<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><JUDGMENT xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.JUDGMENT><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-686/19</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62019CJ0686</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:582">EU:C:2020:582</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>9</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>9</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.JUDGMENT><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC"><DATE ISO="20200716">2020 m. liepos 16 d.</DATE> sprendimas – Byla C-686/19</HT></P><P><HT TYPE="SC">Soho Group</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (šeštoji kolegija) <HT TYPE="UC">sprendimas</HT></P><P><DATE ISO="20200716">2020 m. liepos 16 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="STAR" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: latvių.</P></NOTE></P></TI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Vartotojų apsauga</KEYWORD><KEYWORD>Vartojimo kredito sutartys</KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 2008/48/EB</KEYWORD><KEYWORD>Sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>visa kredito kaina vartotojui<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></KEYWORD><KEYWORD>Kredito termino pratęsimo mokestis</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><JUDGMENT.INIT><P>Byloje C‑686/19</P><P>dėl <HT TYPE="ITALIC">Augstākā tiesa (Senāts)</HT> (Aukščiausiasis Teismas, Latvija) <DATE ISO="20190912">2019 m. rugsėjo 12 d.</DATE> nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo <DATE ISO="20190918">2019 m. rugsėjo 18 d.</DATE>, pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje</P></JUDGMENT.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">SIA <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>Soho Group<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></HT></P></PLAINTIFS><AGAINST>prieš</AGAINST><DEFENDANTS><P><HT TYPE="BOLD">Patērētāju tiesību aizsardzības centrs</HT></P></DEFENDANTS></PARTIES><PREAMBLE><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (šeštoji kolegija),</P><P>kurį sudaro kolegijos pirmininkas M. Safjan, teisėjai L. Bay Larsen ir C. Toader (pranešėja),</P><P>generalinis advokatas J. Richard de la Tour,</P><P>kancleris A. Calot Escobar,</P></PREAMBLE.INIT><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,</VISA></GR.VISA><GR.CONSID><CONSID><P>išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:</P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P><HT TYPE="ITALIC">SIA <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>Soho Group</HT><QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/>, atstovaujamos I. Šimulīte,</P></ITEM><ITEM><P>Latvijos vyriausybės, atstovaujamos V. Kalniņa ir V. Soņeca,</P></ITEM><ITEM><P>Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos <HT TYPE="ITALIC">avvocato dello Stato</HT> G. Rocchitta,</P></ITEM><ITEM><P>Europos Komisijos, atstovaujamos I. Rubene ir G. Goddin,</P></ITEM></LIST></CONSID></GR.CONSID><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,</VISA></GR.VISA><PREAMBLE.FINAL>priima šį</PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE><?PAGE NO="2"?><CONTENTS.JUDGMENT><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Sprendimą</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1</NO.P><TXT>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl <DATE ISO="20080423">2008 m. balandžio 23 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančios Tarybos direktyvą 87/102/EEB (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="133" PAGE.FIRST="66" DATE.PUB="2008">OL L 133, 2008, p. 66</REF.DOC.OJ>) 3 straipsnio g punkto išaiškinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2</NO.P><TXT>Šis prašymas pateiktas nagrinėjant <HT TYPE="ITALIC">SIA <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>Soho Group</HT><QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/> ginčą su <HT TYPE="ITALIC">Patērētāju tiesību aizsardzības centrs</HT> (Vartotojų teisių apsaugos centras, Latvija; toliau – VTAC) dėl prašymo panaikinti VTAC sprendimą skirti <HT TYPE="ITALIC">Soho Group</HT> baudą už kolektyvinių vartotojų teisių pažeidimą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3</NO.P><TXT>Direktyvos 2008/48 19, 20, 26, 28 ir 43 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>(19)</NO.P><TXT>Siekiant, kad vartotojai galėtų priimti sprendimus turėdami visą reikiamą informaciją apie faktus, prieš sudarydami kredito sutartis jie turėtų gauti pakankamai informacijos apie kredito sąlygas ir kainą bei apie savo įsipareigojimus; šią informaciją jie gali pasiimti ir apsvarstyti. Siekiant užtikrinti kuo didesnį pasiūlymų skaidrumą ir palyginamumą, tokia informacija turėtų visų pirma apimti visoje [Europos Sąjungoje] tokiu pačiu būdu nustatytą ir kreditui taikomą bendros kredito kainos metinę normą [(BKKMN)]. &lt;…&gt;</TXT></NP></CONSID><CONSID><NP><NO.P>(20)</NO.P><TXT>Bendra kredito kaina vartotojui turėtų apimti visas išlaidas, įskaitant palūkanas, komisinius, mokesčius, mokesčius už kredito tarpininkų paslaugas ir bet kuriuos kitus su kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos turi sumokėti vartotojas, išskyrus mokesčius notarui. &lt;…&gt;</TXT></NP></CONSID><P>&lt;…&gt;</P><CONSID><NP><NO.P>(26)</NO.P><TXT>Valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių, kad paskatintų atsakingą praktiką visais kredito santykių etapais, atsižvelgdamos į konkrečias jų kredito rinkos ypatybes. Tokios priemonės