<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.10-->
  <head>
    <title>2023-01-202301C112202103950-00-TRA-DOC-LT-CONCL-C-0395-21-202208629-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="0" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ContentBits"/>
    <meta content="Commission Use" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Name"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="13/10/2022 09:42:12" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="CNC" name="TypeDoc"/>
    <meta content="wJjDWZ8Qwn0jrxAccqQGEBwYn+FGWKyDGg48Nn+bnTpG+USU6WMk3GsBVnvZU3UMOt+jDPuvWDaU0Fq9twO78MC2Ya3gr2Sw2CqAnkpe5yVs0DEkEDsNpwoe0aIfZ6Y7QU4KmXmBLFYEexDUd5XBSDOZkt4O0BFGXKFFGvhJ9PI=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="rab" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="true" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Enabled"/>
    <meta content="eeddad49-e365-46e8-971a-c847def21cf2" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ActionId"/>
    <meta content="0395" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2021" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="rab" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="b24c8b06-522c-46fe-9080-70926f8dddb1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SiteId"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="CNC_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 19/09/2022 13:03:02" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="2022-09-27T14:28:14Z" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SetDate"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="ca896567321740bf8ab8deace236dabf" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0395" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
    <meta content="Privileged" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Method"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId25" style="first"/>
      <div id="rId21" style="even">Generalinio advokato M. Szpunar išvada – Byla C‑395/21</div>
      <div id="rId22" style="default">D.V. (Advokato honoraras – Valandinio įkainio principas)</div>
    </div>
    <p class="C36Centre" id="para-1" title="page-1">
      GENERALINIO ADVOKATO
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-2" title="page-1">
      MACIEJ SZPUNAR IŠVADA,
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-3" title="page-1">
      pateikta 2022 m. rugsėjo 22 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">1</a>
</span>)
      
    </p>
    <p class="C38Centregrasgrandespacement" id="para-4" title="page-1">
      Byla C‑395/21
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-5" title="page-1">
      D.V.
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-6" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-7" title="page-1">
      M. A.
    </p>
    <p class="C39Centreespacement" id="para-8" title="page-1">
      (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-9" title="page-1">
      „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais – Direktyva 93/13/EEB – Sutarties sąlyga, nustatanti atlyginimą už teisinių paslaugų teikimą remiantis valandiniu įkainiu“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-10" title="page-1">
      
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">I.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įvadas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas nagrinėjant bylą dėl atlyginimo advokatui už teisinių paslaugų teikimą vartotojui sumokėjimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Abejodamas, ar nagrinėjamų sutarčių sąlygos, susijusios su atlyginimu už teisinių paslaugų teikimą, yra nesąžiningos sąlygos, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 93/13/EEB (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-2" href="#t-2">2</a>
</span>), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą su šešiais prejudiciniais klausimais dėl šios direktyvos nuostatų išaiškinimo. Teisingumo Teismo prašymu šioje išvadoje analizuojami tik penktasis ir šeštasis prejudiciniai klausimai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Penktasis ir šeštasis prejudiciniai klausimai teikiami tuo atveju, jei Teisingumo Teismas į pirmuosius keturis prejudicinius klausimus atsakys taip, jog reikia pripažinti, kad nagrinėjamų sutarčių sąlygos, susijusios su atlyginimu už teisinių paslaugų teikimą, yra nesąžiningos. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad panaikinus tokias sąlygas šios sutartys negali išlikti. Penktasis ir šeštasis klausimai susiję su pasekmėmis, kurių, nepažeidžiant Direktyvos 93/13, gali sukelti šių sąlygų pripažinimas nesąžiningomis tuo atveju, kai teisinės paslaugos jau buvo suteiktos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">II.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąjungos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalyje numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-18" title="page-3">
      „Valstybės narės nustato, kad nesąžiningos sąlygos naudojamos sutartyje, kurią pardavėjas ar tiekėjas sudaro su vartotoju taip, kaip numatyta jų nacionalinės teisės aktuose, nebūtų privalomos vartotojui [kad sutartyje, kurią verslininkas sudaro su vartotoju, naudojamos nesąžiningos sąlygos nacionalinės teisės aktuose nustatytomis sąlygomis] nebūtų privalomos vartotojui, ir kad sutartis ir toliau būtų šalims privaloma tomis sąlygomis, jei ji gali išlikti be nesąžiningų nuostatų.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-20" title="page-3">
      „Valstybės narės užtikrina, kad vartotojų ir konkurentų naudai egzistuotų pakankamos ir veiksmingos priemonės, užkertančios kelią nuolatiniam nesąžiningų sąlygų naudojimui sutartyse, pardavėjų ar tiekėjų [verslininkų] sudaromose su vartotojais.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Lietuvos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 93/13 nuostatos buvo perkeltos į Lietuvos civilinį kodeksą. Iš jų matyti, kad jeigu teismas pripažįsta sutarties sąlygą nesąžininga, ši sąlyga negalioja nuo sutarties sudarymo momento, tačiau kitos sutarties sąlygos lieka privalomos šalims, jeigu sutartis gali būti toliau vykdoma.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2004 m. kovo 18 d. Advokatūros įstatymo (Žin. 2004, Nr. 50-1632) 50 straipsnio 3 dalyje nurodyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-24" title="page-4">
      „Nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio buvo patvirtintos 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Šios rekomendacijos taikomos sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">III.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsakovas pagrindinėje byloje su ieškove pagrindinėje byloje sudarė penkias teisinių paslaugų teikimo sutartis. Jos buvo susijusios su atstovavimu atsakovui pagrindinėje byloje: i) civilinėje byloje, susijusioje su pripažinimu, kad tam tikram turtui taikomas bendros nuosavybės režimas, ii) civilinėje byloje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, teisės bendrauti su jais ir išlaikymo dydžio nustatymo, iii) pradedant tyrimą vyriausiame policijos komisariate ir apygardos prokuratūroje iv) byloje dėl santuokos nutraukimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiose sutartyse nustatyta, kad advokatas įsipareigoja teikti konsultacijas žodžiu ar raštu, parengti teisinių dokumentų projektus ir juos pasirašyti, atlikti dokumentų teisinę ekspertizę, taip pat atstovauti klientui įvairiose institucijose ir atlikti su tuo susijusius veiksmus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jose taip pat numatyta, kad advokato honoraro dydis yra 100 eurų už kiekvieną klientui suteiktų konsultacijų ar teisinių paslaugų valandą. Dalis šio honoraro turėjo būti mokama iš karto, advokatui pateikus sąskaitą už teisines paslaugas, atsižvelgiant į valandų skaičių, skirtą teisinėms konsultacijoms ar paslaugoms teikti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, pagal atskirų sutarčių sąlygas atsakovas pagrindinėje byloje turėjo sumokėti tam tikras sumas kaip avansą. Tuo remdamasis jis sumokėjo 5 600 EUR.