<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><ORDER xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.55-20141201.xd"><BIB.ORDER><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C‑466/11</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62011CO0466</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:465">EU:C:2012:465</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>5</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>5</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.ORDER><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><DATE ISO="20120712">2012 M. LIEPOS 12 D.</DATE> NUTARTIS – BYLA C-466/11</P><P>CURRÀ IR KT.</P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (trečioji kolegija) <HT TYPE="UC">nutartis</HT></P><P><DATE ISO="20120712">2012 m. liepos 12 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="STAR" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: italų.</P></NOTE></P></TI></TITLE><INDEX><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Procedūros reglamento 92 straipsnio 1 dalis</KEYWORD><KEYWORD>Karo žudynių aukų pareikštas ieškinys valstybei narei, kuri atsako už jos karinių pajėgų veiksmus karo metu</KEYWORD><KEYWORD>Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija</KEYWORD><KEYWORD>Akivaizdus Teisingumo Teismo jurisdikcijos nebuvimas</KEYWORD></INDEX><ORDER.INIT><P>Byloje C-466/11</P><P>dėl <HT TYPE="ITALIC">Tribunale ordinario di Brescia</HT> (Italija) <DATE ISO="20110725">2011 m. liepos 25 d.</DATE> nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo <DATE ISO="20110909">2011 m. rugsėjo 9 d.</DATE>, pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje</P></ORDER.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">Gennaro Currà ir kt.</HT></P></PLAINTIFS><AGAINST>prieš</AGAINST><DEFENDANTS><P><HT TYPE="BOLD">Bundesrepublik Deutschland,</HT></P></DEFENDANTS><PRESENCE><PRESENCE.INIT>dalyvaujant</PRESENCE.INIT><P><HT TYPE="BOLD">Repubblica italiana,</HT></P></PRESENCE></PARTIES><PREAMBLE.GEN><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),</P><P>kurį sudaro kolegijos pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai J. Malenovský (pranešėjas), E. Juhász, T. von Danwitz ir D. Šváby,</P><P>generalinė advokatė E. Sharpston,</P><P>kancleris A. Calot Escobar,</P><P>susipažinęs su generalinės advokatės nuomone,</P></PREAMBLE.INIT><PREAMBLE.FINAL>priima šią</PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE.GEN><CONTENTS.ORDER><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Nutartį</HT></P></TI></TITLE><NP><NO.P>1</NO.P><TXT>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su ES sutarties, ESV sutarties ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – chartija) 17, 47 ir 52 straipsnių išaiškinimu.</TXT></NP><?PAGE NO="2"?><NP><NO.P>2</NO.P><TXT>Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ginčą tarp Italijos piliečių ir <HT TYPE="ITALIC">Bundesrepublik Deutschland</HT> (Vokietijos Federacinė Respublika) dėl reikalavimo atlyginti žalą, kurią jie patyrė dėl jų ar asmenų, iš kurių jie kildina savo teises, deportacijos per Antrąjį pasaulinį karą.</TXT></NP><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></P></TI></TITLE><NP><NO.P>3</NO.P><TXT>Pagal <DATE ISO="19690523">1969 m. gegužės 23 d.</DATE> Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 28 straipsnį:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>Jei kitokia šalių valia nėra numanoma iš sutarties ir nėra kitaip išreikšta, šaliai netaikomos sutarties nuostatos dėl veiksmų, kurie buvo atlikti, įvykių, kurie įvyko, ar padėties, kuri pasibaigė iki sutarties įsigaliojimo tai šaliai dienos.<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai</HT></P></TI></TITLE><NP><NO.P>4</NO.P><TXT><DATE ISO="20031106">2003 m. lapkričio 6 d.