|
Europos Sąjungos |
LT C serija |
|
C/2025/3644 |
2025 7 2 |
Geografine nuoroda žymimo produkto specifikacijos patvirtinto standartinio pakeitimo paskelbimas pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2025/27 (1) 5 straipsnio 4 dalį
(C/2025/3644)
PRANEŠIMAS APIE STANDARTINIO PAKEITIMO PATVIRTINIMĄ
(Reglamento (ES) 2024/1143 24 straipsnis)
„Canon Fronsac“
PDO-FR-A0924-AM01 – 2025 4 10
1. Produkto pavadinimas
„Canon Fronsac“
2. Geografinės nuorodos tipas
|
☒ |
Saugoma kilmės vietos nuoroda (SKVN) |
|
☐ |
Saugoma geografinė nuoroda (SGN) |
|
☐ |
Geografinė nuoroda (GN) |
3. Sektorius
|
☐ |
Žemės ūkio produktai |
|
☒ |
Vynai |
|
☐ |
Spiritiniai gėrimai |
4. Valstybė, kuriai priklauso geografinė vietovė
Prancūzija
5. Valstybės narės institucija, pranešanti apie standartinį pakeitimą
Conseil des vins de Fronsac (Vyno „Fronsac“ taryba)
6. Priskyrimas prie standartinių pakeitimų
Prancūzijos valdžios institucijos mano, kad paraiška atitinka Reglamentų (ES) Nr. 1308/2013 ir (ES) 2024/1143 reikalavimus.
Produkto specifikacijos pakeitimai yra standartiniai pakeitimai pagal Reglamento (ES) 2024/1143 24 straipsnio 4 dalyje pateiktą apibrėžtį.
SKVN „Canon Fronsac“ pakeitimo paraiška nėra susijusi nė su vienu iš trijų Sąjungos lygmens pakeitimo atvejų, t. y.
|
a) |
pakeitimu, kuriuo keičiamas vyno pavadinimas ar pavadinimo naudojimas arba geografine nuoroda žymimo produkto ar produktų kategorija; |
|
b) |
pakeitimu, dėl kurio kyla rizika, kad bus panaikintas ryšys su geografine vietove; |
|
c) |
pakeitimu, dėl kurio nustatomi papildomi prekybos produktu apribojimai. Todėl Prancūzijos valdžios institucijos mano, kad prašomas pakeitimas traktuotinas kaip standartinis. |
7. Patvirtinto standartinio pakeitimo (-ų) aprašymas
1. Geografinė vietovė
Geografinė vietovė buvo atnaujinta remiantis INSEE 2024 m. Oficialiuoju geografinių kodų registru.
Šis pakeitimas turi įtakos bendrojo dokumento skirsniui „Nustatyta geografinė vietovė“.
2. Arčiausiai esanti vietovė
Arčiausiai esanti vietovė buvo atnaujinta remiantis INSEE 2024 m. Oficialiuoju geografinių kodų registru.
Šis pakeitimas turi įtakos bendrojo dokumento skirsniui „Kitos sąlygos“.
3. Vynmedžių veislės
Veislė „Cot N“ (arba „Malbec“), kuri iš pradžių buvo įtraukta į antrinių veislių sąrašą, dabar laikoma pagrindine vynuogių veisle.
Šio pakeitimo tikslas – pritaikyti produktus prie klimato kaitos. Veislė „Malbec“ puikiai prisitaikiusi prie Žirondoje stebimo temperatūros kilimo. Šios vėlyvosios veislės vynuogės geriau sunoksta sezono pabaigoje ir padeda atsverti veislės „Merlot“ vynuoges, kurių alkoholio koncentracija dėl klimato kaitos didėja.
Per kasmetines degustacijas patvirtinta, kad dėl šio pokyčio produktų juslinės savybės iš esmės nesikeičia.
Šis pakeitimas turi įtakos bendrojo dokumento skirsniui „Ryšys su geografine vietove“.
4. Vynmedžių formavimo metodas
Įtrauktas reikalavimas iš žemės sklypų pašalinti negyvybingus vynmedžius.
