<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><JUDGMENT xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.55-20141201.xd"><BIB.JUDGMENT><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C‑553/11</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62011CJ0553</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:671">EU:C:2012:671</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>8</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>8</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.JUDGMENT><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><DATE ISO="20121025">2012 M. SPALIO 25 D.</DATE> SPRENDIMAS – BYLA C-553/11</P><P>RINTISCH</P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (trečioji kolegija) <HT TYPE="UC">Sprendimas</HT></P><P><DATE ISO="20121025">2012 m. spalio 25 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="STAR" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: vokiečių.</P></NOTE></P></TI></TITLE><INDEX><KEYWORD>Prekių ženklai</KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 89/104/EEB</KEYWORD><KEYWORD>10 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punktas</KEYWORD><KEYWORD>Naudojimas iš tikrųjų</KEYWORD><KEYWORD>Naudojimas tokia forma, kuri įregistruota kaip prekių ženklas ir kuri skiriasi elementais, nekeičiančiais prekių ženklo skiriamųjų požymių</KEYWORD><KEYWORD>Sprendimo pasekmės laiko atžvilgiu</KEYWORD></INDEX><JUDGMENT.INIT><P>Byloje C-553/11</P><P>dėl <HT TYPE="ITALIC">Bundesgerichtshof</HT> (Vokietija) <DATE ISO="20110817">2011 m. rugpjūčio 17 d.</DATE> sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo <DATE ISO="20111102">2011 m. lapkričio 2 d.</DATE>, pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje</P></JUDGMENT.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">Bernhard Rintisch</HT></P></PLAINTIFS><AGAINST>prieš</AGAINST><DEFENDANTS><P><HT TYPE="BOLD">Klaus Eder</HT></P></DEFENDANTS></PARTIES><PREAMBLE><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),</P><P>kurį sudaro R. Silva de Lapuerta, einanti trečiosios kolegijos pirmininkės pareigas, teisėjai K. Lenaerts (pranešėjas), E. Juhász, T. von Danwitz ir D. Šváby,</P><P>generalinė advokatė V. Trstenjak,</P><P>kancleris A. Calot Escobar,</P></PREAMBLE.INIT><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,</VISA></GR.VISA><GR.CONSID><CONSID><P>išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:</P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P>K. Eder, atstovaujamo advokato M. Douglas,</P></ITEM><ITEM><P>Vokietijos vyriausybės, atstovaujamos T. Henze ir J. Kemper,</P></ITEM><ITEM><P>Europos Komisijos, atstovaujamos F. Bulst,</P></ITEM></LIST></CONSID></GR.CONSID><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinės advokatės nuomone, nagrinėti bylą be išvados,</VISA></GR.VISA><PREAMBLE.FINAL>priima šį</PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE><?PAGE NO="2"?><CONTENTS.JUDGMENT><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Sprendimą</HT></P></TI></TITLE><NP><NO.P>1</NO.P><TXT>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl su <DATE ISO="19881221">1988 m. gruodžio 21 d.</DATE> Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (<REF.DOC.OJ COLL="L" PAGE.FIRST="1" NO.OJ="040" DATE.PUB="1988">OL L 40, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 92) 10 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a punkto išaiškinimo.</TXT></NP><NP><NO.P>2</NO.P><TXT>Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant ginčą tarp B. Rintisch ir K. Eder dėl prekių ženklo, naudojamo tokia forma, kuri elementais, nekeičiančiais jo skiriamųjų požymių, skiriasi nuo formos, kuria šis prekių ženklas buvo įregistruotas, kai naudojama forma pati įregistruota kaip prekių ženklas, naudojimo iš tikrųjų.</TXT></NP><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Tarptautinė teisė</HT></P></TI></TITLE><NP><NO.P>3</NO.P><TXT><DATE ISO="18830320">1883 m. kovo 20 d.</DATE> Paryžiuje pasirašytos Konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos, paskutinį kartą peržiūrėtos Stokholme <DATE ISO="19670714">1967 m. liepos 14 d.</DATE> ir iš dalies pakeistos <DATE ISO="19790928">1979 m. rugsėjo 28 d.