gali apimti, pavyzdžiui, nuostatą dėl vartotojų informavimo ir jų švietimo, įskaitant perspėjimus apie riziką, susijusią su įsipareigojimų dėl mokėjimų nevykdymu ir per dideliais įsiskolinimais. Svarbu – visų pirma besiplečiančioje kredito rinkoje, – kad kreditoriai nesiimtų neatsakingo skolinimo veiklos ar neišduotų kredito, prieš tai neįvertinę kreditingumo, ir valstybės narės turėtų užtikrinti reikalingą priežiūrą, kad būtų išvengta tokio elgesio, ir turėtų nustatyti reikalingas priemones nubausti kreditorius, tuo atveju, jei jie tai daro. Nepažeidžiant <DATE ISO="20060614">2006 m. birželio 14 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/48/EB dėl kredito įstaigų veiklos pradėjimo ir vykdymo [(<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="177" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2006">OL L 177, 2006, p. 1</REF.DOC.OJ>)], nuostatų dėl kredito rizikos, už kiekvieno vartotojo kreditingumo patikrinimą turėtų būti atsakingi kreditoriai. &lt;…&gt;</TXT></NP></CONSID><P>&lt;…&gt;</P><CONSID><NP><NO.P>(28)</NO.P><TXT>Vartotojų kreditingumui įvertinti kreditorius taip pat turėtų atlikti patikrinimą atitinkamose duomenų bazėse; atsižvelgiant į teisines ir faktines aplinkybes, tokie patikrinimai gali būti įvairios apimties. &lt;…&gt;</TXT></NP></CONSID><P>&lt;…&gt;</P><?PAGE NO="3"?><CONSID><NP><NO.P>(43)</NO.P><TXT>Siekiant paskatinti vidaus rinkos kūrimą ir veikimą bei užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį visoje [Sąjungoje], būtina užtikrinti informacijos apie [BKKMN] palyginamumą visoje [Sąjungoje]. &lt;…&gt; Todėl direktyvoje turėtų būti aiškiai ir išsamiai apibrėžta visa kredito kaina vartotojui.<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/></TXT></NP></CONSID></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4</NO.P><TXT>Direktyvos 2008/48 1 straipsnyje nurodyta, kad ja siekiama suderinti tam tikrus valstybių narių taisyklių, susijusių su vartojimo kredito sutartimis, aspektus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5</NO.P><TXT>Šios direktyvos 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad valstybės narės gali nuspręsti, kad tik tam tikros jos nuostatos taikomos kredito sutartims, kuriose numatoma galimybė kreditoriui ir vartotojui susitarti dėl atidėto mokėjimo arba grąžinimo metodų, jei vartotojas jau nevykdo įsipareigojimų pagal pradinę kredito sutartį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6</NO.P><TXT>Minėtos direktyvos 3 straipsnyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>Šioje direktyvoje taikomos tokios sąvokų apibrėžtys:</P><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>g)</NO.P><TXT>bendra kredito kaina vartotojui – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius, mokesčius ir bet kuriuos kitus su kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos reikalaujama, kad vartotojas sumokėtų, ir kurie yra žinomi kreditoriui, išskyrus mokesčius notarui; taip pat įskaičiuojamos su kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, visų pirma draudimo įmokos, jei papildomai privaloma sudaryti paslaugų sutartį siekiant gauti kreditą apskritai arba taikyti skelbiamas nuostatas ir sąlygas;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>h)</NO.P><TXT>bendra vartotojo mokama suma – bendros kredito sumos ir bendros kredito kainos vartotojui suma;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>i)</NO.P><TXT>[BKKMN] – bendra kredito kaina vartotojui, išreikšta metiniu bendros kredito kainos procentu, prireikus įskaičiuojant kainą, nurodytą 19 straipsnio 2 dalyje;</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>l)</NO.P><TXT>bendra kredito suma – limitas arba visos sumos, kuriomis suteikiama galimybė naudotis pagal kredito sutartį;</TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7</NO.P><TXT>Direktyvos 2008/48 5 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>Informavimas prieš sudarant sutartį<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/> 1 dalies c, g, ir i punktuose išvardijama, kokią informaciją reikia pateikti vartotojui prieš jam įsipareigojant pagal kredito sutartį arba pasiūlymą, t. y. atitinkamai: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>bendra kredito suma ir sąlygos, reglamentuojančios lėšų išmokėjimą<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/>, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>[BKKMN] ir bendra vartotojo mokama suma<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/> ir, kai taikoma, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>bet kurie kiti mokesčiai, susiję su kredito sutartimi, bei sąlygos, kuriomis tos išlaidos gali būti keičiamos [tie mokesčiai gali būti keičiami]<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8</NO.P><TXT>Šios direktyvos 8 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>Pareiga įvertinti vartotojo kreditingumą<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/> 1 dalyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>Valstybės narės užtikrina, kad prieš sudarant kredito sutartį kreditorius įvertintų vartotojo kreditingumą atitinkamais atvejais remdamasis iš vartotojo gauta pakankama informacija ir prireikus atlikęs patikrinimą atitinkamoje duomenų bazėje. Valstybės narės, kurių teisės aktuose reikalaujama, kad kreditorius įvertintų vartotojo kreditingumą atlikęs patikrinimą atitinkamoje duomenų bazėje, gali išlaikyti šį reikalavimą.