti remiamasi vidutinėmis mėnesinėmis importo kainomis, nes 2023 m. KAN kainos labai svyravo. Be to, prašyme vidutinė Rusijos KAN importo kaina 2023 m. buvo pagrįsta Eurostato duomenimis ir pakoreguota atsižvelgiant į vežimo Rusijoje ir iš Rusijos į Prancūziją (Ruaną) sąnaudas. „Eurochem“ teigimu, atliekant tokius koregavimus buvo neteisingai daroma prielaida, kad visam Rusijos importui reikalingos vežimo Rusijoje išlaidos, nes pagrindinis Rusijos eksportuotojas „Acron“ naudojosi savo KAN terminalu Estijoje ir kad visas Rusijos importas į ES įvežtas per Prancūziją, o „Eurochem“ duomenimis, trečdalis Rusijos KAN buvo importuota per kitas valstybes nares.

(17)

Be to, „Eurochem“ tvirtino, kad prašyme nepateikta įrodymų dėl kelių prielaidų dėl Rusijos kilmės KAN eksporto kainos nustatymo, pavyzdžiui, kad „Acron“ pardavė KAN iš Rusijos į ES, gabeno KAN Rusijos viduje ir iš Rusijos į Prancūziją, taip pat susijusių tokio gabenimo išlaidų. Šiuo atžvilgiu prašyme buvo nurodyti keli konfidencialūs priedai, tačiau nebuvo pateikta svarių tokio konfidencialumo priežasčių. „EuroChem“ teigė, kad nekonfidenciali šių priedų versija, kurioje nurodyti tam tikri intervalai, yra beprasmė ir nepakankama, kad suinteresuotosios šalys galėtų tinkamai suprasti pateiktą informaciją.

(18)

Be to, „Eurochem“ tvirtino, kad normaliosios vertės nustatymas taip pat buvo grindžiamas neteisinga metodika ir nebuvo pagrįstas įrodymais. „EuroChem“ nurodė, kad, priešingai nei nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje, prašyme buvo palygintos Rusijos gamyklos, kuri nevykdė pardavimo vidaus rinkoje, („JSC Acron“), eksporto kainos su gamyklos Rusijoje, kuri vykdė pardavimą vidaus rinkoje ir eksportui, (NAK arba „Nevinka“), pardavimo vidaus rinkoje kainomis. „Eurochem“ teigimu, prašyme turėjo būti nurodytos tos pačios gamyklos vidaus ir eksporto kainos arba vidutinės Rusijos eksporto ir pardavimo vidaus rinkoje kainos. Vietoj to prašyme klaidingai remtasi juridinių asmenų kainomis, kurios nebuvo palyginamos.

(19)

„EuroChem“ taip pat tvirtino, kad pareiškėjas nenaudojo trijų žinomų Rusijos rinkos KAN mėnesinių kainų šaltinių, t. y. „Argus“, „Chemcourier“ ir SPIMEX, ir vietoj to rėmėsi nepagrįstomis neįvardyto eksperto ar konsultanto spekuliacijomis. Be to, kadangi 2023 m. KAN kainos labai svyravo, prašyme normalioji vertė turėjo būti nustatyta remiantis mėnesinėmis vidaus rinkos kainomis, o ne vidutinėmis metinėmis kainomis.

(20)

„Eurochem“ taip pat pakartojo Rusijos valdžios institucijų pastabas dėl to, kad nebuvo tinkamai apibendrinta konfidenciali informacija apie normaliosios vertės duomenis.

(21)

Be to, „Eurochem“ teigė, kad prašyme nepateikta konkrečios padėties rinkoje įrodymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, ir kad sąnaudų koregavimo metodika, pagal kurią faktinės dujų sąnaudos Rusijoje pakeičiamos lyginamąja kaina, pagrįsta dujų kainomis Vaidhauze ir Baumgartene, buvo nesuderinama su taikytinomis PPO taisyklėmis. „EuroChem“ taip pat teigė, kad normaliosios vertės, pagrįstos JAV KAN gamintojų pardavimo, bendrosiomis ir administracinėmis (PBA) išlaidomis ir pelnu, apskaičiavimas taip pat prieštarautų ES ir PPO taisyklėms.

(22)

Be to, „Eurochem“ tvirtino, kad prašyme nepateikta pakankamai įrodymų, kad pasibaigus priemonių galiojimui žala tęstųsi dėl importo iš Rusijos, ir jame neišanalizuota, kokį poveikį turėjo įvairūs kiti Sąjungos pramonei žalą padarę veiksniai, kaip antai importas iš trečiųjų šalių, Sąjungos pramonės eksporto veiklos rezultatai, suvartojimo raida, karbamido kainos, padidėjusios Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudos ir Sąjungos gamintojų KAN pirkimas.

(23)

Komisija išnagrinėjo prašymą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį ir 5 straipsnį ir padarė išvadą, kad priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo inicijavimo reikalavimai įvykdyti. Komisija laikėsi nuomonės, kad prašyme pateikti prima facie įrodymai rodo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas veikiausiai tęstųsi ir (arba) pasikartotų, o Sąjungos pramonei daroma žala tęstųsi arba pasikartotų ir dėl to reikėtų inicijuoti tyrimą pagal teisės aktus. Kitaip tariant, buvo nustatyta, kad prašymas yra pakankamai pagrįstas, todėl jį reikia toliau nagrinėti. Toks vertinimas buvo atliktas prieš tris mėnesius iki pradinių priemonių galiojimo pabaigos. Inicijuojant tyrimą suinteresuotosioms šalims pateikta 2025 m. rugsėjo 9 d. prašymo versija buvo konsoliduotas prašymas ir tam tikri patvirtinamieji pareiškėjo pateikti įrodymai, kurie nebuvo nauji įrodymai ar argumentai, palyginti su pirmine prašymo versija. Konkrečiai kalbant apie „Eurochem“ prašymą pateikti pirminę prašymo versiją, Komisija juo pasidalijo su „Eurochem“2025 m. sausio 15 d. Šiuo atžvilgiu Teismas pažymi, kad, remiantis Teisingumo Teismo sprendimu sujungtose bylose C-554/23 P, C-568/23 P, Fertilizers Europe ir Komisija / Nevinnomysskiy Azot ir NAK „Azot“  (12), pagrindinio antidempingo reglamento 11 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad Komisija turi teisę atsižvelgti į įrodymus, kuriuos Sąjungos gamintojai jos prašymu pateikė per tris mėnesius iki antidempingo priemonių galiojimo pabaigos, kad nuspręstų, ar tikslinga atlikti šių antidempingo priemonių peržiūrą.

(24)

Todėl keturių šalių tvirtinimai, susiję su inicijavimo teisėtumu ir prašyme pateiktų įrodymų pakankamumu, buvo atmesti. Šiuo klausimu Komisija pabrėžė, kad prašyme atlikti peržiūrą turi būti pateikta pakankamai prima facie įrodymų. Visų pirma, pagal nusistovėjusią teismų praktiką, įrodymų, kurių reikia, kad būtų įvykdyti įrodymų pakankamumo kriterijai priemonių galiojimo termino tyrimui inicijuoti, kiekis ir kokybė nėra tokie patys kaip įrodymų, reikalingų preliminariai ar galutinai nustatyti dempingo ir žalos pasikartojimo arba tęsimosi tikimybę, kiekis ir kokybė (13).

(25)

Pareiškėjo pateiktame prašyme buvo pateikti išsamūs skaičiavimai, rodantys, kad dempingas Rusijoje tęsiasi, remiantis pareiškėjo pagrįstai turimais įrodymais. Komisija manė, kad pareiškėjo pateiktų įrodymų kiekis ir kokybė yra pakankami, kad būtų galima inicijuoti priemonių galiojimo termino peržiūrą. Šiuo atžvilgiu, priešingai, nei teigė „Eurochem“, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnį nereikalaujama, kad prašymas atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, apskaičiuojant dempingo skirtumą, tiksliai atspindėtų visus skirtingus nagrinėjamojo produkto platinimo kanalus nagrinėjamosiose šalyse ir Sąjungoje. Taip pat nėra teisinio reikalavimo, kad prašymas apimtų visą pardavimą vidaus rinkoje ar eksportui arba kad skaičiavimuose būtų pateikti išsamūs patikslinimai. Be to, pareiškėjo pateiktų vidutinių metinių skaičiavimų pakako prima facie dempingo skirtumui nustatyti. Pareiškėjas, pateikiantis prašymą atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, neprivalo kas mėnesį apskaičiuoti dempingo skirtumą iki inicijavimo etapo.

(26)

Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad nė viena iš „Eurochem“ pateiktų pastabų dėl žalos ir priežastinio ryšio, apibendrintų 22 konstatuojamojoje dalyje, negalėjo sukelti abejonių dėl išsamių susijusių įrodymų, pateiktų kartu su prašymu, pakankamumo.

(27)

Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad įrodymų, kurių reikalauja visų pirma „Eurochem“, kiekis ir kokybė akivaizdžiai viršija prima facie standartą. Todėl „Eurochem“ tvirtinimai buvo atmesti.

(28)

Rusijos valdžios institucijų tvirtinimas dėl Rusijos normaliosios vertės vertinimo metodikos toliau nagrinėjamas atitinkamame skirsnyje, kuriame aptariamas dempingo vertinimas, visų pirma 56, 60 ir 61 konstatuojamosiose dalyse.

(29)

Dėl MHTL tvirtinimo, kad trūksta dempingo pasikartojimo tikimybės įrodymų, Komisija sutiko, kad prašyme buvo nustatyti neigiami TT dempingo skirtumai. Jei nustačius priemones dempingas nustojo egzistuoti, atliekant priemonių galiojimo termino peržiūros analizę iš tiesų daugiausia dėmesio turi būti skiriama dempingo pasikartojimo tikimybei. Komisija pažymėjo, kad pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų, grindžiamų pagrįstai turimais duomenimis, kurie rodo TT dempingo pasikartojimo tikimybę pagal kelis tikėtinus scenarijus ir atitinka atitinkamą teisinį standartą. Komisija manė, kad MHTL pateikti argumentai negali paneigti prašyme pateiktų įrodymų pakankamumo.

(30)

Komisija laikėsi nuomonės, kad prašymas buvo pateiktas su pakankamai aiškia ir išsamia nekonfidencialia versija. Nekonfidencialioje versijoje suinteresuotosios šalys galėjo prasmingai suprasti teisines ir faktines prašymo priežastis, todėl inicijavimo etapu jos galėjo pateikti išsamias pastabas. Be to, Komisija pažymėjo, kad vykstant tyrimui pareiškėjas papildomai atskleidė informaciją ir prašymo priedus, kurie iš pradžių buvo konfidencialūs. Pareiškėjo dokumentas buvo įtrauktas į nekonfidencialią tyrimo bylą ir pateiktas suinteresuotosioms šalims. Todėl Komisija atmetė suinteresuotųjų šalių šiuo klausimu pateiktus tvirtinimus.

(31)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(32)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi tipiškumu pagal panašaus produkto gamybos ir pardavimo Sąjungoje apimtį 2023 m. liepos 1 d. – 2024 m. birželio 30 d. laikotarpiu. Taip pat buvo atsižvelgta į geografinį pasiskirstymą. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinktiems Sąjungos gamintojams teko apie 64 % visos apskaičiuotos panašaus produkto gamybos Sąjungoje apimties pradiniame etape ir 75 % Sąjungos gamintojų, kurie atsakė į pritarimo tyrimui vertinimo klausimus, pardavimo apimties. Atrinkti gamintojai – tipiški Sąjungos pramonės gamintojai.

(33)

Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Eksportuojantis gamintojas CFI teigė, kad siūloma imtis, kurią sudarė per daug Rytų Europos gamintojų, neatitiko nustatytų tipiškumo standartų, ir paprašė į atrinktų Sąjungos gamintojų sąrašą įtraukti papildomą (Nyderlandų) gamintoją. Komisija atmetė CFI tvirtinimą remdamasi tuo, kad atrinktos bendrovės buvo tipiškos Sąjungos pramonės gamybos ir pardavimo požiūriu ir, atsižvelgiant į Sąjungos gamintojų vietas, taip pat pagal geografinį pasiskirstymą, nes buvo atrinktos įvairių Sąjungos dalių (Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos) bendrovės.

(34)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(35)

Du nesusiję importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Atsižvelgdama į nedidelį atsakymų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

(36)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Rusijos, Trinidado ir Tobago ir Jungtinių Amerikos Valstijų eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(37)

Iš pradžių du Rusijos eksportuojantys gamintojai „JSC Nevinnomyssky Azot (Eurochem)“ ir „JSC Novomoskovsk Azot“ (toliau kartu – „Eurochem“, žr. 15 konstatuojamąją dalį) pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Atsižvelgdama į nedidelį skaičių, Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina, ir paragino abu eksportuojančius gamintojus pateikti išsamius klausimyno atsakymus.

(38)

Vienas Trinidado ir Tobago eksportuojantis gamintojas ir vienas Jungtinių Amerikos Valstijų eksportuojantis gamintojas pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Atsižvelgdama į nedidelį kiekvienos šalies eksportuojančių gamintojų skaičių, Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina, ir paragino abu eksportuojančius gamintojus pateikti išsamius klausimyno atsakymus.

(39)

Komisija paragino tris atrinktus Sąjungos gamintojus, du apie save pranešusius nesusijusius importuotojus ir keturis apie save pranešusius nagrinėjamųjų šalių eksportuojančius gamintojus užpildyti klausimynus, kurie inicijavimo dieną buvo paskelbti jos interneto svetainėje (14). Siekdama surinkti duomenis apie makroekonominius rodiklius, Komisija pareiškėjui išsiuntė klausimyną.

(40)

Klausimyno atsakymus pateikė trys atrinkti Sąjungos gamintojai, pareiškėjas, du nesusiję Sąjungos importuotojai ir abu Trinidado ir Tobago ir Jungtinių Amerikos Valstijų eksportuojantys gamintojai.

(41)

Du Rusijos eksportuojantys gamintojai iki Komisijos nustatyto termino nepateikė jokių klausimyno atsakymų.