</DATE> (<HT TYPE="ITALIC">Jungtinių Tautų sutarčių rinkinys</HT>, 828 t., Nr. 11851, p. 305, toliau – Paryžiaus konvencija), 5 straipsnio C dalies 2 punkte nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>Jeigu prekės ženklą jo savininkas naudoja tokia forma, kurios atskiri elementai skiriasi nuo užregistruoto vienoje iš Sąjungos (kurią sudaro valstybės, kurioms taikoma Paryžiaus konvencija) šalių, bet nekeičia pagrindinių ženklo skiriamųjų požymių, tai toks panaudojimas neleidžia registracijos pripažinti negaliojančia ir neapriboja ženklui suteiktos apsaugos.<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></P></TI></TITLE><NP><NO.P>4</NO.P><TXT>Direktyvos 89/104 dvyliktoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>kadangi visoms Bendrijos narėmis esančioms valstybėms privaloma laikytis Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės apsaugos; kadangi ši direktyva turi visiškai atitikti Paryžiaus konvencijos nuostatas; kadangi ši direktyva neturi įtakos Konvencija numatytiems valstybių įsipareigojimams; kadangi prireikus taikoma (SESV) (267) straipsnio antra pastraipa<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/>.</P></CONSID></QUOT.S></P></NP><NP><NO.P>5</NO.P><TXT>Direktyvos 89/104 10 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>Prekių ženklų naudojimas<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/> 1 dalis ir 2 dalies a punktas, kurie pakeitus tik minėto straipsnio dalių numeraciją buvo pakartoti <DATE ISO="20081022">2008 m. spalio 22 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (<REF.DOC.OJ COLL="L" PAGE.FIRST="25" NO.OJ="299" DATE.PUB="2008">OL L 299, p. 25</REF.DOC.OJ>) 10 straipsnyje, suformuluoti taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="010.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Jeigu per penkerius metus po registravimo procedūros pabaigos savininkas nepradėjo valstybėje narėje iš tikrųjų prekių ženklu žymėti prekes ar paslaugas, kurioms jis buvo įregistruotas, arba jeigu ženklo naudojimas buvo sustabdytas penkerius metus iš eilės, ženklui taikomos šia direktyva numatytos sankcijos, išskyrus atvejus, kada buvo nenaudojama dėl tinkamų priežasčių.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="010.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA><P>1 dalyje naudojimu taip pat laikoma:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>prekių ženklo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi savo elementais, jeigu išlieka nepakitę įregistruoto ženklo skiriamieji požymiai.<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP></GR.SEQ><?PAGE NO="3"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Vokietijos teisė</HT></P></TI></TITLE><NP><NO.P>6</NO.P><TXT><DATE ISO="19941025">1994 m. spalio 25 d.</DATE> Prekių ženklų ir kitų skiriamųjų žymenų apsaugos įstatymo (<HT TYPE="ITALIC">Gesetz über den Schutz von Marken und sonstigen Kennzeichen, BGBl</HT>. 1994 I, p. 3082, toliau – <HT TYPE="ITALIC">MarkenG</HT>) 26 straipsnio 3 dalyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>Įregistruoto prekių ženklo naudojimu taip pat laikomas jo naudojimas tokia forma, kuri skiriasi nuo įregistruotosios, jeigu tie skirtumai nekeičia prekių ženklo skiriamųjų požymių. Pirmas sakinys taikytinas ir tuo atveju, jei prekių ženklas įregistruojamas ir ta forma, kuria jis naudojamas.<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai</HT></P></TI></TITLE><NP><NO.P>7</NO.P><TXT>B. Rintisch, ieškovas pagrindinėje byloje, yra žodinio prekių ženklo PROTIPLUS, <DATE ISO="19960520">1996 m. gegužės 20 d.</DATE> įregistruoto numeriu 395 49 559.8, žodinio prekių ženklo PROTI, <DATE ISO="19970303">1997 m. kovo 3 d.</DATE> įregistruoto numeriu 397 02 429, ir žodinio bei vaizdinio prekių ženklo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>Proti Power<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/>, <DATE ISO="19970305">1997 m. kovo 5 d.</DATE> įregistruoto numeriu 396 08 644.6, savininkas. Šie nacionaliniai prekių ženklai buvo įregistruoti, be kita ko, baltymų produktams.