<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="4"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9</NO.P><TXT>Šios direktyvos 10 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>Informacija, kuri turi būti pateikta kredito sutartyse<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/> 2 dalyje numatyta, kad informacija turi būti nurodyta <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>aiškiai ir glaustai<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/>. Kaip tokia informacija d, g, k ir u punktuose nurodyta: <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>bendra kredito suma ir lėšų išmokėjimą reglamentuojančios sąlygos<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/>, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>[BKKMN] ir bendra vartotojo mokama suma, apskaičiuota sudarant kredito sutartį; paminimos visos prielaidos, naudotos šiai normai apskaičiuoti<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/>, ir, jei taikoma, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>bet kurie kiti mokesčiai, susiję su kredito sutartimi, bei sąlygos, kuriomis tie mokesčiai gali būti keičiami<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>, ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>tos sutarties nuostatos ir sąlygos<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10</NO.P><TXT>Direktyvos 2008/48 19 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>[BKKMN] apskaičiavimas<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/> 2 dalyje nustatyta, kad norint ją apskaičiuoti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>nustatoma bendra kredito kaina vartotojui, išskyrus bet kuriuos vartotojo mokamus mokesčius už bet kurio iš kredito sutartyje nustatytų jo įsipareigojimų nevykdymą ir mokesčius už prekių arba paslaugų pirkimą, išskyrus pirkimo kainą, kuriuos jis privalo sumokėti neatsižvelgiant į tai, ar už sandorį mokama grynaisiais pinigais, ar iš kredito.<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/></TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Latvijos teisė</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11</NO.P><TXT>Direktyvoje 2008/48 vartojama sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>visa kredito kaina vartotojui<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/> perimta <DATE ISO="20101228">2010 m. gruodžio 28 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Ministru kabineta noteikumi Nr. 1219 <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>Noteikumi par patērētāja kreditēšanu</HT><QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/> (Ministrų kabineto nutarimas Nr. 1219 dėl vartojimo kredito; <HT TYPE="ITALIC">Latvijas Vēstnesis</HT>, 2011, Nr. 2), kuriame reglamentuojamas BKKMN apskaičiavimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12</NO.P><TXT>Pagrindinės bylos aplinkybėms taikomos redakcijos <HT TYPE="ITALIC">Patērētāju tiesību aizsardzības likums</HT> (Vartotojų teisių apsaugos įstatymas; toliau – VTA įstatymas) 1 straipsnio 9 dalyje sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>visa kredito kaina vartotojui<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/> suformuluota taip pat kaip Direktyvoje 2008/48.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13</NO.P><TXT>Šio įstatymo 8 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>Vartojimo kreditas<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>&lt;…&gt;</ALINEA><PARAG IDENTIFIER="008.002A"><NO.PARAG>2<HT TYPE="SUP">2</HT></NO.PARAG><ALINEA>Vartojimo kredito sutarties kaina turi būti proporcinga ir atitikti sąžiningą verslo praktiką. Bendra kredito kaina vartotojui apskaičiuojama norminiuose aktuose dėl vartojimo kredito nustatyta tvarka.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="008.002B"><NO.PARAG>2<HT TYPE="SUP">3</HT></NO.PARAG><ALINEA>Šio straipsnio 2<HT TYPE="SUP">2</HT> dalies nuostatų neatitinkančia laikoma bet kokia bendra kredito kaina vartotojui, viršijanti 0,55 % kredito sumos per dieną nuo pirmos iki septintos naudojimosi kreditu dienos (imtinai); 0,25 % kredito sumos per dieną nuo aštuntos iki keturioliktos naudojimosi kreditu dienos (imtinai) ir 0,2 % kredito sumos per dieną nuo penkioliktos naudojimosi kreditu dienos. Kai sudaromos sutartys, pagal kurias kreditas turi būti grąžinamas to pareikalavus arba pagal kurias naudojimosi kreditu terminas viršija 30 dienų, šio straipsnio 2<HT TYPE="SUP">2</HT> dalyje nustatytų reikalavimų neatitinka bendra kredito kaina vartotojui, kuri viršija 0,25 % kredito sumos per dieną. Bendros kredito kainos vartotojui apribojimai netaikomi vartojimo kredito sutartims, kurias sudarius iš vartotojo reikalaujama, kad jis kaip užstatą kreditoriui paliktų kokį nors daiktą, o vartotojo įsipareigojimas yra apribojamas tik tuo įkeistu daiktu.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Soho Group</HT> yra kredito įstaiga, kurios pagrindinė veikla – nedidelių trumpalaikių paskolų teikimas internetu. Vykdydama savo komercinę veiklą, ši bendrovė teikia vartotojams kredito paslaugas paskolų forma; paskolų dydis siekia nuo 70 EUR iki 425 EUR, o terminas, kaip matyti iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, – nuo 30 dienų iki 12 mėnesių.