<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><JUDGMENT xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.JUDGMENT><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-106/17</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62017CJ0106</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:50">EU:C:2018:50</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>8</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>8</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.JUDGMENT><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC"><DATE ISO="20180131">2018 m. sausio 31 d.</DATE> sprendimas – Byla C-106/17</HT></P><P><HT TYPE="SC">Hofsoe</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (aštuntoji kolegija) <HT TYPE="UC">sprendimas</HT></P><P><DATE ISO="20180131">2018 m. sausio 31 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="STAR" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: lenkų.</P></NOTE></P></TI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą</KEYWORD><KEYWORD>Teismų bendradarbiavimas civilinėse bylose</KEYWORD><KEYWORD>Jurisdikcija ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose vykdymas</KEYWORD><KEYWORD>Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012</KEYWORD><KEYWORD>11 straipsnio 1 dalies b punktas ir 13 straipsnio 2 dalis</KEYWORD><KEYWORD>Jurisdikcija su draudimu susijusiose bylose</KEYWORD><KEYWORD><HT TYPE="ITALIC">Ratione personae</HT> taikymo sritis</KEYWORD><KEYWORD>Sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>nukentėjusioji šalis<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></KEYWORD><KEYWORD>Draudimo sektoriaus subjektas</KEYWORD><KEYWORD>Netaikymas</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><JUDGMENT.INIT><P>byloje C‑106/17</P><P>dėl <HT TYPE="ITALIC">Sąd Okręgowy w Szczecinie</HT> (Ščecino apygardos teismas, Lenkija) <DATE ISO="20170130">2017 m. sausio 30 d.</DATE> sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo <DATE ISO="20170228">2017 m. vasario 28 d.</DATE>, pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje</P></JUDGMENT.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">Paweł Hofsoe</HT></P></PLAINTIFS><AGAINST>prieš</AGAINST><DEFENDANTS><P><HT TYPE="BOLD">LVM Landwirtschaftlicher Versicherungsverein Münster AG</HT></P></DEFENDANTS></PARTIES><PREAMBLE><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (aštuntoji kolegija),</P><P>kurį sudaro kolegijos pirmininkas J. Malenovský, teisėjai D. Šváby (pranešėjas) ir M. Vilaras,</P><P>generalinis advokatas M. Bobek,</P><P>kancleris A. Calot Escobar,</P></PREAMBLE.INIT><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,</VISA></GR.VISA><GR.CONSID><CONSID><P>išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:</P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P><HT TYPE="ITALIC">LVM Landwirtschaftlicher Versicherungsverein Münster AG</HT>, atstovaujamos <HT TYPE="ITALIC">radca prawny</HT> M. Siewiera‑Misiuda,</P></ITEM><ITEM><P>Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,</P></ITEM><ITEM><P>Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos L. Inez Fernandes, M. Figueiredo ir P. Lacerda,</P></ITEM><ITEM><P>Europos Komisijos, atstovaujamos M. Heller ir A. Stobiecka‑Kuik,</P></ITEM></LIST></CONSID></GR.CONSID><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,</VISA></GR.VISA><?PAGE NO="2"?><PREAMBLE.FINAL>priima šį</PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE><CONTENTS.JUDGMENT><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Sprendimą</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1</NO.P><TXT>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su <DATE ISO="20121212">2012 m. gruodžio 12 d.