|
2021 1 29 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 31/1 |
TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2021/90
2021 m. sausio 28 d.
kuriuo nustatomos 2021 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Viduržemio ir Juodojoje jūrose
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,
kadangi:
|
(1) |
Sutarties 43 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, turi patvirtinti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo; |
|
(2) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 (1) reikalaujama, kad išsaugojimo priemonės būtų priimamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai aktualu, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto (toliau – ŽMTEK) parengtas ataskaitas; |
|
(3) |
priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo, įskaitant, kai tinkama, tam tikras su tuo funkciškai susietas sąlygas, turi patvirtinti Taryba. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalį žvejybos galimybės turi būti nustatomos atsižvelgiant į bendros žuvininkystės politikos (toliau – BŽP) tikslus, nustatytus to reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žvejybos galimybės valstybėms narėms turi būti paskirstomos taip, kad būtų užtikrinamas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvieno žuvų ištekliaus ar žvejybos rūšies atžvilgiu; |
|
(4) |
Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, žvejybos galimybės turi būti nustatomos pagal tuose planuose nustatytas taisykles; |
|
(5) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1022 (2) buvo nustatytas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas, kuris įsigaliojo 2019 m. liepos 16 d. Remiantis to reglamento 4 straipsnio 1 dalimi, to reglamento 1 straipsnyje išvardytų išteklių žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos taip, kad ne vėliau kaip 2020 m., kai įmanoma, ir 2025 m. sausio 1 d. palaipsniui, pakopomis, būtų pasiektas didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (toliau – MSY) atitinkantis mirtingumas dėl žvejybos. Žvejybos galimybės turėtų būti išreikštos didžiausiomis leidžiamomis žvejybos pastangomis ir nustatytos laikantis to reglamento 7 straipsnyje nustatytos žvejybos pastangų sistemos; |
|
(6) |
ŽMTEK padarė išvadą, kad norint pasiekti MSY tikslą vakarų Viduržemio jūros žuvų išteklių atžvilgiu, reikia skubiai imtis veiksmų ir būtina realiai sumažinti mirtingumą dėl žvejybos. Todėl 2021 m. didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos turėtų būti sumažintos 7,5 % palyginti su baziniu dydžiu, minėtą procentinį dydį atskaitant iš didžiausių leidžiamų žvejybos pastangų, nustatytų 2020 m. Tarybos reglamentu (ES) 2019/2236 (3); |
|
(7) |
savo 2018 m. 42-ajame metiniame susitikime Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (toliau – GFCM) priėmė Rekomendaciją GFCM/42/2018/1 dėl daugiamečio europinių upinių ungurių išteklių Viduržemio jūroje valdymo plano, kuria nustatomos europinių upinių ungurių (Anguilla anguilla) Viduržemio jūroje (GFCM 1–27 geografiniuose parajoniuose) išteklių valdymo priemonės. Tarp tų priemonių numatyti laimikio limitai arba žvejybos pastangų apribojimai ir kasmetinis trijų mėnesių iš eilės draudimo žvejoti laikotarpis, kurį kiekviena valstybė narė turi nustatyti pagal Tarybos reglamente (EB) Nr. 1100/2007 (4) nustatytus išsaugojimo tikslus, taip pat pagal nacionalinį (-ius) upinių ungurių išteklių valdymo planą (-us) ir upinių ungurių migracijos laiko modelius valstybėje narėje. Jei prieš įsigaliojant tai rekomendacijai buvo parengti nacionaliniai valdymo planai, pagal kuriuos pastangos ar laimikis sumažintas bent 30 %, jau nustatyti ir įgyvendinami laimikio limitai ar žvejybos pastangų apribojimai turėtų būti neviršijami. Pagal tą rekomendaciją draudimas žvejoti turėtų būti taikomas visuose Viduržemio jūros jūriniuose vandenyse ir sūrokuose vandenyse, pavyzdžiui, estuarijose, pakrančių lagūnose ir tarpiniuose vandenyse. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(8) |
savo 2018 m. 42-ajame metiniame susitikime GFCM taip pat priėmė Rekomendaciją GFCM/42/2018/8 dėl 2019–2021 m. papildomų neatidėliotinų priemonių, skirtų smulkiųjų pelaginių žuvų ištekliams Adrijos jūroje (GFCM 17 ir 18 geografiniuose parajoniuose). Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje. Didžiausi laimikio limitai nustatomi tik vieniems metams, nedarant poveikio nei kitoms ateityje priimsimoms priemonėms, nei galimai paskirstymo valstybėms narėms sistemai; |