(42)

2024 m. gruodžio 12 d. raštu Komisija informavo abu Rusijos eksportuojančius gamintojus, kad juos laiko nebendradarbiaujančiomis šalimis, ir informavo juos apie savo ketinimą taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir pasinaudoti turimais faktais, kad padarytų išvadas per tyrimą. Komisija taip pat informavo Rusijos valdžios institucijas apie savo ketinimą remtis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(43)

2024 m. gruodžio 19 d. raštu abu Rusijos eksportuojantys gamintojai nesutiko su ketinimu taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Tačiau abu Rusijos eksportuojantys gamintojai nepateikė likusių atsakymų į klausimyną, o veikiau suabejojo vykstančio peržiūros tyrimo inicijavimo teisėtumu. Visų pirma jie teigė, kad Komisija nepateikė „Fertilizers Europe“ prašymo atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą kopijos, nors privalėjo ją pateikti 2024 m. spalio 8 d., t. y. šios peržiūros inicijavimo dieną. Tuo remdamiesi abu Rusijos eksportuojantys gamintojai padarė išvadą, kad Komisija trukdė jiems bendradarbiauti atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą. Šis klausimas toliau nagrinėjamas 23 konstatuojamojoje dalyje.

(44)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį vykdomi tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

a)   Tolesnė procedūra

(45)

2025 m. lapkričio 20 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino toliau taikyti galiojančius antidempingo muitus. Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl šio faktų atskleidimo pateikti.

(46)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė. Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms.

(47)

Peržiūrimasis produktas yra tas pats kaip ir pradiniame tyrime, t. y. karbamido ir amonio nitrato mišiniai, turintys vandeninio arba amoniakinio tirpalo pavidalą (toliau – KAN), kurių KN kodas šiuo metu yra 3102 80 00 (toliau – peržiūrimasis produktas).

(48)

KAN yra skystos azoto trąšos, paprastai naudojamos kai kurioms lauko kultūroms.

(49)

Svarbiausias peržiūrimojo produkto ypatumas – azoto kiekis. Priklausomai nuo vandens kiekio tirpale, jis gali svyruoti nuo 28 % iki 32 % KAN. Apskritai importuojamus tirpalus sudaro 32 % KAN, nes labiau koncentruotus KAN yra pigiau vežti. Tačiau, nepriklausomai nuo azoto kiekio, laikoma, kad visi karbamido ir amonio nitrato tirpalai pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir cheminėmis savybėmis, todėl yra vienas produktas.

(50)

Šiame tyrime nagrinėjamasis produktas – Rusijos, Trinidado ir Tobago ir Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės peržiūrimasis produktas, kurio KN kodas šiuo metu yra 3102 80 00 .

(51)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines ir chemines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(52)

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(53)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu KAN toliau buvo importuojamas iš Rusijos, tik mažesniais kiekiais nei pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu (t. y. nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d.). Eurostato duomenimis, KAN importas iš Rusijos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė 12,4 % Sąjungos rinkos, palyginti su 13,4 % rinkos dalimi per pradinį tyrimą. Santykiniais skaičiais Rusijos KAN eksporto į ES apimtis sumažėjo 47 %, o absoliučiaisiais skaičiais – 289 952 tonomis.

(54)

Kaip minėta 42 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas Rusijos eksportuojantis gamintojas. Todėl Komisija pranešė Rusijos valdžios institucijoms, kad dėl nebendradarbiavimo ji ketino taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį su Rusija susijusiems faktams nustatyti. 2024 m. gruodžio 19 d.„EuroChem“ atsakė į Komisijos informaciją ir pakartojo neketinanti bendradarbiauti atliekant tyrimą dėl tariamų klaidų, padarytų inicijavimo etape, kaip aptarta 1.5 skirsnyje. Komisija negavo jokių kitų pastabų ar prašymų dėl bylas nagrinėjančio pareigūno įsitraukimo.

(55)

Taigi, remiantis pagrindinio reglamento 18 straipsniu, išvados dėl dempingo tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės buvo daromos remiantis turimais faktais, visų pirma, pareiškėjų prašyme pateiktais duomenimis ir Eurostato statistiniais importo duomenimis.

(56)

Kaip minėta 55 konstatuojamojoje dalyje, Rusijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, todėl normaliajai vertei nustatyti Komisija rėmėsi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija naudojo pareiškėjų prašyme pateiktus duomenis. Šie duomenys buvo pagrįsti rinkos tyrimais, prie kurių pareiškėjas turėjo prieigą. Apskaičiuotą normaliąją vertę sudarė vidaus rinkos kaina EXW sąlygomis – 165 EUR už toną 2023 m.

(57)

Kadangi Rusijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, eksporto kainai nustatyti Komisija rėmėsi turimais faktais.

(58)

Eksporto kaina buvo nustatyta remiantis prašyme pateiktais rinkos tyrimų duomenimis. Taigi 2023 m. eksporto kaina EXW sąlygomis buvo 135 EUR už toną.

(59)

Kaip minėta ankstesnėse konstatuojamosiose dalyse, palyginimui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį atlikti Komisija naudojo normaliosios vertės ir eksporto kainų duomenis, pakoreguotus pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis.

(60)

Atlikus minėtą palyginimą nustatyta, kad eksporto į Sąjungą kainos, išreikštos CIF vertės procentine dalimi, buvo 16,7 % mažesnės už nustatytą normaliąją vertę. Bet kuriuo atveju Komisija nustatė, kad jei ji remtųsi apskaičiuota normaliąja verte, pagrįsta pakoreguotomis gamtinių dujų kainomis (15), tai lemtų dar didesnį eksporto kainų ir nustatytos normaliosios vertės skirtumą – t. y. 44 %.

(61)

Kadangi buvo nustatytas Rusijos dempingas pagal bet kurį tikėtiną scenarijų, Komisija manė, kad „Eurochem“ tvirtinimai, kuriais siekiama neleisti taikyti apskaičiuotosios normaliosios vertės metodikos, kaip apibendrinta 21 konstatuojamojoje dalyje, yra nepagrįsti.

(62)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

(63)

Vienintelis žinomas KAN gamintojas Trinidade ir Tobage nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo MHTL.

(64)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu KAN importas iš Trinidado ir Tobago, vertinant absoliučiaisiais skaičiais, buvo beveik toks pat kaip pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu. Eurostato duomenimis, KAN importas iš Trinidado ir Tobago peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė apie 9,8 % Sąjungos rinkos, palyginti su 8,1 % rinkos dalimi per pradinį tyrimą. Santykinis rinkos dalies padidėjimas paaiškinamas gerokai mažesniu Sąjungos suvartojimu peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su pradiniu tiriamuoju laikotarpiu.

(65)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar visa MTHL pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška.

(66)

Kadangi vidaus rinkoje panašus produktas nebuvo parduodamas ir buvo neįmanoma rasti vidaus rinkos kainų (nebuvo jokio suvartojimo vidaus rinkoje), Komisija normaliąją vertę apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį ir 6 dalies b punktą.

(67)

Normalioji vertė apskaičiuota prie bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidutinių panašaus produkto gamybos sąnaudų per peržiūros tiriamąjį laikotarpį pridėjus:

(68)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu MHTL į Sąjungą eksportavo tik per susijusias bendroves, veikiančias kaip importuotojai. Visas pardavimas į Sąjungą vyko per susijusį importuotoją Vokietijoje. Šis susijęs importuotojas pardavė nagrinėjamąjį produktą nepriklausomiems pirkėjams Vokietijoje arba susijusioms bendrovėms Prancūzijoje ir Ispanijoje, kurios savo ruožtu pardavė nagrinėjamąjį produktą nepriklausomiems pirkėjams savo atitinkamose nacionalinėse rinkose.

(69)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kaina buvo nustatyta remiantis kaina, kuria importuotas produktas buvo pirmą kartą perparduotas nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Šiuo atveju kaina buvo pakoreguota atsižvelgiant į visas sąnaudas, kurios buvo patirtos nuo importo iki perpardavimo, įskaitant PBA išlaidas ir skiedimo ir maišymo išlaidas, taip pat atsižvelgiant į pagrįstą pelną.

(70)

Kalbant apie konkrečiai su šiuo atveju susijusias skiedimo ir maišymo išlaidas, tiriamuoju laikotarpiu MHTL eksportavo tik KAN, kurių azoto kiekis yra 32 %. Tačiau susiję importuotojai nepriklausomiems pirkėjams pardavė KAN, kurių azoto kiekis yra 32 % arba mažesnis. Todėl, jeigu nagrinėjamasis produktas buvo atskiestas vandeniu arba sumaišytas su siera, kad būtų pasiektas mažesnis azoto kiekis, 69 konstatuojamojoje dalyje nurodyti koregavimai taip pat buvo taikomi susijusio importuotojo patirtoms papildomoms skiedimo ir maišymo išlaidoms.

(71)

Komisija pagal produktų rūšis patikrino apskaičiuotą normaliąją vertę, nustatytą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalies ir 6a dalies b punktą, ir bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo eksporto kainą EXW sąlygomis, kaip nustatyta pirmiau.

(72)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgiama į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Koregavimai atlikti atsižvelgiant į frachto ir draudimo išlaidas, muitus, tvarkymo, krovos ir papildomas išlaidas bei sandėliavimo išlaidas, taip pat į susijusio importuotojo patirtas papildomas skiedimo ir maišymo išlaidas.

(73)

Kalbant apie MHTL, vertindama bendradarbiaujantį eksportuojantį gamintoją Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies peržiūrimojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(74)

Taikant 70 konstatuojamojoje dalyje aprašytą metodiką, MHTL dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, buvo 35,1 %. Todėl padaryta išvada, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

(75)

Po faktų atskleidimo DAKOFO (16) teigė, kad Trinidado ir Tobago kilmės KAN į Sąjungą buvo importuojamas ne dempingo kainomis. Siekdama įvertinti eksporto į Sąjungą kainą, DAKOFO rėmėsi KAN importo kainų kotiravimu Frederisijos terminale, kuris, DAKOFO teigimu, yra didžiausias Baltijos jūros regiono terminalas, tvarkantis KAN siuntas. Dėl normaliosios vertės DAKOFO laikėsi nuomonės, kad KAN Trinidado ir Tobago vidaus rinkoje neparduodamas. Todėl ji naudojo apskaičiuotą normaliąją vertę, pagrįstą paskelbtomis „New Orleans“ (NOLA) CIF kainomis.

(76)

Komisija DAKOFO tvirtinimą atmetė. Kaip nurodyta 65–74 konstatuojamosiose dalyse, apskaičiuodama dempingą Komisija rėmėsi patikrintais vienintelio bendradarbiaujančio gamintojo duomenimis ir, remdamasi turima informacija, vienintelio Trinidado ir Tobago KAN gamintojo duomenimis. Šiuos duomenis Komisija patikrino vietoje. Kadangi atlikus šį skaičiavimą nustatytas dempingas, patvirtinama Komisijos išvada, kad Trinidadas ir Tobagas toliau vykdo dempingą.

(77)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš JAV buvo toliau importuojamas KAN, tik mažesniais kiekiais nei pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu. Eurostato duomenimis, KAN importas iš JAV peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė apie 20,6 % Sąjungos rinkos, palyginti su 16,2 % rinkos dalimi per pradinį tyrimą.

(78)

Remdamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar visa vienintelio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo CFI pardavimo vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška. Pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos jo peržiūrimojo produkto pardavimo eksportui į Sąjungą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį apimties. Tuo remiantis nustatyta, kad bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo bendras panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(79)

Tada Komisija nustatė bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduodamo produkto rūšis, kurios buvo tokios pačios arba panašios į eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšis.

(80)

Tada Komisija išnagrinėjo, ar, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalimi, bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidaus rinkoje parduotas kiekvienos rūšies, kuri buvo tokia pati arba panaši į eksportui į Sąjungą parduoto produkto rūšį, produkto kiekis buvo tipiškas. Tam tikros rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje yra tipiškas, jei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu visa tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudaro ne mažiau kaip 5 % visos tos pačios ar panašios rūšies produkto pardavimo eksportui į Sąjungą apimties. Komisija nustatė, kad vienintelės rūšies produkto, kurį bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas pardavė eksportui į Sąjungą, pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(81)

Vėliau Komisija nustatė kiekvienos rūšies produkto pelningo pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dalį, kad galėtų nuspręsti, ar apskaičiuojant normaliąją vertę remtis faktiniu pardavimu vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį.

(82)

Normalioji vertė grindžiama faktine kiekvienos rūšies produkto vidaus rinkos kaina, neatsižvelgiant į tai, ar tas pardavimas buvo pelningas, jeigu:

(83)

Šiuo atveju normalioji vertė yra tos rūšies produkto viso pardavimo vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vidutinė svertinė kaina.

(84)

Normalioji vertė yra kiekvienos rūšies produkto, tik pelningai parduoto vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, faktinė vidaus rinkos kaina, jeigu:

(85)

Išanalizavus pardavimą vidaus rinkoje nustatyta, kad [95–100] % viso produktų pardavimo vidaus rinkoje buvo pelningas ir kad vidutinė svertinė pardavimo kaina buvo didesnė už gamybos sąnaudas. Todėl normalioji vertė buvo apskaičiuota kaip viso pardavimo vidaus rinkoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kainų svertinis vidurkis.

(86)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą peržiūrimąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(87)

Komisija bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę ir eksporto kainą palygino remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis, kaip nustatyta pirmiau.

(88)

Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koregavo normaliąją vertę ir (arba) eksporto kainą, kad būtų atsižvelgiama į skirtumus, kurie daro poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Koregavimas buvo pritaikytas atsižvelgiant į nuolaidas, lengvatas ir kiekių skirtumus, transporto, draudimo, tvarkymo, krovimo ir papildomas išlaidas, taip pat į kredito išlaidas.

(89)

Vertindama bendradarbiaujantį eksportuojantį gamintoją Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies peržiūrimojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(90)

Tuo remiantis buvo nustatyta, kad bendradarbiaujančio gamintojo vidutinis svertinis dempingo skirtumas, išreikštas CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, buvo 52,2 %. Todėl padaryta išvada, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingas tęsėsi.