Iš dalies pakeistas ploto, kuriame gali būti chemiškai naikinamos piktžolės, aprašymas. Dabar šis plotas apibrėžtas kaip 30 cm iš abiejų vynmedžių eilės pusių.
Įtrauktas reikalavimas apskaičiuoti apdorojimo dažnio indeksą.
Šiais pakeitimais sprendžiami visuomenės ir aplinkosaugos uždaviniai. Jais sudaromos sąlygos visapusiškai pasinaudoti veiklos vykdytojų taikoma aplinką tausojančia praktika.
Šie pakeitimai neturi įtakos bendrajam dokumentui.
5. Kupažavimas
Iš dalies pakeistas su kupažavimu susijęs tekstas, kad būtų pašalintas pasikartojimas. Šiuo pakeitimu siekiama, kad produkto specifikacija būtų lengviau suprantama.
Šis pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.
6. Analitiniai standartai
Išpilstytų vynų analitiniai standartai (lakusis rūgštingumas ir bendras sieros dioksido kiekis) buvo išbraukti, kad būtų galima taikyti Europos teisės aktuose nustatytus standartus.
Šis pakeitimas turi įtakos bendrojo dokumento skirsniui „Vyno (-ų) aprašymas“.
7. Brandinimas
Brandinimo laikotarpis sutrumpintas 2,5 mėnesio ir trunka iki kitų metų po derliaus nuėmimo birželio 1 d.
Šio pakeitimo tikslas – gaminti vaisiškesnius vynus. Tai taip pat leis aprūpinti rinką vasaros laikotarpiu ir paįvairinti vynų asortimentą siūlant vienus metus ar ilgiau statinėse brandintus kiuvė vynus ir vaisiškus statinėse brandintus vynus. Tokiu būdu vynus bus galima tiekti dideliems mažmenininkams ir patenkinti augančią turistų paklausą regione.
Per kasmetines degustacijas patvirtinta, kad šis pokytis turi nedidelį poveikį produktų juslinėms savybėms.
Šis pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.
8. Pateikimo rinkai parduoti vartotojui data
Pasibaigus brandinimui, vynai teikiami rinkai parduoti vartotojui nuo antrųjų metų po derliaus nuėmimo metų birželio 30 d.
Šis pakeitimas padarytas sutrumpinus brandinimo laikotarpį ir neturi poveikio produktui.
Šis pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.
9. Vyno išleidimo į apyvartą tarp įgaliotų sandėlių savininkų data
Siekiant sudaryti sąlygas vynams judėti tarp visų veiklos vykdytojų ir pašalinti bet kokią nesąžiningos konkurencijos riziką, ši taisyklė buvo išbraukta iš specifikacijos.
Šis pakeitimas neturi įtakos bendrajam dokumentui.
10. Ryšys su geografine vietove
Įtrauktas sakinys atsižvelgiant į kupažavimo taisyklių pakeitimą ir veislės „Cot N“, kaip pagrindinės vynuogių veislės, įtraukimą.
Taip pat iš dalies pakeista brandinimo laikotarpio trukmė.
Šie pakeitimai turi įtakos bendrojo dokumento skirsniui „Ryšys su geografine vietove“.
11. Pereinamojo laikotarpio priemonės
Nustojusios galioti pereinamojo laikotarpio priemonės, susijusios su vynmedžių veislėmis ir formavimo metodais, buvo išbrauktos.
Šiuo pakeitimu siekiama, kad produkto specifikaciją būtų lengviau skaityti.
Šie pakeitimai neturi įtakos bendrajam dokumentui.
12. Nuorodos
Atnaujinti Nacionalinio kilmės ir kokybės instituto (Institut national de l'origine et de la qualité, INAO) kontaktiniai duomenys.
Iš dalies pakeista produkto specifikacijos tikrinimo tvarka.
Šie pakeitimai neturi įtakos bendrajam dokumentui.