</DATE> Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="351" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2012">OL L 351, 2012, p. 1</REF.DOC.OJ>) 11 straipsnio 1 dalies b punkto ir 13 straipsnio 2 dalies aiškinimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2</NO.P><TXT>Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Paweł Hofsoe ir <HT TYPE="ITALIC">LVM Landwirtschaftlicher Versicherungsverein Münster AG</HT> (toliau – LVM), kurios registruota buveinė yra Miunsteryje (Vokietija), ginčą dėl P. Hofsoe Lenkijos teismams pateikto reikalavimo, kad LVM atlygintų žalą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Reglamentas Nr. 1215/2012</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 1215/2012 15 ir 18 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><CONSID><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>(15)</NO.P><TXT>jurisdikcijos taisyklės turėtų būti ypač nuspėjamos ir pagrįstos principu, pagal kurį jurisdikcija paprastai nustatoma pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą. Todėl turėtų visada galioti ši jurisdikcijos nuostata, išskyrus keletą aiškiai nustatytų atvejų, kai ginčo objektas arba šalių autonomija pateisina kitą siejamąjį kriterijų. Juridinio asmens buveinės vieta turi būti apibrėžta autonomiškai, siekiant didesnio bendrų taisyklių skaidrumo ir norint išvengti jurisdikcijų kolizijos;</TXT></NP></CONSID><P>&lt;…&gt;</P><CONSID><NP><NO.P>(18)</NO.P><TXT>kalbant apie draudimo, vartotojų ir darbo sutartis, silpnesnioji šalis turėtų būti ginama pagal jurisdikcijos taisykles, kurios yra palankesnės tokios šalies interesams negu bendrosios taisyklės.<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></TXT></NP></CONSID></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4</NO.P><TXT>Šio reglamento II skyriuje, susijusiame su jurisdikcijos taisyklėmis, yra 1 skirsnis <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>Bendrosios nuostatos<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/>, kurį sudaro 4–6 straipsniai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5</NO.P><TXT>Šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>Pagal šį reglamentą asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškiniai turi būti pareiškiami tos valstybės narės teismuose, neatsižvelgiant į šių asmenų pilietybę.<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6</NO.P><TXT>To paties reglamento 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>Asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik taikant šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles.<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7</NO.P><TXT>Jurisdikcijos taisyklės draudimo bylose, kurios išdėstytos Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 3 skirsnyje, įtvirtintos 10–16 straipsniuose.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8</NO.P><TXT>Šio reglamento 11 straipsnio 1 dalyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>Draudikui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys gali būti pareikštas:</P><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>jeigu ieškinius pareiškia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas – kitoje valstybėje narėje ieškovo nuolatinės gyvenamosios (buveinės) vietos teismuose;</TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9</NO.P><TXT>Šio reglamento 13 straipsnio 2 dalis suformuluota taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>10, 11 ir 12 straipsniai taikomi nukentėjusios šalies tiesiogiai draudikui pareikštiems ieškiniams, jeigu tokie tiesioginiai ieškiniai yra leidžiami.<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10</NO.P><TXT>Jurisdikcijos dėl bylų, susijusių su vartojimo sutartimis, taisyklės įtvirtintos 17–19 straipsniuose.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11</NO.P><TXT>Reglamento Nr. 1215/2012 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>Jurisdikcija dėl bylų, susijusių su vartojimo sutartimis, kurias sudaro asmuo, vartotojas, ir kurių dalykas nėra laikomas šio asmens komercine ar profesine veikla, nustatoma pagal šį skirsnį, nedarant poveikio 6 straipsniui ir 7 straipsnio 5 punktui, jeigu:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>sutartis sudaryta dėl prekių pirkimo (pardavimo) išsimokėtinai grąžinant dalinių įmokų kreditą;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>sutartis sudaryta dėl dalimis grąžinamos paskolos arba dėl bet kurios kitos formos kredito, suteikto prekių pirkimui (pardavimui) finansuoti, arba</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>visais kitais atvejais sutartis buvo sudaryta su asmeniu, vykdančiu komercinę arba profesinę veiklą valstybėje narėje, kurioje yra vartotojo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba kitu būdu tokią veiklą susiejančiu su minėta valstybe nare ar keliomis valstybėmis, įskaitant tą valstybę narę, ir jeigu sutartis priskiriama tokios veiklos sričiai.