(91)

Po faktų atskleidimo DAKOFO teigė, kad JAV kilmės KAN į Sąjungą buvo importuojamas ne dempingo kainomis. Siekdama įvertinti eksporto į Sąjungą kainą, DAKOFO rėmėsi KAN importo kainų kotiravimu Frederisijos terminale, kuris, DAKOFO teigimu, yra didžiausias Baltijos jūros regiono terminalas, tvarkantis KAN siuntas (žr. 75 konstatuojamąją dalį). Kalbant apie normaliąją vertę, DAKOFO naudojo paskelbtas „New Orleans“ (NOLA) CIF kainas, atsižvelgdama į tai, kad šios kainos atitinka JAV mokėtinas vidaus rinkos kainas.

(92)

Komisija DAKOFO tvirtinimą atmetė. Kaip nurodyta 78–90 konstatuojamosiose dalyse, apskaičiuodama dempingą Komisija rėmėsi patikrintais vienintelio bendradarbiaujančio JAV KAN gamintojo duomenimis. Šiuos duomenis Komisija patikrino vietoje. Kadangi atlikus šį skaičiavimą nustatytas dempingas, patvirtinama Komisijos išvada, kad JAV toliau vykdo dempingą.

(93)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas Rusijos dempingas, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės nebebūtų taikomos. Buvo analizuojami šie papildomi elementai: Rusijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai bei Sąjungos rinkos patrauklumas.

(94)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu bendri Rusijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai buvo dideli. Remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis, bendri visų žinomų Rusijos gamintojų gamybos pajėgumai viršijo 3 500 000 tonų per metus, o nepanaudoti pajėgumai bet kuriais nagrinėjamojo laikotarpio metais sudarė vidutiniškai apie 30 %.

(95)

Komisija išnagrinėjo, ar tikėtina, kad Rusijos eksportuojantys gamintojai padidintų pardavimą eksportui į Sąjungos rinką dempingo kainomis, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(96)

Antidempingo priemonės nesumažino Sąjungos rinkos patrauklumo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu metinė importo apimtis siekė daugiau kaip 300 000 tonų per metus, t. y. beveik pusę importo apimties, nustatytos pradiniu tiriamuoju laikotarpiu, ir daugiau nei pusę metinio vidurkio, nustatyto pradinio tyrimo nagrinėjamuoju laikotarpiu, kuris truko nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. Taip pat primenama, kad šis pardavimas į Sąjungą, net ir taikant antidempingo priemones, buvo vykdomas dempingo kainomis. Todėl, jei priemonės nustotų galioti, importo dempingo kaina apimtis veikiausiai padidėtų.

(97)

Taikomos antidempingo priemonės nesutrukdė Rusijos gamintojams toliau parduoti didelį KAN kiekį į Sąjungą dempingo kainomis. Jei būtų leista nebetaikyti priemonių, tikėtina, kad šie gamintojai į Sąjungą parduotų dar didesnį kiekį dempingo kainomis, nes jie turi nepanaudotų pajėgumų, kad galėtų tai padaryti (žr. 94 konstatuojamąją dalį).

(98)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas (žr. 74 konstatuojamąją dalį), Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės nebebūtų taikomos. Buvo analizuojami šie papildomi elementai: Trinidado ir Tobago gamybos pajėgumai, nepanaudoti pajėgumai ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(99)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu bendri Trinidado ir Tobago gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai buvo dideli. Nagrinėjamuoju laikotarpiu metiniai nepanaudoti pajėgumai vidutiniškai viršijo 400 000 tonų, o 2023 m. pasiekė daugiau kaip 700 000 tonų.

(100)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu antidempingo priemonės nesumažino Sąjungos rinkos patrauklumo. Per nagrinėjamąjį laikotarpį metinė importo iš Trinidado ir Tobago apimtis pasiekė daugiau kaip 400 000 tonų per metus, t. y. daugiau nei pradiniu tiriamuoju laikotarpiu ir artima pradinio tyrimo nagrinėjamuoju laikotarpiu, kuris truko nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d., nustatytam metiniam vidurkiui. Taip pat primenama, kad šis pardavimas į Sąjungą, net ir taikant antidempingo priemones, buvo vykdomas dempingo kainomis. Todėl tikėtina, kad baigus galioti priemonėms importas dempingo kaina toliau didėtų.

(101)

Taikomos antidempingo priemonės nesutrukdė MHTL toliau parduoti didelį KAN kiekį į Sąjungą. Jei priemonės nustotų galioti, tikėtina, kad MHTL į Sąjungą parduotų dar didesnį kiekį dempingo kainomis, nes MHTL turi nepanaudotų pajėgumų, kad galėtų tai padaryti.

(102)

Nustačiusi, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo dempingo tęsimosi tikimybę, jei priemonės nebebūtų taikomos. Šiuo atžvilgiu Komisija nagrinėjo JAV gamybos pajėgumus, nepanaudotus pajėgumus ir Sąjungos rinkos patrauklumą.

(103)

Tiek pradiniu tiriamuoju laikotarpiu, tiek peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis JAV gamintojas buvo CFI. Prašyme nurodyta, kad JAV yra kitų KAN gamintojų. Šie gamintojai nebendradarbiavo nei atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą, nei atliekant pradinį tyrimą. Manoma, kad jų gamybos pajėgumai greičiausiai nebus naudojami eksportui į Sąjungą. Todėl, laikydamasi konservatyvaus požiūrio, Komisija atsižvelgė tik į nepanaudotus CFI pajėgumus, kuriuos galima naudoti eksportui į Sąjungą. Šie nepanaudoti pajėgumai per nagrinėjamąjį laikotarpį sudarė daugiau kaip 200 000 tonų per metus. Bendri CFI pajėgumai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sudarė [6 000 000–6 500 000] tonų per metus.

(104)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu antidempingo priemonės nesumažino Sąjungos rinkos patrauklumo JAV KAN eksportuojantiems gamintojams. Išskyrus 2021 m., metinis eksporto iš JAV į Sąjungą kiekis viršijo 550 000 tonų per metus, t. y. jis yra reikšmingas ir tik apie 150 000 tonų mažesnis nei pradiniu tiriamuoju laikotarpiu. Taip pat primenama, kad šis pardavimas į Sąjungą, net ir taikant antidempingo priemones, buvo vykdomas dempingo kainomis. Todėl tikėtina, kad baigus galioti priemonėms importas dempingo kaina toliau didėtų.

(105)

Taikomos antidempingo priemonės nesutrukdė CFI toliau parduoti didelį KAN kiekį į Sąjungą. Jei priemonės nustotų galioti, tikėtina, kad CFI parduos į Sąjungą bent maždaug tokį patį kiekį, kuris peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo parduotas dempingo kainomis, arba net padidins į Sąjungą parduodamą kiekį, nes CFI turi nepanaudotų pajėgumų, kad galėtų tai padaryti (žr. 103 konstatuojamąją dalį). Nors KAN vidaus rinkoje gali būti parduodamas didesnėmis kainomis, palyginti su Sąjungos rinka, nėra jokių požymių, kad JAV KAN rinka toliau augtų, todėl mažai tikėtina, kad ji absorbuotų kokių nors nepanaudotų pajėgumų. Be to, CFI siekia kuo geriau išnaudoti savo gamybos pajėgumus ir parduoti bet kokią laisvų nepanaudotų pajėgumų produkciją eksporto rinkoms, įskaitant Sąjungos rinką.

(106)

Po faktų atskleidimo CFI tvirtino, kad Komisija neatliko perspektyvinio vertinimo, kurio reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. CFI pridūrė, kad peržiūros tiriamajam laikotarpiui buvo būdingos ypatingos, netipiškos aplinkybės, įskaitant tiekimo trūkumą, dėl kurio į Sąjungą ėmė importuoti nedideli eksportuotojai. Be to, CFI tvirtino, kad Komisija neįvertino, ar CFI turėjo paskatų ateityje parduoti tokiomis pačiomis kainomis ir ar dujų kainos, kurios, kaip CFI tikėjosi, sumažės po 2024 m., turėtų įtakos kainų skirtumams, ar Sąjungos gamintojų atsigavimas turėtų įtakos būsimai JAV gaminamo KAN paklausai ir ar JAV vidaus paklausos tendencijos apribotų eksporto galimybes. Galiausiai CFI teigė, kad JAV eksportą lėmė laikinas trūkumas Sąjungoje, o ne struktūrinės paskatos vykdyti dempingą.

(107)

Kalbant apie bendrą tvirtinimą dėl neatlikto perspektyvinio vertinimo, Komisija atkreipė CFI dėmesį į 102–105 konstatuojamosiose dalyse nurodytą vertinimą.

(108)

Dėl netipiško peržiūros tiriamojo laikotarpio pobūdžio Komisija pažymėjo, kad importo iš JAV, kuriam teko daugiau nei 20 % visos Sąjungos rinkos (žr. 2 lentelę), apimtis jokiu būdu negali būti laikoma nereikšminga. Komisija suprato, kad CFI turėjo omenyje ne „nedidelius eksportuotojus“, bet „nedidelį eksportą“.

(109)

Priešingai, nei tvirtino CFI, Komisija vertino, ar CFI turėtų aiškią paskatą toliau parduoti KAN į Sąjungą dempingo kainomis (žr. 105 konstatuojamąją dalį). Be to, Komisija nustatė, kad ne tik peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, bet ir 2022 bei 2023 m. CFI bendrosios vidaus rinkos kainos viršijo CFI sąskaitose faktūrose nurodytas bendrąsias eksporto į Sąjungą kainas, o tai aiškiai rodo nuoseklią dempingo praktiką per visą nagrinėjamąjį laikotarpį. Nustatyta, kad CFI užima tvirtą padėtį JAV vidaus rinkoje, kurioje per nagrinėjamąjį laikotarpį ji pardavė ne mažiau kaip 95 % savo produkcijos. Nėra akivaizdžios priežasties, kodėl CFI sumažintų vidaus rinkos kainas (iki eksporto kainų lygio) ir taip atsisakytų pagrindinio pelno šaltinio. Tuo pačiu mažai tikėtina, kad, atsižvelgiant į konkurencingesnę Sąjungos rinkos struktūrą, CFI parduotų KAN Sąjungos rinkoje aukštomis kainomis, kurios taikomos JAV vidaus rinkoje.

(110)

Komisija taip pat paaiškino, kad nereikia vertinti jokio dujų kainų poveikio būsimiems kainų skirtumams. Kaip nurodyta 102 ir 118 konstatuojamosiose dalyse, atliekant dabartinį dempingo tęsimosi tikimybės vertinimą nebūtina nagrinėti kainų skirtumų. Dėl tų pačių priežasčių nuspręsta, kad nebūtina analizuoti, ar Sąjungos gamintojų atsigavimas turėtų įtakos būsimai JAV gaminamo KAN paklausai. Nepaisant to, galima tikėtis, kad tol, kol JAV kilmės KAN bus siūlomas kainomis, dėl kurių priverstinai mažinamos Sąjungos gamintojų kainos, JAV pagaminto KAN paklausa išliks.

(111)

Dėl to, ar dėl JAV vidaus paklausos tendencijų galėjo būti apribotos eksporto galimybės, Komisija priminė, kad ji nustatė, jog JAV vidaus rinka neturėtų toliau augti (105 konstatuojamoji dalis). Bet kuriuo atveju CFI nepateikė jokios priešingos analizės, t. y. analizės, iš kurios būtų matyti, kad JAV vidaus rinka ateityje greičiausiai augs.

(112)

Dėl CFI tvirtinimo, kad nebuvo struktūrinių paskatų vykdyti dempingą, daroma nuoroda į 109 konstatuojamąją dalį, kurioje Komisija paaiškino, kodėl dėl stiprios CFI padėties JAV vidaus rinkoje, dėl kurios ji galėjo gauti didelį pelną, ir dėl daug konkurencingesnės eksporto rinkos Sąjungoje iš tiesų susidarė struktūrinio dempingo padėtis, kuri greičiausiai išliks.

(113)

Be to, CFI teigė, kad Komisija neanalizavo, ar bent 200 000 tonų per metus CFI nepanaudoti pajėgumai iš tikrųjų buvo reikalingi vidaus ir trečiųjų šalių pirkėjams aptarnauti, taip pat nenagrinėjo apimties nukreipimo į Sąjungą alternatyviųjų sąnaudų. Ji taip pat pažymėjo, kad, viena vertus, išvada, jog Sąjungos rinka išliko patraukli, nes CFI eksporto apimtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu viršijo bent 550 000 tonų, ir, kita vertus, išvada, kad tikėtina, jog netaikant priemonių dempingas tęsis, yra cikliškas argumentavimas.

(114)

Komisija su CFI tvirtinimais nesutiko. Nepaisant 103 konstatuojamojoje dalyje pateikto vertinimo, Komisija nustatė, kad net jei ateityje jokie įvertinti nepanaudoti pajėgumai nebus panaudoti eksportui į Sąjungą arba bus panaudota tik nedidelė jų dalis, tikėtina, kad ateityje į Sąjungą toliau bus eksportuojamas bent 550 000 tonų KAN kiekis (17) per metus, o tai yra mažiausias kiekis, kurį CFI eksportavo per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį, patenkantį į nagrinėjamąjį laikotarpį. Tokia eksporto apimtis yra didelė (20 % rinkos dalis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, žr. 2 lentelę), palyginti su Sąjungos suvartojimu. Be to, atlikus tyrimą patvirtinta, kad toks importas į Sąjungą buvo vykdomas dempingo kainomis. Atsižvelgiant į tai, kad dempingas tęsėsi, kol buvo taikomos antidempingo priemonės, tikėtina, kad toks dempingas tęstųsi, jei priemonės nustotų galioti. Toks motyvavimas nėra cikliškas argumentavimas, juo veikiau daroma išvada dėl pasekmių ar tikimybės, grindžiamos dabartiniais įvykiais.

