I.

Įžanga

1.

Verwaltungsgericht Berlin (Berlyno administracinis teismas, Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl Direktyvos 2003/87/EB ( 2 ), kuria nustatoma šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema Europos Sąjungoje 3 straipsnio h punkto ir 10a straipsnio bei Sprendimo 2011/278/ES ( 3 ), nustatančio suderinto nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pereinamojo laikotarpio taisykles, 18 straipsnio 1 dalies c punkto ir 2 dalies antros pastraipos išaiškinimo.

2.

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Ingredion Germany GmbH (toliau – Ingredion arba pareiškėja pagrindinėje byloje) ir Vokietijos Federacinės Respublikos, atstovaujamos Umweltbundesamt (Federalinė aplinkos agentūra), ginčą dėl paraiškos dėl nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo įrenginiui, kuris pagal Direktyvos 2003/87 ( 4 ) 3 straipsnio h punktą turi būti laikomas „nauju rinkos dalyviu“.

3.

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą, ar nustatant preliminarų metinį nemokamų taršos leidimų, suteikiamų vienai iš šio įrenginio technologinio proceso dalių, kuriai reikia taikyti kuro santykinį taršos rodiklį, skaičių Sprendimo 2011/278 18 straipsnio 1 dalies c punkte ir 2 dalies antroje pastraipoje nurodytas atitinkamas pajėgumo naudojimo koeficientas turi būti mažesnis už 100 %

4.

Šį klausimą galima priskirti prie klausimų, jau kuris laikas nagrinėjamų jurisprudencijoje, susijusioje su šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema ir nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pereinamojo laikotarpio taisyklėmis ( 5 ); tiesa, jis Teisingumo Teismui suteikia galimybę pirmą kartą išnagrinėti „naujiems rinkos dalyviams“ taikomą tvarką.

5.

Atlikęs analizę, Teisingumo Teismui pasiūlysiu nuspręsti, kad pagal šią tvarką tokiai su kuro santykiniu taršos rodikliu susijusiai įrenginio technologinio proceso daliai, kurią eksploatuoja Ingredion, remiantis pagrindinės bylos aplinkybėmis atitinkamas pajėgumo naudojimo koeficientas turi būti mažesnis už 100 %.

II.

Teisinis pagrindas

A.

Sąjungos teisė

1.

Direktyva 2003/87

6.

Direktyvos 2003/87 3 straipsnyje „Apibrėžimai“ nustatyta:

–

įrenginys, vykdantis vieną arba daugiau I priede nurodytų veiklos rūšių ir kuriam po 2011 m. birželio 30 d. pirmą kartą išduotas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų leidimas, arba

–

įrenginys, pirmą kartą vykdantis veiklą, įtrauktą į Bendrijos sistemą pagal 24 straipsnio 1 arba 2 dalį, arba

–

įrenginys, vykdantis vieną arba daugiau I priede nurodytų veiklos rūšių arba veiklą, įtrauktą į Bendrijos sistemą pagal 24 straipsnio 1 arba 2 dalį, ir kurio pajėgumai buvo žymiai išplėsti po 2011 m. birželio 30 d.; tik tiek, kiek tai susiję su tokiu išplėtimu;

7.

Šios direktyvos 10a straipsnyje „Nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo pereinamuoju laikotarpiu Bendrijos taisyklės“ nustatyta:

2.

Sprendimas 2011/278

8.

Sprendimo 2011/278 17 straipsnyje „Nemokamų ATL paraiška“ yra 4 dalis, joje nustatyta:

9.

Šio sprendimo 18 straipsnyje „Veiklos lygiai“ nustatyta:

10.

Minėto sprendimo 19 straipsnyje „ATL suteikimas naujiems rinkos dalyviams“ nustatyta:

B.

Vokietijos teisė

11.

2011 m. liepos 21 d. Treibhausgas‑Emissionshandelsgesetz (Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos įstatymas) (BGBl. 2011 I, p. 1475) 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

12.

2011 m. rugsėjo 26 d. Verordnung über die Zuteilung von Treibhausgas‑Emissionsberechtigungen in der Handelsperiode 2013 bis 2020 (Nutarimas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų suteikimo 2013–2020 m. prekybos laikotarpiu (BGBl. I 2011, p. 1921, toliau – ZuV 2020) 2 straipsnyje numatyta:

13.

ZuV 2020 16 straipsnyje „Nemokamų apyvartinių taršos leidimų paraiška“ nustatyta:

14.

ZuV 2020 17 straipsnyje „Naujų rinkos dalyvių veiklos lygiai“ numatyta:

15.

ZuV 2020 18 straipsnyje „Apyvartinių taršos leidimų suteikimas naujiems rinkos dalyviams“ nurodyta:

III.

Pagrindinė byla, prejudicinis klausimas ir procesas Teisingumo Teisme

16.

Ingredion, pareiškėja pagrindinėje byloje, Hamburge (Vokietija) eksploatuoja krakmolo produktų gamybos įrenginį ( 7 ). Šį įrenginį, be kita ko, sudaro tokie komponentai: oro kaitinimo įrenginys ir garo generatorius, kuriuose krakmolo gamybai reikalingai šilumai gaminti naudojami garai ir gamtinės dujos.

17.