</TXT></NP><NP><NO.P>8</NO.P><TXT>K. Eder, atsakovas pagrindinėje byloje, yra vėlesnio žodinio prekių ženklo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>Protifit<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/>, <DATE ISO="20030211">2003 m. vasario 11 d.</DATE> įregistruoto numeriu 302 47 818 ir skirto maisto papildams, vitaminų preparatams ir dietiniams maisto produktams, savininkas.</TXT></NP><NP><NO.P>9</NO.P><TXT>B. Rintisch pareiškė ieškinį, kuriuo siekė, pirma, priversti K. Eder sutikti išbraukti prekių ženklą <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>Protifit<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/> iš registro ir, antra, uždrausti naudoti šį prekių ženklą, remdamasis jo ankstesnių prekių ženklų suteikiamomis teisėmis. Savo reikalavimus jis iš principo grindė prekių ženklu PROTI ir tik alternatyviai nurodė prekių ženklus PROTIPLUS ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>Proti Power<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/>. Be to, jis prašė priteisti iš atsakovo atlyginti jam tariamai patirtą žalą.</TXT></NP><NP><NO.P>10</NO.P><TXT>K. Eder pareiškė prieštaravimą, susijusį su tuo, kad B. Rintisch nenaudojo prekių ženklo PROTI. B. Rintisch tai ginčijo nurodydamas, kad naudojo šį prekių ženklą vartodamas pavadinimus PROTIPLUS ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>Proti Power<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/>. Pirmosios instancijos teismas atmetė B. Rintisch reikalavimus nurodęs, kad prekių ženklo PROTI suteikiamomis teisėmis negalima remtis prekių ženklo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>Protifit<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/> atžvilgiu. Gavęs apeliacinį skundą <HT TYPE="ITALIC">Oberlandesgericht Köln</HT> (Kelno apeliacinis apygardos teismas) pritarė sprendimui atmesti B. Rintisch reikalavimus.</TXT></NP><NP><NO.P>11</NO.P><TXT>B. Rintisch pateikė kasacinį skundą <HT TYPE="ITALIC">Bundesgerichtshof</HT> (Aukščiausiasis federalinis teismas), kuris visų pirma nurodė, kad pagal Vokietijos procesinės teisės nuostatas, šiame proceso etape, reikia laikyti nustatyta aplinkybę, kad, nepaisant skirtumų, kuriais pavadinimai PROTIPLUS ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>Proti Power<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/> skiriasi nuo prekių ženklo PROTI, šie pavadinimai nekeičia šio prekių ženklo skiriamųjų požymių ir kad ieškovas iš tikrųjų naudojo prekių ženklus PROTIPLUS ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>Proti Power<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/> iki prekių ženklo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>Protifit<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/> registracijos paskelbimo. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas remiasi prielaida, kad prekių ženklas PROTI turi būti laikomas iš tikrųjų naudotu kaip tai suprantama pagal <HT TYPE="ITALIC">MarkenG</HT> 26 straipsnio 3 dalį.</TXT></NP><NP><NO.P>12</NO.P><TXT>Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą, ar ir prireikus kokiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">MarkenG</HT> 26 straipsnio 3 dalies antras sakinys atitinka Direktyvos 89/104 10 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies a punktą.</TXT></NP><?PAGE NO="4"?><NP><NO.P>13</NO.P><TXT>Todėl, <HT TYPE="ITALIC">Bundesgerichtshof</HT> nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>1.</NO.P><TXT>Ar Direktyvos 89/104 10 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad šia nuostata apskritai visada draudžiamas nacionalinės teisės aktas, pagal kurį pripažįstama, kad prekių ženklas (1 prekių ženklas) naudojamas net tuo atveju, jeigu jis (1 prekių ženklas) naudojamas kitokia nei įregistruota forma, jeigu tie skirtumai nepakeičia šio prekių ženklo (1 prekių ženklo) skiriamųjų požymių ir jei prekių ženklas taip pat yra įregistruotas ta forma, kuria naudojamas (2 prekių ženklas)?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai:</TXT><P>Ar pirmajame klausime minėta nacionalinė nuostata suderinama su Direktyva 89/104, jei ši nacionalinė nuostata aiškinama siaurąja prasme taip, kad netaikoma prekių ženklui (1 prekių ženklui), kuris įregistruotas tik tam, kad užtikrintų arba išplėstų kito įregistruoto prekių ženklo (2 prekių ženklo), kuris yra įregistruotas ta forma, kuria naudojamas, apsaugą?