<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12</NO.P><TXT>Šio reglamento 81 straipsnyje numatyta, kad <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>jis taikomas nuo <DATE ISO="20150110">2015 m. sausio 10 d.</DATE>, išskyrus 75 ir 76 straipsnius, kurie taikomi nuo <DATE ISO="20140110">2014 m. sausio 10 d.</DATE><QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Lenkijos teisė</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13</NO.P><TXT>Pagrindinės bylos aplinkybėms taikomos redakcijos <DATE ISO="19640423">1964 m. balandžio 23 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">ustawa Kodeks cywilny</HT> (Civilinis kodeksas) (<HT TYPE="ITALIC">Dz. U</HT>., 1964, Nr. 16, 93 pozicija, paskelbta <HT TYPE="ITALIC">Dz. U. z 2016 r</HT>. poz. 380; toliau – Civilinis kodeksas) 509 straipsnyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="509.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Kreditorius gali be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą trečiajam asmeniui (reikalavimo perleidimas), jei tai neprieštarauja įstatymui, sutarties nuostatai arba prievolės pobūdžiui.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="509.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Kartu su reikalavimu perėmėjui pereina visos su juo susijusios teisės, visų pirma teisė reikalauti nesumokėtų palūkanų.<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="4"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14</NO.P><TXT>Šio kodekso 822 straipsnio 4 dalyje nurodyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>Asmuo, turintis teisę į žalos atlyginimą dėl įvykio, kuriam taikoma civilinės atsakomybės draudimo sutartis, gali pareikšti reikalavimą tiesiogiai draudikui.<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15</NO.P><TXT><DATE ISO="20030522">2003 m. gegužės 22 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">ustawa o</HT> <HT TYPE="ITALIC">ubezpieczeniach obowiązkowych, Ubezpieczeniowym Funduszu Gwarancyjnym i Polskim Biurze Ubezpieczycieli Komunikacyjnych</HT> (Įstatymas dėl privalomojo draudimo, draudimo garantijų fondo ir Lenkijos motorinių transporto priemonių draudimo biuro rizikos) (<HT TYPE="ITALIC">Dz. U</HT>., 2003, Nr. 124, pozicija 1152) 20 straipsnio 1 dalyje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>Ieškinys dėl reikalavimo, kylančio iš privalomojo draudimo sutarčių arba apimančio reikalavimus, grindžiamus šiuo draudimu, gali būti pareikštas pagal bendrosios jurisdikcijos nuostatas arba jurisdikciją turinčiame nukentėjusiojo arba teisių pagal draudimo sutartį turėtojo gyvenamosios arba buveinės vietos teisme.<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16</NO.P><TXT><DATE ISO="20140704">2014 m. liepos 4 d.</DATE> Vokietijos teritorijoje įvykus eismo įvykiui, kurio kaltininkė buvo Vokietijos pilietė, apsidraudusi LVM draudimu, buvo apgadinta fiziniam asmeniui, kurio gyvenamoji vieta yra Lenkijos teritorijoje, priklausanti transporto priemonė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17</NO.P><TXT>Šios transporto priemonės savininkas <DATE ISO="20140712">2014 m. liepos 12 d.</DATE> sudarė neterminuotą pakaitinio automobilio nuomos sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad nuomos mokestis buvo 200 Lenkijos zlotų (PLN) (maždaug 47,50 EUR) per dieną, ir į tai, kad nuoma truko iki <DATE ISO="20140922">2014 m. rugsėjo 22 d.</DATE>, visa nuomos kaina buvo <FT TYPE="NUMBER">14600</FT> PLN (maždaug <FT TYPE="NUMBER">3465</FT> EUR).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18</NO.P><TXT>Vis dėlto bendrovė, Lenkijoje atstovaujanti LVM interesams, šiam asmeniui išmokėjo tik <FT TYPE="NUMBER">2800</FT> PLN (maždaug 665 EUR) dydžio žalos atlyginimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19</NO.P><TXT>Siekdamas gauti likusius <FT TYPE="NUMBER">11800</FT> PLN (maždaug <FT TYPE="NUMBER">2800</FT> EUR), <DATE ISO="20140922">2014 m. rugsėjo 22 d.