2014 m. rugpjūčio 8 d. Ingredion kreipėsi į Deutsche Emissionshandelsstelle (Vokietijos apyvartinių taršos leidimų pardavimo tarnyba, toliau – DEHSt), prašydama suteikti šiems dviem komponentams nemokamų apyvartinių taršos leidimų. Dėl vieno iš minėtų komponentų ji savo prašymą grindė šilumos santykiniu taršos rodikliu, kitą – kuro santykiniu taršos rodikliu ( 8 ).

18.

Siekdama nustatyti preliminarų apyvartinių taršos leidimų skaičių, kurie nemokamai galėjo būti suteikti dėl įrenginio technologinio proceso dalies, susijusios su kuro santykiniu taršos rodikliu, DEHSt pirmiausia atsižvelgė į 109 % atitinkamą pajėgumo naudojimo koeficientą. Iš tikrųjų pagal Ingredion pateiktus duomenis šios įrenginio technologinio proceso dalies faktinis naudojimas laikotarpiu nuo įprastos eksploatacijos pradžios 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki paraiškos dėl apyvartinių taršos leidimų suteikimo pateikimo 2014 m. birželio 20 d. buvo didesnis nei 100 % jos pradinio įrengtojo pajėgumo ( 9 ).

19.

DEHSt taip pat laikėsi nuomonės, kad atsižvelgiant į tai, jog savo 2015 m. kovo 24 d. sprendime ( 10 ) Komisija nesutiko, kad būtų taikomas 100 % arba didesnis atitinkamas pajėgumo naudojimo koeficientas trims kitiems įrenginiams Vokietijoje, reikėjo remtis 99,9 %, o ne 109 % atitinkamu pajėgumo naudojimo koeficientu. Šiuo pagrindu ji 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimu nustatė Ingredion 2013–2020 m. prekybos laikotarpiui skirtų nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių.

20.

Pareiškėja pagrindinėje byloje pateikė prieštaravimą dėl šio sprendimo. Jos prieštaravimas buvo atmestas 2017 m. liepos 7 d. sprendimu, kuris jai buvo įteiktas 2017 m. liepos 10 d. Tokį sprendimą DEHSt motyvavo remdamasi ne tik 2015 m. kovo 24 d. Komisijos sprendimu, bet taip pat pastarosios paskelbtomis gairėmis ( 11 ).

21.

2017 m. rugpjūčio 9 d. pateiktu skundu Verwaltungsgericht Berlin (Berlyno administracinis teismas) pareiškėja pagrindinėje byloje toliau prašė tenkinti jos reikalavimą.

22.

2019 m. sausio 28 d. sprendimu DEHSt atšaukė 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą tiek, kiek paraiškoje dėl apyvartinių taršos leidimų suteikimo buvo padaryta skaičiavimo klaida dėl įrenginio technologinio proceso dalies, susijusios su kuro santykiniu taršos rodikliu. Atsižvelgusi į šią skaičiavimo klaidą, 2019 m. sausio 20 d. Igredion patikslino skunde reiškiamą reikalavimą.

23.

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad sprendimas jo nagrinėjamoje byloje priklauso nuo to, ar pagal Sprendimo 2011/278 18 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą atitinkamas įrenginio technologinio proceso dalies, susijusios su kuro santykiniu taršos rodikliu, kuriai, kaip ir Ingredion technologinio proceso daliai, taikoma „naujiems rinkos dalyviams“ taikoma tvarka, pajėgumo naudojimo koeficientas gali būti didesnis už 100 % arba lygus 100 %.

24.

Visų pirma šis teismas pažymi, kad šioje nuostatoje nenurodyta, jog atitinkamas pajėgumo naudojimo koeficientas turėtų būti mažesnis už 100 %. Jis konstatuoja, kad jo nagrinėjamos bylos aplinkybėmis didesnio koeficiento taikymas galimas remiantis nepriklausomai patvirtinta ir patikrinta informacija, susijusia ne tik su įprasta nustatyta Ingredion įrenginio technologinio proceso dalies eksploatacija, bet taip pat su jos faktine eksploatacija iki paraiškos pateikimo. Jis priduria, kad skirtingai nuo esamų įrenginių ( 12 ), vadovaujantis Sprendimo 2011/278 17 straipsnio 4 dalimi bazinis laikotarpis naujų rinkos dalyviu atveju yra 90 dienų nuo įprastos eksploatacijos pradžios, o ne ketverių metų laikotarpis ( 13 ).

25.

Vis dėlto minėtas teismas taip pat nurodo, kad palyginus su naujais rinkos dalyviais, turinčiais įrenginių technologinio proceso dalių, susijusių su produkto santykiniu taršos rodikliu, matyti, jog pastarųjų atveju joms pagal šio sprendimo 18 straipsnio 1 dalies a punktą taikomas standartinis pajėgumo naudojimo koeficientas niekada nesiektų 100 % ( 14 ). Be to, suteikiant nemokamus apyvartinius taršos leidimus pagal Direktyvos 2003/87 10a straipsnį, laikinai nukrypstama nuo šioje direktyvoje įtvirtinto principo, kad apyvartiniai taršos leidimai parduodami aukcione ( 15 ), o tai rodo, kad atitinkamas nuostatas reikėtų aiškinti siauriai.

26.

Šiomis aplinkybėmis Verwaltungsgericht Berlin (Berlyno administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

27.