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15</NO.P><TXT>Atlikęs patikrinimą bendrovės interneto svetainėje VTAC konstatavo, kad <HT TYPE="ITALIC">Soho Group</HT> siūlė kredito sutartis, į kurias įtraukta sąlyga <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>Paskolos termino pratęsimas<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/>. Šioje sąlygoje numatyta, kad paskolos gavėjas gali prašyti pratęsti paskolos terminą, į paskolos davėjo einamąją sąskaitą pervesdamas pratęsimo mokestį; šio mokesčio dydis priklauso nuo paskolos sumos ir termino. Gavęs pavedimą paskolos davėjas išsiunčia paskolos gavėjui pranešimą apie sutarties specialiosiose nuostatose arba mokėjimo grafike nurodyto paskolos termino pratęsimą arba apie atsisakymą jį pratęsti; atsisakymo pratęsti terminą paskolos davėjas neprivalo motyvuoti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16</NO.P><TXT>Po šio patikrinimo VTAC padarė išvadą, kad, kiek tai susiję su kredito termino pratęsimu, <HT TYPE="ITALIC">Soho Group</HT> siūlo vartotojams kredito sutartis, kuriose numatytos bendros per dieną patiriamos išlaidos neatitinka <HT TYPE="ITALIC">Patērētāju tiesību aizsardzības likums</HT> (Vartotojų teisių apsaugos įstatymas) 8 straipsnio 2<HT TYPE="SUP">3</HT> dalies nuostatų. Todėl <HT TYPE="ITALIC">Soho Group</HT> siūlomo vartojimo kredito kaina neproporcinga ir neatitinka sąžiningos verslo praktikos pagal šio įstatymo 8 straipsnio 2<HT TYPE="SUP">2</HT> dalį. Jis nusprendė, kad kredito termino pratęsimo mokestis yra bendros kredito kainos dalis, nes kredito termino pratęsimo sąlygos įtrauktos į kreditoriaus ir kredito gavėjo sudarytos kredito sutarties sąlygas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17</NO.P><TXT><DATE ISO="20170221">2017 m. vasario 21 d.</DATE> sprendimu VTAC skyrė <HT TYPE="ITALIC">Soho Group</HT> <FT TYPE="NUMBER">25000</FT> EUR baudą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18</NO.P><TXT>Šį sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Soho Group</HT> apskundė <HT TYPE="ITALIC">Administratīvā rajona tiesa</HT> (Administracinis apylinkės teismas, Latvija) ir prašė jį panaikinti; tam teismui atmetus skundą, <HT TYPE="ITALIC">Soho Group</HT> pateikė apeliacinį skundą <HT TYPE="ITALIC">Administratīvā apgabaltiesa</HT> (Administracinis apygardos teismas, Latvija); <DATE ISO="20181204">2018 m. gruodžio 4 d.</DATE> sprendimu šis teismas paliko galioti <HT TYPE="ITALIC">Administratīvā rajona tiesa</HT> (Administracinis apylinkės teismas) sprendimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19</NO.P><TXT>Šiame sprendime <HT TYPE="ITALIC">Administratīvā apgabaltiesa</HT> (Administracinis apygardos teismas) nusprendė, kad jeigu pagrindinėje byloje nagrinėjamos kredito sutarties galiojimo terminas būtų pratęstas, išlaidos, susijusios su kredito naudojimu pratęsimo laikotarpiu, taptų žinomos ir sudarytų kredito išlaidas, kurioms taikomi VTA įstatyme numatyti apribojimai</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Soho Group</HT> pateikė kasacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui; ji nurodė, kad sumokėti pratęsimo mokestį neprivaloma, norint gauti paskolą arba ją panaudoti. Kredito sutarties pratęsimas yra viena iš trijų alternatyvų, suėjus paskolos grąžinimo terminui. Kitos dvi – grąžinti paskolą be papildomų mokėjimų arba negrąžinti paskolos, o tai reikštų, kad bus pradedama skaičiuoti palūkanas už vėlavimą. <HT TYPE="ITALIC">Soho Group</HT> teigimu, kadangi šios sutarties sudarymo metu, t. y. tuo momentu, kai apskaičiuojama bendra kredito kaina ir apskaičiuojama BKKMN, apie kredito termino pratęsimą nebuvo žinoma, šio pratęsimo mokesčiai negalėjo būti įtraukti į bendrą kredito kainą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad reikia nustatyti, ar <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>bendra kredito kaina vartotojui<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/> apima kredito termino pratęsimo mokestį, turint mintyje, kad šio galimo termino pratęsimo sąlygos įtrauktos į paskolos davėjo ir gavėjo sutartas kredito sutarties sąlygas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22</NO.P><TXT>Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad, pirma, Teisingumo Teismo jurisprudencijoje patvirtinama, jog sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>bendra kredito kaina vartotojui<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/>, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2008/48, yra plati, ir, antra, šioje jurisprudencijoje pripažįstama, jog paskolos davėjas gali gauti ir šioje direktyvoje nenumatytus komisinius</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23</NO.P><TXT>Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl to, ar tokį mokestį minėta sąvoka apima.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24</NO.P><TXT>Šis teismas taip pat patikslina, kad tam tikros konkrečios pagrindinėje byloje nagrinėjamos kredito sutarties sąlygos rodo, jog paskolos davėjas šios sutarties pratęsimą laiko priimtinu būdu, skirtu išvengti sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo. Tai matyti iš šių sąlygų detalumo ir didelio praktiškai pratęstų kredito sutarčių skaičiaus</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Augstākā tiesa (Senāts)</HT> (Aukščiausiasis Teismas, Latvija) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>1.</NO.P><TXT>Ar [Direktyvos 2008/48] 3 straipsnio g punkte apibrėžta sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>bendra kredito kaina vartotojui<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/> yra autonomiška Europos Sąjungos teisės sąvoka?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Ar tokiomis aplinkybėmis, kokios nagrinėjamos [pagrindinėje byloje], [šioje nuostatoje] apibrėžta sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>bendra kredito kaina vartotojui<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/> apima kredito termino pratęsimo mokestį, kai kredito termino pratęsimo sąlygos įtrauktos į kredito sutarties sąlygas, dėl kurių susitarė paskolos davėjas ir gavėjas?