</P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai arba į antrąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai:</TXT><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>ar įregistruotas prekių ženklas (1 prekių ženklas) nelaikomas naudojamu pagal Direktyvos 89/104 10 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies a punktą:</TXT><P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P>jei prekių ženklo savininkas naudoja tokią žymens formą, kuri nuo prekių ženklo savininko įregistruoto prekių ženklo (1 prekių ženklo) ir kito prekių ženklo (2 prekių ženklo) skiriasi savo elementais, jeigu šie skirtumai nekeičia prekių ženklų (1 prekių ženklo ir 2 prekių ženklo) skiriamųjų požymių,</P></ITEM><ITEM><P>jei prekių ženklo savininkas naudoja dvi žymens formas, iš kurių nė viena neatitinka įregistruoto prekių ženklo (1 prekių ženklo), tačiau viena naudojamo žymens forma (1 forma) sutampa su kitu prekių ženklo savininko įregistruotu prekių ženklu (2 prekių ženklu), o antra prekių ženklo savininko naudojamo žymens forma (2 forma) skiriasi nuo abiejų įregistruotų prekių ženklų (1 prekių ženklo ir 2 prekių ženklo) savo elementais, jeigu tie skirtumai nekeičia įregistruotų ženklų skiriamųjų požymių ir jei ši žymens forma (2 forma) yra panašesnė į kitą prekių ženklo savininko prekių ženklą (2 prekių ženklą)?</P></ITEM></LIST></P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>Ar valstybės narės teismas gali taikyti direktyvos nuostatai (šiuo atveju – Direktyvos 89/104 10 straipsnio 1 daliai ir 2 dalies a punktui) prieštaraujančią nacionalinę nuostatą (šiuo atveju – <HT TYPE="ITALIC">MarkenG</HT> 26 straipsnio 3 dalies antrą sakinį) tais atvejais, kurių faktinės aplinkybės buvo išnagrinėtos dar prieš Europos Sąjungos Teisingumo Teismui priimant sprendimą, kuriame pirmą kartą apibrėžiamas valstybės narės nuostatos nesuderinamumas su direktyvos nuostata (šiuo atveju – <DATE ISO="20070913">2007 m. rugsėjo 13 d.</DATE> Sprendimas, <HT TYPE="ITALIC">II Ponte Finanziaria prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą</HT> &lt;...&gt;, <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-234/06" PAGE.ECR="I-7333" YEAR="2007">C-234/06, Rink. p. I-7333</REF.DOC.ECR>), jei nacionalinis teismas procese dalyvaujančio asmens lūkesčius, kad teisiškai galios Konstitucija užtikrinama padėtis, vertina labiau už suinteresuotumą perkelti direktyvos nuostatą?<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/></TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl prejudicinių klausimų</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Dėl priimtinumo</HT></P></TI></TITLE><NP><NO.P>14</NO.P><TXT>K. Eder tvirtina, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą nepriimtinas, nes jis nesvarbus ginčui pagrindinėje byloje išspręsti, kadangi <HT TYPE="ITALIC">Oberlandesgericht Köln</HT> nusprendė dėl faktinių ir teisės klausimų per procesą minėtame teisme.</TXT></NP><?PAGE NO="5"?><NP><NO.P>15</NO.P><TXT>Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką, vykstant SESV 267 straipsnyje numatytam procesui, pagrįstam aiškiu nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo jurisdikcijos atskyrimu, pagrindinėje byloje nagrinėjamų faktinių aplinkybių konstatavimas bei vertinimas ir nacionalinės teisės aiškinimas bei taikymas priklauso tik nacionalinio teismo jurisdikcijai. Taip pat tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų reikalingumą ir svarbą. Todėl iš esmės, jei pateikti klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu, Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą (<DATE ISO="20050412">2005 m. balandžio 12 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Keller</HT>, <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-145/03" PAGE.ECR="I-2529" YEAR="2005">C-145/03, Rink. p. I-2529</REF.DOC.ECR>, 33 punktas; <DATE ISO="20070718">2007 m. liepos 18 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Lucchini</HT>, <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-119/05" PAGE.ECR="I-6199" YEAR="2007">C-119/05, Rink. p. I-6199</REF.DOC.ECR>, 43 punktas ir <DATE ISO="20080911">2008 m. rugsėjo 11 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Eckelkamp ir kt</HT>., <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-11/07" PAGE.ECR="I-6845" YEAR="2008">C-11/07, Rink. p. I-6845, 27</REF.DOC.ECR> ir 32 punktai).