BENDRASIS DOKUMENTAS
1. Pavadinimas (-ai)
Canon Fronsac
2. Geografinės nuorodos tipas
SKVN – saugoma kilmės vietos nuoroda
3. Vynuogių produktų kategorijos
|
1. |
Vynas |
3.1. Kombinuotosios nomenklatūros kodas
|
— |
22 – NEALKOHOLINIAI IR ALKOHOLINIAI GĖRIMAI BEI ACTAS 2204 – Vynas iš šviežių vynuogių, įskaitant pastiprintus vynus; vynuogių misa, išskyrus priskiriamą 2009 pozicijai |
4. Vyno (-ų) aprašymas
Tai sausas raudonasis neputojantis vynas. Šių vynų mažiausia natūrali alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 11 proc. Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais negali viršyti 13,5 proc. Kiekvienos (neišpilstyto ar išpilstyto) parduodamo vyno partijos obuolių rūgšties kiekis yra ne didesnis nei 0,30 g/l. Kiekvienos (neišpilstyto ar išpilstyto) parduodamo vyno partijos fermentuojamųjų cukrų (gliukozės ir fruktozės) kiekis yra ne didesnis nei 3 g/l. Parduodamo kiekvienos partijos (neišpilstyto) vyno lakusis rūgštingumas yra ne didesnis kaip 13,26 miliekvivalento viename litre arba 0,79 g/l acto rūgšties (0,65 g/l H2SO4). Kiekvienos (neišpilstyto) parduodamo vyno partijos bendras sieros dioksido kiekis yra ne didesnis kaip 140 mg/l. Bendrasis rūgštingumas yra toks, koks nustatytas ES teisės aktuose. Vynas gaminamas naudojant veislės „Merlot N“ vynuoges, dažnai kartu su veislių „Cabernet Franc N“ ir „Cabernet Sauvignon N“ vynuogėmis, kurios suteikia vynui gaivumo ir struktūros ir taip didina jo tinkamumą brandinti bei aromato kompleksiškumą. Veislė „Malbec“ yra ketvirta labiausiai sodinama veislė po veislių „Merlot“, „Cabernet Franc“ ir „Cabernet Sauvignon“. Ji taip pat gerai auga kalkinguose, molio ir žvyro arba molio ir klinties dirvožemiuose. Kartu su veislėmis „Merlot“ ir „Cabernet“ ji praturtina vyno taninų struktūrą, suteikia smulkių juodųjų uogų ir saldymedžio kvapą. Šių veislių vynuogių vynas yra ryškios raudonos spalvos su violetiniais ar rubino atspalviais, o jo stiprus kvapas neretai pasižymi raudonųjų uogų (gervuogių, vyšnių, juodųjų serbentų) pokvapiais. Brandinimo metu šie pokvapiai gali virsti sudėtingu aromatų deriniu, kartais su trumų pokvapiais, kartais su žvėrienos ar prieskonių pokvapiais, priklausomai nuo dirvožemio tipo. Kitos analitinės vertės standartiškai atitinka ES teisės aktus.
Bendrosios analitinės savybės
|
— |
Didžiausia visuminė alkoholio koncentracija (tūrio %) — |
|
— |
Mažiausia faktinė alkoholio koncentracija (tūrio %): — |
|
— |
Mažiausias bendrasis rūgštingumas: — |
|
— |
Didžiausias lakusis rūgštingumas (miliekvivalentais viename litre): — |
|
— |
Didžiausias bendras sieros dioksido kiekis (miligramais viename litre): — |
5. Vyno gamybos metodai
5.1. Specifiniai vynininkystės metodai
Leidžiama taikyti sodrinimo pašalinant vandenį metodus, jei koncentracija neviršija 15 proc. Po sodrinimo vynų visuminė alkoholio koncentracija tūrio procentais negali viršyti 13,5 proc. Vynai turi būti gaminami laikantis ne tik pirmiau nurodytų nuostatų, bet ir ES teisės aktuose bei Kaimo ir jūrų žuvininkystės kodekse nustatytų vynininkystės metodų reikalavimų.
Auginimo metodas
Minimalus vynmedžių sodinimo tankis – 5 000 sodinukų viename hektare. Atstumas tarp eilių negali būti didesnis nei 2 m, o atstumas tarp sodinukų toje pačioje eilėje negali būti mažesnis nei 0,80 m.