Rašytines pastabas Teisingumo Teismui pateikė Vokietijos Federacinė Respublika ir Europos Komisija.

28.

Ingredion, Vokietijos Federacinei Respublikai, Vokietijos vyriausybei ir Komisijai buvo atstovaujama 2020 m. kovo 12 d. posėdyje.

IV.

Analizė

A.

Pirminės pastabos

29.

Šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą iš esmės Teisingumo Teismo prašoma nustatyti, ar suteikiant nemokamai apyvartinius taršos leidimus „naujiems rinkos dalyviams“ įrenginio technologinio proceso dalies, susijusios su kuro santykiniu taršos rodikliu, atitinkamas pajėgumo naudojimo koeficientas gali būti lygus 100 % arba didesnis. Prireikus taikant šį koeficientą galėtų būti suteikta daugiau nemokamų apyvartinių taršos leidimų, kai šios įrenginio technologinio proceso dalies faktinis naudojimas viršija jos pradinį įrengtąjį pajėgumą.

30.

Reikia priminti, kad padauginus minėtą koeficientą iš įrenginio technologinio proceso dalies, susijusios su kuro santykiniu taršos rodikliu, pradinio įrengtojo pajėgumo, gali būti apskaičiuotas su kuru susijęs veiklos lygis. Tada pagal Sprendimo 2011/278 19 straipsnio 1 dalies c punktą metinis preliminarus metinis suteiktinų nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius nustatomas šį veiklos lygį padauginant iš atitinkamo santykinio taršos rodiklio vertės.

31.

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad nors, remiantis Sprendimo 2011/278 18 straipsnio 2 dalies antra pastraipa, atitinkamą pajėgumo naudojimo koeficientą „nustato valstybės narės, remdamosi tinkamai pagrįsta ir nepriklausomo tikrintojo patikrinta informacija <…> palyginus su informacija apie atitinkamą sektorių“, šioje nuostatoje nenustatytas aiškus šio koeficiento vertės apribojimas.

32.

Savo rašytinėse pastabose ir per posėdį Teisingumo Teisme šalys šį teiginį taip pat patvirtino. Iš esmės jos išsakė tris skirtingas pozicijas, kurias trumpai galima išdėstyti kaip nurodyta toliau.

33.

Pirma, Ingredion laikėsi nuomonės, kad atitinkamas pajėgumo naudojimo koeficientas gali būti pakoreguotas ir viršyti 100 %, kai praėjus 90 dienų po įprastos įrenginio eksploatacijos pradžios įrenginio technologinio proceso dalies, susijusios su kuro santykiniu taršos rodikliu, faktinis naudojimas viršija jos pradinį įrengtąjį pajėgumą ( 16 ).

34.

Antra, Vokietijos Federacinė Respublika ir Vokietijos vyriausybė iš esmės laikėsi nuomonės, kad atsakymas į klausimą, ar šis koeficientas gali ar negali būti didesnis už 100 %, iš esmės priklauso nuo valstybių narių pagal Sprendimo 2011/278 18 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą turimos diskrecijos jį nustatyti ( 17 ).

35.

Trečia, Komisija tvirtina, kad pagal šio sprendimo 3 straipsnio i įtrauką ir 20 straipsnį tik dėl didelio pajėgumo išplėtimo, t. y. pajėgumą išplėtus bent 10 % palyginti su pradiniu įrengtuoju pajėgumu, gali būti pakeistas naujam rinkos dalyviui preliminariai suteiktinų nemokamų taršos leidimų skaičius. Jeigu atitinkamas pajėgumo naudojimo koeficientas galėtų būti naudojamas siekiant atsižvelgti į išplėtimus, kurie, kaip yra Ingredion atveju, neviršija 10 % ribos, taigi nepatenka į šiose nuostatose nustatyto mechanizmo taikymo sritį, būtų prieštaraujama minėto sprendimo struktūrai ir tikslams. Be to, įrenginio technologinio proceso dalių, susijusių su produkto santykiniu taršos rodikliu, kurioms taikoma „naujiems rinkos dalyviams“ taikytina tvarka, standartinis pajėgumo naudojimo koeficientas visada būtų mažesnis nei 100 %. Atsižvelgiant į vienodo požiūrio į „naujus rinkos dalyvius“ principą, tas pats turėtų būti taikoma kalbant apie įrenginio technologinio proceso dalių, susijusių su kuro santykiniu taršos rodikliu, atitinkamą pajėgumo naudojimo koeficientą.

36.

Iškart reikia pažymėti, kad, mano nuomone, Ingredion nurodyti susirūpinimą keliantys aspektai iš esmės grindžiami bazinio laikotarpio trukme, kuri, jos nuomone, yra per trumpa ir naudojama apskaičiuojant pradinį įrengtąjį pajėgumą. Reikia priminti, kad pagal Sprendimo 2011/278 17 straipsnio 4 dalį šis laikotarpis trunka 90 dienų nuo įprastos įrenginio eksploatacijos pradžios ( 18 ).

37.

Kiek tai susiję su atitinkamu pajėgumo naudojimo koeficientu, pagal Vokietijos teisę leidžiama atsižvelgti į faktinį įrenginio naudojimą iki paraiškos dėl apyvartinių taršos leidimų suteikimo pateikimo ( 19 ). Iš esmės Ingredion mano, kad dėl to šio koeficiento dydis turi atspindėti įrenginio technologinio proceso dalies faktinį naudojimą, fiksuotą šio laikotarpio (Ingredion atveju – nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki 2014 m. birželio 20 d.) pabaigoje, prireikus pritaikius didesnį nei 100 % koeficientą, kai šis naudojimas viršija pradinį įrengtąjį pajėgumą.