</TXT></NP><NP><NO.P>16</NO.P><TXT>Taigi nacionalinio teismo pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas gali atmesti tik tada, jei akivaizdu, kad prašymas išaiškinti Sąjungos teisę visiškai nesusijęs su pagrindinės bylos faktais ar dalyku, kai problema hipotetinė arba kai Teisingumo Teismui nežinomos faktinės aplinkybės ar teisiniai pagrindai, kad jis galėtų naudingai atsakyti į jam pateiktus klausimus (<DATE ISO="20120614">2012 m. birželio 14 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Banco Español de Crédito</HT>, C-618/10, 77 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).</TXT></NP><NP><NO.P>17</NO.P><TXT>Tačiau reikia konstatuoti, kad šiuo atveju taip nėra. Iš tikrųjų prašomas Direktyvos 89/104 10 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a punkto išaiškinimas gali turėti įtakos pagrindinėje byloje taikytiniems teisės aktams, todėl ir jos sprendimui. Taigi prašymas priimti prejudicinį sprendimą laikytinas priimtinu.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Dėl pirmojo klausimo ir trečiojo klausimo a punkto</HT></P></TI></TITLE><NP><NO.P>18</NO.P><TXT>Pirmuoju klausimu ir trečiojo klausimo a punktu, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Direktyvos 89/104 10 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad šia nuostata draudžiama registruoto prekių ženklo savininkui remtis, siekiant įrodyti šio prekių ženklo naudojimą, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, jo naudojimu kitokia nei įregistruota forma, net jei šių dviejų formų skirtumai nekeičia šio prekių ženklo skiriamųjų požymių ir net jei ši kitokia forma pati įregistruota kaip prekių ženklas.</TXT></NP><NP><NO.P>19</NO.P><TXT>Šiuo atžvilgiu reikia, pirma, priminti, kad prekių ženklo skiriamasis pobūdis, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 89/104 nuostatas, reiškia, kad šis prekių ženklas leidžia prekę, kuriai prašoma registracijos, identifikuoti kaip pagamintą konkrečios įmonės, todėl atskirti ją nuo kitų įmonių prekių (pagal analogiją žr. <DATE ISO="20040429">2004 m. balandžio 29 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Procter &amp; Gamble prieš VRTD</HT>, <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-468/01 P+C-469/01 P+C-470/01 P+C-471/01 P+C-472/01 P" PAGE.ECR="I-5141" YEAR="2004">C-468/01 P-C-472/01 P, Rink. p. I-5141</REF.DOC.ECR>, 32 punktą; <DATE ISO="20041021">2004 m. spalio 21 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">VRDT prieš Erpo Möbelwerk</HT>, <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-64/02 P" PAGE.ECR="I-10031" YEAR="2004">C-64/02 P, Rink. p. I-10031</REF.DOC.ECR>, 42 punktą; <DATE ISO="20080508">2008 m. gegužės 8 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Eurohypo prieš VRDT</HT>, <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-304/06 P" PAGE.ECR="I-3297" YEAR="2008">C-304/06 P, Rink. p. I-3297</REF.DOC.ECR>, 66 punktą ir <DATE ISO="20120712">2012 m. liepos 12 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Smart Technologies prieš VRDT</HT>, C-311/11 P, 23 punktą).</TXT></NP><NP><NO.P>20</NO.P><TXT>Antra, reikia nurodyti, kad iš Direktyvos 89/104 10 straipsnio 2 dalies a punkto formuluotės nematyti, kad kitokia forma, kuria prekių ženklas naudojamas, negali būti įregistruota kaip prekių ženklas. Iš tikrųjų vienintelė šioje nuostatoje nurodyta sąlyga yra tai, kad naudojama forma nuo formos, kuria šis prekių ženklas buvo įregistruotas, gali skirtis tik tokiais elementais, kurie nekeičia minėto prekių ženklo skiriamųjų požymių.</TXT></NP><NP><NO.P>21</NO.P><TXT>Dėl Direktyvos 89/104 10 straipsnio 2 dalies a punkto tikslo reikia nurodyti, kad šia nuostata, kurioje nereikalaujama griežto formos, naudojamos prekybinėje veikloje, ir formos, kuria prekių ženklas įregistruotas, atitikties, siekiama leisti šio prekių ženklo savininkui prekybinėje veikloje naudoti kelis šio žymens variantus, kurie nekeistų skiriamųjų požymių ir dėl kurių prekių ženklas geriau atitiktų prekybos atitinkamomis prekėmis ar paslaugomis ir reklamos reikalavimus.