Genima ne vėliau kaip išsiskleidus lapams (Lorenzo 9 etapas), taikant šiuos metodus: genėjimą vienpečiu arba dvipečiu Giujo kordonu, genėjimą trumpai (kordono arba vėduoklės forma) arba paliekant ilgesnes šakeles su ne daugiau kaip 12 pumpurų vienam sodiniui. Ilgos šakos jokiu būdu negali iš dalies uždengti vienos kitų.
Vynmedžių augimo laikotarpiu laistyti gali būti leidžiama tik tuo atveju, jei sausra užsitęsia ir jei ji trukdo vynmedžiams tinkamai fiziologiškai vystytis, o vynuogėms – gerai sunokti.
5.2. Didžiausia išeiga
65 hektolitrai iš hektaro
6. Nustatyta geografinė vietovė
Vynuogių derlius nurenkamas, vynas gaminamas ir brandinamas toliau nurodytų Žirondos departamento komunų, kaip jos 2024 m. vasario 20 d. apibrėžtos Oficialiajame geografinių kodų registre, teritorijoje: Fronsake ir Sen Mišel de Fronsake.
7. Vyninių vynuogių veislės
„Cabernet Franc N“
„Cabernet Sauvignon N“
„Carmenère N“
„Cot N“ – „Malbec“
„Merlot N“
„Petit Verdot N“
8. Ryšys (-iai) su geografine vietove
|
a) |
Gamtinių veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas. Saugomos kilmės vietos nuorodos „Canon Fronsac“ geografinė vietovė, esanti dešiniajame Dordonės upės krante, kur upė susiduria su Ilio upe, yra saugomos kilmės vietos nuorodos „Fronsac“ geografinės vietovės pietvakariuose, Sen Mišel de Fronsako ir Fronsako komunose. Ši vietovė yra Žirondo departamento šiaurės rytuose, rytuose nuo Liburno ją skiria Ilio slėnis. Su Atlanto vandenynu besiribojančiame Žirondos departamente vyrauja nuosaikus jūrinis klimatas, o jam būdingi nedideli temperatūros skirtumai, palankūs vynmedžiams auginti. Gana statūs kalvų šlaitai ir tai, kad netoli teka dvi upės – Dordonė ir Ilis, padeda apsaugoti vynuogynus nuo šalnų ir šalto oro susidarymo. Jūrinis klimatas nenuspėjamas – kai kuriais metais rudenį vyrauja lietingi ir žemo slėgio laikotarpiai ar, priešingai, karštas ir ypač saulėtas vėlyvas ruduo. Toks permainingumas leidžia sunokti ypatingiems vynuogių derliams. Gana statūs kalvų šlaitai ir tai, kad netoli teka dvi upės – Dordonė ir Ilis, padeda apsaugoti vynuogynus nuo šalnų ir šalto oro susidarymo. Kraštovaizdžiui būdingos uolėtos aukštumos, iš kurių atsiveria vaizdas į Dordonę. Viena iš jų – 61 m aukščio Kanono kalvos viršūnė, ant kurios yra nuostabūs rūmai, nuo kurių atsiveria platus Dordonės slėnio vaizdas. Kraštovaizdis yra įprastas Liburno vynuogynų kraštovaizdžiui: nedidelės kalvos ir slėniai, medžiais apaugę kalvų šlaitai, iš kurių atsiveria vaizdas į Dordonės upę ir kuriuose įkurta daug vynuogynų. Vynuogynuose gausu kaimų su kalkakmenio namais, kurių stogai dengti čerpėmis, ir XI, XII ir XIII a. statytomis bažnyčiomis. Vynuogių derliaus skynimui skirti žemės sklypai priklauso tiksliai nustatytai vietovei, į kurią nepatenka Dordonės slėnio žemupyje esančios aliuvinės zonos, todėl vynmedžiai auginami tik kalvų šlaituose. Nuo plynaukštės papėdės iki aukštumų driekiasi terciaro formacijos: – „molasse du Fronsadais“ atodangos Dordonės slėnyje, kurioms būdingas nevienodo rupumo smėlis, kartais su smiltainiu ar smėlingu moliu; – „Castillon“ klintys, sudarančios iškyšą, daugiausia apaugusią medžiais, kuri tęsiasi per visą plynaukštės ilgį palei Dordonę; – „Calcaire à Astéries“ (jūrų žvaigždžių klintys) – labai įvairaus pobūdžio, nevienodo kompaktiškumo, suakmenėjusios arba sudarančios uolienos klodus su moliu ir klinčių smėliu, padengtos plonomis smėlingo molio arba žvyro sąnašomis. „Canon Fronsac“ vynuogynai yra antnuosėdinių uolienų šlaitų, kur susiformavo kalkingi rudžemiai; didžioji dauguma jų yra plynaukštėje, ant „Calcaire à Astéries“ klodo, kur susiformavo molio ir klinties arba molingi ir smėlingi dirvožemiai. |
|
b) |
Žmogiškųjų veiksnių, darančių įtaką ryšiui, aprašymas. Romėnai, Pax Romana laikotarpiu okupavę Galiją, pirmieji pradėjo formuoti Fronsako regiono, kurio istorija glaudžiai susijusi su saugomos kilmės vietos nuorodos „Canon Fronsac“ atsiradimu, gerą vardą. Romėnai gerais vynmedžiais laikė tik tuos, kurie ant kalvos šlaito buvo sodinti pakopomis išsidėsčiusiomis eilėmis. XVII a. kardinolo Rišeljė (Richelieu) atsiradimas krašte padėjo pagrindą tam, kad „Fronsac“ vynai taptų žinomi aristokratų aukštuomenėje. 1633 m. įsigijęs Fronsako žemes, jis perdavė jas savo jaunesniosios sesers vaikams. XVIII a. Fronsako kunigaikštystę paveldėjo Louis-François Armand’as du Plessis’as – žinomas „Fronsac“ vardu, kardinolo Rišeljė sūnėno anūkas ir Rišeljė maršalas kunigaikštis. Maršalas, kuris garsėjo savo laisvamanišku būdu ir buvo Kazanovos draugas, prie „Fronsac“ vynų gero vardo prisidėjo labiau nei bet kuris kitas valstybės veikėjas. Savo rezidencijoje – itališko stiliaus laisvalaikio rūmuose – rengiamų pasimatymų vakarėlių metu jis pasisakydavo už šių vynų vartojimą Versalio dvare. Dėl to vynai „Fronsac“ ir „Canon Fronsac“ Paryžiuje tapo mados viršūne ir sakoma, kad tai buvo „Rišeljė tisane (žolelių užpilo) pasirinkimas“. Tačiau esminis momentas, nulėmęs „Canon Fronsac“ vynuogynų kokybę, įvyko XVIII a. pabaigoje, kai vietovėje valdas nusipirko pirkliai iš Liburno (Fontemoing’as, Boyer’ė ir Lafon’as); jose pagaminti vynai įgijo daug geresnį vardą ir buvo brangesni. Šie asmenys iš esmės pakeitė vynuogininkystę: vietoj senų atsitiktinių vynmedžių sodino kruopščiai atrinktas veisles, be to, jie vynus palikdavo brandinti. Taigi, pasak profesoriaus Henri Enjalbert’o, Kanon Fronsakas tapo „istoriniu puikiųjų Liburnė vynų lopšiu“ (Enjalbert, H., Les Grands Vins de Saint-Emilion, Pomerol et Fronsac („Puikieji Sent Emiljono, Pomerolio ir Fronsako vynai“), 1983 m.). Nuoroda „Canon Fronsac“, kurios pavadinimas buvo supaprastintas 1964 m., iš pradžių buvo pripažinta 1939 m. liepos 1 d. dekretu pavadinimu „Côtes de Canon Fronsac“. Jau kelis dešimtmečius šios nuorodos žemės ūkio paskirties žemė skirta tik vynmedžiams auginti. Šio vyno, kaip ir visų Liburnė vynų, gamyba tebėra šeimos veikla; jį gamina apie 50 vynuogių auginimo ūkių, kurių vidutinis žemės plotas yra šeši hektarai. 2010 m. saugomos kilmės vietos nuorodos „Canon Fronsac“ vynuogynai sudarė 270 hektarų, o vidutinė metinė produkcija siekė 11 000 hektolitrų. |