</DATE> Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Ferrini</HT> – šis sprendimas paskelbtas <DATE ISO="20040311">2004 m. kovo 11 d.</DATE> – <HT TYPE="ITALIC">Corte suprema di cassazione</HT> (Aukščiausiasis kasacinis teismas) nusprendė, kad Italijos pilietis galėjo Italijos teismuose pareikšti ieškinį <HT TYPE="ITALIC">Bundesrepublik Deutschland</HT> dėl žalos atlyginimo, kurią patyrė dėl deportacijos, nes, atsižvelgiant į šio piliečio atžvilgiu padarytų karo nusikaltimų sunkumą, ši negalėjo remtis imunitetu nuo teismų jurisdikcijos, kuriuo ji naudojasi pagal tarptautinę teisę.</TXT></NP><NP><NO.P>5</NO.P><TXT>Remdamiesi šiuo teismo sprendimu ieškovai pagrindinėje byloje pateikė ieškinį <HT TYPE="ITALIC">Tribunale ordinario di Brescia</HT> reikalaudami priteisti iš <HT TYPE="ITALIC">Bundesrepublik Deutschland</HT> teisingą žalos atlyginimą už jų ar asmenų, iš kurių jie kildina savo teises, priverstinį darbą ir deportaciją.</TXT></NP><NP><NO.P>6</NO.P><TXT><DATE ISO="20081223">2008 m. gruodžio 23 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Bundesrepublik Deutschland</HT> kreipėsi į Tarptautinį Teisingumo Teismą su ieškiniu <HT TYPE="ITALIC">Repubblica italiana</HT> motyvuodama tuo, kad ši nepaiso tarptautinės teisės valstybių imuniteto nuo teismų jurisdikcijos principo.</TXT></NP><NP><NO.P>7</NO.P><TXT>Laukdama, kol Tarptautinis Teisingumo Teismas priims sprendimą, <HT TYPE="ITALIC">Repubblica italiana</HT> paskelbė <DATE ISO="20100623">2010 m. birželio 23 d.</DATE> Įstatymą Nr. 98/2010 dėl skubių priemonių dėl užsienio valstybių imuniteto nuo Italijos teismų jurisdikcijos ir Italijos piliečiams užsienyje atstovaujančių organų rinkimo nustatymo (GURI, Nr. 147, <DATE ISO="20100626">2010 m. birželio 26 d.</DATE>), kuriuo sustabdomos sprendimų, kuriais <HT TYPE="ITALIC">Bundesrepublik Deutschland</HT> pripažįstama turinti atlyginti žalą, vykdymo priemonės, numatant, kad ši priemonė nustoja galioti paskelbus minėtą teismo sprendimą.</TXT></NP><NP><NO.P>8</NO.P><TXT>Atsižvelgdami į tarptautinį kontekstą ir minėto įstatymo paskelbimą, manydami, kad Vokietijos ir Italijos teismai pažeidė tarptautines normas, kuriomis Italijos piliečiams užtikrinamas naudojimasis savo teisėmis, būtent chartijos 17 ir 47 straipsnius, ieškovai pagrindinėje byloje paprašė <HT TYPE="ITALIC">Tribunale ordinario di Brescia</HT> kreiptis į Teisingumo Teismą.</TXT></NP><NP><NO.P>9</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Bundesrepublik Deutschland</HT> mano, kad pagal tarptautinę teisę ji turi imunitetą nuo teismų jurisdikcijos, kuris buvo patvirtintas keliose valstybėse narėse, keliuose Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose bei <DATE ISO="20041202">2004 m. gruodžio 2 d.</DATE> Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtoje Konvencijoje dėl valstybių ir jų turto imuniteto. Ji priduria, kad ieškinys nepriimtinas, nes pagal 1947 m. Taikos sutartį <HT TYPE="ITALIC">Repubblica italiana</HT> atsisakė bet kokio reikalavimo <HT TYPE="ITALIC">Bundesrepublik Deutschland</HT> dėl žalos atlyginimo.</TXT></NP><NP><NO.P>10</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, manydamas, kad reikia patenkinti ieškovų pagrindinėje byloje reikalavimą, teigia, kad prašyme priimti prejudicinį sprendimą keliamas klausimas dėl prieštaravimo dėl imuniteto atsižvelgiant į Sąjungos teisę, t. y. Lisabonos sutartį ir chartiją. Šis teismas priduria, kad prašomas išaiškinimas dviejų valstybių narių atžvilgiu jam padės išspręsti klausimą dėl <HT TYPE="ITALIC">Bundesrepublik Deutschland</HT> imuniteto.</TXT></NP><?PAGE NO="3"?><NP><NO.P>11</NO.P><TXT>Todėl <HT TYPE="ITALIC">Tribunale ordinario di Brescia</HT> nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><P><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P>„1.</NO.P><TXT>Ar remiantis <HT TYPE="ITALIC">Bundesrepublik Deutschland</HT> tarptautiniais įsipareigojimais (<DATE ISO="19530227">1953 m. vasario 27 d.</DATE> Londono konvencijos dėl Vokietijos išorės skolų 2 straipsnis ir 5 straipsnio 2 dalis) tariamas šios bylos aplinkybėmis [šios valstybės] imunitetas nuo Italijos teismų civilinės jurisdikcijos &lt;...&gt;, kuriuo ji nuo <DATE ISO="20040311">2004 m. kovo 11 d.</DATE> ([minėtas <HT TYPE="ITALIC">Corte suprema di cassazione</HT>] Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Ferrini</HT>) negali naudotis, ir [<DATE ISO="20081118">2008 m. lapkričio 18 d.</DATE> Triesto] susitarimas [su Italijos vyriausybe] inicijuoti procesą Tarptautiniame Teisingumo Teisme ([byla] Nr. 143/2008 Bendrasis sąrašas) kartu su susijusiu Italijos įstatymu Nr. 98/2010, pagal kurį Italijos teismų sprendimai dėl sunkių pažeidimų žmoniškumui nevykdytini, pažeidžia [ESS] 6 straipsnį ir &lt;...&gt; chartijos 17, 47 ir 52 straipsnius?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Ar taikant karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui srityje <DATE ISO="19100522">1910 m. gegužės 22 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Reichsbeamtenhaftungsgesetz</HT> (BGH, <DATE ISO="20030626">2003 m. birželio 26 d.</DATE> sprendimas, III ZR 245/98 [ir] <HT TYPE="ITALIC">Bundensverfassungsgericht</HT>, <DATE ISO="20060215">2006 m. vasario 15 d.</DATE> sprendimas, 2 Bvr 1476/03) 7 straipsnį, kuriuo Sąjungos piliečiams nesuteikiama galimybė gauti žalos atlyginimą iš <HT TYPE="ITALIC">Bundesrepublik Deutschland</HT>, pažeidžiamas Konvencijos dėl Vokietijos išorės skolų 2 straipsnis; ar tuo buvo pažeidžiamos ieškovų teisės pagal &lt;...&gt; chartijos 17 ir 47 straipsnius iki <DATE ISO="20040311">2004 m. kovo 11 d.</DATE> ([minėtas <HT TYPE="ITALIC">Corte suprema di cassazione</HT>] Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Ferrini</HT>) ir [ar] tai, kad remiamasi senaties terminu, neprieštarauja Bendrijos įsipareigojimams, būtent [ESS] 3 straipsniui, [ESS] 4 straipsnio 3 dalies paskutinei pastraipai bei principui <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>non conceditur contra venire factum proprio<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/>?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Ar atsakovės <HT TYPE="ITALIC">Bundesrepublik Deutschland</HT> nurodytu prieštaravimu dėl imuniteto nuo teismų jurisdikcijos pažeidžiami [ESS] 4 straipsnio 3 dalies paskutinė pastraipa ir [ESS] 21 straipsnis, nes dėl to imuniteto atsakovei nekiltų civilinė atsakomybė pagal bendruosius Sąjungos teisės principus ([SESV] 340 straipsnis) dėl tarptautinės teisės pažeidimo (vergovės ir priverstinio darbo draudimas), padaryto kitos valstybės narės piliečių atžvilgiu?</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl Teisingumo Teismo jurisdikcijos</HT></P></TI></TITLE><NP><NO.P>12</NO.P><TXT>Pagal Procedūros reglamento 92 straipsnio 1 dalį ir 103 straipsnio 1 dalį, jeigu prašymas priimti prejudicinį sprendimą akivaizdžiai nepriklauso Teismo jurisdikcijai, išklausęs generalinį advokatą, Teismas gali motyvuota nutartimi priimti sprendimą dėl šio prašymo.</TXT></NP><NP><NO.P>13</NO.P><TXT>Savo klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar tarptautine teise grindžiamas prieštaravimas dėl imuniteto nuo Italijos teismų civilinės jurisdikcijos, kuriuo remiasi <HT TYPE="ITALIC">Bundesrepublik</HT> ir kurį jis taiko pagrindinės bylos aplinkybėms pagal vidaus teisę, taip pat Įstatymas Nr. 98/2010 prieštarauja ESS 3 straipsniui, ESS 4 straipsnio 3 daliai, ESS 6 straipsniui, SESV 340 straipsniui ir chartijos 17, 42 ir 52 straipsniams.</TXT></NP><NP><NO.P>14</NO.P><TXT>Visų pirma reikia priminti, kad, kaip matyti iš ESS sutarties 5 straipsnio 2 dalies, Europos Sąjunga veikia tik neviršydama kompetencijos, kurią, siekiant Sutartyse nustatytų tikslų, jai šiose Sutartyse suteikė valstybės narės, ir kad visa Sutartimis Sąjungai nepriskirta kompetencija priklauso valstybėms narėms.</TXT></NP><NP><NO.P>15</NO.P><TXT>Be to, pagal nusistovėjusią teismo praktiką, nagrinėdamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal SESV 267 straipsnį, Teisingumo Teismas Sąjungos teisę tik gali aiškinti paisydamas jai suteiktos kompetencijos ribų (žr. <DATE ISO="20101005">2010 m. spalio 5 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">McB.</HT>, <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-400/10 PPU" PAGE.ECR="I-8965" YEAR="2010">C-400/10 PPU, Rink. p. I-8965</REF.DOC.ECR>, 51 punktą ir <DATE ISO="20111214">2011 m. gruodžio 14 d.</DATE> Nutarties <HT TYPE="ITALIC">Boncea ir kt. ir Budan</HT>, C-483/11 ir C-484/11, 32 punktą). Konkrečiai tariant, Teisingumo Teismas pagal SESV 267 straipsnį neturi jurisdikcijos aiškinti tarptautinės teisės nuostatų, kurios privalomos valstybėms narėms ne pagal Sąjungos teisę (<DATE ISO="19731127">1973 m. lapkričio 27 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Vandeweghe ir kt.</HT>, <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="130/73" PAGE.ECR="1329" YEAR="1973">130/73, Rink. p. 1329</REF.DOC.ECR>, 2 punktas).</TXT></NP><?PAGE NO="4"?><NP><NO.P>16</NO.P><TXT>Nagrinėjamu atveju pagrindinė byla susijusi su valstybės narės piliečių reikalavimu kitai valstybei narei atlyginti žalą už aplinkybes, susiklosčiusias per Antrąjį pasaulinį karą, t. y. iki Europos Bendrijų įsteigimo.</TXT></NP><NP><NO.P>17</NO.P><TXT>Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodo nieko, kas leistų įrodyti, kad Teisingumo Teismas turi jurisdikciją <HT TYPE="ITALIC">ratione materiæ</HT>. Jis visų pirma prašo Teisingumo Teismo pareikšti nuomonę dėl bendrojo tarptautinės teisės principo, susijusio su valstybių imunitetu, bei Konvencijos dėl Vokietijos išorės skolų, prie kurios Sąjunga neprisijungusi, aiškinimo ir, antra, patikrinti, ar, atsižvelgiant į tokį aiškinimą, dviejų valstybių narių teisė ir veiksmai atitinka įvairias ES sutarties, Sutarties dėl ESV ir chartijos nuostatas.</TXT></NP><NP><NO.P>18</NO.P><TXT>Kaip žinoma, Sąjungos kompetencija turi būti įgyvendinama laikantis tarptautinės teisės (pagal analogiją žr. <DATE ISO="19921124">1992 m. lapkričio 24 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Poulsen ir Diva Navigation</HT>, <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-286/90" PAGE.ECR="I-6019" YEAR="1992">C-286/90, Rink. p. I-6019</REF.DOC.ECR>, 9 punktą ir <DATE ISO="20111221">2011 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Air Transport Association of America ir kt.</HT>, <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-366/10" PAGE.ECR="I-13755" YEAR="2011">C-366/10, Rink. p. I-13755</REF.DOC.ECR>, 123 punktą). Taigi Teisingumo Teismas turi taikyti tarptautinę teisę ir gali būti priverstas aiškinti tam tikras šios teisės normas, tačiau tik paisydamas valstybių narių Sąjungai suteiktos kompetencijos ribų.</TXT></NP><NP><NO.P>19</NO.P><TXT>Vis dėlto niekas nerodo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamai situacijai galėtų būti taikoma Sąjungos teisė ar tarptautinės teisės normos, darančios įtaką Sąjungos teisės aiškinimui. Todėl Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos aiškinti ir taikyti tarptautinės teisės normų, kurias prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas numato taikyti minėtai situacijai.</TXT></NP><NP><NO.P>20</NO.P><TXT>Be to, Teisingumo Teismas dėl valstybių imuniteto principo aiškinimo ir taikymo nagrinėjant vienos valstybės piliečių reikalavimą kitai valstybei atlyginti žalą dėl aplinkybių, susiklosčiusių per Antrąjį pasaulinį karą, nurodo, kad abi valstybės, pagrindinės bylos šalys, kreipėsi į Tarptautinį Teisingumo Teismą ir jo jurisdikcijos neginčijo. Šis teismas pripažino turįs jurisdikciją ir <DATE ISO="20120203">2012 m. vasario 3 d.</DATE> priėmė sprendimą dėl bylos esmės.</TXT></NP><NP><NO.P>21</NO.P><TXT>Iš to išplaukia, kad Teisingumo Teismas akivaizdžiai neturi jurisdikcijos <HT TYPE="ITALIC">ratione materiæ</HT>, kad atsakytų į prejudicinius klausimus.</TXT></NP><NP><NO.P>22</NO.P><TXT>Net darant prielaidą, kad Sąjunga galėtų aiškinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytas tarptautinės teisės normas, iš Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės, kuri privaloma Sąjungos institucijoms ir yra Sąjungos teisinės sistemos dalis kaip tarptautinės paprotinės teisės norma (pagal analogiją žr. <DATE ISO="20100225">2010 m. vasario 25 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Brita</HT>, <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-386/08" PAGE.ECR="I-1289" YEAR="2010">C-386/08, Rink. p. I-1289</REF.DOC.ECR>, 42 punktą), 28 straipsnio matyti, kad jei kitokia šalių valia nėra numanoma iš atitinkamos sutarties, šaliai netaikomos šios sutarties nuostatos dėl veiksmų ar įvykių, kurie buvo atlikti ar įvyko iki sutarties įsigaliojimo tai šaliai dienos.</TXT></NP><NP><NO.P>23</NO.P><TXT>Tačiau iš Sutarčių visiškai neišplaukia kitokia šalių valia, dėl ko Sąjungos kompetencija galėtų apimti pagrindinės bylos aplinkybes, susiklosčiusias iki Sąjungos įsteigimo.</TXT></NP><NP><NO.P>24</NO.P><TXT>Iš to matyti, kad Teisingumo Teismas akivaizdžiai neturi jurisdikcijos <HT TYPE="ITALIC">ratione temporis</HT>, kad atsakytų į prejudicinius klausimus.</TXT></NP><NP><NO.P>25</NO.P><TXT>Konkrečiai dėl chartijos, kurios nuostatas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti, reikia priminti, kad chartijos 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jos nuostatos skirtos valstybėms narėms tik tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę. Be to, pagal šio straipsnio 2 dalį chartija neišplečia Sąjungos teisės taikymo srities už Sąjungai suteiktų įgaliojimų ribų, nesukuria Sąjungai naujų įgaliojimų ar užduočių ir nepakeičia Sutartyse nustatytųjų. Taigi Teisingumo Teismas turi aiškinti Sąjungos teisę atsižvelgdamas į chartiją, bet paisydamas Sąjungai suteiktų įgaliojimų ribų (<DATE ISO="20111115">2011 m. lapkričio 15 d.</DATE> Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Dereci ir kt.</HT>, <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-256/11" PAGE.ECR="I-11315" YEAR="2011">C-256/11, Rink. p. I-11315</REF.DOC.ECR>, 71 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).</TXT></NP><?PAGE NO="5"?><NP><NO.P>26</NO.P><TXT>Kadangi pagrindinėje byloje nagrinėjama situacija nepatenka į Sąjungos teisės taikymo sritį, todėl Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos, nurodytos chartijos nuostatos <HT TYPE="ITALIC">per se</HT> negali pagrįsti naujos kompetencijos.</TXT></NP><NP><NO.P>27</NO.P><TXT>Tokiomis aplinkybėmis reikia konstatuoti, kad Teisingumo Teismas akivaizdžiai neturi jurisdikcijos nagrinėti <HT TYPE="ITALIC">Tribunale ordinario di Brescia</HT> pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></P></TI></TITLE><NP><NO.P>28</NO.P><TXT>Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</TXT></NP></GR.SEQ></GR.SEQ><JURISDICTION><INTRO>Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nutaria:</INTRO><P><HT TYPE="BOLD">Europos Sąjungos Teisingumo Teismas akivaizdžiai neturi jurisdikcijos nagrinėti <HT TYPE="ITALIC">Tribunale ordinario di Brescia</HT> (Italija) pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą.</HT></P></JURISDICTION></CONTENTS.ORDER><SIGNATURE.CASE><P>Parašai.</P></SIGNATURE.CASE></ORDER>