(115)

CFI taip pat tvirtino, kad JAV eksporto padidėjimas 2022 ir 2023 m. buvo atsakas į išskirtinį didelių Sąjungos kainų, ribotos Sąjungos gamybos ir sumažėjusių kitų tiekėjų galimybių derinį. Sąjungos gamintojams atnaujinus gamybą ir Sąjungos kainoms vėl pasiekus įprastą lygį, JAV eksportas pradėjo mažėti. Ji teigė, kad tai galima patvirtinti 2 lentelėje pateiktais Eurostato duomenimis, iš kurių matyti, kad JAV importo į Sąjungą apimtis sumažėjo nuo 853 263 tonų 2022 m. iki 536 569 tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(116)

Komisija su CFI tvirtinimu nesutiko. Pirma, Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatyta importo apimtis sudarė daugiau kaip 20 % Sąjungos suvartojimo rinkos dalies (žr. 2 lentelę). Be to, nustatyta, kad šis importas buvo vykdomas dempingo kaina, kaip parodė tyrimas. Komisija taip pat priminė, kad net ir nesant išskirtinių išorės veiksnių (pvz., sparčiai didėjančių dujų kainų ir vėlesnių tiekimo sutrikimų, dėl kurių, CFI nuomone, iš esmės padidėjo eksporto iš JAV apimtis), KAN eksportas iš JAV į Sąjungą 2016, 2017 m. ir pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d., kasmet siekė daugiau kaip 540 000 tonų (žr. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2019/576 (18) 2 lentelę). Tai rodo, kad visais laikotarpiais, kuriuos Komisija nagrinėjo nuo 2016 m., KAN eksporto į Sąjungą apimtis buvo didelė.

(117)

Galiausiai CFI pažymėjo, kad pagal faktų atskleidimo dokumento 96 punktą Komisija ketino išanalizuoti kainų Sąjungoje ir JAV skirtumą ir eksporto į Sąjungą ir trečiąsias šalis kainų ir kainų JAV skirtumą. Tačiau atskleidimo dokumente tokia analizė nebuvo pateikta.

(118)

Komisija paaiškino, kad nurodytų kainų skirtumų analizė nėra būtina norint padaryti išvadą, jog dempingas greičiausiai tęsis, jei nebus taikomos priemonės. Šiai išvadai padaryti pakako JAV gamybos pajėgumų ir nepanaudotų pajėgumų bei Sąjungos rinkos patrauklumo analizės (žr. 102–105 konstatuojamąsias dalis).

(119)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija patvirtino išvadą, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, dempingas veikiausiai tęstųsi.

(120)

Panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino maždaug 20 gamintojų (grupių). Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(121)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo 2 299 135 tonos. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, t. y. „Fertilizers Europe“ surinktais duomenimis ir pareiškėjui prieinamais rinkos tyrimais. Kaip nurodyta 32 konstatuojamojoje dalyje, buvo atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Remiantis patikrintais duomenimis, jie pagamino beveik 70 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(122)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi viso Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimtimi, pridėjusi Eurostato užregistruotą importą iš visų trečiųjų šalių.

(123)

Sąjungos suvartojimo raida:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(124)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 23 %. Šį Sąjungos suvartojimo sumažėjimą galima paaiškinti keliomis priežastimis: laikinai sumažėjo KAN gamyba Sąjungoje, kai 2022 m. padidėjo dujų ir energijos kainos; tais pačiais metais labai padidėjo importo apimtis ir taikyta geriausia maisto medžiagų naudojimo ūkininkavimo srityje praktika, kuria ribojamas mineralinių trąšų naudojimas (19).

(125)

Komisija nagrinėjo, ar nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamojo produkto importą pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį reikėtų vertinti bendrai.

(126)

Pagal tą nuostatą importas daugiau kaip iš vienos šalies bendrai vertinamas tik tuomet, jeigu nustatoma, kad:

(127)

Inicijavimo etape MHTL teigė, kad importas iš Trinidado ir Tobago turėtų būti vertinamas atskirai dėl pasikeitusių aplinkybių, palyginti su pradiniu tyrimu. Konkrečiai, MHTL teigimu, atskiras TT importo vertinimas būtų buvęs pagrįstas atsižvelgiant į tai, kad prašyme nustatyta, jog TT dempingo nebuvo, TT eksportuotojai buvo patikimi ir politiškai stabilūs Sąjungos partneriai ir skyrėsi nuo eksportuotojų iš Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, o TT importas (kurio kainos buvo didesnės nei kitų kilmės šalių importas ir kurio apimtis gerokai mažesnė nei importo iš Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų kartu) negalėjo padaryti materialinės žalos Sąjungos pramonei. Komisija tokius tvirtinimus atmetė. Sprendimas, ar importuojamus kiekius reikėtų vertinti bendrai, turi būti priimamas remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatytais kriterijais, kurie šiuo atveju buvo įvykdyti, kaip išsamiai paaiškinta 129–132 konstatuojamosiose dalyse. Jokie kiti MHTL iškelti klausimai negalėjo kelti abejonių, ar tikslinga nagrinėti importą iš Trinidado ir Tobago kartu su importu iš JAV ir Rusijos (20).

(128)

Eksportuojantis gamintojas CFI paprašė Rusijos importą vertinti atskirai nuo importo iš Trinidado ir Tobago ir Jungtinių Amerikos Valstijų. CFI savo tvirtinimą grindė Hardboard (21) ir Wire Rod (22) bylomis (susijusiomis su kitomis šalimis nei Rusija) ir nurodė i) unikalias Rusijos gamintojų sąnaudų struktūras, atsirandančias dėl reguliuojamų dujų kainų vidaus rinkoje; ii) geopolitinius veiksnius (t. y. Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir su juo susijusias Vakarų sankcijas Rusijai); iii) skirtingą kainodaros elgseną, nes Rusija nukreipė savo gamtinių dujų atsargas į galutinės grandies azoto produktų sektorių ir iv) prašymą, kuriame rodomas didelis priverstinis kainų mažinimas tik Rusijos atžvilgiu. Komisija pažymėjo, kad CFI nurodytose bylose nagrinėta padėtis skyrėsi nuo padėties per šį tyrimą, todėl šių argumentų nebuvo galima pritaikyti šiam tyrimui. Pavyzdžiui, byloje Hardboard, kurioje importas iš Brazilijos buvo vertinamas atskirai, importas iš Brazilijos buvo susijęs su tam tikros rūšies produktu, kuris buvo naudojamas labai skirtingai. Komisija mano, kad atliekant šią peržiūrą taip tikrai nėra importuojamo KAN atveju. Wire Rod atveju importas iš Turkijos nebuvo vertinamas bendrai, visų pirma dėl to, kad jo kainos buvo labai didelės, o Turkijos ir kitų veiklos vykdytojų konkurencijos sąlygos nebuvo laikomos panašiomis, o importas iš Moldovos Respublikos buvo vertinamas atskirai, nes dėl jo Sąjungos pramonės kainos nebuvo priverstinai mažinamos, o žalos skirtumas buvo mažesnis už de minimis žalos ribą. Šiame tyrime nė viena nagrinėjamoji šalis nenustatė neįprastai didelių kainų, o priverstinis kainų mažinimas yra reikšmingas, atsižvelgiant į tai, kad tokios prekės kaip KAN yra jautrios kainų pokyčiams. Po faktų atskleidimo CFI teigė, kad Komisija neatliko išsamios analizės pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies b punktą (t. y. išsamios skirtingos kilmės produktų konkurencijos sąlygų analizės) ir kad JAV, Rusijos ar TT vykdomo dempingo pobūdis ir šaltinis skyrėsi, t. y. Rusijos dempingas būtų susijęs su struktūriniais valstybės sukeltais sąnaudų iškraipymais. Komisija nesutiko ir pažymėjo, kad importuotų produktų ir panašaus Sąjungos produkto konkurencijos sąlygos išsamiai nagrinėjamos 131 konstatuojamojoje dalyje ir kad atliekant tokią analizę dempingo pobūdis nėra svarbus.

(129)

Nustatyti importo iš kiekvienos iš trijų nagrinėjamųjų šalių dempingo skirtumai buvo daug didesni nei de minimis riba, nustatyta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje.

(130)

Importo iš kiekvienos nagrinėjamosios šalies apimtis nebuvo nežymi, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importo iš Rusijos rinkos dalis buvo 12,4 %, importo iš Trinidado ir Tobago – 9,8 %, o importo iš Jungtinių Amerikos Valstijų – 20,6 %. Nors importo iš Trinidado ir Tobago apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo, šiam importui vis dar tenka didelė Sąjungos rinkos dalis (9,8 %).

(131)

Importo dempingo kaina iš Rusijos, Trinidado ir Tobago ir Jungtinių Amerikos Valstijų bei importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių ir Sąjungos pramonės panašaus produkto konkurencijos sąlygos buvo panašios. Konkrečiau, importuojami produktai konkuravo tarpusavyje ir su Sąjungoje gaminamu panašiu produktu. Taip yra todėl, kad importuoti ir vietiniai produktai parduodami tais pačiais pardavimo kanalais ir panašių kategorijų pirkėjams. Dažnai įvairios kilmės KAN maišomas talpyklose. Peržiūrimasis produktas yra pakeičiama vienarūšė biržos prekė ir daugiausia buvo konkuruojama tik kainos atžvilgiu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu tiek vietos gamintojų, tiek nagrinėjamųjų šalių (vertinant bendrai ir atskirai) pardavimo į Sąjungą kainos buvo didžiausios 2022 m., o vėliau gerokai sumažėjo. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, nors importo iš TT kainos iš esmės buvo tokios pačios kaip 2021 m., Rusijos importo kainos sumažėjo 39 %. JAV kainos taip pat sumažėjo, tačiau šiek tiek mažiau. Importo iš bet kurios nagrinėjamosios šalies kainos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo iki lygio, kuris buvo mažesnis už Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje kainas.

(132)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija laikėsi nuomonės, kad pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatyti kriterijai buvo tenkinami, o nustatant žalą importas iš Rusijos, Trinidado ir Tobago bei Jungtinių Amerikos Valstijų buvo nagrinėjamas bendrai.

(133)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo rinkos dalis nustatyta importo apimtį lyginant su Sąjungos suvartojimu.

(134)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių raida:

2 lentelė

Importo apimtis ir rinkos dalis

(135)

Importas iš nagrinėjamųjų šalių nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 109 %. Rinkos dalies padidėjimas buvo dar didesnis, nes nagrinėjamojo importo rinkos dalis padidėjo 171 %, nuo 15,8 % 2021 m. iki 42,8 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Kadangi per tą patį laikotarpį Sąjungos suvartojimas sumažėjo 23 %, smarkus nagrinėjamųjų šalių rinkos dalies padidėjimas buvo akivaizdžiai žalingas kitiems rinkos dalyviams, t. y. Sąjungos pramonei.

(136)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato duomenimis.

(137)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių vidutinės svertinės kainos raida:

3 lentelė

Importo kaina (EUR už toną)

(138)

Importo iš nagrinėjamųjų šalių kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 19 %. 2022 m. importo kainos padidėjo dėl vyraujančių rinkos sąlygų, visų pirma dėl didesnių pasaulinių dujų kainų, dėl kurių ES teko didesnė našta. Tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importas iš kiekvienos iš trijų nagrinėjamųjų šalių sumažėjo iki mažesnio lygio nei 2021 m. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, nors importo iš TT kainos beveik buvo tokios pačios kaip 2021 m., Rusijos importo kainos sumažėjo 39 %. JAV kainos taip pat sumažėjo, tačiau šiek tiek mažiau nei importo iš Rusijos.

(139)

Priverstinį kainų mažinimą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(140)

Panašiai kaip ir per pradinį tyrimą, Sąjungos gamintojų pardavimo kaina buvo pakoreguota pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis, išskyrus tą Sąjungos pramonės pardavimą, dėl kurio buvo patirtos jūrų frachto išlaidos pristatant produktus į tokius uostus kaip Ruanas (Prancūzija) ir Gentas (Belgija). Nustatyta, kad tikslinga naudoti pristatymo į tą uostą kainas, o ne apskaičiuoti pardavimo, kuris sudaro apie 5 % Sąjungos pramonės pardavimo, gamintojo kainas EXW sąlygomis.

(141)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas buvo išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo 3,5–18 %, kuris buvo laikomas reikšmingu, atsižvelgiant į tai, kad biržos prekė KAN yra jautri kainų pokyčiams.

(142)

Be to, dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių buvo labai slopinamos kainos. Iš tiesų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kainos buvo mažesnės už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas, todėl Sąjungos pramonė negalėjo padidinti savo kainų iki pelningo lygio.

(143)

Po faktų atskleidimo MHTL paprašė Komisijos nustatyti žalos skirtumą, neatsižvelgiant į jokias numatomas būsimas Sąjungos pramonės sąnaudas, susijusias su atitiktimi ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai (ATLPS). Komisija patvirtino, kad apskaičiuojant priverstinio kainų mažinimo skirtumą į tokias sąnaudas neatsižvelgiama ir kad šiame tyrime priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimas nebuvo atliktas.

(144)

KAN importas iš trečiųjų šalių, išskyrus Rusiją, Trinidadą ir Tobagą ir Jungtines Amerikos Valstijas, daugiausia buvo vykdomas iš Baltarusijos, Ukrainos, Serbijos ir Egipto.

(145)

(Bendros) importo į Sąjungą apimties, taip pat KAN importo iš kitų trečiųjų šalių rinkos dalies ir kainų raida:

4 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(146)

Importas iš trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 77 %. Importo iš Baltarusijos ir Ukrainos sumažėjimą galima paaiškinti geopolitiniais pokyčiais (pvz., agresijos karu prieš Ukrainą ir Baltarusijai taikomomis ES sankcijomis). Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importo iš trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąsias šalis, rinkos dalis buvo tik 2,3 %, t. y. mažesnė nei pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu nustatyta 4,1 % rinkos dalis.

(147)

Vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(148)

Kaip minėta 32 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai įvertinti atlikta atranka.

(149)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi pareiškėjo makroekonominių rodiklių klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Duomenys buvo susiję su atrinktais Sąjungos gamintojais. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(150)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(151)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(152)

Po faktų atskleidimo MHTL teigė, kad žalos vertinimas buvo iškraipytas, nes atskaitos taškas (2021 m.) buvo klaidinantis. Šalis paragino įvertinti COVID-19 pandemiją ir vėlesnes aplinkybes ir pripažinti, kad vertinant žalą nustatyto sumažėjimo atskaitos taškas buvo išskirtiniai 2021 m. Komisija nesutiko su MHTL, kad žalos vertinimas buvo iškraipytas. Sąjungoje žemės ūkio maisto produktų grandinė, įskaitant trąšų sektorių, COVID-19 pandemijos metu buvo laikoma itin svarbia, o KAN tiekimas ir platinimas buvo tęsiamas. Komisija padarė išvadą, kad pandemija neturėjo itin didelio poveikio trąšų pramonei (23) ir kad dėl žalos vertinimo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios nebuvo iškraipytas žalos vaizdas.