<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl prejudicinių klausimų</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26</NO.P><TXT>Keldamas klausimus, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Direktyvos 2008/48 3 straipsnio g punkte esančią sąvoką <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0032" REF.END="QE0032"/>bendra kredito kaina vartotojui<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/> reikia aiškinti taip: ši sąvoka apima kredito termino pratęsimo mokestį tokiu atveju, kai kredito termino galimo pratęsimo sąlygos yra įtrauktos į kredito sutarties sąlygas, dėl kurių susitarė paskolos davėjas ir gavėjas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27</NO.P><TXT>Pirmiausia reikia pažymėti, kad pagal Direktyvos 2008/48 1 straipsnį šia direktyva siekiama tik suderinti tam tikrus su vartojimo kredito sutartimi susijusių taisyklių aspektus ir kad joje nėra kredito termino atidėjimo derinimo taisyklių. Šios direktyvos 2 straipsnio 6 dalyje nurodyti tik nesumokėjimo atvejai, o tai pagrindinėje byloje nenagrinėjama. Be to, kaip tvirtino visos pagrindinės bylos šalys, minėta direktyva nereglamentuoja klausimo dėl maksimalios leistinos kredito kainos, todėl valstybės narės lieka kompetentingos nustatyti tokią kainą (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20200326">2020 m. kovo 26 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mikrokasa ir Revenue Niestandaryzowany Sekurytyzacyjny Fundusz inwestycyjny Zamknięty</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑779/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:236">EU:C:2020:236</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0048">48</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28</NO.P><TXT>Direktyvos 2008/48 3 straipsnio g punkte nustatyta, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0033" REF.END="QE0033"/>bendra kredito kaina vartotojui<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/> apima <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0034" REF.END="QE0034"/>visas išlaidas, įskaitant palūkanas, komisinius, mokesčius ir bet kuriuos kitus su kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos reikalaujama, kad vartotojas sumokėtų, ir kurie yra žinomi kreditoriui, išskyrus mokesčius notarui<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29</NO.P><TXT>Iš šios nuostatos formuluotės matyti, kad, pirma, ši apibrėžtis aiškiai neapima tik <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0035" REF.END="QE0035"/>mokesčių notarui<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/>. Antra, šioje apibrėžtyje nepatikslinama, ar joje nurodyti mokesčiai apima tik tuos, kurie būtini kreditui gauti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30</NO.P><TXT>Tačiau iš šios formuluotės matyti, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0036" REF.END="QE0036"/>bendra kredito kaina vartotojui<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/> apima <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0037" REF.END="QE0037"/>visų kitų rūšių mokesčius, kuriuos vartotojas turi mokėti pagal kredito sutartį ir kurie yra žinomi kreditoriui<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/>, ir kad šie mokesčiai apima <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0038" REF.END="QE0038"/>papildomas išlaidas, susijusias su kredito sutartimi<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/>. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją ši sąvoka apima visas išlaidas, kurias paskolos gavėjas turi sumokėti pagal kredito sutartį ir kurias paskolos gavėjas žino (<DATE ISO="20160421">2016 m. balandžio 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Radlinger ir Radlingerová</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑377/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:283">EU:C:2016:283</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0084">84</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20161208">2016 m. gruodžio 8 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Verein für Konsumenteninformation</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑127/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:934">EU:C:2016:934</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), įskaitant komisinius, kuriuos paskolos gavėjas turi mokėti paskolos davėjui (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20120712">2012 m. liepos 12 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">SC Volksbank România</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑602/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:443">EU:C:2012:443</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0065">65</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31</NO.P><TXT>Taigi, siekdamas užtikrinti plačią vartotojų apsaugą, Sąjungos teisės aktų leidėjas Direktyvos 2008/48 3 straipsnio g punkte pateikė plačią sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0039" REF.END="QE0039"/>bendra kredito kaina vartotojui<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/> apibrėžtį (<DATE ISO="20200326">2020 m. kovo 26 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Mikrokasa ir Revenue Niestandaryzowany Sekurytyzacyjny Fundusz inwestycyjny Zamknięty</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑779/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:236">EU:C:2020:236</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32</NO.P><TXT>Šiuo klausimu pažymėtina, kad sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0040" REF.END="QE0040"/>bendra