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ieškovė pagrindinėje byloje teikė paslaugas 2018 m. balandžio–gruodžio mėn. ir 2019 m. sausio–kovo mėn. laikotarpiais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2019 m. kovo 21 ir 26 d. ji pateikė sąskaitas už atsakovui pagrindinėje byloje suteiktas teisines paslaugas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2019 m. balandžio 10 d. ieškovė pagrindinėje byloje kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu priteisti iš atsakovo pagrindinėje byloje 9 900 EUR už suteiktas teisines paslaugas ir 194,30 EUR už patirtas išlaidas, taip pat palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė pagrindinėje byloje suteikė paslaugų, už kurias jai turėjo būti sumokėta 12 900 EUR. Šis teismas taip pat nusprendė, kad sąlygos, susijusios su atlyginimu už teisinių paslaugų teikimą, buvo nesąžiningos, ir per pusę sumažino atlyginimo dydį iki 6 450 EUR.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas pagrindinėje byloje jau sumokėjo ieškovei pagrindinėje byloje 5 600 EUR sumą, pirmosios instancijos teismas priteisė jai 850 EUR sumą ir 194,30 EUR sumą kaip patirtas išlaidas. Jis taip pat priėmė sprendimą dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ieškovė pagrindinėje byloje apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendimą paliko nepakeistą, tada ieškovė pagrindinėje byloje pateikė kasacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, dvi nagrinėjamų sutarčių sąlygos yra esminės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą: i) sutarties sąlyga dėl faktiškai suteiktų paslaugų kainos nustatymo remiantis valandiniu įkainiu ir ii) sutarties sąlyga dėl apmokėjimo už teisines paslaugas tvarkos. Nors sutartyje nurodytas valandinis įkainis, konkrečių teisinių paslaugų apimtis ir trukmė bei galutinių numatomų honorarų dydis nebuvo išsamiau aptarti, tad vartotojas galėjo neturėti galimybės įvertinti reikalingų paslaugų apimties ir jų galutinės kainos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nors atrodo, kad kai kuriose prašymo priimti prejudicinį sprendimą dalyse nacionalinis teismas atskirai remiasi sutarties sąlyga, susijusia su valandiniu įkainiu, ir sąlyga, susijusia su apmokėjimo už teisines paslaugas tvarka, šioje išvadoje jas nagrinėsiu ne atskirai, bet kaip sutarties sąlygą dėl atlyginimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Penktasis ir šeštasis prejudiciniai klausimai susiję su pasekmėmis, kurių, nepažeidžiant Direktyvos 93/13, gali kilti nustačius, kad ši sutarties sąlyga yra nesąžininga. Šiuo aspektu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad nagrinėjamos sutartys negali išlikti be šios sąlygos, todėl jos turi būti pripažintos negaliojančiomis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, atsižvelgiant į su Direktyva 93/13 susijusią jurisprudenciją, gali susiklostyti situacija, kad sutarties sąlyga dėl atlyginimo būtų traktuojama taip, tarsi ji niekada nebūtų buvusi privaloma vartotojui. Tai reiškia, kad nacionalinis teismas galėtų atsisakyti priteisti advokatei atlyginimą už teisinių paslaugų teikimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, pirma, ar tai, kad nagrinėjamas sutarčių sąlygas pripažinus nesąžiningomis kyla tokios pasekmės, neprieštarauja paslaugų teikimo sutarčių atlygintinumo principui. Antra, nors, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, tokia pasekmė yra tinkama sankcija verslininkui už nesąžiningų sąlygų naudojimą, abejotina, ar tokia sankcija, kai advokatas negauna jokio atlyginimo už suteiktas paslaugas, nelemtų vartotojo nepagrįsto praturtėjimo ir akivaizdžiai nesąžiningo rezultato.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas svarsto dėl galimybės skirti advokatui tam tikro dydžio atlyginimą, todėl jis klausia, ar nacionalinių teismų jurisprudencija, pagal kurią pripažinus sąlygą dėl sutarties kainos nesąžininga teismui leidžiama sumažinti suteiktų paslaugų kainą arba priteisti tų paslaugų savikainą ar mažiausią įmanomą rinkos kainą, nepanaikintų atgrasomojo poveikio ir neprieštarautų ilgalaikiam Direktyvos 93/13 7 straipsnio 1 dalies tikslui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">IV.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Procesas Teisingumo Teisme ir prejudiciniai klausimai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo tų pačių metų birželio 28 d., nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šešis prejudicinius klausimus. Teisingumo Teismo prašymu šioje išvadoje nagrinėjami penktasis ir šeštasis prejudiciniai klausimai, kurie suformuluoti taip:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-45" title="page-6">
      „5. Ar tai, kad teisinių paslaugų sutartis, pripažinus sutarties sąlygą dėl kainos nesąžininga, nėra privaloma, kaip nurodyta Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalyje, reiškia, kad reikia atkurti padėtį, kurioje būtų atsidūręs vartotojas, jei nebūtų buvę sąlygos, kuri buvo pripažinta nesąžininga? Ar tokios padėties atkūrimas reikštų tai, kad vartotojas neturi pareigos mokėti už jau suteiktas paslaugas?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-46" title="page-6">
      6. Jei atlygintinių paslaugų sutarties pobūdis lemia, kad atkurti padėties, kurioje būtų atsidūręs vartotojas, jei nebūtų buvę sąlygos, kuri buvo pripažinta nesąžininga, yra neįmanoma (paslaugos jau yra suteiktos), ar Direktyvos 93/13 7 straipsnio 1 dalies tikslui neprieštarautų atlyginimo už advokato suteiktas paslaugas nustatymas? Jei atsakymas į šį klausimą būtų neigiamas: ar reali pusiausvyra, kuria atkuriama sutarties šalių lygybė, būtų pasiekta:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-47" title="page-6">
      i) jei advokatui už suteiktas paslaugas būtų atlyginama pagal sutartyje nustatytą valandinį įkainį;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-48" title="page-6">
      ii) jei advokatui būtų [atlyginama] minimali teisinių paslaugų kaina (pavyzdžiui, ta, kuri nurodyta nacionalinės teisės akte – rekomendacijose dėl užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio);
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-49" title="page-7">
      iii) jei advokatui būtų atlyginamas protingas teismo nustatytas paslaugų apmokėjimo dydis, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes?“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ieškovė pagrindinėje byloje, Lietuvos ir Vokietijos vyriausybės bei Europos Komisija pateikė rašytines pastabas. Teismo posėdis nebuvo rengtas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">V.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Analizė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Penktuoju ir šeštuoju prejudiciniais klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo iš esmės klausia, ar Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad tuo atveju, kai vartotojo su verslininku sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis negali išlikti pašalinus nesąžiningą sąlygą, susijusią su atlyginimu už teisines paslaugas, ir šios paslaugos buvo suteiktos, pagal šias nuostatas nedraudžiama nacionaliniam teismui, užuot priteisus šiam verslininkui tam tikrą atlygį už teisinių paslaugų teikimą, visiškai atmesti šio verslininko vartotojui pareikštą ieškinį dėl apmokėjimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu reikia patikslinti, kad pirmosios ir antrosios instancijų teismai pagrindinėje byloje atlyginimą už suteiktas teisines paslaugas sumažino perpus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-3" href="#t-3">3</a>