</DATE> šis asmuo sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią savo teisę į žalos atlyginimą perleido P. Hofsoe, vykdančiam komercinę veiklą Ščecine (Lenkija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20</NO.P><TXT>Vykdydamas šią veiklą P. Hofsoe, remdamasis sutartinio reikalavimo perleidimu, įsipareigoja iš draudiko išieškoti žalos atlyginimą ir palūkanas, kurių turi teisę reikalauti nukentėjusioji šalis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21</NO.P><TXT><DATE ISO="20150202">2015 m. vasario 2 d.</DATE> P. Hofsoe, remdamasis 19 punkte numatyta reikalavimo perleidimo sutartimi, pateikė ieškinį <HT TYPE="ITALIC">Sąd Rejonowy Szczecin‑Centrum</HT> (Ščecino centro apylinkės teismas) su prašymu priteisti iš LVM <FT TYPE="NUMBER">11800</FT> PLN (maždaug <FT TYPE="NUMBER">2800</FT> EUR) žalos atlyginimą, apimantį pakaitinės transporto priemonės nuomos išlaidas, įskaitant palūkanas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22</NO.P><TXT>Nustatant teismo jurisdikciją, kiek tai susiję su nukentėjusiosios šalies nuolatine gyvenamąja vieta, P. Hofsoe rėmėsi Įstatymo dėl privalomojo draudimo, draudimo garantijų fondo ir Lenkijos motorinių transporto priemonių draudimo biuro rizikos 20 straipsniu ir <DATE ISO="20071213">2007 m. gruodžio 13 d.</DATE> Teisingumo Teismo sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">FBTO Schadeverzekeringen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑463/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:792">EU:C:2007:792</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23</NO.P><TXT>Vis dėlto, remdamasis Reglamento Nr. 44/2001 9 straipsnio 1 dalimi, siejama su šio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, LVM ginčijo šią Lenkijos teismo jurisdikciją. Ji teigė, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>nukentėjusioji šalis<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/>, kaip ji suprantama pagal minėto reglamento 11 straipsnio 2 dalį, turėtų būti aiškinama pažodžiui, todėl P. Hofsoe, kaip nukentėjusiosios šalies reikalavimą perėmusi šalis, negali jai kelti bylų Lenkijos teisme.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Sąd Rejonowy Szczecin‑Centrum w Szczecinie</HT> (Ščecino centro apylinkės teismas) <DATE ISO="20150513">2015 m. gegužės 13 d.</DATE> sprendimu prisiėmė jurisdikciją.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25</NO.P><TXT>Grįsdama apeliacinį skundą, kurį ji pateikė dėl šio sprendimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, t. y. <HT TYPE="ITALIC">Sąd Okręgowy w Szczecinie</HT> (Šcecino apygardos teismas), LVM iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Reglamento Nr. 1215/2012 13 straipsnio 2 dalį, siejamą su šio reglamento 11 straipsnio 1 dalies b punktu, kai jis, priešingai tam, kas dėstoma minėto reglamento 15 ir 18 konstatuojamosiose dalyse ir Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, nusprendė, jog P. Hofsoe turi būti laikomas silpnesniąja ginčo šalimi. Jis yra ne nukentėjusioji šalis kaip tokia, o komercinės veiklos subjektas, kuris vykdo žalos atlyginimo išieškojimo iš draudimo bendrovių veiklą. Be to, kaip nuostata, leidžianti nukrypti nuo bendros jurisdikcijos taisyklės, įtvirtintos Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnio 1 dalyje, šio reglamento 13 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama siaurai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26</NO.P><TXT>P. Hofsoe teigia, kad teisė iškelti bylą vietos, kurioje draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas turi savo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, teismuose, kaip numatyta Reglamento Nr. 44/2001 9 straipsnio 1 dalies b punkte, kuris buvo pakeistas Reglamento Nr. 1215/2012 11 straipsnio 1 dalies b punktu (toliau – <HT TYPE="ITALIC">forum actoris</HT>), nėra išimtinai suteikiama tik nukentėjusiajai šaliai – ja gali pasinaudoti ir nukentėjusiosios šalies reikalavimo perėmėjas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad reikia kreiptis į Teisingumo Teismą, nes jurisdikcijos priskyrimo <HT TYPE="ITALIC">ratione personae</HT> taikymo sritis pagal Reglamento Nr. 1215/2012 11 straipsnio 1 dalies b punktą šioje byloje priklauso nuo sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>nukentėjusioji šalis<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/>, kaip ji suprantama pagal minėto reglamento 13 straipsnio 2 dalį, išaiškinimo. Iš tiesų, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi jurisdikciją tik tuo atveju, jei laikoma, jog sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>nukentėjusioji šalis<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/> apima draudimo sektoriaus subjektą, kuriam nuo kelių eismo įvykio tiesiogiai nukentėjusi šalis perleido teisę iš draudiko reikalauti žalos, padarytos kelių eismo įvykio metu, atlyginimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28</NO.P><TXT>Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad pagal Civilinio kodekso 509 straipsnio 2 dalį <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>kartu su reikalavimu [perėmėjui] pereina visos su juo susijusios teisės<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/>. Šiomis aplinkybėmis reikalavimo perleidimas turėtų apimti ir su jurisdikcijos priskyrimu susijusią naudą. Toks aiškinimas padėtų siekiant tikslo ginti silpnesniąją šalį, kuriuo grindžiamos draudimo bylose taikomos specialiosios jurisdikcijos nustatymo taisyklės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>nukentėjusioji šalis<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 44/2001 11 straipsnio 2 dalį ir Reglamento Nr. 1215/2012 13 straipsnio 2 dalį, apima ir tiesiogiai, ir netiesiogiai žalą patyrusį asmenį. Todėl ši sąvoka turėtų apimti ir asmenį, kuris kaip fizinis asmuo vykdo komercinę žalos atlyginimo išieškojimo iš draudimo bendrovių veiklą pagal su tiesiogiai nukentėjusiąja šalimi sudarytą reikalavimų perleidimo sutartį. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo manymu, tokia išvada juo labiau darytina dėl to, kad P. Hofsoe ir draudiko padėtis ekonominiu ir organizaciniu požiūriu yra akivaizdžiai nelygi, nes pastarojo, kaip juridinio asmens, pajėgumai šiuo požiūriu yra gerokai didesni.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30</NO.P><TXT>Šis konkretus požiūris į atitinkamą pagrindinės bylos šalių padėtį išryškina skirtumą tarp pagrindinės bylos faktinių aplinkybių ir faktinių aplinkybių, dėl kurių buvo priimtas <DATE ISO="20090917">2009 m. rugsėjo 17 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Vorarlberger Gebietskrankenkasse</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑347/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:561">EU:C:2009:561</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20050526">2005 m. gegužės 26 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">GIE Réunion européenne ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑77/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:327">EU:C:2005:327</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas vis dėlto pažymi, kad jo palaikomas Reglamento Nr. 1215/2012 13 straipsnio 2 dalies, siejamos su šios direktyvos 11 straipsnio 1 dalies b punktu, aiškinimas prieštarauja principui, kad išimtys, konkrečiai šio reglamento 5 straipsnio 1 dalis, siejama su šio reglamento 15 konstatuojamąja dalimi, aiškintinos siaurai.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32</NO.P><TXT>Būtent šiomis aplinkybėmis <HT TYPE="ITALIC">Sąd Okręgowy w Szczecinie</HT> (Šcecino apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>Ar Reglamento Nr. 1215/2012 13 straipsnio 2 dalyje esančią nuorodą į šio reglamento 11 straipsnio 1 dalies b punktą reikia aiškinti taip, kad verslininko statusą turintis fizinis asmuo, kuris, be kita ko, užsiima žalos atlyginimo išieškojimu iš draudikų, remdamasis sutartimi dėl tiesiogiai nukentėjusios šalies reikalavimo perleidimo, gali iškelti bylą dėl šio reikalavimo kelių eismo įvykio kaltininko civilinės atsakomybės draudikui, kurio buveinė yra kitos valstybės narės, o ne nukentėjusiosios šalies gyvenamosios vietos (buveinės) valstybės narės teritorijoje, pastarosios valstybės narės teisme?<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl prejudicinio klausimo</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33</NO.P><TXT>Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamento Nr. 1215/2012 13 straipsnio 2 dalis, siejama su šio reglamento 11 straipsnio 1 dalies b punktu, turi būti aiškinama taip, kad ja gali remtis fizinis asmuo, užsiimantis žalos atlyginimo išieškojimu iš draudikų, remdamasis su eismo įvykyje nukentėjusia šalimi sudaryta sutartimi dėl reikalavimo perleidimo, siekdamas šio įvykio kaltininkui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra nukentėjusiosios šalies nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, iškelti bylą dėl jo civilinės atsakomybės šios pastarosios valstybės narės teisme.