(153)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(154)

Sąjungoje KAN paprastai gaminamas integruotuose chemijos pramonės įrenginiuose, kuriuose gaminami keli produktai. Šiomis aplinkybėmis nagrinėjamuoju laikotarpiu KAN gamyba sumažėjo 37 % – nuo 3 649 010 tonų iki 2 299 135 tonų, t. y. maždaug 1,4 mln. tonų mažiau nei pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu. Dėl precedento neturinčios dujų ir energetikos krizės nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojai laikinai nutraukė gamybą.

(155)

2021–2022 m. gamybos pajėgumai sumažėjo, o vėliau iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos išliko stabilūs.

(156)

Atsižvelgiant į gana stabilius pajėgumus ir mažėjančią gamybą, pajėgumų naudojimas sumažėjo nuo 41 % 2021 m. iki 28 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, o tai yra gerokai mažiau nei pajėgumų naudojimas pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu (50 %), o vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu tapo visiškai netvarus.

5.5.2.2.   Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(157)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(158)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungoje apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 45 %. Tai labai skiriasi nuo didėjančio importo iš nagrinėjamųjų šalių lygio mažėjant Sąjungos suvartojimui.

(159)

Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 28 %. Šį pokytį lėmė prastos rinkos sąlygos, ypač mažos importuojamo KAN kainos. Sąjungos pramonės rinkos dalis buvo prarasta dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių, kurio rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu iš esmės padidėjo tris kartus.

(160)

Iš pirmiau pateiktų gamybos, mažo pajėgumų naudojimo, pardavimo apimties ir rinkos dalies duomenų matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė negalėjo augti, o importas iš nagrinėjamųjų šalių padidėjo absoliučiaisiais skaičiais ir rinkos dalimi.

(161)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(162)

Atsižvelgiant į prastėjančias Sąjungos pramonės rinkos sąlygas, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės darbuotojų skaičius sumažėjo 19 %. Vis dėlto, atsižvelgiant į laikinus gamyklų uždarymus ir dar labiau sumažėjusią gamybą, nagrinėjamuoju laikotarpiu našumas sumažėjo vis dėlto 22 %. Kai įmanoma, Sąjungos pramonė stengėsi perkelti KAN darbo vietas į kitas savo chemijos pramonės gamybos vietos dalis, o ne atleisti vertingus darbuotojus.

(163)

Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(164)

Dėl nuolatinės nesąžiningos nagrinėjamųjų šalių eksportuotojų kainodaros Sąjungos pramonė negalėjo atsigauti nuo dempingo, nustatyto per pradinį tyrimą.

(165)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje

(166)

Pardavimo kainoms įtakos turėjo pasiūlos ir paklausos dinamika, įskaitant kai kurių Sąjungos gamintojų laikinai apribotą gamybą, o tai reiškė, kad, sumažėjus KAN prieinamumui Sąjungos rinkoje, Sąjungos pardavimo kainos padidėjo. 2022 m. antrąjį ketvirtį pasiekus aukščiausią lygį, t. y. dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikio dujų ir energijos kainoms, KAN pardavimo kainos 2023 m. viduryje sumažėjo, o vėliau stabilizavosi.

(167)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pardavimo kainos padidėjo 9 %, o vieneto gamybos sąnaudos per tą patį laikotarpį padidėjo 15 %. Gamybos sąnaudų didėjimą daugiausia lėmė dujų kainų, kurios sudarė didžiąją dalį KAN gamybos sąnaudų, svyravimai. Tačiau 2023 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojai negalėjo padengti KAN gamybos sąnaudų savo pardavimo kainų lygiu dėl nesąžiningos KAN importo mažomis kainomis iš nagrinėjamųjų šalių konkurencijos. Todėl Sąjungos gamintojų KAN pardavimas Sąjungos rinkoje tapo nuostolingas.

(168)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(169)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 7 %, t. y. dėl to, kad buvo įvykdyti atlyginimų indeksavimo įsipareigojimai. Vieno darbuotojo darbo sąnaudos 2022 m. buvo didesnės, kai pelningumas pasiekė aukščiausią tašką.

(170)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(171)

Laikotarpio pabaigos atsargos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 5 %, o atsargos, išreikštos gamybos procentine dalimi, šiek tiek padidėjo. Pradiniame tyrime šis veiksnys nebuvo laikomas reikšmingu žalos rodikliu, nes atsargos, išreikštos gamybos procentine dalimi, per visą laikotarpį buvo mažos, o laikotarpio pabaigos atsargos svyruoja sezoniškai. Komisijos nuomone, taip yra ir šiame tyrime. Šiame tyrime nustatyta, kad atsargų lygis buvo didesnis nei per pradinį tyrimą.

(172)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(173)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Pelningumas sumažėjo nuo 9,4 % 2021 m. iki –7,7 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dėl 166 ir 167 konstatuojamosiose dalyse aprašytų vidutinių pardavimo kainų ir gamybos sąnaudų pokyčių, mažesnio pajėgumų naudojimo ir mažesnės gamybos pastoviosioms sąnaudoms absorbuoti. 2022 m. buvo neįprasti metai, kai buvo ne tik didelės žaliavų ir energijos kainos, bet ir didelės KAN kainos sutrikus tiekimui. Dėl pasikeitusių gamybos grafikų, didėjančių gamybos sąnaudų ir dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių sumažėjusių pardavimo kainų Sąjungos pramonė 2023 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu patyrė nuostolių. Šių faktų negali paneigti pagerėję azoto sektoriaus skirtumai, kuriuos MHTL nurodė savo pastabose dėl faktų atskleidimo, grindžiamose Europos (įskaitant Norvegiją) rinkos tyrimų duomenimis už dalį 2025 m. (24), t. y. platesnio nei KAN sektoriaus, platesnės nei Sąjunga geografinės teritorijos ir laikotarpio po peržiūros tiriamojo laikotarpio duomenimis.

(174)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynasis pinigų srautas nagrinėjamuoju laikotarpiu kito neigiamai ir beveik atitiko pelningumo tendenciją.

(175)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų balansinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Nagrinėjamuoju laikotarpiu jos pokytis buvo neigiamas ir atitiko pirmiau aprašytas pelningumo ir grynojo pinigų srauto tendencijas.

(176)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė investavo nedaug, net jei nuolatinės investicijos į integruotą chemijos gamyklą yra būtinos ilgalaikiam išlikimui užtikrinti. Mažėjančius investicijų lygius lėmė sumažėjęs pajėgumas padidinti kapitalą, kaip matyti iš blogėjančios su pinigų srautu susijusios padėties ir prastų rinkos sąlygų. Investicijos, kurios buvo mažesnės nei pradiniame tyrime, buvo skirtos energijos suvartojimui mažinti, racionalizuoti ir efektyvumui didinti.

(177)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė patyrė pardavimo kainos sumažėjimą (– 9 %), dėl kurio, kartu padidėjus sąnaudoms (+ 15 %), 9,4 % pelno lygis 2021 m. virto nuostoliais 2023 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Dėl šių tendencijų labai mažėjo pinigų srautas, investicijų grąža ir investicijos. Didelis neigiamas poveikis taip pat buvo padarytas apimties rodikliams, kaip antai gamybos apimčiai, kuri sumažėjo 37 %, pardavimo apimčiai, kuri sumažėjo 45 %, ir rinkos daliai, kuri sumažėjo nuo 76,6 % 2021 m. iki 54,9 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Be to, pajėgumų naudojimo lygis sumažėjo iki nerimą keliančio lygio ir buvo per mažas, kad būtų galima susigrąžinti atitinkamas sąnaudas. Dėl tokių tendencijų Sąjungos pramonės padėtis tapo žalinga. Nė vienas iš nagrinėtų rodiklių neparodė atsigavimo ar teigiamų pokyčių.

(178)

Po faktų atskleidimo MHTL nesutiko, kad nagrinėti žalos rodikliai neparodė atsigavimo ar teigiamo pokyčio. Komisija atmetė MHTL pastabas, nes jos buvo pagrįstos pasirinktais pokyčiais pasirinktais metais ir klaidingu faktų pateikimu. Pavyzdžiui, MHTL teigė, kad Sąjungos pramonės gamybos apimtis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu padidėjo iki didžiausio lygio nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios, o tai buvo visiškai neteisinga (žr. 5 lentelę). Šalis taip pat nurodė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu „Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimo koeficientai pastebimai pagerėjo“ (nuo 2022 m. padidėjo nuo 25 % iki 28 %), todėl neatsižvelgiama į 2021 m. ir į tai, kad 5 lentelėje aiškiai parodytas pajėgumų naudojimo sumažėjimas nagrinėjamuoju laikotarpiu (– 33 %). MTHL teigiamu pokyčiu laikė mažesnį pardavimo apimties sumažėjimą absoliučiaisiais skaičiais 6 lentelėje nuo 2023 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio (– 112 693), palyginti su didesniu importo iš nagrinėjamųjų šalių apimties sumažėjimu tuo pačiu laikotarpiu (– 210 254 tonos, kaip parodyta 2 lentelėje), o tai klaidingai rodo, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis beveik patrigubėjo, o Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo 28 %.

(179)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(180)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi Komisija nagrinėjo, ar dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar kiti žinomi veiksniai galėjo tuo pat metu daryti žalą Sąjungos pramonei. Po faktų atskleidimo CFI teigė, kad Komisija to nepadarė ir kad Komisija turėjo išnagrinėti kitų žinomų veiksnių, dėl kurių Sąjungos pramonė iš pradžių pablogėjo prieš atnaujinant importą iš JAV, poveikį. Komisija atmetė CFI tvirtinimą kaip nepagrįstą ir užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui iš nagrinėjamųjų šalių dempingo kaina. Šie veiksniai yra: importo iš kitų trečiųjų šalių poveikis, Sąjungos pramonės eksporto rezultatai, Sąjungos pramonės vykdomas KAN importas, didėjančios gamybos sąnaudos ir mažėjantis Sąjungos suvartojimas.

(181)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė prarado didelę pardavimo Sąjungos rinkoje apimties dalį, nes jos pardavimas Sąjungoje sumažėjo 45 %. Kadangi suvartojimas sumažėjo 23 %, Sąjungos pramonės rinkos dalis taip pat labai sumažėjo nuo 76,6 % iki 54,9 %.

(182)

Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių, kurio rinkos dalis padidėjo nuo 15,8 % iki 42,8 %. Prasidėjus Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą, žaliavų ir energijos kainos smarkiai padidėjo, todėl sparčiai augo ir gamybos sąnaudos. Tuo pačiu metu eksponentiškai padidėjo importo apimtis.

(183)

Galiojantys muitai yra fiksuoto dydžio muitai, nustatyti tuo metu, kai KAN kainos buvo mažos, palyginti su kainomis nagrinėjamuoju laikotarpiu. 2017–2018 m., t. y. laikotarpiu, naudotu apskaičiuojant specifinį muitą per pradinį tyrimą, vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo kaina buvo 127 EUR už toną, o vidutinė Sąjungos pramonės pardavimo kaina peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo daugiau nei du kartus didesnė dėl labai padidėjusių sąnaudų. Todėl specifinio muito veiksmingumas labai sumažėjo, o importas iš nagrinėjamųjų šalių turėjo pražūtingą poveikį apimčiai jau 2022 m., kai KAN kainos padidėjo, o fiksuoto dydžio antidempingo muitai sudarė labai mažą galutinės KAN kainos dalį. 2022 m. labai sumažėjus apimčiai ir rinkos daliai, nuo 2023 m. Sąjungos pramonė dėl nesąžiningos importo dempingo kaina konkurencijos taip pat negalėjo perkelti padidėjusių sąnaudų pardavimo kainoms ir 2023 m. bei peržiūros tiriamuoju laikotarpiu patyrė didelių nuostolių.

(184)

Todėl akivaizdu, kad labai padidėjęs importas mažėjančiomis kainomis, dėl kurių buvo priverstinai mažinamos ir smukdomos Sąjungos pramonės kainos, labai prisidėjo prie spartaus Sąjungos pramonės ekonominių rodiklių blogėjimo. Tas poveikis buvo dar blogesnis dėl dviejų su produktu susijusių veiksnių. Pirma, KAN yra biržos prekė, parduodama pirkėjams orientuojantis beveik tik į kainą. Taigi net nedidelis kainos skirtumas gali turėti svarbių pasekmių. Antra, KAN, priešingai nei didžioji trąšų dalis, yra skystas produktas, kuriam reikalingos specialios talpyklos. Todėl Sąjungos gamintojai, kurie pasiekia KAN sandėliavimo pajėgumų ribą, turi perkelti KAN į platinimo grandinę parduodami atsargas rinkoje vyraujančiomis kainomis, net jei tos kainos yra mažos.

(185)

CFI nurodė, kad jos pasiūla ES atitinka paklausą, o ne priklauso nuo pasiūlos, tačiau tai, ar būtent CFI ieško pirkėjų, ar pirkėjai ieško tiekėjo, atliekant šią analizę neturi reikšmės. CFI taip pat teigė, kad geriausiu atveju tarp JAV importo ir Sąjungos gamintojų veiklos rezultatų suprastėjimo buvo silpna koreliacija, kad įvairūs nesusiję rinkos pokyčiai buvo klaidingai priskirti importo poveikiui ir kad Komisija turėtų padaryti išvadą, panašią į išvadą byloje Soy Protein (25), kurioje nustatyta, kad priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonei padarytos žalos buvo nutrauktas. Po faktų atskleidimo CFI manė, kad žalos tendencijos yra nesuderinamos su importu iš JAV. Šiuo atžvilgiu ji teigė, kad Sąjungos pramonės veiklos rezultatai pablogėjo jau 2021 m., t. y. prieš vėl importuojant į Sąjungą iš JAV. Komisija nesutiko ir priminė CFI, kad priežastinis ryšys buvo nustatytas per pradinį tyrimą ir kad atliekant žalos analizę šioje priemonių galiojimo termino peržiūroje daugiausia dėmesio skiriama klausimui, ar Sąjungos pramonė atsigavo nuo ankstesnės žalos, padarytos dėl importo dempingo kaina, ir ar tokia žala tęstųsi arba pasikartotų, jei priemonės nustotų galioti. Be to, priešingai nei Soy Protein, atlikus šį tyrimą nustatytas aiškus importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių, įskaitant importą iš JAV, ir Sąjungos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinis ryšys. Kaip minėta 182 konstatuojamojoje dalyje, importo iš nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis padidėjo nuo 15,8 % 2021 m. iki 42,8 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Importo iš JAV rinkos dalis padidėjo nuo 0 % 2021 m. iki 20,6 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Be to, visoms trims nagrinėjamosioms šalims nustatyti dempingo skirtumai buvo gerokai didesni už de minimis.