</span>). Nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nagrinėja kasacinį skundą dėl apeliacinio teismo sprendimo, penktuoju ir šeštuoju prejudiciniais klausimais nėra siekiama sužinoti tik tai, ar pagal Direktyvą 93/13 draudžiama taip sumažinti atlyginimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tiesa, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo prašymo motyvuose nurodo, kad jam kyla abejonių, ar su direktyva suderinama nacionalinių teismų jurisprudencija, pagal kurią leidžiama ne tik priteisti šių paslaugų savikainą arba mažiausią galimą rinkos kainą, bet ir sumažinti atlyginimą už suteiktas paslaugas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-4" href="#t-4">4</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tačiau penktuoju prejudiciniu klausimu siekiama tik išsiaiškinti, ar, atsižvelgiant į Direktyvą 93/13, pripažinus sutarties sąlygą nesąžininga, dėl ko visa sutartis tampa negaliojanti, tai gali lemti situaciją, kai verslininkas negauna jokio atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šeštojo prejudicinio klausimo formuluotėje nacionalinis teismas nurodo tris galimybes, susijusias su tokio atlyginimo dydžio nustatymu remiantis: i) ginčijamomis sutartimis, ii) minimalia teisinių paslaugų kaina, nustatyta pagal nacionalinės teisės aktą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-5" href="#t-5">5</a>
</span>), arba iii) aplinkybėmis, pagal kurias galima būtų nustatyti „protingą“ šio atlyginimo dydį. Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepaaiškina, ar galimybės, kurias jis svarsto, susijusios su aptariamų sutarčių palikimu galioti ir jų turinio pakeitimu, ar su sprendimu dėl atlyginimo už teisines paslaugas priėmimu remiantis kitomis Lietuvos teisės nuostatomis, reglamentuojančiomis paslaugas, teikiamas be teisinio pagrindo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašyme priimti prejudicinį sprendimą nėra informacijos apie kontrolės, kurią turi atlikti šis nacionalinis teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, apimtį. Bet kuriuo atveju penktasis ir šeštasis prejudiciniai klausimai susiję su ta pačia problema, kuri iškelta tame teisme. Ji susijusi su pasekmėmis, kurių kyla sutarties sąlygą pripažinus nesąžininga ir atitinkamai sutarčiai nebegaliojant. Todėl šiuos klausimus siūlau nagrinėti kartu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prieš nagrinėdamas prejudicinius klausimus pateiksiu pozicijas, kurias suinteresuotosios šalys išdėstė savo rašytinėse pastabose. Tada aptarsiu Teisingumo Teismo jurisprudenciją, susijusią su sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga pasekmėmis, ir šios jurisprudencijos reikšmę šiai bylai. Tuo remdamasis suformuluosiu siūlomą atsakymą į pateiktus klausimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Suinteresuotųjų šalių pozicijos</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ieškovė pagrindinėje byloje mano, kad nagrinėjamų sutarčių sąlygos dėl atlyginimo už teisinių paslaugų teikimą yra susijusios su „pagrindiniu sutarties dalyku“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/13 4 straipsnio 2 dalį, jos buvo suformuluotos aiškiai ir suprantamai, todėl negali būti nagrinėjamas jų sąžiningumas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi tik išsamumo sumetimais ieškovė pagrindinėje byloje pateikia nuomonę dėl penktojo ir šeštojo prejudicinių klausimų. Ji mano, kad atsižvelgiant į tai, jog teisinės paslaugos pagal aptariamas sutartis jau buvo suteiktos, dėl atlygintinų paslaugų teikimo sutarties pobūdžio neįmanoma atkurti situacijos, kurioje būtų vartotojas, jei ši sąlyga nebūtų įtraukta į tas sutartis. Priešingas aiškinimas, leidžiantis nacionaliniam teismui teisiškai perkvalifikuoti šalių santykius ir pakeisti juos į neatlygintinų paslaugų teikimo sutartį, pažeistų tų sutarčių esmę. Atrodo, kad ieškovė pagrindinėje byloje taip pat teigia, jog dėl atlyginimo sumažinimo taip, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas pagrindinėje byloje, nesusilpnėjo Direktyva 93/13 reikalaujamas atgrasomasis poveikis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis požiūris atitinka Vokietijos vyriausybės, kuri taip pat tik papildomai pateikia nuomonę dėl šeštojo prejudicinio klausimo, poziciją. Šios vyriausybės teigimu, nesąžininga sąlyga, susijusi su atlyginimu už teisinių paslaugų teikimą, gali būti pakeista dispozityvia teisės nuostata, reglamentuojančia atlyginimą už tokias paslaugas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Savo ruožtu Lietuvos vyriausybė mano, kad kai teisines paslaugas advokatas teikė vykdydamas sutartį, kurios sąlygos buvo pripažintos nesąžiningomis, nacionalinis teismas turi priteisti advokatui atlyginimą atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, bylos sudėtingumą, advokato kompetenciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tikslą užkirsti kelią nesąžiningų sąlygų naudojimui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija laikosi priešingos nuomonės. Ji teigia, kad nesąžiningomis pripažintos sutarties sąlygos dėl atlyginimo negali sukelti teisinių pasekmių. Remdamasi Teisingumo Teismo jurisprudencija, pagal kurią nacionalinis teismas gali išvengti sutarties pripažinimo negaliojančia, pakeisdamas nesąžiningą sąlygą dispozityvia teisės nuostata, siekdamas, kad vartotojas nepatirtų „ypač neigiamų padarinių“, Komisija mano, kad šiuo atveju nereikia taikyti toje jurisprudencijoje padarytos išvados. Komisijos nuomone, nėra pagrindo manyti, kad aptariamų sutarčių pripažinimas negaliojančiomis galėtų turėti tokių „padarinių“ vartotojui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jurisprudencija, susijusi su nesąžiningos sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia pasekmėmis tuo atveju, kai sutartis gali išlikti be šios sąlygos</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad pagal Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalį draudžiama, kad tuo atveju, kai sutartis gali išlikti pripažinus negaliojančia nesąžiningą sutarties sąlygą, nacionalinis teismas galėtų pakeisti šios sąlygos turinį, užuot tiesiog į ją neatsižvelgęs vertindamas su vartotoju sudarytos sutarties šalių teises ir pareigas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-6" href="#t-6">6</a>
</span>). Nacionalinis teismas taip pat iš principo negali vietoj nesąžiningos sutarties sąlygos taikyti dispozityvios nacionalinės teisės nuostatos, kuria reglamentuojamos šalių, su kuriomis ta sąlyga susijusi, teisės ir pareigos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tai patvirtina Sprendimas Dexia Nederland (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-7" href="#t-7">7</a>
</span>), kuriame Teisingumo Teismas paaiškino, kad pagal Direktyvą 93/13 draudžiama, kad verslininkas – kai sąlyga, numatanti žalos atlyginimą verslininkui tuo atveju, kai vartotojas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, pripažįstama nesąžininga – galėtų reikalauti žalos atlyginimo, numatyto dispozityvioje nacionalinės teisės nuostatoje, kuri būtų taikoma nesant šios sąlygos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nacionalinio teismo pareiga netaikyti nesąžiningos sutarties sąlygos, pagal kurią privaloma mokėti sumas, kurios, kaip vėliau paaiškėja, yra nepagrįstos, iš principo turi atitinkamą restitucinį poveikį šių sumų atžvilgiu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismo jurisprudencija dėl restitucinių reikalavimų pirmiausia susijusi su vartotojo reikalavimais verslininkui. Tai galima paaiškinti Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalies formuluote, kurioje reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, jog nesąžiningos sąlygos „nebūtų privalomos vartotojui“, o ne kad jos taip pat nebūtų privalomos verslininkui. Teisingumo Teismas pabrėžė, kad sutarties sąlygos pripažinimas nesąžininga turi bent jau iš esmės lemti vartotojo teisinės ir faktinės padėties, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų šios sąlygos, atkūrimą (direktyvos 6 straipsnio 1 dalis) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-8" href="#t-8">8</a>
</span>). Šiuo atveju siekiama ne vartotojo ir verslininko prievolių lygiavertiškumo, o veikiau užtikrinti, kad sutarties sąlygos pripažinimas nesąžininga nebūtų tik simbolinis ir vartotojas toliau nebepatirtų pasekmių, kylančių dėl sutarties šalių teises ir pareigas įtvirtinančios sąlygos, kuri jam yra nepalanki, įtraukimo į sutartį. Be to, Teisingumo Teismas nurodė, kad restitucinio poveikio nebuvimas gali pakenkti direktyva siekiamam atgrasomajam poveikiui, kad verslininkai nenaudotų nesąžiningų sutarčių sąlygų (direktyvos 6 straipsnio 1 dalis kartu su 7 straipsnio 1 dalimi) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-9" href="#t-9">9</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tiesa, Sprendime Caixabank ir Banco Bilbao Vizcaya Argentaria (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-10" href="#t-10">10</a>
</span>) Teisingumo Teismas nusprendė, kad Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad pagal jas tuo atveju, kai nesąžininga sutarties sąlyga, pagal kurią vartotojas įpareigojamas padengti visas hipotekos įregistravimo ir išregistravimo išlaidas, pripažįstama negaliojančia, nacionaliniam teismui draudžiama nuspręsti, kad vartotojui neturi būti grąžintos taikant tą sąlygą jo sumokėtos sumos, nebent nacionalinės teisės nuostatos, kurios būtų taikomos nesant šios sąlygos, įpareigoja vartotoją sumokėti visas šias išlaidas ar jų dalį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nors doktrinoje šis sprendimas kelia tam tikrų abejonių dėl aiškinimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-11" href="#t-11">11</a>
</span>), siekiant jurisprudencijos dėl Direktyvos 93/13 nuoseklumo, regis, jis turi būti suprantamas taip, kad jis susijęs su restituciniais reikalavimais, o ne su sutarties sąlygos pakeitimu dispozityvia teisės nuostata arba sutarties turinio pakeitimu. Atrodo, tai buvo restituciniai reikalavimai, kuriais siekiama, kad būtų kompensuotos išlaidos, kurios galiausiai patirtos ne verslininko, buvusio sutarties šalimi (net jei netiesiogiai šioms išlaidoms finansuoti skirtos lėšos turėjo būti pervestos šiam verslininkui), o trečiųjų šalių išlaidos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi šį sprendimą galima suprasti taip, kad jame kalbama apie sutarties sąlygą, pagal kurią vartotojas turėjo padengti visas hipotekos sudarymo ir panaikinimo išlaidas. Kadangi tokia sąlyga neturi poveikio šio vartotojo santykiams su verslininku, nagrinėjant restitucinius reikalavimus gali būti taikomos nacionalinės nuostatos, kuriose numatyta, kad būtent vartotojas turi padengti trečiųjų šalių išlaidas. Tokiu atveju, patenkinus vartotojo restitucinį reikalavimą, iš tiesų reikėtų pakeisti sutarties sąlygą dispozityvia teisės nuostata, o tai draudžiama pagal jurisprudenciją, arba pakeisti ginčijamos sąlygos turinį tam, kad būtų galima pripažinti, jog verslininkas privalo atleisti vartotoją nuo skolos, jam nustatytos pagal tuos nacionalinės teisės aktus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Neatsižvelgiant į tai, kaip reikia aiškinti Sprendimą Caixabank ir Banco Bilbao Vizcaya Argentaria (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-12" href="#t-12">12</a>
</span>), iš to negalima daryti pernelyg plačių išvadų šioje byloje. Tame sprendime reikėjo taikyti nacionalinės teisės nuostatą, susijusią ne su verslininko ir vartotojo abipusėmis teisėmis ir pareigomis, o su pastarojo įsipareigojimais trečiųjų asmenų atžvilgiu. Iš esmės tas sprendimas susijęs su situacija, kai sutartis gali išlikti pripažinus negaliojančia nesąžiningą sutarties sąlygą, o nagrinėjamoje byloje atrodo abejotina galimybė, kad ginčijamos sutartys išliktų be sutarties sąlygos dėl atlyginimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">C.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jurisprudencija, susijusi su situacijomis, kai pagal nacionalinę teisę sutartis negali išlikti</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sugrįšiu prie jurisprudencijos, susijusios su sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga pasekmėmis tuo atveju, jei pagal nacionalinę teisę sutartis negali išlikti be šios sąlygos. Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad, nesant sąlygos dėl atlyginimo, neįmanoma toliau vykdyti nagrinėjamų sutarčių, todėl jos nebegalioja. Galutinį vertinimą dėl šio klausimo turi pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-13" href="#t-13">13</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos darytina išvada, kad tuo atveju, kai nacionalinis teismas mano, jog pagal nacionalinę teisę sutarties išlikimas be joje esančių nesąžiningų sąlygų yra neįmanomas, pagal Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalį iš esmės nedraudžiama pripažinti tą sutartį negaliojančia (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-14" href="#t-14">14</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tačiau sutarties pripažinimo negaliojančia kliūtis gali būti pasekmės, kurių toks pripažinimas sukelia vartotojui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis Sprendimu Kásler (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-15" href="#t-15">15</a>
</span>), kuriuo pradėta formuoti vėlesniuose prejudiciniuose sprendimuose išplėtota ir patikslinta jurisprudencija, pagal Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalį nedraudžiama nacionaliniam teismui pakeisti nesąžiningos sutarties sąlygos dispozityvia nacionalinės teisės nuostata arba sutarties šalių bendru susitarimu taikomomis nuostatomis. Jurisprudencijoje tokio pakeitimo galimybė ribojama atvejais, kai dėl sutarties pripažinimo negaliojančia vartotojui gali kilti „ypač neigiamų padarinių“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-16" href="#t-16">16</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vietoj nesąžiningų sąlygų gali būti taikomos nuostatos, atspindinčios nacionalinės teisės aktų leidėjo siekiamą nustatyti pusiausvyrą tarp tam tikrų sutarčių šalių visų teisių ir pareigų tuo atveju, kai šalys nenukrypsta nuo nacionalinės teisės aktų leidėjo atitinkamoms sutartims nustatytų standartų. Tačiau nesąžiningos sąlygos negali būti pakeistos tik bendro pobūdžio nacionalinės teisės nuostatomis, kurių teisės aktų leidėjas konkrečiai nevertino siekdamas, kad būtų užtikrinta pusiausvyra tarp sutarties šalių visų teisių ir pareigų, ir kuriose numatyta, kad teisės akte nurodytas pasekmes papildo, be kita ko, su teisingumo principu ar nusistovėjusiais papročiais susijusios pasekmės (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-17" href="#t-17">17</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atrodo, kad vienoje iš nutarčių Teisingumo Teismas pritarė galimybei apsaugoti vartotoją nuo „ypač neigiamų padarinių“ teismo sprendime apibrėžiant aplinkybes, kuriomis verslininkas gali pasinaudoti iš nesąžiningų sąlygų kylančiomis teisėmis, nukrypdamas nuo sutartyje aprašytų aplinkybių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-18" href="#t-18">18</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mano manymu, siekiant šios nutarties suderinamumo su šioje byloje nagrinėjama jurisprudencija, ją reikia aiškinti taip, kad bet kuriuo atveju tokioje situacijoje reikia taip apibrėžti aplinkybes, kad jos atitiktų reikalavimus, keliamus nesąžiningų sąlygų pakeitimui dispozityviomis teisės nuostatomis, ir visų pirma kad toks teismo kišimasis neturi kelti pavojaus Direktyvos 93/13 veiksmingumui ir siekiamų tikslų įgyvendinimui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atrodo, kad, laikantis tokio požiūrio, reikia atsižvelgti į Sprendime Banca B. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-19" href="#t-19">19</a>
</span>) pateiktus argumentus, kuriuose Teisingumo Teismas patikslino, kad Direktyva 93/13 nesiekiama siūlyti vienodų sprendimų dėl sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga pasekmių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teismas turi užtikrinti, pirma, kad būtų galima atkurti sutarties šalių lygybę, kurią galėjo pažeisti nesąžiningos sąlygos taikymas vartotojui. Antra, reikia garantuoti, kad verslininkas būtų atgrasytas nuo tokių sąlygų įtraukimo į vartotojams siūlomas sutartis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-20" href="#t-20">20</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš esmės šiuos direktyvoje numatytus tikslus galima pasiekti „atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir nacionalinės teisės aktus“, paprasčiausiai netaikant atitinkamos nesąžiningos sąlygos vartotojui arba, jeigu sutartis negalėtų išlikti be nesąžiningos sąlygos, pakeičiant ją dispozityviomis nacionalinės teisės nuostatomis. Vis dėlto šios sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga pasekmių sąrašas nėra išsamus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-21" href="#t-21">21</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pavyzdžiui, minėtame sprendime Teisingumo Teismas patikslino, kad nesant dispozityviosios teisės nuostatų, kurios galėtų užkirsti kelią sutarties, kurioje yra nesąžiningų sąlygų, panaikinimui, dėl kurio šiam vartotojui kiltų „ypač žalingų pasekmių“, nacionalinis teismas gali įsikišti (jis gali imtis „visų priemonių, kad apsaugotų vartotoją nuo ypač žalingų pasekmių, kurias galėtų lemti nagrinėjamos &lt;…&gt; sutarties panaikinimas“), tačiau naudojimasis šia teismo kompetencija negali viršyti to, kas griežtai būtina siekiant atkurti sutarties šalių sutartinę pusiausvyrą ir taip apsaugoti vartotoją nuo ypač žalingų pasekmių, kurių gali sukelti nagrinėjamos sutarties panaikinimas, nepažeidžiant Direktyva 93/13 siekiamų tikslų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-22" href="#t-22">22</a>
</span>). Galimybė savo nuožiūra keisti ar apriboti nesąžiningų sutarties sąlygų turinį yra atmestina.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">D.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sutarties sąlygos, susijusios su atlyginimu už teisinių paslaugų teikimą, pripažinimo nesąžininga pasekmės</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jurisprudencija, pradėta Sprendimu Kásler, buvo suformuota bylose, kuriose, atsižvelgiant į piniginį sutarčių šalių santykių pobūdį ir restitucinių reikalavimų galimybę, atrodė, kad iš esmės įmanoma atkurti padėtį, kuri būtų buvusi, jei sutartis nebūtų sudaryta (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-23" href="#t-23">23</a>
</span>). Tačiau susiklosčius tokiai situacijai vartotojui kiltų „ypač žalingų padarinių“ būtent dėl restitucinių reikalavimų ir ypač dėl su tuo susijusios verslininko teisės reikalauti, kad vartotojas nedelsiant grąžintų suteiktą kapitalą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tiesų pagal Direktyvą 93/13 vartotojams užtikrinama apsauga nėra tokia didelė, kad įpareigotų valstybes nares panaikinti visas be išimties sutarties, kurioje yra nesąžininga sutarties sąlyga, pasekmes, tarsi visos atitinkamos sutarties sąlygos būtų nesąžiningos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-24" href="#t-24">24</a>
</span>). Tai matyti iš šios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies, kurioje numatyta sankcija siejama su nesąžininga sutarties sąlyga, o ne su visa sutartimi, į kurią tokia sąlyga įtraukta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsakymas į klausimą, kokios yra sutarties pripažinimo negaliojančia pasekmės šalims ir visų pirma ar ir kaip turi būti atkurta jų padėtis, kuri būtų buvusi, jei sutartis nebūtų sudaryta, yra nacionalinės teisės klausimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">61.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš esmės būtent nacionalinėje teisėje turi būti nustatyta, kad, pripažinus negaliojančia nesąžiningą sutarties sąlygą pagal direktyvos 6 straipsnio 1 dalį, sutartis negali toliau išlikti. Be to, būtent pagal nacionalinę teisę sprendžiama, kokių pasekmių sukelia sutarties negaliojimas, tačiau šio negaliojimo pasekmės negali pakenkti direktyvos nuostatų veiksmingumui ir prieštarauti šia direktyva siekiamiems tikslams.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">62.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš Sprendimo Lombard Pénzügyi és Lízing (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-25" href="#t-25">25</a>
</span>) matyti, kad net jei nacionalinis teismas nuspręstų, jog neįmanoma atkurti šalių padėties, kurioje jos būtų buvusios, jei ši sutartis nebūtų sudaryta, nors to reikalaujama pagal nacionalinę teisę, nacionalinio teismo kišimasis į šalių teises ir pareigas neatleidžia šio teismo nuo pareigos užtikrinti, kad vartotojo padėtis galiausiai būtų tokia, kokioje jis būtų buvęs, jei nesąžininga pripažinta sąlyga niekada nebūtų nustatyta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">63.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai būtent nacionalinis teismas turi nustatyti, ar pripažinus negaliojančia sutartį, kurioje yra nesąžiningomis pripažintų sąlygų, vartotojui kiltų „ypač neigiamų padarinių“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-26" href="#t-26">26</a>
</span>), lygiai taip pat šis teismas turi įvertinti, ar įmanoma atkurti tokią sutarties šalių padėtį, kokia ji būtų buvusi, jei ši sutartis nebūtų buvusi sudaryta (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-27" href="#t-27">27</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">64.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą, atrodo, matyti, kad, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių paslaugų teikimo sutarčių pobūdį ir į tai, kad šios paslaugos buvo suteiktos, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, pagrindinėje byloje neįmanoma atkurti padėties, kurioje vartotojas būtų buvęs, jei nesąžiningos sąlygos nebūtų įtrauktos į šias sutartis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">65.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jei ši nuomonė turi būti suprantama taip, kad vartotojas negali „grąžinti“ jam suteiktų paslaugų, kyla klausimas, ar pagal nacionalinę teisę tokia situacija yra leidžiama ir, pripažinus sutartį negaliojančia, nesuteikiama jokių reikalavimo teisių šias paslaugas suteikusiai šaliai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">66.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jei į taip suformuluotą klausimą remiantis nacionaline teise būtų atsakyta teigiamai, tuomet pagal Direktyvą 93/13 nereikalaujama „gelbėti“ sutarties nuo jos pripažinimo negaliojančia, kad nesąžiningą sutarties sąlygą įtraukęs verslininkas galėtų gauti atlyginimą, tuo tarsi siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų lygybę arba atkurti vartotojo padėtį, kuri būtų buvusi, jei nesąžininga sutarties sąlyga nebūtų įtraukta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">67.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, pasekmės, kurios nacionalinėje teisėje siejamos su sutarties negaliojimu, negali pažeisti Direktyvos 93/13 nuostatų veiksmingumo ir prieštarauti šia direktyva siekiamiems tikslams (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-28" href="#t-28">28</a>
</span>). Jos tikslas – apsaugoti vartotojus. Pagal ją nereikalaujama verslininkui suteikti nustatyto apsaugos lygio tuo atveju, kai dėl nesąžiningų sąlygų naudojimo negaliojančia pripažįstama visa sutartis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">68.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, kaip jau minėjau šios išvados 42 punkte, siekiant atkurti vartotojo teisinę ir faktinę padėtį, reikia užtikrinti, kad sutarties sąlygos pripažinimas nesąžininga nebūtų tik simbolinis ir nepalankus vartotojui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">69.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, priešingas Direktyvos 93/13 aiškinimas lemtų situaciją, kai nacionaliniai teismai sistemingai „papildytų“ sutartis, kuriose yra nesąžiningų sąlygų, o tai prieštarautų šia direktyva siekiamam atgrasymo tikslui. Būtent dėl šios priežasties pagal Sprendimu Kásler pradėtą formuoti jurisprudenciją dispozityviųjų teisės nuostatų taikymas vietoj nesąžiningų sąlygų galimas tik tuo atveju, kai dėl sutarties pripažinimo negaliojančia vartotojui gali kilti „ypač neigiamų padarinių“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">70.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tačiau vien tai, kad vartotojas negali „grąžinti“ jau suteiktų teisinių paslaugų, nebūtinai reiškia, kad pagal nacionalinę teisę nekyla jokių pasekmių, susijusių su šių paslaugų teikimu pagal sutartį, kuri pasirodė esanti negaliojanti. Prašyme priimti prejudicinį sprendimą šiuo klausimu nėra jokios informacijos. Vis dėlto, jeigu pagal Lietuvos teisę toks sureguliavimas leidžiamas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-29" href="#t-29">29</a>
</span>), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės išnagrinėti, ar sutartį pripažinus negaliojančia nekiltų „ypač neigiamų padarinių“. Taigi reikia pateikti keletą pastabų, leidžiančių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui atmesti galimybę, kad jis susidūrė su tokia situacija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">71.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Būtinybė apsaugoti vartotojo interesus nuo galimų „neigiamų padarinių“ turi būti vertinama atsižvelgiant į ginčo, susijusio su sutarties sąlygų nesąžiningumu, metu buvusias ar numatomas aplinkybes (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-30" href="#t-30">30</a>
</span>). Svarbu nustatyti, kokia bus šio vartotojo padėtis pagal materialinę teisę neteisminiame ir teisminiame procese, taip pat jo procesinę padėtį kitose procedūrose (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-31" href="#t-31">31</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">72.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinio sandorio, kurį vykdydamas advokatas veikė savo kliento vardu ir naudai, pasekmių panaikinimas gali lemti tai, kad šių paslaugų teikimo klausimas būtų nagrinėjamas remiantis kitais teisės institutais, kurie konkrečioje situacijoje ir atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus gali numatyti reikalavimus dėl šių paslaugų apmokėjimo. Gali būti taikomi teisės institutai, kaip antai nepagrįstos naudos gavimas ar svetimų reikalų tvarkymas be pavedimo (negotiorum gestio). Pagal nacionalinės teisės nuostatas šie klausimai gali būti sprendžiami skirtingai. Tai gali būti patirtų išlaidų ir sąnaudų atlyginimas arba sumos, atitinkančios rinkos kainą už šių paslaugų teikimą, sumokėjimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">73.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Norint konstatuoti, kad pripažinus negaliojančia kredito sutartį atsiranda „ypač neigiamų padarinių“, paprastai pakanka, kad dėl tokio pripažinimo negaliojančia verslininkas galėtų reikalauti, kad vartotojas nedelsdamas grąžintų suteiktas sumas. Tačiau teisinių paslaugų teikimo sutarties pripažinimo negaliojančia atveju siekiant nustatyti šalių reikalavimus gali prireikti imtis tam tikrų priemonių, leidžiančių įvertinti suteiktų paslaugų apimtį ir jų vertę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">74.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, sunku daryti prielaidą, kad tokius veiksmus vartotojas galėtų atlikti savarankiškai. Pripažinus negaliojančia teisinių paslaugų, kurios jau buvo suteiktos, sutartį vartotojo padėtis gali tapti teisiškai nesaugi. Tai juo labiau svarbu dėl to, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamų sutarčių sąlygos nesąžiningumas susijęs su tuo, kad vartotojas neturėjo galimybės įvertinti galutinės teisinių paslaugų kainos. Taigi, jeigu pagal nacionalinę teisę leidžiamas bet koks atsiskaitymas už teisines paslaugas, suteiktas pagal sutartį, kuri pasirodė esanti negaliojanti, sutarties sąlygos dėl atlyginimo panaikinimas ir sutarties pripažinimas negaliojančia lemia vartotojo padėtį, panašią į tą, kurią siekiama ištaisyti Direktyva 93/13.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">75.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Todėl jei konkrečioje situacijoje ir atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus leidžiama bet kokia forma atsiskaityti už teisines paslaugas, suteiktas pagal sutartį, kuri pasirodė esanti negaliojanti, reikėtų daryti išvadą, kad sutarties pripažinimas negaliojančia sukelia vartotojui „ypač neigiamų padarinių“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">76.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taip pat reikia pažymėti, kad teisinės paslaugos gali būti teikiamos, kai vartotojo vardu ir jo naudai imamasi veiksmų nagrinėjant bylas teismuose ir kitose valdžios institucijose. Teisinių paslaugų teikimo sutartis gali būti pagrindas įgalioti advokatą atstovauti klientui šiose bylose ir veikti jo vardu. Dėl to kyla klausimas, ar tokios sutarties negaliojimas neturi įtakos atliktų veiksmų galiojimui ir veiksmingumui. Atsakymą į šį klausimą pateikia nacionalinė teisė. Jeigu kyla abejonių dėl tokių veiksmų galiojimo ar veiksmingumo, nacionalinis teismas turi pripažinti, kad sutarties pripažinimas negaliojančia sukelia vartotojui „ypač neigiamų padarinių“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">77.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jei, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatuoja, kad sutarties pripažinimas negaliojančia gali sukelti „ypač neigiamų padarinių“, jis gali imtis priemonių, kad apsaugotų vartotoją nuo šių padarinių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">78.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tai gali būti susiję su nuostatos, kurią teisės aktų leidėjas konkrečiai išnagrinėjo siekdamas nustatyti pusiausvyrą tarp visų šalių teisių ir pareigų, taikymu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-32" href="#t-32">32</a>
</span>) arba su tokiu įsikišimu į sutarties turinį, kuris neviršija to, kas yra griežtai būtina direktyvos tikslams pasiekti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-33" href="#t-33">33</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">79.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš šeštojo prejudicinio klausimo formuluotės matyti, kad būdas, kuriuo pagal Lietuvos teisę galima atsiskaityti už jau suteiktas teisines paslaugas, yra nustatyti atlyginimą už jų teikimą, kuris atitinka minimalią šių paslaugų teikimo kainą (minimalų įkainį), apibrėžtą nacionalinės teisės aktuose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">80.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Manau, kad pagal Direktyvą 93/13 nedraudžiama, kad už teisines paslaugas būtų atlyginama tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią sutarties pripažinimui negaliojančia, kuris vartotojui sukeltų „ypač neigiamų padarinių“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">81.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Viena vertus, tai yra atsiskaitymo už teisines paslaugas būdas, kurį teisės aktų leidėjas laiko tinkamu, siekiant užtikrinti visų šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vykstant procesui pagal Civilinio proceso kodeksą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">82.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kita vertus, toks atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas būdas, taikant nacionalinėje teisėje nustatytus minimalius įkainius, leidžia vartotojui nuspręsti pasinaudoti Direktyvoje 93/13 jam garantuojama apsauga, žinant su šiuo sprendimu susijusias ekonomines pasekmes. Juo labiau tai svarbu, nes vartotojas taip pat gali atsisakyti apsaugos, kurią jam suteikia ši direktyva (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-34" href="#t-34">34</a>
</span>). Tačiau nacionalinis teismas turi informuoti vartotoją apie sutarties pripažinimo negaliojančia teisines pasekmes, dėl kurių vartotojui gali būti pareikšti restituciniai reikalavimai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-35" href="#t-35">35</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">83.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, šeštajame prejudiciniame klausime prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atrodo, daro prielaidą, kad pagal Lietuvos teisę atsiskaityti už paslaugas taip pat galima nustatant „protingą“ atlyginimą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas to aiškiai nenurodo, aplinkybės, kuriomis remiantis galima nustatyti „protingą“ atlyginimo dydį, iš esmės atitinka aplinkybes, nurodytas Lietuvos teisės nuostatoje, įtvirtinančioje gaires, į kurias reikia atsižvelgti sutarties šalims nustatant užmokesčio už teisines paslaugas dydį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-36" href="#t-36">36</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">84.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nors pagal nacionalinę teisę įmanomas atsiskaitymo už teisines paslaugas būdas yra atlyginimo nustatymas pagal minimalius įkainius ir taip vartotojas gali būti apsaugotas nuo „ypač neigiamų padarinių“, kylančių dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, pagal Direktyvą 93/13 draudžiama nacionaliniam teismui taikyti pirmiau nurodytą atsiskaitymo už teisines paslaugas būdą, įpareigojant vartotoją sumokėti „protingą“ atlyginimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">85.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš jurisprudencijos matyti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-37" href="#t-37">37</a>
</span>), kad nacionalinio teismo kišimasis į sutarties turinį negali viršyti to, kas griežtai būtina siekiant atkurti sutarties šalių sutartinę pusiausvyrą, taigi ir apsaugoti vartotoją nuo ypač neigiamų padarinių, kurių gali sukelti atitinkamos sutarties pripažinimas negaliojančia, nepažeidžiant šia direktyva siekiamų tikslų. Kadangi tokia pusiausvyra jau yra atkurta nustatant atlyginimą remiantis minimaliais įkainiais (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-38" href="#t-38">38</a>
</span>), atrodo, kad labiau kišantis būtų viršijama tai, kas griežtai būtina.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">86.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bet kokios pasekmės, kurias nacionalinis teismas kildina iš sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga, turi užtikrinti, kad būtų pasiekti tikslai, kurių siekiama Direktyva 93/13 (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-39" href="#t-39">39</a>
</span>). Todėl net jei tai susiję su vartotojo apsauga nuo „ypač neigiamų padarinių“, kylančių iš sutarties pripažinimo negaliojančia, nacionalinis teismas privalo atsižvelgti į tai, ar šios pasekmės neatgrasys vartotojo nuo naudojimosi direktyva jam suteikta apsauga ir ar nelems situacijos, kai sutarties sąlygos pripažinimas nesąžininga neturės atgrasomojo poveikio verslininkams. Atrodo, kad taip būtų tuo atveju, jei dėl to, kad verslininkas naudoja nesąžiningą sąlygą siekdamas nustatyti pagrindinį sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo dalyką, jam būtų mokamas „protingas“ atlyginimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">VI.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">87.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktus penktąjį ir šeštąjį prejudicinius klausimus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-118" title="page-19">
      1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad tuo atveju, kai vartotojo su verslininku sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis negali išlikti pašalinus iš jos nesąžininga pripažintą sąlygą, susijusią su atlyginimu už teisinių paslaugų teikimą, ir kai šios paslaugos jau buvo suteiktos, šios nuostatos nedraudžia nacionaliniam teismui visiškai atmesti šio verslininko vartotojui pareikštą ieškinį dėl atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas, jeigu nacionalinės teisės aktuose nenumatytas joks atlyginimas už teisinių paslaugų teikimą pagal sutartį, kuri pasirodė esanti negaliojanti.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-119" title="page-19">
      Tuo atveju, jei teisinių paslaugų teikimo sutarties pripažinimas negaliojančia sukeltų ypač neigiamų padarinių vartotojui, pagal Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį nedraudžiama nacionaliniam teismui užkirsti kelią šios sutarties pripažinimui negaliojančia ir priteisti verslininkui atlyginimą už jau suteiktas teisines paslaugas, kuris atitinka minimalią šių paslaugų teikimo kainą (minimalų įkainį), apibrėžtą nacionalinės teisės aktuose.
    </p>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">1</a>
</span>) Originalo kalba: lenkų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-2" href="#c-2">2</a>
</span>) 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-3" href="#c-3">3</a>
</span>) Žr. šios išvados 16 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-4" href="#c-4">4</a>
</span>) Žr. šios išvados 24 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-5" href="#c-5">5</a>
</span>) Atrodo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi omenyje šios išvados 8 punkte minimą teisės aktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-6" href="#c-6">6</a>
</span>) Žr. 2012 m. birželio 14 d. Sprendimą Banco Español de Crédito (C‑618/10, EU:C:2012:349, 65 ir 71 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-7" href="#c-7">7</a>
</span>) Žr. 2021 m. sausio 27 d. Sprendimą Dexia Nederland (C‑229/19 ir C‑289/19, EU:C:2021:68, 67 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-8" href="#c-8">8</a>
</span>) Žr. 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimą Gutiérrez Naranjo ir kt. (C‑154/15 ir C‑307/15, EU:C:2016:980, 61 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-9" href="#c-9">9</a>
</span>) Žr. 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimą Gutiérrez Naranjo ir kt. (C‑154/15 ir C‑307/15, EU:C:2016:980, 63 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-10" href="#c-10">10</a>