38.

Tolesnėse dalyse išdėstysiu priežastis, dėl kurių, priešingai nei Ingredion, manau, kad reikalavimas, kad atitinkamas pajėgumo naudojimo koeficientas turi būti mažesnis už 100 %, yra reikalingas atsižvelgiant, pirma, į Sprendimo 2011/278 18 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos, kuri susijusi su standartiniu pajėgumo koeficientu, taikomu įrenginio technologinio proceso dalims, susijusioms su produkto santykiniu taršos rodikliu, kontekstą (B dalis), antra, į bendrą šio sprendimo struktūrą (C dalis) ir, trečia, į preliminaraus nemokamų taršos leidimų suteikimo tvarkos bendrą paskirtį ir tikslus (D dalis).

39.

Papildomai pateiksiu kelias pastabas dėl diskrecijos, kurią pagal minėto sprendimo 18 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą turi valstybės narės, kad būtų atsakyta į Vokietijos Federacinės Respublikos ir Vokietijos vyriausybės argumentus (E dalis).

B.

Aiškinimas atsižvelgiant į Sprendimo 2011/278 18 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos formuluotę ir kontekstą

40.

Reikia konstatuoti, kad pagal Sprendimo 2011/278 18 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 dalies pirmą pastraipą apskaičiavimo formulė, taikoma siekiant nustatyti įrenginio technologinio proceso dalių, susijusių su produkto santykiniu taršos rodikliu, veiklos lygį, skiriasi nuo tos, kuri taikoma įrenginio technologinio proceso dalims, susijusioms su šilumos, kuro arba su proceso metu išsiskiriančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų santykiniais taršos rodikliais ( 20 ). Iš tikrųjų įrenginio technologinio proceso dalių, susijusių su produkto santykiniu taršos rodikliu, atitinkamas pajėgumo naudojimo koeficientas nėra taikomas ir reikia remtis standartiniu pajėgumo naudojimo koeficientu, kurį konkrečiai ir tiksliai nustato Komisija ( 21 ).

41.

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip, beje, nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, jog pagal Sprendimą 2013/447, kuriame šis koeficientas nustatytas 2013–2020 m. laikotarpiui, kiekvienu atveju šis koeficientas yra mažesnis už 1 (taigi už 100 %) ( 22 ).

42.

Reikia pripažinti, kad sunku suvokti, jog įrenginio technologinio proceso dalies, susijusios su kuro santykiniu taršos rodikliu, koeficientas, naudojamas siekiant nustatyti naujiems rinkos dalyviams taikomą veiklos lygį ir galiausiai pastariesiems skirtinų leidimų preliminarų skaičių, galėtų būti didesnis už 100 %, kai tokios galimybės nėra įrenginio technologinio proceso dalies, susijusios su produkto santykiniu taršos rodikliu, atveju.

43.

Iš tikrųjų, viena vertus, manau, kad remiantis vienodo požiūrio į naujus rinkos dalyvius principu, kuris iš esmės įtvirtintas Sprendimo 2011/278 36 konstatuojamojoje dalyje ( 23 ), reikalaujama, kaip teigia Vokietijos Federacinė Respublika, kad visiems „naujiems rinkos dalyviams“ būtų nustatyti vienodi apribojimai, taikomi koeficientui, naudojamam nustatant veiklos lygį.

44.

Kita vertus, iš kartu nagrinėjamų Sprendimo 2011/278 3 straipsnio b–d ir h punktuose pateiktų apibrėžčių matyti, kad šio sprendimo 18 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta skaičiavimo metodika, taikoma įrenginiams, susijusiems su produkto santykiniu taršos rodikliu, turi būti laikoma tikslesne. Kaip paaiškino Komisija, atitinkamas pajėgumo naudojimo koeficientas naudojamas tik tada, kai neįmanoma apskaičiuoti produkto santykinio taršos rodiklio ( 24 ).

45.

Tokį aiškinimą patvirtina įvairių santykinių taršos rodiklių, kurie gali būti taikomi atitinkamai įrenginio technologinio proceso daliai, hierarchija, kuri aiškiai numatyta Sprendimo 2011/278 12 konstatuojamojoje dalyje. Šioje konstatuojamojoje dalyje numatyta, kad nemokamų taršos leidimų suteikimo būdai, taikomi įrenginio technologinio proceso dalims, susijusioms su šilumos, kuro arba su proceso metu išsiskiriančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų santykiniais taršos rodikliais, yra „tr[ys] alternatyv[ūs] skaičiavimo metod[ai]“, taikomi tais atvejais, kai neįmanoma apskaičiuoti produkto santykinio taršos rodiklio.

46.

Taigi manau, kad jeigu, kaip nustatyta Sprendime 2013/447, standartinis pajėgumo naudojimo koeficientas turi būti mažesnis už 1 (arba 100 %), taip turėtų būti taip pat ir atitinkamo pajėgumo naudojimo koeficiento, taikomo įrenginio technologinio proceso dalies, susijusios su kuro santykiniu taršos rodikliu, atveju. Toks ribojimas, mano nuomone, reikalingas, siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į visus naujus rinkos dalyvius ir tam, kad būtų laikomasi šių įvairių santykinių taršos rodiklių hierarchijos ( 25 ).

