EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2025 07 16

COM(2025) 553 final

2025/0237(COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl Europos Sąjungos vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programos (mokykloms skirtos ES programos), sektorinių intervencinių priemonių, baltyminių kultūrinių augalų sektoriaus sukūrimo, kanapėms taikomų reikalavimų, prekybos sūriu, baltyminiais kultūriniais augalais ir mėsa standartų galimybės, papildomų importo muitų taikymo, taisyklių dėl pakankamo tiekimo ekstremaliųjų situacijų bei didelių krizių metu ir užstatų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1.PASIŪLYMO APLINKYBĖS

•Pasiūlymo pagrindimas ir tikslai

Ūkininkavimo ir maisto sektoriai yra strateginiai Sąjungos sektoriai, kuriuose 450 mln. europiečių tiekiamas saugus ir kokybiškas maistas prieinamomis kainomis ir kurie atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant Europos ir pasaulio apsirūpinimo maistu saugumą. Be to, jie yra labai svarbūs siekiant palaikyti ekonomiką ir gyvenimą kaimo vietovėse, taip pat yra svarbi sprendimo dalis siekiant apsaugoti klimatą, gamtą, dirvožemį, vandenį ir biologinę įvairovę, t. y. srityse, kuriose šiuo metu patiriama sunkumų. Bendra žemės ūkio politika (BŽŪP) yra Europos projekto pagrindas ir daugiau kaip prieš 60 metų ja įsipareigota užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą ir deramą žemės ūkio bendruomenės gyvenimo lygį, laikantis ES sutarčių tikslų.

Toks įsipareigojimas neprarado savo svarbos ir šiandien, nes ES žemės ūkio sektorius ir toliau susiduria su dideliais iššūkiais. Dėl nevienodų pasaulinių sąlygų, tam tikros priklausomybės nuo importo ir pažeidžiamumo dėl geopolitinio netikrumo didėja ilgalaikis netikrumas, su kuriuo susiduria ES ūkininkai. Be to, ūkininkai turi gauti daugiau pajamų iš rinkos, kad galėtų investuoti į savo ūkių parengimą ateities iššūkiams ir jų atsparumo didinimą. Kad tai taptų realybe, būtina pašalinti šiuo metu maisto grandinėje egzistuojantį disbalansą: dėl nesąžiningo pajamų, rizikos ir išlaidų naštos paskirstymo dažnai neproporcingai nukenčia pirminiai gamintojai.

Šie iššūkiai pateisina valstybės intervenciją sektoriuje ir kartu yra pagrindas imtis tvirto ir pritaikomo politinio atsako, kad būtų užtikrintas žemės ūkio sektoriaus konkurencingumas, atsparumas ir tvarumas. Vadovaujantis Komisijos komunikatu „Žemės ūkio ir maisto produktų gamybos vizija“ 1 , toks politinis atsakas taip pat padėtų užtikrinti patrauklesnį ir labiau nuspėjamą sektorių, kuriame pajamos leistų ūkininkams klestėti ir pritrauktų ateities kartas. Atsižvelgiant į tai, ES lygmeniu nustačius tinkamas reikiamas sąlygas ir plataus užmojo priemonių rinkinį, ūkininkai galėtų išnaudoti savo verslumo potencialą, sustiprinti savo padėtį vertės grandinėje, įskaitant paskatas ūkininkams dalytis rizika (pvz., per gamintojų organizacijas ar kooperatyvus). Kartu būtų remiamos investicijos į mokymą, keitimąsi geriausia patirtimi, novatoriškų gamybos metodų diegimą ir tinkamą rizikos valdymo praktiką ūkių lygmeniu, o tai padėtų ūkininkams ieškoti kitokių pajamų šaltinių ir pasinaudoti naujomis rinkos galimybėmis, pavyzdžiui, susijusiomis su vis didesniu kanapių naudojimu bioekonomikoje.

Todėl speciali parama tam tikriems sektoriams laikoma strategine, nes ji padės siekti BŽŪP tikslų ir stiprinti sinergiją su kitomis BŽŪP priemonėmis. Ne mažiau svarbi yra ES parama baltyminiams kultūriniams augalams, atsižvelgiant į agronominius iššūkius ir pažeidžiamumą dėl klimato kaitos, ribojančius ūkininkų susidomėjimą vykdyti veiklą šiame sektoriuje. Kartu šį ypatingą dėmesį taip pat lemia poreikis mažinti Sąjungos priklausomybę nuo aukštos kokybės baltymų importo ir stiprinti ES atvirą strateginį savarankiškumą laikantis komunikato dėl vizijos.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir kaip primenama komunikate dėl vizijos, tvari gyvulininkystė tebėra labai svarbi Sąjungos žemės ūkiui, konkurencingumui ir sanglaudai. Sąjungos gyvulininkystės sektorius yra ypač pažeidžiamas dėl įvairių sukrėtimų ir pasaulinės konkurencijos, be to, jis turi atitikti aukštus gamybos standartus, už kuriuos rinka ne visada atlygina. Mėsos ir mėsos produktų natūralios sudėties pripažinimas, atitinkantis tiek Sąjungos gamintojų, tiek vartotojų interesus, tampa svarbus, nes su mėsa susiję terminai dažnai turi kultūrinę reikšmę.

Be to, atsižvelgiant į žemės ūkio ir maisto sektoriaus viziją, sąlygų sudarymas ES vartotojams (ypač pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, vaikams) iš naujo atrasti maistą ir vietos teritorijas tebėra labai svarbus ūkininkavimo Europoje ateičiai. Dėl šios priežasties turėtų būti toliau dedamos pastangos užtikrinti ES maisto kokybę Europos rinkose, įskaitant atokiausius regionus, taip pat tarptautinėse rinkose. Tokios iniciatyvos padidintų žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir padėtų ugdyti sveikesnius plačiosios visuomenės mitybos įpročius. Šiuo atžvilgiu vaisių ir daržovių, pieno ir pieno produktų tiekimo švietimo įstaigoms pagalba (mokykloms skirta ES programa) pasiteisino kaip veiksminga atrinktų žemės ūkio produktų vartojimo didinimo priemonė, tačiau jos veiksmingumas ir suderinamumas su kitomis BŽŪP priemonėmis turėtų būti toliau stiprinamas.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1308/2013 5 nustatytos pagrindinės bendro žemės ūkio produktų rinkų organizavimo (BRO) taisyklės. 2028–2034 m. finansinė parama šiame reglamente nustatytoms priemonėms bus reglamentuojama Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) .../... [NRPF] nustatyta teisine sistema 6 . Šiai paramai taip pat bus taikomos taisyklės, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) .../... [Veiklos rezultatų reglamentas] 7 , kuriuo nustatoma biudžeto išlaidų stebėjimo ir veiklos rezultatų peržiūros sistema, kartu su kitomis Sąjungos programų ir veiklos horizontaliosiomis taisyklėmis, jei nenurodyta kitaip.

Analogiškai, mokykloms skirta ES programa ir parama konkretiems žemės ūkio sektoriams bus finansiškai remiamos pagal nacionalinės ir regioninės partnerystės planus (toliau – NRP planai), remiantis Reglamentu (ES) .../... [NRPF reglamentas]. Tačiau, kadangi jos yra susijusios su žemės ūkio produktų rinkomis, Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 turėtų būti nustatytos konkrečios taisyklės dėl intervencinių priemonių rūšių.

Taip pat siekiant atsižvelgti į pokyčius žemės ūkio sektoriuje ir pagerinti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 įgyvendinimą, reikia iš dalies pakeisti ir atnaujinti tam tikras to reglamento nuostatas.

Be to, panaikinus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 8 ir atsižvelgiant į pasiūlymus dėl Reglamento (ES) .../... [NRPF reglamentas] ir (ES).../... [Veiklos rezultatų reglamentas], į Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 turėtų būti įtraukti tam tikri Reglamente (ES) Nr. 1306/2013 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/2116 9 nustatyti įgaliojimai dėl valstybės intervencijos, paramos privačiajam sandėliavimui, tarifinių kvotų, gamintojų organizacijų ir užstatų. Be to, į Reglamentą (ES) …./… [NRPF reglamentas] įtraukus tam tikras Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 228/2013 nuostatas 10 , kai kurios jo nuostatos taip pat turėtų būti įtrauktos į Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013.

Siekiant užtikrinti derėjimą su PPO sutarties dėl žemės ūkio nuostatomis, būtina atnaujinti tam tikras papildomų importo muitų apskaičiavimo nuostatas.

Įgyvendinant šią iniciatyvą turėtų būti nustatytos nuostatos dėl kanapių produktų gamybos ir prekybos jais sąlygų. Siekiant nuoseklumo, taip pat reikėtų atnaujinti galiojančias kanapių importo taisykles.

Galiausiai Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 turėtų būti numatytos nuostatos dėl pakankamo žemės ūkio produktų tiekimo ekstremaliųjų situacijų ir didelių krizių metu.

•Suderinamumas su toje pačioje politikos srityje galiojančiomis nuostatomis

Šis pasiūlymas visiškai atitinka SESV 39 straipsnyje nustatytus BŽŪP tikslus. Pakeitimų tikslai atitinka bendro žemės ūkio produktų rinkų organizavimo taisykles. Jomis siekiama pagerinti esamą bendrą rinkų organizavimą.

•Derėjimas su kitomis ES politikos sritimis

Pakeitimai dera su kitomis ES politikos sritimis ir jais sustiprinamas BRO taisyklių ir susijusių priemonių vaidmuo siekiant bendros žemės ūkio politikos tikslų.

2.TEISINIS PAGRINDAS, SUBSIDIARUMO IR PROPORCINGUMO PRINCIPAI

•Teisinis pagrindas

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, pagrindas yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 42 straipsnis, 43 straipsnio 2 dalis ir 349 straipsnis.

Teisiniame pagrinde numatyta nustatyti bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir kitas nuostatas, kurios yra būtinos siekiant bendros žemės ūkio politikos tikslų, taip pat taisykles dėl specialių priemonių atokiausiuose regionuose.

•Subsidiarumo principas (neišimtinės kompetencijos atveju)

Pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo žemės ūkis yra pasidalijamosios Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos sritis, todėl taikomas subsidiarumo principas.

Atsižvelgiant į ES masto bendro rinkų organizavimo aspektą ir į tai, kad juo reglamentuojamas laisvas žemės ūkio produktų prekių judėjimas vidaus rinkoje, įvairius klausimus reikia spręsti ES, o ne atskirų valstybių narių lygmeniu. Be to, siūlomi pakeitimai yra esamo bendro žemės ūkio produktų rinkų organizavimo pakeitimai.

•Proporcingumo principas

Pasiūlyme numatyti nedideli tiksliniai galiojančių teisės aktų pakeitimai, būtini geram esamo bendro rinkų organizavimo veikimui užtikrinti.

•Priemonės pasirinkimas

Atsižvelgiant į pasiūlymo tikslus ir turinį, tinkamiausia priemonė yra galiojančių reglamentų keitimas.

3.EX POST VERTINIMO, KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

Pasiūlymas yra BŽŪP po 2027 m. peržiūros, dėl kurios atliktas bendras poveikio vertinimas ir surengtos konsultacijos su suinteresuotaisiais subjektais, dalis.

•Pagrindinės teisės

Siūlomais pakeitimais užtikrinamos teisės ir laikomasi principų, įtvirtintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kaip nustatyta Reglamente (ES) .../... [NRPF reglamentas]. Reglamento (ES) .../... [NRPF reglamentas] nuostatos dėl pagarbos pagrindinėms teisėms ir teisinei valstybei taip pat bus taikomos mokykloms skirtai ES programai ir paramai žemės ūkio sektoriams.

4.POVEIKIS BIUDŽETUI

ES mokykloms skirta programa ir parama žemės ūkio sektoriams bus remiamos iš fondo, kurio taisyklės nustatytos Reglamentu (ES) .../... [NRPF reglamentas] ir (ES) .../... [Veiklos rezultatų reglamentas]. Kalbant apie mokykloms skirtą ES programą, Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2023/106 nustatytos orientacinės Sąjungos pagalbos valstybėms narėms skiriamos sumos, numatytos vaisių ir daržovių bei pieno vartojimo skatinimo mokyklose programoms 2023 m. rugpjūčio 1 d. – 2029 m. liepos 31 d. laikotarpiu, taigi ja daromas poveikis kitos daugiametės finansinės programos (DFP) 2028–2034 m. laikotarpiui. Kadangi nuo 2028 m. pagal BŽŪP po 2027 m. bus sukurta nauja 2027–2028 mokslo metų mokykloms skirta programa, turi būti nustatytas specialus sumažintas asignavimas 5 mėnesių laikotarpiui nuo 2027 m. rugpjūčio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., nes jos įgyvendinimas ir finansavimas vis dar bus įtraukti į dabartinę DFP.

5.KITI ELEMENTAI

•Įgyvendinimo planai ir stebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimo tvarka

Ši iniciatyva bus stebima pagal 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos veiklos rezultatų peržiūros sistemą, nustatytą pasiūlyme dėl Reglamento (ES) .../… [Veiklos rezultatų reglamentas], kuriuo nustatoma biudžeto išlaidų stebėjimo ir veiklos rezultatų peržiūros sistema, kartu su kitomis Sąjungos programų ir veiklos horizontaliosiomis taisyklėmis, jei nenurodyta kitaip.

Mokykloms skirtos ES programos intervencinės priemonės

Teisinėse nuostatose nustatyti pagrindiniai politikos parametrai, pavyzdžiui, sistemos tikslai ir pagrindiniai reikalavimai, o valstybėms narėms tektų didesnė atsakomybė už tai, kaip jos pasiekia tikslus ir siektinas reikšmes. Padidinus subsidiarumą taip pat galima geriau atsižvelgti į vietos sąlygas ir poreikius. Reglamento (ES) .../... [NRPF reglamentas] taisyklės turėtų būti taikomos mokykloms skirtai ES programai, o konkrečios taisyklės dėl tos rūšies intervencinių priemonių turėtų būti nustatytos Reglamentu (ES) Nr. 1308/2013.

Siekiant sumažinti moksleivių suvartojamą laisvojo cukraus ir riebalų kiekį, reikėtų riboti produktų, kuriuose yra daug laisvojo cukraus ir riebalų, paskirstymą. Siekiant didinti vaikų informuotumą apie Sąjungoje auginamos produkcijos įvairovę ir skirtingas jos savybes, pirmenybė turėtų būti teikiama Sąjungos kilmės produktų paskirstymui, taip pat kriterijams, susijusiems su aukštesniais aplinkos ir socialinio tvarumo standartais. Valstybės narės turėtų užtikrinti informuotumo didinimo tam tikromis temomis priemonių įgyvendinimą. Tam tikrais atvejais ir siekiant išvengti dubliavimosi, vietoj šios programos gali būti naudojama nacionalinė mokymo programa. Atsižvelgiant į padidėjusį susirūpinimą dėl perdirbtų maisto produktų ir produktų, į kuriuos gali būti pridėta daug cukraus ir kurie neatitinka vaikų mitybos poreikių, šie produktai neturėtų būti įtraukti į mokykloms skirtą ES programą. Šie nauji elementai pasiūlyti įvertinus programą, kaip išsamiai išnagrinėta poveikio vertinime.