(186)

Importas iš trečiųjų šalių buvo brangesnis nei importas iš nagrinėjamųjų šalių. Importo iš trečiųjų šalių apimtis taip pat labai sumažėjo – 2021 m. jis sudarė 7,6 %, bet ne daugiau kaip 2,3 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Todėl Komisija padarė išvadą, kad toks importas neprisidėjo prie Sąjungos pramonei padarytos žalos.

(187)

Atliekant tyrimą bendradarbiaujantis importuotojas „Union Invivo“ pažymėjo, kad dėl mažesnių importo iš Baltarusijos srautų po to, kai ES nustatė sankcijas, buvo reorganizuoti importo iš kitų kilmės šalių srautai, nes Sąjungos gamintojai gamino mažiau KAN. Komisija pažymėjo, kad Baltarusijos KAN importas iš tiesų labai sumažėjo dėl geopolitinių priežasčių ir ES nustatytų sankcijų. Tačiau Komisija taip pat pažymėjo, kad 2021 m. importo iš Baltarusijos rinka buvo 4,7 %, o importo iš nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis tais metais buvo daugiau nei tris kartus didesnė – 15,8 %. Be to, nors importas iš Baltarusijos nuo 2021 m., t. y. prieš nustatant sankcijas, sumažėjo 120 271 tona, importas iš nagrinėjamųjų šalių per tą patį laikotarpį padidėjo 582 869 tonomis, t. y. beveik penkis kartus daugiau nei tas kiekis. Todėl importo iš Baltarusijos sumažėjimas nepaaiškina, kodėl nagrinėjamuoju laikotarpiu importas iš nagrinėjamųjų šalių buvo didelis ir padidėjo.

(188)

Tyrimo metu bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai Sąjungos gamintojų žalingą padėtį priskyrė mažėjančiam Sąjungos pramonės eksportui.

(189)

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas

(190)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu eksportas sudarė vidutiniškai 16 % Sąjungos pramonės KAN gamybos. Be to, pardavimo eksportui sumažėjimas buvo nedidelis, palyginti su Sąjungos pardavimo sumažėjimu, net ir santykinai, o Sąjungos pramonės eksporto kainos svyravo ir kartais buvo didesnės už jos kainas Sąjungos rinkoje. Todėl Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos gamintojų vykdytas eksportas nebuvo susijęs su Sąjungos pramonei padaryta žala.

(191)

CFI teigė, kad žala, kurią galiausiai patyrė Sąjungos gamintojai, buvo padaryta sau, nes kai kurie Sąjungos gamintojai KAN pirko iš nagrinėjamųjų šalių. Atlikus tyrimą nustatyta, kad CFI nurodytas atrinktas Sąjungos gamintojas, atsižvelgdamas į sudėtingas rinkos aplinkybes, išimtinai pirko nedidelį KAN kiekį, kad įvykdytų tam tikrus užsakymus. Šios operacijos neturėjo didelio poveikio bendrai žalingai Sąjungos pramonės padėčiai, nes priežastinis ryšys nebuvo tikras arba neesminis. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(192)

Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, asociacija AFCOME (26) ir „Union Invivo“ teigė, kad žala padaryta dėl to, kad (kai kurie) Sąjungos gamintojai mokėjo didelę kainą už dujas ir (arba) energiją ir (arba) buvo pernelyg priklausomi nuo Rusijos dujų (kurios buvo naudojamos kaip ginklas) ir (arba) jų sąnaudų struktūros buvo neveiksmingos, todėl jų galimybės reaguoti į išorės sukrėtimus buvo ribotos ir (arba) buvo mažas pajėgumų panaudojimas dėl laikino amoniako gamyklų uždarymo. Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai pridūrė, kad kai kurios iš šių aplinkybių buvo beprecedentės, išskirtinės ir vis labiau mažai tikėtina, kad pasikartos, nors atskleidimo etape CFI laikėsi nuomonės, kad Sąjungos tiekimo sunkumai buvo gana struktūriniai. MHTL teigė, kad aplinkybės, kuriomis Sąjungos gamintojų veiklos rezultatai tapo neigiami, buvo išskirtinės, o turimi duomenys (prašyme) aiškiai rodo, kad Sąjungos pramonė sparčiai atsigauna ir kad jos padėtis toliau gerėja. Po faktų atskleidimo AFCOME, INOXA (27) ir „Union Invivo“ primygtinai tvirtino, kad nagrinėjamosios šalys turėjo prieigą prie dujų mažesnėmis kainomis nei Sąjungos gamintojai, o CFI paprašė atlikti analizę, ar trąšų sektoriaus veiklos rezultatai Sąjungoje atspindėjo tariamą platesnį ES gamtinėms dujoms imlių pramonės šakų, įskaitant plieno, cemento, stiklo ir popieriaus pramonę, žlugimą.

(193)

Tvirtinimai atmetami, nes esant vienodoms sąlygoms, nepriklausomai nuo gamtinėms dujoms imlių pramonės šakų, išskyrus KAN, Sąjungos gamintojai bet kuriuo atveju turėjo sugebėti padidinti savo pardavimo kainas iki tvaraus ir (arba) pelningo lygio, o atliekant šį tyrimą nustatyta, kad taip nebuvo. Taip pat pažymima, kad dujų ir (arba) energijos kainų ir sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu negalėjo paaiškinti mažėjančio pelno šiuo atveju, nes 2022 m., kai dujų ir (arba) energijos kainos ir sąnaudos pasiekė aukščiausią tašką, Sąjungos pramonė veikė pelningai. Dujų kainų skirtumas Sąjungoje ir nagrinėjamosiose šalyse nepateisina nustatyto dempingo.

(194)

Po faktų atskleidimo MHTL nesutiko su pirmiau pateiktu Komisijos vertinimu. Šalies nuomone, visos vienodomis laikomos sąlygos ne visada automatiškai reiškia, kad pardavėjas galės padidinti savo pardavimo kainą ad infinitum, kad padengtų savo sąnaudas, nes įtakos pardavėjo gebėjimui didinti kainas turi kiti suvaržymai, pavyzdžiui, pasiūla ir paklausa bei rizika prarasti pirkėjus konkurentų atžvilgiu. Komisija atmetė MHTL argumentus, kuriais neatsižvelgiama į tai, kad vienodomis sąlygomis Sąjungos gamintojai turėjo turėti galimybę perkelti padidėjusias sąnaudas, o ne patirti nuostolių sumažėjus dujų kainoms (antrąją nagrinėjamojo laikotarpio dalį).

(195)

Iš 1 lentelės matyti, kad suvartojimas Sąjungos rinkoje iš viso sumažėjo 23 %. Azoto trąšų, kurių vartojimo lygis pastaruoju metu stabiliai mažėjo dėl sudėtingų klimato sąlygų, kintančių aplinkos reguliavimo sistemų ir geopolitinių veiksnių, paklausos mažėjimo tendencija yra įprasta. Neaišku, ar tikėtina, kad mažėjimo tendencija tęsis ir ateityje, ypač kiek tai susiję su KAN. Dėl būsimų tendencijų CFI pažymėjo, kad nors 2020–2024 m. KAN paklausa svyravo, prognozuojama, kad tiek pasaulinė, tiek Sąjungos KAN paklausa didės (nors kiekybinių duomenų nepateikta).

(196)

Po faktų atskleidimo CFI paprašė atlikti analizę, ar Sąjungos gamintojų KAN pardavimo Sąjungoje apimties sumažėjimą lėmė sumažėjusi paklausa ir ar dėl sumažėjusio Sąjungos suvartojimo sumažėjo Sąjungos gamintojų pajėgumų naudojimas, pastoviųjų sąnaudų absorbcija ir pelningumas. Šiuo atžvilgiu Komisija primena, kad 5.2, 5.5.2.1, 5.5.2.2 ir 5.5.3.4 skirsniuose analizuotos Sąjungos suvartojimo tendencijos, pajėgumų naudojimas Sąjungoje, Sąjungos gamintojų pardavimas Sąjungoje ir jų pelningumas.

(197)

Komisija nustatė, kad nepaisant bendro KAN suvartojimo Sąjungoje sumažėjimo nagrinėjamuoju laikotarpiu, importas iš nagrinėjamųjų šalių tuo laikotarpiu nuolat didėjo kito importo ir Sąjungos pramonės pardavimo sąskaita. Todėl padaryta išvada, kad nors paklausos raida galėjo prisidėti prie Sąjungos pramonei padarytos materialinės žalos, pagrindinė tokios žalos priežastis ir toliau buvo importas dempingo kaina. Kitaip tariant, dėl sumažėjusio Sąjungos suvartojimo poveikio priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir Sąjungos pramonės patirtos žalos negalėjo tapti netikras arba nereikšmingas.

(198)

Todėl remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad importas iš nagrinėjamųjų šalių padarė materialinę žalą Sąjungos pramonei, nors prie to galėjo prisidėti sumažėjęs suvartojimas. Nustatyta, kad kiti veiksniai neturėjo įtakos nustatytai žalai.

(199)

179 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei daryta materialinė žala. Todėl Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį vertino, ar egzistuoja žalos dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių pasikartojimo tikimybė, jei tokiam importui nustatytų priemonių būtų leista nebetaikyti.

(200)

Šiuo tikslu Komisija nagrinėjo šiuos veiksnius: nagrinėjamųjų šalių gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, tikėtiną importo iš nagrinėjamųjų šalių kainų lygį tuo atveju, jei nebūtų taikomos antidempingo priemonės, jų poveikį Sąjungos pramonei ir Sąjungos rinkos patrauklumą.

(201)

Komisija pažymėjo, kad pirmiau minėtų elementų analizė aiškiai patvirtina išvadą dėl žalos tęsimosi. Nepaisant tų pačių elementų, importo iš nagrinėjamųjų šalių nagrinėjamuoju laikotarpiu ir nustatytų antidempingo muitų, akivaizdu, kad žala pasikartotų, jei priemonės galiojimas nebūtų pratęstas.

(202)

Kaip minėta 94, 99 ir 103 konstatuojamosiose dalyse, trijose nagrinėjamose šalyse yra daug nepanaudotų pajėgumų. Visi nagrinėjamųjų šalių eksportuotojai turi pajėgumų sparčiai padidinti eksportą į Sąjungą, kaip matyti iš 2021–2022 m. labai padidėjusio importo iš visų trijų nagrinėjamųjų šalių. Apskaičiuota, kad jų bendri nepanaudoti pajėgumai sudarė apie 2 mln. tonų, t. y. du trečdalius Sąjungos suvartojimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Taip pat reikėtų pažymėti, kad dviejose nagrinėjamose šalyse, turinčiose didžiąją dalį nepanaudotų pajėgumų (Rusijoje ir Trinidade ir Tobage), vidaus rinka yra mažai arba jos visai nėra.

(203)

Dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo priverstinai sumažintos Sąjungos pramonės kainos Sąjungoje. Nustatytas vidutinis svertinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas, kuris sudarė 18 % importuojant iš Rusijos, 12 % importuojant iš Trinidado ir Tobago ir 3,5 % – iš JAV. Jei priemonės nustotų galioti, tikėtina, kad priverstinis kainų mažinimas ir kainų smukdymas tęsis, todėl Sąjungos pramonei daroma žala dar labiau padidės. JAV priverstinio kainų mažinimo ir kainų smukdymo lygiai padidėtų, jei susiklostytų 209 konstatuojamojoje dalyje nurodytos aplinkybės.

(204)

Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai KAN eksportavo į kelias trečiąsias šalis, kaip išsamiai aprašyta kitame skirsnyje, kainomis, kurios priklauso nuo vyraujančių rinkos sąlygų. Sąjungoje nenustačius antidempingo priemonių, importo iš nagrinėjamųjų šalių į Sąjungą kaina bus mažesnė ir taps patrauklesnė. Pažymima, kad CFI buvo vienintelis bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas, turintis didelę vidaus rinką.

(205)

Rusijoje vyraujant iškreiptoms dirbtinai mažoms valstybės fiksuotoms dujų kainoms ir vykdant apgalvotą dvejopą dujų kainodaros politiką, Rusijos dujos parduodamos dirbtinai mažomis kainomis vietos KAN vidaus pramonei, o eksportui į Sąjungą – labai didelėmis kainomis. Dvejopos dujų kainodaros politikos poveikį dar labiau sustiprino precedento neturinti dujų krizė Sąjungoje. Todėl tikėtina, kad Rusija tęs bet kokį KAN eksportą mažomis kainomis, dėl kurių priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

(206)

Kaip minėta 4 skirsnyje, Sąjungos rinka yra patraukli pagal dydį ir kainas. KAN naudojamas tik Vakarų ir Vidurio Europoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Argentinoje ir Australijoje, o visame pasaulyje kasmet jo parduodama tik nuo 4 iki 5 mln. tonų (28). Sąjunga yra antra didžiausia KAN rinka pasaulyje. CFI pažymėjo, kad nors 2020–2024 m. paklausa svyravo, prognozuojama, kad tiek pasaulinė, tiek Sąjungos KAN paklausa didės. Sąjungos rinka tebėra patraukli kainų požiūriu, nes trąšas vartojantys ūkininkai turi prieigą prie vertingų finansavimo šaltinių, tiksliojo tręšimo metodų infrastruktūros ir kitų išteklių. Galiojančios priemonės netrukdė nagrinėjamosioms šalims padidinti savo rinkos dalies nuo 37,7 % pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu iki 42,8 % šio tyrimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(207)

Apskritai, eksportuotojai yra sukūrę patikimus trąšų platinimo Sąjungoje kanalus, todėl eksportuoti jas logistikos požiūriu yra lengviau. Jų pajėgumas greitai siųsti į Sąjungą didelį kiekį buvo ypač didelis 2022 m., kai importo į Sąjungą iš nagrinėjamųjų šalių apimtis buvo maždaug 1,5 karto didesnė nei 2021 m. 2021 m. pabaigoje Rusija nustatė mineralinių trąšų eksporto kvotas, tačiau jų įgyvendinimas ir pratęsimas neturėjo didelio poveikio eksporto apimčiai (29).