C.

Aiškinimas atsižvelgiant į Sprendimo 2011/278 bendrą struktūrą

47.

Beje, manau, kad atsižvelgiant į Sprendimo 2011/278 bendrą struktūrą ir įvairias šiame sprendime nustatytas apskaičiavimo metodikas, nuostata, jog atitinkamo pajėgumo naudojimo koeficientas turi būti mažesnis už 100 %, yra reikalinga preliminaraus nemokamų taršos leidimų suteikimo „esamiems įrenginiams“ ( 26 ) ir „įrenginiams, kurių pajėgumas buvo labai išplėstas“ ( 27 ) atvejais.

1.

Dėl „esamiems įrenginiams“ taikomos tvarkos

48.

Kiek tai susiję su „esamais įrenginiais“, reikia pažymėti, kad šiems įrenginiams ir „naujiems rinkos dalyviams“ taikomos skirtingos tvarkos. Tais atvejais, kai jiems reikia taikyti kuro santykinį taršos rodiklį, remiantis Sprendimo 2011/278 10 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunkčiu, preliminarus metinis nemokamų taršos leidimų skaičius atitinka kuro santykinio taršos rodiklio vertę, padaugintą iš suvartoto kuro ankstesnio laikotarpio su kuru susijusio veiklos lygio vertės. Šis veiklos lygis iš esmės atitinka kuro, ankstesniu baziniu laikotarpiu kiekvienais metais suvartoto gaminant tam tikrus produktus, kiekio medianą ( 28 ) per bazinį laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. arba nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d ( 29 ).

49.

Reikia pažymėti, kad bazinis laikotarpis (dveji–ketveri metai) tikrai yra ilgesnis nei šiuo sprendimu nustatytas 90 dienų laikotarpis, siekiant nustatyti naujų rinkos dalyvių pradinį įrengtąjį pajėgumą. Be to, kaip pagrįstai nurodo Komisija, esamų įrenginių veiklos lygis apskaičiuojamas netaikant koeficiento, panašaus į tuos, kurie taikomi naujiems rinkos dalyviams.

50.

Šiomis aplinkybėmis galima kelti klausimą dėl įrenginio technologinio proceso dalies, susijusios su kuro santykiniu taršos rodikliu, kuriai taikoma „naujiems rinkos dalyviams“ taikoma tvarka, atitinkamo pajėgumo naudojimo koeficiento paskirties. Ar juo, kaip teigia Ingredion, siekiama kompensuoti sąlyginai trumpesnę bazinio laikotarpio, naudojamo apskaičiuojant šių įrenginio technologinio proceso dalių pradinį įrengtąjį pajėgumą, trukmę? ( 30 )

51.

Manau, kad į šį klausimą reikia atsakyti neigiamai.

52.

Reikia pripažinti, kad skirtinga bazinių laikotarpių, į kuriuos atsižvelgiama esamų įrenginių ir naujų rinkos dalyvių atveju, trukmė lemia tai, kad labiau pastarųjų nei esamų įrenginių atveju tikėtina, kad jų įrenginio technologinio proceso dalies pradinis įrengtasis pajėgumas neatitiks jų pajėgumo faktinio naudojimo. Remiantis Ingredion nuomone, ši rizika galėtų būti iš dalies sumažinta atitinkamo pajėgumo naudojimo koeficiento nustatymo etape atsižvelgus į ilgesniu laikotarpiu (t. y., iki paraiškos dėl taršos leidimų suteikimo pateikimo dienos), grindžiamus duomenis, kurie prireikus leistų padidinti įrenginio technologinio proceso dalių veiklos lygį, taigi ir suteiktinų nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičių.

53.

Vis dėlto manau, kad, nustatant atitinkamą pajėgumo naudojimo koeficientą net ir atsižvelgus į kiekvienos įrenginio technologinio proceso dalies faktinį naudojimą (skaičiuojant nuo 90 dienų bazinio laikotarpio pabaigos iki paraiškos dėl taršos leidimų suteikimo pateikimo) naujų rinkos dalyvių atveju negalėtų būti surinkti duomenys už laikotarpį, kuris būtų tokios pat trukmės, kaip laikotarpis, už kurį renkami ankstesni duomenys ( 31 ) dėl esamų įrenginių.Iš tikrųjų atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 2003/87 3 straipsnio h punkte nustatyta, jog sąvoka „naujas rinkos dalyvis“ apima, be kita ko, įrenginį, kuriam po 2011 m. birželio 30 d. pirmą kartą išduotas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų leidimas, paprasčiausiai neįmanoma jo atžvilgiu taikyti tokį pat ilgą bazinį laikotarpį, koks taikomas esamų įrenginių atveju, kai teikiama paraiška dėl apyvartinių taršos leidimų suteikimo.

54.