Sektorinės intervencinės priemonės

Teisinėse nuostatose apibrėžiami būtiniausi reikalavimai, susiję su tokių intervencinių priemonių, kurių bendras tikslas – užtikrinti efektyvų žemės ūkio rinkų veikimą ir stabilumą, turiniu ir politikos tikslais. Taip būtų užtikrintos vienodos sąlygos vidaus rinkoje ir nustatytos vienodos ir teisingos konkurencijos sąlygos. Į savo NRP planus įtraukdamos tam tikrų sektorių intervencines priemones, valstybės narės turėtų užtikrinti suderinamumą su kitomis sektorių lygmens intervencinėmis priemonėmis. Tam tikruose sektoriuose taikant šių rūšių intervencines priemones turėtų būti remiami vaisių ir daržovių, vyno, baltyminių kultūrinių augalų, bitininkystės produktų, alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir apynių sektoriai, taip pat kiti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 I priede išvardyti sektoriai ir produktai, su kuriais susijusių konkrečių intervencinių priemonių nustatymas, kaip manoma, padėtų įgyvendinti kai kuriuos arba visus bendruosius ir konkrečius BŽŪP tikslus, kurių siekiama Reglamentu (ES) .../... [NRPF reglamentas].

Baltyminiai kultūriniai augalai

Teisinėmis nuostatomis nustatomos konkrečios privalomo šio sektoriaus gamintojų ir tarpšakinių organizacijų pripažinimo taisyklės. Tai padėtų stiprinti vertės grandinę regioniniu, nacionaliniu ir tarpvalstybiniu lygmenimis ir spręsti agronomines problemas, keliančias grėsmę ūkininkų susidomėjimui šiuo sektoriumi.

Siekiant remti baltyminių kultūrinių augalų auginimą ir sumažinti Sąjungos priklausomybę nuo aukštos kokybės baltymų importo, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 I priede turėtų būti nustatytas atskiras baltyminių kultūrinių augalų sektorius. Šiuo tikslu baltyminių kultūrinių augalų sektorius pakeis dabartinį sausųjų pašarų sektorių. Baltyminių kultūrinių augalų sektoriui priklausantys produktai bus perkelti iš Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 I priedo XXIV dalies į naują I priedo IV dalies 1 skirsnį. Sausieji pašarai, kurie nėra baltyminiai kultūriniai augalai, bus perkelti iš dabartinės I priedo IV dalies į to priedo XXIV dalį. Nuoroda į sausųjų pašarų sektorių turėtų būti išbraukta iš 6 straipsnio dėl prekybos metų.

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 154 ir 158 straipsniai turėtų būti papildyti pereinamojo laikotarpio nuostatomis dėl jau pripažintų produktų, priskiriamų naujiems baltyminių kultūrinių augalų sektoriams, esamų gamintojų organizacijų ir tarpšakinių organizacijų pripažinimo.

Baltyminių kultūrinių augalų sektorius turėtų būti įtrauktas į sektorių, kuriuose valstybės narės, gavusios prašymą, privalo pripažinti gamintojų organizacijas ir tarpšakines organizacijas, sąrašą (atitinkamai Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 159 straipsnio a ir b punktai).

Prekybos standartai

Kanapės

Kanapės patenka į BŽŪP BRO taikymo sritį, o Reglamentu (ES) Nr. 1308/2013 išplečiama jo taikymo sritis, kad ji apimtų ne tik pluošto naudojimą. Ūkininkai gali gauti BŽŪP išmokas už plotą, jei jie tenkina standartinius ir su kanapėmis susijusius kriterijus, įskaitant veislių, kuriose Δ9-tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis yra mažesnis nei 0,3 %, auginimą, siekiant užkirsti kelias neteisėtam kultūrinių augalų auginimui.

Cukrus

Papildomi importo muitai

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 182 straipsnio 1 dalyje nustatytos apskaičiavimo metodo, kuris gali būti taikomas nustatant papildomiems importo muitams taikyti būtiną ribinį kiekį, taisyklės. Siekiant tinkamai atsižvelgti į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sutarties dėl žemės ūkio 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą skaičiavimo metodą, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 182 straipsnio 1 dalis turėtų būti iš dalies pakeista nurodant, kad skaičiavimas turėtų būti grindžiamas vidutiniu metiniu importu per trejus ankstesnius metus. Be to, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad papildomi muitai netaikomi, jei mažai tikėtina, kad importas sutrikdys Sąjungos rinką arba kai poveikis būtų neproporcingas siekiamam tikslui. Tačiau įrodyti, kad importas gali sutrikdyti Sąjungos rinką, yra sunku, o greitai gendančių sezoninių produktų atveju (šiuo atveju dabar taikoma tokia apsaugos priemonė) – dažnai neįmanoma arba yra įrodoma nepakankamai laiku. Kadangi šis reikalavimas viršija PPO sutartyje dėl žemės ūkio nustatytus įpareigojimus, siekiant atsižvelgti į suinteresuotiesiems subjektams susirūpinimą keliančius klausimus bei supaprastinti procedūrą, minėta 2 dalis turėtų būti išbraukta.

Taisyklės dėl pakankamo tiekimo ekstremaliųjų situacijų ir didelių krizių metu

Teisinėmis nuostatomis valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai priimti pagrindines parengties priemones, kurios turėtų apimti nacionalinių ir (arba) regioninių parengties ir reagavimo planų, susijusių su žemės ūkio produktais, parengimą, reguliarų keitimąsi informacija apie žemės ūkio produktų atsargas, kompetentingų institucijų paskyrimą ir dalyvavimą ES lygmens testavimo nepalankiausiomis sąlygomis veikloje. Šios pastangos turėtų būti papildytos griežtesniais įpareigojimais krizių ar didelės rizikos situacijų metu, įskaitant privalomą ataskaitų teikimą.

Sąjungos atsargų kaupimo strategija siekiama centralizuotus rezervus derinti su valstybių narių įnašais, remiant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms, kad būtų užtikrintas veiksmingumas, išplečiamumas ir išlaidų efektyvumas. Tais atvejais, kai valstybės narės sukuria ir valdo žemės ūkio produktų rezervus, turėtų būti nustatytos taisyklės, kuriomis būtų užtikrinama, kad tokios priemonės būtų parengtos taip, kad būtų kuo labiau sumažinti rinkos iškraipymai.

Mėsos pavadinimai

Reikėtų nustatyti konkrečias teisines nuostatas, skirtas su mėsa susijusiems terminams apsaugoti, siekiant padidinti maisto sudėties ir maistinės sudėties skaidrumą vidaus rinkoje ir užtikrinti, kad vartotojai, ypač pageidaujantys konkrečios maistinės sudėties, kuri tradiciškai siejama su mėsos produktais, galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus.

POSEI

Atsižvelgiant į pasiūlymus dėl Reglamento (ES) .../... [NRPF reglamentas] ir (ES) .../... [Veiklos rezultatų reglamentas], į Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 turėtų būti įtrauktos Reglamento (ES) Nr. 228/2013 nuostatos dėl logotipo naudojimo parduodant kokybiškus žemės ūkio produktus atokiausiuose regionuose ir nukrypti leidžiančios valstybės pagalbos nuostatos, taikomos Prancūzijos atokiausių regionų cukraus sektoriui skirtoms nacionalinėms išmokoms.

Pakartotinas trūkstamų taisyklių ir įgaliojimų įtraukimas

Taisyklės ir įgaliojimai, susiję su Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 numatytomis priemonėmis, buvo nustatyti Reglamente (ES) Nr. 1306/2013 ir šiuo metu nustatyti Reglamente (ES) 2021/2116. Panaikinus Reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 ir atsižvelgiant į pasiūlymus dėl Reglamento (ES) .../... [NRPF reglamentas] ir (ES) .../... [Veiklos rezultatų reglamentas], Reglamente (ES) 2021/2116 nustatytos taisyklės ir įgaliojimai, susiję su valstybės intervencija ir parama privačiajam sandėliavimui, tarifinėmis kvotomis, gamintojų organizacijų pripažinimu ir užstatais, turėtų būti įtraukti į Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013.

Atidėtas taikymas ir pereinamojo laikotarpio taisyklės

Kad valstybės narės ir ūkio subjektai turėtų pakankamai laiko užtikrinti atitiktį naujosioms taisyklėms, reikėtų atidėti dalinių pakeitimų, susijusių su cukraus sektoriaus tarpšakiniais susitarimais, kanapių pardavimo, gamybos ir importo sąlygomis ir nuostatomis dėl pakankamo tiekimo ekstremaliųjų situacijų ir didelių krizių metu, taikymo datą. Be to, siekiant užtikrinti sklandų perėjimą prie naujos mokykloms skirtos ES programos, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatų, susijusių su mokykloms skirta ES programa, išbraukimas turėtų būti taikomas nuo 2028 m. sausio 1 d., tačiau turėtų toliau galioti priemonėms, įgyvendinamoms iki 2027 m. gruodžio 31 d. Be to, kadangi dabartinė mokykloms skirta ES programa bus nutraukta 2028 m. gruodžio 31 d., 2027–2028 mokslo metams turi būti nustatytas konkretus sumažintas 5 mėnesių asignavimas laikotarpiui nuo 2027 m. rugpjūčio 1 d. iki gruodžio 31 d., nes programos įgyvendinimas ir finansavimas vis dar bus įtraukti į dabartinę DFP.

2025/0237 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

kuriuo dėl Europos Sąjungos vaisių, daržovių ir pieno vartojimo skatinimo mokyklose programos (mokykloms skirtos ES programos), sektorinių intervencinių priemonių, baltyminių kultūrinių augalų sektoriaus sukūrimo, kanapėms taikomų reikalavimų, prekybos sūriu, baltyminiais kultūriniais augalais ir mėsa standartų galimybės, papildomų importo muitų taikymo, taisyklių dėl pakankamo tiekimo ekstremaliųjų situacijų bei didelių krizių metu ir užstatų iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 42 straipsnį, 43 straipsnio 2 dalį ir 349 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę 13 ,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę 14 ,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)2025 m. vasario 19 d. Komisijos komunikate „Žemės ūkio ir maisto produktų gamybos vizija“ 15 skelbiama, kad vykdant bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP) po 2027 m. valstybėms narėms bus numatyta didesnė atsakomybė ir atskaitomybė už tai, kaip jos siekia BŽŪP tikslų, remiamos ir stabilizuojamos ūkininkų pajamos, pritraukiama būsima ūkininkų karta ir užtikrinamas apsirūpinimo maistu saugumas. Tai turėtų būti paprastesnė ir tikslingesnė politika, kuria ūkininkams suteikiama daugiau lankstumo ir pereinama nuo reikalavimų prie paskatų ūkininkams;

(2)2028–2034 m. daugiametės finansinės programos teisės aktų rinkinys apima Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) .../... [NRPF reglamentas] 16 , kuriuo įsteigiamas 2028–2034 m. Nacionalinės ir regioninės partnerystės fondas (toliau – Fondas), sutelkiant nacionaliniu lygmeniu iš anksto paskirtas Fondo lėšas, įskaitant Europos žemės ūkio garantijų fondą (EŽŪGF) ir Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP). Pagal tą reglamentą Fondo veikla turi būti vykdoma pagal nacionalinės ir regioninės partnerystės planus (toliau – NRP planai) ir ES priemonę (toliau – Priemonė);

(3)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1308/2013 17 numatyti visi pagrindiniai bendro žemės ūkio produktų rinkų organizavimo elementai;

(4)Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 numatyta BŽŪP parama laikotarpiu po 2027 m. bus remiama Fondo lėšomis ir laikantis Reglamente (ES) .../... [NRPF reglamentas] ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) .../... [Veiklos rezultatų reglamentas] 18 , papildytame Reglamentu (ES) Nr. 1308/2013, nustatytų taisyklių;

(5)Sąjungoje auginant baltyminius kultūrinius augalus nuolat susiduriama su sunkumais, visų pirma dėl nepastovios pasiūlos ir paklausos vietos lygmeniu ir agronominių jų auginimo iššūkių, dėl kurių jie yra rizikingesni ūkininkams. Siekiant remti jų gamybą ir sumažinti Sąjungos priklausomybę nuo aukštos kokybės baltymų importo, tikslinga Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 I priede nustatyti atskirą baltyminių kultūrinių augalų sektorių. Be to, siekiant palengvinti gamintojų ir tarpšakinių organizacijų steigimą baltyminių kultūrinių augalų sektoriuje ir taip sustiprinti vertės grandinę regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis, jų pripažinimas turėtų būti privalomas. Kadangi pagrindiniai sausųjų pašarų sektoriaus produktai, išvardyti to reglamento I priedo IV dalyje, turėtų būti įtraukti į baltyminių kultūrinių augalų sektorių, sausųjų pašarų sektorius turėtų būti išbrauktas iš Reglamento (ES) Nr. 1308/2013;

(6)2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu byloje C-113/14 19 Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) panaikino Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 7 straipsnį, kuriuo žemės ūkio produktams nustatytos referencinės ribinės vertės, remdamasis tuo, kad tas ribas turėjo nustatyti tik Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 43 straipsnio 3 dalimi. Todėl Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 7 straipsnį tikslinga išbraukti;

(7)Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 nustatytos valstybės intervencijos taisyklės. Reglamentu (ES) 2021/2116 nustatytos valstybės intervencijos išlaidų taisyklės, o Komisijai suteikti įgaliojimai tą reglamentą papildyti taisyklėmis dėl Sąjungos finansavimo reikalavimus atitinkančių priemonių rūšių ir kompensavimo sąlygų, tinkamumo finansuoti sąlygų ir apskaičiavimo metodų, grindžiamų mokėjimo agentūrų faktiškai gauta informacija, Komisijos nustatytomis fiksuotosiomis normomis arba konkrečių sektorių žemės ūkio teisės aktuose pagal fiksuotąsias arba nefiksuotąsias normas nustatytomis sumomis, veiksmų, susijusių su valstybės intervencija, vertinimu, priemonėmis, kurių reikia imtis produktų, kuriems taikoma valstybės intervencijos priemonė, praradimo arba sugadinimo atveju, ir finansuotinų sumų nustatymu. Kadangi šios taisyklės būtinos, kad valstybės intervencijos sistema būtų veiksminga, esami įgaliojimai turėtų būti įtraukti į Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013;

(8)be valstybės intervencijos taisyklių, Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 nustatytos paramos privačiajam sandėliavimui taisyklės. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/1238 20 ir Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) 2016/1240 21 nustatytos taisyklės dėl patikrų ir nuobaudų, priimtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1306/2013 nustatytus įgaliojimus priimti deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus 22 . Panaikinus Reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 ir atsižvelgiant į reglamentus (ES) .../... [NRPF reglamentas] ir (ES) .../... [Veiklos rezultatų reglamentas], Reglamente (ES) Nr. 1306/2013 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/2116 23 nustatyti įgaliojimai priimti deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus dėl patikrų ir nuobaudų, susijusių su valstybės intervencija ir parama privačiajam sandėliavimui, turėtų būti įtraukti į Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013;