Vynuogynuose gaminamas neputojantis raudonasis vynas, naudojant veislės „Merlot N“, kuri puikiai tinka augti molio ir smėlio šlaituose, nes čia jos vynuogės gerai sunoksta, vynuoges. Šios veislės vynuogės dažnai derinamos su veislių „Cabernet Franc N“ ir „Cabernet Sauvignon N“ vynuogėmis, kurios suteikia šiems vynams gaivumo ir struktūros ir taip didina jų tinkamumą brandinti bei aromato kompleksiškumą. Veislė „Malbec“ yra ketvirta labiausiai sodinama veislė po veislių „Merlot“, „Cabernet Franc“ ir „Cabernet Sauvignon“. Ji taip pat gerai auga kalkinguose, molio ir žvyro arba molio ir klinties dirvožemiuose. Kartu su veislėmis „Merlot“ ir „Cabernet“ ji praturtina vyno taninų struktūrą, suteikia smulkių juodųjų uogų ir saldymedžio kvapą. Šių veislių vynuogių vynai yra ryškios raudonos spalvos su violetiniais ar rubino atspalviais, o jo stiprus kvapas neretai pasižymi raudonųjų uogų (gervuogių, vyšnių, juodųjų serbentų) pokvapiais. Brandinimo metu šie pokvapiai gali virsti sudėtingu aromatų deriniu, kartais su trumų pokvapiais, kartais su žvėrienos ar prieskonių pokvapiais, priklausomai nuo dirvožemio tipo. Be pirmiau minėtų vynuogių veislių gali būti naudojamos senosios Bordo vynuogių veislės „Carmenère N“ ir „Petit Verdot N“ (kiekvienos ne daugiau kaip 10 proc.). Nuo pat pradžių Kanono vietovė, kuriai būdingi šlaitai, nedidelės kalvos, uolėti slėniai, hidrografija (požeminis vanduo), saulėti kalvų šlaitai, klimatas ir lengvai pasiekiami uostai, išsiskyrė kaip vynuogių auginimui tinkama vietovė. Pirmą kartą ji buvo nustatyta 1928 m. gegužės 19 d. sprendimu, o apeliacinėje instancijoje – 1932 m. liepos 11 d. Bordo teismo sprendimu, kuriuo šios vietovės žemės savininkams buvo suteikta teisė prie „Côtes de Fronsac“ pavadinimo pridėti nuorodą „Canon“. Tuo sprendimu ši vietovė apibrėžiama pagal jos išorines ribas Sen Mišel de Fronsako komunos dalyje ir Fronsako komunos dalyje. Žemės sklypų, kuriuose gaminama nuoroda „Canon Fronsac“ žymimas vynas, plotui priskiriami žemės sklypai, esantys arba ant kalkinių plynaukščių, kurių pralaidumas leidžia lengvai nutekėti vandeniui, arba ant nuosėdinės uolienos šlaitų, kurie palengvina vandens tekėjimą. Dar daugiau, sklypai, esantys ant šiuolaikinių aliuvinių sąnašų (vadinamųjų palus) upės pakrantėje, neįtraukiami, kaip nurodyta 1932 m. Bordo teismo sprendime. Šie nustatyti žemės sklypai užtikrina optimalų vietinių vynuogių veislių, ypač „Merlot N“, vystymąsi. Šios veislės ilgainiui buvo atrinktos dėl jų tinkamumo ilgam laikymui ir brandinimui. Siekiant išsaugoti dirvožemio savybes, kurios yra esminis veiksnys, žemės sklypuose, skirtuose saugoma kilmės vietos nuoroda „Canon Fronsac“ žymimiems vynams gaminti, draudžiama iš pagrindų keisti kraštovaizdžio formą, kontūrus ar natūralią dirvožemio sudėtį. Šie nustatyti žemės sklypai užtikrina optimalų vietinių ilgainiui atrinktų vynuogių veislių vystymąsi. Nuo pat pirmųjų vynmedžių pasodinimo Kanono šlaituose pradžios žmonės pamažu derino jų auginimą prie konkrečios vietovės ir klimato. Nuo XVII–XVIII a. buvo naudojami échalas (atraminiai stulpai), vėliau – treliažai, o genėjimo metodas buvo pritaikytas taip, kad būtų galima užtikrinti gerai pasiskirsčiusį vynuogių derlių ir pakankamą lapų paviršiaus plotą fotosintezei bei optimaliam sunokimui. Tuo metu jau buvo atsižvelgiama į sodinimo tankį, kad viename vynuogyne nebūtų per daug sodinių. Kartu palaipsniui didėjo patirtis, susijusi su vyno brandinimu, nes vynuogių augintojai, kurie dėl išskirtinės vietovės gamina vyną, kurį galima brandinti labai ilgai, nuolat siekė tobulėti. Vynai brandinami kelis mėnesius, nes tai būtina norint juos stabilizuoti ir pasiekti taninų ir antocianinų derinį, kuris suteikia jiems didelį švelnumą ir užtikrina optimalų vystymąsi prieš tiekiant rinkai. Šis regionas, kuris yra Liburno kraštovaizdžio dalis, tapo labai žinomas prieš du šimtmečius, kaip matyti iš C. Cocks’o ir E. Féret darbo „Les vins de Bordeaux“ (Bordo vynai) (1868 m.), kuriame teigiama, kad „[g]ražiame Kanono kalvos šlaite gaminamas sodrus, stiprus, šiltas ir aromatingas vynas, pasižymintis subtilumu, elegantiškumu ir visuotiniu žinomumu“. Šiandien nuoroda „Canon Fronsac“ išlaiko savo istorinį gerą vardą tarp didžiųjų Bordo vynų dėl griežto žemės sklypų ribų nustatymo ir praktikos, pagrįstos senomis ir aplinką tausojančiomis tradicijomis.
9. Kitos pagrindinės sąlygos (išpilstymas, ženklinimas, kiti reikalavimai)
Teisinis pagrindas:
Nacionalinės teisės aktai.
Papildomos sąlygos rūšis:
Papildomos nuostatos dėl ženklinimo.
Sąlygos aprašymas:
Saugoma kilmės vietos nuoroda žymimų vynų etiketėse galima nurodyti didesnį geografinį vienetą „Vin de Bordeaux“ arba „Grand Vin de Bordeaux“. Šio didesnio geografinio vieneto pavadinimas turi būti išspausdintas ne didesnėmis (nei pagal aukštį, nei pagal plotį) raidėmis nei du trečdaliai saugomos kilmės vietos nuorodos pavadinimą sudarančių raidžių dydžio.
Teisinis pagrindas:
Nacionalinės teisės aktai.
Papildomos sąlygos rūšis:
Su gamyba nustatytoje geografinėje vietovėje susijusi nukrypti leidžianti nuostata.
Sąlygos aprašymas:
Pritaikius nukrypti leidžiančią nuostatą nustatyta arčiausiai esanti vynuogių spaudimo, vynų gamybos ir brandinimo vietovė apima toliau nurodytų Žirondos departamento komunų, kaip jos 2024 m. vasario 20 d. apibrėžtos Oficialiajame geografinių kodų registre, teritoriją: Galgon, Lugon-et-l’Ile-du-Carnay, La Rivière, Saillans, Saint-Aignan, Saint-Germain-de-la-Rivière, Villegouge.
Nuoroda į produkto specifikaciją
https://info.agriculture.gouv.fr/boagri/document_administratif-b0eb7c82-3441-4923-952b-3e6b78a45ded
(1) 2024 m. spalio 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2025/27, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/1143 papildomas geografinių nuorodų, garantuotų tradicinių gaminių ir neprivalomų kokybės terminų registravimo ir apsaugos taisyklėmis ir panaikinamas Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 664/2014, (OL L, 2025/27, 2025 1 15, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2025/27/oj).
ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/3644/oj
ISSN 1977-0960 (electronic edition)