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34</NO.P><TXT>Pirmiausia pažymėtina, kad iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad, kadangi P. Hofsoe ieškinį pagrindinėje byloje pateikė <DATE ISO="20150204">2015 m. vasario 4 d.</DATE>, t. y. po <DATE ISO="20150110">2015 m. sausio 10 d.</DATE>, taikomas Reglamentas Nr. 1215/2012, kaip numatyta jo 81 straipsnyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35</NO.P><TXT>Antra, Civilinio kodekso 822 straipsnio 4 dalimi asmeniui, turinčiam teisę gauti žalos atlyginimą, leidžiama pareikšti tiesioginį ieškinį draudikui ir dėl to pagal Reglamento Nr. 1215/2012 13 straipsnio 2 dalį turi būti taikomi šio reglamento 10–12 straipsniai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36</NO.P><TXT>Trečia, kadangi Reglamento Nr. 1215/2012 11 straipsnio 1 dalies b punktu ir 13 straipsnio 2 dalimi iš esmės pakartojamos Reglamento Nr. 44/2001 9 straipsnio 1 dalies b punkto ir šio reglamento 11 straipsnio 2 dalies formuluotės, Teisingumo Teismo aiškinimas, kiek jis susijęs su šio pastarojo reglamento nuostatomis, galioja atitinkamoms Reglamento Nr. 1215/2012 nuostatoms (pagal analogiją žr. <DATE ISO="20150521">2015 m. gegužės 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">CDC Hydrogen Peroxide</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑352/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:335">EU:C:2015:335</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0060">60</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20160121">2016 m. sausio 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">SOVAG</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑521/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:41">EU:C:2016:41</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37</NO.P><TXT>Ketvirta, taip pat reikia priminti, kad Teisingumo Teismas nusprendė, jog Reglamento Nr. 1215/2012 13 straipsnio 2 dalyje esančios nuorodos tikslas yra papildyti šio reglamento 11 straipsnio 1 dalies b punkte išvardytų pareiškėjų sąrašą žalą patyrusiais asmenimis, neapribojant šių asmenų grupės tik tais, kurie žalą patyrė tiesiogiai (<DATE ISO="20170720">2017 m. liepos 20 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">MMA IARD</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑340/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:576">EU:C:2017:576</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38</NO.P><TXT>Dėl šios priežasties <HT TYPE="ITALIC">forum actoris</HT> principas atitinkamai turi būti taikomas draudėjo paveldėtojams ir darbdaviui, kuris mokėjo darbuotojui darbo užmokestį laikinojo nedarbingumo atostogų, kurios darbuotojui buvo suteiktos dėl jo patirto eismo įvykio, laikotarpiu (<DATE ISO="20090917">2009 m. rugsėjo 17 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Vorarlberger Gebietskrankenkasse</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑347/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:561">EU:C:2009:561</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20170720">2017 m. liepos 20 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">MMA IARD</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑340/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:576">EU:C:2017:576</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39</NO.P><TXT>Šie sprendimai grindžiami motyvais, pagal kuriuos, viena vertus, Reglamento Nr. 1215/2012 II skyriaus 3 skirsnyje įtvirtintų nuostatų tikslas yra ginti silpnesniąją šalį taikant tokias jurisdikcijos taisykles, kurios yra palankesnės tokios šalies interesams negu bendrosios taisyklės, o, kita vertus, tiesiogiai nukentėjusios šalies teisių perėmėjui, kuris pats gali būti laikomas silpnesniąja šalimi, turėtų būti<?PAGE NO="7"?