(9)visų pirma, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 papildomas taisyklėmis dėl pagalbos išmokų sumažinimo, jei ūkio subjektai nesilaiko savo įsipareigojimų, susijusių su valstybės intervencijos arba privačiojo sandėliavimo sąlygomis. Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai įgyvendinimo aktais priimti vienodas taisykles valstybėms narėms dėl bandymų ir metodų, kurie turi būti taikomi siekiant nustatyti, ar produktai atitinka valstybės intervencijos ir privačiojo sandėliavimo reikalavimus, ir dėl valstybės intervencijos arba privačiojo sandėliavimo konkursų procedūrų taikymo, dėl administracinių patikrų ir patikrų vietoje, kurias turi atlikti valstybės narės, atsižvelgdamos į valstybės intervencijos arba privačiojo sandėliavimo pareigas, įsipareigojimus ir tinkamumo kriterijus, taip pat dėl valstybių narių administracinių nuobaudų taikymo ir apskaičiavimo, kai ūkio subjektai nesilaiko tinkamumo kriterijų, įsipareigojimų ar kitų pareigų, susijusių su valstybės intervencijos arba privačiojo sandėliavimo sąlygomis;

(10)Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 II dalies I antraštinės dalies II skyriuje numatyta vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų tiekimo švietimo įstaigoms pagalba (mokykloms skirta ES programa) pasiteisino kaip veiksminga atrinktų žemės ūkio produktų vartojimo didinimo priemonė. Siekiant prisidėti prie BŽŪP tikslų įgyvendinimo, mokykloms skirta ES programa turėtų būti tęsiama. Tačiau, siekiant padidinti mokykloms skirtos ES programos veiksmingumą ir užtikrinti suderinamumą su kitomis BŽŪP priemonėmis, ji turėtų būti grindžiama pasiektais rezultatais ir turėtų būti įgyvendinama kaip Fondo remiama intervencinė priemonė. Sąjunga turėtų nustatyti pagrindinius politikos parametrus, pavyzdžiui, mokykloms skirtos ES programos tikslus ir pagrindinius jos reikalavimus, o valstybės narės turėtų prisiimti didesnę atsakomybę už tai, kaip jos pasiekia tikslus ir siektinas reikšmes. Padidinus subsidiarumą taip pat galima geriau atsižvelgti į vietos sąlygas ir poreikius. Reglamente (ES) .../... [NRPF reglamentas] ir Reglamente (ES) .../... [Veiklos rezultatų reglamentas] nustatytos taisyklės turėtų būti taikomos mokykloms skirtai ES programai, kurią papildo šis reglamentas. Kadangi mokykloms skirta ES programa yra rinkos intervencinė priemonė, konkrečios intervencinės priemonės rūšies taisyklės turėtų būti nustatytos Reglamente (ES) Nr. 1308/2013;

(11)mokykloms skirtos ES programos tikslas – sudaryti sąlygas vaikams iš naujo atrasti žemės ūkį ir ugdyti sveikos mitybos įpročius. Kadangi pažeidžiamų grupių vaikai dažniau maitinasi nesveikai, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė sutelkti dėmesį į šias grupes atsižvelgiant į socialinius ir ekonominius aspektus. Siekiant sumažinti moksleivių suvartojamą laisvojo cukraus ir riebalų kiekį, reikėtų riboti produktų, kuriuose yra daug laisvojo cukraus ir riebalų, paskirstymą. Siekiant didinti vaikų informuotumą apie Sąjungoje auginamos produkcijos įvairovę ir skirtingas tokių produktų savybes, pirmenybė turėtų būti teikiama Sąjungos kilmės produktų paskirstymui, taip pat kriterijams, susijusiems su aukštesniais aplinkos ir socialinio tvarumo standartais. Valstybės narės turėtų užtikrinti informuotumo didinimo tam tikromis temomis priemonių įgyvendinimą. Siekiant išvengti dubliavimosi, vietoj mokykloms skirtos ES programos gali būti naudojama nacionalinė mokymo programa. Atsižvelgiant į padidėjusį susirūpinimą dėl perdirbtų maisto produktų ir produktų, į kuriuos gali būti pridėta daug cukraus ir kurie neatitinka vaikų mitybos poreikių, į mokykloms skirtą ES programą tų produktų tikslinga neįtraukti;

(12)atsižvelgiant į tai, kad Fondo lėšomis įgyvendinama mokykloms skirta ES programa turi apimti 2028 m. sausio 1 d. – 2034 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 II dalies I antraštinės dalies II skyriaus nuostatos, susijusios su mokykloms skirta ES programa, turėtų būti išbrauktos nuo 2028 m. sausio 1 d. Siekiant užtikrinti sklandų perėjimą, turėtų būti numatyta, kad išbrauktos nuostatos ir toliau būtų taikomos priemonėms, įgyvendinamoms iki 2027 m. gruodžio 31 d. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 II dalies I antraštinės dalies II skyriuje nustatyta mokykloms skirta ES programa bus nutraukta iki 2027–2028 mokslo metų, kurie trunka nuo 2027 m. rugpjūčio 1 d. iki 2028 m. liepos 31 d., pabaigos, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 23a straipsnyje nustatyta bendra Sąjungos pagalbos suma tiems mokslo metams turėtų būti proporcingai sumažinta;

(13)tam tikrų rūšių intervencinės priemonės tam tikruose sektoriuose yra reikalingos, nes jomis padedama siekti BŽŪP tikslų ir stiprinama sinergija su kitomis BŽŪP priemonėmis. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas vidaus rinkoje ir išvengti nevienodos ir nesąžiningos konkurencijos sąlygų, Sąjungos lygmeniu turėtų būti nustatyti būtiniausi reikalavimai, susiję su tokių rūšių intervencinių priemonių turiniu ir tikslais. Į savo NRP planus įtraukdamos tam tikrų sektorių intervencines priemones, valstybės narės turėtų užtikrinti suderinamumą su kitomis sektorių lygmens intervencinėmis priemonėmis. Tam tikruose sektoriuose taikant šių rūšių intervencines priemones turėtų būti remiami vaisių ir daržovių, vyno, baltyminių kultūrinių augalų, bitininkystės produktų, alyvuogių aliejaus, valgomųjų alyvuogių ir apynių sektoriai, taip pat kiti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 I priede išvardyti sektoriai ir produktai. Visų pirma, atsižvelgiant į Sąjungos augalinių baltymų deficitą ir jų gamybos naudą aplinkai, ankštiniai augalai turėtų būti įtraukti į produktų, kuriems gali būti skiriama parama, sąrašą, kartu laikantis ES PPO sąrašo dėl aliejinių augalų sėklų;

(14)siekiant apsaugoti Sąjungos biudžeto finansinius interesus ir užtikrinti, kad nuobaudos būtų proporcingos, veiksmingos ir atgrasomos, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 papildomas taisyklėmis dėl paramos sektorinėms intervencinėms priemonėms išmokų sustabdymo, sumažinimo ir susigrąžinimo tais atvejais, kai gamintojų organizacijos nesilaiko pripažinimo kriterijų. Be to, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai įgyvendinimo aktais priimti taisykles dėl gamintojų organizacijų arba gamintojų organizacijų asociacijų administracinių patikrų ir patikrų vietoje, kurias turi atlikti valstybės narės, siekiant patikrinti atitiktį pripažinimo kriterijams, taip pat taisykles dėl pripažintų gamintojų organizacijų ir gamintojų organizacijų asociacijų unikalios identifikavimo sistemos;

(15)atsižvelgiant į Komisijos ataskaitos dėl naujų džiovintų ankštinių daržovių ir sojos pupelių prekybos standartų 24 išvadas, tikslinga numatyti galimybę nustatyti prekybos baltyminiais kultūriniais augalais standartus, kad vartotojai būtų geriau informuojami apie jų perkamų baltyminių kultūrinių augalų produktų kilmę. Dėl tos pačios priežasties į sąrašą, dėl kurio gali būti priimti prekybos standartai, turėtų būti įtraukta jautiena, kiauliena, aviena ir ožkiena. Be to, siekiant galbūt suderinti tam tikrų sūrių apibrėžtį ir sudėtį, kad visoje vidaus rinkoje būtų užtikrintas bendras kokybės pagrindas, taip pat tikslinga numatyti galimybę nustatyti prekybos sūriais standartus;

(16)Komisijos komunikate „Žemės ūkio ir maisto produktų gamybos vizija“ primenama, kad gyvulininkystė yra labai svarbi Sąjungos žemės ūkiui, konkurencingumui ir sanglaudai. Tvarios gyvulininkystės sistemos yra labai svarbios Sąjungos ekonomikai, kaimo vietovių gyvybingumui ir aplinkos bei kaimo kraštovaizdžių išsaugojimui. Sąjungos gyvulininkystės sektorius yra ypač pažeidžiamas dėl įvairių sukrėtimų ir pasaulinės konkurencijos ir jis turi atitikti aukštus gamybos standartus, už kuriuos rinka ne visada atlygina. Šiomis aplinkybėmis būtina pripažinti natūralią mėsos ir mėsos produktų sudėtį, atsižvelgiant tiek į Sąjungos gamintojų, tiek į vartotojų interesus. Su mėsa susiję terminai dažnai turi kultūrinę ir istorinę reikšmę. Todėl tikslinga apsaugoti su mėsa susijusius terminus, siekiant padidinti maisto sudėties ir maistinės sudėties skaidrumą vidaus rinkoje ir užtikrinti, kad vartotojai, ypač pageidaujantys konkrečios maistinės sudėties, kuri tradiciškai siejama su mėsos produktais, galėtų priimti informacija pagrįstus sprendimus;

(17)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 228/2013 25 nustatytas logotipas, kuriuo siekiama skatinti atokiausių regionų ūkininkus toliau tiekti aukštos kokybės produktus ir skatinti prekybą jais. Atsižvelgiant į Reglamentą (ES) .../... [NRPF reglamentas] ir (ES) .../... [Veiklos rezultatų reglamentas], Reglamente (ES) Nr. 228/2013 išdėstytos nuostatos dėl logotipo naudojimo turėtų būti įtrauktos į Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 ir taikomos nuo 2028 m. sausio 1 d.;

(18)Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 125 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad cukrinių runkelių ir cukranendrių pirkimo sąlygos būtų reglamentuojamos rašytiniais tarpšakiniais prekybos susitarimais, kaip aprašyta to reglamento II priedo II dalies A skirsnio 6 punkte. Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 125 straipsnio 3 dalyje reikalaujama, kad tarpšakiniai prekybos susitarimai atitiktų to reglamento X priede nustatytas pirkimo sąlygas. Siekiant aiškumo, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 125 straipsnis, II priedo II dalies A skirsnio 5 ir 6 punktai ir X priedas turėtų būti iš dalies pakeisti, kad būtų užtikrintas tų nuostatų nuoseklumas, kiek tai susiję su tarpšakinių prekybos susitarimų šalimis ir produktais, kuriems taikomi tie susitarimai ir pirkimo sąlygos. Visų pirma reikėtų paaiškinti, kad taisyklės dėl cukraus susitarimų ir pirkimo sąlygų taikomos ne tik cukriniams runkeliams, bet ir cukranendrėms;

(19)inovacijos ir bioekonomikos augimas paskatino naujus kanapių biomasės, gautos iš visų augalo dalių, naudojimo būdus. Taip ūkininkams suteikiama papildomų galimybių ne tik gaminti pluoštą, bet ir labiau panaudoti visą augalą, todėl kanapės tampa patrauklesnės ir konkurencingesnės. Be to, auginamos kanapės yra naudingos aplinkai ir klimatui, nes tam nereikia pesticidų ar trąšų ir gerinama dirvožemio struktūra. Keli kanapių produktai, įskaitant žaliavines kanapes (KN 5302), kanapių sėklas (KN 1207 99 91) ir kitas kanapių dalis (KN 1211 90 86), SESV I priede išvardyti kaip žemės ūkio produktai. Siekiant aiškumo, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 I priedo VIII dalyje išvardytiems linų ir kanapių sektoriui priskiriami produktai turėtų būti iš dalies pakeisti, įtraukiant kanapių produktus, išskyrus žaliavines kanapes;

(20)kai kurios valstybės narės sveikatos apsaugos sumetimais priėmė nacionalines priemones, kuriomis draudžiama gaminti arba parduoti konkrečius kanapių produktus. Šie skirtingi nacionaliniai principai kenkia tinkamam bendro rinkų organizavimo veikimui, sukuria teisinį netikrumą ir kliūtis vidaus rinkoje, taip pat lemia nesąžiningą skirtingų valstybių narių ūkininkų konkurenciją;

(21)laikantis įvairių tarptautinių dokumentų, dėl kurių valstybės narės bendradarbiavo arba prie kurių prisijungė, kaip antai 1961 m. Jungtinių Tautų bendroji narkotinių medžiagų konvencija ir 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencija, prekyba narkotinėmis medžiagomis turėtų būti draudžiama, išskyrus griežtai kontroliuojamą prekybą ar naudojimą medicinos ir mokslo tikslais. Tačiau iš Teisingumo Teismo argumentų byloje C-663/18 26 matyti, kad ne psichoaktyvieji produktai, pavyzdžiui, kanabidiolis, pagamintas iš kanapių veislių, kuriose yra mažas Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis, pagal šias konvencijas neturi būti laikomi narkotinėmis medžiagomis;

(22)moksliniai įrodymai taip pat rodo, kad kanapių produktai, gauti iš veislių, kurių sudėtyje yra ne daugiau kaip 0,3 % tetrahidrokanabinolio, neturėtų kelti pavojaus žmonių sveikatai. Todėl, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, skatinti sektoriaus plėtrą, užtikrinti vienodas sąlygas visoje Sąjungoje ir remti tinkamą bendro rinkų organizavimo veikimą, kartu apsaugant visuomenės sveikatos interesus, būtina Sąjungos lygmeniu nustatyti suderintas kanapių žemės ūkio produktų gamybos ir prekybos jais taisykles, kuriomis būtų numatytos visuomenės sveikatos apsaugos priemonės. Visų pirma į šias taisykles turėtų būti įtraukta vienoda didžiausia tetrahidrokanabinolio kiekio riba ir kitos tinkamos apsaugos priemonės;

(23)be to, taip pat tikslinga iš dalies pakeisti Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 189 straipsnį, kuriame nustatytos kanapių importo taisyklės, siekiant užtikrinti suderinamumą su naujomis Sąjungos taisyklėmis dėl prekybos kanapių produktais;

(24)siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir išvengti neproporcingo trikdymo ūkininkams, turėtų būti nustatytos pereinamojo laikotarpio nuostatos dėl kanapių produktų, gautų iš kanapių augalų, pasėtų iki naujų prekybos sąlygų taikymo pradžios dienos, pateikimo rinkai. Tais produktais turėtų būti leidžiama toliau prekiauti laikantis iki tos datos galiojusių taisyklių ir tik iki [metų po šio dalinio keitimo reglamento įsigaliojimo gruodžio 31 d.] Po tos datos visi kanapių produktai turėtų atitikti naujas prekybos sąlygas;