(208)

Be to, naujose rinkose negalima lengvai sukurti KAN vartojimo, kuriam reikalinga konkreti Sąjungoje jau esanti infrastruktūra.

(209)

Be to, Sąjungos rinkos patrauklumas padidės, jei muitų tarifai iš JAV įvežamam KAN bus sumažinti nuo dabartinių 6,5 % iki nulio (30). Dėl neseniai įvykusio JAV prekybos politikos pokyčio (31), pagaliau panaikinus tarifus, kuriuos JAV ketino taikyti tam tikroms importuojamoms prekėms, įskaitant KAN, galima tikėtis papildomų KAN kiekių iš JAV. Tikėtina, kad dėl to JAV KAN vidaus rinkoje vėl sustiprės konkurencija, ši rinka bus perpildyta ir dėl to KAN iš JAV bus nukreiptas į Sąjungos aukščiausios kokybės rinką.

(210)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad panaikinus priemones importas iš nagrinėjamųjų šalių žalingomis dempingo kainomis veikiausiai labai padidėtų, todėl Sąjungos pramonei daroma žala dar labiau padidėtų. Todėl Sąjungos pramonės gyvybingumui iškiltų didelis pavojus.

(211)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nuomone, Sąjungos gamintojų gamybos arba rinkos dalies didėjimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2023 m., yra Sąjungos pramonės atsigavimo ženklas. Po faktų atskleidimo MHTL nurodė, kad Sąjungos pramonės veiklos sąlygos pagerėjo dėl mažėjančių gamtinių dujų kainų po peržiūros tiriamojo laikotarpio, o tai, šalies nuomone, prieštarautų bet kokiai išvadai dėl tikimybės, kad Sąjungos pramonei toliau bus daroma materialinė žala. Šie svarstymai negali paneigti pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje pateiktos išvados, atsižvelgiant į 5.5.2 ir 5.5.3 skirsniuose pateiktą analizę.

(212)

Bet kuriuo atveju tikėtina, kad nustojus galioti priemonėms materialinė žala pasikartotų. Konkrečiai, jei priemonės nebus atnaujintos, labai tikėtina, kad importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių žalingomis kainomis padidės. Po galutinio faktų atskleidimo CFI suabejojo abiem teiginiais, susijusiais su importu iš JAV, remdamasi klaidinga dempingo analize. CFI tvirtinimai šiuo klausimu aptarti 4.3.3 skirsnyje. Komisija padarė išvadą, kad importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių padidėjimo rizika yra akivaizdi dėl to, kad eksportuojančiose šalyse yra daug nepanaudotų pajėgumų. Iš turimų eksporto kainų duomenų taip pat matyti, kad KAN kainos Sąjungoje ir toliau bus patrauklios, atsižvelgiant į tai, kad jokia kita paskirties vieta negali absorbuoti bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų Sąjungoje parduoto kiekio. Kaip paaiškinta 206 konstatuojamojoje dalyje, yra labai mažai šalių, kuriose vartojamas KAN.

(213)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų, naudotojų ir kitų ekonominės veiklos vykdytojų interesus.

(214)

Visoje Sąjungoje yra apie 20 žinomų KAN gamintojų. Atliekant tyrimą bendradarbiavo Sąjungos gamintojai, kuriems tenka beveik 70 % Sąjungos gamybos apimties. Nė vienas tyrimui neprieštaravo.

(215)

Atsižvelgiant į sudėtingą trąšų rinką, susijusią su pasiūla ir svyruojančiomis kainomis, numatomą galiojančių priemonių poveikį sušvelnino didelės KAN kainos, todėl Sąjungos pramonė iš esmės neatsigavo. Tikėtina, kad panaikinus priemones Sąjungos pramonei bus padarytas neigiamas poveikis dėl galimo žalingo importo iš nagrinėjamųjų šalių padidėjimo, dėl kurio sumažės pardavimo apimtis ir kainos, todėl padidės finansiniai nuostoliai ir dar labiau sumažės Sąjungos pramonės pajėgumas investuoti. Pratęsus priemonių taikymą Sąjungos pramonė galėtų vykdyti veiklą, reguliariai tiekti peržiūrimąjį produktą, išlaikyti darbo vietas, investuoti, kad taptų ekologiškesnė, ir padidinti pelningumą iki tvaraus lygio.

(216)

Vokietijos ūkininkų atstovai teigė, kad dėl PADKM (32) antidempingo muitai taptų nebereikalingi. Komisija atmetė tvirtinimą, nes PADKM sprendžiami kiti klausimai nei dempingas (t. y. siekiama kovoti su anglies dioksido nutekėjimu). Be to, AGPB (33) ir „Union Invivo“ teigimu, niekas nerodo, kad PADKM sustabdys KAN importą, net jei galima pagrįstai tikėtis atgrasomojo poveikio.

(217)

Du nesusiję importuotojai pateikė klausimyno atsakymus ir sutiko toliau bendradarbiauti atliekant tyrimą. Abu pritarė tam, kad dėl geopolitinių priežasčių būtų atnaujintos iš Rusijos importuojamam KAN taikomos priemonės.

(218)

KAN veikla sudarė nedidelę vieno iš dviejų bendradarbiaujančių importuotojų, t. y. jo narių vardu veikiančių kooperatyvų sąjungos, kuri 2023 m. užėmė daugiau kaip 20 % peržiūrimojo produkto Sąjungos rinkos, veiklos dalį. Kitas importuotojas, labiau priklausomas nuo KAN, pritaikė savo pardavimo kainas atsižvelgdamas į KAN rinkos raidą. Du bendradarbiaujantys importuotojai siūlė daug įvairių paslaugų ir (arba) produktų ir turėjo kelis tiekimo šaltinius.

(219)

Bet kokie neigiami priemonių taikymo pratęsimo padariniai Sąjungos importuotojams negali būti didesni nei teigiamas jų taikymo poveikis Sąjungos pramonei. Priemonių taikymo pratęsimu numatoma užtikrinti vienodas sąlygas, kuriomis galėtų pasinaudoti visos šalys. Be to, importuotojai siūlo daug įvairių trąšų ir (arba) paslaugų ir turi kelis tiekimo šaltinius. Dauguma šalių, įskaitant abu bendradarbiaujančius importuotojus, pareiškė, kad galiausiai su priemonėmis susijęs kainų padidėjimas (jeigu jos didės) padarytų poveikį galutiniams KAN naudotojams, t. y. ūkininkams.

(220)

Nė viena naudotojų interesams atstovaujanti šalis klausimyno atsakymų nepateikė.

(221)

Apie save pranešė asociacijos, atstovaujančios atitinkamiems žemės ūkio kooperatyvams ir (arba) ūkininkams Sąjungoje (COPA COGECA) ir Austrijoje, Belgijoje (Valonijoje), Danijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Lenkijoje ir Portugalijoje. Nė viena šalis neprieštaravo tam, kad dėl geopolitinių priežasčių būtų atnaujintos iš Rusijos importuojamam KAN taikomos priemonės. Tačiau jos užginčijo priemonių, taikomų iš kitų nagrinėjamųjų šalių importuojamam KAN, atnaujinimą remdamosi tuo, kad priemonės padarė žalos ūkininkams. Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai išreiškė panašią nuomonę ir šiuo klausimu pateikė dokumentus. Kai kurios Prancūzijos sąjungos ir (arba) kooperatyvų grupės, veikiančios kaip pirkimo platformos, perkančios žemės ūkio produktus ūkininkų vardu, pateikė pastabų dėl neigiamo priemonių poveikio Prancūzijos ūkininkams ir teigė, kad ūkininkai finansuoja dujų trūkumą ES teritorijoje mokėdami KAN antidempingo muitus.

(222)

Ūkininkams atstovaujančios asociacijos teigė, kad yra nedaug pakaitinių produktų, kuriais ūkininkai (ir (arba) kiti ekonominės veiklos vykdytojai) galėtų naudotis, arba kad jų visai nėra, nes Sąjungoje pagaminama nepakankamai azoto trąšų. Tačiau kai kurie šalių pateikti patvirtinamieji duomenų rinkiniai, visų pirma susiję su Sąjungos KAN gamyba, buvo neišsamūs.

(223)

Kai kurios pastabos buvo susijusios su KAN sąnaudų svarba ūkiui (nors šalys įvairiai vertino konkrečius kiekius (34)) ir (arba) buvo pažymėta, kad ūkininkai jau daugelį metų kenčia dėl įvairių priežasčių (kaip antai prasto derliaus, mažų pardavimo kainų, prasto oro arba didelės konkurencijos rinkoje) ir kad kyla pavojus darbo vietoms. Tų šalių teigimu, toliau taikomos antidempingo priemonės priverstų kai kuriuos ūkininkus nutraukti gamybą ir (arba) toliau pablogintų padėtį sektoriuje, kuris veikia nepastovioje rinkoje, nes ūkininkai negali perkelti sąnaudų ir turi išlikti konkurencingi globalizuotoje rinkoje. Po faktų atskleidimo AGPB nurodė, kad Sąjungoje yra tūkstančiai specializuotų grūdų ūkių, kuriuose yra tūkstančiai darbo vietų, įskaitant pradinės ir galutinės grandies veiklą. Tačiau nė viena šalis kiekybiškai neįvertino, kiek darbo vietų gali kilti pavojus, ir nepagrindė, ar, kaip ir (arba) kokiu mastu, remiantis faktiniais įrodymais, gali kilti pavojus.

(224)

Pripažįstant, kad priemonių poveikis galėtų būti įvairus priklausomai nuo ūkio arba ūkininkavimo veiklos rūšies, pažymima, kad pradiniame tyrime Komisija nustatė, kad KAN sudaro mažiau nei 1 % visų ūkininkavimo sąnaudų Sąjungoje. Šis procentinis dydis šiame tyrime neginčytas. Savo pastabose dėl faktų atskleidimo AGPB nurodė, kad procentinė dalis yra didelė suma.

(225)

Nustatyta, kad bet koks kainų padidėjimas dėl priemonių neturėtų didelio poveikio visam Sąjungos žemės ūkio sektoriui ir pagrindinių Sąjungos kultūrinių augalų, kuriems naudojamas KAN, t. y. kviečių, eksportui. Iš tiesų Sąjungos kviečių eksportas padidėjo nuo 32,3 mln. tonų 2021–2022 m. iki 35,1 mln. tonų 2022–2023 m. ir iki 38,9 mln. tonų 2023–2024 m. (35). Šiuo atžvilgiu savo pastabose dėl faktų atskleidimo AGPB nurodė, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad 2024 m. Sąjungos kviečių eksportas sumažėjo dėl įvairių priežasčių, t. y. trąšų kainų padidėjimo, ir kad daugelis specializuotų grūdų ūkių 2024 ir 2025 m. būtų gavę neigiamas pajamas. Komisija nustatė, kad paskutinis AGPB teiginys prieštarauja AGPB argumentams, kad nėra sąsajos tarp kviečių eksporto padidėjimo 2021–2022 m., 2022–2023 m. ir 2023–2024 m. ir trąšų kainų (trąšos perkamos likus 18 mėnesių iki derliaus nuėmimo). Galiausiai Komisija priminė per pradinį tyrimą padarytą išvadą, kad nėra ryšio tarp ūkio gamybos išteklių sąnaudų svyravimų ir ūkininkų pajamų.

(226)

Atsižvelgdama į tai, kad KAN trąšos naudojamos labai įvairiomis aplinkybėmis priklausomai nuo auginamos kultūros, regiono ir kt., panašiai, kaip ir atlikdama pradinį tyrimą, Komisija atlikdama analizę pagrindinį dėmesį skyrė galimam priemonių tolesnio taikymo poveikiui Prancūzijoje (kuri yra pagrindinė kviečius auginanti Sąjungos valstybė narė) įsikūrusiems ūkiams, kurių specializacija yra paprastieji kviečiai (pagrindinė kultūra, kuriai naudojamas KAN) ir kurie naudoja KAN kaip vienintelį azoto trąšų šaltinį. Primenama, kad Prancūzija yra antra pagal dydį peržiūrimąjį produktą vartojanti šalis pasaulyje ir kad 2023 m. jai teko 52 % peržiūrimojo produkto suvartojimo Europoje (36).

(227)

2023 m. Prancūzijos laukinių pasėlių specializuotuose ūkiuose trąšos sudarė 22,7 % visų tarpinių išteklių (37). Prancūzijos specializuoti ūkininkai, kurių pagrindinė produkcija (daugiau kaip 30 %) buvo kviečiai, 27,3 % visų savo gamybos sąnaudų skyrė trąšoms. Šiuose ūkiuose KAN sudarė apie 19,1 % visų gamybos sąnaudų, iš kurių 1,53 % būtų susiję su dabartiniais antidempingo muitais (38). COPA-COGECA nesutiko su išvada dėl 1,53 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, tačiau nepateikė jokio alternatyvaus skaičiavimo.

(228)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad, nepaisant daugelio kitų veiksnių, darančių poveikį ūkininkų ekonominei padėčiai, dabartinių KAN antidempingo priemonių poveikis ūkininkų sąnaudoms pagal blogiausio atvejo scenarijų išliko ribotas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad daugelis Sąjungos ūkių yra priklausomi nuo kelių kultūrų.. Pastabose dėl faktų atskleidimo AGPB nesutiko su šia išvada remdamasi tuo, kad nagrinėjami ūkiai iš esmės specializavosi grūdų ir aliejingųjų sėklų (t. y. ne kitų kultūrų) srityje. Komisijos nuomone, dėl tokios specializacijos neatmetamos ir kitos pajamos (39). Apskritai negalima abejoti, kad dėl 1,53 % sąnaudų, paaiškintų pirmesnėje konstatuojamojoje dalyje, dabartinių KAN antidempingo priemonių poveikį ūkininkams pagal blogiausio atvejo scenarijų reikėtų laikyti ribotu.