Be to, visų pirma Sprendimo 2011/278 17 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatytas trumpas 90 dienų bazinis laikotarpis, nuostatos yra visiškai aiškios. Komisija pažymėjo, kad priimdama sprendimą ji suvokė, jog numatyta įprasta įrenginių arba pradėtų eksploatuoti įrenginio technologinio proceso dalių įprasta eksploatacija šio laikotarpio pradžioje dar nebus prasidėjusi. Ji buvo teisi pridurdama, kad priimant Sprendimą 2011/278 buvo „sąmoningai susitaikyta“ su tuo, kad įrenginio arba įrenginio technologinio proceso dalies faktinis naudojimas gali viršyti pradinį įrengtąjį pajėgumą, naudojamą nustatant preliminarų „naujiems rinkos dalyviams“ skirtinų apyvartinių taršos leidimų skaičių ( 32 ), nes šio sprendimo 3 straipsnio n punkte numatyta, kad šis bazinis laikotarpis bus pradėtas skaičiuoti nuo tada, kai įrenginys pasieks 40 % jam numatyto pajėgumo.

55.

Atsižvelgdamas į šią informaciją, manau, kaip ir Vokietijos Federacinė Respublika, kad atitinkamo pajėgumo naudojimo koeficiento padidinimas iki 100 % arba daugiau tais atvejais, kai tokios įrenginio technologinio proceso dalies kaip eksploatuojama Ingredion faktinis naudojimas pasiektų arba viršytų jos pradinį įrengtąjį pajėgumą, prieštarautų sąmoningam teisės aktų leidėjo sprendimui nustatyti ribotą 90 dienų po įrenginio įprastos eksploatacijos pradžios bazinį laikotarpį, naudojamą siekiant nustatyti šį pradinį įrengtąjį pajėgumą. Toks padidinimas in fine reikštų, kad prieštaraujama šio sprendimo 17 straipsnio 4 daliai, siejamai su jo 3 straipsnio n punktu, nes tai lemtų tą patį rezultatą kaip minėto pajėgumo padidinimas.

56.

Reikia pridurti, kad, kaip tvirtino Vokietijos Federacinė Respublika ir Komisija, bet koks skirtingas esamų įrenginių ir naujų rinkos dalyvių vertinimas, mano nuomone, yra objektyviai pagrįstas ( 33 ), nes preliminarus metinis suteiktinų nemokamų apyvartinių taršos leidimų skaičius priklauso ne nuo realių gavėjo teršalų išmetimo, bet nuo teorinių „santykinių taršos rodiklių“, Komisijos apskaičiuotų remiantis 10 % pažangiausių įrenginių išmetamų teršalų kiekiu pagal Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 2 dalį.

57.

Taigi, neatsižvelgiant į įrenginio technologinio proceso daliai taikomą tvarką (t. y., tvarka, taikoma esamiems įrenginiams, arba tvarka, taikoma naujiems rinkos dalyviams), preliminarus nemokamų taršos leidimų skaičius priklauso nuo šių teorinių santykinių taršos rodiklių, kurie yra tokie patys tiek esamų įrenginių, tiek naujų rinkos dalyvių atveju. Skirtumus, susijusius su kitais šitaip apskaičiuojant reikšmingais elementais, lemia ankstesnių patikimų ir tvarių duomenų, susijusių su naujais pradėtais eksploatuoti įrenginiais, trūkumas ir jo nulemta būtinybė remtis jų veiklos lygio vertinimu, siekiant nustatyti preliminarų apyvartinių taršos leidimų skaičių, kuris jiems gali būti suteiktas nemokamai.

58.

Šiuo klausimu taip pat reikia pažymėti, kad Sprendimo 2011/278 20 ir 21 straipsniuose jau numatyta, kad esamiems įrenginiams ir po 2011 m. birželio 30 d. pradėtiems eksploatuoti įrenginiams bus taikoma ta pati apskaičiavimo formulė ( 34 ), jeigu buvo atlikta didelių jų pajėgumų pakeitimų, t. y. kad buvo atliktas „didelis [jų] pajėgumo išplėtimas arba didelis [jų] pajėgumo sumažinimas“ ( 35 ).

59.

Taigi, net jei yra didesnė teisės aktų leidėjo prisiimta rizika, kad veiklos lygis gali neatspindėti tiek naujų rinkos dalyvių, tiek esamų įrenginių faktinio naudojimo, galiausiai gali būti atsižvelgta į bet kokį 10 % viršijantį skirtumą, atsižvelgiant į Sprendimo 2011/278 20 straipsnį ( 36 ). Beje, šiuo atveju teisės aktų leidėjas buvo aiškiai numatęs ne tik 90 dienų, bet ir šešių mėnesių papildomo pajėgumo nustatymo laikotarpį ( 37 ).

60.

Manau, kad, palyginus esamiems įrenginiams ir naujiems dalyviams taikomas tvarkas, negalima daryti išvados, kad atitinkamas pajėgumo naudojimo koeficientas turėtų būti 100 % arba didesnis, kai įrenginio technologinio proceso dalies, susijusios su kuro santykiniu taršos rodikliu, faktinis naudojimas pasiekia arba viršija jos pradinį įrengtąjį pajėgumą. Priešingai, manau, kad teisės aktų leidėjo noras naujų rinkos dalyvių atveju nustatyti 90 dienų po įrenginio įprastos eksploatacijos pradžios bazinį laikotarpį rodo, kaip nurodžiau šios išvados 55 punkte, kad šis koeficientas negali viršyti šio procentinio dydžio.

2.

Dėl tvarkos, taikomos „įrenginiams, kurių pajėgumas buvo labai išplėstas“

61.