(25)siekiant užtikrinti sklandų perėjimą sukūrus baltyminių kultūrinių augalų sektorių ir užtikrinti teisinį tikrumą bei tęstinumą pripažintoms gamintojų ar tarpšakinėms organizacijoms, tikslinga nustatyti, kad iki [šio dalinio keitimo reglamento įsigaliojimo data] jau pripažintos produktų, patenkančių į naujų baltyminių kultūrinių augalų sektorių, gamintojų arba tarpšakinės organizacijos turėtų būti laikomos pripažintomis tame sektoriuje. Tokios gamintojų organizacijos taip pat turėtų būti toliau pripažįstamos dėl kitų produktų, išvardytų kituose sektoriuose. Tačiau tais atvejais, kai jos nebeatitinka atitinkamų pripažinimo sąlygų viename ar keliuose sektoriuose, valstybės narės turėtų panaikinti atitinkamą pripažinimą ne vėliau kaip [20XX m. gruodžio 31 d. – ne mažiau kaip 2 ištisiniai metai nuo šio dalinio keitimo reglamento įsigaliojimo dienos];

(26)siekiant užtikrinti sklandų perėjimą iš dalies pakeitus Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 I priedo VIII punkte pateiktame linų ir kanapių sektoriuje išvardytus produktus ir užtikrinti teisinį tikrumą bei tęstinumą pripažintoms gamintojų ar tarpšakinėms organizacijoms, tikslinga nustatyti, kad iki [šio dalinio keitimo reglamento įsigaliojimo data] jau pripažintos produktų, patenkančių į iš dalies pakeistą linų ir kanapių sektorių, gamintojų arba tarpšakinės organizacijos turėtų būti laikomos pripažintomis tame sektoriuje. Tokios gamintojų organizacijos taip pat turėtų būti toliau pripažįstamos dėl kitų produktų, išvardytų kituose sektoriuose. Tačiau tais atvejais, kai jos nebeatitinka atitinkamų pripažinimo sąlygų viename ar keliuose sektoriuose, valstybės narės turėtų panaikinti atitinkamą pripažinimą ne vėliau kaip [20XX m. gruodžio 31 d. – ne mažiau kaip 2 ištisiniai metai nuo šio dalinio keitimo reglamento įsigaliojimo dienos];

(27)Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 182 straipsnio 1 dalyje nustatytos apskaičiavimo metodo, kuris gali būti taikomas nustatant papildomiems importo muitams taikyti būtiną ribinį kiekį, taisyklės. Siekiant tinkamai atsižvelgti į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) sutarties dėl žemės ūkio 5 straipsnio 4 dalyje nustatytą skaičiavimo metodą, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 182 straipsnio 1 dalis turėtų būti iš dalies pakeista nurodant, kad skaičiavimas turėtų būti grindžiamas vidutiniu metiniu importu per trejus ankstesnius metus. Be to, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad papildomi muitai netaikomi, jei mažai tikėtina, kad importas sutrikdys Sąjungos rinką arba kai poveikis būtų neproporcingas siekiamam tikslui. Tačiau įrodyti, kad importas gali sutrikdyti Sąjungos rinką, yra sunku, o greitai gendančių sezoninių produktų atveju (šiuo atveju dabar taikoma tokia apsaugos priemonė) – dažnai neįmanoma arba yra įrodoma nepakankamai laiku. Kadangi šis reikalavimas viršija PPO sutartyje dėl žemės ūkio nustatytus įpareigojimus ir siekiant atsižvelgti į suinteresuotiesiems subjektams susirūpinimą keliančius klausimus bei supaprastinti procedūrą, ta 2 dalis turėtų būti išbraukta;

(28)Reglamente (ES) Nr. 1308/2013 nustatytos tarifinių kvotų administravimo taisyklės. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2020/760 27 nustatytos taisyklės dėl nuobaudų ūkio subjektams už sąlygų ir tinkamumo reikalavimų, kuriuos ūkio subjektas turi įvykdyti, kad pateiktų paraišką neviršydamas tarifinės kvotos, kurios buvo priimtos pagal Reglamente (ES) Nr. 1306/2013 nustatytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus, nesilaikymą. Panaikinus Reglamentą (ES) Nr. 1306/2013, įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus šiuo klausimu turėtų būti įtraukti į Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013;

(29)Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 214a straipsniu, esant tam tikroms sąlygoms, Suomijai leidžiama teikti nacionalinę paramą Pietų Suomijoje iki 2027 m., su sąlyga, kad gautas Komisijos leidimas. Atsižvelgiant į Suomijos žemės ūkio ypatumus, šią nacionalinę pagalbą ir toliau turėtų būti leidžiama teikti 2028–2034 m. laikotarpiu;

(30)Reglamentu (ES) Nr. 228/2013 nustatyta nukrypti leidžianti nuostata dėl valstybės pagalbos, taikoma Prancūzijos atokiausių regionų cukraus sektoriui skirtoms nacionalinėms išmokoms, siekiant sumažinti specifines cukraus gamybos kliūtis tuose regionuose, susijusias su jų atokumu, visų pirma jų izoliuotumu, mažu paviršiumi, kalnuotomis vietovėmis ir klimatu, taip pat jų ekonomine priklausomybe nuo cukraus gamybos. Atsižvelgiant į Reglamentą (ES) .../... [NRPF reglamentas] ir (ES) .../... [Veiklos rezultatų reglamentas], Reglamento (ES) Nr. 228/2013 nuostatos, kuriomis leidžiama taikyti tą nukrypti leidžiančią nuostatą, turėtų būti įtrauktos į Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 ir taikomos nuo 2028 m. sausio 1 d.;

(31)kaip pabrėžiama bendrame komunikate dėl ES pasirengimo krizėms strategijos 28 , Sąjunga turėtų stiprinti savo pasirengimą reaguoti į didėjančią riziką ir didelį netikrumą, siekdama sukurti saugią ir atsparią Sąjungą, turinčią pajėgumų numatyti grėsmes ir pavojus, į juos reaguoti ir juos valdyti, neatsižvelgiant į jų pobūdį ar kilmę. Pasirengimo aspektai turėtų būti integruoti į visas Sąjungos politikos sritis. Komisijos komunikate „ES atsargų kaupimo strategija. ES materialinio pasirengimo krizėms stiprinimas“ 29 pabrėžiama, kad didelių, ilgalaikių, sudėtingų ir tarpvalstybinių krizių atveju labai svarbu koordinuoti nacionalines priemones ir taip užtikrinti pastovų būtiniausių prekių tiekimą ir gyvybiškai svarbių visuomeninių funkcijų tęstinumą;

(32)siekiant garantuoti pakankamą tiekimą, kuris SESV nustatytas kaip vienas iš BŽŪP tikslų, taip pat ekstremaliųjų situacijų ir didelių krizių metu, turėtų būti gerinama parengtis žemės ūkio sektoriuje. Tai turėtų būti pasiekta papildant nacionalines iniciatyvas, stiprinant valstybių narių tarpusavio ir valstybių narių bei Komisijos veiksmų koordinavimą ir didinant veiksmingumą bei puoselėjant parengties ir atsparumo kultūrą, kartu visapusiškai atsižvelgiant į nacionalinę kompetenciją ir konkrečias kiekvienos valstybės narės aplinkybes bei subsidiarumo ir proporcingumo principus;

(33)todėl turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės priimtų pradinės parengties priemones, kurios turėtų apimti nacionalinių ir (arba) regioninių parengties ir reagavimo planų, susijusių su žemės ūkio produktais, rengimą, reguliarų dalijimąsi informacija apie žemės ūkio produktų atsargas, kompetentingų institucijų paskyrimą ir dalyvavimą Sąjungos lygmens testavimo nepalankiausiomis sąlygomis veikloje. Kai valstybės narės sukuria ir valdo žemės ūkio produktų rezervus, jie turėtų būti įgyvendinami kaip jų nacionalinių ir (arba) regioninių parengties ir reagavimo planų dalis ir turėtų būti rengiami taip, kad būtų kuo labiau sumažinti rinkos iškraipymai. Šios pasirengimo pastangos turėtų būti papildytos griežtesniais įpareigojimais krizių ar didelės rizikos situacijų metu, įskaitant privalomą ataskaitų teikimą;

(34)siekiant užtikrinti vienodas nuostatų, susijusių su pakankamo tiekimo ekstremaliųjų situacijų ir didelių krizių metu planais, įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su ataskaitų teikimo reikalavimais, susijusiais su apsirūpinimo maistu parengties ir reagavimo planais, tarpvalstybiniu bendradarbiavimu rengiant ir taikant apsirūpinimo maistu parengties ir reagavimo planus, koordinuotais rezervų kūrimo ir valdymo veiksmais, pavyzdžiui, produktų kategorijų nustatymu rezervams sudaryti ir bendrų rizikos vertinimų bei išankstinio perspėjimo mechanizmų, kuriais siekiama sumažinti tarpvalstybinio tiekimo riziką ir užtikrinti tiekimo tęstinumą sutrikimų atvejais, kūrimu, savanorišku solidarumu ir savitarpio pagalbos mechanizmais, kuriais valstybės narės suteikia dalį savo rezervų kitai valstybei narei, susiduriančiai su dideliu stygiumi, informacijos apie atsargas ir kitos informacijos teikimu tikruoju laiku, taip pat su techniniais ir procedūriniais saugaus informacijos tvarkymo ir keitimosi ja reikalavimais. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 30 ;

(35)pagal įvairias žemės ūkio teisės aktų nuostatas, siekiant užtikrinti, kad pareigos neįvykdymo atveju būtų sumokėta tam tikra suma, yra privaloma pateikti užstatą. Tai visų pirma pasakytina apie tarifinių kvotų valdymą, valstybės intervenciją ir privatųjį sandėliavimą. Atsižvelgiant į Reglamentą (ES) .../... [NRPF reglamentas] ir (ES) .../... [Veiklos rezultatų reglamentas], Reglamento (ES) 2021/2116 nuostatos dėl užstatų turėtų būti įtrauktos į Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013. Įgaliojimai priimti deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus dėl užstatų taip pat turėtų būti išlaikyti ir todėl įtraukti į Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013;

(36)visų pirma, siekiant užtikrinti nediskriminacines ir vienodas sąlygas bei proporcingumo principo paisymą pateikiant užstatą, tie deleguotieji įgaliojimai turėtų apimti taisykles dėl užstatų, nurodant atsakingą šalį pareigos neįvykdymo atveju; taisykles, kuriomis nustatomi konkretūs atvejai, kuriais kompetentinga institucija gali netaikyti užstato reikalavimo, taip pat užstato pateikimo ir grąžinimo sąlygos, su išankstinėmis išmokomis susijusiam užstatui taikomos specialiosios sąlygos ir pareigų, dėl kurių pateiktas užstatas, neįvykdymo pasekmės. Be to, Komisijos įgyvendinimo įgaliojimai turėtų apimti pateiktinų užstatų formą, taip pat užstatų pateikimo, priėmimo ir pirminių užstatų pakeitimo kitais užstatais procedūrą, užstatų grąžinimo procedūras ir pranešimą, kurį dėl užstatų turi pateikti valstybės narės arba Komisija;

(37)Reglamento (ES) .../... [NRPF reglamentas] nustatyta, kad, kiek tai susiję su valstybės intervencijos išlaidomis, Komisija tam tikrais atvejais turi nustatyti vienodas standartines sumas materialinio pobūdžio veiksmams, susijusiems su saugojimu, ir, kai tikslinga, Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 11 straipsnyje nurodytų produktų, atitinkančių valstybės intervencijos reikalavimus, perdirbimui. Atitinkami įgyvendinimo aktai turi būti priimami laikantis Reglamente (ES) Nr. 182/2011 nustatytos patariamosios procedūros. Priimti šiuos įgyvendinimo aktus Komisijai turėtų padėti Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komitetas, įsteigtas Reglamentu (ES) Nr. 1308/2013. Kadangi šiame reglamente nėra jokios nuorodos į Reglamente (ES) Nr. 182/2011 nustatytą patariamąją procedūrą, nuoroda į tą procedūrą turėtų būti įtraukta į Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013;

(38)Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 IV priedo B skirsnio IV punkte nustatyta, kad Komisija turi leisti taikyti raumeningumo vertinimo metodus Sąjungos kiaulių skerdenų klasifikavimo skalei nustatyti. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienoje valstybėje narėje leidžiama taikyti kiaulių klasifikavimo metodus raumeningumui įvertinti, siekiant paprastumo ir mažesnės administracinės naštos, klasifikavimo metodus turėtų leisti taikyti ne Komisija, o valstybės narės;

(39)Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 X priedo VIII punkte nustatyta, kad runkelių pardavėjų ir cukraus gamybos įmonių sudarytose tiekimo sutartyse turi būti nustatyta runkelių išspaudų grąžinimo arba kompensavimo tvarka. Siekiant užtikrinti didesnį teisinį aiškumą ir sustiprinti runkelių pardavėjų teisių apsaugą, tikslinga iš dalies pakeisti šio reglamento X priedą ir aiškiai nustatyti, kad runkelių pardavėjas pasilieka nuosavybės teisę į runkelių išspaudas, nebent būtų susitarta kitaip. Siekiant užtikrinti skaidrumą ir subalansuotus sutartinius santykius, tiekimo sutartyse turėtų būti aiškiai nustatyta išspaudų grąžinimo, laikymo ar perdirbimo tvarka, įskaitant, kai taikoma, atitinkamus kiekius, spaudimo ar džiovinimo išlaidų pasidalijimą ir bet kokios mokėtinos kompensacijos kainą arba apskaičiavimo metodą;

(40)todėl Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(41)siekiant suinteresuotiesiems subjektams suteikti pakankamai laiko prisitaikyti prie pakeitimų, pakeitimai, susiję su cukraus sektoriaus tarpšakiniais susitarimais, turėtų būti taikomi nuo [metų po šio reglamento įsigaliojimo spalio 1 d.];

(42)siekiant suinteresuotiesiems subjektams suteikti pakankamai laiko prisitaikyti, taisyklės dėl kanapių pardavimo, gamybos ir importo sąlygų turėtų būti taikomos nuo [sausio 1 d. po šio reglamento įsigaliojimo dienos], o taisyklės dėl su mėsa susijusių terminų turėtų būti taikomos nuo [12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos];

(43)siekiant suteikti valstybėms narėms laiko pradėti įgyvendinti nuostatas dėl pakankamo tiekimo ekstremaliųjų situacijų ir didelių krizių metu, šios nuostatos turėtų būti taikomos nuo [12 mėnesių po šio reglamento įsigaliojimo dienos],

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 iš dalies keičiamas taip:

(1)1 straipsnio 2 dalies d punktas pakeičiamas taip:

„d) baltyminių kultūrinių augalų sektorių, IV dalis;“;

(2)2 straipsnis pakeičiamas taip:

„2 straipsnis

Bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) bendrosios nuostatos

Šiame reglamente nustatytoms priemonėms taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES).../... [NRPF reglamentas]* ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES).../... [Veiklos rezultatų reglamentas]** ir pagal juos priimtos nuostatos.

___________

* Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) .../... [NRPF reglamentas] (OL L …, ELI: ).

** Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) .../... [Veiklos rezultatų reglamentas] (OL L …, ELI: ).“;

(3)3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)3 dalis išbraukiama;

(b)5 dalyje įrašomas šis punktas:

„c) atokiausi regionai – SESV 349 straipsnyje nurodyti regionai.“;

(4)6 straipsnio b punktas pakeičiamas taip:

„b) nuo balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31 d. – šilkaverpių sektoriuje;“;

(5)7 straipsnis išbraukiamas;

(6)nuorodos į „229 straipsnio 2 arba 3“ dalį, daromos 13 straipsnio 1 dalies c punkte, 13 straipsnio 2 dalyje, 21 straipsnio antroje pastraipoje, 116 straipsnyje, 149 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje, 152 straipsnio 1c dalies antroje pastraipoje, 175 straipsnio antroje pastraipoje, 179 straipsnio antroje pastraipoje, 183 straipsnio antroje pastraipoje, 193a straipsnio 2 dalyje, 213 straipsnyje ir 216 straipsnio 2 dalyje, turėtų būti pakeistos nuorodomis į „229 straipsnio 2, 3 arba 4“ dalį;

(7)II dalies I antraštinės dalies I skyriaus 2 skirsnis papildomas šiuo straipsniu:

„16a straipsnis

Valstybės intervencijos priemonių išlaidos

Komisijai pagal 227 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis dėl:

(a)priemonių, atitinkančių Sąjungos finansavimo ir kompensavimo sąlygas, rūšies;

(b)tinkamumo finansuoti sąlygų ir apskaičiavimo metodų, nustatomų remiantis mokėjimo agentūrų faktiškai surinkta informacija, Komisijos nustatytomis fiksuotosiomis normomis arba konkrečių sektorių žemės ūkio teisės aktuose pagal fiksuotąsias arba nefiksuotąsias normas nustatytomis sumomis;

(c)veiksmų, susijusių su valstybės intervencijos priemone, vertinimo, priemonių, kurių turi būti imtasi produktų, kuriems taikoma valstybės intervencijos priemonė, praradimo arba sugadinimo atveju, ir finansuotinų sumų nustatymo.“;

(8)19 straipsnio 5 dalis papildoma šiuo punktu:

„d) būtų nustatytos pagalbos mokėjimo taisyklės ir nurodyti atvejai, kai pagalba nemokama arba pagalba sumažinama, jei ūkio subjektai nesilaiko savo įsipareigojimų, susijusių su valstybės intervencijos arba privačiojo sandėliavimo sąlygomis, nurodytomis 2 ir 3 skirsniuose.“;

(9)20 straipsnio pirma pastraipa papildoma šiais punktais:

„v) taisyklėmis, kurios būtinos bandymams ir metodams, taikytiniems nustatant produktų atitiktį valstybės intervencijos priemonių ir privačiojo sandėliavimo kriterijams, taip pat pirkimo procedūrų valstybės intervencijos priemonių arba privačiojo sandėliavimo atveju taikymui;

w) taisyklėmis dėl administracinių patikrų ir patikrų vietoje, kurias valstybės narės turi atlikti, kad patikrintų, ar laikomasi 2 ir 3 skirsniuose nurodytų valstybės intervencijos priemonių arba privačiojo sandėliavimo pareigų, įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų;

x) išsamiomis taisyklėmis, pagal kurias valstybės narės taiko ir apskaičiuoja administracines nuobaudas, kai ūkio subjektai nesilaiko tinkamumo kriterijų, įsipareigojimų ar kitų pareigų, susijusių su valstybės intervencijos arba privačiojo sandėliavimo sąlygomis, nurodytomis 2 ir 3 skirsniuose.“;

(10)II dalies I antraštinės dalies II skyrius išbraukiamas;

(11)23a straipsnyje įterpiama ši dalis:

„1a. 2027–2028 mokslo metais pagal mokykloms skirtą programą skiriama pagalba produktų paskirstymui, papildomoms švietimo priemonėms ir susijusioms išlaidoms, kaip nurodyta 23 straipsnio 1 dalyje, padengti neviršija 90 001 722,9 EUR.“;

(12)II dalies I antraštinėje dalyje įterpiamas šis skyrius:

„IIa SKYRIUS

Reglamente (ES).../... [NRPF reglamente] nurodytos intervencinių priemonių rūšys

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

26 straipsnis

Taikymo sritis

Šiame skyriuje nustatomos taisyklės dėl Reglamente (ES).../... [NRPF reglamente] nurodytų intervencinių priemonių rūšių, susijusių su mokykloms skirta ES programa ir tam tikrais šio reglamento 1 straipsnyje nurodytais sektoriais.

Šis skyrius taikomas Nacionalinės ir regioninės partnerystės fondo (toliau – Fondas) finansuojamai Sąjungos paramai intervencinėms priemonėms, nurodytoms valstybių narių parengtuose ir Komisijos patvirtintuose nacionalinės ir regioninės partnerystės planuose (toliau – NRP planai), apimančiuose laikotarpį nuo 2028 m. sausio 1 d. iki 2034 m. gruodžio 31 d.

Jei šiame skyriuje nenumatyta kitaip, šiame skyriuje nurodytoms intervencinių priemonių rūšims taikomi reglamentai (ES).../... [NRPF reglamentas] ir (ES).../... [Veiklos rezultatų reglamentas] ir pagal juos priimtos nuostatos.

2 skirsnis

Mokykloms skirta ES programa

27 straipsnis

Taikymo sritis ir bendrosios taisyklės

1. Šiame skirsnyje nustatomos taisyklės dėl NRP planuose numatytų intervencinių priemonių rūšių, kuriomis remiamas žemės ūkio produktų paskirstymas vaikams švietimo įstaigose, siekiant padidinti atrinktų žemės ūkio produktų vartojimą ir pagerinti vaikų mitybos įpročius (mokykloms skirta ES programa).

2. Mokykloms skirtos ES programos dalyviai yra vaikai, lankantys valstybių narių kompetentingų institucijų administruojamas arba pripažintas švietimo įstaigas. 

Valstybės narės savo NRP planuose nustato mokykloms skirtos ES programos dalyvių tinkamumo kriterijus. Tais atvejais, kai valstybės narės mano, kad tai būtina siekiant mokykloms skirtos programos tikslų, jos gali orientuotis į tam tikro amžiaus grupę arba teikti pirmenybę tam tikroms vaikų grupėms, atsižvelgdamos į socialinius ir ekonominius aspektus.

3. Valstybės narės savo NRP planuose nustato mokykloms skirtoje ES programoje numatytų paramos pagal intervencines priemones gavėjų, kurie atrenkami iš švietimo įstaigų ar institucijų, jų vardu veikiančių organizacijų, tiekėjų arba kitų viešųjų ar privačiųjų įstaigų, dalyvaujančių valdant ar teikiant bet kurios iš 4 dalyje nurodytų rūšių intervencines priemones, kategorijas.

4. Valstybės narės nustato ir teikia paramą intervencinėms priemonėms, kurios grindžiamos toliau nurodytomis intervencinių priemonių rūšimis, laikydamosi šiame skirsnyje nustatytų sąlygų ir savo NRP planuose nustatytos išsamesnės tvarkos:

(a)žemės ūkio produktų tiekimas ir paskirstymas;

(b)informuotumo didinimo priemonės.

5. Valstybės narės užtikrina, kad mokykloms skirtoje ES programoje dalyvaujančios švietimo įstaigos mokyklų patalpose ar kitose atitinkamose vietose viešintų informaciją apie savo dalyvavimą mokykloms skirtoje ES programoje ir tai, kad programą subsidijuoja Sąjunga. Valstybės narės sudaro sąlygas naudotis visomis tinkamomis viešinimo priemonėmis, kurios gali, be kita ko, būti plakatai, specialios interneto svetainės, informacinė grafinė medžiaga, taip pat informavimo ir informuotumo didinimo kampanijos. Sąjungos emblema ir teiginys apie finansavimą naudojami pagal Reglamento (ES).../... [Veiklos rezultatų reglamentas] V priedą.

6. Valstybės narės pagal duomenų rinkinį, susijusį su veiksmu, nurodytu Reglamento (ES).../... [NRPF] 63 straipsnio [Duomenų rinkimas ir registravimas] 1 dalies e punkte, praneša apie lėšas, panaudotas produktų, priklausančių kiekvienai iš šio reglamento 28 straipsnio 1 dalyje išvardytų grupių, tiekimui ir paskirstymui ir šio reglamento 29 straipsnyje nurodytoms informuotumo didinimo intervencinėms priemonėms, apie švietimo įstaigų ir vaikų, dalyvaujančių mokykloms skirtoje ES programoje, skaičių, vidutinį porcijos dydį ir pristatytų porcijų skaičių, pristatytų produktų kiekį, suskirstytą pagal produktų grupes ir ekologiškus produktus, taip pat, jei taikoma, šio reglamento 29 straipsnio 2 dalyje nurodytų produktų kiekį ir įgyvendintas informuotumo didinimo intervencines priemones.

28 straipsnis

Žemės ūkio produktų tiekimas ir paskirstymas 

1. Pagal mokykloms skirtą ES programą tiekimo ir paskirstymo reikalavimus atitinka tik šie produktai:

(a)I priedo IX dalyje išvardyti vaisiai ir daržovės;

(b)X dalyje išvardyti perdirbtų vaisių ir daržovių produktai;

(c)švieži bananai, išskyrus tikruosius bananus (plantains), kurių KN kodas 0803 90;

(d)geriamasis pienas, sūris, varškė, jogurtas ir kiti I priedo XVI dalyje išvardyti fermentuoto arba rauginto pieno produktai, į kuriuos nepridėta aromatinių medžiagų, vaisių, riešutų ar kakavos. 

2. Pagal mokykloms skirtą ES programą paskirstomuose produktuose turi būti ne daugiau kaip 10 % laisvojo cukraus arba ne daugiau kaip 30 % riebalų.

3. Produktų, kurie paskirstomi pagal mokykloms skirtą ES programą, sudėtyje neturi būti nė vieno iš šių komponentų:

(a)pridėtojo cukraus;

(b)pridėtosios druskos;

(c)pridėtųjų riebalų;

(d)pridėtųjų saldiklių;

(e)dirbtinių aromato ir skonio stipriklių E 620–E 650, apibrėžtų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1333/2008*.

Nepaisant šios dalies pirmos pastraipos, valstybės narės, pagal savo nacionalines procedūras gavusios atitinkamą savo institucijų, atsakingų už sveikatos ir mitybos klausimus, leidimą, gali nuspręsti, kad 1 dalies b ir d punktuose nurodytuose tinkamumo reikalavimus atitinkančiuose produktuose gali būti ribotas pridėtojo cukraus, pridėtosios druskos ir (arba) pridėtųjų riebalų kiekis, būtinas produktams perdirbti, ir nustatyti maksimalias paros normas.

4. Valstybės narės pirmenybę teikia vienos arba abiejų šių grupių produktų paskirstymui:

(a)sezoninių šviežių vaisių ir daržovių;

(b)nugriebto arba pusiau nugriebto nesaldinto geriamojo pieno ir tokio pieno rūšių be laktozės.

5. Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalines aplinkybes, pirmenybę teikia Sąjungos kilmės produktų paskirstymui ir vienam ar keliems iš šių dalykų:

(a)produktams, kurių poveikis klimatui yra mažas;

(b)produktams, sertifikuotiems pagal ekologinės gamybos standartus;

(c)į tvarias pakuotes supakuotiems produktams;

(d)produktams, pagamintiems laikantis gyvūnų gerovės standartų arba praktikos, kurie yra aukštesni nei numatytieji Sąjungos teisės aktuose;

(e)produktams, kurie gaminami vietoje ir kuriais prekiaujama trumpose tiekimo grandinėse;

(f)produktams, kilusiems iš smulkiųjų ūkių, kaip nustatyta valstybių narių;

(g)produktams, atitinkantiems sąžiningos prekybos gamybos standartus.

6. Valstybės narės savo NRP planuose nustato produktų, kurie gali būti tiekiami ir paskirstomi, sąrašą ir prioritetų nustatymo kriterijus. 

7. Pagal mokykloms skirtą ES programą paskirstomi produktai:

(a)neturi būti naudojami įprastiniams pietums mokyklose gaminti;

(b)negali pakeisti produktų, kurie į įprastinius pietus mokyklose įtraukiami naudojant viešųjų ir (arba) privačiųjų subjektų finansinį įnašą, išskyrus atvejus, kai švietimo įstaigos įprastinius pietus mokyklose paskirsto nemokamai;

(c)taikant tinkamas ryšių ir viešo informacijos skelbimo priemones visada turėtų būti aiškiai atpažįstami kaip pagal mokykloms skirtą ES programą tiekiami produktai.

Valstybės narės užtikrina, kad mokykloms skirta ES programa turėtų pridėtinę vertę, palyginti su kitų maisto produktų tiekimu švietimo įstaigose.

29 straipsnis

Informuotumo didinimo intervencinės priemonės 

1. Informuotumo didinimo intervencinės priemonės turi būti tiesiogiai susijusios su mokykloms skirtos ES programos tikslais didinti atrinktų žemės ūkio produktų vartojimą ir gerinti vaikų mitybos įpročius. 

Jomis siekiama sudaryti sąlygas vaikams iš naujo atrasti žemės ūkį ir Sąjungos žemės ūkio produktų, visų pirma jų regione gaminamų produktų, įvairovę ir didinti informuotumą susijusiais klausimais, tarp kurių – sveikos mitybos įpročiai, vietos maisto grandinės, ekologinis ūkininkavimas, tvari maisto gamyba ir vartojimas, taip pat kova su maisto švaistymu. 

2. Be 28 straipsnyje nustatyta tvarka tiekiamų ir paskirstomų produktų, valstybės narės gali numatyti kitų I priede išvardytų žemės ūkio produktų degustavimą.

3. Valstybės narės užtikrina, kad visi vaikai, dalyvaujantys mokykloms skirtoje ES programoje, galėtų dalyvauti įgyvendinant informuotumo didinimo intervencines priemones.

Valstybės narės gali nuspręsti pirmoje pastraipoje nustatyto įpareigojimo vykdymo tikslais naudoti įprastą mokyklų mokymo programą arba kitą politiką ar programas. Tačiau tai veiklai Sąjungos parama neteikiama.

3 skirsnis

Parama intervencinėms priemonėms tam tikruose sektoriuose

30 straipsnis

Taikymo sritis 

1. Šiame skirsnyje nustatomos taisyklės dėl intervencinių priemonių rūšių 1 straipsnio 2 dalies a–i, k, l ir m, o–t, v ir w punktuose išvardytuose sektoriuose ir dėl Ia priede išvardytų produktų.

2. Intervencinės priemonės 1 straipsnio 2 dalies d, f, g ir i punktuose nurodytuose sektoriuose yra privalomos valstybėms narėms, kurių gamintojų organizacijos arba gamintojų organizacijų asociacijos tuose sektoriuose yra pripažintos pagal šį reglamentą.

3. Intervencinių priemonių rūšys bitininkystės sektoriuje, nurodytame 1 straipsnio 2 dalies v punkte, yra privalomos visoms valstybėms narėms.