|
(9) |
savo 2018 m. 42-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/42/2018/3 dėl tausios didžiųjų raudonųjų krevečių (Aristaeomorpha foliacea) ir ilgaūsių raudonųjų krevečių (Aristeus antennatus), kaip tikslinių rūšių, žvejybos tralais Levanto jūroje (GFCM 24, 25, 26 ir 27 geografiniuose parajoniuose) daugiamečio valdymo plano; šioje rekomendacijoje nustatytas didžiausias žvejybos laivų skaičius. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(10) |
savo 2018 m. 42-ajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/42/2018/4 dėl tausios didžiųjų raudonųjų krevečių (Aristaeomorpha foliacea) ir ilgaūsių raudonųjų krevečių (Aristeus antennatus), kaip tikslinių rūšių, žvejybos tralais Jonijos jūroje (GFCM 19, 20 ir 21 geografiniuose parajoniuose) daugiamečio valdymo plano; šioje rekomendacijoje nustatytas didžiausias žvejybos laivų skaičius. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(11) |
savo 2019 m. 43-iajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/6 dėl tausios didžiųjų raudonųjų krevečių (Aristaeomorpha foliacea) ir ilgaūsių raudonųjų krevečių (Aristeus antennatus), kaip tikslinių rūšių, žvejybos tralais Sicilijos sąsiauryje (GFCM 12, 13, 14, 15 ir 16 geografiniuose parajoniuose) valdymo priemonių; šioje rekomendacijoje nustatytas didžiausias žvejybos laivų skaičius. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(12) |
savo 2019 m. 43-iajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/5 dėl daugiamečio tausios demersinių žuvų žvejybos Adrijos jūroje (GFCM 17 ir 18 geografiniuose parajoniuose) valdymo plano; šia rekomendacija nustatyta tam tikrų demersinių žuvų išteklių žvejybos pastangų sistema ir viršutinė laivyno pajėgumo riba. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(13) |
atsižvelgiant į Slovėnijos laivyno ypatumus ir labai nedidelį jų poveikį smulkiųjų pelaginių ir demersinių žuvų ištekliams, tikslinga išlaikyti esamus žvejybos modelius ir užtikrinti Slovėnijos laivynui galimybę sužvejoti minimalų smulkiųjų pelaginių žuvų kiekį ir išnaudoti minimalią demersinių išteklių žvejybos pastangų kvotą; |
|
(14) |
savo 2019 m. 43-iajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/4 dėl tausaus raudonųjų koralų (Corallium rubrum) rinkimo Viduržemio jūroje (GFCM 1–27 geografiniuose parajoniuose) valdymo plano; šioje rekomendacijoje nustatytas didžiausias žvejybos leidimų skaičius ir raudonųjų koralų rinkimo apribojimai. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(15) |
savo 2019 m. 43-iajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/2 dėl tausios raudonpelekių pagelų (Pagellus bogaraveo) žvejybos Alborano jūroje (GFCM 1–3 geografiniuose parajoniuose) valdymo plano; šioje rekomendacijoje nustatyti laimikio limitai ir žvejybos pastangų apribojimai, pagrįsti vidurkiu, kuris buvo leistas ir kurio laikytasi 2010–2015 m. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(16) |
savo 2019 m. 43-iajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/1 dėl inkarinių žuvų suburiamųjų įrenginių naudojimo žvejojant didžiąsias auksines skumbres (Coryphaena hippurus) Viduržemio jūroje (GFCM 1–27 geografiniuose parajoniuose) valdymo priemonių rinkinio; šioje rekomendacijoje nustatytas didžiausias žvejybos laivų, kaip tikslines rūšis žvejojančių didžiąsias auksines skumbres, skaičius. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(17) |
savo 2019 m. 43-iajame metiniame susitikime GFCM priėmė Rekomendaciją GFCM/43/2019/3, kuria iš dalies keičiama Rekomendacija GFCM/41/2017/4 dėl daugiamečio paprastųjų otų žvejybos Juodojoje jūroje (GFCM 29 geografiniame parajonyje) valdymo plano. Toje rekomendacijoje nustatytas atnaujintas paprastųjų otų regioninis bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (toliau – BLSK) ir jų kvotų paskirstymo sistema, taip pat papildomos to ištekliaus išsaugojimo priemonės, visų pirma dviejų mėnesių draudimo žvejoti laikotarpis ir žvejybos dienų apribojimas iki 180 dienų per metus. Tos priemonės turėtų būti įgyvendintos Sąjungos teisėje; |
|
(18) |
remiantis GFCM pateiktomis mokslinėmis rekomendacijomis, tam, kad būtų užtikrintas atlantinių šprotų ištekliaus Juodojoje jūroje tvarumas, būtina išlaikyti dabartinį mirtingumo dėl žvejybos lygį. Todėl tikslinga ir toliau nustatyti autonominę to ištekliaus kvotą; |