(229)

Ūkininkams atstovaujančios asociacijos, bendradarbiaujantys Sąjungos importuotojai ir CFI sutiko atnaujinti priemones Rusijai remdamiesi tuo, kad Sąjunga norėjo sumažinti priklausomybę nuo Rusijos dėl ypatingos svarbos žemės ūkio išteklių ir kad Rusija dujas perdirba į azoto trąšas, kad išvengtų ES sankcijų (40). Komisija pripažino, kad nuo 2022 m. Rusijai dėl geopolitinių priežasčių taikomos įvairios priemonės. Papildomi mokesčiai už azoto chemines trąšas iš Rusijos ir Baltarusijos, įskaitant KAN, taikomi nuo 2025 m. liepos mėn. (41).

(230)

Ūkininkams atstovaujančios asociacijos, bendradarbiaujantys nesusiję importuotojai ir bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai prieštaravo tam, kad priemonės būtų atnaujintos kitoms šalims nei Rusija, remdamiesi tuo, kad būtina importuoti peržiūrimąjį produktą, kad kai kurie ne Sąjungos tiekėjai tapo neprieinami, kad gamyba Sąjungoje negali patenkinti vidaus paklausos, kad daug Sąjungos gamintojų aptarnauja tik jų vietos rinkas, kad kilo KAN tiekimo grandinės sutrikimų ir (arba) kad Sąjungos gamintojai teikia pirmenybę kitiems nei peržiūrimasis produktas pridėtinės vertės produktams. MHTL pažymėjo, kad ji yra iš esmės Šveicarijos bendrovės gamybos įmonė, kuri daug investavo į sandėliavimo pajėgumus įvairiose valstybėse narėse, ir paprašė ją laikyti patikimu tiekimo šaltiniu, įsisteigusiu draugiškoje ir politiškai stabilioje Sąjungos partnerėje, priešingai nei didėjantis jos politinių santykių su Rusija ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis nestabilumas, ir Sąjungos pramonę papildančiu subjektu.

(231)

Po faktų atskleidimo COPA-COGECA nurodė, kad 2025 m. buvo daromas spaudimas maisto medžiagų įperkamumui. AFCOME atkreipė dėmesį į KAN pasiūlos sumažėjimą 2025 m. viduryje. AGPB pakartojo panašius nuogąstavimus ir pridūrė, kad nauji JAV teisės aktai galėtų pritraukti trąšų importą į užsienį (Sąjungos nenaudai). Kai kurios šalys, pavyzdžiui, INOXA, teigė, kad Sąjungos gamintojai struktūriškai negalėjo patenkinti paklausos, ypač Prancūzijoje.

(232)

Komisija atmetė abiejose konstatuojamosiose dalyse apibendrintus argumentus. Kai kurios pastabos buvo pernelyg bendro pobūdžio, t. y. susijusios su tręšimu apskritai, bet nebūtinai su KAN. Komisija laikėsi nuomonės, kad apskritai yra pakankamai tiekimo šaltinių, įskaitant kelis Sąjungos gamintojus ir importą. Galiojančios priemonės netrukdė nagrinėjamosioms šalims padidinti savo rinkos dalies nuo 37,7 % pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu iki 42,8 % šio tyrimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Dempingo negalima pateisinti tuo, kad i) gamyba Sąjungoje buvo laikinai ribota ir kilo tam tikrų tiekimo grandinės sutrikimų; ir (arba) ii) tuo, kad kai kurie Sąjungos gamintojai tuo metu tapo mažiau ekonomiškai efektyvūs, palyginti su kitais gamintojais arba ne Sąjungos gamintojais, ir (arba) iii) tuo, kad ne visi Sąjungos gamintojai tiekia daugiausia KAN Sąjungoje vartojančiai valstybei narei. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungai naudinga išsaugoti kelis tiekimo šaltinius sudėtingoje ir nuolat kintančioje pasaulinėje rinkoje, įskaitant Sąjungos KAN gamintojus, o ne didinti priklausomybę nuo trečiųjų šalių, kuriose vykdoma nesąžininga prekybos praktika ir (arba) kurių anglies pėdsakas yra didesnis. Taip pat nustatyta, kad Sąjungos gamintojai (kai kurie iš jų gali priimti strateginius sprendimus dėl pajėgumų paskirstymo tarp skirtingų azoto trąšų formų) turi pajėgumų ir (arba) galimybių didinti KAN gamybą, kai užtikrinamos vienodos sąlygos, ir patenkinti ūkininkų ir jų asociacijų, kurie atliekant tyrimą ragino įvairinti KAN tiekimo šaltinius, poreikius. Po faktų atskleidimo MHTL nustatė, kad šis paskutinis teiginys prieštarauja kitoms Komisijos iniciatyvoms, t. y. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2025/1227 (42) 9 konstatuojamojoje dalyje nurodytam taikytinų tarifų laipsniško didinimo pagrindimui. Tačiau Komisija nustatė, kad visos jos įvairios iniciatyvos yra nuoseklios, ir pažymėjo, kad MHTL cituojamoje 9 konstatuojamojoje dalyje aiškiai nurodyta, kad laipsniškai didinant tarifus padidėtų gamyba Sąjungoje.

(233)

Po faktų atskleidimo MHTL paragino Komisiją atidžiai užtikrinti savo išorės veiksmų nuoseklumą ir panaikinti Trinidadui ir Tobagui taikomas priemones. CFI paragino panaikinti JAV taikomas priemones. Komisija šiuos tvirtinimus atmetė kaip nepagrįstus, nes šalys jų konkrečiai ir tinkamai nepagrindė. Iš tikrųjų šie tvirtinimai daugiausia buvo grindžiami kitais jų argumentais dėl kumuliacijos sąlygų pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį. Kaip nurodyta 5.3.1 skirsnyje, Komisija padarė išvadą, kad importo dempingo kaina iš Rusijos, Trinidado ir Tobago ir Jungtinių Amerikos Valstijų bei importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių ir Sąjungos pramonės panašaus produkto konkurencijos sąlygos buvo panašios. Todėl nėra pagrindo į šio tyrimo ir pagrindinių priemonių taikymo sritį neįtraukti eksporto iš bet kurios iš nagrinėjamųjų šalių.

(234)

„Union Invivo“ tvirtino, kad peržiūrimasis produktas tapo brangia azoto trąšų forma ir kad atnaujinus priemones bus padarytas neigiamas poveikis suinteresuotiesiems subjektams, dalyvaujantiems azoto tirpalo platinimo grandinėje. Žalos, jei tokia būtų, nebuvo galima kiekybiškai įvertinti. Komisija tą argumentą atmetė. Nė viena šalis, atstovaujanti sandėliavimui uostuose, platintojams ar ūkiams, purškimo automobilinėmis cisternomis įmonėms nepateikė klausimyno atsakymų ar kitų patikrinamų duomenų šiuo klausimu.

(235)

MHTL teigė, kad nustatytos pradinės priemonės turėjo didelį poveikį Sąjungos galutinės grandies pramonės šakoms, dėl to padidėjo sąnaudos ir kilo grėsmė jų gyvybingumui. Komisija atmetė tvirtinimą kaip nepagrįstą.

(236)

Siekdama įvairinti tiekimą, AFCOME paprašė Sąjungos importuoti gatavą KAN, o ne tik dujas KAN gaminti. „Union Invivo“ teigė, kad KAN, pagaminto naudojant suslėgtas gamtines dujas (43), importas turėjo mažesnį poveikį aplinkai nei KAN gamyba Sąjungoje naudojant importuojamas SGD (44), nes gaminant KAN naudojant SGD išmetama 16 % daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei suslėgtųjų gamtinių dujų atveju, ir kartu paragino įvairinti Sąjungos tiekimo – tiek dujų, tiek iš dujų susintetintų galutinių produktų – šaltinius. Komisija pripažįsta, kad žaliavos daro poveikį KAN poveikiui aplinkai, tačiau atmetė tvirtinimą tiek, kiek Sąjunga yra suinteresuota Sąjungoje išsaugoti kelis dujų tiekimo ir KAN gamybos šaltinius, įskaitant vidaus KAN gamintojus.

(237)

Bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai teigė, kad kyla pavojus apsirūpinimo maistu saugumui ir įperkamumui, o vartotojai labiausiai nukentėjo dėl padidėjusių maisto kainų ir užsitęsusios pragyvenimo išlaidų krizės poveikio. Šiomis aplinkybėmis MHTL teigė, kad JAV leido nugalėti sveikam protui, 2022 m. rugpjūčio mėn. nusprendusios nenustatyti antidempingo ir kompensacinių muitų iš Trinidado ir Tobago į Jungtines Amerikos Valstijas importuojamam KAN (45). Komisija atmetė tuos argumentus. Teiginiai buvo nepagrįsti dėl esamų priemonių poveikio apsirūpinimo maistu saugumui ir įperkamumui bei vartotojams masto. Iš bylos medžiagos nematyti, kad per pastaruosius penkerius metus galiojančios priemonės turėjo įtakos apsirūpinimo maistu saugumui ir įperkamumui. Kalbant apie antidempingo ir kompensacinių muitų netaikymą JAV 2022 m., sąlygos ir aplinkybės skiriasi nuo šio tyrimo sąlygų ir aplinkybių. Komisija priminė, kad priemonių galiojimo pratęsimu siekiama sudaryti vienodas sąlygas, kuriomis galėtų naudotis visos šalys.

(238)

Po faktų atskleidimo CFI paragino padėti ūkininkams mažinant gamybos sąnaudas, gerinant tiekimo prieinamumą ir mažinant strateginę priklausomybę nuo Rusijos gamintojų. Tokios šalys kaip „Interore“ ir COPA-COGECA išreiškė susirūpinimą dėl bendro įvairių iniciatyvų, visų pirma PADKM, poveikio žemės ūkio sektoriui. Pasak INOXA, visi mokesčiai (antidempingo muitai, PADKM ir muitai kartu) sudaro daugiau kaip 30 % galutinės azoto trąšų kainos ūkininkams, o tolesnis priemonių taikymas pakenktų derliui ir grūdų kokybei. INOXA ir CFI nuomone, priemonių tolesnis taikymas prieštarautų Sąjungos strateginiams tikslams (būtent bendrai žemės ūkio politikai, strategijai „Nuo ūkio iki stalo“, strateginiams atvirumo tikslams ir (arba) strateginių atsargų kūrimui). Nors Komisija nepripažino nepagrįsto INOXA pateikto kiekybinio įvertinimo, ji pripažino, kad visi INOXA nurodyti mokesčiai daro poveikį žemės ūkio sektoriaus sąnaudoms. Komisija nustatė, kad tvirtinimai dėl derlingumo ir grūdų kokybės yra nepagrįsti, pažymėjo, kad minėtais mokesčiais siekiama skirtingų tikslų, ir padarė išvadą, kad antidempingo muitai reikalingi tiek, kiek prekybos apsauga, o atspari trąšų gamyba Sąjungoje ir sankcijos už nepateisinamą Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą yra vieni iš Sąjungos prioritetų.

(239)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, dėl kurių importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės KAN nereikėtų toliau taikyti esamų antidempingo priemonių.

(240)

AFCOME ir „Union Invivo“ suabejojo išvados pagrįstumu, nes PADKM įgyvendinimas (o AFCOME atveju – ir ATLPS peržiūra) taip pat turės įtakos ūkininkams. Komisija nustatė, kad tvirtinimai yra per ankstyvi ir nepagrįsti, todėl juos atmetė.

(241)

Neatsižvelgdama į 239 konstatuojamojoje dalyje padarytą išvadą, Komisija atkreipia dėmesį į ūkininkavimo sektoriaus svarbą Sąjungoje ir įvairius jam kylančius iššūkius. Jei KAN kaina padidėtų iki gerokai didesnio lygio nei 2024 m. ir jei dabartinių priemonių poveikis ūkininkų sąnaudų struktūrai taptų netvarus, Komisija svarstys dėl priemonių taikymo sustabdymo pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalį.

(242)

Po faktų atskleidimo AGPB manė, kad bet koks galimas priemonių taikymo sustabdymas yra neveiksmingas, nes laikinos priemonės neleidžia prisitaikyti prie rinkos. Komisija priminė, kad imantis bet kokių veiksmų (laikinų ar labiau nuolatinių) reikėtų atsižvelgti į visus susijusius interesus.

(243)

Po faktų atskleidimo ūkininkų interesams atstovaujančios asociacijos užginčijo išvadą remdamosi KAN kainų padidėjimu 2025 m. ir (arba) grūdų kainų ir KAN kainų skirtumo svyravimu. Komisija pažymėjo, kad pateikti duomenų rinkiniai (kartais jų nebuvo, kartais nenurodytas šaltinis, kartais pateikti tik 2025 m. duomenys ir pan.) negalėjo paneigti išsamaus tyrimo, kuriame pateiktos išvados dėl dempingo ir žalos 7 konstatuojamojoje dalyje nurodytais laikotarpiais ir kuriame nustatyta žalinga dempingo praktika bei jos tęsimosi tikimybė panaikinus priemones, išvadų.

(244)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo tęsimosi, žalos tęsimosi ir Sąjungos interesų, antidempingo priemones iš nagrinėjamųjų šalių importuojamam KAN reikėtų taikyti toliau.

(245)

Siekiant kuo labiau sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl skirtingų Rusijai nustatytų muitų normų, reikia taikyti specialias priemones, kuriomis būtų užtikrinamas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visam kitam Rusijos kilmės importui taikytinas antidempingo muitas.

(246)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(247)

Jeigu nustačius atitinkamas priemones labai padidėtų kurios nors iš Rusijos bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar būtina panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir tada nustatyti visai valstybei taikomą muitą.

(248)

Šiame reglamente nurodytos individualios konkrečioms Rusijos bendrovėms taikytinos antidempingo muito normos taikomos tik nurodytų juridinių asmenų pagamintam importuojamam Rusijos kilmės peržiūrimajam produktui. Importuojamam peržiūrimajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visam kitam Rusijos kilmės importui nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos.

(249)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (46). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pasikeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas dėl pavadinimo pakeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(250)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis ketinama rekomenduoti galiojančias priemones taikyti toliau. Buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti.

(251)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 (47) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną,

(252)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,