31 straipsnis

Intervencinių priemonių rūšys tam tikruose sektoriuose

Valstybės narės gali nustatyti ir teikti paramą sektoriuose bet kurios rūšies intervencinėms priemonėms, nustatytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES).../... [BŽŪP reglamentas]** 12 straipsnyje [Rizikos valdymo priemonės] ir 13 straipsnyje [Investicijos ūkininkams], ir bet kurioms šių rūšių intervencinėms priemonėms, laikydamosi šiame skirsnyje nustatytų sąlygų ir savo NRP planuose nustatytos išsamesnės tvarkos:

(a)investicijoms į materialųjį ir nematerialųjį turtą, išskyrus nurodytąsias Reglamento (ES).../... [BŽŪP reglamentas] 13 straipsnyje [Investicijos ūkininkams];

(b)mokymui, informavimui, įskaitant konsultuojamąjį ugdymą ir keitimąsi geriausia praktika;

(c)konsultavimo paslaugoms;

(d)populiarinimui ir rinkodarai;

(e)moksliniams tyrimams, inovacijoms ir eksperimentinės gamybos metodams;

(f)veiksmams, kuriais siekiama švelninti klimato kaitą ir (arba) prisitaikyti prie jos;

(g)aplinkos apsaugos ir (arba) gerinimo veiksmams;

(h)laboratoriniams tyrimams ir laboratorijos analizei atlikti;

(i)atsekamumo ir sertifikavimo sistemų įgyvendinimui;

(j)kolektyviniam produktų saugojimui;

(k)neprinokusių vaisių ir daržovių derliaus nuėmimui – neprinokusių netinkamos prekinės kokybės produktų, kurie iki tokio nuėmimo nebuvo pažeisti, viso derliaus nuėmimui tam tikrame plote, tame plote sunaikinant visą derlių;

(l)derliaus nenuėmimui – einamojo auginimo ciklo atitinkamame plote nutraukimui, kai produktai yra gerai subrendę ir geros bei tinkamos prekinės kokybės, išskyrus produktų sunaikinimą dėl meteorologinių reiškinių arba ligų;

(m)trečiųjų šalių sanitarijos ir fitosanitarijos reikalavimų įgyvendinimui ir administravimui Sąjungos teritorijoje, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas patekti į trečiųjų šalių rinkas;

(n)tvariam vynuogynų restruktūrizavimui ir konversijai vykdant veislių konversiją, vynuogynų perkėlimą ir vynuogynų priežiūros metodų tobulinimą;

(o)vyno gamybos šalutinių produktų distiliavimui;

(p)pašalinimui iš rinkos nemokamo paskirstymo arba kitais tikslais, įskaitant prireikus perdirbimą siekiant palengvinti tokį pašalinimą;

(q)bitininkystės sektoriaus veiksmams, kuriais siekiama išsaugoti arba padidinti esamą avilių skaičių Sąjungoje, ir veiksmams, kuriais gerinama produktų kokybė.

32 straipsnis

Paramos gavėjai

1. Valstybės narės savo NRP planuose nustato, kurie ūkio subjektai gali pasinaudoti intervencinėmis priemonėmis 30 straipsnio 1 dalyje nurodytuose sektoriuose.

2. Savo NRP planuose valstybės narės nustato, kad pagal šį reglamentą pripažintos gamintojų organizacijos ir gamintojų organizacijų asociacija ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytos gamintojų grupės yra vienintelės 30 straipsnio 2 dalyje nurodytų intervencinių priemonių naudos gavėjos.

3. Valstybės narės gali nuspręsti, kad gamintojų grupės ir subjektai, kaip kitų bendradarbiavimo formų subjektai, įsteigti gamintojų iniciatyva ir jų kontroliuojami, gali būti 30 straipsnio 1 dalyje nurodytuose sektoriuose taikomų intervencinių priemonių naudos gavėjai. Valstybės narės kompetentinga institucija tokių bendradarbiavimo formų subjektus nustato kaip gamintojų grupes pirmosios jų veiksmų programos laikotarpiu. Tų gamintojų grupių parengta veiksmų programa ir pripažinimo planas, kad tas grupes būtų galima pripažinti gamintojų organizacijomis pagal 152, 153, 154, 156 arba 161 straipsniuose nustatytus reikalavimus, tuo pačiu metu pateikiami kompetentingoms institucijoms. Gamintojų grupės įgyvendina tą pripažinimo planą.

33 straipsnis

Veiksmų programos ir veiklos fondai

1. Gamintojų organizacijų, gamintojų organizacijų asociacijų ar gamintojų grupių, nurodytų 32 straipsnio 2 dalyje, intervencinės priemonės įgyvendinamos 30 straipsnio 1 dalyje nurodytuose sektoriuose taikant valstybės narės patvirtintas veiksmų programas.

2. Veiksmų programų įgyvendinimo laikotarpis turi būti ne trumpesnis kaip treji metai ir ne ilgesnis kaip septyneri metai.

3. Veiksmų programos finansuojamos iš veiklos fondų, kuriuos sudaro:

(a)finansiniai įnašai, įnešti:

i) gamintojų organizacijos narių ar pačios gamintojų organizacijos arba abiejų, arba

ii) gamintojų organizacijų asociacijos narių ar pačios gamintojų organizacijų asociacijos arba abiejų, arba

iii) gamintojų grupės narių ar pačios gamintojų grupės arba abiejų;

(b)Sąjungos finansinė pagalba;

(c)nacionalinis įnašas.

4.    Valstybės narės, siekdamos užtikrinti tinkamą įvairių rūšių intervencinių priemonių pusiausvyrą, savo nacionalinės ir regioninės partnerystės planuose nustato didžiausias procentines veiklos fondo dalis, kurias galima išleisti bet kuriai atskirai intervencinei priemonei.

34 straipsnis

Parduodamos produkcijos vertė

1. Valstybės narės savo nacionalinės ir regioninės partnerystės planuose nurodo, kaip kiekviename sektoriuje apskaičiuojama parduodamos produkcijos vertė.

2. Gamintojų organizacijos, gamintojų organizacijų asociacijos ar gamintojų grupės parduodamos produkcijos vertė apskaičiuojama remiantis gamintojų organizacijos, gamintojų grupės ar gamintojų organizacijų asociacijos ir jos gamintojų narių produkcija, kurią rinkai pateikė ši organizacija, asociacija ar gamintojų grupė, ir apima tik tų produktų, dėl kurių gamintojų organizacija, asociacija ar gamintojų grupė yra pripažinta arba nustatyta, produkciją.

Be to, parduodamos produkcijos vertė apskaičiuojama tuo metu, kai ji yra šviežia, arba pirmajame perdirbimo etape, kuriame produktas paprastai parduodamas nesupakuotas, kai produktus leidžiama parduoti nesupakuotus. Tuomet ji apskaičiuojama paėmimo iš organizacijos, asociacijos ar gamintojų grupės etape arba jos paėmimo iš patronuojamosios įmonės etape, jei ne mažiau kaip 90 % patronuojamosios įmonės akcijų ar kapitalo priklauso gamintojų organizacijai, asociacijai ar gamintojų grupei.

Parduodamos produkcijos vertė apima šalutinių produktų, produktų, pašalintų iš rinkos nemokamo paskirstymo tikslais, užsakomosios veiklos arba draudimo kompensacijos, gautos už derliaus ir produkcijos draudimo veiksmus, vertę.

Apskaičiuojant parduodamos produkcijos vertę neatsižvelgiama į perdirbtų produktų perdirbimo išlaidas, PVM ir organizacijos ar gamintojų grupės vidaus vežimo išlaidas, kai atstumas viršija 300 km.

Dviguba parduodamos produkcijos verčių apskaita draudžiama. Siekiant išvengti dvigubos parduodamos produkcijos verčių apskaitos, gamintojų organizacijos, gamintojų organizacijų asociacijos ar gamintojų grupės narių produkcija, kurią parduoda kita tokia organizacija, įskaičiuojama tik į pastarosios organizacijos parduodamos produkcijos vertę.

3. Valstybės narės nustato 12 mėnesių ataskaitinį laikotarpį per trejus metus iki tų metų, už kuriuos prašoma pagalbos.

Jei ankstesnių duomenų apie naujai pripažintų gamintojų organizacijų, asociacijų ar gamintojų grupių parduodamą produkciją pirmos pastraipos tikslais nepakanka, valstybės narės pripažįsta gamintojų organizacijos, asociacijos ar grupės pateiktą parduodamos produkcijos vertę jos pripažinimo tikslais.

4. Jeigu dėl gaivalinių nelaimių, klimato reiškinių, augalų ligų ar kenkėjų antplūdžių ar kitų priežasčių, už kurias organizacija, asociacija ar grupė nėra atsakingos ir kurių nekontroliuoja, produkto parduodamos produkcijos vertė atitinkamais metais sumažėjo bent 35 %, palyginti su trijų ankstesnių 12 mėnesių ataskaitinių laikotarpių vidurkiu, laikoma, kad to produkto parduodamos produkcijos vertė sudaro 85 % trijų ankstesnių 12 mėnesių ataskaitinių laikotarpių vertės vidurkio. Jei buvo imtasi prevencinių priemonių, laikoma, kad parduodamos to produkto produkcijos vertė sudaro 100 % trijų ankstesnių 12 mėnesių ataskaitinių laikotarpių vertės vidurkio.

35 straipsnis

Deleguotieji įgaliojimai dėl papildomų su intervencinių priemonių rūšimis susijusių reikalavimų

1. Komisijai pagal 227 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas reikalavimais, papildančiais šiame skirsnyje nustatytus reikalavimus, dėl:

a) tinkamo šiame skirsnyje nustatytų rūšių intervencinių priemonių veikimo užtikrinimo, visų pirma siekiant išvengti konkurencijos iškraipymo vidaus rinkoje ir siekiant užtikrinti tvarumą;

b) taisyklių, pagal kurias gamintojai turi pašalinti vyno gamybos šalutinius produktus, taisyklių dėl tos pareigos išimčių, siekiant išvengti papildomos administracinės naštos, ir taisyklių dėl savanoriško distiliuotojų sertifikavimo.

___________

* 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1333/2008 dėl maisto priedų (OL L 354, 2008 12 31, p. 16, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2008/1333/oj ).

** Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) .../... [BŽŪP] (OL L …, ELI:...).“;

(13)75 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalis papildoma šiais punktais:

„j) baltyminiams kultūriniams augalams;

k) jautienai;

l) kiaulienai;

m) avienai;

n) ožkienai;

o) sūriui.“;

(b)3 dalies j punktas pakeičiamas taip:

„j) ūkininkavimo vietą ir (arba) kilmę;“;

(14)78 straipsnio 1 dalis papildoma šiais punktais:

„h) kiaulienai;

i) avienai;

j) ožkienai.“;

(15)90a straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

„4. Jei vyno sektoriuje pažeidžiamos šiame reglamente nustatytos Sąjungos taisyklės, valstybės narės taiko proporcingas, veiksmingas ir atgrasomas administracines nuobaudas. Valstybės narės tokių nuobaudų netaiko, kai reikalavimų nesilaikymas yra mažareikšmis.“;

(16)II dalies II antraštinės dalies I skyrius papildomas šiuo skirsniu:

„4 skirsnis

Prekyba kokybiškais žemės ūkio produktais, būdingais atokiausiems regionams

123a straipsnis

Logotipas

1. Siekiant užtikrinti atokiausiems regionams būdingų kokybiškų šviežių arba perdirbtų žemės ūkio produktų geresnį pažinimą ir vartojimą, gali būti naudojamas logotipas.

2. Sąlygas, kuriomis naudojamas 1 dalyje numatytas logotipas, pasiūlo atitinkamos profesinės organizacijos. Tokius pasiūlymus ir savo nuomonę nacionalinės valdžios institucijos siunčia Komisijai. Tokio logotipo naudojimą stebi kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų patvirtinta oficiali institucija arba įstaiga.

3. Komisijai pagal 227 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ji nustato logotipo naudojimo teisės ir jo atgaminimo bei naudojimo sąlygas. Tos sąlygos nustatomos siekiant, kad kokybiški atokiausių regionų žemės ūkio produktai būtų labiau žinomi, o jų vartojimas – šviežių ar perdirbtų – būtų skatinamas.

4. Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl logotipo naudojimo taisyklių bei būtiniausių valstybių narių atliekamų patikrinimų ir stebėsenos specifikacijų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 229 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(17)125 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1. Sąjungos cukrinių runkelių ir cukranendrių augintojų ir Sąjungos cukraus įmonių vykdomo cukrinių runkelių ir cukranendrių pirkimo sąlygos, įskaitant tiekimo prieš sėją sutartis, reglamentuojamos rašytiniais tarpšakiniais prekybos susitarimais, apibūdintais II priedo II dalies A skirsnio 6 punkte.“;

(18)145 straipsnio 3 dalies pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Valstybės narės, kurios pagal 31 straipsnio n punktą savo nacionalinės ir regioninės partnerystės planuose numato vynuogynų restruktūrizavimą ir konversiją, remdamosi vynuogynų registru ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 1 d. Komisijai pateikia atnaujintą savo gamybos pajėgumų sąrašą.“;

(19)II dalies II antraštinės dalies II skyriuje įterpiamas šis skirsnis:

„2a skirsnis

Kanapės

147b straipsnis

Kanapių auginimas

1. Sąjungoje gali būti gaminami šie produktai, jeigu jie auginami iš Cannabis Sativa L. veislės, kuri įregistruota Bendrajame žemės ūkio augalų rūšių veislių kataloge ir kurios didžiausias Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,3 %, be to, jie turi atitikti šias sąlygas: 

(a)žaliavinės sėjamosios kanapės, kurių KN kodas 5302, išaugintos iš sėklų, sertifikuotų pagal Tarybos direktyvą 2002/57/EB* arba, saugotinų veislių atveju, pagal Komisijos direktyvos 2008/62/EB** 10 straipsnį;

(b)sėjai skirtos kanapių sėklos, kurių KN kodas yra ex 1207 99 20, išaugintos pagal Direktyvą 2002/57/EB arba, saugotinų veislių atveju, pagal Direktyvos 2008/62/EB 10 straipsnį;

(c)kanapių sėklos, išskyrus skirtas sėjai, kurių KN kodas 1207 99 91, išaugintos iš sėklų, sertifikuotų pagal Direktyvą 2002/57/EB arba, saugotinų veislių atveju, pagal Direktyvos 2008/62/EB 10 straipsnį;

(d)visos kitos kanapių augalo, kurio KN kodas yra 1211 90 86 ir kuris išaugintas iš sėklų, sertifikuotų pagal Direktyvą 2002/57/EB arba, saugotinų veislių atveju, pagal Direktyvos 2008/62/EB 10 straipsnį, dalys.

2. 1 dalyje nurodyti produktai, neatitinkantys toje dalyje nustatytų sąlygų, gali būti gaminami valstybių narių, kurios leidžia tai daryti savo teritorijoje, teritorijoje, laikantis sąlygų, kurias jos nustato pagal Sąjungos, tarptautinę ir nacionalinę teisę.