|
(19) |
žvejybos galimybės turėtų būti nustatomos remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir atsižvelgiant į biologinius, socialinius bei ekonominius aspektus, kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas visiems žvejybos sektoriams, taip pat atsižvelgiant į per konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais pareikštas nuomones; |
|
(20) |
Tarybos reglamentu (EB) Nr. 847/96 (5) nustatytos papildomos metų sandūros BLSK valdymo sąlygos, įskaitant to reglamento 3 ir 4 straipsniuose numatytas lankstumo nuostatas dėl atsargumo principu pagrįsto BLSK ir analitiniu įvertinimu pagrįsto BLSK. Pagal to reglamento 2 straipsnį, nustatydama BLSK Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į biologinę jų būklę, to reglamento 3 ar 4 straipsnis netaikomas. Neseniai visiems ištekliams, kuriems galioja įpareigojimas iškrauti laimikį, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį pradėtas taikyti metų sandūros lankstumo mechanizmas. Todėl, siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris kliudytų taikyti racionalaus ir atsakingo jūrų biologinių išteklių naudojimo principą, trukdytų siekti BŽP tikslų ir darytų neigiamą poveikį biologinei išteklių būklei, turėtų būti nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai taikomi analitiniu įvertinimu pagrįstiems BLSK tik tuo atveju, jei nesinaudojama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis; |
|
(21) |
šiame reglamente nustatytomis Sąjungos žvejybos laivams prieinamomis žvejybos galimybėmis naudojamasi taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 (6), ypač to reglamento 33 ir 34 straipsnius, susijusius su laimikio bei žvejybos pastangų registravimu ir duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą pranešimu. Todėl būtina nurodyti kodus, kuriuos valstybės narės turi naudoti Komisijai siųsdamos duomenis apie iškraunamus išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, žuvų kiekius; |
|
(22) |
siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas; |
|
(23) |
žvejybos galimybės turėtų būti naudojamos visapusiškai laikantis Sąjungos teisės, |
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I ANTRAŠTINĖ DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatomos 2021 m. žvejybos galimybės, taikomos tam tikrų žuvų ištekliams ir žuvų išteklių grupėms Viduržemio ir Juodojoje jūrose.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šis reglamentas taikomas Sąjungos žvejybos laivams, žvejojantiems šiuos žuvų išteklius:
|
a) |
europinius upinius ungurius (Anguilla anguilla), raudonuosius koralus (Corallium rubrum) ir didžiąsias auksines skumbres (Coryphaena hippurus) Viduržemio jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio b punkte; |
|
b) |
ilgaūses raudonąsias krevetes (Aristeus antennatus), ilganoses rausvąsias krevetes (Parapenaeus longirostris), didžiąsias raudonąsias krevetes (Aristaeomorpha foliacea), europines jūrines lydekas (Merluccius merluccius), norveginius omarus (Nephrops norvegicus) ir europines barzdotes (Mullus barbatus) vakarų Viduržemio jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio c punkte; |
|
c) |
europinius ančiuvius (Engraulis encrasicolus) ir europines sardines (Sardina pilchardus) Adrijos jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio d punkte; |
|
d) |
europines jūrines lydekas (Merluccius merluccius), norveginius omarus (Nephrops norvegicus), europinius jūrų liežuvius (Solea solea), ilganoses rausvąsias krevetes (Parapenaeus longirostris) ir europines barzdotes (Mullus barbatus) Adrijos jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio d punkte; |
|
e) |
didžiąsias raudonąsias krevetes (Aristaeomorpha foliacea) ir ilgaūses raudonąsias krevetes (Aristeus antennatus) Sicilijos sąsiauryje, kaip apibrėžta 4 straipsnio e punkte, Jonijos jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio f punkte, ir Levanto jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio g punkte; |
|
f) |
raudonpelekius pagelus (Pagellus bogaraveo) Alborano jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio h punkte; |
|
g) |
atlantinius šprotus (Sprattus sprattus) ir paprastuosius otus (Scophthalmus maximus) Juodojoje jūroje, kaip apibrėžta 4 straipsnio i punkte. |
2. Šis reglamentas taip pat taikomas mėgėjų žvejybai, kai ji aiškiai nurodyta atitinkamose nuostatose.