</span>) 2020 m. liepos 16 d. Sprendimas Caixabank ir Banco Bilbao Vizcaya Argentaria (C‑224/19 ir C‑259/19, EU:C:2020:578, 55 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-11" href="#c-11">11</a>
</span>) Žr. Combet, Les clauses abusives dans les contrats bancaires et financiers (2e partie), Revue internationale des services financiers, vol. 3, 2021, p. 64; Ł. Węgrzynowski, Skutekrestytucyjnyz dyrektywy 93/13/EWG a zasadyrozliczeństron w związku z nieważnościąumowyzawierającejniedozwolonepostanowieniaumowne, Przegląd Prawa Handlowego, vol. 5, 2022, p. 54.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-12" href="#c-12">12</a>
</span>) 2020 m. liepos 16 d. Sprendimas Caixabank ir Banco Bilbao Vizcaya Argentaria (C‑224/19 ir C‑259/19, EU:C:2020:578, 55 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-13" href="#c-13">13</a>
</span>) Žr. 2019 m. birželio 5 d. Sprendimą GT (C‑38/17, EU:C:2019:461, 43 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-14" href="#c-14">14</a>
</span>) Žr. 2019 m. spalio 3 d. Sprendimą Dziubak (C‑260/18, EU:C:2019:819, 43 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-15" href="#c-15">15</a>
</span>) 2014 m. balandžio 30 d. Sprendimas C‑26/13, toliau – Sprendimas Kásler, EU:C:2014:282, 80 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-16" href="#c-16">16</a>
</span>) Tiesa, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo atsakymą Sprendime Kásler, neatrodo, kad galimybė nesąžiningą sąlygą pakeisti dispozityvia teisės nuostata priklauso nuo „ypač neigiamų padarinių“ buvimo. Regis, Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių pozicija grindžiama būtent tokiu sprendimo aiškinimu. Tačiau iš sprendimų, priimtų po šio sprendimo paskelbimo, matyti, kad pagal Direktyvą 93/13 nacionaliniam teismui nedraudžiama pakeisti sutarties sąlygos dispozityvia teisės nuostata tik tuo atveju, jei sąlygą pripažinęs nesąžininga, teismas privalėtų pripažinti negaliojančia visą sutartį ir dėl to vartotojui kiltų „ypač neigiamų padarinių“. Žr. 2019 m. kovo 14 d. Sprendimą Dunai (C‑118/17, EU:C:2019:207, 54 punktas), 2019 m. lapkričio 7 d. Sprendimą Kanyeba ir kt. (C‑349/18–C‑351/18, EU:C:2019:936, 70 ir 74 punktai) ir 2021 m. lapkričio 18 d. Sprendimą A S.A. (C‑212/20, EU:C:2021:934, 72 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-17" href="#c-17">17</a>
</span>) Žr. 2019 m. spalio 3 d. Sprendimą Dziubak (C‑260/18, EU:C:2019:819, 60–62 punktai) ir 2020 m. lapkričio 25 d. Sprendimą Banca B. (C‑269/19, EU:C:2020:954, 35 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-18" href="#c-18">18</a>
</span>) Žr. 2019 m. spalio 24 d. Nutartį Topaz (C‑211/17, nepaskelbta Rink., EU:C:2019:906, 78 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-19" href="#c-19">19</a>
</span>) 2020 m. lapkričio 25 d. Sprendimas Banca B. (C‑269/19, EU:C:2020:954, 39 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-20" href="#c-20">20</a>
</span>) 2020 m. lapkričio 25 d. Sprendimas Banca B. (C‑269/19, EU:C:2020:954, 38 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-21" href="#c-21">21</a>
</span>) 2020 m. lapkričio 25 d. Sprendimas Banca B. (C‑269/19, EU:C:2020:954, 39 ir 40 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-22" href="#c-22">22</a>
</span>) 2020 m. lapkričio 25 d. Sprendimas Banca B. (C‑269/19, EU:C:2020:954, 41, 43 ir 44 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-23" href="#c-23">23</a>
</span>) Vis dėlto tiesa, kad ir kredito sutarčių atveju gali kilti klausimas, ar pagal Direktyvą 93/13 draudžiami reikalavimai, kurie viršija sumų, kurias sutarties šalys sumokėjo viena kitai sudariusios sutartį, nominaliosios vertės grąžinimą. Teisingumo Teismo prašyta išaiškinti šį klausimą byloje C‑520/21, Bank M.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-24" href="#c-24">24</a>
</span>) Nebent valstybė narė nusprendžia tai padaryti pasinaudodama Direktyvos 93/13 8 straipsnyje suteiktais įgaliojimais.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-25" href="#c-25">25</a>
</span>) 2022 m. kovo 31 d. Sprendimas Lombard Pénzügyi és Lízing (C‑472/20, EU:C:2022:242, 57 ir 58 punktai). Tame sprendime Teisingumo Teismas nusprendė, kad vartotojo interesai gali būti apsaugoti grąžinant jam sumas, kurias kreditorius nepagrįstai gavo pagal nesąžininga pripažintą sąlygą, nes šis grąžinimas susijęs su nepagrįstu praturtėjimu. Reikia pabrėžti, kad Vengrijos teisėje, kuri buvo taikoma ginčijamai sutarčiai, buvo numatyta, kad „kai sutartis pripažįstama negaliojančia, turi būti atkurta iki šios sutarties sudarymo buvusi šalių padėtis“ ir kad, jei tai neįmanoma, „teismas gali konstatuoti, kad sutartis galioja, kol bus priimtas sprendimas“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-26" href="#c-26">26</a>
</span>) Žr. 2019 m. kovo 26 d. Sprendimą Abanca Corporación Bancaria ir Bankia (C‑70/17 ir C‑179/17, EU:C:2019:250, 61 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-27" href="#c-27">27</a>
</span>) Žr. 2022 m. kovo 31 d. Sprendimą Lombard Pénzügyi és Lízing (C‑472/20, EU:C:2022:242, 57 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-28" href="#c-28">28</a>
</span>) Žr. šios išvados 61 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-29" href="#c-29">29</a>
</span>) Nors galutinį šio klausimo vertinimą turi pateikti nacionaliniai teismai, atrodo, kad iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, iš dalies pakeisto 2000 m. liepos 18 d. Įstatymu Nr. VIII‑1864, 1.80 straipsnio matyti, kad sutarties negaliojimo atveju šalys turi grąžinti tai, ką gavo pagal sutartį (restitucija) ir, jei to padaryti neįmanoma, šalys viena kitai turėtų kompensuoti to, kas yra gauta, vertę pinigais, išskyrus atvejus, kai įstatymas numato kitokias sutarties negaliojimo pasekmes. Tačiau bet kuriuo atveju niekas nerodo, kad pagal Lietuvos teisę sutarties negaliojimo atveju reikia atkurti iki sutarties sudarymo buvusią padėtį ir, jei tai neįmanoma, siekti išlaikyti sutartį galiojančia. Tuo pagrindinės bylos teisinis pagrindas skiriasi nuo bylos, kurioje priimtas 2022 m. kovo 31 d. Sprendimas Lombard Pénzügyi és Lízing (C‑472/20, EU:C:2022:242), teisinio pagrindo. Žr. šios išvados 25 išnašą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-30" href="#c-30">30</a>
</span>) Žr. 2019 m. spalio 3 d. Sprendimą Dziubak (C‑260/18, EU:C:2019:819, 50 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-31" href="#c-31">31</a>
</span>) Žr. 2019 m. kovo 26 d. Sprendimą Abanca Corporación Bancaria ir Bankia (C‑70/17 ir C‑179/17, EU:C:2019:250, 61 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-32" href="#c-32">32</a>
</span>) Žr. šios išvados 51 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-33" href="#c-33">33</a>
</span>) Žr. šios išvados 53–57 punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-34" href="#c-34">34</a>
</span>) Žr. 2019 m. spalio 3 d. Sprendimą Dziubak (C‑260/18, EU:C:2019:819, 55 punktas), 2021 m. balandžio 29 d. Sprendimą Bank BPH (C‑19/20, EU:C:2021:341, 94 punktas) ir 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimą OTP Jelzálogbank ir kt. (C‑932/19, EU:C:2021:673, 48 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-35" href="#c-35">35</a>
</span>) Žr. 2021 m. balandžio 29 d. Sprendimą Bank BPH (C‑19/20, EU:C:2021:341, 98 ir 99 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-36" href="#c-36">36</a>
</span>) Žr. šios išvados 7 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-37" href="#c-37">37</a>
</span>) Žr. šios išvados 53–57 punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-38" href="#c-38">38</a>
</span>) Žr. šios išvados 81 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-39" href="#c-39">39</a>
</span>) Žr. šios išvados 56 ir 57 punktus.</p>
</body>
</html>