147c straipsnis

Prekyba kanapėmis

1. Toliau nurodytais produktais Sąjungoje gali būti prekiaujama tik tuo atveju, jei laikomasi šių sąlygų:

(a)žaliavinėmis sėjamosiomis kanapėmis, kurių KN kodas yra 5302, išaugintomis iš Cannabis Sativa L. veislės, kuri įregistruota Bendrajame žemės ūkio augalų rūšių veislių kataloge ir kurios didžiausias Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,3 %, ir išaugintomis iš sėklų, sertifikuotų pagal Direktyvą 2002/57/EB arba, saugotinų veislių atveju, pagal Direktyvos 2008/62/EB 10 straipsnį;

(b)sėjai skirtomis Cannabis Sativa L. veislės, kuri įregistruota Bendrajame žemės ūkio augalų rūšių veislių kataloge ir kurios didžiausias Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,3 %, kanapių sėklomis, kurių KN kodas yra ex 1207 99 20 ir kurios parduodamos pagal Direktyvą 2002/57/EB arba, saugotinų veislių atveju, pagal Direktyvos 2008/62/EB 10 straipsnį;

(c)visomis kitomis Cannabis Sativa L. veislės, kuri įregistruota Bendrajame žemės ūkio augalų rūšių veislių kataloge ir kurios didžiausias Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,3 %, kanapių augalo, kurio KN kodas yra 1211 90 86 ir kuris išaugintas iš sėklų, sertifikuotų pagal Direktyvą 2002/57/EB arba, saugotinų veislių atveju, pagal Direktyvos 2008/62/EB 10 straipsnį, dalimis.

Sąjungoje gali būti prekiaujama ne sėjai skirtomis kanapių sėklomis, kurių KN kodas yra 1207 99 91.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, toje dalyje išvardyti produktai, neatitinkantys toje dalyje nustatytų sąlygų, gali būti parduodami medicinos ir mokslo reikmėms pagal Sąjungos, tarptautinę ir nacionalinę teisę.

3. 1 dalyje nurodytais kanapių produktais, gautais iš kanapių augalų, pasėtų iki [metų, einančių po šio reglamento įsigaliojimo dienos, sausio 1 d.], gali būti toliau prekiaujama laikantis taisyklių, galiojusių laikotarpiu iki tos datos iki [metų po dalinio keitimo reglamento įsigaliojimo gruodžio 31 d.].

___________

* 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyva 2002/57/EB dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla (OL L 193, 2002 7 20, p. 74, ELI:  http://data.europa.eu/eli/dir/2002/57/oj ).

** 2008 m. birželio 20 d. Komisijos direktyva 2008/62/EB, numatanti tam tikras leidžiančias nukrypti nuostatas, taikomas žemės ūkio vietinių populiacijų ir veislių, kurios natūraliai prisitaikiusios prie vietos ir regiono sąlygų ir kurioms gresia genetinė erozija, patvirtinimui ir prekybai tų vietinių populiacijų bei veislių sėkla ir sėklinėmis bulvėmis, (OL L 162, 2008 6 21, p. 13, ELI:  http://data.europa.eu/eli/dir/2008/62/oj ).“;

(20)154 straipsnyje įterpiamos šios dalys:

„3a. Gamintojų organizacijos, pripažintos iki [šio dalinio keitimo reglamento įsigaliojimo data] dėl vieno ar kelių baltyminių augalų sektoriaus produktų, laikomos pripažintomis tame sektoriuje kaip gamintojų organizacijos pagal 152 straipsnį. Tos gamintojų organizacijos taip pat išlaiko savo pripažinimą dėl kitų produktų, pripažintų kituose sektoriuose. Tačiau jei tos gamintojų organizacijos nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų viename ar daugiau sektorių, valstybės narės panaikina jų pripažinimą atitinkamuose sektoriuose ne vėliau kaip [20XX m. gruodžio 31 d. – bent dveji ištisiniai metai nuo šio dalinio keitimo reglamento įsigaliojimo dienos].

3b. Gamintojų organizacijos, pripažintos iki [šio dalinio keitimo reglamento įsigaliojimo data] dėl vieno ar daugiau produktų, įtrauktų į linų ir kanapių sektoriui skirtą I priedo VIII punktą, laikomos pripažintomis tame sektoriuje kaip gamintojų organizacijos pagal 152 straipsnį. Tos gamintojų organizacijos taip pat išlaiko savo pripažinimą dėl kitų produktų, pripažintų kituose sektoriuose. Tačiau jei tos gamintojų organizacijos nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų viename ar daugiau sektorių, valstybės narės panaikina jų pripažinimą atitinkamuose sektoriuose ne vėliau kaip [20XX m. gruodžio 31 d. – bent dveji ištisiniai metai po šio dalinio keitimo reglamento įsigaliojimo dienos].“;

(21)158 straipsnyje įterpiamos šios dalys:

„3a. Tarpšakinės organizacijos, pripažintos iki [šio dalinio keitimo reglamento įsigaliojimo data] dėl vieno ar kelių baltyminių augalų sektoriaus produktų, laikomos pripažintomis tame sektoriuje kaip tarpšakinės organizacijos pagal 157 straipsnį. Tos tarpšakinės organizacijos taip pat išlaiko kitų produktų, pripažintų kituose sektoriuose, pripažinimą. Tačiau jei tos tarpšakinės organizacijos nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų viename ar daugiau sektorių, valstybės narės panaikina jų pripažinimą atitinkamuose sektoriuose ne vėliau kaip [20XX m. gruodžio 31 d. – bent dveji ištisiniai metai nuo šio dalinio keitimo reglamento įsigaliojimo dienos].

3b. Tarpšakinės organizacijos, iki [šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo data] pripažintos dėl vieno ar kelių produktų, įtrauktų į linų ir kanapių sektoriui skirtą I priedo VIII punktą, laikomos pripažintomis tame sektoriuje kaip tarpšakinės organizacijos pagal 157 straipsnį. Tos tarpšakinės organizacijos taip pat išlaiko kitų produktų, pripažintų kituose sektoriuose, pripažinimą. Tačiau jei tos tarpšakinės organizacijos nebeatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų viename ar daugiau sektorių, valstybės narės panaikina jų pripažinimą atitinkamuose sektoriuose ne vėliau kaip [20XX m. gruodžio 31 d. – bent dveji ištisiniai metai po šio dalinio keitimo reglamento įsigaliojimo dienos].“;

(22)159 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)a punktas papildomas šiuo papunkčiu:

„v) baltyminių kultūrinių augalų sektoriaus;“;

(b)b punktas pakeičiamas taip:

„b) alyvuogių aliejaus ir valgomųjų alyvuogių sektoriaus, tabako sektoriaus ir baltyminių kultūrinių augalų sektoriaus tarpšakines organizacijas.“;

(23)173 straipsnio 1 dalyje įterpiamas šis punktas:

„ca) paramos intervencinėms priemonėms tam tikruose II dalies I antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnyje nurodytuose sektoriuose išmokų mokėjimo sustabdymo, sumažinimo ir susigrąžinimo, kai nesilaikoma pripažinimo kriterijų;“;

(24)174 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa papildoma šiais punktais:

„h) taisykles dėl gamintojų organizacijų arba gamintojų organizacijų asociacijų administracinių patikrų ir patikrų vietoje, kurias valstybės narės turi atlikti, kad patikrintų atitiktį pripažinimo kriterijams;

i) taisykles dėl unikalaus pripažintų gamintojų organizacijų ir gamintojų organizacijų asociacijų identifikavimo sistemos.“;

(25)182 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(a)1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:

„Ribinis kiekis turi būti 125 %, 110 % arba 105 % vidutinio metinio importo per trejus ankstesnius metus, apie kuriuos turima duomenų, priklausomai nuo to, ar patekimo į rinką galimybės, kurios apibrėžiamos kaip importas, išreikštas atitinkamo vidaus suvartojimo per trejus ankstesnius metus procentine dalimi, yra atitinkamai mažesnės nei arba lygios 10 %, didesnės nei 10 %, bet mažesnės nei arba lygios 30 %, arba didesnės nei 30 %.“;

(b)2 dalis išbraukiama;

(26)186 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

„e) prireikus numatoma ūkio subjektams taikyti nuobaudas tais atvejais, kai nesilaikoma sąlygų ir atitikties reikalavimų, kuriuos ūkio subjektas turi įvykdyti, kad pateiktų paraišką pagal tarifinę kvotą, visų pirma tais atvejais, kai ūkio subjektai licencijas išduodančiai institucijai nepateikia tikslių, naujausių ir tikrovę atitinkančių dokumentų.“;

(27)189 straipsnis pakeičiamas taip:

„189 straipsnis

Kanapių importas

1. Toliau nurodyti produktai gali būti importuojami į Sąjungą tik tuo atveju, jei laikomasi šių sąlygų:

(a)žaliavinės sėjamosios Cannabis Sativa L. veislės, kuri įregistruota Bendrajame žemės ūkio augalų rūšių veislių kataloge ir kurios didžiausias Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,3 %, kanapės, kurių KN kodas yra 5302 ir kurios išaugintos iš sėklų, sertifikuotų pagal Direktyvą 2002/57/EB arba, saugotinų veislių atveju, pagal Direktyvos 2008/62/EB 10 straipsnį, arba prie kurių pridedamas įrodymas, kad atitinkamos veislės Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,3 %;

(b)sėjai skirtos Cannabis Sativa L. veislės, kuri įregistruota Bendrajame žemės ūkio augalų rūšių veislių kataloge ir kurios didžiausias Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,3 %, kanapių sėklos, kurių KN kodas yra ex 1207 99 20 ir kurios sertifikuotos pagal Direktyvą 2002/57/EB arba, saugotinų veislių atveju, pagal Direktyvos 2008/62/EB 10 straipsnį, arba prie kurių pridedamas įrodymas, kad atitinkamos veislės Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,3 %;

(c)ne sėjai skirtos kanapių sėklos, kurių KN kodas yra 1207 99 91 ir kurias importuoja tik valstybės narės leidimą turintys importuotojai, siekiant užtikrinti, kad tokios sėklos nebūtų skirtos sėjai;

(d)Cannabis Sativa L. veislės, kuri įregistruota Bendrajame žemės ūkio augalų rūšių veislių kataloge ir kurios didžiausias Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,3 %, kanapių augalo, kurio KN kodas yra 1211 90 86 ir kuris išaugintas iš sėklų, sertifikuotų pagal Direktyvą 2002/57/EB, arba, saugotinų veislių atveju, pagal Direktyvos 2008/62/EB 10 straipsnį, arba prie kurio pridedamas įrodymas, kad atitinkamos veislės tetrahidrokanabinolio kiekis neviršija 0,3 %, kitos dalys.

2. Nukrypstant nuo 1 dalies, toje dalyje nurodyti produktai, neatitinkantys toje dalyje nustatytų sąlygų, gali būti importuojami medicinos ir mokslo reikmėms pagal Sąjungos, tarptautinę ir nacionalinę teisę.“;

(28)214a straipsnis pakeičiamas taip:

„214a straipsnis

Nacionalinės išmokos tam tikriems Suomijos sektoriams

1. Su sąlyga, kad Komisija suteiks leidimą, 2023–2027 m. laikotarpiu Suomija gali ir toliau gamintojams teikti nacionalinę pagalbą, kurią jį skyrė 2022 m., remdamasi šiuo straipsniu, su sąlyga, kad:

a) bendra paramos pajamoms suma per visą laikotarpį laipsniškai mažinama ir 2027 m. jos suma nėra didesnė nei 67 % 2022 m. suteiktos paramos sumos;

b) prieš pasinaudojant šia galimybe, buvo visapusiškai pasinaudota atitinkamiems sektoriams skirtomis paramos schemomis pagal BŽŪP.

Komisija patvirtina savo leidimą, netaikydama šio reglamento 229 straipsnio 2, 3 ar 4 dalyse nurodytos procedūros.

2. Su sąlyga, kad Komisija suteiks leidimą, 2028–2034 m. laikotarpiu Suomija gali ir toliau gamintojams teikti nacionalinę pagalbą, kurią ji skyrė 2027 m., remdamasi šiuo straipsniu, su sąlyga, kad:

a) bendra paramos pajamoms suma per visą laikotarpį laipsniškai mažinama ir 2034 m. jos suma nėra didesnė nei 67 % 2027 m. suteiktos paramos sumos;

b) prieš pasinaudojant šia galimybe, buvo visapusiškai pasinaudota atitinkamiems sektoriams skirtomis paramos schemomis pagal BŽŪP.

Komisija patvirtina savo leidimą, netaikydama šio reglamento 229 straipsnio 2, 3 ar 4 dalyse nurodytos procedūros.“;

(29)IV dalies II skyrius papildomas šiuo straipsniu:

„214b straipsnis

Cukraus sektoriui skiriamos nacionalinės išmokos atokiausiuose Prancūzijos regionuose

Prancūzija savo atokiausių regionų cukraus sektoriui gali skirti iki 90 mln. EUR per prekybos metus.

Per 30 dienų nuo prekybos metų pabaigos Prancūzija informuoja Komisiją apie teikiant pagalbą faktiškai išmokėtą sumą.“;

(30)217 straipsnis išbraukiamas;

(31)į V dalį įterpiamas šis skyrius:

„Ib SKYRIUS

Pakankamas tiekimas ekstremaliųjų situacijų ir didelių krizių metu

222c straipsnis

Pakankamo žemės ūkio produktų tiekimo ekstremaliųjų situacijų ir didelių krizių metu planai

1. Komisija ir valstybės narės bendradarbiauja siekdamos nustatyti ir šalinti žemės ūkio tiekimo grandinės struktūrinį pažeidžiamumą ir didinti pasirengimo krizėms žemės ūkio maisto produktų sektoriuje nuoseklumą.

2. Valstybės narės, atsižvelgdamos į savo konkrečius rizikos profilius ir institucines priemones, parengia nacionalinius apsirūpinimo maistu parengties ir reagavimo planus, kuriais siekiama:

(a)užtikrinti žemės ūkio produktų tiekimą, prieinamumą ir tiekimo saugumą ekstremaliųjų situacijų ar didelių krizių metu visais teritoriniais lygmenimis;

(b)užkirsti kelią tiekimo grandinės sutrikimams ekstremaliųjų situacijų ar didelių krizių atvejais arba juos sušvelninti visais teritoriniais lygmenimis.

3. Apsirūpinimo maistu parengties ir reagavimo planai apima bent:

(a)stebėsenos ir išankstinio perspėjimo mechanizmus, įskaitant struktūrinio tiekimo grandinės pažeidžiamumo ir didelių sutrikimų rizikos scenarijų vertinimus;

(b)pagrindinių žemės ūkio produktų atsargų duomenų agregavimo tvarką;

(c)vaidmenų paskirstymą ir koordinavimo mechanizmus tarp kompetentingų institucijų visais teritoriniais lygmenimis, taip pat bendradarbiavimo su atitinkamais privačiojo sektoriaus subjektais procedūras;

(d)ekstremaliųjų situacijų ryšių protokolus, kuriais siekiama užtikrinti greitą informacijos sklaidą suinteresuotiesiems subjektams ir plačiajai visuomenei.

4. Valstybės narės reguliariai peržiūri savo apsirūpinimo maistu parengties ir reagavimo planus.

5. Valstybės narės paskiria nacionalinę kompetentingą instituciją arba kontaktinį punktą, atsakingą už apsirūpinimo maistu parengties ir reagavimo veiksmų koordinavimą su kitomis valstybėmis narėmis ir Komisija.

6. Valstybės narės kas trejus metus Komisijai pateikia 2 dalyje nurodytų savo apsirūpinimo maistu parengties ir reagavimo planus naujausių redakcijų santraukas.

7. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais:

(a)nustatoma apsirūpinimo maistu parengties ir reagavimo planus santraukų pateikimo forma, pranešimų teikimo reikalavimai, nekonfidencialių dalių sklaida ir terminai;

(b)nustatomos valstybių narių tarpvalstybinio bendradarbiavimo rengiant ir taikant apsirūpinimo maistu parengties ir reagavimo planus, kad būtų pasiekti 2 dalyje nurodyti tikslai, taisyklės.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 229 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

222d straipsnis

Žemės ūkio produktų rezervai

1. Šiame straipsnyje „rezervai“ – tai atsargos, kurias laiko viešieji arba privatieji ūkio subjektai ir kurios skirtos naudoti karinėms ar civilinės saugos reikmėms ekstremaliųjų situacijų ar krizių atvejais, įskaitant humanitarines intervencijas, arba atsargos, laikomos siekiant užtikrinti apsirūpinimą maistu didelių tiekimo sutrikimų atveju.

2. Jei valstybės narės sukuria ir valdo žemės ūkio produktų rezervus, jos užtikrina, kad tokios priemonės būtų parengtos taip, kad būtų kuo labiau sumažinti rinkos iškraipymai, pavyzdžiui:

(a)rezerve laikomų žemės ūkio produktų kiekis nustatomas remiantis iš anksto nustatytomis siektinomis reikšmėmis;

(b)rezervo kiekiai reguliariai peržiūrimi ir prireikus koreguojami remiantis nustatytu tiekimo grandinės pažeidžiamumu ir rizikos vertinimais;

(c)rezervams skirti žemės ūkio produktai perkami rinkos kainomis konkurso tvarka. Žemės ūkio produktai iš rezervų į rinką išleidžiami skaidriai ir rinkos kainomis;

(d)valstybių narių kompetentingos institucijos reguliariai stebi su rezervų sudarymu, tvarkymu ir naudojimu susijusius veiksmus.

3. Jei valstybės narės sukuria ir valdo žemės ūkio produktų rezervus, tie rezervai eksploatuojami kaip nacionalinio apsirūpinimo maistu parengties ir reagavimo plano, nurodyto 222c straipsnio 2 dalyje, dalis.

2 dalies a punkte nurodytos iš anksto nustatytos siektinos reikšmės nustatomos 222c straipsnio 2 dalyje nurodytame nacionaliniame apsirūpinimo maistu parengties ir reagavimo plane.

Informacija apie rezervų sukūrimą, tvarkymą ir naudojimą įtraukiama į 222c straipsnio 6 dalyje nurodytą nacionalinio apsirūpinimo maistu parengties ir reagavimo plano santrauką.

4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl:

(a)koordinuotų veiksmų, skirtų 1 dalyje nurodytiems rezervams sukurti ir valdyti, pavyzdžiui, nustatant produktų kategorijas rezervams sukurti ir rengiant bendrus rizikos vertinimus bei išankstinio perspėjimo mechanizmus, siekiant sumažinti tarpvalstybinio tiekimo riziką ir užtikrinti tiekimo tęstinumą sutrikimų atveju;

(b)savanoriškų solidarumo ir savitarpio pagalbos mechanizmų, pagal kuriuos valstybės narės dalį savo rezervų skiria kitai valstybei narei, susiduriančiai su dideliu trūkumu, įgyvendinimo.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 229 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

222e straipsnis

Koordinavimas

1. Siekdama remti koordinuotą Sąjungos požiūrį į pasirengimą apsirūpinimo maistu krizėms ir žemės ūkio tiekimo grandinės atsparumą, Komisija sukuria Europos pasirengimo apsirūpinimo maistu krizėms ir reagavimo į jas mechanizmą (EFSCM), suburiantį valstybių narių kompetentingas institucijas, atitinkamas suinteresuotųjų subjektų organizacijas ir, kai tinkama, atrinktų trečiųjų šalių atstovus.

2. EFSCM:

(a)skatina veiksmingai įgyvendinti Sąjungos teisės aktus, programas ir politiką, susijusius su Sąjungos pasirengimu maisto tiekimo ir apsirūpinimo maistu krizėms ir reagavimu į jas;

(b)skatina bendradarbiavimą ir koordinavimą, keitimąsi patirtimi ir gerąja praktika, susijusia su išankstiniu perspėjimu apie grėsmes, jų stebėsena ir pranešimu apie jas, reagavimu į krizes ir vertinimu po krizės;

(c)padeda nustatyti struktūrinį pažeidžiamumą ir atsparumo spragas žemės ūkio maisto produktų grandinėse, be kita ko, atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, rizikos vertinimus ir scenarijų planavimą;

(d)skatina reguliarius mainus ir dialogą dėl valstybių narių ir ES nepriklausančių šalių nacionalinių pasirengimo apsirūpinimo maistu parengties ir reagavimo planų, atsižvelgiant į tokių planų konfidencialumą;

(e)prisideda rengiant rekomendacijas ar politikos iniciatyvas, susijusias su Sąjungos pasirengimu maisto tiekimo ir apsirūpinimo maistu krizėms ir reagavimu į jas.

222f straipsnis

Efektyvesni veiksmai didelių krizių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais

Paskelbusi apie didelę krizę arba ekstremaliąją situaciją, keliančią didelę riziką apsirūpinimo maistu saugumui, Komisija gali nedelsiant taikytinais įgyvendinimo aktais reikalauti, kad valstybės narės ir ūkio subjektai Komisijai tikruoju laiku teiktų ataskaitas apie atitinkamas viešąsias ir privačiąsias žemės ūkio maisto produktų ir žaliavų atsargas arba kitą informaciją, kuri yra svarbi siekiant užtikrinti tų produktų tiekimą Sąjungoje.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 229 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

222g straipsnis

Neskelbtinos arba įslaptintos informacijos apsauga

1. Komisija užtikrina, kad neskelbtini arba įslaptinti duomenys, susiję su atsargų kiekiu, logistikos pajėgumais ar tiekimo pažeidžiamumu, būtų tvarkomi, saugomi ir jais būtų keičiamasi laikantis taikytinų Sąjungos taisyklių dėl neskelbtinos ir įslaptintos informacijos apsaugos, įskaitant kibernetinio saugumo reikalavimus.

2. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi techniniai ir procedūriniai saugaus tokios informacijos tvarkymo ir keitimosi ja reikalavimai.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 229 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(32)V dalis papildoma šiuo skyriumi:

„III SKYRIUS

Užstatai

222h straipsnis

Užstatai

1. Jei šiame reglamente arba pagal jį priimtuose teisės aktuose tokia galimybė numatyta, valstybės narės reikalauja pateikti užstatą, kuriuo užtikrinama, kad kompetentingai institucijai bus sumokėta arba ji galės negrąžinti tam tikros pinigų sumos, jei nesilaikoma tuose teisės aktuose numatyto konkretaus įsipareigojimo.

2. Išskyrus force majeure atvejus, visas užstatas arba jo dalis negrąžinami, jeigu tam tikras įsipareigojimas neįvykdomas arba įvykdomas tik iš dalies.

3. Komisijai pagal 227 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas taisyklėmis, kuriomis pateikiant užstatą užtikrinamas nediskriminacinis požiūris, teisingumas bei paisoma proporcingumo principo ir kuriose:

(a)nurodoma atsakinga šalis pareigos neįvykdymo atveju;

(b)nustatomi konkretūs atvejai, kuriais kompetentinga institucija gali netaikyti užstato reikalavimo;

(c)nustatomos pateiktinam užstatui ir garantui taikomos sąlygos ir to užstato pateikimo bei grąžinimo sąlygos;

(d)nustatomos su išankstinėmis išmokomis susijusiam užstatui taikomos specialiosios sąlygos;

(e)nustatomos pareigų, dėl kurių pateiktas užstatas, kaip numatyta 1 dalyje, neįvykdymo pasekmės, įskaitant užstatų negrąžinimą ir sumažinimo dydį, kuris turi būti taikomas grąžinant užstatus už grąžinamąsias išmokas, licencijas, pasiūlymus, kvietimus teikti pasiūlymus arba specialias paraiškas, taip pat kai įsipareigojimas, kuriam tas užstatas taikomas, nebuvo įvykdytas arba buvo įvykdytas iš dalies, atsižvelgiant į įsipareigojimo pobūdį, kiekį, kurio atžvilgiu įsipareigojimas buvo neįvykdytas, laikotarpį, kuriuo viršijamas terminas, per kurį įsipareigojimas turėjo būti įvykdytas, ir laiką, per kurį buvo pateikti įrodymai, kad įsipareigojimas buvo įvykdytas.

4. Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl:

(a)pateiktino užstato formos, taip pat dėl užstato pateikimo, jo priėmimo ir pirminio užstato pakeitimo kitu užstatu procedūros;

(b)užstato grąžinimo procedūros;

(c)pranešimų, kuriuos turi pateikti valstybės narės ir Komisija.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 229 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“;

(33)225 straipsnio e ir f punktai išbraukiami;

(34)229 straipsnis papildomas šia dalimi:

„4. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.“;

(35)I, II, IV, VII ir X priedai iš dalies keičiami pagal šio reglamento I priedą;

(36)šio reglamento II priede išdėstytas tekstas įterpiamas kaip Ia priedas;

(37)V priedas išbraukiamas.

2 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 22–25 ir 217 straipsniai bei V priedas po 2027 m. gruodžio 31 d. toliau taikomi priemonėms, įgyvendinamoms iki 2027 m. gruodžio 31 d.

3 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

1 straipsnio 19 ir 27 punktai taikomi nuo [metų po šio reglamento įsigaliojimo sausio 1 d.].

1 straipsnio 31 punktas ir I priedo 4 punktas taikomi nuo … [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos].

I priedo 5 punktas taikomas nuo [metų po šio reglamento įsigaliojimo spalio 1 d.].

1 straipsnio 2, 3, 7, 10, 16, 18, 29, 30, 32 ir 37 punktai taikomi nuo [2028 m. sausio 1 d.] [data ir 9 punktas, priklausomai nuo Reglamento (ES) […], kuriuo įsteigiamas 2028–2034 m. Nacionalinės ir regioninės partnerystės fondas, taikymo pradžios dienos].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje

(1)    2025 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žemės ūkio ir maisto produktų gamybos vizija. Ateities kartoms patrauklaus ūkininkavimo ir žemės ūkio maisto produktų sektoriaus kūrimas bendromis jėgomis“, COM(2025) 75 final.

(2)     Saugiau kartu. Europos civilinio ir karinio pasirengimo ir parengties stiprinimas.

(3)    Bendras komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES pasirengimo krizėms strategijos, JOIN(2025) 130 final.

(4)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES atsargų kaupimo strategija. ES materialinio pasirengimo krizėms didinimas“, COM(2025) 528 final.

(5)    2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007, (OL L 347, 2013 12 20, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/1308/oj ).

(6)    <…> <…> Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) .../... [NRPF reglamentas] (OL L..., ELI:...).

(7)    <…> <…> Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) .../... [Veiklos rezultatų reglamentas] (OL L..., ELI:...).

(8)    2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008 (OL L 347, 2013 12 20, p. 549, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2013/1306/oj ).

(9)    2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2116 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 (OL L 435, 2021 12 6, p. 187, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/2116/oj ).

(10)    2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 247/2006, (OL L 78, 2013 3 20, p. 23, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/228/oj ).

(11)    Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 75 straipsnio 6 dalį dėl naujų sidro ir kriaušių sidro, taip pat džiovintų ankštinių daržovių ir sojos pupelių prekybos standartų, COM/2023/200 final.

(12)    2020 m. lapkričio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas B S ir C A / Ministère public et Conseil national de l'ordre des pharmaciens, C-663/18, EU:C:2020:938.

(13)    OL C […], […], p. […].

(14)    OL C […], […], p. […].

(15)    2025 m. vasario 19 d. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žemės ūkio ir maisto produktų gamybos vizija. Ateities kartoms patrauklaus ūkininkavimo ir žemės ūkio maisto produktų sektoriaus kūrimas bendromis jėgomis“, COM(2025) 75 final.

(16)    <…> <…> Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) .../... [NRPF reglamentas] (OL L..., ELI:...).

(17)    2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007 (OL L 347, 2013 12 20, p. 671, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2013/1308/oj ).

(18)    <…> <…> Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) .../... [Veiklos rezultatų reglamentas] (OL L..., ELI:...).

(19)    2016 m. rugsėjo 7 d. Teisingumo Teismo sprendimas Vokietija / Parlamentas ir Taryba, C-113/14, EU:C:2016:635.

(20)    2016 m. gegužės 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/1240, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatų dėl valstybės intervencijos ir paramos privačiajam sandėliavimui taikymo taisyklės, (OL L 206, 2016 7 30, p. 71, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg_impl/2016/1240/oj ).

(21)    2016 m. gegužės 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1238, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl valstybės intervencijos ir paramos privačiajam sandėliavimui, (OL L 206, 2016 7 30, p. 15, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg_del/2016/1238/oj ).

(22)    2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 352/78, (EB) Nr. 165/94, (EB) Nr. 2799/98, (EB) Nr. 814/2000, (EB) Nr. 1290/2005 ir (EB) Nr. 485/2008, (OL L 347, 2013 12 20, p. 549, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2013/1306/oj ).

(23)    2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2116 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1306/2013, (OL L 435, 2021 12 6, p. 187, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/2116/oj ).

(24)    Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 75 straipsnio 6 dalį dėl naujų sidro ir kriaušių sidro, taip pat džiovintų ankštinių daržovių ir sojos pupelių prekybos standartų, COM(2023) 200 final.

(25)    2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 247/2006, (OL L 78, 2013 3 20, p. 23, ELI:  http://data.europa.eu/eli/reg/2013/228/oj ).

(26)    2020 m. lapkričio 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas B S ir C A / Ministère public et Conseil national de l'ordre des pharmaciens, C-663/18, EU:C:2020:938, 72–77 punktai.

(27)    2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2020/760, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1308/2013 papildomas licencinių importo ir eksporto tarifinių kvotų administravimo taisyklėmis, o Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1306/2013 papildomas nuostatomis dėl užstato teikimo administruojant tarifines kvotas, (OL L 185, 2020 6 12, p. 1, ELI:   http://data.europa.eu/eli/reg_del/2020/760/oj ).

(28)     Bendras komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES pasirengimo krizėms strategijos, 2025 3 26, JOIN(2025) 130 final

(29)    Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES atsargų kaupimo strategija. ES materialinio pasirengimo krizėms didinimas“, COM(2025) 528 final.

(30)    2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, (OL L 55, 2011 2 28, p. 13, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2011/182/oj ).