3 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamos Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje pateiktos terminų apibrėžtys. Be to, vartojamos šios terminų apibrėžtys:
|
a) |
tarptautiniai vandenys – vandenys, į kuriuos nė viena valstybė neturi suverenių teisių arba kurie nepriklauso nė vienos valstybės jurisdikcijai; |
|
b) |
mėgėjų žvejyba – neverslinės jūrų gyvųjų vandens išteklių žvejybos veikla poilsio, turizmo ar sporto tikslais; |
|
c) |
bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (toliau – BLSK):
|
|
d) |
kvota – Sąjungai ar valstybei narei paskirta BLSK dalis; |
|
e) |
Sąjungos autonominė kvota – laimikio limitas, autonomiškai paskirtas Sąjungos žvejybos laivams, jeigu nėra susitarta dėl BLSK; |
|
f) |
analitiniu įvertinimu pagrįsta kvota – Sąjungos autonominė kvota, dėl kurios atliktas analitinis įvertinimas; |
|
g) |
analitinis įvertinimas – kiekybinis konkrečių išteklių kitimo tendencijų įvertinimas remiantis išteklių biologijos ir naudojimo duomenimis, kuris, atlikus mokslinę peržiūrą, pripažintas pakankamai kokybišku, kad juo remiantis būtų galima teikti mokslines rekomendacijas dėl galimybių būsimų laimikių; |
|
h) |
žuvų suburiamasis įrenginys – žuvims privilioti skirtas jūros paviršiuje plūduriuojantis inkarinis įrenginys. |
4 straipsnis
Žvejybos zonos
Šiame reglamente vartojamos žvejybos zonų apibrėžtys:
|
a) |
GFCM geografiniai parajoniai – plotai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1343/2011 (7) I priede; |
|
b) |
Viduržemio jūra – GFCM 1–27 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys; |
|
c) |
vakarų Viduržemio jūra – GFCM 1, 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys; |
|
d) |
Adrijos jūra – GFCM 17 ir 18 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys; |
|
e) |
Sicilijos sąsiauris – GFCM 12, 13, 14, 15 ir 16 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys; |
|
f) |
Jonijos jūra – GFCM 19, 20 ir 21 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys; |
|
g) |
Levanto jūra – GFCM 24, 25, 26 ir 27 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys; |
|
h) |
Alborano jūra – GFCM 1–3 geografinių parajonių, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys; |
|
i) |
Juodoji jūra – GFCM 29 geografinio parajonio, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1343/2011 I priede, vandenys. |
II ANTRAŠTINĖ DALIS
ŽVEJYBOS GALIMYBĖS
I SKYRIUS
Viduržemio jūra
5 straipsnis
Europiniai upiniai unguriai
1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant sužvejojami europiniai upiniai unguriai (Anguilla anguilla), konkrečiai – tikslinei, atsitiktinei ir mėgėjų žvejybai visuose Viduržemio jūros jūriniuose vandenyse, įskaitant gėluosius vandenis ir tarpinius sūrokus vandenis, pavyzdžiui, lagūnas ir estuarijas.
2. Sąjungos žvejybos laivams draudžiama žvejoti europinius upinius ungurius Viduržemio jūros Sąjungos ir tarptautiniuose vandenyse trijų mėnesių iš eilės laikotarpį, kurį turi nustatyti kiekviena valstybė narė. Draudimo žvejoti laikotarpis turi derėti su Reglamente (EB) Nr. 1100/2007 nustatytais išteklių išsaugojimo tikslais, nacionaliniais valdymo planais ir europinių upinių ungurių migracijos laiko modeliais atitinkamose valstybėse narėse. Valstybės narės praneša Komisijai, kokį laikotarpį nustatė, ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki draudimo įsigaliojimo ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2021 m. sausio 31 d.
3. Valstybės narės neviršija europinių upinių ungurių didžiausio laimikio kiekio arba žvejybos pastangų lygio, nustatytų ir įgyvendinamų pagal jų nacionalinius valdymo planus, priimtus pagal Reglamento (EB) Nr. 1100/2007 2 ir 4 straipsnius.
6 straipsnis
Raudonieji koralai
1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant surenkami raudonieji koralai (Corallium rubrum), konkrečiai – tikslinei ir mėgėjų žvejybai Viduržemio jūroje.
2. Tikslinės žvejybos atveju didžiausias žvejybos leidimų skaičius ir didžiausi raudonųjų koralų, kuriuos surenka Sąjungos žvejybos laivai ir kurie surenkami vykdant Sąjungos žvejybos veiklą, kiekiai neturi viršyti I priede nustatytų skaičiaus ir kiekių.
3. Sąjungos žvejybos laivams, kuriems taikoma 2 dalis, draudžiama perkrauti raudonuosius koralus jūroje.
4. Mėgėjų žvejybos atveju valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad uždraustų raudonuosius koralus rinkti, laikyti laive, perkrauti ar iškrauti.
7 straipsnis
Didžiosios auksinės skumbrės
1. Šis straipsnis taikomas visai komercinei Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurios metu Viduržemio jūros tarptautiniuose vandenyse žvejojant didžiąsias auksines skumbres (Coryphaena hippurus) naudojami žuvų suburiamieji įrenginiai.
2. Didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti didžiąsias auksines skumbres, skaičius nustatytas II priede.
II SKYRIUS
Vakarų Viduržemio jūra
8 straipsnis
Demersiniai ištekliai
1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant vakarų Viduržemio jūroje sužvejojami Reglamento (ES) 2019/1022 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti demersiniai ištekliai.
2. Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos nustatytos šio reglamento III priede. Didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas valstybės narės valdo pagal Reglamento (ES) 2019/1022 9 straipsnį.
9 straipsnis
Duomenų perdavimas
Valstybės narės registruoja ir perduoda žvejybos pastangų duomenis Komisijai pagal Reglamento (ES) 2019/1022 10 straipsnį.
Valstybės narės, teikdamos Komisijai žvejybos pastangų duomenis pagal šį straipsnį, naudoja III priede nustatytus žvejybos pastangų grupių kodus.
III SKYRIUS
Adrijos jūra
10 straipsnis
Smulkiųjų pelaginių žuvų ištekliai
1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Adrijos jūroje sužvejojamos europinės sardinės (Sardina pilchardus) ir europiniai ančiuviai (Engraulis encrasicolus).
2. Didžiausias laimikio kiekis negali viršyti IV priede nustatytų kiekių.
3. Adrijos jūroje europines sardines ir europinius ančiuvius, kaip tikslines rūšis, žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų žvejybos dienų skaičius negali viršyti 180 žvejybos dienų per metus. Iš tų 180 žvejybos dienų ne daugiau kaip 144 žvejybos dienos gali būti skirtos tikslinei europinių sardinių žvejybai ir ne daugiau kaip 144 žvejybos dienos – tikslinei europinių ančiuvių žvejybai.
4. Didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti smulkiąsias pelagines žuvis, skaičius nustatytas IV priede.
11 straipsnis
Demersiniai ištekliai
1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Adrijos jūroje sužvejojamos europinės jūrinės lydekos (Merluccius merluccius), norveginiai omarai (Nephrops norvegicus), europiniai jūrų liežuviai (Solea solea), ilganosės rausvosios krevetės (Parapenaeus longirostris) ir europinės barzdotės (Mullus barbatus).
2. Didžiausios leidžiamos demersinių išteklių, kuriems taikomas šis straipsnis, žvejybos pastangos ir didžiausias laivyno pajėgumas jų atžvilgiu yra nustatyti IV priede.
3. Didžiausias leidžiamas žvejybos pastangas valstybės narės valdo pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsnius.
12 straipsnis
Duomenų perdavimas
Kai valstybės narės pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai teikia duomenis, susijusius su iškrautais sužvejotų išteklių kiekiais, jos naudoja IV priede nustatytus išteklių kodus.
IV SKYRIUS
Jonijos jūra, Levanto jūra ir Sicilijos sąsiauris
13 straipsnis
1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Jonijos jūroje, Levanto jūroje ir Sicilijos sąsiauryje sužvejojamos didžiosios raudonosios krevetės (Aristaeomorpha foliacea) ir ilgaūsės raudonosios krevetės (Aristeus antennatus).
2. Didžiausias dugniniais tralais žvejojančių laivų, kuriems leidžiama žvejoti demersinius išteklius, skaičius nustatytas V priede.
V SKYRIUS
Alborano jūra
14 straipsnis
1. Šis straipsnis taikomas Sąjungos žvejybos laivų vykdomai verslinei žvejybai ūdomis ir rankinėmis ūdomis, kurią vykdant Alborano jūroje sužvejojami raudonpelekiai pagelai (Pagellus bogaraveo).
2. Didžiausias laimikio kiekis negali viršyti VI priede nustatytų kiekių.
VI SKYRIUS
Juodoji jūra
15 straipsnis
Atlantinių šprotų žvejybos galimybių paskirstymas
1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Juodojoje jūroje sužvejojami atlantiniai šprotai (Sprattus sprattus).
2. Atlantinių šprotų Sąjungos autonominė kvota, tokios kvotos paskirstymas valstybėms narėms ir, kai tinkama, su tuo funkciškai susietos sąlygos yra nustatyti VII priede.
16 straipsnis
Paprastųjų otų žvejybos galimybių paskirstymas
1. Šis straipsnis taikomas visai Sąjungos žvejybos laivų veiklai ir kitai Sąjungos žvejybos veiklai, kurią vykdant Juodojoje jūroje sužvejojami paprastieji otai (Scophthalmus maximus).
2. Juodosios jūros Sąjungos vandenyse taikomas paprastųjų otų BLSK, tokio BLSK paskirstymas valstybėms narėms ir, kai tinkama, su tuo funkciškai susietos sąlygos yra nustatyti VII priede.
17 straipsnis
Paprastųjų otų žvejybos pastangų valdymas
Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti paprastuosius otus pagal 16 straipsnį, nepriklausomai nuo laivo bendrojo ilgio, žvejybos dienų skaičius negali viršyti 180 žvejybos dienų per metus.
18 straipsnis
Draudimo žvejoti paprastuosius otus laikotarpis
Sąjungos žvejybos laivams draudžiama vykdyti bet kokią žvejybos veiklą, įskaitant paprastųjų otų perkrovimą, laikymą laive, iškrovimą ir pirmąjį pardavimą, Juodosios jūros Sąjungos vandenyse nuo balandžio 15 d. iki birželio 15 d.
