|
21.12.2018 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 461/173 |
Europos regionų komiteto nuomonė. Europos infrastruktūros tinklų priemonė
(2018/C 461/15)
|
I. SIŪLOMI PAKEITIMAI
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014
(COM(2018) 438 final) 1 dalis
1 pakeitimas
15 konstatuojamoji dalis
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
Komunikate „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ (1) Komisija išryškino specialias atokiausių regionų transporto reikmes ir būtinybę teikti Sąjungos finansavimą joms patenkinti, taip pat pagal programą; |
Komunikate „Sustiprinta ir atnaujinta strateginė partnerystė su ES atokiausiais regionais“ (1) Komisija išryškino specialias atokiausių regionų transporto , taip pat energetikos ir skaitmenines reikmes. Transporto klausimu ji pabrėžia būtinybę teikti Sąjungos finansavimą joms patenkinti, taip pat pagal programą; |
Paaiškinimas
Komisija savo komunikate dėl atokiausių regionų (AR) pripažįsta, kad energetikos ir skaitmeninėje srityje šie regionai taip pat turi potencialą, tačiau patiria tam tikrų kliūčių, kurioms įveikti būtina parama.
2 pakeitimas
22 konstatuojamoji dalis
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
Komunikate „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“ (1)(Gigabitinės visuomenės strategija) išdėstyti 2025 m. strateginiai tikslai, kuriais siekiama optimizuoti investicijas į skaitmeninio ryšio infrastruktūrą. Direktyva (ES) 2018/XXX (Europos elektroninių ryšių kodeksu) siekiama, inter alia, sukurti reglamentavimo aplinką, kurioje būtų skatinamos privačiosios investicijos į skaitmeninio ryšio tinklus. Vis dėlto yra aišku, kad dėl įvairių veiksnių, kaip antai atokumo ir teritorinių ar geografinių ypatumų, mažo gyventojų tankumo, įvairių socialinių ir ekonominių veiksnių tinklų diegimas komerciniu požiūriu nebus komerciniu požiūriu perspektyvus daugelyje Sąjungos sričių. Todėl programa turėtų būti pritaikyta taip, kad padėtų įgyvendinti šiuos Gigabitinės visuomenės strategijoje nustatytus strateginius tikslus, papildytų paramą, teikiamą diegiant itin didelio pralaidumo tinklus pagal kitas programas, visų pirma finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo ir „InvestEU“ fondo; |
Komunikate „Junglumas – bendrosios skaitmeninės rinkos pagrindas. Kelias į Europos gigabitinę visuomenę“ (1)(Gigabitinės visuomenės strategija) išdėstyti 2025 m. strateginiai tikslai, kuriais siekiama optimizuoti investicijas į skaitmeninio ryšio infrastruktūrą. Direktyva (ES) 2018/XXX (Europos elektroninių ryšių kodeksu) siekiama, inter alia, sukurti reglamentavimo aplinką, kurioje būtų skatinamos privačiosios investicijos į skaitmeninio ryšio tinklus. Vis dėlto yra aišku, kad dėl įvairių veiksnių, kaip antai atokumo ir teritorinių ar geografinių ypatumų , pavyzdžiui, atokiausiuose regionuose , mažo gyventojų tankumo, įvairių socialinių ir ekonominių veiksnių tinklų diegimas komerciniu požiūriu nebus komerciniu požiūriu perspektyvus daugelyje Sąjungos sričių. Todėl programa turėtų būti pritaikyta taip, kad padėtų įgyvendinti šiuos Gigabitinės visuomenės strategijoje nustatytus strateginius tikslus, papildytų paramą, teikiamą diegiant itin didelio pralaidumo tinklus pagal kitas programas, visų pirma finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo ir „InvestEU“ fondo; |
Paaiškinimas
Atokiausi regionai yra tipinis tokios padėties pavyzdys, tai pripažįstama SESV 349 straipsnyje; šie regionai susiduria su daugeliu kliūčių (didelis atokumas, izoliuotumas, mažumas, sunkios topografinės ir klimato sąlygos), kurios trukdo jų vystymuisi, nes yra nuolatinio ir kumuliacinio pobūdžio.
3 pakeitimas
28 konstatuojamoji dalis
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
siekiant užtikrinti būtiną perteklių tokiai svarbiai infrastruktūrai ir padidinti Sąjungos skaitmeninių tinklų pajėgumą ir atsparumą, reikia įdiegti magistralinius elektroninių ryšių tinklus, taip pat naudojant jūrinius kabelius, jungiančius Europos teritorijas su trečiosiomis valstybėmis kituose žemynuose arba Europos salas ar užjūrio teritorijas su žemynu. Vis dėlto tokie projektai be viešosios paramos dažnai yra komerciniu požiūriu neperspektyvūs; |
siekiant užtikrinti būtiną perteklių tokiai svarbiai infrastruktūrai ir padidinti Sąjungos skaitmeninių tinklų pajėgumą ir atsparumą, reikia įdiegti magistralinius elektroninių ryšių tinklus, taip pat naudojant jūrinius kabelius, jungiančius Europos teritorijas su trečiosiomis valstybėmis kituose žemynuose arba Europos salas ar atokiausius regionus su žemynu. Vis dėlto tokie projektai be viešosios paramos dažnai yra komerciniu požiūriu neperspektyvūs; |
Paaiškinimas
Dėl ypatingos atokiausių regionų padėties, kurie yra nutolę nuo Europos žemyno, tačiau netoli kitų žemynų, ši problema yra dar opesnė.
4 pakeitimas
2 straipsnio h punktas
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
|
Paaiškinimas
Reikia skatinti kuriant tarpvalstybinius projektus naudotis ETBG. Be to, tam tikriems projektams skiriamas tik vietos ir regionų valdžios institucijų finansavimas. Taigi jos taip pat turi išmanyti, kaip pateikti prašymus dėl ES finansavimo.