kredito kaina vartotojui<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/> apibrėžtyje net tik nėra jokio apribojimo, susijusio su kredito sutarties trukme,– ši sąvoka apima mokesčius ir jų paskirstymą sutarties galiojimo laikotarpiu (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20190911">2019 m. rugsėjo 11 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Lexitor</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑383/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:702">EU:C:2019:702</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>). Tai, be kita ko, patvirtina Direktyvos 2008/48 20 konstatuojamoji dalis, pagal kurią sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0041" REF.END="QE0041"/>bendra kredito kaina vartotojui<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/> suprantama kaip susijusi <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0042" REF.END="QE0042"/>su kredito sutartimi<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33</NO.P><TXT>Vadinasi, sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0043" REF.END="QE0043"/>bendra kredito kaina vartotojui<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/> apima tiek su kredito gavimu susijusias išlaidas, tiek išlaidas, ilgainiui patiriamas juo naudojantis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34</NO.P><TXT>Be to, reikia patikslinti, jog tam, kad kredito sutartyje numatyto galimo jos pratęsimo mokesčiai atitiktų šio sprendimo 30 punkte primintas sąlygas ir todėl į juos būtų galima atsižvelgti apskaičiuojant <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0044" REF.END="QE0044"/>bendrą kredito kainą vartotojui<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/>, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/48 3 straipsnio g punktą, pirma, konkrečios ir tikslios šio galimo pratęsimo sąlygos turi būti nurodytos minėtoje sutartyje ir, antra, šie mokesčiai turi būti paskolos davėjui žinomi, kad remdamasis sutarties nuostatomis vartotojas galėtų nustatyti minėtus mokesčius, be kita ko, visą naudojimosi kreditu laikotarpį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35</NO.P><TXT>Kalbant apie šias kredito termino pratęsimo sąlygas, reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo išvadų, šios sąlygos yra dalis kredito sutarties sąlygų, dėl kurių susitarė paskolos davėjas ir paskolos gavėjas. Be to, nors šis teismas patikslina, kad paskolos davėjas gali atsisakyti pratęsti sutartį, nenurodydamas šio atsisakymo motyvų, akivaizdu, kad pratęsti sutartį galima tik vartotojo prašymu paskolos davėjui sutikus ir vartotojui sumokėjus pratęsimo mokesčius į paskolos davėjo einamąją sąskaitą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36</NO.P><TXT>Vadinasi, pagal kredito sutartis, kaip antai nagrinėjamas pagrindinėje byloje, būtent vartotojas turi sumokėti termino pratęsimo mokesčius, ir tie mokesčiai yra žinomi kreditoriui, t. y. jie yra arba gali būti nustatyti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Soho Group</HT>, Italijos vyriausybė ir Europos Komisija rašytinėse pastabose vis dėlto tvirtina, kad sudarant sutartį nėra aišku, ar įvyks pagrindinėje byloje nagrinėjamas sutarties pratęsimas, todėl su šiuo pratęsimu susijusių mokesčių sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0045" REF.END="QE0045"/>bendra kredito kaina vartotojui<QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/>, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2008/48 3 straipsnio g punktą, negali apimti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38</NO.P><TXT>Pirmiausia reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš Direktyvos 2008/48 3 straipsnyje pateiktų apibrėžčių, sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0046" REF.END="QE0046"/>bendra kredito kaina vartotojui<QUOT.END REF.START="QS0046" CODE="201C" ID="QE0046"/> yra susijusi su sąvokomis <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0047" REF.END="QE0047"/>bendra kredito suma<QUOT.END REF.START="QS0047" CODE="201C" ID="QE0047"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0048" REF.END="QE0048"/>bendra vartotojo mokama suma<QUOT.END REF.START="QS0048" CODE="201C" ID="QE0048"/>, siekiant apskaičiuoti BKKMN.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39</NO.P><TXT>Kadangi Direktyvos 2008/48 3 straipsnyje nėra jokios nuorodos į nacionalinę teisę, kiekviena iš jų turi būti laikoma savarankiška Sąjungos teisės sąvoka, kuri Sąjungos teritorijoje turi būti aiškinama vienodai (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20191114">2019 m. lapkričio 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">State Street Bank International</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑255/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:967">EU:C:2019:967</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40</NO.P><TXT>Pirma, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0049" REF.END="QE0049"/>bendra kredito suma<QUOT.END REF.START="QS0049" CODE="201C" ID="QE0049"/>, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2008/48, jos 3 straipsnio l punkte apibrėžta kaip limitas arba visos sumos, kuriomis suteikiama galimybė naudotis pagal kredito sutartį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41</NO.P><TXT>Antra, pagal šios direktyvos 3 straipsnio i punktą BKKMN – tai <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0050" REF.END="QE0050"/>bendra kredito kaina vartotojui<QUOT.END REF.START="QS0050" CODE="201C" ID="QE0050"/>, išreikšta metiniu