19 straipsnis
Specialiosios nuostatos dėl žvejybos Juodojoje jūroje galimybių paskirstymo
1. Šio reglamento 15 ir 16 straipsniuose nustatytos žvejybos galimybės valstybėms narėms paskirstomos nedarant poveikio:
|
a) |
žvejybos galimybių mainams pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį; |
|
b) |
išskaitymui ir perskirstymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį ir |
|
c) |
išskaitymui pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 ir 107 straipsnius. |
2. Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai netaikomi, jei valstybė narė pasinaudoja Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis.
20 straipsnis
Duomenų perdavimas
Kai valstybės narės pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius Komisijai teikia duomenis, susijusius su iškrautais atlantinių šprotų ir paprastųjų otų, kurie buvo sužvejoti Juodosios jūros Sąjungos vandenyse, kiekiais, jos naudoja VII priede nustatytus išteklių kodus.
III ANTRAŠTINĖ DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
21 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jis taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta Briuselyje 2021 m. sausio 28 d.
Tarybos vardu
Pirmininkė
A. P. ZACARIAS
(1) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).
(2) 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1022, kuriuo nustatomas daugiametis vakarų Viduržemio jūros demersinių išteklių žvejybos valdymo planas ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 508/2014 (OL L 172, 2019 6 26, p. 1).
(3) 2019 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (ES) 2019/2236, kuriuo nustatomos 2020 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Viduržemio ir Juodojoje jūrose (OL L 336, 2019 12 30, p. 14).
(4) 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1100/2007, nustatantis priemones europinių ungurių ištekliams atkurti (OL L 248, 2007 9 22, p. 17).
(5) 1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/96, nustatantis bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (OL L 115, 1996 5 9, p. 3).
(6) 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Sąjungos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).
(7) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1343/2011 dėl tam tikrų žvejybos BVJŽK (Bendrosios Viduržemio jūros žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių (OL L 347, 2011 12 30, p. 44).
I PRIEDAS
SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS ATSIŽVELGIANT Į GFCM DAUGIAMETĮ RAUDONŲJŲ KORALŲ IŠTEKLIŲ VIDURŽEMIO JŪROJE VALDYMO PLANĄ
Šio priedo lentelėse nustatytas žvejybos leidimų didžiausias skaičius ir laimikio kiekis, taikomi renkant raudonuosius koralus Viduržemio jūroje.
Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM geografinius parajonius (toliau – GP).
Šiame priede pateikiama ši lotyniškų ir bendrinių išteklių pavadinimų atitikmenų lentelė:
|
Mokslinis pavadinimas |
Triraidis kodas |
Bendrinis pavadinimas |
|
Corallium rubrum |
COL |
Raudonieji koralai |
1 lentelė
Didžiausias žvejybos leidimų skaičius (1)
|
Valstybė narė |
Raudonieji koralai COL |
|
Graikija |
12 |
|
Ispanija |
0 (*1) |
|
Prancūzija |
32 |
|
Kroatija |
28 |
|
Italija |
40 |
2 lentelė
Didžiausi surinkti kiekiai gyvojo svorio tonomis
|
Rūšis: |
Raudonieji koralai Corallium rubrum |
Zona: |
Viduržemio jūros Sąjungos vandenys (1–27 GP) COL/GF1-27 |
||
|
Graikija |
|
1,844 |
|
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas |
|
|
Ispanija |
|
0 |
|||
|
Prancūzija |
|
1,400 |
|
||
|
Kroatija |
|
1,226 |
|
||
|
Italija |
|
1,378 |
|
||
|
Sąjunga |
|
5,848 |
|
||
|
BLSK |
Netaikoma / Nesutarta |
|
|||
(1) Nurodant laivų ir (arba) narų skaičių arba vieno naro ir vieno laivo porą, kuriems leidžiama rinkti raudonuosius koralus.
(*1) Ispanijos vandenyse nustatytas draudimas laiko atžvilgiu rinkti raudonuosius koralus.
(*2) Ispanijos vandenyse nustatytas draudimas laiko atžvilgiu rinkti raudonuosius koralus.
II PRIEDAS
SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į DIDŽIŲJŲ AUKSINIŲ SKUMBRIŲ IŠTEKLIŲ VIDURŽEMIO JŪROJE VALDYMĄ
Šio priedo lentelėje nustatytas didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama Viduržemio jūros tarptautiniuose vandenyse žvejoti didžiąsias auksines skumbres, skaičius.
Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į Viduržemio jūros tarptautinius vandenis.
Šiame priede pateikiama ši lotyniškų ir bendrinių išteklių pavadinimų atitikmenų lentelė:
|
Mokslinis pavadinimas |
Triraidis kodas |
Bendrinis pavadinimas |
|
Coryphaena hippurus |
DOL |
Didžiosios auksinės skumbrės |
Didžiausias tarptautiniuose vandenyse žvejojantiems laivams išduotų žvejybos leidimų skaičius
|
Valstybė narė |
Didžiosios auksinės skumbrės DOL |
|
Italija |
797 |
|
Мalta |
130 |
III PRIEDAS
SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS PASTANGOS ATSIŽVELGIANT Į DEMERSINIŲ IŠTEKLIŲ VAKARŲ VIDURŽEMIO JŪROJE VALDYMĄ
Šio priedo lentelėse nurodytos didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos (žvejybos dienomis) pagal išteklių grupes, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/1022 1 straipsnyje, ir laivų, vakarų Viduržemio jūroje visų tipų tralais (*1) * žvejojančių demersinius išteklius, bendrąjį ilgį.
Visoms šiame priede nustatytoms didžiausioms leidžiamoms žvejybos pastangoms taikomos Reglamente (ES) 2019/1022 ir Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsniuose nustatytos taisyklės.
Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM geografinius parajonius (toliau – GP).
Šiame priede pateikiama ši lotyniškų ir bendrinių išteklių pavadinimų atitikmenų lentelė:
|
Mokslinis pavadinimas |
Triraidis kodas |
Bendrinis pavadinimas |
|
Aristaeomorpha foliacea |
ARS |
Didžiosios raudonosios krevetės |
|
Aristeus antennatus |
ARA |
Ilgaūsės raudonosios krevetės |
|
Merluccius merluccius |
HKE |
Europinės jūrinės lydekos |
|
Mullus barbatus |
MUT |
Europinės barzdotės |
|
Nephrops norvegicus |
NEP |
Norveginiai omarai |
|
Parapenaeus longirostris |
DPS |
Ilganosės rausvosios krevetės |
Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos žvejybos dienomis
|
a) |
Alborano jūra, Balearų salos, šiaurės Ispanija ir Liono įlanka (1–2–5–6–7 GP)
|
|
b) |
Korsikos sala, Ligūrijos jūra, Tirėnų jūra ir Sardinijos sala (8–9–10–11 GP)
|
(*1) TBB, OTB, PTB, TBN, TBS, TB, OTM, PTM, TMS, TM, OTT, OT, PT, TX, OTP, TSP.
IV PRIEDAS
SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS ADRIJOS JŪROJE
Šio priedo lentelėse nurodytos žvejybos galimybės pagal išteklius arba laivų pastangų grupes ir, kai tinkama, su tuo funkciškai susietos sąlygos, taip pat didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti smulkiąsias pelagines žuvis, skaičius.
Visoms šiame priede nustatytoms žvejybos galimybėms taikomos Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsniuose nustatytos taisyklės.
Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM geografinius parajonius (toliau – GP).
Šiame priede pateikiama ši lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:
|
Mokslinis pavadinimas |
Triraidis kodas |
Bendrinis pavadinimas |
|
Engraulis encrasicolus |
ANE |
Europiniai ančiuviai |
|
Merluccius merluccius |
HKE |
Europinės jūrinės lydekos |
|
Mullus barbatus |
MUT |
Europinės barzdotės |
|
Nephrops norvegicus |
NEP |
Norveginiai omarai |
|
Parapenaeus longirostris |
DPS |
Ilganosės rausvosios krevetės |
|
Sardina pilchardus |
PIL |
Europinės sardinės |
|
Solea solea |
SOL |
Europiniai jūrų liežuviai |
|
1. |
Smulkiųjų pelaginių žuvų ištekliai (17 ir 18 GP) Didžiausias laimikio kiekis gyvojo svorio tonomis
Didžiausias aktyviai smulkiąsias pelagines žuvis žvejojančių tralerių ir gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų laivyno pajėgumas
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||
|
2. |
Demersiniai ištekliai (17 ir 18 GP) Didžiausios leidžiamos žvejybos pastangos (žvejybos dienomis) pagal tralų, kuriais 17 ir 18 GP (Adrijos jūroje) žvejojami demersinių žuvų ištekliai, tipą
Didžiausias dugninės žvejybos tralerių ir sijiniais tralais žvejojančių laivų, kuriems leidžiama žvejoti demersinius išteklius, laivyno pajėgumas
|
(1) Slovėnijos atveju kiekiai grindžiami 2014 m. laimikiu; bendras kiekis turėtų neviršyti 300 tonų.
(2) Tik Kroatijai, Italijai ir Slovėnijai.
(*1) Rekomendacijos GFCM/42/2018/8 15 punkto nuostata netaikoma nacionaliniams laivynams, kuriuos sudaro mažiau nei dešimt gaubiamaisiais tinklais žvejojančių laivų ir (arba) pelaginės žvejybos tralerių, aktyviai žvejojančių smulkiųjų pelaginių žuvų išteklius. Tokiu atveju aktyvią žvejybos veiklą vykdančio laivyno pajėgumas gali padidėti ne daugiau kaip 50 % laivų skaičiaus ir bendrosios talpos (GT) ir (arba) bendrosios registrinės talpos (GRT) bei kW.
(*2) Su Slovėnijos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai, naudojantys OTB įrankius 17 GP, negali viršyti 3 000 žvejybos dienų per metus pastangų apribojimo.
(*3) Rekomendacijos GFCM/43/2019/5 9 punkto c papunkčio ir 28 punkto nuostatos netaikomos nacionaliniams laivynams, kurie naudoja OTB įrankius ir 9 punkto c papunktyje nurodytu ataskaitiniu laikotarpiu žvejoja ne daugiau kaip 1 000 dienų. Aktyvią žvejybos veiklą vykdančio laivyno, naudojančio OTB įrankius, žvejybos pajėgumas per ataskaitinį laikotarpį negali padidėti daugiau kaip 50 %.
V PRIEDAS
SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS JONIJOS JŪROJE, LEVANTO JŪROJE IR SICILIJOS SĄSIAURYJE
Šio priedo lentelėse nustatytas didžiausias Sąjungos žvejybos laivų, kuriems leidžiama žvejoti demersinius išteklius Jonijos jūroje, Levanto jūroje ir Sicilijos sąsiauryje, skaičius.
Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM geografinius parajonius (toliau – GP).
Šiame priede pateikiama ši lotyniškų ir bendrinių išteklių pavadinimų atitikmenų lentelė:
|
Mokslinis pavadinimas |
Triraidis kodas |
Bendrinis pavadinimas |
|
Aristaeomorpha foliacea |
ARS |
Didžiosios raudonosios krevetės |
|
Aristeus antennatus |
ARA |
Ilgaūsės raudonosios krevetės |
|
a) |
Didžiausias dugniniais tralais žvejojančių laivų, kuriems leidžiama žvejoti Jonijos jūroje (19–20–21 GP), skaičius
|
|
b) |
Didžiausias dugniniais tralais žvejojančių laivų, kuriems leidžiama žvejoti Levanto jūroje (24–25–26–27 GP), skaičius
|
|
c) |
Didžiausias dugniniais tralais žvejojančių laivų, kuriems leidžiama žvejoti Sicilijos sąsiauryje (12–13–14–15–16 GP), skaičius
|
VI PRIEDAS
SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS ALBORANO JŪROJE
Didžiausias ūdomis ir rankinėmis ūdomis sužvejojamo laimikio kiekis gyvojo svorio tonomis
|
Rūšis: |
Raudonpelekiai pagelai Pagellus bogaraveo |
Zona: |
Alborano jūros Sąjungos vandenys (1–3 GP) SBR/GF1-3 |
|
|
Ispanija |
|
225 |
Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas |
|
|
Sąjunga |
|
225 |
||
|
BLSK |
Netaikoma / Nesutarta |
|||
VII PRIEDAS
SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVŲ ŽVEJYBOS GALIMYBĖS JUODOJOJE JŪROJE
Šio priedo lentelėse nustatyti BLSK ir kvotos gyvojo svorio tonomis pagal išteklius ir, kai tinkama, su jais funkciškai susietos sąlygos.
Visoms šiame priede nustatytoms žvejybos galimybėms taikomos Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 26–35 straipsniuose nustatytos taisyklės.
Nuorodos į žvejybos zonas reiškia nuorodas į GFCM geografinius parajonius (toliau – GP).
Šiame priede pateikiama ši lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:
|
Mokslinis pavadinimas |
Triraidis kodas |
Bendrinis pavadinimas |
|
Sprattus sprattus |
SPR |
Atlantiniai šprotai |
|
Scophthalmus maximus |
TUR |
Paprastieji otai |
|
Rūšis: |
Atlantiniai šprotai Sprattus sprattus |
Zona: |
Juodosios jūros Sąjungos vandenys (29 GP) (SPR/F3742C) |
||
|
Bulgarija |
|
|
8 032,50 |
Analitiniu įvertinimu pagrįsta kvota Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas |
|
|
Rumunija |
|
|
3 442,50 |
||
|
Sąjunga |
|
|
11 475 |
||
|
BLSK |
Netaikoma / Nesutarta |
||||
|
Rūšis: |
Paprastieji otai cophthalmus maximus |
Zona: |
Juodosios jūros Sąjungos vandenys (29 GP) (TUR/F3742C) |
|
|
Bulgarija |
75 |
|
Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas |
|
|
Rumunija |
75 |
|
||
|
Sąjunga |
150 |
|||
|
BLSK |
857 |
|
||
(*1) Jokia žvejybos veikla, įskaitant perkrovimą, laikymą laive, iškrovimą ir pirmąjį pardavimą, neleidžiama nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki birželio 15 d.