5 pakeitimas
3 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktis
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
|
6 pakeitimas
3 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktai
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||||||
|
Konkretūs Programos tikslai: |
Konkretūs Programos tikslai: |
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
|
||||||||
|
|
||||||||
|
|
Paaiškinimas
3 straipsnio 2 dalyje turi būti nurodytas ypatingas atokiausių regionų atvejis, kaip tai numatyta šiuo metu galiojančio 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių 10 straipsnyje (Bendrieji prioritetai).
7 pakeitimas
4 straipsnio 8 dalis
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
8. 30 % iš Sanglaudos fondo pervedamų sumų taps nedelsiant prieinamos visoms valstybėms narėms, atitinkančioms finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, transporto infrastruktūros projektams finansuoti pagal šį reglamentą, pirmenybę teikiant tarpvalstybinėms ir trūkstamoms jungtims. Iki 2023 m. gruodžio 31 d., vykdant finansavimo reikalavimus atitinkančių projektų atranką, laikomasi nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondą , atsižvelgiant į 70 % pervestų išteklių . Nuo 2024 m. sausio 1 d. programai pervestos lėšos, kurios nebuvo skirtos transporto infrastruktūros projektui, yra prieinamos visoms valstybėms narėms, atitinkančioms finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, transporto infrastruktūros projektams finansuoti pagal šį reglamentą. |
8. Dėl iš Sanglaudos fondo pervedamų sumų : iki 2023 m. gruodžio 31 d., vykdant finansavimo reikalavimus atitinkančių projektų atranką, laikomasi nacionalinių asignavimų pagal Sanglaudos fondą. Nuo 2024 m. sausio 1 d. programai pervestos lėšos, kurios nebuvo skirtos transporto infrastruktūros projektui, yra prieinamos visoms valstybėms narėms, atitinkančioms finansavimo iš Sanglaudos fondo reikalavimus, transporto infrastruktūros projektams finansuoti pagal šį reglamentą, pirmenybę teikiant tarpvalstybinėms jungtims, trūkstamoms jungtims ir atokiausiuose regionuose vykdomiems projektams . Iš Sanglaudos fondo lėšos pervedamos valstybių narių naudojimui atsižvelgiant į nacionalines kvotas. |
Paaiškinimas
Iš Sanglaudos fondo pervedami ištekliai yra vienas iš svarbiausių EITP aspektų. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad labai sumažinti bendri Sanglaudos fondo asignavimai, valstybių narių paramos gavėjų miestai ir regionai negalės rizikuoti patirti papildomų biudžeto nuostolių. Tačiau būtina, kad visas biudžetas būtų išnaudotas iki programavimo laikotarpio pabaigos.
8 pakeitimas
4 straipsnio 9 dalis
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai valstybių narių prašymu gali būti perskirti programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento [62 straipsnio 1 dalies a punktą] arba netiesiogiai pagal to paties straipsnio c punktą. Kai įmanoma, tie ištekliai panaudojami atitinkamos valstybės narės labui . |
Pagal pasidalijamojo valdymo principą valstybėms narėms skirti ištekliai , kuriuos galima perskirti pagal Reglamento (ES) XX (Bendrųjų nuostatų reglamento) 21 straipsnį, valdymo institucijos prašymu ir pasikonsultavus su vietos ir (arba) regionų valdžios institucijomis, gali būti perskirti programai. Komisija tuos išteklius naudoja tiesiogiai pagal Finansinio reglamento [62 straipsnio 1 dalies a punktą] arba netiesiogiai pagal to paties straipsnio 1 dalies c punktą. Šie ištekliai panaudojami atitinkamos valdymo institucijos geografinėje vietovėje. |
Paaiškinimas
Programai perskirtus išteklius turėtų naudoti valdymo institucija, kuri nusprendė išteklius perkelti. Toks požiūris leis išsaugoti išteklių skyrimą atskiroms teritorijoms ir tikslingesnį išteklių naudojimą atsižvelgiant į dabartinius regionų ir valstybių narių poreikius.
9 pakeitimas
Naujas straipsnis po 5 straipsnio
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
|
TEN-T tinklų pritaikymas kariniam mobilumui 1. Europos infrastruktūros tinklų priemonė turi padėti kurti dvejopos paskirties civiliniam ir kariniam naudojimui pritaikytą prioritetinį transporto infrastruktūros tinklą. 2. Pagal šį tikslą remiami projektai yra įgyvendinami visame TEN-T tinkle. 3. Dvejopos paskirties civilinė ir karinė infrastruktūra turi atitikti technines TEN-T ir karines specifikacijas ir reaguoti į realų – esamą ar galimą – poreikį. 4. Pagal šį tikslą finansuota infrastruktūra negalės būti naudojama tik kariniams tikslams, išskyrus išimtines aplinkybes ir ribotą laikotarpį ir visuomet garantuojant žmonių, paslaugų, prekių ir pačios infrastruktūros saugumą. 5. Veiksmai, susiję su infrastruktūros pritaikymu dvejopam civiliniam ir kariniam naudojimui remiami tik pagal šį tikslą. 6. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. Komisija priima deleguotuosius aktus, išsamiai išdėstydama Tarybos nustatytas technines specifikacijas, būtinas dvejopos paskirties civiliniam ir kariniam naudojimui, prioritetinių projektų, kuriuos būtų galima finansuoti pagal šį tikslą, sąrašą ir tinkamumo finansuoti bei atrankos taisykles. Komisija užtikrina nuoseklų ir subalansuotą geografinį šios infrastruktūros paskirstymą. |
Paaiškinimas
Atsižvelgiant į šiam tikslui skirtą biudžetą, turi būti išsamiai aprašytos taisyklės.
10 pakeitimas
7 straipsnio 1 dalis
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
Tarpvalstybiniuose atsinaujinančiosios energijos srities projektuose dalyvauja bent dvi valstybės narės ir jie yra įtraukti į bendradarbiavimo susitarimą arba bet kokį kitą susitarimą tarp valstybių narių ir (arba) valstybių narių ir trečiųjų valstybių, kaip nurodyta Direktyvos 2009/28/EB 6, 7, 9 arba 11 straipsniuose. Tie projektai nustatomi laikantis šio reglamento priedo IV dalyje išdėstytų kriterijų ir tvarkos. |
Tarpvalstybiniuose atsinaujinančiosios energijos srities projektuose dalyvauja bent dvi valstybės narės , ETBG arba du atokiausi regionai ir jie yra įtraukti į bendradarbiavimo susitarimą arba bet kokį kitą susitarimą tarp valstybių narių , vietos ar regionų valdžios institucijų ir atokiausių regionų ir (arba) valstybių narių ir trečiųjų valstybių, kaip nurodyta Direktyvos 2009/28/EB 6, 7, 9 arba 11 straipsniuose. Tie projektai nustatomi laikantis šio reglamento priedo IV dalyje išdėstytų kriterijų ir tvarkos. |
11 pakeitimas
8 straipsnio 3 dalies d punktas
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
3. Nepažeidžiant 13 straipsnyje nustatytų skyrimo kriterijų, pirmenybė skiriant finansavimą nustatoma atsižvelgiant į šiuos kriterijus: |
3. Nepažeidžiant 13 straipsnyje nustatytų skyrimo kriterijų, pirmenybė skiriant finansavimą nustatoma atsižvelgiant į šiuos kriterijus: |
||||
|
(…) |
(…) |
||||
|
|
||||
|
(…) |
(…) |
Paaiškinimas
Tarp atokiausių regionų ir žemyninės Europos yra didelis atstumas, tačiau jie yra netoli kaimyninių trečiųjų šalių, todėl būtina kurti tinklus, įskaitant jūriniais kabeliais, siekiant sumažinti jų izoliuotumą.
12 pakeitimas
9 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktis
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
|
13 pakeitimas
9 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktis
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
|
14 pakeitimas
9 straipsnio 2 dalies a punkto iii papunktis
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
|
Paaiškinimas
Manome, kad salų problemoms spręsti ES institucijos turėtų taikyti diferencijuotą požiūrį, panašų į taikomą atokiausiems regionams, nes pagrindinė problema kyla ne dėl atstumo, o dėl teritorinio atskyrimo.
Oro uostai – labai svarbi priemonė atokiausių regionų vystymuisi ir kartais veiksmingiausias būdas integruoti juos į Sąjungos transporto tinklus.
15 pakeitimas
9 straipsnio 2 ir 4 dalys
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||||||
|
2. Toliau nurodyti transporto sektoriaus veiksmai atitinka reikalavimus Sąjungos finansinei pagalbai gauti pagal šį reglamentą: |
2. Toliau nurodyti transporto sektoriaus veiksmai atitinka reikalavimus Sąjungos finansinei pagalbai gauti pagal šį reglamentą: |
||||||||
|
|
||||||||
|
(…) |
(…) |
||||||||
|
|
||||||||
|
(…) |
(…) |
||||||||
|
|
||||||||
|
(…) |
(…) |
||||||||
|
|
||||||||
|
|
|
||||||||
|
(…) |
(…) |
||||||||
|
4. Toliau nurodyti skaitmeninės ekonomikos sektoriaus veiksmai atitinka reikalavimus Sąjungos finansinei pagalbai gauti pagal šį reglamentą: |
4. Toliau nurodyti skaitmeninės ekonomikos sektoriaus veiksmai atitinka reikalavimus Sąjungos finansinei pagalbai gauti pagal šį reglamentą: |
||||||||
|
(…) |
(…) |
||||||||
|
|
||||||||
|
(…) |
(…) |
16 pakeitimas
9 straipsnio 4 dalies b punktas
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
4. Toliau nurodyti skaitmeninės ekonomikos sektoriaus veiksmai atitinka reikalavimus Sąjungos finansinei pagalbai gauti pagal šį reglamentą: |
4. Toliau nurodyti skaitmeninės ekonomikos sektoriaus veiksmai atitinka reikalavimus Sąjungos finansinei pagalbai gauti pagal šį reglamentą: |
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
Priedo V dalyje pateiktas preliminarus reikalavimus atitinkančių skaitmeninės ekonomikos sektoriaus projektų sąrašas. |
Priedo V dalyje pateiktas preliminarus reikalavimus atitinkančių skaitmeninės ekonomikos sektoriaus projektų sąrašas. |
17 pakeitimas
10 straipsnio 2 dalis
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
Kiekvieno – transporto, energetikos ar skaitmeninės ekonomikos – sektoriaus veiksmai, atitinkantys 9 straipsnio reikalavimus, gali apimti pagalbinius elementus, kurie gali būti nesusiję su reikalavimus atitinkančiais veiksmais, kaip numatyta atitinkamai 9 straipsnio 2, 3 arba 4 dalyje, jeigu jie atitinka visus šiuos reikalavimus: |
Kiekvieno – transporto, energetikos ar skaitmeninės ekonomikos – sektoriaus veiksmai, atitinkantys 9 straipsnio reikalavimus, gali apimti pagalbinius elementus, kurie gali būti susiję arba nesusiję su reikalavimus atitinkančiais veiksmais, kaip numatyta atitinkamai 9 straipsnio 2, 3 arba 4 dalyje, jeigu jie atitinka visus šiuos reikalavimus: |
Paaiškinimas
Turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos sinergijai. Be to, 2 dalyje siūlomas mechanizmas turi sudaryti galimybę įtraukti kito EITP sektoriaus reikalavimus atitinkančius veiksmus į konkretaus sektoriaus kvietimą teikti pasiūlymus. Kvietimuose teikti konkrečius pasiūlymus dėl mišrių projektų bus remiami projektai, kurių sektorių derinys būtų didesnis nei 20–80 %
18 pakeitimas
11 straipsnio 2 dalies b punktas
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
|
Paaiškinimas
EITP neturėtų naudotis ne Europos įmonės, vykdančios veiklą Sąjungos teritorijoje.
19 pakeitimas
11 straipsnio 5 dalis
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
5. 19 straipsnyje nurodytose darbo programose gali būti numatyta, kad reikalavimus atitinka tik tie pasiūlymai, kuriuos pateikė viena ar kelios valstybės narės arba, jei atitinkamos valstybės narės sutinka, tarptautinės organizacijos, bendrosios įmonės arba valstybinės arba privačios įmonės arba įstaigos. |
|
Paaiškinimas
Tvirtinimo procedūrą paliekant valstybių narių žiniai nebūtų prisidedama prie administracinio supaprastinimo, kurį remia Europos regionų komitetas.
20 pakeitimas
12 straipsnis
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento [VIII] antraštinę dalį. |
Programos dotacijos skiriamos ir valdomos pagal Finansinio reglamento [VIII] antraštinę dalį. |
||||
|
|
1. Projektų atrankos procesą sudaro du etapai:
2. Komisija paskelbia kvietimus teikti pasiūlymus likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki konkurso pradžios. Projektų rengėjai turi ne mažiau kaip vieną mėnesį pirmajam dokumentų rinkiniui pateikti. Europos Komisija per vieną mėnesį įvertina dokumentų tinkamumą. Tada projektų rengėjai turi ne mažiau kaip tris mėnesius visam dokumentų rinkiniui pateikti. |
Paaiškinimas
Reikėtų supaprastinti EITP įgyvendinimą stengiantis projektų rengėjų neapkrauti brangiai kainuojančių ir daug laiko atimančių išsamių dokumentų rinkinių rengimu, jei jie neatitinka kvietimų teikti pasiūlymus sąlygų. Be to, projektų rengėjai turi turėti laiko išnagrinėti kvietimą teikti pasiūlymus ir parengti visą dokumentų rinkinį.
21 pakeitimas
13 straipsnio 1 dalis
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
Skyrimo kriterijai nustatomi 19 straipsnyje nurodytose darbo programose ir kvietimuose teikti pasiūlymus, kiek įmanoma atsižvelgiant į šiuos elementus: |
Skyrimo kriterijai nustatomi 19 straipsnyje nurodytose darbo programose ir kvietimuose teikti pasiūlymus, kiek įmanoma atsižvelgiant į šiuos elementus: |
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
|
||||
|
|
|
||||
|
|
|
22 pakeitimas
14 straipsnio 2 dalies a punktas
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
vykdant darbus, susijusius su 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytais konkrečiais tikslais, Sąjungos finansinės pagalbos suma neviršija 30 % visų tinkamų finansuoti išlaidų. Bendro finansavimo normas galima padidinti ne daugiau kaip iki 50 % su tarpvalstybinėmis jungtimis susijusiems veiksmams šios dalies c punkte nustatytomis sąlygomis, telematikos priemonių sistemų rėmimo veiksmams, naujųjų technologijų ir inovacijų rėmimo veiksmams, infrastruktūros saugumo didinimo rėmimo veiksmams pagal taikytinus Sąjungos teisės aktus ir veiksmams atokiausiuose regionuose; |
vykdant darbus, susijusius su 3 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytais konkrečiais tikslais, Sąjungos finansinės pagalbos suma neviršija 30 % visų tinkamų finansuoti išlaidų. Bendro finansavimo normas galima padidinti ne daugiau kaip iki 50 % su tarpvalstybinėmis jungtimis susijusiems veiksmams šios dalies c punkte nustatytomis sąlygomis, veiksmams, susijusiems su kliūtimis ir trūkstamomis pagrindinio tinklo jungtimis, veiksmams, kuriais remiami jūrų greitkeliai, veiksmams, kuriais remiama pagrindinio ir visuotinio tinklo jūrų ir upių laivyba, įskaitant veiksmus uostuose ir susisiekimą su toliau nuo pakrantės esančiomis teritorijomis, miestų transporto mazgams, platformoms, daugiarūšio transporto jungtims ir galutinės paskirties atkarpoms, telematikos priemonių sistemų rėmimo veiksmams, naujųjų technologijų ir inovacijų rėmimo veiksmams, infrastruktūros saugumo didinimo rėmimo veiksmams pagal taikytinus Sąjungos teisės aktus ir veiksmams salų ir atokiausiuose regionuose; |
Paaiškinimas
Šis pakeitimas dera su Komisijos pasiūlymu įterpti jūrų jungtis į pagrindinio tinklo koridorius. Be to, norint pasiekti ES tikslus aplinkos ir klimato politikos srityse, jūrų transportą reikėtų paremti iš esmės.
23 pakeitimas
14 straipsnio 5 dalis
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
Didžiausia bendro finansavimo norma, taikytina pagal 10 straipsnyje nurodytas tarpsektorines darbo programas atrinktiems veiksmams, atitinka didžiausią maksimalią bendro finansavimo normą, taikytiną atitinkamiems sektoriams. |
Didžiausia bendro finansavimo norma, taikytina pagal 10 straipsnyje nurodytas tarpsektorines darbo programas atrinktiems veiksmams, atitinka didžiausią maksimalią bendro finansavimo normą, taikytiną atitinkamiems sektoriams , padidintą 10 % Pagal 10 straipsnio 2 dalyje nurodytą mechanizmą remiami veiksmai finansuojami nustatant bendro finansavimo normą, atitinkančią pagrindinį sektorių, įskaitant papildomas išlaidas. |
Paaiškinimas
Reikėtų skatinti sinergiją, taip pat finansiškai. Siekiant supaprastinimo, 10 straipsnio 2 dalyje numatytam mechanizmui turėtų būti taikoma viena bendro finansavimo norma.
24 pakeitimas
15 straipsnio a punktas
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
Be Finansinio reglamento [186] straipsnyje nustatytų kriterijų, taikomi šie tinkamų finansuoti išlaidų kriterijai: |
Be Finansinio reglamento [186] straipsnyje nustatytų kriterijų, taikomi šie tinkamų finansuoti išlaidų kriterijai: |
||||
|
|
Paaiškinimas
Siūloma 15 straipsnio a punkte pateikti konkrečią nuorodą į specifinę atokiausių regionų padėtį.
25 pakeitimas
16 straipsnio 2 dalis
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
2. 1 dalyje nurodytų dotacijų naudojimas gali būti įgyvendinamas skelbiant specialiuosius kvietimus teikti pasiūlymus. |
2. 1 dalyje nurodytų dotacijų naudojimas yra įgyvendinamas visuose kvietimuose teikti pasiūlymus ir skelbiant specialiuosius kvietimus teikti pasiūlymus ir neturi viršyti 10 % bendro EITP finansinio paketo . |
Paaiškinimas
Turi būti skatinamos mišraus finansavimo derinimo operacijos, kai projekto rengėjas nori jomis pasinaudoti. Tačiau dotacijos turi likti pagrindine EITP finansavimo priemone.
26 pakeitimas
17 straipsnio 2 dalis ir nauja 3 dalis
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
|
3. Pagal šį straipsnį susigrąžintos lėšos turi būti pakartotinai naudojamos kitose EITP darbo programose; šios lėšos bus paskirstytos atsižvelgiant į sutartą nacionalinį finansinį paketą. |
Paaiškinimas
Pagal DFP Europos infrastruktūros tinklų priemonei skirtos lėšos turi būti paliktos EITP. Šių lėšų paskirstymas atsižvelgiant į sutartą nacionalinį paketą yra paskata valstybėms narėms ir kiekvieno projekto pagrindiniams rangovams be reikalo netrukdyti priimti sprendimą dėl būsimo projekto baiminantis prarasti finansinę paramą. Be to, tokia priemonė leistų labiau subalansuoti geografinį lėšų paskirstymą tarp ES valstybių narių.
27 pakeitimas
19 straipsnis
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
1. Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas darbo programas. Kai taikoma, darbo programose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma. |
1. Programa įgyvendinama vykdant Finansinio reglamento 110 straipsnyje nurodytas darbo programas. Kai taikoma, darbo programose nustatoma bendra derinimo operacijoms rezervuota suma. |
|
2. Komisija darbo programas priima įgyvendinimo aktu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 22 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. |
2. Europos Komisija pateikia preliminarų darbo programų tvarkaraštį, kuriame nurodomas šių programų biudžetas ir prioritetai visu programavimo laikotarpiu. |
|
|
3. Komisija darbo programas priima įgyvendinimo aktu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis šio reglamento 22 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. |
Paaiškinimas
Pagal DFP Europos infrastruktūros tinklų priemonei skirtos lėšos turi būti paliktos EITP.
28 pakeitimas
23 straipsnis
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
Komisijai pagal šio reglamento 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais: |
Komisijai pagal šio reglamento 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais: |
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
||||
|
|
|
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1316/2013 ir (ES) Nr. 283/2014,
(COM(2018) 438 final) 2 dalis
29 pakeitimas
Priedas, III dalis, 1 lentelė
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
Pagrindinio tinklo koridorius „Atlanto vandenynas“ Išdėstymas |
Pagrindinio tinklo koridorius „Atlanto vandenynas“ Išdėstymas |
|
Gijón – León – Valladolid |
Gijón – León – Palencia – Valladolid |
|
A Coruña – Vigo – Orense – León |
A Coruña – Vigo – Orense – Ponferrada – Astorga – León – Palencia-Venta de Baños |
|
Zaragoza – Pamplona/Logroño – Bilbao |
Zaragoza–Pamplona/Logroño–Bilbao (Y vasca) |
|
|
Bordeaux – Dax – Vitoria/Gasteiz Bordeaux – Toulouse |
|
Tenerife/Gran Canaria – Huelva/Sanlúcar de Barrameda – Sevilla – Córdoba |
Tenerife/Gran Canaria – Huelva/Sanlúcar de Barrameda – Sevilla – Córdoba |
|
Algeciras – Bobadilla – Madrid |
Algeciras – Bobadilla – Madrid |
|
Sines/Lisboa – Madrid – Valladolid |
Sines/Lisboa – Madrid – Valladolid |
|
Lisboa – Aveiro – Leixões/Porto – Douro |
Lisboa – Aveiro – Leixões/Porto – Douro |
|
Aveiro – Valladolid – Vitoria-Gasteiz – Bergara – Bilbao/Bordeaux – Tours – Paris – Le Havre/Metz – Mannheim/Strasbourg |
Aveiro – Valladolid – Vitoria-Gasteiz – Bergara – Bilbao/Bordeaux– Tours – Paris – Le Havre/Metz – Mannheim/Strasbourg |
|
|
Shannon Foynes – Dublin – Cork – Le Havre– Rouen – Paris |
|
Saint Nazaire – Nantes – Tours |
Dublin – Cork – Saint Nazaire – Nantes – Tours |
Paaiškinimas
Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES turės daug pasekmių, įskaitant didelį poveikį Airijos integracijai į TEN-T pagrindinio tinklo koridorių tinklą, nes Airija yra priklausoma tik nuo jungčių per Jungtinę Karalystę. Be to, jūrų jungtys į Atlanto koridoriaus pagrindinio tinklo uostus ir kai kuriuos visuotinio tinklo uostus turėtų būti įtrauktos į koridorių žemėlapį. Į pagrindinio tinklo prioritetinius koridorius integravus jungtį tarp Viduržemio jūros koridoriaus ir Atlanto vandenyno koridoriaus gali pagerėti šių dviejų koridorių socialiniai ir ekonominiai rezultatai sudarydami sąlygas infrastruktūros plėtrai ir jų naudojimui. Tai taip pat suteiktų galimybę sujungti Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno uostus ašyje Bordo–Tulūza–Narbonas. Be to, šis pasiūlymas yra didžiojo pietvakarių projekto dalis. Pagal šį projektą tiesiamos dvi greitųjų geležinkelių linijos, turinčios bendrą atkarpą nuo Bordo iki Tulūzos ir nuo Bordo iki Ispanijos.
Zaragoza-Pamplona-Y vasca linija būtų taip pat tikslinga, nes ji sujungtų Atlanto vandenyno ir Viduržemio jūros koridorius, sudarant prieigą prie Bilbao uosto. Prancūzija turėtų atnaujinti Bordeaux-Dax-Vitoria jungtį tiek keleiviams, tiek siekiant pašalinti kliūtis krovinių vežimui (Irun-Hendaia, Bordo variantas).
Galiausiai, reikia įtraukti šias galimas didelės strateginės svarbos ar didelio būsimo potencialo vietoves ir logistikos platformas, esančias periferiniuose regionuose, kuriuose vis dar reikia sukurti didelę dalį pagrindinės infrastruktūros siekiant pagerinti jų prieinamumą ir jungtis, visų pirma su uostais.
30 pakeitimas
Priedas, III dalis, 3 lentelė
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
Pagrindinio tinklo koridorius „Viduržemio jūra“ Išdėstymas |
Pagrindinio tinklo koridorius „Viduržemio jūra“ Išdėstymas |
|
Algeciras – Bobadilla – Madrid – Zaragoza – Tarragona |
Algeciras – Bobadilla – Madrid – Zaragoza – Sagunto/ Tarragona |
|
|
Madrid – Albacete – Valencia |
|
Sevilla – Bobadilla – Murcia |
Sevilla – Bobadilla – Almería – Murcia |
|
Cartagena – Murcia – Valencia – Tarragona/Palma de Mallorca – Barcelona |
Cartagena – Murcia – Valencia – Tarragona/Palma de Mallorca – Barcelona |
|
Tarragona – Barcelona – Perpignan – Marseille – Genova/Lyon – Torino – Novara – Milano – Bologna/Verona – Padova – Venezia – Ravenna/Trieste/Koper – Ljubljana – Budapest |
Tarragona /Palma de Mallorca – Barcelona – Perpignan – Marseille – Genova/Lyon – Torino – Novara – Milano – Bologna/Verona – Padova – Venezia – Ravenna/Trieste/Koper – Ljubljana – Budapest |
|
|
Alcúdia — Ciudadela — Toulon — Ajaccio— Bastia — Porto Torres — Cagliari — Palerme Toulouse – Narbonne |
|
Ljubljana/Rijeka – Zagreb – Budapest – Frontière UA |
Ljubljana/Rijeka – Zagreb – Budapest – Frontière UA |
Paaiškinimas
Į pagrindinio tinklo prioritetinius koridorius integravus jungtį tarp Viduržemio jūros koridoriaus ir Atlanto vandenyno koridoriaus gali pagerėti šių dviejų koridorių socialiniai ir ekonominiai rezultatai sudarydami sąlygas infrastruktūros plėtrai ir jų naudojimui. Tai taip pat suteiktų galimybę sujungti Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno uostus ašyje Bordo–Tulūza–Narbonas.
31 pakeitimas
Priedas, III dalis, 4 lentelė
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
Pagrindinio tinklo koridorius „Šiaurės jūra – Viduržemio jūra“ |
Pagrindinio tinklo koridorius „Šiaurės jūra – Viduržemio jūra“ |
|
Išdėstymas |
Išdėstymas |
|
Belfast – Dublin – Shannon Foynes/Cork |
Belfast – Dublin – Shannon Foynes/Cork |
|
|
Dublin – Cork – Calais – Zeebruge – Antwerpen – Rotterdam Shannon Foynes – Dublin – Rosselare – Waterford – Cork – Brest – Roscoff – Cherbourg – Caen – Le Havre – Rouen – Paris |
|
Glasgow/Edinburgh – Liverpool/Manchester – Birmingham |
Glasgow/Edinburgh–Liverpool/Manchester–Birmingham |
|
Birmingham – Felixstowe/London/Southampton |
Birmingham – Felixstowe/London/Southampton |
|
London – Lille – Brussel/Bruxelles |
London – Lille – Brussel/Bruxelles |
|
Amsterdam – Rotterdam – Antwerpen – Brussel/Bruxelles – Luxembourg |
Amsterdam – Rotterdam – Antwerpen – Brussel/Bruxelles – Luxembourg |
|
Luxembourg – Metz – Dijon – Macon – Lyon – Marseille |
Luxembourg – Metz – Dijon – Macon – Lyon – Marseille |
|
Luxembourg – Metz – Strasbourg – Basel |
Luxembourg – Metz – Strasbourg – Basel |
|
Antwerpen/Zeebrugge – Gent – Dunkerque/Lille – Paris |
Antwerpen/Zeebrugge – Gent – Dunkerque/Lille – Paris |
Paaiškinimas
Šiame pakeitime atsižvelgiama į Europos Komisijos pasiūlymą iš dalies pakeisti EITP reglamentą, jei Jungtinė Karalystė pasitrauktų be susitarimo; pakeitimu taip pat siekiama įtraukti visuotinio ir pagrindinio tinklo uostus.
32 pakeitimas
Priedas, III dalis, 9 lentelė
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
Pagrindinio tinklo koridorius „Skandinavija – Viduržemio jūra“ |
Pagrindinio tinklo koridorius „Skandinavija – Viduržemio jūra“ |
|
Išdėstymas |
Išdėstymas |
|
Rusijos siena–Hamina/Kotka–Helsinki–Turku/Naantali–Stockholm–Örebro–Malmö |
Rusijos siena–Hamina/Kotka–Helsinki–Turku/Naantali–Stockholm–Örebro–Malmö |
|
Narvik/Oulu–Luleå–Umeå–Stockholm |
Narvik/Oulu – Luleå – Umeå – Gävle – Stockholm – Örebro |
|
|
Stockholm – Örebro – Oslo |
|
Oslas–Geteborgas–Malmė–Treleborgas |
Oslas–Geteborgas–Malmė–Treleborgas |
|
Malmö–København–Fredericia–Aarhus–Aalborg–Hirtshals/Frederikshavn |
Malmö – København – Fredericia – Aarhus – Aalborg – Hirtshals/Frederikshavn |
|
København–Kolding/Lübeck–Hamburg–Hannover |
København – Kolding/Lübeck – Hamburg – Hannover |
|
Bremerhaven–Bremen–Hannover–Nürnberg |
Bremerhaven – Bremen – Hannover – Nürnberg |
|
Rostock–Berlin–Leipzig–München |
Rostock – Berlin – Leipzig – München |
|
Nürnberg–München–Innsbruck–Verona–Bologna–Ancona/Firenze |
Nürnberg – München – Innsbruck – Verona – Bologna – Ancona/Firenze |
|
Livorno/La Spezia–Firenze–Roma–Napoli–Bari–Taranto–Valletta |
Livorno/La Spezia – Firenze – Roma – Napoli – Bari – Taranto – Valletta |
33 pakeitimas
Priedas, III dalis, 2 punktas Iš anksto nustatytos visuotinio tinklo atkarpos
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
Tarpvalstybinės visuotinio tinklo atkarpos, nurodytos šio reglamento 9 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje, visų pirma yra šios atkarpos: |
Tarpvalstybinės visuotinio tinklo atkarpos, nurodytos šio reglamento 9 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktyje , ir esamos tarpvalstybinės geležinkelių transporto jungtys bei trūkstamos jungtys prie ES vidaus sienų , visų pirma yra šios atkarpos: |
Paaiškinimas
Šiuo papildymu norima užtikrinti jungtis tarp TEN koridorių, nors oficialiai tai nepatenka į visuotinį tinklą (pvz., trūkstamos jungtys).
34 pakeitimas
Priedo V dalis
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
||||
|
|
||||
|
(…) |
(…) |
||||
|
|
||||
|
|
|
Paaiškinimas
Svarbu užtikrinti, kad skaitmeninių ryšių infrastruktūros plėtros veiksmai atokiausiuose regionuose būtų laikomi prioritetiniais.
Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Sąjungos iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1316/2013
COM(2018) 568 final, 1 dalis
35 pakeitimas
6 konstatuojamoji dalis
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
siekiant išvengti koridoriaus „Šiaurės jūra – Viduržemio jūra“ padalijimo į dvi atskiras, tarpusavyje nesujungtas dalis ir užtikrinti Airijos sujungiamumą su žemynine Europos dalimi, į pagrindinio tinklo koridorių „Šiaurės jūra – Viduržemio jūra“ reikėtų įtraukti jūrų jungtis tarp pagrindinių Airijos uostų ir pagrindinių Belgijos bei Nyderlandų uostų; |
|
Paaiškinimas
Keletas Prancūzijos uostų (Havro, Diunkerko, Kalė) yra pagrindinio tinklo uostai, įtraukti į Atlanto vandenyno ir Šiaurės jūros – Viduržemio jūros koridorius. Nėra priežasties į juos neatsižvelgti.
36 pakeitimas
Priedas
|
Komisijos siūlomas tekstas |
RK pakeitimas |
|
I priedo I dalies 2 punkto „Pagrindinio tinklo koridoriai“ skirsnyje „Šiaurės jūra – Viduržemio jūra“ po eilutės „Belfast–Baile Átha Cliath/Dublin–Corcaigh/Cork“ įterpiama ši eilutė : |
I priedo I dalies 2 punkto „Pagrindinio tinklo koridoriai“ skirsnyje „Šiaurės jūra – Viduržemio jūra“ po eilutės „Belfast–Baile Átha Cliath/Dublin–Corcaigh/Cork“ įterpiamos šios eilutė s: |
|
„Baile Átha Cliath/Dublin/Corcaigh/Cork–Zeebrugge/Antwerpen/Rotterdam“. |
„Baile Átha Cliath/Dublin/Corcaigh/Cork– Calais/Dunkerque– Zeebrugge/Antwerpen/Rotterdam“. |
|
|
„ Shannon Foynes – Dublin – Rosselare – Waterford – Cork – Brest – Roscoff – Cherbourg – Caen – Le Havre – Rouen – Paris “. I priedo I dalies 2 punkto „Pagrindinio tinklo koridoriai“ skirsnyje „Atlanto vandenynas“ po eilutės „Aveiro – Valladolid – Vitoria-Gasteiz – Bergara – Bilbao/Bordeaux – Tours – Paris – Le Havre/Metz – Mannheim/Strasbourg“ įterpiama ši eilutė: „Shannon Foynes – Dublin – Cork – Le havre – Rouen – Paris“ I priedo I dalies 2 punkto („Pagrindinio tinklo koridoriai“ skirsnyje „Atlanto vandenynas“, eilutė „Saint Nazaire – Nantes – Tours“ iš dalies keičiama taip: „Dublin – Cork – Saint Nazaire – Nantes – Tours“ |
Paaiškinimas
Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES turės daug pasekmių, įskaitant didelį poveikį Airijos integracijai į TEN-T pagrindinio tinklo koridorių tinklą. Jūrų jungtys į pagrindinio tinklo uostus turėtų būti įtrauktos į koridorių žemėlapį.
II. POLITINĖS REKOMENDACIJOS
EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS
Bendrosios rekomendacijos
|
1. |
primena, kad patikimos, šiuolaikiškos, tvarios ir veiksmingos transporto, energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūros Europos politika, kurią padeda įgyvendinti transeuropiniai tinklai (TEN), yra ypač svarbi siekiant stiprinti visų Sąjungos regionų, įskaitant atokius ir salų regionus bei regionus, kurie susiduria su demografiniais iššūkiais, ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir prisideda prie tinkamo vidaus rinkos veikimo ir yra būtina siekiant daugelio kitų ES politikos sričių tikslų, pavyzdžiui, klimato ir aplinkos apsaugos; |
|
2. |
atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios RK pastabos dėl 2013 m. sukurtos Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP), ypač pateiktos nuomonėje 1531/2017 „EITP ateitis transporto sektoriuje“, priimtoje 2017 m. spalio 10 d., vis dar yra aktualios; |
|
3. |
mano, kad miestų ir regionų, atsakingų už judumo plėtros ir valdymo bei viešojo transporto politiką jų teritorijoje, nuomonė turi būti atidžiai išklausyta; |
|
4. |
pripažįsta, kad Komisijos pasiūlymas atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus. Pagrindinis pasiūlymo tikslas – sukurti transeuropinį transporto tinklą. Todėl Europos Sąjungos lygmuo yra tinkamiausias šiam tikslui įgyvendinti; |
|
5. |
atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. 72 % Europos gyventojų gyveno miestuose. Užtikrinti šiems žmonėms galimybę naudotis saugiu, efektyviu ir tvariu miesto transportu yra vienas pagrindinių uždavinių. EITP gali padėti pereinamuoju laikotarpiu ir sumažinti spūstis, taršą ir kelių eismo įvykių skaičių. Geriau sujungti įvairias transporto rūšis ir užtikrinti sklandų judėjimą miestų zonose yra labai svarbu siekiant iki 2030 m. sukurti pagrindinį tinklą, o ne vėliau kaip 2050 m. – visuotinį tinklą. Pirmenybė turėtų būti teikiama pastangoms užtikrinti daugiarūšį miesto transportą; |
|
6. |
primena, kad Europos Sąjungoje yra daug senos jūrų bei upių kelių infrastruktūros, kurią reikia modernizuoti ir plėtoti. Šios dvi transporto rūšys yra vienas iš kelių perkrovos mažinimo sprendimų, būtinas siekiant mažinti sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro; |
|
7. |
pripažįsta, kad transporto sektorius sukuria beveik pusę viso Europoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Tai vienintelis sektorius, nuo 1990 m. nepajėgęs sumažinti išmetamų teršalų kiekio. Miestai ir regionai patiria tiesioginį klimato kaitos, oro taršos ir spūsčių poveikį. Be to, būtina neatidėliojant imtis plataus užmojo veiksmų ir sumažinti transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro; |
|
8. |
primena, kad EITP turi būti pritaikyta plataus užmojo Sąjungos tikslams, susijusiems su transporto infrastruktūros sukūrimu. Visų pirma, TEN-T reglamente nustatyta, kad pagrindinis tinklas bus baigtas kurti iki 2030 m.; atkreipia dėmesį į tai, kad visų regionų poreikiai turi būti atidžiai stebimi ir kad turi būti imamasi priemonių siekiat užtikrinti, kad regionai sugebės prisitaikyti prie infrastruktūros inovacijų; |
|
9. |
siūlo skatinti tarpvalstybinius projektus, visų pirma sudarant palankesnes sąlygas dalyvauti ETBG arba taikyti 2021–2027 m. laikotarpiui Europos Komisijos pasiūlytą mechanizmą pašalinti teisines ir administracines kliūtis tarpvalstybiniu mastu. Visų pirma, ETBG turėtų būti visų kvietimų teikti paraiškas dėl EITP projektų reikalavimus atitinkantys subjektai, nedarant poveikio joms suteiktiems įgaliojimams; |
|
10. |
palankiai vertina Europos Komisijos pasiūlymą atnaujinti ir iš dalies pakeisti Europos infrastruktūros tinklų priemonę; |
|
11. |
palankiai vertina tai, kad pasiūlyme atsižvelgiama į atokiausių regionų ypatumus ir į poreikį numatyti finansavimą transportui pasitelkiant EITP, kurią taip pat reikėtų išplėsti, kad ji apimtų energetiką ir skaitmeninimą; |
|
12. |
atkreipia dėmesį į tai, kad pakankamas EITP finansavimas galėtų padėti kurti naujas darbo vietas, remti ekonomikos augimą ir siekti, kad ES taptų pasauline lydere mokslinių tyrimų ir inovacijų bei ekonomikos priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo srityse; |
|
13. |
palankiai vertina pastangas supaprastinti taisykles ir procedūras. Nei vienam projektų rengėjui neturėtų kilti abejonių dėl paraiškos gauti finansavimą teikimo; |
|
14. |
atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą nustatyti tikslą TEN-T infrastruktūrą pritaikyti dvejopos paskirties civiliniam ir kariniam naudojimui, bet apgailestauja, kad pasiūlymas nėra pakankamai išplėtotas ir siūlo patikslinti šio tikslo taisykles; |
|
15. |
ragina įgyvendinant EITP daugiau dėmesio skirti socialinei, ekonominei ir teritorinei sanglaudai. |
2018 m. spalio 10 d., Briuselis
Europos regionų komiteto pirmininkas
Karl-Heinz LAMBERTZ
(1) COM(2017) 623
(1) COM(2017) 623
(1) COM(2016) 587
(1) COM(2016) 587