Be to, manau, kad Sprendimo 2011/278 20 straipsnyje numatytai sistemai būtų prieštaraujama, jeigu įrenginio technologinės proceso dalies, susijusios su kuro santykiniu taršos rodikliu, kuriai taikoma „naujiems rinkos dalyviams“ skirta tvarka, atitinkamas pajėgumo naudojimo koeficientas galėtų būti 100 % arba didesnis, kai pajėgumo išplėtimas yra mažesnis už šioje nuostatoje nustatytą 10 % ribą.

62.

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Sprendimo 2011/278 20 straipsnį nemokamų apyvartinių taršos leidimų, suteiktinų siekiant atsižvelgti į didelį įrenginio pajėgumo išplėtimą, skaičius, kaip pažymėjo Vokietijos Federacinė Respublika, priklauso nuo to, ar įvykdytos šio sprendimo 3 straipsnio i punkte numatytos dvi sąlygos.

63.

Viena vertus, turi būti atliekamas vienas ar daugiau atpažįstamų fizinių pokyčių, susijusių su įrenginio technologinio proceso dalies technine konfigūracija ir veikimu, kurie yra ne vien esamos gamybos linijos pakeitimas. Kita vertus, turi būti galimybė įrenginio technologinio proceso dalį eksploatuoti tokiu pajėgumu, kuris būtų ne mažiau kaip 10 % didesnis už pradinį įrengtąjį pajėgumą iki pokyčių atlikimo, arba jos veiklos lygis turi būti akivaizdžiai didesnis, dėl kurio būtų papildomai suteikta daugiau kaip 50 000 apyvartinių taršos leidimų per metus.

64.

Be to, pagal Sprendimo 2011/278 20 straipsnio 2 dalį „[v]alstybės narės reikalauja, kad veiklos vykdytojas kartu su paraiška pateiktų įrodym[ų], jog didelis pajėgumo išplėtimas atitinka kriterijus“.

65.

Šiomis aplinkybėmis manau, kad jeigu, kaip teigia Ingredion, atitinkamas pajėgumo naudojimo koeficientas galėtų būti didesnis už 100 %, kad, kaip jos įrenginio technologinio proceso dalies atveju, atspindėtų 9 %, palyginti su pradiniu įrengtuoju pajėgumu, padidėjusį faktinį naudojimą ( 38 ), tokia galimybė prieštarautų aiškiam teisės aktų leidėjo norui suteikiamų apyvartinių taršos leidimų skaičių leisti patikslinti tik tais atvejais, kai išplėtimas yra didelis, t. y. siekiantis ne mažiau kaip 10 % pradinio įrengtojo pajėgumo.

66.

Atrodo, kad šis teisės aktų leidėjo noras aiškiai nurodytas Sprendimo 2011/278 35 konstatuojamojoje dalyje, kurioje numatyta, kad „investicijos, kuriomis labai padidinamas įrenginio pajėgumas (didelis išplėtimas) ir dėl kurių gali būti suteikiami ATL iš rezervo, skirto naujiems rinkos dalyviams, <…> turėtų būti vienareikšmės ir tam tikro masto, siekiant, kad per anksti nebūtų išnaudotas naujiems rinkos dalyviams skirtas ATL rezervas, kad nebūtų iškraipoma konkurencija, kad nebūtų nereikalingos administracinės naštos ir kad visų valstybių narių įrenginiams būtų užtikrintos vienodos sąlygos“ ( 39 ).

67.

Reikia pridurti, kad per Teisingumo Teismo posėdį Komisija patvirtinto, jog negalėjo būti remiamasi atitinkamu pajėgumo naudojimo koeficientu siekiant atsižvelgti į galimą įrenginio pajėgumo išplėtimą, nes išplėtimas jau patenka į specifinės sistemos taikymo sritį; ji taip pat patvirtino Sprendimo 2011/278 20 straipsnyje nustatytus ribojimus.

68.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, pritariu šiai nuomonei.

3.

Tarpinė išvada

69.

Atsižvelgdamas į tvarkas, taikomas „esamiems įrenginiams“ ir „įrenginiams, kurių pajėgumas buvo labai išplėstas“, manau, kad, remiantis bendra Sprendimo 2011/278 struktūra, atitinkamas pajėgumo naudojimo koeficientas turi būti mažesnis už 100 % ( 40 ).

70.

Kitoje dalyje išnagrinėsiu, kodėl man atrodo, kad Sprendime 2011/278 ir Direktyvoje 2003/87 nustatyta preliminaraus nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo tvarka taip pat patvirtina nuostatą, kad atitinkamas pajėgumo naudojimo koeficientas turi būti mažesnis už 100 %.

D.

Aiškinimas atsižvelgiant į preliminaraus nemokamų taršos leidimų suteikimo tvarkos bendrą paskirtį ir tikslus

71.

Reikia priminti, kad pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą bei teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus ( 41 ).

72.

Kalbant apie preliminaraus nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo tvarkos, įtvirtintos Direktyvos 2003/87 10a straipsnyje ir Sprendime 2011/278, bendrą paskirtį ir tikslus, reikia pažymėti, kad šia tvarka nukrypstama nuo principo, kad apyvartiniai taršos leidimai parduodami aukcione, kurį teisės aktų leidėjas laikė „paprasčiausia ir ekonomiškai veiksmingiausia sistema“ ( 42 ), atsižvelgiant į tikslą „skatinti taupiai ir ekonomiškai efektyviai mažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį“, nurodytą Direktyvos 2003/87 1 straipsnyje ( 43 ).