</TXT></NP><?PAGE NO="6"?><NP><NO.P>22</NO.P><TXT>Šis tikslas nebūtų pasiektas, jeigu tam, kad būtų patvirtintas registruoto prekių ženklo naudojimas, būtų keliama papildoma sąlyga, pagal kurią kitokia forma, kuria šis prekių ženklas naudojamas, neturi būti įregistruota kaip prekių ženklas. Iš tikrųjų naujų prekių ženklo formų registracija leistų prireikus iš anksto numatyti galimus prekių ženklo vaizdo pasikeitimus ir taip pritaikyti jį prie nuolat kintančių rinkos realijų.</TXT></NP><NP><NO.P>23</NO.P><TXT>Be to, iš Direktyvos 89/104 dvyliktos konstatuojamosios dalies matyti, kad ši direktyva turi <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>visiškai atitikti Paryžiaus konvencijos nuostatas<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/>. Todėl minėtos direktyvos 10 straipsnio 2 dalies a punktą reikia aiškinti pagal šios konvencijos 5 straipsnio C dalies 2 punktą. Iš šios nuostatos nematyti, kad, įregistravus žymenį kaip prekių ženklą, šio žymens naudojimu negalima remtis nustatant kito registruoto prekių ženklo, nuo kurio jis skiriasi tik tiek, kad pastarojo prekių ženklo skiriamieji požymiai dėl to lieka nepakitę, naudojimą.</TXT></NP><NP><NO.P>24</NO.P><TXT>Tai reiškia, kad formos, kuria naudojamas kitas registruotas prekių ženklas ir kuri skiriasi nuo formos, kuria pastarasis prekių ženklas įregistruotas, tačiau nekeičia šių prekių ženklų skiriamųjų požymių, įregistravimas kaip prekių ženklo nesudaro kliūčių taikyti Direktyvos 9/104 10 straipsnio 2 dalies a punkto.</TXT></NP><NP><NO.P>25</NO.P><TXT>Toks aiškinimas neprieštarauja aiškinimui, išplaukiančiam iš minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Il Ponte Finanziaria prieš VRDT</HT> ir ypač jo 86 punkto, minėto sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą.</TXT></NP><NP><NO.P>26</NO.P><TXT>Byloje, kurioje priimtas minėtas sprendimas, Teisingumo Teismas nagrinėjo ginčą, kuriame viena šalis, siekdama įvertinti galimybę supainioti su prašomu įregistruoti prekių ženklu, rėmėsi panašių prekių ženklų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>šeimos<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/> arba <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>serijos<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/> apsauga. Šiam ginčui buvo taikytas <DATE ISO="19931220">1993 m. gruodžio 20 d.</DATE> Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (<REF.DOC.OJ COLL="L" PAGE.FIRST="1" NO.OJ="011" DATE.PUB="1993">OL L 11, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) 15 straipsnio 2 dalies a punktas, t. y. nuostata, kuri minėto ginčo faktinių aplinkybių susiklostymo datą atitiko Direktyvos 89/104 10 straipsnio 2 dalies a punktą, nes šių nuostatų formuluotės iš esmės vienodos.</TXT></NP><NP><NO.P>27</NO.P><TXT>Minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Il Ponte Finanziaria prieš VRDT</HT> 63 punkte nusprendęs, kad kai prekių ženklai sudaro <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>šeimą<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/> ar <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>seriją<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/>, galimybė supainioti atsiranda būtent dėl to, jog vartotojas gali suklysti dėl prekių ar paslaugų, kurioms skirtas prašomas įregistruoti prekių ženklas, kilmės ir klaidingai manyti, kad jis priklauso šiai prekių ženklų šeimai ar serijai, Teisingumo Teismas manė, kad norint patvirtinti, jog egzistuoja prekių ženklų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>šeima<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/> arba <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>serija<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/>, reikia įrodyti, kad naudojama pakankamai prekių ženklų, galinčių sudaryti tokią <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>šeimą<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/> arba <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>seriją<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/>.</TXT></NP><NP><NO.P>28</NO.P><TXT>Be to, minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Il Ponte Finanziaria prieš VRDT</HT> 64 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, jog negalima tikėtis, kad, nenaudojant pakankamai prekių ženklų, galinčių sudaryti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>šeimą<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/> arba <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>seriją<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/>, vartotojas nustatys tai prekių ženklų šeimai arba serijai būdingą tokį patį elementą ir (arba) kad su šia šeima ar serija jis susies kitą prekių ženklą, kuriame yra toks pats elementas. Kad egzistuotų pavojus, jog visuomenė gali suklysti dėl prašomo įregistruoti prekių ženklo priklausomybės <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>šeimai<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/> ar <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>serijai<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/>, reikia, kad šią <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>šeimą<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/> ar <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>seriją<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/> sudarantys ankstesni prekių ženklai būtų naudojami rinkoje.</TXT></NP><NP><NO.P>29</NO.P><TXT>Taigi esant būtent tokiame tariamo prekių ženklų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>šeimos<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/> arba <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0032" REF.END="QE0032"/>serijos<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/> egzistavimo kontekstui reikia suprasti Teisingumo Teismo tvirtinimą, pateiktą minėto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Il Ponte Finanziaria prieš VRDT</HT> 86 punkte, pagal kurį Reglamento Nr. 40/94 15 straipsnio 2 dalies a punkto ir Direktyvos 89/104 10 straipsnio 2 dalies a punkto nuostatomis neleidžiama apsaugos, skirtos vienam registruotas prekių ženklas, kurio naudojimas buvo įrodytas, išplėsti kito registruotam prekių ženklui, kurio naudojimas nebuvo įrodytas, nes pastarasis yra tik pirmojo prekių ženklo variantas. Iš tikrųjų prekių ženklo naudojimu neturėtų būti remiamasi siekiant pagrįsti kito prekių ženklo naudojimą, nes tikslas yra įrodyti, kad naudojama pakankamai tos pačios <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0033" REF.END="QE0033"/>šeimos<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/> prekių ženklų.</TXT></NP><?PAGE NO="7"?><NP><NO.P>30</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į visus pateiktus paaiškinimus, į pirmąjį klausimą ir trečiojo klausimo a punktą reikia atsakyti taip, kad Direktyvos 89/104 10 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies a punktas aiškintini taip, kad šia nuostata nedraudžiama registruoto prekių ženklo savininkui remtis, siekiant įrodyti šio prekių ženklo naudojimą, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, jo naudojimu kitokia nei įregistruota forma, jeigu šių dviejų formų skirtumai nekeičia šio prekių ženklo skiriamųjų požymių ir jeigu ši kitokia forma pati įregistruota kaip prekių ženklas.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Dėl antrojo klausimo</HT></P></TI></TITLE><NP><NO.P>31</NO.P><TXT>Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, ar Direktyvos 89/104 10 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiama nacionalinės teisės nuostatą, kuria į nacionalinę teisę perkeliamas minėto 10 straipsnio 2 dalies a punktas, aiškinti taip, kad ši direktyvos nuostata netaikoma <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0034" REF.END="QE0034"/>apsauginiam<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/> prekių ženklui, kuris įregistruotas tik tam, kad užtikrintų arba išplėstų kito registruoto prekių ženklo, įregistruoto ta forma, kuria naudojamas, apsaugą.</TXT></NP><NP><NO.P>32</NO.P><TXT>Šiuo atžvilgiu reikia nurodyti, kad jokios aplinkybės neleidžia Direktyvos 89/104 10 straipsnio 2 dalies a punkto aiškinti taip, kad ši nuostata netaikytina ankstesniame punkte nurodytai situacijai. Iš tikrųjų su prekių ženklo registracija susijęs subjektyvus ketinimas visiškai nesvarbus taikant minėtą nuostatą, todėl <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0035" REF.END="QE0035"/>apsauginių<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/> prekių ženklų, kuriems ši nuostata netaikytina, sąvoka yra nepagrįsta tiek Direktyvos 89/104, tiek kitų Sąjungos teisės nuostatų atžvilgiu.</TXT></NP><NP><NO.P>33</NO.P><TXT>Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Direktyvos 89/104 10 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiama nacionalinės teisės nuostatą, kuria į nacionalinę teisę perkeliamas minėtas 10 straipsnio 2 dalies a punktas, aiškinti taip, kad ši direktyvos nuostata netaikytina <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0036" REF.END="QE0036"/>apsauginiam<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/> prekių ženklui, kuris įregistruotas tik tam, kad užtikrintų arba išplėstų kito registruoto prekių ženklo, įregistruoto ta forma, kuria naudojamas, apsaugą.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Dėl trečiojo klausimo b punkto</HT></P></TI></TITLE><NP><NO.P>34</NO.P><TXT>Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės nori sužinoti, kokiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismo sprendimo, kaip antai minėtas Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Il Ponte Finanziaria prieš VRDT</HT>, pasekmės arba kai kurios iš jų turėtų galioti tik po jo paskelbimo dienos.</TXT></NP><NP><NO.P>35</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pateikia visą trečiąjį klausimą, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0037" REF.END="QE0037"/>jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai arba į antrąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/>. Šiuo atveju atsakymas į antrąjį klausimą atitinka šią antrąją galimybę.</TXT></NP><NP><NO.P>36</NO.P><TXT>Bet kuriuo atveju trečiojo klausimo b punktas pagrįstas prielaida, kad nacionalinės teisės nuostata, t. y. <HT TYPE="ITALIC">MarkenG</HT> 26 straipsnio 3 dalies antras sakinys, yra nesuderinama su direktyvos nuostata, šiuo atveju Direktyvos 89/104 10 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies a punktu. Tačiau atsakymas į pirmąjį klausimą, atsakymas į trečiojo klausimo a punktą ir atsakymas į antrąjį klausimą neatitinka tokios prielaidos.</TXT></NP><NP><NO.P>37</NO.P><TXT>Iš to matyti, kad nereikia atsakyti į trečiojo klausimo b punktą.</TXT></NP></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></P></TI></TITLE><NP><NO.P>38</NO.P><TXT>Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</TXT></NP></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="8"?><JURISDICTION><INTRO>Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:</INTRO><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><DATE ISO="19881221">1988 m. gruodžio 21 d.</DATE> Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 10 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies a punktą reikia aiškinti taip, kad šia nuostata nedraudžiama registruoto prekių ženklo savininkui remtis, siekiant įrodyti šio prekių ženklo naudojimą, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, jo naudojimu kitokia nei įregistruota forma, jeigu šių dviejų formų skirtumai nekeičia šio prekių ženklo skiriamųjų požymių ir jeigu ši kitokia forma pati įregistruota kaip prekių ženklas.</HT></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Direktyvos 89/104 10 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiama nacionalinės teisės nuostatą, kuria į nacionalinę teisę perkeliamas minėtas 10 straipsnio 2 dalies a punktas, aiškinti taip, kad ši direktyvos nuostata netaikytina <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0038" REF.END="QE0038"/>apsauginiam<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/> prekių ženklui, kuris įregistruotas tik tam, kad užtikrintų arba išplėstų kito registruoto prekių ženklo, įregistruoto ta forma, kuria naudojamas, apsaugą.</HT></TXT></NP></ITEM></LIST></JURISDICTION></CONTENTS.JUDGMENT><SIGNATURE.CASE><P>Parašai.</P></SIGNATURE.CASE></JUDGMENT>