bendros kredito kainos procentu, prireikus įskaičiuojant mokesčius, nurodytus tos pačios direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42</NO.P><TXT>Kadangi Direktyvos 2008/48 3 straipsnio h punkte sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0051" REF.END="QE0051"/>bendra vartotojo mokama suma<QUOT.END REF.START="QS0051" CODE="201C" ID="QE0051"/> apibrėžta kaip <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0052" REF.END="QE0052"/>bendros kredito sumos ir bendros kredito kainos vartotojui suma<QUOT.END REF.START="QS0052" CODE="201C" ID="QE0052"/>, iš to matyti, kad sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0053" REF.END="QE0053"/>bendra kredito suma<QUOT.END REF.START="QS0053" CODE="201C" ID="QE0053"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0054" REF.END="QE0054"/>bendros kredito kainos vartotojui suma<QUOT.END REF.START="QS0054" CODE="201C" ID="QE0054"/> yra viena kitos neapimančios, todėl<?PAGE NO="8"?> bendra kredito suma negali apimti jokios sumos, kuri įskaičiuojama į bendros kredito kainos vartotojui sumą (<DATE ISO="20160421">2016 m. balandžio 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Radlinger ir Radlingerová</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑377/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:283">EU:C:2016:283</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0085">85</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43</NO.P><TXT>Taigi Direktyvoje 2008/48 įtvirtinta išsami su vartojimo kredito sutartimis susijusių sumų paskirstymo koncepcija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44</NO.P><TXT>Tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kurios nesusijusios su sutartinių įsipareigojimų neįvykdymu, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/48 19 straipsnio 2 dalį, nors pratęsimo mokesčiai yra dalis <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0055" REF.END="QE0055"/>bendros vartotojo mokamos sumos<QUOT.END REF.START="QS0055" CODE="201C" ID="QE0055"/>, jie negali būti priskirti prie <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0056" REF.END="QE0056"/>bendros kredito sumos<QUOT.END REF.START="QS0056" CODE="201C" ID="QE0056"/>, todėl jie priskiriami prie <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0057" REF.END="QE0057"/>bendros kredito kainos vartotojui<QUOT.END REF.START="QS0057" CODE="201C" ID="QE0057"/>, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 3 straipsnio g punktą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45</NO.P><TXT>Taip pat reikia pažymėti, kad Direktyvos 2008/48 nuostatos susijusios ne tik su kredito sutarties sudarymu, bet ir su jos pakeitimo tvarka.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46</NO.P><TXT>Šiuo klausimu visų pirma reikia pažymėti, kad, nors Direktyvos 2008/48 10 straipsnio 2 dalies g punkte nurodyta, kad kredito sutartyje nurodomos BKKMN ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0058" REF.END="QE0058"/>bendra vartotojo mokama suma<QUOT.END REF.START="QS0058" CODE="201C" ID="QE0058"/> apskaičiuojamos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0059" REF.END="QE0059"/>sudarant kredito sutartį<QUOT.END REF.START="QS0059" CODE="201C" ID="QE0059"/>, toje pačioje nuostatoje patikslinama, kad sutartyje <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0060" REF.END="QE0060"/>paminimos visos prielaidos, naudotos šiai normai apskaičiuoti<QUOT.END REF.START="QS0060" CODE="201C" ID="QE0060"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47</NO.P><TXT>Sudarydamas tokias kredito sutartis, kokias siūlo <HT TYPE="ITALIC">Soho Group</HT>, kuriose, kaip matyti iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos, neretai numatomas tik vienas mokėjimo laikotarpis, sutampantis su sutarties galiojimo terminu, paskolos davėjas gali aptarti prielaidą, kad kredito sutartis pratęsiama vieną ar kelis kartus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48</NO.P><TXT>Įvairių prielaidų, kuriomis remiamasi apskaičiuojant BKKMN, aptarimas taip pat leidžia pasiekti Direktyvos 2008/48 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą tikslą – suteikti vartotojui informaciją, kurios reikia, kad jis galėtų palyginti skirtingus pasiūlymus, siekdamas priimti informacija pagrįstą sprendimą dėl kredito sutarties sudarymo; šį palyginimą turi būti galima atlikti atsižvelgiant į BKKMN, kurią lemia turimų pasiūlymų skirtinga trukmė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49</NO.P><TXT>Šiuo klausimu reikia priminti, kad Direktyva 2008/48 buvo priimta siekiant dviejų tikslų – visiems Europos Sąjungos vartotojams užtikrinti aukštą ir vienodą jų interesų apsaugos lygį ir palengvinti tinkamai veikiančios vartojimo kreditų vidaus rinkos vystymąsi. Iš šios direktyvos 19 konstatuojamosios dalies matyti, kad ja, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad prieš sudarydamas kredito sutartį vartotojas gautų atitinkamą informaciją, visų pirma susijusią su BKKMN visoje Sąjungoje, kuri leidžia palyginti taikomas normas (<DATE ISO="20191219">2019 m. gruodžio 19 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Home Credit Slovakia</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑290/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:1130">EU:C:2019:1130</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50</NO.P><TXT>Antra, tiek iš Direktyvos 2008/48 5 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0061" REF.END="QE0061"/>Informavimas prieš sudarant sutartį<QUOT.END REF.START="QS0061" CODE="201C" ID="QE0061"/>, būtent jo 1 dalies i punkto, tiek iš šios direktyvos 10 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0062" REF.END="QE0062"/>Informacija, kuri turi būti pateikta kredito sutartyse<QUOT.END REF.START="QS0062" CODE="201C" ID="QE0062"/>, būtent jo 2 dalies i punkto, formuluotės matyti, kad šios nuostatos taikomos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0063" REF.END="QE0063"/>bet kur[iems] kit[iems] mokesči[ams], susijus[iems] su kredito sutartimi, bei sąlyg[oms], kuriomis tos išlaidos gali būti keičiamos [tie mokesčiai gali būti keičiami]<QUOT.END REF.START="QS0063" CODE="201C" ID="QE0063"/>. Be to, minėto 10 straipsnio 2 dalies u punkte taip pat nurodyta, kad kredito sutartyje prireikus turi būti aiškiai ir glaustai nurodytos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0064" REF.END="QE0064"/>kitos sutarties nuostatos ir sąlygos<QUOT.END REF.START="QS0064" CODE="201C" ID="QE0064"/>. Taigi šie argumentai leidžia įgyvendinti minėtos direktyvos 43 konstatuojamojoje dalyje primintą tikslą, kad joje būtų aiškiai ir visiškai apibrėžta bendra kredito kaina vartotojui, ir išsaugoti šios direktyvos veiksmingumą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51</NO.P><TXT>Todėl, atsižvelgiant, pirma, į Direktyvos 2008/48 3 straipsnio g punkto formuluotę ir į plačią sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0065" REF.END="QE0065"/>bendra kredito kaina vartotojui<QUOT.END REF.START="QS0065" CODE="201C" ID="QE0065"/> sampratą, antra, į tai, kad ši sąvoka apima tiek kredito gavimą, tiek jo naudojimą, trečia, į sąvokų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0066" REF.END="QE0066"/>bendra kredito kaina vartotojui<QUOT.END REF.START="QS0066" CODE="201C" ID="QE0066"/>, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0067" REF.END="QE0067"/>bendra kredito suma<QUOT.END REF.START="QS0067" CODE="201C" ID="QE0067"/> ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0068" REF.END="QE0068"/>bendra vartotojo mokama suma<QUOT.END REF.START="QS0068" CODE="201C" ID="QE0068"/> tarpusavio ryšį ir, ketvirta, į tos direktyvos tikslą, taip pat į būtinybę išsaugoti<?PAGE NO="9"?> jos veiksmingumą, kai pratęsiamas kredito sutarties terminas ir sumokant susijusius mokesčius atlyginimas už ją pasikeičia, taip daromas poveikis sąvokai <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0069" REF.END="QE0069"/>bendra vartotojo mokama suma<QUOT.END REF.START="QS0069" CODE="201C" ID="QE0069"/>, minėtos sutarties pratęsimo mokesčiai, kai šalys susitarė dėl tokios galimybės pratęsti sutartį ir tie mokesčiai paskolos davėjui žinomi, patenka į sąvoką <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0070" REF.END="QE0070"/>bendra kredito kaina vartotojui<QUOT.END REF.START="QS0070" CODE="201C" ID="QE0070"/>, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2008/48 3 straipsnio g punktą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52</NO.P><TXT>Šios išvados negali paneigti paskolos davėjo argumentas, kad kredito sutarties pratęsimas yra tinkamesnis sprendimas nei galimas sutarties nevykdymas. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip pabrėžia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, didžiosios daugumos kredito sutarčių iš pradžių sutartas terminas pratęsiamas. Tačiau paskolos davėjas neturi būti raginamas neatsakingai skolinti arba suteikti kreditą, iš anksto neįvertinęs vartotojo kreditingumo. Iš tiesų pagal Direktyvos 2008/48 8 straipsnio 1 dalį, siejamą su jos 26 ir 28 konstatuojamosiomis dalimis, prieš sudarydamas kredito sutartį jis privalo įvertinti vartotojo kreditingumą. Įtvirtinant šią pareigą, kaip numatyta tos direktyvos 26 konstatuojamojoje dalyje, siekiama padidinti paskolos davėjo atsakingumą ir išvengti kredito suteikimo nemokiems vartotojams (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20200305">2020 m. kovo 5 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">OPR-Finance</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑679/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:167">EU:C:2020:167</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad Direktyvos 2008/48 3 straipsnio g punkte esančią sąvoką <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0071" REF.END="QE0071"/>bendra kredito kaina vartotojui<QUOT.END REF.START="QS0071" CODE="201C" ID="QE0071"/> reikia aiškinti taip: ši sąvoka apima galimo kredito termino pratęsimo mokesčius, jei konkrečios ir tikslios galimo jo pratęsimo sąlygos, įskaitant jo trukmę, yra įtrauktos į kredito sutarties sąlygas, dėl kurių paskolos davėjas ir gavėjas susitarė, ir šie mokesčiai žinomi paskolos davėjui.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54</NO.P><TXT>Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><JURISDICTION><INTRO>Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia:</INTRO><P><HT TYPE="BOLD"><DATE ISO="20080423">2008 m. balandžio 23 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančios Tarybos direktyvą 87/102/EEB 3 straipsnio g punkte esančią sąvoką <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0072" REF.END="QE0072"/>bendra kredito kaina vartotojui<QUOT.END REF.START="QS0072" CODE="201C" ID="QE0072"/> reikia aiškinti taip: ši sąvoka apima galimo kredito termino pratęsimo mokesčius, jei konkrečios ir tikslios galimo jo pratęsimo sąlygos, įskaitant jo trukmę, yra įtrauktos į kredito sutarties sąlygas, dėl kurių paskolos davėjas ir gavėjas susitarė, ir šie mokesčiai žinomi paskolos davėjui.</HT></P></JURISDICTION></CONTENTS.JUDGMENT><SIGNATURE.CASE><SIGNATORY><P>Parašai.</P></SIGNATORY></SIGNATURE.CASE></JUDGMENT>