> taikomos specialios jurisdikcijos taisyklės, nustatytos Reglamento Nr. 1215/2012 11 straipsnio 1 dalies b punkte ir 13 straipsnio 2 dalyje (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20090917">2009 m. rugsėjo 17 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Vorarlberger Gebietskrankenkasse</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑347/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:561">EU:C:2009:561</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40</NO.P><TXT>Vis dėlto principo, kad jurisdikcija nustatoma pagal atsakovo gyvenamąją vietą, išimtys turi būti taikomos tik išskirtiniais atvejais ir aiškinamos siaurai (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19920617">1992 m. birželio 17 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Handte</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑26/91</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1992:268">EU:C:1992:268</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0014">14</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>; <DATE ISO="19930119">1993 m. sausio 19 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Shearson Lehman Hutton</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑89/91</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1993:15">EU:C:1993:15</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0014">14</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0017">17</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>; <DATE ISO="20000713">2000 m. liepos 13 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Group Josi</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑412/98</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:399">EU:C:2000:399</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0049">49</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20090917">2009 m. rugsėjo 17 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Vorarlberger Gebietskrankenkasse</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑347/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:561">EU:C:2009:561</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis apsaugos, kuri atitinka Reglamento Nr. 1215/2012 13 straipsnio 2 dalį, siejamą su šio reglamento 11 straipsnio 1 dalies b punktu, funkcija reiškia, kad specialios jurisdikcijos taisyklės nėra taikomos asmenims, kuriems šios apsaugos taikymas nėra pateisinamas (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20000713">2000 m. liepos 13 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Group Josi</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑412/98</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:399">EU:C:2000:399</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0065">65</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0066">66</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>; <DATE ISO="20050526">2005 m. gegužės 26 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">GIE Réunion européenne ir kt</HT></NAME.CASE>., <NO.CASE>C‑77/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:327">EU:C:2005:327</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20090917">2009 m. rugsėjo 17 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Vorarlberger Gebietskrankenkasse</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑347/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:561">EU:C:2009:561</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42</NO.P><TXT>Darytina išvada, kad speciali draudimo sektoriaus subjektų apsauga nepateisinama, nes nė vienas iš jų negali būti laikomas esančiu mažiau palankioje padėtyje nei kitas (žr. <DATE ISO="20050526">2005 m. gegužės 26 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">GIE Réunion européenne ir kt</HT></NAME.CASE>., <NO.CASE>C‑77/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:327">EU:C:2005:327</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>; <DATE ISO="20090917">2009 m. rugsėjo 17 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Vorarlberger Gebietskrankenkasse</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑347/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:561">EU:C:2009:561</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20160121">2016 m. sausio 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">SOVAG</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑521/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:41">EU:C:2016:41</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43</NO.P><TXT>Todėl toks asmuo, kaip P. Hofsoe, kuris, kaip sutartinio reikalavimo atlyginti žalą perėmėjas, vykdo komercinę veiklą žalos atlyginimo išieškojimo pagal draudimo sutartį srityje, negali pasinaudoti specialia apsauga – <HT TYPE="ITALIC">forum actoris</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44</NO.P><TXT>Nors, kaip patikslinama Reglamento Nr. 1215/2012 18 konstatuojamojoje dalyje, iš tiesų II skyriaus 3 skirsnio tikslas yra ginti silpnesniąją šalį taikant tokias jurisdikcijos taisykles, kurios yra palankesnės tokios šalies interesams negu bendrosios taisyklės, vis dėlto pagrindinėje byloje nagrinėjamas prašymas susijęs su komercinių subjektų santykiais ir negali paveikti silpnesne laikomos šalies procesinės situacijos (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20160121">2016 m. sausio 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">SOVAG</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑521/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:41">EU:C:2016:41</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45</NO.P><TXT>Šiuo atveju tai, kad komercinio subjekto, kaip antai P. Hofsoe, komercinė veikla yra nedidelės apimties, neleidžia daryti išvados, kad jis yra silpnesnė šalis nei draudikas. Iš tiesų, jei kiekvienu atskiru atveju reikėtų spręsti, ar tokį komercinį subjektą galima laikyti <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>silpnesniąja šalimi<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/>, patenkančia į <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>nukentėjusiosios šalies<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/> apibrėžtį pagal Reglamento Nr. 1512/2012 13 straipsnio 2 dalį, kiltų teisinio netikrumo pavojus ir atsirastų prieštara minėto reglamento 15 konstatuojamojoje dalyje nurodytam jo tikslui, pagal kurį jurisdikcijos taisyklės turi būti ypač nuspėjamos (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20170720">2017 m. liepos 20 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">MMA IARD</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑340/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:576">EU:C:2017:576</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46</NO.P><TXT>Be to, tokį aiškinimą patvirtina Reglamento Nr. 1215/2012 tikslas, apie kurį priminta šio reglamento 15 konstatuojamojoje dalyje, pagal kurią jurisdikcijos taisyklės turi būti ypač nuspėjamos ir apibrėžtos vadovaujantis principu, pagal kurį jurisdikcija paprastai nustatoma pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis į pateiktą klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 1215/2012 13 straipsnio 2 dalis, siejama su šio reglamento 11 straipsnio 1 dalies b punktu, turi būti aiškinama taip, kad ja negali remtis fizinis asmuo, užsiimantis žalos atlyginimo išieškojimu iš draudikų pagal su eismo įvykyje nukentėjusia šalimi sudarytą sutartį dėl reikalavimo perleidimo, siekdamas šio įvykio kaltininkui, kurio<?PAGE NO="8"?> nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra nukentėjusiosios šalies nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, iškelti bylą dėl jo civilinės atsakomybės šios pastarosios valstybės narės teisme.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48</NO.P><TXT>Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><JURISDICTION><INTRO>Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:</INTRO><P><HT TYPE="BOLD"><DATE ISO="20121212">2012 m. gruodžio 12 d.</DATE> Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 13 straipsnio 2 dalis, siejama su šio reglamento 11 straipsnio 1 dalies b punktu, turi būti aiškinama taip, kad ja negali remtis fizinis asmuo, užsiimantis žalos atlyginimo išieškojimu iš draudikų pagal su eismo įvykyje nukentėjusia šalimi sudarytą sutartį dėl reikalavimo perleidimo, siekdamas šio įvykio kaltininkui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) yra kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje yra nukentėjusiosios šalies nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta, iškelti bylą dėl jo civilinės atsakomybės šios pastarosios valstybės narės teisme.</HT></P></JURISDICTION></CONTENTS.JUDGMENT><SIGNATURE.CASE><SIGNATORY><P>Parašai.</P></SIGNATORY></SIGNATURE.CASE></JUDGMENT>