73.

Šiomis aplinkybėmis pagal šios direktyvos 10a straipsnio 11 dalį nemokamai suteiktinų apyvartinių taršos leidimų kiekis mažinamas laipsniškai nuo 2013 m. iki 2020 m., siekiant, kad 2027 m. šių nemokamų taršos leidimų visai nebūtų ( 44 ). Taigi, siekiant sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimas turi būti vis labiau grindžiamas tik tuo principu, kad taršos leidimai parduodami aukcione.

74.

Siekiant įgyvendinti šį tikslą, Sprendimo 2011/278 36 konstatuojamojoje dalyje pažymėta, kad naujiems rinkos dalyviams rezerve numatytas ribotas apyvartinių taršos leidimų skaičius ( 45 ). Be to, Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos antrame sakinyje nustatyta, kad valstybės narės aukcione naujiems rinkos dalyviams parduoda numatytus apyvartinius taršos leidimus, kurie nebuvo paskirstyti.

75.

Šiuo klausimu Komisija taip pat pažymėjo, kad priimdama Sprendimą 2011/278 ji nepasirinko kompensuoti įrenginio technologinio proceso dalies pajėgumo padidėjusio naudojimo, palyginti su jos pradiniu įrengtuoju pajėgumu, atitinkamo pajėgumo naudojimo koeficientą patikslinant taip, kad jis būtų didesnis už 100 %, būtent dėl to, kad paskatintų naudoti veiksmingus būdus sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį arba prireikus įsigyti atitinkamą apyvartinių taršos leidimų skaičių pagal prekybos sistemą.

76.

Manau, kad atsižvelgiant į šiuos aspektus beveik nekyla abejonių, jog paisant nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo tvarkos bendros paskirties ir įgyvendinant šios tvarkos tikslus, taip pat remiantis Sprendimo 2011/278 18 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytais reikalavimais ir bendra jo struktūra, atitinkamas pajėgumo naudojimo koeficientas bet kuriuo atveju turi mažesnis už 100 % ( 46 ).

E.

Papildomas valstybių narių diskrecijos vertinimas

77.

Dėl ankstesniuose šios išvados punktuose nurodytų priežasčių manau, kad klausimas, ar įrenginio technologinio proceso dalies, susijusios su kuro santykiniu taršos rodikliu, kuriai taikoma „naujiems rinkos dalyviams“ nustatyta tvarka, atitinkamas pajėgumo naudojimo koeficientas turi būti mažesnis už 100 %, turi būti išspręstas pasitelkiant kontekstinį ir teleologinį aiškinimą, grindžiamą Sprendimo 2011/278 bendrąja struktūra ir preliminaraus nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimo tvarkos bendra paskirtimi ir tikslais. Taigi šio klausimo, kaip teigia Vokietijos Federacinė Respublika ir Vokietijos vyriausybė, neapima valstybių narių turimos diskrecija pagal Sprendimo 2011/278 18 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą.

78.

Šiuo aspektu, siekiant išsamumo, reikia priminti, kad, kalbant apie nemokamų apyvartinių taršos leidimų suteikimą, Direktyvos 2003/87 10a straipsnio 1 dalyje teisės aktų leidėjas akcentavo visiško suderinimo būtinybę, nustatydamas, kad „Komisija priima visai Bendrijai taikomas ir visiškai suderintas įgyvendinimo priemones dėl apyvartinių taršos leidimų paskirstymo“.

79.

Kaip anksčiau nurodžiau savo išvadoje byloje INEOS Köln ( 47 ), tuo pagrindu Komisija priėmė Sprendimą 2011/278, ir, manau, nekyla abejonių, kad šiuo sprendimu, siejamu su šios direktyvos 10a straipsniu, vykdomas išsamus materialių nemokamo apyvartinių taršos leidimų suteikimo aspektų suderinimas ( 48 ).

80.

Visų pirma šio sprendimo 19 straipsnio 4 dalies antroje pastraipoje numatyta, kad Komisija gali atmesti preliminarų bendrą metinį naujam rinkos dalyviui nemokamai suteiktinų apyvartinių taršos leidimų skaičių.

81.

Taigi manau, kad net jeigu Teisingumo Teismas, kaip Vokietijos Federacinė Respublika ir Vokietijos vyriausybė, nuspręstų laikytis nuomonės, priešingos nei mano, kad valstybės narės, paisydamos minėto sprendimo 18 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytų apribojimų, gali savo nuožiūra nustatyti didesnį nei 100 % atitinkamą pajėgumo naudojimo koeficientą, jų nebūtų galima kritikuoti dėl to, kad jos pritaria Komisijos nuomonei, įskaitant tada, kai tokia nuomonė grindžiama to sprendimo taikymu specifinių įrenginių atveju (kaip tai yra pagrindinės bylos aplinkybėmis ( 49 )), jeigu jos gali iš anksto numatyti, jog tokia pozicija taip pat bus taikoma kitų įrenginių atveju.

V.

Išvada

82.

Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, siūlau taip atsakyti į Verwaltungsgericht Berlin (Berlyno administracinis teismas, Vokietija) pateiktą prejudicinį klausimą: