<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-414/16</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62016CC0414</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:851">EU:C:2017:851</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>31</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>31</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC">Generalinio advokato E. Tanchev išvada – Byla C-414/16</HT></P><P><HT TYPE="SC">Egenberger</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Evgeni Tanchev Išvada</HT>,</P><P>pateikta <DATE ISO="20171109">2017 m. lapkričio 9 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: anglų.</P></NOTE></P></TI><STI><P>Byla C‑414/16</P><P>Vera Egenberger</P><P>prieš</P><P>Evangelisches Werk für Diakonie und Entwicklung e. V.</P><P><HT TYPE="NORMAL">(<HT TYPE="ITALIC">Bundesarbeitsgericht</HT> (Federalinis darbo teismas, Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)</HT></P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Vienodas požiūris užimtumo srityje</KEYWORD><KEYWORD>Direktyvos 2000/78/EB 4 straipsnio 2 dalis</KEYWORD><KEYWORD>Įprasti, teisėti ir pateisinami profesiniai reikalavimai organizacijose, kurių veiklą reguliuojančios normos grindžiamos religija ar įsitikinimais</KEYWORD><KEYWORD>Požiūrio skirtumai dėl religijos įsidarbinant pagalbinėje bažnyčios organizacijoje</KEYWORD><KEYWORD>SESV 17 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Bažnyčios privilegija laisvai apsispręsti</KEYWORD><KEYWORD>Ribota teisminė peržiūra pagal valstybių narių konstitucinę teisę dėl religinių grupių <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0001" ID="QS0001"/>identiteto<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/></KEYWORD><KEYWORD>Sąjungos teisės aktų dėl vienodo požiūrio viršenybė, vienovė ir veiksmingumas</KEYWORD><KEYWORD>Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnio 3 dalis ir 53 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Konkuruojančių teisių derinimas</KEYWORD><KEYWORD>Horizontalusis Chartijos poveikis</KEYWORD></INDEX><TOC><TITLE><TI><P>Turinys</P></TI></TITLE><TOC.BLK><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>I.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Įžanga</ITEM.CONT><ITEM.REF>2</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>II.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Teisinis pagrindas</ITEM.CONT><ITEM.REF>4</ITEM.REF></TOC.ITEM><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>A.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija</ITEM.CONT><ITEM.REF>4</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>B.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Europos Sąjungos sutartis</ITEM.CONT><ITEM.REF>4</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>C.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo</ITEM.CONT><ITEM.REF>4</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>D.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija</ITEM.CONT><ITEM.REF>4</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>E.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Direktyva 2000/78</ITEM.CONT><ITEM.REF>5</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>F.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Vokietijos teisės aktai</ITEM.CONT><ITEM.REF>6</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK></TOC.BLK><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>III.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės ir prejudiciniai klausimai</ITEM.CONT><ITEM.REF>7</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK><?PAGE NO="2"?><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>IV.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Nutartis dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą</ITEM.CONT><ITEM.REF>8</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>V.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Vertinimas</ITEM.CONT><ITEM.REF>9</ITEM.REF></TOC.ITEM><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>A.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Apžvalga</ITEM.CONT><ITEM.REF>9</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>B.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Preliminarios pastabos</ITEM.CONT><ITEM.REF>11</ITEM.REF></TOC.ITEM><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>1.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Religinių organizacijų veikla ir Sąjungos teisės taikymo sritis</ITEM.CONT><ITEM.REF>11</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>2.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Chartijos taikymo taisyklės ir pagrindinė byla</ITEM.CONT><ITEM.REF>13</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>3.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Darbo santykiams ir religinėms organizacijoms Vokietijoje taikoma teisminė peržiūra</ITEM.CONT><ITEM.REF>15</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK></TOC.BLK><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>C.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Pirmasis klausimas</ITEM.CONT><ITEM.REF>16</ITEM.REF></TOC.ITEM><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>1.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Religinėms organizacijoms, veikiančioms kaip darbdaviai, taikomos teisminės peržiūros apribojimai pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją</ITEM.CONT><ITEM.REF>16</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>2.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalis</ITEM.CONT><ITEM.REF>18</ITEM.REF></TOC.ITEM><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>a)</NO.ITEM><ITEM.CONT>Įžanginės pastabos</ITEM.CONT><ITEM.REF>18</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>b)</NO.ITEM><ITEM.CONT>Ar Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalimi remiami valstybių narių konstitucijose nustatyti teisminės peržiūros apribojimai?</ITEM.CONT><ITEM.REF>19</ITEM.REF></TOC.ITEM><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>1)</NO.ITEM><ITEM.CONT>Formuluotės</ITEM.CONT><ITEM.REF>19</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>2)</NO.ITEM><ITEM.CONT>Kontekstas ir tikslas</ITEM.CONT><ITEM.REF>20</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>3)</NO.ITEM><ITEM.CONT>Genezė</ITEM.CONT><ITEM.REF>20</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK></TOC.BLK></TOC.BLK><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>3.</NO.ITEM><ITEM.CONT>SESV 17 straipsnis</ITEM.CONT><ITEM.REF>21</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>4.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Išvada dėl pirmojo klausimo</ITEM.CONT><ITEM.REF>24</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK></TOC.BLK><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>D.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Trečiasis klausimas</ITEM.CONT><ITEM.REF>24</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>E.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Antrasis klausimas</ITEM.CONT><ITEM.REF>29</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>F.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Baigiamosios pastabos</ITEM.CONT><ITEM.REF>30</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK></TOC.BLK><TOC.BLK><TOC.ITEM><NO.ITEM>VI.</NO.ITEM><ITEM.CONT>Atsakymai į prejudicinius klausimus</ITEM.CONT><ITEM.REF>30</ITEM.REF></TOC.ITEM></TOC.BLK></TOC.BLK></TOC></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Įžanga</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Perskaičiusi darbo skelbimą, kuris buvo paskelbtas 2012 m. lapkričio mėn., Vera Egenberger nesėkmingai kandidatavo į darbą pagal terminuotą 18 mėnesių sutartį su <HT TYPE="ITALIC">Evangelisches Werk für Diakonie und Entwicklung e. V</HT>. (toliau – atsakovė). Tai ne pelno, labdaros ir religinių tikslų siekianti asociacija, kuriai taikoma privatinė teisė ir kuri yra <HT TYPE="ITALIC">Evangelische Kirche in Deutschland</HT> (evangelikų bažnyčia Vokietijoje) pagalbinė organizacija. Dirbant skelbime nurodytoje darbo vietoje reikėtų parengti ataskaitą, kaip Vokietija laikosi Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų rasinės diskriminacijos<?PAGE NO="3"?> panaikinimo (toliau – ataskaita apie rasinę diskriminaciją). Vera Egenberger (toliau – ieškovė) turi ilgalaikę patirtį toje srityje ir yra daugelio tos srities leidinių autorė<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P>Rašytinės ieškovės pastabos.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Ieškovė teigia, kad minėtos darbo vietos negavo dėl nepriklausymo jokiai religinei bendruomenei ir kad taip buvo pažeista jos teisė į tikėjimą, numatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 10 straipsnyje; taip pat, kad ji patyrė diskriminaciją dėl tikėjimo pažeidžiant Chartijos 21 straipsnį ir <DATE ISO="20001127">2000 m. lapkričio 27 d.</DATE> Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (toliau – Direktyva 2000/78)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="303" PAGE.FIRST="16" DATE.PUB="2000">OL L 303, 2000, p. 16</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 79. Pagrindinė byla susijusi su <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0002" ID="QS0002"/>įsidarbinimo sąlygomis &lt;…&gt; įskaitant atrankos kriterijus ir priėmimo į darbą sąlygas<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/> pagal Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 1 dalies a punktą.</P></NOTE>, 1 ir 2 straipsnius.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės argumentai grindžiami Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalimi, šis ginčas iš esmės susijęs su skirtingu požiūriu dėl tikėjimo vykdant profesinę veiklą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0003" ID="QS0003"/>bažnytinėse ir kitose valstybinėse arba privačiose organizacijose, kurių veiklą reguliuojančios normos grindžiamos religija ar įsitikinimais<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/>, kaip numatyta toje nuostatoje. Tačiau Teisingumo Teismo pirmą kartą prašoma išaiškinti Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P>Teisingumo Teismui yra tekę aiškinti Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 1 dalį <DATE ISO="20170314">2017 m. kovo 14 d.</DATE> sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bougnaoui ir ADDH</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑188/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:204">EU:C:2017:204</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, <DATE ISO="20141113">2014 m. lapkričio 13 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Vital Pérez</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑416/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2371">EU:C:2014:2371</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, <DATE ISO="20110913">2011 m. rugsėjo 13 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Prigge ir kt</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑447/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:573">EU:C:2011:573</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, <DATE ISO="20100112">2010 m. sausio 12 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Wolf</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑229/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:3">EU:C:2010:3</NO.ECLI></REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20161115">2016 m. lapkričio 15 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Sorondo</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑258/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:873">EU:C:2016:873</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>, tad kyla sudėtingų klausimų dėl šios nuostatos ryšio su įvairiomis Chartijos nuostatomis, įskaitant 22 straipsnį, kuriame numatyta, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0004" ID="QS0004"/>Sąjunga gerbia kultūrų, religijų ir kalbų įvairovę<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/>, ir SESV 17 straipsniu, pagal kurį Sąjunga nepažeidžia bažnyčių ir religinių asociacijų ar bendruomenių ir filosofinių ir nereliginių organizacijų <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0005" ID="QS0005"/>statuso<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/>, nustatyto pagal nacionalinę teisę<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P>G. Robbers <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0006" ID="QS0006"/>Religion and Law in Germany<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/>, 2-asis leidimas, Wolters Kluwer, 2013; L. Zucca ir C. Ungureanu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0007" ID="QS0007"/>Law, State and Religion in the New Europe<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/>, Cambridge University Press, 2012; N. Doe <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0008" ID="QS0008"/>Law and Religion in Europe: a Comparative Introduction<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/>, Oxford University Press, 2011; R. McCrea <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0009" ID="QS0009"/>Religion and the Public Order of the European Union<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/>, Oxford University Press, 2010; L. N. Lustean ir J. T. S. Madeley (red.) <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0010" ID="QS0010"/>Religion, Politics and Law in the European Union<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/>, Routledge, 2010; P. de Charentenay <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0011" ID="QS0011"/>Les relations entre l’Union européenne et les religions<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/>, <HT TYPE="ITALIC">Revue du Marché commun et de l’Union européenne</HT>, 465 (2003), p. 904; B. Massignon <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0012" ID="QS0012"/>Les relations entre les institutions religieuses et l’Union européenne: un laboratoire de gestion et de la pluralité religieuses et philosophique?<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/>; J.‑R. Armogathe ir J.‑P. Willaime (red.) <HT TYPE="ITALIC">Les mutations contemporaines du religieux</HT>, Brepols, 2003, p. 25.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>Be to, pranešama, kad su bažnyčia susijusios įstaigos yra antras pagal dydį darbdavys Vokietijoje ir kai kuriuose regionuose ir veiklos srityse užima beveik monopolinę padėtį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P>Lygiagrečioji ataskaita dėl 19–22 Vokietijos Federacinės Respublikos ataskaitos JT visų rasinės diskriminacijos formų panaikinimo komitetui (2015), p. 42. Ataskaita paskelbta adresu http://www.institut-fuer-menschenrechte.de/fileadmin/user_upload/PDF-Dateien/Pakte_Konventionen/ICERD/icerd_state_report_germany_19-22_2013_parallel_FMR_Diakonie_2015_en.pdf. Remiantis bylos medžiaga, tai atsakovės paskelbta ataskaita apie rasinę diskriminaciją.</P></NOTE>. Taigi būtų sunku pervertinti pusiausvyros trapumą bandant suderinti ES religinių organizacijų teisę į autonomiją ir apsisprendimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P>Vokietijoje apsisprendimo teisė suteikiama ir religinėms asociacijoms, ir jų nariams. Žr. <DATE ISO="20141022">2014 m. spalio 22 d.</DATE> Federalinio Konstitucinio Teismo sprendimo 2 BvR 661/12 91 punktą.</P></NOTE> (ir tai yra pagrindinė atsakovės argumentų dalis dėl nevienodo požiūrio nagrinėjamu atveju) ir būtinumą veiksmingai taikyti diskriminacijos dėl religijos ir tikėjimo draudimą etniniu ir religiniu požiūriu įvairioje ES darbo rinkoje, kai vienoda galimybė įsidarbinti ir tobulėti profesijoje yra itin svarbi visiems ne tik kaip būdas užsidirbti pragyvenimui ir užsitikrinti savarankišką gyvenimą, bet ir kaip saviraiškos ir asmeninio potencialo realizavimo būdas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P>Žr. generalinės advokatės E. Sharpston išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bougnaoui ir ADDH</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑188/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:553">EU:C:2016:553</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0071">71</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>, kuriame nurodomas generalinio advokato M. Poiares Maduro išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Coleman</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑303/06</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:61">EU:C:2008:61</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0011">11</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>. Taip pat žr. Direktyvos 2000/78 9 konstatuojamąją dalį.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="4"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">A.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 9 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="009.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0013" ID="QS0013"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; ši teisė apima laisvę keisti savo religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę išpažinti ir skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, atliekant apeigas, mokant tikėjimo, jį praktikuojant ar jo laikantis.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="009.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Laisvė skelbti savo religiją ar tikėjimą gali būti apribojama tik tiek, kiek yra nustatęs įstatymas ir kiek tai būtina demokratinėje visuomenėje jos apsaugos interesais, viešajai tvarkai, žmonių sveikatai ar moralei arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">B.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Europos Sąjungos sutartis</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>ESS 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0014" ID="QS0014"/>Sąjunga gerbia valstybių narių lygybę prieš Sutartis bei nacionalinį jų savitumą, neatsiejamą nuo pagrindinių politinių bei konstitucinių jų struktūrų, įskaitant regioninę ir vietos savivaldą. Ji gerbia esmines valstybines jų funkcijas, įskaitant valstybės teritorinio vientisumo, viešosios tvarkos bei nacionalinio saugumo užtikrinimą. Kiekviena valstybė narė išimtinai išlieka atsakinga visų pirma už savo nacionalinį saugumą.<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">C.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>SESV 10 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0015" ID="QS0015"/>Nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga siekia kovoti su bet kokia diskriminacija dėl lyties, rasinės arba etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos.<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT>SESV 17 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="017.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0016" ID="QS0016"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Sąjunga gerbia ir nepažeidžia valstybių narių bažnyčių ir religinių asociacijų ar bendruomenių statuso, nustatyto pagal nacionalinę teisę.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="017.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Sąjunga vienodai gerbia filosofinių ir nereliginių organizacijų statusą, nustatytą nacionalinėje teisėje.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="017.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Pripažindama tų bažnyčių ir organizacijų savitumą ir konkretų įnašą, Sąjunga palaiko su jomis atvirą, skaidrų nuolatinį dialogą.<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">D.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT>Chartijos 10 straipsnis – <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0017" ID="QS0017"/>Minties, sąžinės ir religijos laisvė<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/>. 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0018" ID="QS0018"/>Kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Ši teisė apima laisvę keisti savo religiją ar tikėjimą, taip pat laisvę išpažinti ir skelbti savo religiją ar tikėjimą tiek vienam, tiek kartu su kitais, viešai ar privačiai, laikant pamaldas, mokant tikėjimo, jį praktikuojant ar atliekant apeigas.<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT>Chartijos 22 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0019" ID="QS0019"/>Kultūrų, religijų ir kalbų įvairovė<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0020" ID="QS0020"/>Sąjunga gerbia kultūrų, religijų ir kalbų įvairovę.<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT>Chartijos 52 straipsnio 3 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0021" ID="QS0021"/>Šioje Chartijoje nurodytų teisių, atitinkančių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojamas teises, esmė ir taikymo sritis yra tokia, kaip nustatyta toje Konvencijoje. Ši nuostata nekliudo Sąjungos teisėje numatyti didesnę apsaugą.<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT>Chartijos 53 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0022" ID="QS0022"/>Apsaugos lygis<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0023" ID="QS0023"/>Jokia šios Chartijos nuostata negali būti aiškinama kaip ribojanti ar kitaip varžanti žmogaus teises ir pagrindines laisves, kurias atitinkamoje taikymo srityje pripažįsta Sąjungos teisė &lt;…&gt;, įskaitant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, taip pat valstybių narių konstitucijos.<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">E.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Direktyva 2000/78</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT>Direktyvos 2000/78 24 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0024" ID="QS0024"/>prie Amsterdamo sutarties Baigiamojo akto pridėtoje Deklaracijoje Nr. 11 dėl bažnytinių ir nereliginių organizacijų statuso Europos Sąjunga atvirai pripažino gerbianti ir nepažeidžianti pagal nacionalinę teisę valstybių narių bažnytinėms ir religinėms asociacijoms ar bendruomenėms suteikto statuso ir kad ji vienodai gerbia filosofinių bei nereliginių organizacijų statusą. Todėl valstybės narės gali toliau taikyti arba nustatyti specialias nuostatas dėl įprastų, teisėtų ir pateisinamų profesinių reikalavimų, kurių gali prireikti profesinei veiklai vykdyti.<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT>Direktyvos 2000/78 1 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0025" ID="QS0025"/>Tikslas<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0026" ID="QS0026"/>Šios direktyvos tikslas – nustatyti kovos su diskriminacija dėl religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos užimtumo ir profesinėje srityje bendrus pagrindus siekiant valstybėse narėse įgyvendinti vienodo požiūrio principą.<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT>Direktyvos 2000/78 2 straipsnis – <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0027" ID="QS0027"/>Diskriminacijos sąvoka<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/>. 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0028" ID="QS0028"/>Šioje direktyvoje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0029" ID="QS0029"/>vienodo požiūrio principas<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/> reiškia, kad dėl kurios nors iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių nėra jokios tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos.<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT>2 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0030" ID="QS0030"/>Šio straipsnio 1 dalyje:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>tiesioginė diskriminacija yra akivaizdi tada, kai dėl bet kurios iš 1 straipsnyje nurodytų priežasčių su vienu asmeniu elgiamasi mažiau palankiai nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėjo būti elgiamasi su kitu asmeniu;<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>Direktyvos 2000/78 4 straipsnis – <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0031" ID="QS0031"/>Profesiniai reikalavimai<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/>. Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0032" ID="QS0032"/>Valstybės narės gali toliau taikyti šios direktyvos priėmimo dieną galiojančius nacionalinius teisės aktus arba numatyti ateityje priimti teisės aktus, kuriuose būtų taikoma šios direktyvos priėmimo dieną galiojusi nacionalinė praktika, pagal kuriuos bažnytinių ir kitų valstybinių arba privačių organizacijų, kurių veiklą reguliuojančios normos grindžiamos religija ar įsitikinimais, skirtingas požiūris profesinėje veikloje dėl asmens religijos ar įsitikinimų nėra diskriminacija, jei dėl tokios veiklos pobūdžio arba dėl aplinkybių, kuriomis ji vykdoma, asmens išpažįstama religija ar įsitikinimai atsižvelgiant į organizacijos veiklos normas yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas profesinis reikalavimas. Taikant skirtingą požiūrį atsižvelgiama į valstybių narių konstitucines nuostatas ir principus bei į bendruosius Bendrijos teisės principus ir diskriminavimas dėl kitos priežasties yra nepateisinamas.<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">F.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Vokietijos teisės aktai</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Grundgesetz</HT> (Vokietijos Federacinės Respublikos Pagrindinis įstatymas, toliau – GG) 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="004.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0033" ID="QS0033"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Tikėjimo ir sąžinės laisvė ir laisvė turėti religinių ir ideologinių įsitikinimų yra neliečiama.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="004.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Laisvė išpažinti religiją garantuojama.<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>GG 140 straipsnyje numatyta, kad neatsiejama Pagrindinio įstatymo dalis yra <HT TYPE="ITALIC">Verfassung des Deutschen Reiches</HT> (Vokietijos valstybės konstitucija, toliau – WRV) 136–139 ir 141 straipsniai. Reikšmingos WRV 137 straipsnio nustatytos suformuluotos taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="137.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0034" ID="QS0034"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Valstybinės bažnyčios nėra.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="137.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA>Laisvė kurti religines bendruomenes garantuojama. &lt;…&gt;</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="137.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Religinės bendruomenės reguliuoja ir tvarko savo reikalus savarankiškai laikydamosi visiems galiojančių įstatymų. Jos paskirsto savo darbo vietas nesikišant centrinei vyriausybei ar vietos valdžios institucijoms.</ALINEA></PARAG><P>&lt;…&gt;</P><PARAG IDENTIFIER="137.007"><NO.PARAG>7.</NO.PARAG><ALINEA>Asociacijos, kurios siekia skatinti tam tikrą visuomenės ideologinį įsitikinimą, turi tokį patį statusą kaip religinės bendruomenės.</ALINEA><ALINEA>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Allgemeines Gleichbehandlungsgesetz</HT> (Bendrasis įstatymas dėl vienodo požiūrio, toliau – AGG) 1 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0035" ID="QS0035"/>Šio įstatymo tikslas – užkirsti kelią bet kokiai diskriminacijai dėl rasės, etninės kilmės, lyties, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos arba ją išnaikinti.<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT>AGG 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0036" ID="QS0036"/>Darbuotojai neturi būti diskriminuojami dėl 1 straipsnyje išvardytų pagrindų. Šis draudimas taikomas ir tais atvejais, kai diskriminuojantis asmuo tik daro prielaidą dėl vieno iš 1 straipsnyje išvardytų pagrindų buvimo.<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>Pagal AGG 6 straipsnio 1 dalies antrą sakinį kandidatai į darbo vietas AGG 7 straipsnio tikslais laikomi darbuotojais.</P></NOTE></P></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>AGG 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0037" ID="QS0037"/>Nepažeidžiant [šio įstatymo] 8 straipsnio nuostatų, skirtingas požiūris dėl religijos ar tikėjimo taip pat priimtinas įsidarbinant religinėse bendruomenėse ar joms pavaldžiose įstaigose, neatsižvelgiant į jų teisinį statusą, arba asociacijose, kurios siekia visuomenėje skatinti religiją ar tikėjimą, kai tam tikros religijos ar tikėjimo išpažinimas sudaro pagrįstą profesinį reikalavimą, atsižvelgiant į darbdavio apsisprendimą, jo teisę į autonomiją arba veiklos pobūdį.<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės ir prejudiciniai klausimai</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT>Pagrindinėje byloje nagrinėjamame skelbime nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0038" ID="QS0038"/>Būtina sąlyga – narystė evangelikų arba <HT TYPE="ITALIC">Arbeitsgemeinschaft Christlicher Kirchen in Deutschland</HT> (Vokietijos krikščionių bažnyčių asociacija) priklausančioje bažnyčioje ir pasirengimas diakoninei tarnystei. Gyvenimo aprašyme prašome nurodyti išpažįstamą religiją.<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/></P></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT>Tame pačiame skelbime išvardytos užduotys – vykdant projektą asmeniškai atstovauti Vokietijos diakonijai politiniame pasaulyje, visuomenėje ir žmogaus teisių apsaugos organizacijose ir bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis. Taip pat numatyta užduotis teikti informaciją Vokietijos diakonijai ir derinti nuomonių formavimo procesą su ta organizacija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>Kaip jau minėta, ieškovė, nepriklausanti jokiai religinei bendruomenei, nesėkmingai pretendavo į paskelbtą darbo vietą. Į šias pareigas buvo atrinktas kandidatas, kuris savo gyvenimo aprašyme nurodė, kad yra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0039" ID="QS0039"/>evangelikas krikščionis<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/> ir priklauso Berlyno žemės bažnyčiai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT>Ieškovė pareiškė ieškinį <HT TYPE="ITALIC">Arbeitsgericht Berlin</HT> (Berlyno darbo teismas, Vokietija) dėl ne mažiau kaip <FT TYPE="DECIMAL">9788,65</FT> EUR dydžio kompensacijos. <HT TYPE="ITALIC">Arbeitsgericht</HT> (Darbo teismas) pripažino, kad ieškovė nukentėjo dėl diskriminacijos, bet priteisė jai tik <FT TYPE="DECIMAL">1957,73</FT> EUR žalos atlyginimą. Sprendimas apeliacine tvarka apskųstas <HT TYPE="ITALIC">Landesarbeitsgericht Berlin-Brandenburg</HT> (Berlyno‑Brandenburgo žemės darbo teismas, Vokietija), paskui kasacine tvarka <HT TYPE="ITALIC">Bundesdesarbeitsgericht</HT> (Federalinis darbo teismas, Vokietija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT>Kadangi pastarasis teismas nėra tikras, kaip bylos aplinkybėmis teisingai aiškinti Sąjungos teisę, jis pagal SESV 267 straipsnį pateikė Teisingumo Teismui šiuos klausimus:</TXT><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0040" ID="QS0040"/>1.</NO.P><TXT>Ar Direktyvos 2000/78/EB 4 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad darbdavys, kaip antai atsakovė nagrinėjamoje byloje, arba bažnyčia jo vardu, pats (pati) privalomai gali nustatyti, kad tam tikra kandidato išpažįstama religija dėl veiklos pobūdžio arba dėl aplinkybių, kuriomis ji vykdoma, atsižvelgiant į darbdavio (bažnyčios) veiklos normas, yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas profesinis reikalavimas?</TXT></NP></ITEM><?PAGE NO="8"?><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Jei į pirmąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai:</TXT><P>Ar tokioje byloje kaip ši turėtų būti netaikoma nacionalinės teisės nuostata, kaip šiuo atveju AGG (<HT TYPE="ITALIC">Allgemeines Gleichbehandlungsgesetz</HT>, Bendrasis įstatymas dėl vienodo požiūrio) 9 straipsnio 1 dalies pirma alternatyva, leidžianti skirtingą požiūrį dėl religijos, jeigu darbdavys yra religinė bendruomenė ar jai priklausanti įstaiga, kai tam tikra religija, atsižvelgiant į šios religinės bendruomenės identitetą ir jos teisę laisvai apsispręsti, yra pateisinamas profesinis reikalavimas?</P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Be to, jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų neigiamas:</TXT><P>Kokie reikalavimai taikomi veiklos pobūdžiui arba aplinkybėms, kuriomis ji vykdoma, kaip įprastas, teisėtas ir pateisinamas profesinis reikalavimas, atsižvelgiant į organizacijos veiklos normas pagal Direktyvos 2000/78/EB 4 straipsnio 2 dalį?<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/></P></NP></ITEM></LIST></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT>Rašytines pastabas Teisingumo Teismui pateikė ieškovė, atsakovė, Vokietijos vyriausybė, Airija ir Europos Komisija. <DATE ISO="20170718">2017 m. liepos 18 d.</DATE> posėdyje dalyvavo visos šalys, išskyrus Airiją.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Nutartis dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT>Pagrindinėje byloje nebuvo ginčo dėl to, kad įtvirtinusi atitinkamas AGG nuostatas Vokietija įgyvendino Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje numatytą galimybę <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0041" ID="QS0041"/>toliau taikyti Direktyvos 2000/78 priėmimo dieną galiojančius nacionalinės teisės aktus<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/> arba <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0042" ID="QS0042"/>numatyti ateityje priimti teisės aktus, kuriuose būtų taikoma šios direktyvos priėmimo dieną galiojusi nacionalinė praktika<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/>, kiek tai susiję su <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0043" ID="QS0043"/>įprastu, teisėtu ir pateisinamu profesiniu reikalavimu<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Nors AGG paskelbimo data yra <DATE ISO="20060814">2006 m. rugpjūčio 14 d.</DATE> (žr. <HT TYPE="ITALIC">BGBl</HT>, I, p. 1897), o Direktyva 2000/78 įsigaliojo <DATE ISO="20001202">2000 m. gruodžio 2 d.</DATE>, Vokietijos vyriausybės pasiūlyme dėl AGG paskelbimo nurodyta, kad jame atsispindi Direktyvos 2000/78 įsigaliojimo dieną taikyta nacionalinė praktika. Žr. <HT TYPE="ITALIC">Deutscher Bundestag Drucksache</HT> 16/1780, <DATE ISO="20060608">2006 m. birželio 8 d.</DATE>, p. 35.</P></NOTE>. Kaip nurodyta nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, ieškovė teigia, jog tai, kad nagrinėjamoje atrankos į darbo vietą procedūroje atsižvelgiama į religiją (kaip matyti iš skelbimo), nesuderinama su AGG 7 straipsnio 1 dalyje nustatytu diskriminacijos draudimu, bent jau kai ta nuostata išaiškinama atsižvelgiant į Sąjungos teisę. Atsiradusios diskriminacijos negalima pateisinti AGG 9 straipsnio 1 dalimi. Taip pat akivaizdu, kad atsakovė nesiremia išpažįstama religija nuosekliai visuose dėl laisvų darbo vietų skelbiamuose konkursuose, o šią paskelbtą darbo vietą, be kita ko, iš projekto lėšų finansuoja jokiai bažnyčiai nepriklausantys tretieji asmenys.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT>Atsakovė mano, kad skirtingas požiūris dėl religijos šiuo atveju pateisinamas pagal AGG 9 straipsnio 1 dalį. Remiantis evangelikų bažnyčios Vokietijoje taisyklėmis, priklausymas krikščionių bažnyčiai yra būtina sąlyga kuriant darbo santykius. Teisė nustatyti tokį reikalavimą yra bažnyčios apsisprendimo teisės, saugomos pagal Vokietijos konstitucinę teisę ir išplaukiančios iš GG 140 straipsnio, aiškinamo kartu su WRV 137 straipsnio 3 dalimi, dalis. Tai suderinama su Sąjungos teise, ypač atsižvelgiant į SESV 17 straipsnį. Be to, atsižvelgiant į atsakovės organizacijos identitetą, konfesinė priklausomybė yra pateisinamas profesinis reikalavimas dėl nagrinėjamos veiklos pobūdžio.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Dėl pirmojo klausimo nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodyta, jog pagal aiškiai išreikštą Vokietijos teisės aktų leidėjo valią Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalis turėjo būti įgyvendinama taip, kad galiojantys teisės aktai ir praktika būtų taikomi ir toliau; tokį sprendimą nacionalinis teisės aktų leidėjas priėmė atsižvelgęs į <HT TYPE="ITALIC">Bundesverfassungsgericht</HT> (Federalinis Konstitucinis Teismas, Vokietija) jurisprudenciją ir pateikė aiškią nuorodą į GG 140 straipsnį, aiškinamą kartu su WRV 137 straipsnio 3 dalimi, dėl <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0044" ID="QS0044"/>privilegijos laisvai apsispręsti<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/>. Taigi remiantis Vokietijos teise<?PAGE NO="9"?> atliekant teisminę peržiūrą pagal Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalį vertinamas tik įtikinamumas, atsižvelgiant į religinį identitetą, kurį lemia tikėjimas. Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs nacionalinis teismas klausia, ar toks AGG 9 straipsnio 1 dalies aiškinimas suderinamas su Sąjungos teise.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Kalbėdamas apie antrąjį klausimą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija reikia apsvarstyti, ar draudimas diskriminuoti dėl religijos yra subjektinė teisė, dėl kurios nereikia taikyti su ja nesuderinamų valstybės narės teisės nuostatų, net kilus dviejų privačių asmenų ginčui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>Žr. <DATE ISO="20160419">2016 m. balandžio 19 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">DI</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑441/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:278">EU:C:2016:278</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą jurisprudenciją; taip pat <DATE ISO="20100119">2010 m. sausio 19 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kücükdeveci</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑555/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:21">EU:C:2010:21</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0051">51</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Tačiau dar nenuspręsta, ar tai taikytina tais atvejais, kai darbdavys vadovaujasi pirminės Sąjungos teisės aktais, kaip antai SESV 17 straipsniu, kad pateisintų nepalankesnį požiūrį dėl religijos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT>Trečiuoju klausimu siekiama išsiaiškinti, kaip, aiškinant Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalį, būtų galima pritaikyti Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nustatytus kriterijus dėl lojalumo tikėjimui nusistovėjusiuose darbo santykiuose problemų, kaip tai vadinama nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą. Tarp tų kriterijų pirmiausia paminėtinas atitinkamos darbo vietos pobūdis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P><DATE ISO="20140612">2014 m. birželio 12 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Fernández Martínez prieš Ispaniją</HT>, CE:ECHR:2014:0612JUD005603007, 131 punktas, <DATE ISO="20100923">2010 m. rugsėjo 23 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Obst prieš Vokietiją</HT>, CE:ECHR:2010:0923JUD000042503, 48–51 punktai ir <DATE ISO="20100923">2010 m. rugsėjo 23 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Schüth prieš Vokietiją</HT>, CE:ECHR:2010:0923JUD000162003, 69 punktas.</P></NOTE>, artimas veiklos ryšys su tikėjimo sklaidos užduotimi<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P><DATE ISO="20100923">2010 m. rugsėjo 23 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Schüth prieš Vokietiją</HT>, CE:ECHR:2010:0923JUD000162003, 69 punktas. Dėl bažnyčios patikimumo remiantis visuomenės ir jos pačios lankytojų nuomone taip pat žr. <DATE ISO="20110203">2011 m. vasario 3 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Siebenhaar prieš Vokietiją</HT>, CE:ECHR:2011:0203JUD001813602, 46 punktą, o dėl to, ar nagrinėjama darbo vieta reikšminga – <DATE ISO="20100923">2010 m. rugsėjo 23 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Obst prieš Vokietiją</HT>, CE:ECHR:2010:0923JUD000042503, 51 punktą.</P></NOTE> ir kitų asmenų teisių apsauga, pavyzdžiui, katalikų universiteto suinteresuotumas, kad jame dėstomi dalykai būtų orientuoti į katalikų tikėjimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P><DATE ISO="20091020">2009 m. spalio 20 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Lombardi Vallauri prieš Italiją</HT>, CE:ECHR:2009:1020JUD003912805, 41 punktas.</P></NOTE>. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat siekia suderinti konkuruojančias teises ir interesus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P><DATE ISO="20100923">2010 m. rugsėjo 23 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Schüth prieš Vokietiją</HT>, CE:ECHR:2010:0923JUD000162003, 69 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Vertinimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">A.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Apžvalga</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Savo analizę pradėsiu nuo trijų preliminarių klausimų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Pirma, apsvarstysiu, ar, norint atsakyti į pateiktus prejudicinius klausimus, reikia išnagrinėti, ar paskelbusi kvietimą nurodytų krikščionių bažnyčių nariams parengti ataskaitą apie rasinę diskriminaciją ir būti atsakovės profesiniu atstovu bei galiausiai atrinkusi tokį asmenį atsakovė dalyvavo <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0045" ID="QS0045"/>ekonominėje veikloje<QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT>Antra, išsamiai paaiškinsiu, kaip ir kodėl Chartijos 52 straipsnio 3 dalis ir 53 straipsnis yra svarbiausi sprendžiant pagrindinėje byloje kylančias teisines problemas. Chartijos 52 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Chartijoje nurodytų teisių, atitinkančių EŽTK garantuojamas teises, esmė ir taikymo sritis yra tokia pati. 52 straipsnio 3 dalyje priduriama, kad ta nuostata <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0046" ID="QS0046"/>nekliudo Sąjungos teisėje numatyti didesnę apsaugą<QUOT.END REF.START="QS0046" CODE="201C" ID="QE0046"/>. Svarbiausia 53 straipsnio dalis susijusi su teiginiu, kurį Teisingumo Teismas išaiškino Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Melloni</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P><DATE ISO="20130226">2013 m. vasario 26 d.</DATE> sprendimo byloje <REF.DOC.ECR><NO.CASE>C‑399/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:107">EU:C:2013:107</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0059">59</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>. Taip pat žr. generalinio advokato Y. Bot išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">M. A. S. ir M. B</HT></NAME.CASE>., <NO.CASE>C‑42/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:564">EU:C:2017:564</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0157">157</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0158">158</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR> (sprendimas dar nepriimtas).</P></NOTE>, kad jokia <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0047" ID="QS0047"/>šios Chartijos nuostata negali būti aiškinama kaip ribojanti ar kitaip varžanti žmogaus teises ir pagrindines laisves, kurias atitinkamoje taikymo srityje pripažįsta Sąjungos teisė ir &lt;…&gt; valstybių narių konstitucijos<QUOT.END REF.START="QS0047" CODE="201C" ID="QE0047"/>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="10"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT>Trečia, išsamiai pristatysiu Teisingumo Teismui pateiktos medžiagos nenuoseklumą, kiek tai susiję su tiksliu Vokietijos teisės aktų turiniu, išaiškintu <HT TYPE="ITALIC">Bundesverfassungsgericht</HT> (Federalinis Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje dėl religinėms organizacijoms, pasinaudojančioms bažnyčių privilegija laisvai apsispręsti darbo teisės srityje, taikomos teisminės peržiūros ribų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Paskui atsakysiu į pateiktus prejudicinius klausimus. Pirma atsakysiu į pirmąjį ir trečiąjį klausimus, nes į juos atsakant reikia išaiškinti Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalį atsižvelgiant į pirminę Sąjungos teisę, įskaitant SESV 17 straipsnį, ir svarbią Teisingumo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Atsakant į pirmąjį klausimą bus nagrinėjama, ar SESV 17 straipsnyje esančios nuorodos į religinių organizacijų <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0048" ID="QS0048"/>statusą<QUOT.END REF.START="QS0048" CODE="201C" ID="QE0048"/> pagal valstybių narių teisę kartu su nuoroda į valstybių narių konstitucines nuostatas ir principus Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P>Kadangi pagrindinė byla susijusi su ieškovės įsitikinimais, o ne elgesiu, Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje įtvirtintas reikalavimas, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0049" ID="QS0049"/>asmenys [<HT TYPE="ITALIC">elgtųsi</HT>] sąžiningai ir ištikimai laikytųsi minėtų organizacijų veiklos normų<QUOT.END REF.START="QS0049" CODE="201C" ID="QE0049"/>, nesvarbus pagrindinėje byloje (išskirta mano).</P></NOTE> pakanka, kad būtų daroma nuoroda (<HT TYPE="ITALIC">renvoi</HT>) į valstybių narių ir pagrindinėje byloje Vokietijos teisę, susijusią su teisminės peržiūros mastu ir intensyvumu, kai darbuotojas arba galimas darbuotojas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P>Direktyvos 2000/78 3 straipsnis apima, be kita ko, įdarbinimą (3 straipsnio 1 dalis a punktas) ir atleidimą iš darbo (3 straipsnio 1 dalis c punktas).</P></NOTE> apskundžia tai, kad religinė organizacija remiasi Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalimi, siekdama pateisinti nevienodą požiūrį dėl religijos ar tikėjimo darbo santykiuose.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Remdamasis atsakant į pirmąjį klausimą pateikta analize, nustatysiu trečiajame klausime nurodytus <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0050" ID="QS0050"/>reikalavimus<QUOT.END REF.START="QS0050" CODE="201C" ID="QE0050"/> (kuriuos savo analizėje geriau vadinsiu svarbiais <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0051" ID="QS0051"/>veiksniais<QUOT.END REF.START="QS0051" CODE="201C" ID="QE0051"/>), susijusius su veiklos pobūdžiu arba aplinkybėmis, kuriomis ji vykdoma, kurie, atsižvelgiant į organizacijos veiklos normas, laikytini įprastais, teisėtais ir pateisinamais profesiniais reikalavimais, kaip numatyta Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Antrasis klausimas, paskutinis, kurį apsvarstysiu, susijęs su pasekmėmis imantis teisių gynimo priemonių, kurių kils jeigu nagrinėjamam ginčui išspręsti svarbių Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimas bus taip nesuderinamas su taikytinomis Vokietijos teisės aktų nuostatomis, kad šių bus neįmanoma aiškinti laikantis Sąjungos teisės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Tas klausimas kyla todėl, kad Sąjungos teisėje įtvirtinta pagrindinė teisė nepatirti diskriminacijos dėl tikėjimo konkrečiai išreikšta ES direktyvoje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P><DATE ISO="20160419">2016 m. balandžio 19 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">DI</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑441/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:278">EU:C:2016:278</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>. Atsižvelgiant į tai, kad direktyvų įgyvendinimo valstybių narių teisėje taisyklės nėra svarbios, kai horizontaliai įgyvendinama pagrindinė teisė įtvirtinta Sutarties straipsnyje, teisinė padėtis yra aiškesnė. Žr., pavyzdžiui, <DATE ISO="19741212">1974 m. gruodžio 12 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Walrave ir Koch</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>36/74</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1974:140">EU:C:1974:140</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, <DATE ISO="19780615">1978 m. birželio 15 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Defrenne</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>149/77</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1978:130">EU:C:1978:130</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, <DATE ISO="20000606">2000 m. birželio 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Angonese</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑281/98</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:296">EU:C:2000:296</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>. Apskritai žr. T. Tridimas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0052" ID="QS0052"/>Horizontal effect of general principles: bold rulings and fine distinctions<QUOT.END REF.START="QS0052" CODE="201C" ID="QE0052"/>, U. Bernitz, X. Groussot ir F. Schulyok <HT TYPE="ITALIC">General Principles of ES Law and European Private Law</HT>, Wolters Kluwer, 2013, p. 213.</P></NOTE>, o pagrindinė byla susijusi su horizontaliąja padėtimi, kurioje abi ginčo šalys viena prieš kitą remiasi ta direktyva, ieškovė yra privatus asmuo, o atsakovė – asociacija, kuriai taikoma privatinė teisė<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Bylos medžiagoje nėra nieko, kas leistų daryti prielaidą, kad atsakovė buvo įpareigota vykdyti su viešuoju interesu susijusį uždavinį ir šiuo tikslu Vokietijos vyriausybė suteikė jai specialius įgaliojimus, ar kad atsakovė yra juridinis asmuo, kurio veiklą reglamentuoja viešoji teisė, nes tokiu atveju ją būtų galima <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0053" ID="QS0053"/>prilyginti valstybei<QUOT.END REF.START="QS0053" CODE="201C" ID="QE0053"/> ir jai būtų taikomas tiesioginio veikimo principas, kiek tai susiję su Direktyva 2000/78. Žr. <DATE ISO="20171010">2017 m. spalio 10 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Farrell</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑413/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:745">EU:C:2017:745</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Ieškovė prieš atsakovę remiasi Direktyvos 2000/78 1 ir 2 straipsniais, o atsakovė prieš ieškovę – Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalimi. Vis dėlto Teisingumo Teismas visada nuspręsdavo, kad direktyva pati savaime negali įpareigoti privataus asmens ir dėl to ja iš esmės negalima remtis prieš privatų asmenį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P>Žr. neseniai priimto Sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Farrell</HT>, 31 punktą. Taip pat žr. <DATE ISO="20120124">2012 m. sausio 24 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dominguez</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑282/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:33">EU:C:2012:33</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą jurisprudenciją, <DATE ISO="20140115">2014 m. sausio 15 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Association de médiation sociale</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑176/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2">EU:C:2014:2</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą jurisprudenciją, <DATE ISO="20100119">2010 m. sausio 19 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kücükdeveci</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑555/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:21">EU:C:2010:21</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20041005">2004 m. spalio 5 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Pfeifer ir kt</HT>.</NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑397/01 – C‑403/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:584">EU:C:2004:584</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0108">108</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Valstybių narių teismų pareiga aiškinti valstybių narių teisę taip, kad ji būtų suderinama su Sąjungos teise, turi ir kitų apribojimų. Pavyzdžiui, nacionalinio teismo pareiga aiškinant ir taikant ginčui svarbias nacionalinės teisės normas atsižvelgti į Sąjungos teisę apribota bendraisiais teisės principais ir ja negalima grįsti nacionalinės teisės aiškinimo <HT TYPE="ITALIC">contra legem</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P><DATE ISO="20160419">2016 m. balandžio 19 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">DI</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑441/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:278">EU:C:2016:278</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija. Žr. generalinės advokatės E. Sharpston išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Farrell</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑413/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:492">EU:C:2017:492</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0150">150</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>, kuriame generalinė advokatė Teisingumo Teismo prašo vėl peržiūrėti <DATE ISO="19940714">1994 m. liepos 14 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Faccini Dori</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑91/92</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1994:292">EU:C:1994:292</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, nurodytą pagrindą atmesti horizontalųjį tiesioginį direktyvų veikimą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Taigi ta klasikinio horizontaliojo tiesioginio direktyvų veikimo draudimo išraiška nesuderinama su kita Teisingumo Teismo jurisprudencijoje išdėstyta taisykle. Tai reiškia, jog, nors pagrindinė teisė nepatirti diskriminacijos dėl amžiaus aiškiai įtvirtinta ES direktyvoje, jai vis dėlto būdingas toks horizontalusis tiesioginis veikimas, kad reikia netaikyti <HT TYPE="ITALIC">visų</HT> nacionalinių priemonių, kurios su ja nesuderinamos, net <HT TYPE="ITALIC">contra legem</HT> priemonių ir net ginčuose, kuriuose vienas privatus asmuo bylinėjasi su kitu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Dėl išsamios diskusijos apie horizontaliojo direktyvų veikimo apribojimus žr. generalinio advokato Y. Bot išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">DI</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑441/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:776">EU:C:2015:776</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Taigi antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs nacionalinis teismas siekia išsiaiškinti, ar diskriminacijos dėl religijos ir tikėjimo draudimas patenka į tą pačią teisių <HT TYPE="ITALIC">kategoriją</HT> kaip ir diskriminacijos dėl amžiaus draudimas, tad nacionalinis teismas privalėtų netaikyti <HT TYPE="ITALIC">visų</HT> su Sąjungos teise (visų pirma su Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalimi) nesuderinamų nacionalinių priemonių, neatsižvelgdamas į horizontalųjį nagrinėjamo ginčo pobūdį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Generalinės advokatės E. Sharpston išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bougnaoui ir ADDH</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑188/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:553">EU:C:2016:553</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0062">62</REF.NP.ECR> punkte</REF.DOC.ECR> teigiama, jog nediskriminavimo dėl religijos principas, kaip ir diskriminacijos dėl amžiaus draudimas, yra bendrasis teisės principas, konkrečiai išreikštas Direktyvoje 2000/78. Generalinės advokatės J. Kokott išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">CHEZ Razpredelenie Bulgaria</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑83/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:170">EU:C:2015:170</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0144">144</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0146">146</REF.NP.ECR> punktuose</REF.DOC.ECR> teigiama, jog draudimo diskriminuoti dėl rasės ir etninės priklausomybės principas, konkrečiai išreikštas <DATE ISO="20000629">2000 m. birželio 29 d.</DATE> Tarybos direktyvoje 2000/43/EB, įgyvendinančioje vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="180" PAGE.FIRST="22" DATE.PUB="2000">OL L 180, 2000, p. 22</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 20 sk., 1 t., p. 23), turi tokį pat statusą, bent jau teisiniuose santykiuose, kuriems <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0054" ID="QS0054"/>būdinga struktūrinė jų dalyvių nelygybė<QUOT.END REF.START="QS0054" CODE="201C" ID="QE0054"/>.</P></NOTE>. Be to, jei ne iš pačios antrojo klausimo formuluotės, tai iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą aišku, kad nacionalinis teismas taip pat prašo patarti, ar SESV 17 straipsnis apskritai svarbus atsakant į šį klausimą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">B.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Preliminarios pastabos</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Religinių organizacijų veikla ir Sąjungos teisės taikymo sritis</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Nė vienoje iš trijų sutarčių, kuriomis įsteigiama Europos ekonominė bendrija, Europos anglių ir plieno bendrija arba Europos atominės energijos bendrija, nėra su religija susijusių nuostatų. Be to, dėl dabar kukliai atrodančių Romos sutarties tikslų, kuriais iš esmės buvo siekiama ekonominės integracijos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P>Žr. EEB sutarties 2 straipsnį. Ta nuostata tapo EB 2 straipsniu ir ją reikėtų lyginti su kompetencijų sąrašu, šiuo metu išdėstytu ESS 3 straipsnyje, kuriame <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0055" ID="QS0055"/>dėmesys sutelkiamas į neekonominius tikslus daug labiau nei EB sutartyje<QUOT.END REF.START="QS0055" CODE="201C" ID="QE0055"/>. Žr. K. Lenaerts ir P. van Nuffel <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0056" ID="QS0056"/>European Union Law<QUOT.END REF.START="QS0056" CODE="201C" ID="QE0056"/>, Sweet and Maxwell, 2011, p. 107.</P></NOTE>, ankstesnėje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje buvo nustatytos aplinkybės, kuriomis dalyvavimui religinės ar kitokios ideologija grindžiamos bendruomenės veikloje Bendrijos teisė buvo taikoma tik ekonominiu požiūriu.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="12"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>1988 m. Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Steymann</HT> Teisingumo Teismas nusprendė, jog į Bendrijos teisės taikymo sritį narystė religinėje ar kitokioje ideologija grindžiamoje bendruomenėje patenka tiek, kiek tokia narystė gali <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0057" ID="QS0057"/>būti laikoma ekonomine veikla, kaip tai suprantama pagal Sutarties 2 straipsnį<QUOT.END REF.START="QS0057" CODE="201C" ID="QE0057"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P><DATE ISO="19881005">1988 m. spalio 5 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Steymann</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>196/87</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1988:475">EU:C:1988:475</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0009">9</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>. Taip pat žr. <DATE ISO="19861023">1986 m. spalio 23 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">van Roosmalen</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>300/84</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1986:402">EU:C:1986:402</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>, o tais pačiais metais paskelbtoje išvadoje byloje <HT TYPE="ITALIC">Humbel ir Edel</HT> generalinis advokatas G. Slynn pažymėjo, kad religinės bendruomenės <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0058" ID="QS0058"/>įdarbina asmenis ir moka už šilumą ir elektrą<QUOT.END REF.START="QS0058" CODE="201C" ID="QE0058"/> ir kad jos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0059" ID="QS0059"/>taip pat gali imti mokestį už tam tikras paslaugas<QUOT.END REF.START="QS0059" CODE="201C" ID="QE0059"/>. Generalinis advokatas G. Slynn vis dėlto pabrėžė, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0060" ID="QS0060"/>svarbiausias kriterijus yra tai, ar paslaugos teikiamos vykdant ekonominę veiklą<QUOT.END REF.START="QS0060" CODE="201C" ID="QE0060"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P>Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Humbel ir Edel</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>263/86</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1988:151">EU:C:1988:151</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, p. 5379. Toks pats požiūris taikomas dalyvavimui sporte ir švietimo įstaigų veiklai. Žr. neseniai paskelbtos generalinės advokatės J. Kokott išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Congregación de Escuelas Pías Provincia Betania</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑74/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:135">EU:C:2017:135</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą jurisprudenciją.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Vis dėlto vėliau iš dalies pakeitus Sutartį ES kompetencija mažiau grindžiama ekonomine integracija<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P>Šiuo klausimu žr., pvz., T. Konstadinides <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0061" ID="QS0061"/>Division of Powers in European Union Law<QUOT.END REF.START="QS0061" CODE="201C" ID="QE0061"/>, Wolters Kluwer, 2009, ypač 1 skyrių ir 12 puslapį. K. Lenaerts ir P. van Nuffel, <HT TYPE="ITALIC">op. cit</HT>., p. 106–111.</P></NOTE>, tad nagrinėjant materialines Sąjungos teisės nuostatas religinės organizacijos dalyvavimas ar nedalyvavimas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0062" ID="QS0062"/>ekonominėje veikloje<QUOT.END REF.START="QS0062" CODE="201C" ID="QE0062"/> ne visada bus svarbus. Pavyzdžiui, tokios organizacijos priešinosi laisvo judėjimo apribojimams, turėjusiems poveikį jų interesams, kuriuos valstybės narės siekė pagrįsti su viešąja tvarka susijusiomis priežastimis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P>Pavyzdžiui, <DATE ISO="20000314">2000 m. kovo 14 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Eglise de scientologie</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑54/99</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:124">EU:C:2000:124</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>. Dėl kritikos dėl nepakankamo dėmesio religijos laisvei toje byloje žr. R. McCrea, <HT TYPE="ITALIC">op. cit</HT>., p. 188–190. Taip pat žr. <DATE ISO="19741204">1974 m. gruodžio 4 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Van Duyn</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>41/74</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1974:133">EU:C:1974:133</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>, ir tai gali paskatinti atsižvelgti į <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0063" ID="QS0063"/>moralinio ir filosofinio pobūdžio<QUOT.END REF.START="QS0063" CODE="201C" ID="QE0063"/> argumentus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P>Generalinio advokato W. Van Gerven išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">The Society for the Protection of Unborn Children Ireland</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑159/90</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1991:249">EU:C:1991:249</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0026">26</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>. Pavyzdžiui, <DATE ISO="19940324">1994 m. kovo 24 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Schindler</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑275/92</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1994:119">EU:C:1994:119</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0060">60</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Pagal dabartinę Europos Sąjungos konstitucinę sistemą ir religinės organizacijos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P>Byla <HT TYPE="ITALIC">Liga van Moskeeën en Islamitische Organisaties Provincie Antwerpen ir kt</HT>., C‑426/16 (dar nagrinėjama).</P></NOTE>, ir pavieniai asmenys<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P><DATE ISO="20170314">2017 m. kovo 14 d.</DATE> sprendimai <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bougnaoui ir AADH</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑188/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:204">EU:C:2017:204</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">G4S Secure Solutions</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑157/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:203">EU:C:2017:203</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>. Taip pat žr. bylą <HT TYPE="ITALIC">IR</HT>, C‑68/17 (dar nagrinėjama).</P></NOTE> kaip ieškovai gali naudotis Chartijos 10 straipsnyje numatyta apsauga apskųsdami ES<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P>Pavyzdžiui, <DATE ISO="19761027">1976 m. spalio 27 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Prais / Taryba</HT>, 130/75, EU:1976:142.</P></NOTE> ir valstybių narių (joms įgyvendinant Sąjungos teisę)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P><DATE ISO="20130226">2013 m. vasario 26 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Åkerberg Fransson</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑617/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:105">EU:C:2013:105</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>; <DATE ISO="20170516">2017 m. gegužės 16 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Berlioz Investment Fund</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑682/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:373">EU:C:2017:373</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų veiksmus, kuriais pažeidžiama jų teisė į religijos laisvę, neatsižvelgiant į tai, ar tokiomis priemonėmis būtinai siekiama reguliuoti ekonominę veiklą. Tas pats pasakytina apie horizontaliojo pobūdžio ginčus, kaip antai kilusį pagrindinėje byloje, kuriuose valstybių narių teisės aktai, kiek įmanoma, aiškinami taip, kad jie būtų suderinami su direktyva<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P>Nustatyta <DATE ISO="19901113">1990 m. lapkričio 13 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Marleasing</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑106/89</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1990:395">EU:C:1990:395</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>. Žr. šios išvados 42–44 punktus.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Taigi, neatsižvelgiant į Komisijos atstovų teismo posėdyje pateiktus argumentus, man susidarė įspūdis, jog nagrinėjant pagrindinėje byloje keliamus klausimus nesvarbu, ar paskelbusi, kad ieško pagalbininko rengti ataskaitą apie rasinę diskriminaciją, atsakovė dalyvavo ekonominėje veikloje, skirtoje tik galimiems kandidatams, priklausantiems konkrečiai krikščionių tikėjimo kategorijai, ir atrinko vienos iš tų kategorijų kandidatą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Taikant Komisijos siūlomą požiūrį iš tikrųjų gali nepagrįstai sumažėti SESV 17 straipsnio <HT TYPE="ITALIC">ratione materiae</HT> taikymo sritis ir bažnyčių, religinių asociacijų ar bendruomenių ir filosofinių ar nereliginių organizacijų statusas pagal nacionalinę teisę būtų pripažįstamas tik joms vykdant ekonominę veiklą. Be to, Sąjungos teisės aktų <HT TYPE="ITALIC">ratione materiae</HT> taikymo tokioms organizacijoms sritis gali dar labiau sumažėti, ir tai būtų nesuderinama su šiuolaikine ESS ir SESV numatytų ES kompetencijos sričių struktūra.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="13"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Pavyzdžiui, jeigu religinei organizacijai, kuri stato didelį garbinimo centrą, <DATE ISO="20111213">2011 m. gruodžio 13 d.</DATE> Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92 dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="026" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2012">OL L 26, 2012, p. 1</REF.DOC.OJ>; klaidų ištaisymas <REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="174" PAGE.FIRST="44" DATE.PUB="20150703">OL L 174, 2015 7 3, p. 44</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE> reikalavimai nebūtų taikomi vien todėl, kad šis centras bus naudojamas ne komerciniais tikslais, o tik garbinimui, tos religinės organizacijos nebūtų galima laikyti vykdančia ekonominę veiklą? Atsakymas į šį klausimą privalo būti neigiamas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P>Problemą, kurią Teisingumo Teismas nagrinėjo <DATE ISO="20170627">2017 m. birželio 27 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Congregación de Escuelas Pías Provincia Betania</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑74/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:496">EU:C:2017:496</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, galima atskirti nuo pagrindinėje byloje nagrinėjamos problemos. Toje byloje tai, ar religinė organizacija ieškovė dalyvavo <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0064" ID="QS0064"/>ekonominėje veikloje<QUOT.END REF.START="QS0064" CODE="201C" ID="QE0064"/>, buvo itin svarbu siekiant nustatyti, ar atleidimas nuo mokesčio, kurio ji prašė iš Ispanijos vyriausybės, prilygtų valstybės pagalbai, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos toje materialinės teisės srityje. Žr. generalinės advokatės J. Kokott išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Congregación de Escuelas Pías Provincia Betania</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑74/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:135">EU:C:2017:135</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0060">60</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Chartijos taikymo taisyklės ir pagrindinė byla</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Chartija turi būti taikoma pagrindinėje byloje laikantis toliau nurodytų taisyklių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Pirma, pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją antrinės Sąjungos teisės taikymo taisyklės turi būti aiškinamos ir taikomos gerbiant pagrindines teises<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P><DATE ISO="20170810">2017 m. rugpjūčio 10 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Tupikas</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑270/17 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:628">EU:C:2017:628</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0060">60</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0065" ID="QS0065"/>Chartijos 10 straipsnio 1 dalyje garantuota teisė atitinka EŽTK 9 straipsnyje garantuotą teisę, o remiantis Chartijos 52 straipsnio 3 dalimi jos esmė ir taikymo sritis yra tokia pati<QUOT.END REF.START="QS0065" CODE="201C" ID="QE0065"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P><DATE ISO="20170314">2017 m. kovo 14 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bougnaoui ir ADDH</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑188/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:204">EU:C:2017:204</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">G4S Secure Solutions</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑157/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:203">EU:C:2017:203</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>. Taip pat žr. Chartijos 10 straipsnio išaiškinimus (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="303" PAGE.FIRST="2" DATE.PUB="2007">OL C 303, 2007, p. 2</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>. Chartijos 52 straipsnio 3 dalyje siekiama užtikrinti Chartijoje įtvirtintų teisių ir atitinkamų pagal EŽTK garantuojamų teisių suderinamumą, nedarant neigiamo poveikio Sąjungos teisės ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo autonomijai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P><DATE ISO="20160728">2016 m. liepos 28 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">JZ</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑294/16 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:610">EU:C:2016:610</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija. Taip pat žr. ESS 6 straipsnio 1 dalį.</P></NOTE>. Taigi religinių bendruomenių, kaip antai atsakovės, teisė egzistuoti autonomiškai garantuojama kaip <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0066" ID="QS0066"/>minimali apsauga<QUOT.END REF.START="QS0066" CODE="201C" ID="QE0066"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0041"><P><DATE ISO="20170315">2017 m. kovo 15 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Al Chodor</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑528/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:213">EU:C:2017:213</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>, nustatyta Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Į tokį religijos laisvės <HT TYPE="ITALIC">forum externum</HT> būtina atsižvelgti aiškinant Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalį ir SESV 17 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Antra, atsižvelgiant į tai, kad EŽTK 9 straipsnyje taip pat garantuojamas religijos ir tikėjimo laisvės <HT TYPE="ITALIC">forum internum</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0042"><P><DATE ISO="20170314">2017 m. kovo 14 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">GS4 Secure Solutions</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑157/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:203">EU:C:2017:203</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>, įskaitant laisvę neišpažinti jokios religijos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0043"><P>Pavyzdžiui, žr. <DATE ISO="20170406">2017 m. balandžio 6 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Klein ir kt. prieš Vokietiją</HT>, CE:ECHR:2017:0406JUD001013811, 77 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją. Pateiktas prašymas perduoti šią bylą nagrinėti didžiajai kolegijai.</P></NOTE>, aiškinant Direktyvos 2000/78 1 ir 2 straipsnius būtina taip pat tinkamai atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kuri yra svarbi šiai EŽTK 9 straipsnio daliai, nustatant, ar pagal Sąjungos teisę ieškovė patyrė neteisėtą diskriminaciją arba jai buvo pagrįstai taikytas nevienodas požiūris<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0044"><P>Žr. generalinės advokatės J. Kokott išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">GS4 Secure Solutions</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑157/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:382">EU:C:2016:382</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>. Taikant Europos Žmogaus Teisių Teismo požiūrį į pagrįstus apribojimus pagal EŽTK 9 straipsnio 2 dalį reikia apsvarstyti, ar ginčijama priemonė yra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0067" ID="QS0067"/>būtina demokratinėje visuomenėje<QUOT.END REF.START="QS0067" CODE="201C" ID="QE0067"/>. Taip Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatys, ar priežastys, kuriomis pateisinamas skirtingas požiūris dėl religijos ar tikėjimo, yra svarbios ir pakankamos ir proporcingos siekiant teisėto tikslo, kurį įgyvendinant reikia įvertinti kitų asmenų teises ir interesus nagrinėjant ginčijamą poelgį. Žr. generalinės advokatės E. Sharpston išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bougnaoui ir ADDH</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑188/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:553">EU:C:2016:553</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>, kuriame nurodytas <DATE ISO="20010215">2001 m. vasario 15 d.</DATE> EŽTT sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Dahlab prieš Šveicariją</HT>, CE:ECHR:2001:0215DEC004239398.</P></NOTE>. Žinoma, ir ieškovė, ir atsakovė turi teisę imtis veiksmingų teisių gynimo priemonių, kad pasinaudotų teisėmis pagal Chartijos 47 straipsnį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0045"><P>Taip pat žr. ESS 19 straipsnio antrą pastraipą. Remiantis Chartijos išaiškinimais (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="303" PAGE.FIRST="17" DATE.PUB="2007">OL C 303, 2007, p. 17</REF.DOC.OJ>), Chartijos 47 straipsnio pirma pastraipa grindžiama EŽTK 13 straipsniu, nors pagal Sąjungos teisę užtikrinama apsauga yra didesnė. 47 straipsnio antra pastraipa atitinka EŽTK 6 straipsnio 1 dalį. Dėl neseniai parengtos išsamios analizės žr. generalinio advokato M. Wathelet išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Berlioz Investment Fund</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑682/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:2">EU:C:2017:2</NO.ECLI></REF.DOC.ECR> ir S. Prechal <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0068" ID="QS0068"/>The Court of Justice and Effective Judicial Protection: What has the Charter Changed?<QUOT.END REF.START="QS0068" CODE="201C" ID="QE0068"/>, C. Paulussen, T. Takács, V. Lazic ir B. Van Rompuy (red.) <HT TYPE="ITALIC">Fundamental Rights in International and European Law: Public and Private Law Perspective</HT>, Springer, Berlin, 2016, p. 143. Teisingumo Teismas neseniai patvirtino, kad direktyvoje numatytos teisinės gynybos požymiai <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0069" ID="QS0069"/>turi būti apibrėžiami atsižvelgiant į Chartijos 47 straipsnį<QUOT.END REF.START="QS0069" CODE="201C" ID="QE0069"/>. Žr. <DATE ISO="20170927">2017 m. rugsėjo 27 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Puškár</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑73/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:725">EU:C:2017:725</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0060">60</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą jurisprudenciją. Taip pat žr. <DATE ISO="20091020">2009 m. spalio 20 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Lombardi Vallauri prieš Italiją</HT>, CE:ECHR:2009:1020JUD003912805, 66–72 punktus.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="14"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, pereinu prie trečiojo aspekto, dėl kurio Chartija svarbi pagrindinei bylai. Ir Teisingumo Teismo, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje numatyta, kad esant teisių kolizijai ar konkurencijai, teismai privalo atlikti savo esminę funkciją, t. y. kruopščiai suderinti konkuruojančius šalių interesus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0046"><P>Konkuruojančių teisių derinimo analizė ypač verta dėmesio <DATE ISO="20170314">2017 m. kovo 14 d.</DATE> Teisingumo Teismo sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">G4S Secure Solutions</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑157/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:203">EU:C:2017:203</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>. Taip pat žr. <DATE ISO="20041014">2004 m. spalio 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Omega</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑36/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:614">EU:C:2004:614</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>. Dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos žr. šios išvados 68–75 punktus.</P></NOTE>. Toks pats požiūris turi būti neišvengiamai taikomas siekiant išspręsti ginčą pagrindinėje byloje, kurioje nėra tiesioginės privataus asmens ir valstybės pagrindinių teisių apsaugos kolizijos, bet valstybė yra priešingų teisių sergėtoja<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0047"><P>G. Jellinek <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0070" ID="QS0070"/>System der subjektiven őffentlichen Rechte<QUOT.END REF.START="QS0070" CODE="201C" ID="QE0070"/>, Mohr Siebeck, 1905, p. 125.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Taigi Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalį galima vertinti kaip EŽTK 9 ir 11 straipsniuose numatytos atsakovės teisės į autonomiją ir apsisprendimą apsaugos išraišką Sąjungos teisės aktuose, o sakinio dalis <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0071" ID="QS0071"/>atsižvelgiant į organizacijos veiklos normas<QUOT.END REF.START="QS0071" CODE="201C" ID="QE0071"/> yra esminis Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalies elementas, kurį reiškia aiškinti atsižvelgiant į atitinkamą Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją. Direktyvos 2000/78 1 ir 2 straipsniais teisėkūroje išreikšta ieškovės teisė nepatirti diskriminacijos dėl religijos ar tikėjimo, saugoma pagal EŽTK 9 ir 14 straipsnius, o Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 5 dalyje ir pagal ją valstybėms narėms suteiktais įgaliojimais imtis priemonių, būtinų, be kita ko, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0072" ID="QS0072"/>kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugai<QUOT.END REF.START="QS0072" CODE="201C" ID="QE0072"/>, išreikšta teismų pareiga derinti skirtingus interesus, kai nagrinėja konkuruojančias teises<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0048"><P>Šiuo klausimu pirmiausia žr. <DATE ISO="20110913">2011 m. rugsėjo 13 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Prigge ir kt.</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑447/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:573">EU:C:2011:573</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0052">52</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0064">64</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Ketvirta, kitas Chartijos 52 straipsnio 3 dalies elementas kartu su Chartijos 53 straipsnio tekstu yra itin svarbus nagrinėjant pagrindinėje byloje iškeltus klausimus. 52 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad ta nuostata <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0073" ID="QS0073"/>nekliudo Sąjungos teisėje numatyti didesnę apsaugą<QUOT.END REF.START="QS0073" CODE="201C" ID="QE0073"/>, o 53 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0074" ID="QS0074"/>Apsaugos lygis<QUOT.END REF.START="QS0074" CODE="201C" ID="QE0074"/>, be kita ko, numatyta, kad jokia Chartijos nuostata <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0075" ID="QS0075"/>negali būti aiškinama kaip ribojanti ar kitaip varžanti žmogaus teises ir pagrindines laisves, kurias atitinkamoje taikymo srityje pripažįsta Sąjungos teisė ir &lt;…&gt; valstybių narių konstitucijos<QUOT.END REF.START="QS0075" CODE="201C" ID="QE0075"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0049"><P>Taip pat žr. Chartijos 52 straipsnio 4 dalį.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Kalbant apie <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0076" ID="QS0076"/>didesnę apsaugą<QUOT.END REF.START="QS0076" CODE="201C" ID="QE0076"/>, kurią Sąjunga gali numatyti pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį, kaip bus paaiškinta toliau V dalies C skyriuje atsakant į pirmąjį klausimą, reikia tinkamai apsvarstyti, ar SESV 17 straipsnis ir Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalis ir yra tie atvejai, kai Sąjunga nusprendė numatyti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0077" ID="QS0077"/>didesnę apsaugą<QUOT.END REF.START="QS0077" CODE="201C" ID="QE0077"/>, nei užtikrinama pagal EŽTK, kalbant apie sprendimų, kuriais religinės organizacijos, kaip antai atsakovė, siekia pasinaudoti teisėmis į autonomiją ir apsisprendimą, teisminės peržiūros mastą ir intensyvumą, o atsakant į trečiąjį klausimą reikia nustatyti veiksnius, į kuriuos teismas turi atsižvelgti derindamas pagal Direktyvos 2000/78 1 ir 2 straipsnius saugomą teisę nepatirti diskriminacijos dėl religijos ar tikėjimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0050"><P>Savo išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bougnaoui ir ADDH</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑188/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:553">EU:C:2016:553</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 60–67 punktuose generalinė advokatė E. Sharpston tvirtina, jog laisvė nuo tiesioginės diskriminacijos dėl religijos pagal Sąjungos teisę saugoma labiau nei pagal EŽTK.</P></NOTE> ir Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalyje pripažintą religinių organizacijų teisę į apsisprendimą ir autonomiją.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Dėl Chartijos 53 straipsnio byloje <HT TYPE="ITALIC">Melloni</HT> Teisingumo Teismas nusprendė, jog ta nuostata turi būti aiškinama taip, kad valstybės narės konstitucinėje tvarkoje numatytų pagrindinių teisių standartų taikyti negalima, jeigu dėl to tos valstybės teritorijoje nukenčia <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0078" ID="QS0078"/>Sąjungos teisės viršenybė, vieningumas ir veiksmingumas<QUOT.END REF.START="QS0078" CODE="201C" ID="QE0078"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0051"><P><DATE ISO="20130226">2013 m. vasario 26 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Melloni</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑399/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:107">EU:C:2013:107</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0060">60</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>. Taip pat žr. generalinio advokato Y. Bot išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">M. A. S. ir M. B</HT></NAME.CASE>., <NO.CASE>C‑42/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:564">EU:C:2017:564</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0157">157</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> (sprendimas dar nepriimtas).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="15"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Atsakovė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio nacionalinio teismo būtent to ir prašo, todėl menkesnis diskriminacijos dėl tikėjimo draudimo, numatyto Direktyvos 2000/78 1 ir 2 straipsniuose, kartu atsižvelgiant į išsamias ir griežtai suformuluotas toje direktyvoje įtvirtintas teisių gynimo priemonių taisykles<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0052"><P>Žr. Direktyvos 2000/78 II skyrių <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0079" ID="QS0079"/>Teisės gynimo priemonės ir vykdymas<QUOT.END REF.START="QS0079" CODE="201C" ID="QE0079"/>, kuriame, be kita ko, yra 9 straipsnis dėl teisių apsaugos ir 10 straipsnis dėl įrodinėjimo pareigos. Taip pat svarbios dvi nuostatos IV skyriuje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0080" ID="QS0080"/>Baigiamosios nuostatos<QUOT.END REF.START="QS0080" CODE="201C" ID="QE0080"/> – 16 straipsnis dėl laikymosi ir 17 straipsnis dėl sankcijų. Taip pat žr. Direktyvos 2000/78 30–32 ir 35 konstatuojamąsias dalis. Dėl Direktyvos 2000/78 Teisingumo Teismas nusprendė, kad visiems asmenims, kurie mano esą nukentėję, nes jiems nebuvo taikomas vienodo požiūrio principas, suteikiama galimybė <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0081" ID="QS0081"/>apginti savo teises teisminiame procese<QUOT.END REF.START="QS0081" CODE="201C" ID="QE0081"/>. Žr. <DATE ISO="20120419">2012 m. balandžio 19 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Meister</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑415/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:217">EU:C:2012:217</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>, poveikis neišvengiamai pasireikštų dėl nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą aprašytų ir Vokietijos konstitucinėje teisėje nustatytų apribojimų, taikomų organizacijų, kaip antai atsakovės, pateikiamų nevienodo požiūrio dėl religijos ar tikėjimo darbo santykiuose pateisinimų teisminės peržiūros intensyvumui. Tad reikia nuspręsti, ar kartu taikant SESV 17 straipsnį ir Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalį tokia tvarka suderinama su Sąjungos teise.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">3.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Darbo santykiams ir religinėms organizacijoms Vokietijoje taikoma teisminė peržiūra</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Galiausiai svarbu pažymėti, kad Teisingumo Teismui pateikiami nenuoseklūs <HT TYPE="ITALIC">Bundesverfassungsgericht</HT> (Federalinis Konstitucinis Teismas) jurisprudencijos turinio aprašymai, taip pat nenuosekliai pristatoma tai, kiek pagal ją apribojama darbdavių funkciją atliekančių religinių organizacijų teisminė peržiūra siekiant apsaugoti jų bažnytinę teisę laisvai apsispręsti pagal WRV 137 straipsnį ir ypač pagal 137 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Remiantis nutartimi dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, kai pareiškiamas ieškinys dėl kompensacijos dėl diskriminavimo skyrimo į pareigas (paraiškų teikimo) procese, įtikinamumo patikrinimas reiškia, kad pats bažnyčios nurodytas kriterijus neturi būti tikrinamas, juo turi būti remiamasi automatiškai, jei kaip darbdavys veikianti bažnyčia gali įtikinamai paaiškinti, jog būtina įdarbinimo sąlyga – tam tikra išpažįstama religija – yra tikėjimo nulemta religinės tapatybės išraiška.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Vis dėlto teismo posėdyje Vokietijos vyriausybės atstovas pabrėžė, kad <HT TYPE="ITALIC">Bundesverfassungsgericht</HT> (Federalinis Konstitucinis Teismas) neatleido bažnytinių darbdavių nuo teisminės peržiūros, ir šiuo požiūriu nepritarė nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateiktai analizei<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0053"><P>Kaip šiuo požiūriu svarbus buvo nurodytas <DATE ISO="20141022">2014 m. spalio 22 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Bundesverfassungsgericht</HT> (Federalinis Konstitucinis Teismas) sprendimas 2BvR 661/12, pirmiausia jo 125 punktas.</P></NOTE>. Vokietijos vyriausybės atstovas pareiškė, jog <HT TYPE="ITALIC">Bundesverfassungsgericht</HT> (Federalinis Konstitucinis Teismas) faktiškai sukūrė dviejų etapų peržiūros procedūrą, taikytiną kilus tokiam konfliktui kaip pagrindinėje byloje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0054"><P>Dviejų etapų teisminės peržiūros procesas paminėtas nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą kaip tam tikros formos teisminė peržiūra, kurią sukūrė <HT TYPE="ITALIC">Bundesverfassungsgericht</HT> (Federalinis Konstitucinis Teismas) darbuotojų atleidimo ir diskriminacijos dėl religijos ir tikėjimo srityje, bet jis dar nenusprendė, ar tos taisyklės taikytinos įdarbinant asmenis.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Vokietijos vyriausybės atstovas pažymėjo, jog pirmiausia atsižvelgiama į tai, kad bažnytiniai darbdaviai gali patys spręsti, dėl kurios veiklos turi būti reikalaujama išpažinti tam tikrą religiją norint užimti tam tikrą darbo vietą, ir pirmajame etape atlikti įtikinamumo patikrinimą. Šiame etape Vokietijos darbo teismai gali įvertinti klasifikaciją, kurią pasirinko bažnytinis darbdavys, nors ir neatsižvelgia į doktrinos klausimus, kaip antai Šventojo Rašto išaiškinimą. Paskui antrajame etape darbo teismai gali atlikti bendrą vertinimą lygindami bažnyčios interesus ir religijos laisvę su konkuruojančiomis pagrindinėmis darbuotojo teisėmis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0055"><P>Toks teisių derinimas taip pat akivaizdus <DATE ISO="20110203">2011 m. vasario 3 d.</DATE> EŽTT sprendime <HT TYPE="ITALIC">Siebenhaar prieš Vokietiją</HT>, CE:ECHR:2011:0203JUD001813602, pirmiausia žr. 42–47 punktus, ir <DATE ISO="20100923">2010 m. rugsėjo 23 d.</DATE> EŽTT sprendime <HT TYPE="ITALIC">Obst prieš Vokietiją</HT>, CE:ECHR:2010:0923JUD000042503. G. Robbers (<HT TYPE="ITALIC">op. cit</HT>., p. 136) pateikia tokius pačius argumentus kaip Vokietijos vyriausybės atstovas teismo posėdyje; G. Robbers nurodo <DATE ISO="19800325">1980 m. kovo 25 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">BVerfG</HT>, <HT TYPE="ITALIC">BVerfGE</HT> 53, 366, 400 ir paskesnius punktus, <DATE ISO="19831213">1983 m. gruodžio 13 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">BVerfG</HT>, <HT TYPE="ITALIC">BVerfGE</HT> 66, 1 ir 22 punktus, <DATE ISO="19850604">1985 m. birželio 4 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">BVerfG</HT>, <HT TYPE="ITALIC">BVerfGE</HT> 70, 138 ir 167 punktus, <DATE ISO="19860514">1986 m. gegužės 14 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">BVerfG</HT>, <HT TYPE="ITALIC">BVerfGE</HT> 72, 278 ir 289 punktus. Taip pat žr. A. Freiherr von Campenhausen ir H. de Wall <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0082" ID="QS0082"/>Staatskirchenrecht<QUOT.END REF.START="QS0082" CODE="201C" ID="QE0082"/> (4-asis leidimas, Miunchenas, CH Beck, 2006), p. 107–111.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="16"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Nagrinėdamas prašymus priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas neturi aiškinti atitinkamų valstybių narių teisės nuostatų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0056"><P><DATE ISO="20130613">2013 m. birželio 13 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kostov</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑62/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:391">EU:C:2013:391</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Laikydamasis jurisdikcijos padalijimo tarp ES ir nacionalinių teismų principo, Teisingumo Teismas turi remtis tokiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kurios nurodytos prašyme priimti prejudicinį sprendimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0057"><P>Žr. ten pat 25 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją.</P></NOTE>. Teisingumo Teismui išaiškinus SESV 17 straipsnį ir Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalį, kaip prašoma pirmajame ir trečiajame klausimuose, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs nacionalinis teismas turės nustatyti, ar WRV 137 straipsnį ir AGG 9 straipsnio 1 dalį galima išaiškinti laikantis Sąjungos teisės, ir, jeigu ne, pritaikyti Teisingumo Teismo atsakymą į antrąjį klausimą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">C.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Pirmasis klausimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs nacionalinis teismas siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad darbdavys, kaip antai atsakovė nagrinėjamoje byloje, arba bažnyčia jo vardu pats (pati) privalomai gali nustatyti, kad tam tikra kandidato išpažįstama religija dėl veiklos pobūdžio arba dėl aplinkybių, kuriomis ji vykdoma, atsižvelgiant į atsakovės veiklos normas yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas profesinis reikalavimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Pirmiausia bus analizuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kuri yra svarbi, kalbant apie teisminės peržiūros apribojimus, kai religinių organizacijų teisė į autonomiją, saugoma pagal EŽTK 9 ir 11 straipsnius, konkuruoja su kokia nors kita pagal EŽTK taip pat garantuojama teise, kaip antai 8 straipsnyje įtvirtinta teise į privatų gyvenimą. Toliau bus analizuojama Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalis siekiant nustatyti, ar joje numatyta didesnė religinių organizacijų teisės į autonomiją ir apsisprendimą apsauga, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį, kalbant apie religinėms organizacijoms, pasinaudojusioms šia teise darbo santykiuose, taikomos teisminės peržiūros mastą ir intensyvumą. Trečia, tuo pačiu tikslu bus nagrinėjamas SESV 17 straipsnis.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Religinėms organizacijoms, veikiančioms kaip darbdaviai, taikomos teisminės peržiūros apribojimai pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT>Man susidarė įspūdis, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje nėra remiamas tokio masto, kaip apibūdinta pirmajame klausime, teisminės peržiūros apribojimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Sprendimuose bylose, kur tariamo EŽTK įtvirtintos teisės pažeidimo teisminė peržiūra pagal susitariančiosios šalies teisę buvo ribojama dėl su religinių organizacijų autonomija susijusių priežasčių, remiantis Konstitucijos ar kitomis nuostatomis, Žmogaus Teisių Teismas patvirtino, jog valstybės numatytos teisminės peržiūros parametrai vis dėlto turi būti pakankami, kad būtų galima nustatyti, ar gerbiamos kitos pagal EŽTK ginamos teisės. Šiuo atžvilgiu taikytinas skirtingų interesų derinimas nepriklauso nuo to, ar ginčas susijęs su įdarbinimu ar su atleidimu iš darbo; Direktyvos 2000/78 3 straipsnyje, kuriame apibrėžta jos taikymo sritis, šio skirtumo taip pat nedaroma.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="17"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Pavyzdžiui, byla <HT TYPE="ITALIC">Fernández Martínez prieš Ispaniją</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0058"><P><DATE ISO="20140612">2014 m. birželio 12 d.</DATE> EŽTT sprendimas, CE:ECHR:2014:0612JUD005603007.</P></NOTE> susijusi su septynerius metus vidurinėje mokykloje išdirbusio katalikų religijos mokytojo, kuris buvo įdarbintas Ispanijos valdžios institucijos ir gavo iš jos atlyginimą, teise į privatų ir šeimos gyvenimą pagal EŽTK 8 straipsnį, kai paviešinus jo, kaip vedusio kunigo, asmeninę padėtį nebuvo pratęsta darbo sutartis. Byloje, kurioje nagrinėtas <HT TYPE="ITALIC">Tribunal Constitucional</HT> (Ispanijos Konstitucinis Teismas) požiūris į teisminę peržiūrą, susijusią su katalikų bažnyčios pagrindine teise į religijos laisvę kolektyviniu ar bendruomenės mastu, sprendimo punkte <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0083" ID="QS0083"/>[Religinių organizacijų] autonomijos ribos<QUOT.END REF.START="QS0083" CODE="201C" ID="QE0083"/> Žmogaus Teisių Teismas nurodė:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0084" ID="QS0084"/>vien religinės bendruomenės teiginio, kad kyla faktinė ar galima grėsmė jos autonomijai, nepakanka tam, kad kišimasis į jos narių teises į privatų ar šeimos gyvenimą būtų suderinamas su Konvencijos 8 straipsniu. Be to, atsižvelgdama į konkretaus atvejo aplinkybes, atitinkama religinė bendruomenė taip pat turi įrodyti, kad tariamas pavojus yra tikėtinas ir didelis ir kad ginčijamas kišimasis į teisę į privatų gyvenimą neviršija to, kas yra būtina šiam pavojui pašalinti, ir taip nėra siekiama jokių kitų tikslų, nesusijusių su religinės bendruomenės autonomijos užtikrinimu. Be to, neturi būti daromas poveikis teisės į privatų ir šeimos gyvenimą esmei. <HT TYPE="ITALIC">Nacionaliniai teismai privalo užtikrinti, kad šios sąlygos būtų įvykdytos, atlikdami išsamų bylos aplinkybių nagrinėjimą ir kruopščiai derindami konkuruojančius interesus</HT>.<QUOT.END REF.START="QS0084" CODE="201C" ID="QE0084"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0059"><P>Ten pat, 132 punktas (išskirta mano) ir jame nurodyta jurisprudencija.</P></NOTE></P></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Taigi pritariu nuomonei, kad jeigu religinė bendruomenė ar organizacija įtikinamai neįrodo, jog valstybės kišimasis, kuris pagrindinėje byloje pasireiškia kaip Sąjungos teisės aktų dėl vienodo požiūrio taikymas teismine tvarka, kelia tikrą grėsmę jos autonomijai, ji negali reikalauti, kad valstybė savo teisėje nereglamentuotų atitinkamos tos bendruomenės veiklos. Šiuo požiūriu religinės bendruomenės negali nepatekti į valstybės jurisdikciją<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0060"><P>Prie <DATE ISO="20151201">2015 m. gruodžio 1 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Károly Nagy prieš Vengriją</HT>, CE:ECHR:2015:1201JUD005666509, pridėtos teisėjų A. Sajó, N. Vučinić ir E. Kūrio atskirosios nuomonės 15 punktas. <DATE ISO="20170914">2017 m. rugsėjo 14 d.</DATE> Europos Žmogaus Teisių Teismo didžioji kolegija pripažino pareiškimą šioje byloje nepriimtinu dėl faktinių pagrindų, kurie neturi reikšmės pagrindinei bylai. Žr. CE:ECHR:2017:0914JUD005666509.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72.</NO.P><TXT>Iš tiesų Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Schüth prieš Vokietiją</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0061"><P><DATE ISO="20100923">2010 m. rugsėjo 23 d.</DATE> EŽTT sprendimas, CE:ECHR:2010:0923JUD000162003.</P></NOTE>, kuriame nagrinėjamam ginčui buvo svarbi ir AGG 9 straipsnio 1 dalis, ir WRV 137 straipsnis, Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, jog Vokietija neįvykdė pareigos imtis aktyvių veiksmų apsaugoti EŽTK 8 straipsnyje įtvirtintai teisei į privatų ir šeimos gyvenimą, kai Eseno katalikų parapijos Švento Lamberto bažnyčios vargonininkas ir kapelmeisteris buvo atleistas iš pareigų dėl nesantuokinių santykių, kai gimė vaikas. Buvo nuspręsta, kad Vokietija pažeidė EŽTK 8 straipsnį dėl nacionalinio darbo teismo atliktos teisminės peržiūros kokybės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73.</NO.P><TXT>Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Schüth</HT> Europos Žmogaus Teisių Teismas atkreipė dėmesį į nacionalinio apeliacinio darbo teismo argumentų, susijusių su išvadomis, kurias reikėjo padaryti dėl ieškovo elgesio, glaustumą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0062"><P>Ten pat, 66 punktas.</P></NOTE> ir pažymėjo, kad nebuvo užtikrinta bažnyčios, kaip darbdavio, interesų ir EŽTK 8 straipsnyje numatytos pareiškėjo teisės į privatų ir šeimos gyvenimą pusiausvyra<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0063"><P>Ten pat, 67 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74.</NO.P><TXT>Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad apeliacinis darbo teismas nenagrinėjo pareiškėjo veiklos ir bažnyčios vykdomos tikėjimo sklaidos artumo, bet, atrodo, vadovavosi bažnyčios, kaip darbdavio, nuomone tuo klausimu ir papildomo patikrinimo neatliko. Europos Žmogaus Teisių Teismas padarė išvadą, kad, nors pagal EŽTK darbdavys, kurio veiklos normos grindžiamos religija ar ideologiniais įsitikinimais, gali nustatyti savo darbuotojams tam tikras lojalumo pareigas, sprendimui<?PAGE NO="18"?> atleisti darbuotoją dėl tokios pareigos neįvykdymo kompetentingas nacionalinis darbo teismas negali taikyti tik ribotos kontrolės, remdamasis darbdavio teise į autonomiją, neatsižvelgdamas į nagrinėjamos darbo vietos pobūdį ir tinkamai nederindamas susijusių interesų pagal proporcingumo principą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0064"><P>Ten pat, 69 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75.</NO.P><TXT>Taigi Vokietijai neįvykdžius nurodytos pareigos imtis aktyvių veiksmų, buvo pažeistas EŽTK 8 straipsnis.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalis</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">a)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Įžanginės pastabos</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76.</NO.P><TXT>Šiuo požiūriu norėčiau pateikti dvi preliminarias pastabas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77.</NO.P><TXT>Pirma, padėtis pagrindinėje byloje susijusi su tiesiogine ieškovės diskriminacija dėl tikėjimo arba dėl nepriklausymo jokiai religinei bendruomenei. Tiesioginė diskriminacija yra tada, kai vienam asmeniui dėl tikėjimo taikomos prastesnės sąlygos, nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėjo būti taikomos kitam asmeniui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0065"><P>Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies a punktas, taikomas kartu su 1 straipsniu.</P></NOTE>. Taigi tiesioginė diskriminacija yra tada, kai tariamai diskriminuojanti priemonė <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0085" ID="QS0085"/>neatsiejamai susijusi su nagrinėjamu skirtingo požiūrio pagrindu<QUOT.END REF.START="QS0085" CODE="201C" ID="QE0085"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0066"><P>Generalinės advokatės J. Kokott išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">G4S Secure Solutions</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑157/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:382">EU:C:2016:382</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir tos išvados 25 išnašoje nurodytos bylos. <DATE ISO="20080710">2008 m. liepos 10 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Feryn</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑54/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:397">EU:C:2008:397</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, Teisingumo Teismas konstatavo tiesioginės diskriminacijos buvimą dėl viešų darbdavio pareiškimų.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78.</NO.P><TXT>Taigi, priešingai nei neseniai nagrinėtose bylose, kuriose Teisingumo Teismo buvo paprašyta įvertinti horizontaliąją religijos laisvės konkurenciją netiesioginės diskriminacijos sąlygomis su kita pagrindine teise, būtent su laisve užsiimti verslu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0067"><P><DATE ISO="20170314">2017 m. kovo 14 d.</DATE> sprendimai <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">G4S Secure Solutions</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑157/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:203">EU:C:2017:203</NO.ECLI></REF.DOC.ECR> ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bougnaoui ir ADDH</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑188/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:204">EU:C:2017:204</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>, atsakovė negali remtis Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 2 dalies b punkto i papunkčiu nevienodam požiūriui pateisinti. Toje nuostatoje numatyta, kad netiesioginė diskriminacija nepripažįstama, kai jeigu atitinkamas sąlygas, kriterijus ar taikomą praktiką objektyviai pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama atitinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Kadangi pagrindinėje byloje nagrinėjama tiesioginė diskriminacija, atsakovė gali remtis tik tais pateisinimais, kurie įtvirtinti Direktyvoje 2000/78<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0068"><P>Generalinės advokatės E. Sharpston išvados byloje <HT TYPE="ITALIC">Bougnaoui ir ADDH</HT>, C‑188/15, EU:C:2016/553, 63 punktas. Taip pat žr. <DATE ISO="20101118">2010 m. lapkričio 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kleist</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑356/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:703">EU:C:2010:703</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Pagrindinėje byloje svarbūs pateisinamieji pagrindai išdėstyti Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalyje ir 2 straipsnio 5 dalyje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0069"><P>Chartijos 52 straipsnio 1 dalis netaikoma pagrindinėje byloje, nes ji leistų išplėsti galimus tiesioginės diskriminacijos dėl religijos ir tikėjimo pateisinimus, palyginti su jau įtvirtintais Direktyvoje 2000/78, visų pirma jos 2 straipsnio 5 dalyje ir 4 straipsnio 2 dalyje. Tai būtų nesuderinama su Chartijos 53 straipsniu, kuriame įtvirtinta, kad <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0086" ID="QS0086"/>jokia šios Chartijos nuostata negali būti aiškinama kaip ribojanti ar kitaip varžanti žmogaus teises ir pagrindines laisves, kurias &lt;…&gt; pripažįsta Sąjungos teisė<QUOT.END REF.START="QS0086" CODE="201C" ID="QE0086"/>.</P></NOTE>, aiškinamose atsižvelgiant į ES pirminės teisės aktus, visų pirma į SESV 17 straipsnį ir Chartijos 47 straipsnį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0070"><P>Taigi man nebūtina nagrinėti, kaip teigiama Airijos rašytinėse pastabose, ar pagal Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalį galima pateisinti ir tiesioginę, ir netiesioginę diskriminaciją dėl religijos ir įsitikinimų <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0087" ID="QS0087"/>organizacijų, kurių veiklą reguliuojančios normos grindžiamos religija ar įsitikinimais, &lt;…&gt; profesinėje veikloje<QUOT.END REF.START="QS0087" CODE="201C" ID="QE0087"/>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="19"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79.</NO.P><TXT>Antra, nors pritariu, kad Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalis, kaip ir tos pačios direktyvos 4 straipsnio 1 dalis ir 2 straipsnio 5 dalis, yra nukrypti nuo nediskriminavimo principo leidžiančios nuostatos, kurias reikia aiškinti griežtai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0071"><P>Žr., pavyzdžiui, <DATE ISO="20110913">2011 m. rugsėjo 13 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Prigge ir kt.</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑447/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:573">EU:C:2011:573</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0072">72</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> dėl Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 1 dalies ir 56 punktą dėl šios direktyvos 2 straipsnio 5 dalies; <DATE ISO="20141113">2014 m. lapkričio 13 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Vital Pérez</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑416/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2371">EU:C:2014:2371</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0047">47</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> dėl Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 1 dalies. Bendresne prasme žr. <DATE ISO="20000111">2000 m. sausio 11 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kreil</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑285/98</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:2">EU:C:2000:2</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą jurisprudenciją, kiek tai susiję su taisykle, kad nuostatos, leidžiančios nukrypti nuo vienodo požiūrio direktyvose įtvirtintų teisių, turi būti aiškinamos griežtai.</P></NOTE>, Teisingumo Teismo jurisprudencija dėl Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 1 dalies teksto išaiškinimo negali būti taikoma aiškinant Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalies tekstą. Pastaroji nuostata yra specialioji taisyklė, kuri buvo sukurta siekiant ją taikyti ypatingomis aplinkybėmis, kai religinės organizacijos, kurioms taikomas Direktyvos 2000/78 3 straipsnis, gali teisėtai taikyti nevienodą požiūrį. Taip atsirado straipsnio dalis, visai nepanaši į Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 1 dalį, ir atitinkama jurisprudencija, kuri neturi įtakos aiškinant Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalies tekstą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0080"><NO.P>80.</NO.P><TXT>Pavyzdžiui, Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalyje nenurodoma su religiniais įsitikinimais susijusių <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0088" ID="QS0088"/>savybių<QUOT.END REF.START="QS0088" CODE="201C" ID="QE0088"/>, o dėmesys <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0089" ID="QS0089"/>savybėms<QUOT.END REF.START="QS0089" CODE="201C" ID="QE0089"/> yra itin svarbus aiškinant Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 1 dalį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0072"><P>Kaip pabrėžiama generalinės advokatės J. Kokott išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">GS4 Secure Solutions</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑157/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:382">EU:C:2016:382</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0068">68</REF.NP.ECR> punkte</REF.DOC.ECR> ir bylose, nurodytose tos išvados 35 išnašoje.</P></NOTE>. Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0090" ID="QS0090"/>įprasti ir lemiantys<QUOT.END REF.START="QS0090" CODE="201C" ID="QE0090"/> profesiniai reikalavimai ir aiškiai nustatyta, kad skirtingas požiūris dėl Direktyvos 2000/78 1 straipsnyje išvardytų pagrindų turi būti pagrįstas teisėtais tikslais ir proporcingais reikalavimais. Tačiau 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0091" ID="QS0091"/>atsižvelgiant į organizacijos veiklos normas &lt;…&gt; įprast[i], teisėt[i] ir pateisinam[i] profesini[ai] reikalavima[i]<QUOT.END REF.START="QS0091" CODE="201C" ID="QE0091"/>, o proporcingumo principas tiesiogiai nenurodomas (žr. šios išvados V dalies D skyrių).</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">b)</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Ar Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalimi remiami valstybių narių konstitucijose nustatyti teisminės peržiūros apribojimai?</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Formuluotės</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0081"><NO.P>81.</NO.P><TXT>Pripažįstu, kad Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nuoroda į valstybių narių teisę daroma dviem aspektais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0073"><P>Dėl ES priemonių aiškinimo principų žr. mano išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Pinckernelle</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑535/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:996">EU:C:2016:996</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0070">70</REF.NP.ECR> punktus</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Pirma, daroma nuoroda į galiojančių teisės aktų tolesnį taikymą ir naujų teisės aktų priėmimą įtraukiant į juos nacionalinę praktiką, galiojusią tuo metu, kai buvo priimta Direktyva 2000/78.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0082"><NO.P>82.</NO.P><TXT>Nors tai apima ir WRV 137 straipsnį, ir AGG 9 straipsnio 1 dalį, negaliu sutikti, kad tai reiškia, jog <HT TYPE="ITALIC">Bundesverfassungsgericht</HT> (Federalinis Konstitucinis Teismas) jurisprudencija dėl tų nuostatų aiškinimo yra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0092" ID="QS0092"/>įšaldyta<QUOT.END REF.START="QS0092" CODE="201C" ID="QE0092"/> tuo metu, kai buvo priimta Direktyva 2000/78. Toks aiškinimas būtų nesuderinamas su Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalies formuluote, nors joje nurodyti tik <HT TYPE="ITALIC">teisės aktai</HT>, ir valstybių narių teismų pareiga prireikus pakeisti suformuotą jurisprudenciją, jeigu ji grindžiama nacionalinės teisės aiškinimu, kuris yra nesuderinamas su direktyvos tikslais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0074"><P><DATE ISO="20160419">2016 m. balandžio 19 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">DI</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑441/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:278">EU:C:2016:278</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0083"><NO.P>83.</NO.P><TXT>Antra, Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad toje nuostatoje nurodytas požiūrio skirtumas taikomas <HT TYPE="ITALIC">atsižvelgiant</HT> į valstybių narių konstitucines nuostatas ir principus (taip pat žr. Chartijos 52 straipsnio 4 dalį dėl <HT TYPE="ITALIC">valstybėms narėms bendrų</HT> konstitucinių tradicijų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0075"><P>Išskirta mano.</P></NOTE>). Tačiau Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalies formuluotėje nėra patvirtinama mažesnio teismų vaidmens peržiūrint, kaip religinė organizacija remiasi Direktyvos 2000/78 4 straipsnio<?PAGE NO="20"?> 2 dalimi, ypač nesant jokios aiškios nuorodos toje nuostatoje į valstybės narės teisę <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0093" ID="QS0093"/>norint nustatyti šios nuostatos prasmę ir apimtį<QUOT.END REF.START="QS0093" CODE="201C" ID="QE0093"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0076"><P><DATE ISO="20161201">2016 m. gruodžio 1 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Daouidi</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑395/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:917">EU:C:2016:917</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija.</P></NOTE>. Pačiam Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalyje numatytam apribojimui turi būti suteikta autonominė reikšmė, privalomai atsižvelgiant į šios nuostatos kontekstą ir Direktyva 2000/78 siekiama tikslą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0077"><P>Ten pat.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Kontekstas ir tikslas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0084"><NO.P>84.</NO.P><TXT>Be to, Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 5 dalyje apibūdinama teismų atliekama interesų derinimo funkcija, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 2000/78 tikslas, nustatytas jos 37 konstatuojamojoje dalyje, yra ES sukurti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0094" ID="QS0094"/>vienodas galimybes užimtumo ir profesinėje srityje<QUOT.END REF.START="QS0094" CODE="201C" ID="QE0094"/>, tinkamai atsižvelgiant į valstybės narės teisėje nustatytą religinių organizacijų <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0095" ID="QS0095"/>statusą<QUOT.END REF.START="QS0095" CODE="201C" ID="QE0095"/>, kaip išsamiai paaiškinta Direktyvos 2000/78 24 konstatuojamojoje dalyje ir SESV 17 straipsnyje (žr. šios išvados V dalies C skyriaus 3 skirsnį).</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="5"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">3)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Genezė</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0085"><NO.P>85.</NO.P><TXT>Galiausiai man nepavyko 4 straipsnio 2 dalies <HT TYPE="ITALIC">travaux préparatoires</HT> nustatyti nieko, kuo būtų pagrįstas tokio masto valstybės narės konstitucinės teisės vaidmuo, kokį mini atsakovė. Pavyzdžiui, nėra konkretaus pasiūlymo (ir juo labiau susitarimo) susiaurinti kurias nors Direktyvos 2000/78 nuostatas, kuriomis siekiama užtikrinti griežtą Direktyvos 2000/78 teisminį vykdymo užtikrinimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0078"><P>Žr. šios išvados 52 išnašą.</P></NOTE> laikantis nacionalinėje konstitucinėje teisėje nustatytų teisminės peržiūros standartų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0079"><P>Vokietijos pasiūlymas dėl Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalies dėl nuorodos į bažnyčias, kurioms pagal Vokietijos Konstituciją suteikiama speciali apsauga, nebuvo patvirtintas. Žr. <DATE ISO="20000718">2000 m. liepos 18 d.</DATE> Europos Sąjungos Tarybos Socialinių klausimų darbo grupės posėdžio protokolo 10254/00 (<DATE ISO="20000727">2000 m. liepos 27 d.</DATE>), SOC 250 JAI 77, p. 14, 19 išnašą.</P></NOTE>. Nėra jokios nuorodos į tai, kad Direktyvos 2000/78 10 straipsnyje nustatytos svarbios taisyklės dėl įrodinėjimo pareigos netaikytinos nagrinėjant tos direktyvos 4 straipsnio 2 dalį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0080"><P>Dėl įrodinėjimo pareigos perkėlimo atsakovui, kai valstybės narės teismas nusprendžia taikyti diskriminacijos prezumpciją, žr., pavyzdžiui, <DATE ISO="20141218">2014 m. gruodžio 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">FOA</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑354/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2463">EU:C:2014:2463</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0063">63</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Nėra siūloma priimti tokių specialiųjų taisyklių, kokios pagal Direktyvos 2000/78 15 straipsnį taikomos Šiaurės Airijai dėl diskriminacijos religijos pagrindu arba kokios numatytos Direktyvos 2000/78 6 straipsnyje dėl skirtingo požiūrio dėl amžiaus pateisinimo, ar Direktyvos 2000/78 3 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią Direktyvos 2000/78 nuostatos dėl diskriminacijos negalios ar amžiaus pagrindu netaikomos ginkluotosiose pajėgose<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0081"><P>Žr. <DATE ISO="20100603">2010 m. birželio 3 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Caja de Ahorros y Monte de Piedad de Madrid</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑484/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:309">EU:C:2010:309</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>, kuriame Teisingumo Teismas konstatavo, jog <DATE ISO="19930405">1993 m. balandžio 5 d.</DATE> Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="095" PAGE.FIRST="29" DATE.PUB="1993">OL L 95, 1993, p. 29</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288) 4 straipsnio 2 dalies negalima aiškinti taip, kad valstybėms narėms trukdoma priimti griežtesnes nei pačioje direktyvoje numatytas taisykles, jeigu jomis siekiama užtikrinti didesnę vartotojų apsaugą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0086"><NO.P>86.</NO.P><TXT>Vis dėlto pripažįstu, kad rengiant Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalį buvo padaryta nemažai pakeitimų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0082"><P>Taryboje svarstytus pasiūlymus ir priešpriešinius pasiūlymus žr. http://www.consilium.europa.eu/register/en/content/int/?lang=EN&amp;typ=ADV, Žr. tarpinstitucinį dokumentą 1999/0225 (CNS). Nors Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalis buvo įtraukta į pirminį Komisijos teisėkūros pasiūlymą (COM(1999) 565 galutinis, <REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="177E" PAGE.FIRST="42" DATE.PUB="2000">OL C 177E, 2000, p. 42</REF.DOC.OJ>), po jo pristatymo buvo pateikti mažiausiai devyni projektai ir daugybė išlygų ir pakeitimų siūlymų. Vis dėlto visi projektai buvo pateikti dėl su religine veikla susijusios profesinės veiklos. Taip pat žr. <DATE ISO="20000921">2000 m. rugsėjo 21 d.</DATE> Europos Parlamento ataskaitos A5-0264/2000 dėl Komisijos pasiūlymo p. 24. <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0096" ID="QS0096"/>Siekiama išplėsti tekstą, kad jis apimtų platesnę religinių organizacijų <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0097" ID="QS0097"/>socialinę<QUOT.END REF.START="QS0097" CODE="201C" ID="QE0097"/> veiklą, įtraukiant tik ideologiniuose mokymuose dalyvaujantį personalą (t. y. ne sekretores ar sargus). Taip pat aiškiai pasakyta, kad atleidimas būtų taikomas tik religiniams įsitikinimams, o ne, pavyzdžiui, seksualinei orientacijai<QUOT.END REF.START="QS0096" CODE="201C" ID="QE0096"/>.</P></NOTE>, kaip ir tuo atveju, kai dėl SESV 17 straipsnio kilo nesutarimų konvente, kuriame buvo priimtas Sutarties dėl Konstitucijos Europai projektas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0083"><P>Pasirašyta Romoje <DATE ISO="20041029">2004 m. spalio 29 d.</DATE> (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="310" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2004">OL C 310, 2004, p. 1</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE> (taip pat žr. šios išvados V dalies C skyriaus 3 skirsnį). Atsižvelgiant į tai, būtų galima daryti išvadą, kad pagal Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalį valstybės narės turi didelę diskreciją dėl darbo veiklos, kurioje religija ar įsitikinimai yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas profesinis reikalavimas, atsižvelgiant į veiklos pobūdį ar aplinkybes, kuriomis ji<?PAGE NO="21"?> vykdoma<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0084"><P>Pagal analogiją žr. <DATE ISO="20101012">2010 m. spalio 12 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Ingeniørforeningen i Danmark</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑499/08</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:600">EU:C:2010:600</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0033">33</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> (ir jame nurodytą jurisprudenciją), kuriame nagrinėdamas ginčą dėl diskriminacijos dėl amžiaus Teisingumo Teismas pažymėjo, kad valstybės narės turi didelę diskreciją pasirinkti priemones, kurios būtų tinkamos pasiekti jų tikslus socialinės politikos ir užimtumo srityse, bet dėl šios diskrecijos nediskriminavimo dėl amžiaus principo įgyvendinimas neturi tapti beprasmis.</P></NOTE>, bet visais atvejais remiantis Teisingumo Teismo pasiūlytu tos nuostatos išaiškinimu. Vis dėlto galiu daryti tik tokią išvadą iš <HT TYPE="ITALIC">travaux preparatoires</HT>, kuriuose atsispindi sudėtingos derybos, kurioms pasibaigus galiausiai buvo priimtas kompromisinis tekstas, iš dalies dėl nesutarimo dėl Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalies turinio<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0085"><P>2296-ojo Tarybos (užimtumas ir socialinė politika) posėdžio, vykusio <DATE ISO="20001017">2000 m. spalio 17 d.</DATE> Liuksemburge, protokolo 12458/00, PV/CONS 61 SOC 363, projektas (paskelbtas <DATE ISO="20010201">2001 m. vasario 1 d.</DATE>), p. 4, ir <DATE ISO="20001017">2000 m. spalio 17 d.</DATE> pranešimas spaudai dėl 2296-ojo Tarybos posėdžio, 12125/00 (Press 378).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0087"><NO.P>87.</NO.P><TXT>Taigi darytina išvada, jog pačioje Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatyti taikytinos teisminės peržiūros parametrai, kai apskundžiama religinės organizacijos pozicija, kad nevienodas požiūris dėl įsitikinimų nėra neteisėta diskriminacija. Taigi ar, atsižvelgiant į veiklos pobūdį ar aplinkybes, kuriomis ji vykdoma, asmens išpažįstama religija ar įsitikinimai atsižvelgiant į organizacijos veiklos normas yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas profesinis reikalavimas? Šios nuostatos reikalavimus išnagrinėsiu atsakydamas į trečiąjį klausimą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">3.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">SESV 17 straipsnis</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0088"><NO.P>88.</NO.P><TXT>Kai tenka aiškinti Sąjungos antrinės teisės nuostatą, kiek įmanoma pageidautina laikytis Sutarčių nuostatų ir bendrųjų Sąjungos teisės principų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0086"><P><DATE ISO="20040401">2004 m. balandžio 1 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Borgmann</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑1/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2004:202">EU:C:2004:202</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Tad SESV 17 straipsnio 1 ir 2 dalys turi tiesioginės svarbos aiškinant Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalį. Vis dėlto, mano nuomone, SESV 17 straipsnio poveikis ES konstitucinei aplinkai mažesnis, nei teigia atsakovė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0089"><NO.P>89.</NO.P><TXT>Dėl bendresnės Sąjungos konstitucinės sandaros, pirmiausia jos įsipareigojimų laikytis pagrindinių teisių lygio neįmanomas SESV 17 straipsnio 1 dalies aiškinimas, pagal kurį visomis įsivaizduojamomis aplinkybėmis Sąjunga gerbia ir <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0098" ID="QS0098"/>nepažeidžia valstybių narių bažnyčių ir religinių asociacijų ar bendruomenių statuso, nustatyto pagal nacionalinę teisę<QUOT.END REF.START="QS0098" CODE="201C" ID="QE0098"/>, ypač jei pagal nacionalinę teisę šioms organizacijoms suteiktas statusas neleidžia apsaugoti jų pagrindinių teisių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0090"><NO.P>90.</NO.P><TXT>Tai atitinka suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją. Aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0087"><P><DATE ISO="20170427">2017 m. balandžio 27 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Pinckernelle</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑535/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:315">EU:C:2017:315</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0091"><NO.P>91.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją dėl religinių organizacijų teisės į autonomiją ir apsisprendimą, Chartijos 52 straipsnio 3 dalyje garantuojama minimali apsauga sukelia esminės svarbos padarinių SESV 17 straipsnio aiškinimui. Nors SESV 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Sąjunga <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0099" ID="QS0099"/>gerbia ir nepažeidžia valstybių narių bažnyčių ir religinių asociacijų ar bendruomenių statuso, nustatyto pagal nacionalinę teisę<QUOT.END REF.START="QS0099" CODE="201C" ID="QE0099"/>, tai negali reikšti, jog su bažnyčių ir kitų religinių organizacijų autonomijos apsauga susijusios taisyklės, sukurtos pagal EŽTK 9 ir 11 straipsnius (kurios bus išsamiai išnagrinėtos šios išvados V dalies D skyriuje), galėtų būti tiesiog netaikomos, jeigu pagal valstybės narės teisę būtų <HT TYPE="ITALIC">sumažintas</HT> bažnyčių, religinių asociacijų ir bendruomenių arba ideologinių ir nereliginių organizacijų statusas, nors SESV 17 straipsnio 1 ir 2 dalių tekstą vertinant atskirai gali atrodyti, kad yra būtent taip.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="22"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0092"><NO.P>92.</NO.P><TXT>Tokiu atveju ir Teisingumo Teismas, ir valstybės narės teismai, vykdydami savo pareigas pagal Chartijos 47 straipsnį ir laikydamiesi ESS 19 straipsnio ir jame nustatytos pareigos valstybėms narėms numatyti <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0100" ID="QS0100"/>teisių gynimo priemones, būtinas užtikrinant veiksmingą teisminę apsaugą Sąjungos teisei priklausančiose srityse<QUOT.END REF.START="QS0100" CODE="201C" ID="QE0100"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0088"><P>Teisingumo Teismas yra neseniai nusprendęs, kad Chartijos 47 straipsnis atitinka <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0101" ID="QS0101"/>ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje įtvirtintą valstybių narių įsipareigojimą nustatyti teisių gynimo priemones, būtinas užtikrinant veiksmingą teisminę apsaugą Sąjungos teisei priklausančiose srityse<QUOT.END REF.START="QS0101" CODE="201C" ID="QE0101"/>. Žr. generalinio advokato M. Bobek išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">El Hassani</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑403/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:659">EU:C:2017:659</NO.ECLI></REF.DOC.ECR> (sprendimas dar nepriimtas), 70 punktą, kuriame nurodytas <DATE ISO="20170516">2017 m. gegužės 16 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Berlioz Investment Fund</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑682/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:373">EU:C:2017:373</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>, Sąjungos teisės taikymo srityje privalėtų ir toliau užtikrinti minties, sąžinės ir religijos laisvę, kaip numatyta Chartijos 10 straipsnyje, ir asociacijų laisvę pagal Chartijos 12 straipsnį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0089"><P>Chartijos 12 straipsniui lygiavertė nuostata yra EŽTK 11 straipsnis. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, jog nagrinėjant religinės bendruomenės organizavimą EŽTK 9 straipsnį reikia aiškinti atsižvelgiant į EŽTK 11 straipsnį dėl asociacijų laisvės. Pavyzdžiui, žr. <DATE ISO="20130709">2013 m. liepos 9 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Sindicatul <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0102" ID="QS0102"/>Păstorul cel Bun<QUOT.END REF.START="QS0102" CODE="201C" ID="QE0102"/> prieš Rumuniją</HT>, CE:ECHR:2013:0709JUD000233009, 136 punktą.</P></NOTE>, gerbdami Sąjungos pagrindines teises ir užtikrindami religinių organizacijų autonomijos apsaugą, numatytą Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje. Kaip minėta rašytinėse Komisijos pastabose, <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0103" ID="QS0103"/>teisinės valstybės principais grindžiamoje Europos Sąjungoje [Sąjungos teisės laikymąsi] turi užtikrinti jos teismai<QUOT.END REF.START="QS0103" CODE="201C" ID="QE0103"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0090"><P><DATE ISO="20160921">2016 m. rugsėjo 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT> / <HT TYPE="ITALIC">Ispanija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑140/15 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:708">EU:C:2016:708</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0117">117</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0093"><NO.P>93.</NO.P><TXT>Kitaip tariant, mano nuomone, būtų klaidinga SESV 17 straipsnio 1 ir 2 dalis aiškinti taip, tarsi tai būtų koks nors konstitucinės teisės <HT TYPE="ITALIC">metaprincipas</HT><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0091"><P>Žr. Larry Alexander įžangą L. Alexander (red.) <HT TYPE="ITALIC">Constitutionalism:Philosophical Foundations</HT> (Cambridge University Press, 1998), p. 1, ir diskusiją, p. 2–4, dėl skirtumų tarp metakonstitucijos, kurios elementai palyginti fiksuoti (pvz., valdžios atskyrimas), ir simbolinės konstitucijos, kurios turinys gali keistis nekeičiant metakonstitucijos.</P></NOTE>, pagal kurį Sąjunga visais atvejais privalėtų gerbti valstybių narių teisėje nustatytą bažnyčių, religinių asociacijų ir bendruomenių ideologinių ir nereliginių organizacijų statusą. Toks požiūris būtų nesuderinamas su kitomis Sąjungos pirminės teisės aktų nuostatomis, kaip antai ESS 7 straipsnyje numatytu mechanizmu, pagal kurį reikia imtis veiksmų, kai kyla <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0104" ID="QS0104"/>aiškus pavojus, kad kuri nors valstybė narė gali šiurkščiai pažeisti<QUOT.END REF.START="QS0104" CODE="201C" ID="QE0104"/> ESS 2 straipsnyje nurodytas vertybes, kuriomis grindžiama Sąjunga. Be to, derėtų atsižvelgti į SESV 10 straipsnį ir tikslus, kurių Sąjunga siekia nustatydama ir įgyvendindama savo politiką ir veiksmus, taip pat į Chartijos 22 ir 47 straipsnius: pirmuoju straipsniu remiama įvairovė, o antrasis atspindi bendrąjį teisės į veiksmingą teisminę gynybą principą, jeigu būtų pažeistos Sąjungos teisėje garantuojamos teisės ir laisvės. Ši taisyklė iš esmės buvo įtraukta į ES pagrindinių teisių sistemą kilus ginčui dėl ES vienodo požiūrio teisės aktų pažeidimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0092"><P><DATE ISO="19860515">1986 m. gegužės 15 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Johnston</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>222/84</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1986:206">EU:C:1986:206</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>. Pavyzdžiui, žr. neseniai priimto <DATE ISO="20130627">2013 m. birželio 27 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Agrokonsulting‑04</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑93/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:432">EU:C:2013:432</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0059">59</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0094"><NO.P>94.</NO.P><TXT>Pripažįstu, jog gali būti teigiama, kad ESS 5 straipsniu ir jame esančia nuoroda į <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0105" ID="QS0105"/>subsidiarumą<QUOT.END REF.START="QS0105" CODE="201C" ID="QE0105"/> remiama išimtinė valstybių narių kompetencija dėl religinių organizacijų veiksmų, kuriais diskriminuojama dėl religijos ir tikėjimo darbo santykiuose, teisminės peržiūros masto ir intensyvumo, ir kad ESS 4 straipsnio 2 dalyje pabrėžiama Europos Sąjungos pareiga gerbti valstybių narių nacionalinį savitumą ir pagrindines politines ir konstitucines struktūras.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0095"><NO.P>95.</NO.P><TXT>Vis dėlto taip pat pritariu, jog, nors SESV 17 straipsniu papildoma ESS 4 straipsnio 2 dalis ir jai suteikiamas specialus poveikis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0093"><P>Generalinės advokatės J. Kokott išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Congregación de Escuelas Pías Provincia Betania</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑74/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:135">EU:C:2017:135</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>, iš pastarosios nuostatos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0106" ID="QS0106"/>negalima daryti išvados, kad tam tikroms dalykinėms arba veiklos sritims Direktyva 2000/78 visai netaikoma. Priešingai, <HT TYPE="ITALIC">taikant</HT> šią direktyvą negali būti pažeidžiamas nacionalinis valstybių narių savitumas. Todėl dėl nacionalinio savitumo direktyvos taikymo sritis savaime neapribojama, o į jį reikia tinkamai atsižvelgti aiškinant direktyvoje nustatytą vienodo požiūrio principą ir galimo skirtingo požiūrio pateisinimo pagrindus<QUOT.END REF.START="QS0106" CODE="201C" ID="QE0106"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0094"><P>Žr. generalinės advokatės J. Kokott išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">GS4 Security Solutions</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑157/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:382">EU:C:2016:382</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą jurisprudenciją. Dėl ESS 4 straipsnio 2 dalies apskritai žr. <DATE ISO="20161221">2016 m. gruodžio 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Remondis</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑51/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:985">EU:C:2016:985</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0040">40</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20160602">2016 m. birželio 2 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bogendorff von Wolffersdorff</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑438/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:401">EU:C:2016:401</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0073">73</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą jurisprudenciją.</P></NOTE>. ESS 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta apsauga apima, pavyzdžiui, kompetencijos paskirstymą tarp valstybių narių valdymo institucijų, kaip antai federalinių žemių.<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0095"><P><DATE ISO="20140612">2014 m. birželio 12 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Digibet</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑156/13</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:1756">EU:C:2014:1756</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE></TXT></NP.ECR><?PAGE NO="23"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0096"><NO.P>96.</NO.P><TXT>Taigi Sutartyse yra nepakankamai griežtai suformuluotų pirminės teisės nuostatų, pagal kurias, kilus pagrindinių teisių konkurencijai derinami skirtingi interesai – tai daro ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, ir Teisingumo Teismas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0096"><P>Žr. šios išvados 55, 56 ir 68–75 punktus.</P></NOTE> – arba, kai religinė organizacija remiasi Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalimi, apribojama ES kompetencija, susijusi su diskriminacijos dėl religijos draudimui taikoma teismine apsauga<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0097"><P>Pagal analogiją žr. <DATE ISO="20000111">2000 m. sausio 11 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kreil</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑285/98</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:2">EU:C:2000:2</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0016">16</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>. Iš nagrinėjamų Sutarties straipsnių <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0107" ID="QS0107"/>negalima daryti išvados, kad Sutartyje įtvirtinta bendroji išimtis, dėl kurios į Bendrijos teisės taikymo sritį nepatenka visos priemonės, kurių imamasi dėl viešojo saugumo<QUOT.END REF.START="QS0107" CODE="201C" ID="QE0107"/>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0097"><NO.P>97.</NO.P><TXT>To negalima tiesiogiai numatyti ir iš SESV 17 straipsnio tikslų, kuriuos lemia jo genezė<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0098"><P>Pavyzdžiui, žr. <DATE ISO="20161027">2016 m. spalio 27 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija</HT> / <HT TYPE="ITALIC">Vokietija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑220/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:815">EU:C:2016:815</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>. Išsamų 17 straipsnio genezės ir atitinkamų ESS preambulės dalių aptarimą žr. R. McCrea, <HT TYPE="ITALIC">op. cit</HT>., p. 53–74 ir G. A. Oanta <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0108" ID="QS0108"/>The Status of Churches and Philosophical and Non-Confessional Organizations within the Framework of the European Union Reform<QUOT.END REF.START="QS0108" CODE="201C" ID="QE0108"/>, <HT TYPE="ITALIC">Lex et Scientia International Journal</HT>, Bucharest (Romania), Nr. XV, 2 t., 2008, p. 121.</P></NOTE>. SESV 17 straipsnio tekstas buvo nagrinėjamas konvente, kuriame priimta Sutartis dėl Konstitucijos Europai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0099"><P>17 straipsnis buvo įtrauktas į Sutartį dėl Konstitucijos Europai kaip I‑52 straipsnis (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="310" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2004">OL C 310, 2004, p. 1</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE> ir kuriame, kaip pranešama, aktyvius raginimus tekste nurodyti religinį ir ypač krikščionišką Europos paveldą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0100"><P>Žr. <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0109" ID="QS0109"/>Post-Synodal Apostolic Exhortation Ecclesia in Europe of His Holiness Pope John Paul II to the Bishops, Men and Women in the Consecrated Life and All the Lay Faithful on Jesus Christ Alive in His Church the Source of Hope for Europe<QUOT.END REF.START="QS0109" CODE="201C" ID="QE0109"/>, <DATE ISO="20030628">2003 m. birželio 28 d.</DATE> Nurodyta COMECE <HT TYPE="ITALIC">The Treaty Establishing a Constitution for Europe: Elements for an Evaluation</HT>, <DATE ISO="20050311">2005 m. kovo 11 d.</DATE>, paskelbta adresu http://www.comece.eu/dl/pmnrJKJOmKkJqx4KJK/20050311PUBCONV_EN.pdf, p. 3.</P></NOTE> taip pat aktyviai atmesdavo pasaulietinės grupės ir valstybės narės, kur bažnyčia griežtai atskirta nuo valstybės<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0101"><P>R. McCrea, <HT TYPE="ITALIC">op. cit</HT>., p. 54. 1996 m. tarpvyriausybinėje konferencijoje Vokietijos delegacija, kaip pranešama, nesėkmingai siūlė tokį straipsnį: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0110" ID="QS0110"/>Sąjunga mano, kad konstitucinė religinių bendruomenių padėtis valstybėse narėse yra ir valstybių narių savitumo, ir kultūros išraiška kaip jų bendro teisinio paveldo dalis<QUOT.END REF.START="QS0110" CODE="201C" ID="QE0110"/>. Žr. G. A. Oanta, <HT TYPE="ITALIC">op. cit</HT>., p. 123.</P></NOTE>. Kilusią įtampą atspindi tai, kad konvente pasiūlyta nuoroda į <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0111" ID="QS0111"/>dvasinį postūmį<QUOT.END REF.START="QS0111" CODE="201C" ID="QE0111"/>, kuriai bet kuriuo atveju priešinosi kai kurios religinės grupės, nes joje nėra aiškiai minima krikščionybė, nebuvo įtraukta į galutinį Sutarties dėl Konstitucijos Europai variantą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0102"><P><REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="169" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="2003">OL C 169, 2003, p. 1</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE>. Galiausiai Deklaracijos Nr. 11 tekstas, anksčiau įtrauktas kaip Amsterdamo sutarties priedas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0103"><P>Deklaracija Nr. 11 tarpvyriausybinės konferencijos dėl Amsterdamo sutarties baigiamajame akte, pasirašytame <DATE ISO="19971002">1997 m. spalio 2 d.</DATE> (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="340" PAGE.FIRST="133" DATE.PUB="1997">OL C 340, 1997, p. 133</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE> (per tą pačią peržiūrą buvo išplėsti ES įgaliojimai kovoti su diskriminacija, be kita ko, dėl religijos ir įsitikinimų)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0104"><P>EB 13 straipsnis buvo priimtas peržiūrint Amsterdamo sutartį. Dabar – ESS 19 straipsnis.</P></NOTE>, buvo priimtas kaip SESV 17 straipsnio 1 ir 2 dalys<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0105"><P>Valstybių narių vyriausybių atstovų konferencijos darbinis dokumentas, Tarpvyriausybinei konferencijai pirmininkaujanti valstybė narė, <DATE ISO="20070723">2007 m. liepos 23 d.</DATE>, CIG 1/07, p. 49.</P></NOTE>, o SESV 17 straipsnio 3 dalis įtraukta siekiant sustruktūrinti jau vykstantį ES institucijų ir tikėjimo ir religinių bendruomenių dialogą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0106"><P>Ten pat. Pavyzdžiui, žr. K. Houston <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0112" ID="QS0112"/>The Logic of Structured Dialogue between Religious Associations and the Institutions of the European Union<QUOT.END REF.START="QS0112" CODE="201C" ID="QE0112"/>, L. N. Leustean ir J. T. S. Madeley (red.) <HT TYPE="ITALIC">Religion, Politics and Law in the European Union</HT>, (Routledge, 2010), p. 201; S. A. Mudrov <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0113" ID="QS0113"/>The European Union and Christian Churches: The Patterns of Interaction<QUOT.END REF.START="QS0113" CODE="201C" ID="QE0113"/>, <HT TYPE="ITALIC">Discussion Paper</HT>, Europa-Kolleg Hamburg, <HT TYPE="ITALIC">Institute for European Integration</HT>, Nr. 3/14.</P></NOTE>. Iš tikrųjų ESS preambulėje įkvėpimo semiamasi iš įvairių <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0114" ID="QS0114"/>kultūrinio, religinio ir humanistinio paveldo<QUOT.END REF.START="QS0114" CODE="201C" ID="QE0114"/> šaltinių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0098"><NO.P>98.</NO.P><TXT>Akivaizdu, kad nėra jokių įrodymų, jog SESV 17 straipsnyje ketinama numatyti tam tikrą bendrą nevienodo požiūrio dėl religijos ar įsitikinimų pateisinimo teisminės peržiūros perkėlimą į valstybių narių teisę, kai tokį nevienodą požiūrį taiko religinės organizacijos, kurioms taikomas Direktyvos 2000/78 3 straipsnis. SESV 17 straipsnį labiau sieju su ESS 5 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią, kaip rašytinėse pastabose pažymi atsakovė, bažnyčių statusas patenka į išimtinės valstybių narių kompetencijos sritį.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="24"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0099"><NO.P>99.</NO.P><TXT>Taigi SESV 17 straipsnio 1 ir 2 dalys reiškia, kad valstybės narės turi absoliučią diskreciją pasirinkti savo santykių su religinėmis organizacijomis ir bendruomenėmis modelį, o Sąjunga privalo likti šiuo požiūriu neutralioje padėtyje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0107"><P>G. A. Oanta, <HT TYPE="ITALIC">op. cit</HT>., p. 127. Viename tyrime išvardyti ne mažiau kaip penki bažnyčios ir valstybės santykių modeliai. Žr. S. Mancini ir M. Rosenfeld <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0115" ID="QS0115"/>Unveiling the limits of tolerance; comparing the treatment of majority and minority religious symbols in the public sphere<QUOT.END REF.START="QS0115" CODE="201C" ID="QE0115"/>, L. Zucca ir C. Ungureanu, <HT TYPE="ITALIC">op. cit</HT>., 160 punktas, p. 162.</P></NOTE>. Toks valstybių narių nacionalinėje teisėje įtvirtinto <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0116" ID="QS0116"/>statuso<QUOT.END REF.START="QS0116" CODE="201C" ID="QE0116"/> aiškinimas pagal SESV 17 straipsnį atitinka ESS 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos Sąjungos pareigos gerbti valstybių narių pagrindines politines ir konstitucines struktūras apimtį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0108"><P>Žr. šios išvados 95 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0100"><NO.P>100.</NO.P><TXT>Galiausiai iš SESV 17 straipsnio matyti, kad ES konstitucinės nuostatos atspindi tai, ką vienas tyrėjas vadina <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0117" ID="QS0117"/>vertybių įvairove<QUOT.END REF.START="QS0117" CODE="201C" ID="QE0117"/>. Atsižvelgiant į tai, skirtingų teisių ar požiūrių į jas kolizija laikoma normalia ir įveikiama derinant priešingus elementus, o ne hierarchine tvarka suteikiant pirmenybę kuriam nors vienam iš jų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0109"><P>R. McCrea, <HT TYPE="ITALIC">op. cit</HT>., p. 60 ir 61, kur nurodyta J. Bengoetxea, N. MacCormick ir L. Moral Soriano <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0118" ID="QS0118"/>Integration and Integrity in the Legal Reasoning of the European Court of Justice<QUOT.END REF.START="QS0118" CODE="201C" ID="QE0118"/>, G. de Búrca ir J. H. H. Weiler (eds) <HT TYPE="ITALIC">The European Court of Justice</HT> (Oxford University Press, 2001), p. 64.</P></NOTE>. Tai atsispindi ESS 2 straipsnyje, Chartijos 22 straipsnyje ir Direktyvos 2000/78 2 straipsnio 5 dalyje.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">4.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Išvada dėl pirmojo klausimo</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0101"><NO.P>101.</NO.P><TXT>Taigi į pirmąjį klausimą siūlau atsakyti taip.</TXT><P>Direktyvos 2000/78/EB 4 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad darbdavys, kaip antai atsakovė nagrinėjamoje byloje, arba bažnyčia jo vardu pats (pati) negali privalomai nustatyti, kad tam tikra kandidato išpažįstama religija dėl veiklos pobūdžio arba dėl aplinkybių, kuriomis ji vykdoma, atsižvelgiant į darbdavio (bažnyčios) veiklos normas yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas profesinis reikalavimas.</P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">D.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Trečiasis klausimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0102"><NO.P>102.</NO.P><TXT>Ne visi veiksmai saugomi pagal įstatymą vien todėl, kad susiję su tam tikrais religiniais įsitikinimais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0110"><P>Generalinės advokatės J. Kokott išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">GS4 Security Solutions</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑157/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:382">EU:C:2016:382</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>, kuriame nurodyti šie EŽTK sprendimai: <DATE ISO="20051110">2005 m. lapkričio 10 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Leyla Şahin prieš Turkiją</HT>, CE:ECHR:2005:1110JUD004477498, <DATE ISO="20140701">2014 m. liepos 1 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">S.A.S. prieš Prancūziją</HT>, CE:ECHR:2014:0701JUD004383511, ir <DATE ISO="20151126">2015 m. lapkričio 26 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Ebrahimian prieš Prancūziją</HT>, CE:ECHR:2015:1126JUD006484611.</P></NOTE>. Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs nacionalinis teismas siekia išsiaiškinti, kokie reikalavimai, atsižvelgiant į organizacijos veiklos normas, būtų įprasti, teisėti ir pateisinami profesiniai reikalavimai, kaip numatyta Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0103"><NO.P>103.</NO.P><TXT>Kaip matyti iš pirma pateiktos atsakymo į pirmąjį klausimą analizės, pagal Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalį esama įtampos tarp, viena vertus, religinių organizacijų teisės į autonomiją ir apsisprendimą, <HT TYPE="ITALIC">forum externum</HT>, ir, kita vertus, darbuotojų bei galimų darbuotojų teisės į tikėjimo laisvės <HT TYPE="ITALIC">forum internum</HT> ir laisvės nepatirti diskriminacijos dėl tų įsitikinimų.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="25"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0104"><NO.P>104.</NO.P><TXT>Toje analizėje ne tik suformuotas atsakymo į pirmąjį klausimą pagrindas, bet ir nustatyti toliau išvardyti veiksniai ar reikalavimai, kaip jie vadinami trečiajame klausime, svarbūs sprendžiant, ar, atsižvelgiant į veiklos pobūdį ar aplinkybes, kuriomis ji vykdoma, ir į organizacijos veiklos normas, su religija ar įsitikinimais susiję profesiniai reikalavimai yra įprasti, teisėti ir pateisinami:</TXT><P><LIST TYPE="roman"><ITEM><NP><NO.P>i)</NO.P><TXT>religinių organizacijų teisė į autonomiją ir apsisprendimą yra pagrindinė teisė, pripažįstama ir saugoma pagal Sąjungos teisę, ir tai atsispindi Chartijos 10 ir 12 straipsniuose. Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalis, ypač joje pateikta nuoroda į religinių organizacijų <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0119" ID="QS0119"/>veiklos normas<QUOT.END REF.START="QS0119" CODE="201C" ID="QE0119"/>, turi būti aiškinama atsižvelgiant į šią pagrindinę teisę;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>ii)</NO.P><TXT>Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalyje valstybėms narėms suteikiama didelė, bet ne neribota diskrecija vertinti, ar profesiniai veiklai, atsižvelgiant į jos pobūdį ar aplinkybes, kuriomis ji vykdoma, nustatyti su religija ar įsitikinimais susiję reikalavimai yra įprasti, teisėti ir pateisinami<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0111"><P>Šios išvados 86 punktas.</P></NOTE>;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>iii)</NO.P><TXT>Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje daroma nuoroda į <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0120" ID="QS0120"/>valstybių narių konstitucines nuostatas ir principus<QUOT.END REF.START="QS0120" CODE="201C" ID="QE0120"/>, aiškinama atsižvelgiant į SESV 17 straipsnio 1 dalį, reiškia, jog Direktyva 2000/78 turi būti įgyvendinta taip, kad būtų laikomasi atskirų valstybių narių pasirinkto bažnyčių, religinių asociacijų ar bendruomenių ir valstybės santykių modelio ir kad jis nebūtų pažeidžiamas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0112"><P>Šios išvados 99 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0105"><NO.P>105.</NO.P><TXT>Kadangi Chartijos 10 ir 12 straipsniai <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0121" ID="QS0121"/>atitinka<QUOT.END REF.START="QS0121" CODE="201C" ID="QE0121"/> EŽTK 9 ir 11 straipsnius, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį, religinių organizacijų teisei į autonomiją ir apsisprendimą taikoma bent jau toliau nurodyta apsauga pagal Sąjungos teisę.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0106"><NO.P>106.</NO.P><TXT>Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nusprendęs, jog visiškai išimtiniais atvejais naudojantis pagal EŽTK garantuojama teise į religijos laisvę valstybė negali turėti jokios diskrecijos nustatyti, ar religiniai įsitikinimai arba jiems išreikšti naudojamos priemonės yra teisėtos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0113"><P><DATE ISO="20140408">2014 m. balandžio 8 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Magyar Keresztény Mennonita Egyház ir kt. prieš Vengriją</HT>, CE:ECHR:2014:0408JUD007094511, 76 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija. Pavyzdžiui, nežmoniškos ideologijos skatinimas aiškiai prieštarautų pagrindinėms Sąjungos vertybėms pagal ESS 2 straipsnį. Žr. generalinės advokatės J. Kokott išvados byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">GS4 Secure Solutions</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑157/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:382">EU:C:2016:382</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0089">89</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Religinės bendruomenės teisė autonomiškai egzistuoti yra EŽTK 9 straipsnyje įtvirtintų garantijų pagrindas ir tokia pat būtina siekiant demokratinėje visuomenėje užtikrinti įvairovę<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0114"><P><DATE ISO="20160426">2016 m. balandžio 26 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">İzzettin Doğan ir kiti prieš Turkiją</HT>, CE:ECHR:2016:0426JUD006264910, 93 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.</P></NOTE>. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją valstybei draudžiama kištis į bažnyčių vidaus organizavimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0115"><P><DATE ISO="20100916">2010 m. rugsėjo 16 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Holy Synod of the Bulgarian Orthodox Church (Metropolitan Inokentiy) ir kt. prieš Bulgariją</HT>, CE:ECHR:2010:0916JUD000041203, 26 punktas.</P></NOTE>, o nustatyti religinės bendruomenės religinį priklausymą turi tik aukščiausios dvasinės institucijos, o ne valstybė<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0116"><P><DATE ISO="20160426">2016 m. balandžio 26 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">İzzettin Doğan ir kiti prieš Turkiją</HT>, CE:ECHR:2016:0426JUD006264910, 110 ir 121 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija.</P></NOTE>. Jeigu bendruomenės organizavimas nebūtų apsaugotas pagal 9 straipsnį, visi kiti asmens religijos laisvės aspektai taptų pažeidžiami<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0117"><P><DATE ISO="20130709">2013 m. liepos 9 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Sindicatul <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0122" ID="QS0122"/>Păstorul cel Bun<QUOT.END REF.START="QS0122" CODE="201C" ID="QE0122"/> prieš Rumuniją</HT>, CE:ECHR:2013:0709JUD000233009, 136 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0107"><NO.P>107.</NO.P><TXT>Valstybei draudžiama įpareigoti religinę bendruomenę priimti naujus narius arba pašalinti esamus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0118"><P>Ten pat, 137 punktas.</P></NOTE>. Valstybė taip pat negali įpareigoti religinės bendruomenės tam tikram asmeniui patikėti atlikti tam tikrą religinę užduotį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0119"><P><DATE ISO="20140612">2014 m. birželio 12 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Fernández Martínez prieš Ispaniją</HT>, CE:ECHR:2014:0612JUD005603007, 129 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.</P></NOTE>. Pagarba valstybės pripažintų religinių bendruomenių autonomijai pirmiausia reiškia, kad valstybė turėtų pripažinti tokių bendruomenių teisę laikantis savo taisyklių ir interesų reaguoti į organizacijos viduje vykdomus disidentų veiksmus, kurie gali kelti grėsmę jų<?PAGE NO="26"?> sanglaudai, įvaizdžiui ar vieningumui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0120"><P>Ten pat, 128 punktas.</P></NOTE>. Valstybės įsikišimą galima pateisinti tik labai rimtomis ir įtikinamomis priežastimis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0121"><P><DATE ISO="20160426">2016 m. balandžio 26 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">İzzettin Doğan ir kt. prieš Turkiją</HT>, CE:ECHR:2016:0426JUD006264910, 110 punktas.</P></NOTE>, tad valstybės, pavyzdžiui, galėtų patikrinti, ar judėjimas arba asociacija, tariamai siekdami religinių tikslų, vykdo veiklą, kuria daroma žala gyventojams arba visuomenės saugumui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0122"><P><DATE ISO="20011213">2001 m. gruodžio 13 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Metropolitan Church of Bessarabia ir kt. prieš Moldovą</HT>, CE:ECHR:2001:1213JUD004570199, 113 punktas.</P></NOTE>. Apskritai EŽTK 9 straipsnyje numatyta apsauga suteikiama taikant tik vieną sąlygą, kad religinės organizacijos nariai išpažintų tam tikro įtikinamumo, rimtumo, vientisumo ir svarbos lygio pažiūras<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0123"><P><DATE ISO="20130115">2013 m. sausio 15 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Eweida ir kt. prieš Jungtinę Karalystę</HT>, CE:ECHR:2013:0115JUD004842010, 81 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0108"><NO.P>108.</NO.P><TXT>Nagrinėjant religinės bendruomenės organizavimą 9 straipsnį reikia aiškinti atsižvelgiant į 11 straipsnį, pagal kurį asociacijos saugomos nuo nepateisinamo valstybės kišimosi<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0124"><P><DATE ISO="20130709">2013 m. liepos 9 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Sindicatul <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0123" ID="QS0123"/>Păstorul cel Bun<QUOT.END REF.START="QS0123" CODE="201C" ID="QE0123"/> prieš Rumuniją</HT>, CE:ECHR:2013:0709JUD000233009, 136 punktas.</P></NOTE>. Šiuo požiūriu Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne vieną kartą nusprendęs, kad religijos laisvė reiškia laisvę išpažinti savo religiją <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0124" ID="QS0124"/>tarp bendratikių<QUOT.END REF.START="QS0124" CODE="201C" ID="QE0124"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0125"><P><DATE ISO="20080731">2008 m. liepos 31 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Religionsgemeinschaft der Zeugen Jehovas ir kt. prieš Austriją</HT>, CE:ECHR:2008:0731JUD004082598, 61 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0109"><NO.P>109.</NO.P><TXT>Europos Žmogaus Teisių Teismas yra ne kartą pabrėžęs valstybės, kaip neutralios ir nešališkos įvairių religijų, tikėjimų ir įsitikinimų išpažinimo organizatorės, vaidmenį, nes manė, kad tas vaidmuo užtikrina viešąją tvarką, religinę harmoniją ir tolerantiškumą demokratinėje visuomenėje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0126"><P><DATE ISO="20160426">2016 m. balandžio 26 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">İzzettin Doğan ir kt. prieš Turkiją</HT>, CE:ECHR:2016:0426JUD006264910, 107 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija.</P></NOTE>. Valstybei bandant atlikti arbitrės vaidmenį tarp religinių bendruomenių ir įvairių nepaklūstančių grupių, kurių gali būti arba atsirasti, gali kilti pavojus atitinkamų bažnyčių autonomijai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0127"><P><DATE ISO="20130709">2013 m. liepos 9 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Sindicatul <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0125" ID="QS0125"/>Păstorul cel Bun<QUOT.END REF.START="QS0125" CODE="201C" ID="QE0125"/> prieš Rumuniją</HT>, CE:ECHR:2013:0709JUD000233009, 165 ir 166 punktai.</P></NOTE>. Nuspręsta, kad valstybės kišimasis savo nuožiūra į bažnyčios vidaus vadovybės ginčus ir atitinkamai į jos vidaus organizavimą nėra proporcingas ir juo pažeidžiamas EŽTK 9 straipsnis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0128"><P><DATE ISO="20090122">2009 m. sausio 22 d.</DATE> EŽTT sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Holy Synod of the Bulgarian Orothodox Church (Metropolitan Inokentiy) ir kt. prieš Bulgariją</HT>, CE:ECHR:2009:0122 JUD000041203.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0110"><NO.P>110.</NO.P><TXT>Vis dėlto nepritariu atsakovės argumentams, jog draudimas valdžios institucijoms tikrinti religinių įsitikinimų teisėtumą arba kištis į religinių organizacijų vidaus organizavimą neišvengiamai reiškia, kad tik religinės organizacijos, bet ne teismai, gali spręsti, ar profesinis reikalavimas yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas, atsižvelgdamos į veiklos pobūdį ir aplinkybes, kuriomis ji vykdoma, kaip numatyta Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalyje. Man priimtini Airijos rašytinėse pastabose ir Komisijos teismo posėdyje pateikti argumentai, kad religijos normos yra subjektyvios ir atskirtos nuo veiklos, kuri yra vykdoma siekiant jų laikytis ir kuri yra teismų peržiūrėtinas objektyvus dalykas. Kitaip tariant, atsakovė supainiojo dvi skirtingas sąvokas. Nors bažnyčios veiklos normų teisminė peržiūra turi būti ribota, kaip matyti iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos ir atitinkamai valstybių narių konstitucinių tradicijų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0129"><P>Išsamią apžvalgą dėl valstybių narių žr. N. Doe, <HT TYPE="ITALIC">op. cit</HT>., 5 skyrius, p. 114–138. 120 puslapyje autorius teigia, jog <HT TYPE="ITALIC">Konstitutsionen sad</HT> (Bulgarijos Konstitucinis Teismas) jurisprudencija yra tipinis pavyzdys šiuo klausimu, ir ją cituoja: <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0126" ID="QS0126"/>Valstybės ir vyriausybės kišimasis į religinių bendruomenių ir įstaigų vidaus organizavimą ir viešąją išraišką nepriimtinas, išskyrus Konstitucijoje numatytus atvejus<QUOT.END REF.START="QS0126" CODE="201C" ID="QE0126"/>. Žr. <DATE ISO="19920611">1992 m. birželio 11 d.</DATE> sprendimą Nr. 5 byloje Nr. 11/92, <DATE ISO="19920616">1992 m. birželio 16 d.</DATE> SG Nr. 49.</P></NOTE>, tai nereiškia, jog valstybės narės teismas gali nevertinti <HT TYPE="ITALIC">nagrinėjamos veiklos</HT> atsižvelgdamas į beveik neperžiūrėtinas religijos normas, kad nustatytų, ar nevienodas požiūris dėl tikėjimo yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="27"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0111"><NO.P>111.</NO.P><TXT>Į kitus tris veiksnius prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs nacionalinis teismas turės atsižvelgti, kai spręs, ar priklausymas krikščionių tikėjimui yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas profesinis reikalavimas kandidatuojant į pareigas, kurias einant reikia parengti ataskaitą apie rasinę diskriminaciją, užtikrinti atsakovės viešąjį ir profesinį atstovavimą ir koordinuoti nuomonių formavimo procesą šioje institucijoje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0130"><P>Šios išvados 24 punktas.</P></NOTE>:</TXT><P><LIST TYPE="roman"><ITEM><NP><NO.P>iv)</NO.P><TXT>dėl Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalyje vartojamo žodžio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0127" ID="QS0127"/>pateisinamas<QUOT.END REF.START="QS0127" CODE="201C" ID="QE0127"/> reikia patikrinti, ar profesiniai reikalavimai, sukeliantys tiesioginę diskriminaciją dėl religijos ar įsitikinimų, tinkamai suderinti su atsakovės teisės į autonomiją ir apsisprendimą apsauga, t. y. ar jie tinkami šiam tikslui pasiekti;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>v)</NO.P><TXT>dėl žodžių <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0128" ID="QS0128"/>įprastas, teisėtas<QUOT.END REF.START="QS0128" CODE="201C" ID="QE0128"/> reikia patikrinti, kiek glaudžiai nagrinėjama veikla susijusi su atsakovės vykdoma tikėjimo sklaida<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0131"><P>Žr., pvz., <DATE ISO="20100923">2010 m. rugsėjo 23 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Schüth prieš Vokietiją</HT>, CE:ECHR:2010:0923JUD000162003, 69 punktą. Šis <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0129" ID="QS0129"/>glaudumas<QUOT.END REF.START="QS0129" CODE="201C" ID="QE0129"/> taip pat svarbus vertinant bažnyčios patikimumą remiantis visuomenės ir jos pačios lankytojų nuomone – <DATE ISO="20110203">2011 m. vasario 3 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Siebenhaar prieš Vokietiją</HT>, CE:ECHR:2011:0203JUD001813602, 46 punktas – ir tai, ar nagrinėjama darbo vieta reikšminga – <DATE ISO="20100923">2010 m. rugsėjo 23 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Obst prieš Vokietiją</HT>, CE:ECHR:2010:0923JUD000042503, 51 punktas. Nustatyti profesinius reikalavimus veiklai, kuri yra glaudžiai susijusi su religinės organizacijos vykdoma tikėjimo sklaida, taip pat svarbu teisėtumui užtikrinti.</P></NOTE>;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>vi)</NO.P><TXT>atsižvelgiant į Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą taikyti skirtingą požiūrį laikantis <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0130" ID="QS0130"/>bendrųjų teisės principų<QUOT.END REF.START="QS0130" CODE="201C" ID="QE0130"/> ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo požiūrį į EŽTK 9 straipsnio 2 dalies aiškinimą nustatant, ar dėl religinės organizacijos teisės į autonomiją ir apsisprendimą įgyvendinimo neproporcingai apribojamos kitos pagal EŽTK ginamos teisės<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0132"><P>Pirmiausia žr. <DATE ISO="20161004">2016 m. spalio 4 d.</DATE> EŽTT sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Travaš prieš Kroatiją</HT>, CE:ECHR:2016:1004JUD007558113, 109 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją.</P></NOTE>, su proporcingumu susijusį poveikį teisėtam tikslui užtikrinti Direktyvoje 2000/78 nustatyto diskriminacijos dėl religijos ar įsitikinimų draudimo <HT TYPE="ITALIC">effet utile</HT> reikia palyginti su atsakovės teise į autonomiją ir apsisprendimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0133"><P>Panašiai žr. <DATE ISO="20000111">2000 m. sausio 11 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kreil</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑285/98</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:2">EU:C:2000:2</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0023">23</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>, tinkamai atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 2000/78 3 straipsnyje nedaroma skirtumo tarp įdarbinimo ir atleidimo iš darbo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0134"><P>Šios išvados 69 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0112"><NO.P>112.</NO.P><TXT>iv ir v punktus reikėtų paaiškinti detaliau.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0113"><NO.P>113.</NO.P><TXT>Sąjungos priemonių aiškinimo taisyklės išsamiai aptartos šios išvados 81–85 punktuose. Dėl iv punkto, mano nuomone, lemiamos reikšmės turi tai, kad <HT TYPE="ITALIC">travaux préparatoires</HT> atsispindi Liuksemburgo delegacijos pasiūlymas žodį <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0131" ID="QS0131"/>būtinas<QUOT.END REF.START="QS0131" CODE="201C" ID="QE0131"/> pakeisti žodžiu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0132" ID="QS0132"/>pateisinamas<QUOT.END REF.START="QS0132" CODE="201C" ID="QE0132"/>, pateiktas atsižvelgiant į Jungtinės Karalystės vyriausybės pasiūlymą žodį <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0133" ID="QS0133"/>būtinas<QUOT.END REF.START="QS0133" CODE="201C" ID="QE0133"/> pakeisti žodžiu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0134" ID="QS0134"/>tinkamas<QUOT.END REF.START="QS0134" CODE="201C" ID="QE0134"/> ar <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0135" ID="QS0135"/>svarbus / atitinkamas<QUOT.END REF.START="QS0135" CODE="201C" ID="QE0135"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0135"><P>Žr. priedėlį, kuriuo iš dalies keičiamas dokumentas 12269/00 SOC 344 JAI 112, Europos Sąjungos Taryba, SOC 345 JAI 113, <DATE ISO="20001012">2000 m. spalio 12 d.</DATE>, p. 2.</P></NOTE>. Mano nuomone, tai rodo laipsnišką Sąjungos teisės aktų leidėjo pritarimą (vartojant žodį <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0136" ID="QS0136"/>pateisinamas<QUOT.END REF.START="QS0136" CODE="201C" ID="QE0136"/>) bendrojo proporcingumo principo pirmos dalies taikymui. Dėl to reikia įvertinti nagrinėjamos priemonės tinkamumą teisėtam tikslui pasiekti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0136"><P>Pvz., <DATE ISO="19970626">1997 m. birželio 26 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Familiapress</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑368/95</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1997:325">EU:C:1997:325</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0028">28</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0114"><NO.P>114.</NO.P><TXT>Dėl v punkto šią išvadą padariau remdamasis žodžių <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0137" ID="QS0137"/>įprastas, teisėtas<QUOT.END REF.START="QS0137" CODE="201C" ID="QE0137"/> vartojimo kontekstu; jie susiję ir su <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0138" ID="QS0138"/>organizacijos veiklos normomis<QUOT.END REF.START="QS0138" CODE="201C" ID="QE0138"/>, ir su atitinkamos veiklos <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0139" ID="QS0139"/>pobūdžiu<QUOT.END REF.START="QS0139" CODE="201C" ID="QE0139"/> ar <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0140" ID="QS0140"/>aplinkybėmis, kuriomis ji vykdoma<QUOT.END REF.START="QS0140" CODE="201C" ID="QE0140"/>. Be to, įvairios kalbinės versijos skiriasi. Anglišką žodį <HT TYPE="ITALIC">genuine</HT> atitinka versijos švedų (<HT TYPE="ITALIC">verkligt</HT>), maltiečių (<HT TYPE="ITALIC">ġenwin</HT>), latvių (<HT TYPE="ITALIC">īstu</HT>), suomių (<HT TYPE="ITALIC">todellinen</HT>), danų (<HT TYPE="ITALIC">regulært</HT>), kroatų (<HT TYPE="ITALIC">stvarni</HT>) ir vengru (<HT TYPE="ITALIC">valódi</HT>) kalbomis, o versijoje prancūzų kalba vartojamas žodis <HT TYPE="ITALIC">essentielle</HT>, kurį atitinka versijos ispanų (<HT TYPE="ITALIC">esencial</HT>), italų (<HT TYPE="ITALIC">essenziale</HT>), portugalų (<HT TYPE="ITALIC">essencial</HT>), rumunų (<HT TYPE="ITALIC">esențială</HT>), nyderlandų (<HT TYPE="ITALIC">wezenlijke</HT>), vokiečių (<HT TYPE="ITALIC">wesentliche</HT>), estų (<HT TYPE="ITALIC">oluline</HT>), bulgarų (<HT TYPE="ITALIC">основно</HT>), slovakų (<HT TYPE="ITALIC">základnú</HT>), čekų (<HT TYPE="ITALIC">podstatný</HT>), lenkų (<HT TYPE="ITALIC">podstawowy</HT>), slovėnų (<HT TYPE="ITALIC">bistveno</HT>) ir graikų (ουσιώδης) kalbomis. Versijoje lietuvių kalba vartojamą žodį <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0141" ID="QS0141"/>įprastas<QUOT.END REF.START="QS0141" CODE="201C" ID="QE0141"/> galima laikyti angliškų žodžių <HT TYPE="ITALIC">common, usual</HT> ar <HT TYPE="ITALIC">regular</HT> atitikmeniu.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="28"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0115"><NO.P>115.</NO.P><TXT>Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją nuostata, kurios kalbinės versijos skiriasi, turi būti aiškinama atsižvelgiant į teisės akto, kurio dalis ji yra, priėmimo aplinkybes ir tikslą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0137"><P><DATE ISO="20160921">2016 m. rugsėjo 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Ispanija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑140/15 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:708">EU:C:2016:708</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0080">80</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>. Kadangi dėl versijų įvairiomis kalbomis skirtumų žodžių <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0142" ID="QS0142"/>įprastas, teisėtas<QUOT.END REF.START="QS0142" CODE="201C" ID="QE0142"/> <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0143" ID="QS0143"/>aiškus ir vienodas aiškinimas negalimas<QUOT.END REF.START="QS0143" CODE="201C" ID="QE0143"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0138"><P><DATE ISO="20140515">2014 m. gegužės 15 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Timmel</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑359/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:325">EU:C:2014:325</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0062">62</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>, padariau išvadą, kad schematiškai žvelgiant į Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalį ir remiantis ja siekiamu tikslu apsaugoti religinių organizacijų autonomiją ir apsisprendimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0139"><P>Žr. šio išvados 106–109 punktus.</P></NOTE>, nagrinėjamos profesinės veiklos ir religinės organizacijos vykdomos tikėjimo sklaidos artumas turi esminės reikšmės šios sąvokos aiškinimui. Sąjungos teisėje tai atsispindi Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalyje vartojant žodžius <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0144" ID="QS0144"/>įprastas, teisėtas<QUOT.END REF.START="QS0144" CODE="201C" ID="QE0144"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0116"><NO.P>116.</NO.P><TXT>Taigi į trečiąjį klausimą siūlau atsakyti taip:</TXT><P>Pagal Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalį vertindamas įprastus, teisėtus ir pateisinamus profesinius reikalavimus, atsižvelgdamas į veiklos pobūdį ar aplinkybes, kuriomis ji vykdoma, ir į organizacijos veiklos normas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs nacionalinis teismas turi atsižvelgti į šiuos aspektus:</P><P><LIST TYPE="roman"><ITEM><NP><NO.P>i)</NO.P><TXT>religinių organizacijų teisė į autonomiją ir apsisprendimą yra pagrindinė teisė, pripažįstama ir saugoma pagal Sąjungos teisę, ir tai atsispindi Chartijos 10 ir 12 straipsniuose. Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalis, ypač joje pateikta nuoroda į religinių organizacijų <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0145" ID="QS0145"/>veiklos normas<QUOT.END REF.START="QS0145" CODE="201C" ID="QE0145"/>, turi būti aiškinama atsižvelgiant į šią pagrindinę teisę;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>ii)</NO.P><TXT>Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalyje valstybėms narėms suteikiama didelė, bet ne neribota diskrecija vertinant, ar profesinei veiklai, atsižvelgiant į jos pobūdį ar aplinkybes, kuriomis ji vykdoma, nustatyti su religija ar įsitikinimais susiję profesiniai reikalavimai yra įprasti, teisėti ir pateisinami;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>iii)</NO.P><TXT>Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje daroma nuoroda į <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0146" ID="QS0146"/>valstybių narių konstitucines nuostatas ir principus<QUOT.END REF.START="QS0146" CODE="201C" ID="QE0146"/>, aiškinama atsižvelgiant į SESV 17 straipsnio 1 dalį, reiškia, jog Direktyva 2000/78 turi būti įgyvendinta taip, kad būtų laikomasi atskirų valstybių narių pasirinkto bažnyčių, religinių asociacijų ar bendruomenių ir valstybės santykių modelio ir kad jis nebūtų pažeidžiamas;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>iv)</NO.P><TXT>dėl Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalyje vartojamo žodžio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0147" ID="QS0147"/>pateisinamas<QUOT.END REF.START="QS0147" CODE="201C" ID="QE0147"/> reikia patikrinti, ar profesiniai reikalavimai, sukeliantys tiesioginę diskriminaciją dėl religijos ar įsitikinimų, tinkamai suderinti su atsakovės teisės į autonomiją ir apsisprendimą apsauga, t. y. ar jie tinkami šiam tikslui pasiekti;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>v)</NO.P><TXT>dėl žodžių <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0148" ID="QS0148"/>įprastas, teisėtas<QUOT.END REF.START="QS0148" CODE="201C" ID="QE0148"/> reikia patikrinti, kiek glaudžiai nagrinėjama veikla susijusi su atsakovės vykdoma tikėjimo sklaida;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>vi)</NO.P><TXT>atsižvelgiant į Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą taikyti skirtingą požiūrį laikantis <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0149" ID="QS0149"/>bendrųjų teisės principų<QUOT.END REF.START="QS0149" CODE="201C" ID="QE0149"/> ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo požiūrį į EŽTK 9 straipsnio 2 dalies aiškinimą nustatant, ar dėl religinės organizacijos teisės į autonomiją ir apsisprendimą įgyvendinimo neproporcingai apribojamos kitos pagal EŽTK ginamos teisės, su proporcingumu susijusį poveikį teisėtam tikslui užtikrinti Direktyvoje 2000/78 nustatyto diskriminacijos dėl religijos ar įsitikinimų draudimo <HT TYPE="ITALIC">effet utile</HT> reikia palyginti su atsakovės teise į autonomiją ir apsisprendimą, tinkamai atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 2000/78 3 straipsnyje nedaroma skirtumo tarp įdarbinimo ir atleidimo iš darbo.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="29"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">E.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Antrasis klausimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0117"><NO.P>117.</NO.P><TXT>Antrasis klausimas susijęs su neįprasta aplinkybe, kai bendrasis Sąjungos teisės principas, kaip antai teisė į vienodą požiūrį dėl įsitikinimų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0140"><P>ESS 6 straipsnio 3 dalyje patvirtinta, be kita ko, kad pagrindinės teisės, kurias garantuoja EŽTK, sudaro Sąjungos teisės bendruosius principus. <DATE ISO="20160215">2016 m. vasario 15 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">JN</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑601/15 PPU</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:84">EU:C:2016:84</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0045">45</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE>, konkrečiai išreiškiamas direktyvoje (šiuo atveju – Direktyvoje 2000/78), bet valstybės narės teismas negali išaiškinti nacionalinės teisės laikydamasis direktyvos, nes tokiu atveju nacionalinė teisė būtų aiškinama <HT TYPE="ITALIC">contra legem</HT>, o tai draudžiama pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją horizontaliųjų dviejų privačių šalių ginčų atveju<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0141"><P>Atsakovė yra subjektas, kuriam taikoma privatinė teisė, o ieškovė – privatus fizinis asmuo. Žr. šios išvados 41–45 punktus.</P></NOTE>. Ar, jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs nacionalinis teismas nuspręstų, kad WRV 137 straipsnio 3 dalies ir AGG 9 straipsnio 1 dalies neįmanoma išaiškinti laikantis Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalies ir SESV 17 straipsnio, kuriuos savo ruožtu išaiškins Teisingumo Teismas sprendime pagrindinėje byloje, WRV 137 straipsnio 3 dalies ir AGG 9 straipsnio 1 dalies reikėtų netaikyti?</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0118"><NO.P>118.</NO.P><TXT>Taikydami nacionalinę teisę nacionaliniai teismai turi ją aiškinti atsižvelgdami į šios teisės normų visetą ir taikyti joje pripažintus aiškinimo metodus taip, kad ši teisė būtų išaiškinta kuo labiau atsižvelgiant į atitinkamos direktyvos tekstą ir į jos tikslą, kad būtų pasiektas joje numatytas rezultatas ir taip būtų laikomasi SESV 288 straipsnio trečios pastraipos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0142"><P><DATE ISO="20160419">2016 m. balandžio 19 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">DI</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑441/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:278">EU:C:2016:278</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija.</P></NOTE>. Kaip jau minėjau, tam reikia pakeisti jų suformuotą jurisprudenciją, jeigu joje pateikiamas nacionalinės teisės išaiškinimas nesuderinamas su direktyvos tikslais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0143"><P>Ten pat, 33 punktas.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0119"><NO.P>119.</NO.P><TXT>Vis dėlto padariau išvadą, kad diskriminacijos dėl religijos ar įsitikinimų draudimas pagal Chartijos 21 straipsnį nėra subjektyvioji teisė, taikytina horizontaliai tarp privačių šalių, kai ji konkuruoja su religinių organizacijų teise į autonomiją ir apsisprendimą, o valstybės narės teisės nuostatų negalima aiškinti laikantis Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalies<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0144"><P>Generalinė advokatė J. Kokott yra pažymėjusi, kad diskriminacijos dėl etninės kilmės ir rasės draudimo horizontalusis poveikis gali skirtis atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis naudojamasi nagrinėjama teise. Žr. šios išvados 24 išnašą.</P></NOTE>. Jeigu tai paaiškėtų pagrindinėje byloje ją grąžinus prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam nacionaliniam teismui, pagal Sąjungos teisę ieškovė galėtų ginti savo teises pareikšdama Vokietijai ieškinį dėl valstybės atsakomybės už privatiems asmenims padarytą žalą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0145"><P><DATE ISO="20140115">2014 m. sausio 15 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Association de médiation sociale</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑176/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2">EU:C:2014:2</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0050">50</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0120"><NO.P>120.</NO.P><TXT>Šią išvadą padariau dėl toliau nurodytų priežasčių.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0121"><NO.P>121.</NO.P><TXT>Pirma, kaip jau aptarta, pagal SESV 17 straipsnio 1 ir 2 dalis valstybės narės turi išimtinę teisę pačios pasirinkti bažnyčios ir valstybės santykių modelį. Jeigu renkantis tokį modelį paaiškėja, kad teisės aktų nuostatos neatitinka valstybių narių lygiagrečiųjų pareigų pagal Sąjungos teisę, kiek tai susiję su Direktyvos 2000/78 <HT TYPE="ITALIC">effet utile</HT> užtikrinimu, valstybė narė turi prisiimti atsakomybę už padarytą žalą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0122"><NO.P>122.</NO.P><TXT>Antra, kaip nurodyta Airijos rašytinėse pastabose, jeigu diskriminacijos dėl religijos draudimas turėtų tiesioginį horizontalųjį poveikį, tai būtų nesuderinama su pagal Direktyvos 2000/78/EB 4 straipsnio 2 dalį valstybėms narėms suteikiama didele diskrecija spręsti, kas yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas profesinis reikalavimas, atsižvelgiant į veiklos pobūdį ar aplinkybes, kuriomis ji vykdoma.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="30"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0123"><NO.P>123.</NO.P><TXT>Trečia, kaip taip pat nurodyta Airijos rašytinėse pastabose, priešingai nei kitų SESV 19 straipsnyje išvardytų diskriminacijos pagrindų atveju, pagal nacionalines konstitucines tradicijas nepakankamai vienodai vertinamos aplinkybės, kuriomis skirtingas požiūris dėl religijos gali būti įprastas, teisėtas ir pateisinamas. Iš tikrųjų tai buvo patvirtinta priėmus SESV 17 straipsnį ir Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0124"><NO.P>124.</NO.P><TXT>Taigi į antrąjį klausimą siūlau atsakyti taip:</TXT><P>Pagrindinės bylos aplinkybėmis nėra būtina netaikyti nacionalinės teisės nuostatos, kaip šiuo atveju AGG (<HT TYPE="ITALIC">Allgemeines Gleichbehandlungsgesetz</HT>, Bendrasis įstatymas dėl vienodo požiūrio) 9 straipsnio 1 dalies pirmos alternatyvos, leidžiančios skirtingą požiūrį dėl religijos, jeigu darbdavys yra religinė bendruomenė ar jai priklausanti įstaiga, kai tam tikra religija, atsižvelgiant į šios religinės bendruomenės identitetą ir jos teisę laisvai apsispręsti, yra pateisinamas profesinis reikalavimas, jeigu šios nuostatos neįmanoma išaiškinti laikantis Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalies.</P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">F.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Baigiamosios pastabos</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0125"><NO.P>125.</NO.P><TXT>AGG 9 straipsnis kelia problemų. Jį sukritikavo Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Komitetas dėl jo nesuderinamumo su Jungtinių Tautų konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0146"><P>CERD/C/DEU/C0/<DATE ISO="20150619">19</DATE>-<DATE ISO="20150622">22</DATE>, <DATE ISO="20150630">2015 m. birželio 30 d.</DATE>, aštuoniasdešimt šeštoji sesija, 15 punktas. Taip pat žr. Ataskaitos apie rasinę diskriminaciją p. 43.</P></NOTE>. Jis jau buvo Komisijos prieš Vokietiją pradėtos pažeidimo tyrimo procedūros dalykas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0147"><P><DATE ISO="20091029">2009 m. spalio 29 d.</DATE> Europos Komisija išsiuntė Vokietijai pagrįstą nuomonę šiuo klausimu. Žr. IP/09/1620. Žr. europa.eu/rapid/press-release_IP-09-1620_en.htm. Vėliau procedūra buvo nutraukta.</P></NOTE> ir dėl jo abejonių reiškė net Vokietijos vyriausybės įstaiga, atsakinga už diskriminaciją draudžiančių teisės nuostatų laikymosi stebėseną toje valstybėje narėje<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0148"><P><HT TYPE="ITALIC">Zweiter Gemeinsamer Bericht der Antidiskriminierungsstelle des Bundes und der in ihrem Zuständigkeitsbereich betroffenen Beauftragten der Bundesregierung und des Deutschen Bundestages</HT>, <DATE ISO="20130813">2013 m. rugpjūčio 13 d.</DATE>, <HT TYPE="ITALIC">Bundestags-Drucksache</HT> (<HT TYPE="ITALIC">Bundestag</HT> leidinys) 17/14400.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0126"><NO.P>126.</NO.P><TXT>Iš fakto, kad Vokietijoje religinės organizacijos įdarbina apie 1,3 mln. žmonių<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0149"><P>Ten pat, p. 238.</P></NOTE>, akivaizdu, jog toje valstybėje narėje bažnyčios ir su jomis susijusios organizacijos viešojoje srityje veikia gana aktyviai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0150"><P>A. McColgan <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0150" ID="QS0150"/>Religion and inequality in the European framework<QUOT.END REF.START="QS0150" CODE="201C" ID="QE0150"/>, L. Zucca ir C. Ungureanu, <HT TYPE="ITALIC">op. cit</HT>., 215 punktas, p. 230. Dėl sunkumų, atsirandančių kai <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0151" ID="QS0151"/>viešoji ir privati sritys susilieja<QUOT.END REF.START="QS0151" CODE="201C" ID="QE0151"/> religijos srityje, žr. S. Mancini ir M. Rosenfeld, <HT TYPE="ITALIC">op. cit</HT>., p. 162. Vienas komentatorius teigė, kad <DATE ISO="20170314">2017 m. kovo 14 d.</DATE> Teisingumo Teismo sprendimai <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bougnaoui ir ADDH</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑188/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:204">EU:C:2017:204</NO.ECLI></REF.DOC.ECR> ir <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">G4S Secure Solutions</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑157/15</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:203">EU:C:2017:203</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, rodo nenorą, kad religija sugrįžtų į pilietinę visuomenę. Žr. S. Robin-Olivier <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0152" ID="QS0152"/>Neutraliser la religion dans l'entreprise?: Arrêts G4S Secure Solutions et Bougnaoui (CJUE <DATE ISO="20170314">14 mars 2017</DATE>, aff. C‑157/15 et C‑188/15)<QUOT.END REF.START="QS0152" CODE="201C" ID="QE0152"/> RTDEur, 2, (2017), p. 229.</P></NOTE>. Vis dėlto manau, kad dėl šios situacijos kylančią įtampą, kaip matyti pagrindinėje byloje, pavyko įveikti priėmus SESV 17 straipsnį ir Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalį ir pripažinus religinių organizacijų teisę į autonomiją ir apsisprendimą kaip pagal Sąjungos teisę saugomą pagrindinę teisę, kartu taikant Chartijos 10, 12 straipsnius ir 52 straipsnio 3 dalį.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">VI.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Atsakymai į prejudicinius klausimus</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0127"><NO.P>127.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta į <HT TYPE="ITALIC">Bundesarbeitsgericht</HT> (Federalinis darbo teismas, Vokietija) pateiktus klausimus siūlau atsakyti taip:</TXT><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT><DATE ISO="20001127">2000 m. lapkričio 27 d.</DATE> Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus 4 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad darbdavys, kaip antai atsakovė nagrinėjamoje byloje, arba bažnyčia jo vardu pats (pati) negali privalomai nustatyti, kad tam tikra kandidato išpažįstama religija dėl veiklos pobūdžio arba dėl aplinkybių, kuriomis ji vykdoma, atsižvelgiant į darbdavio (bažnyčios) veiklos normas yra įprastas, teisėtas ir pateisinamas profesinis reikalavimas.</TXT></NP></ITEM><?PAGE NO="31"?><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Pagrindinės bylos aplinkybėmis nėra būtina netaikyti nacionalinės teisės nuostatos, kaip šiuo atveju AGG (<HT TYPE="ITALIC">Allgemeines Gleichbehandlungsgesetz</HT>, Bendrasis įstatymas dėl vienodo požiūrio) 9 straipsnio 1 dalies pirmos alternatyvos, leidžiančios skirtingą požiūrį dėl religijos, jeigu darbdavys yra religinė bendruomenė ar jai priklausanti įstaiga, kai tam tikra religija, atsižvelgiant į šios religinės bendruomenės identitetą ir jos teisę laisvai apsispręsti, yra pateisinamas profesinis reikalavimas, jeigu šios nuostatos neįmanoma išaiškinti laikantis Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalies.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Pagal Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalį vertindamas įprastus, teisėtus ir pateisinamus profesinius reikalavimus, atsižvelgdamas į veiklos pobūdį ar aplinkybes, kuriomis ji vykdoma, ir į organizacijos veiklos normas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs nacionalinis teismas turi atsižvelgti į šiuos aspektus:</TXT><P><LIST TYPE="roman"><ITEM><NP><NO.P>i)</NO.P><TXT>religinių organizacijų teisė į autonomiją ir apsisprendimą yra pagrindinė teisė, pripažįstama ir saugoma pagal Sąjungos teisę, ir tai atsispindi Chartijos 10 ir 12 straipsniuose. Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalis, ypač joje pateikta nuoroda į religinių organizacijų <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0153" ID="QS0153"/>veiklos normas<QUOT.END REF.START="QS0153" CODE="201C" ID="QE0153"/>, turi būti aiškinama atsižvelgiant į šią pagrindinę teisę;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>ii)</NO.P><TXT>Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalyje valstybėms narėms suteikiama didelė, bet ne neribota diskrecija vertinti, ar profesinei veiklai, atsižvelgiant į jos pobūdį ar aplinkybes, kuriomis ji vykdoma, nustatyti su religija ar įsitikinimais susiję profesiniai reikalavimai yra įprasti, teisėti ir pateisinami;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>iii)</NO.P><TXT>Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje daroma nuoroda į <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0154" ID="QS0154"/>valstybių narių konstitucines nuostatas ir principus<QUOT.END REF.START="QS0154" CODE="201C" ID="QE0154"/>, aiškinama atsižvelgiant į SESV 17 straipsnio 1 dalį, reiškia, kad Direktyva 2000/78 turi būti įgyvendinta taip, kad būtų laikomasi atskirų valstybių narių pasirinkto bažnyčių, religinių asociacijų ar bendruomenių ir valstybės santykių modelio ir kad jis nebūtų pažeidžiamas;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>iv)</NO.P><TXT>dėl Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalyje vartojamo žodžio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0155" ID="QS0155"/>pateisinamas<QUOT.END REF.START="QS0155" CODE="201C" ID="QE0155"/> reikia patikrinti, ar profesiniai reikalavimai, sukeliantys tiesioginę diskriminaciją dėl religijos ar įsitikinimų, tinkamai suderinti su atsakovės teisės į autonomiją ir apsisprendimą apsauga, t. y. ar jie tinkami šiam tikslui pasiekti;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>v)</NO.P><TXT>dėl žodžių <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0156" ID="QS0156"/>įprastas, teisėtas<QUOT.END REF.START="QS0156" CODE="201C" ID="QE0156"/> reikia patikrinti, kiek glaudžiai nagrinėjama veikla susijusi su atsakovės vykdoma tikėjimo sklaida;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>vi)</NO.P><TXT>atsižvelgiant į Direktyvos 2000/78 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą taikyti skirtingą požiūrį laikantis <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0157" ID="QS0157"/>bendrųjų teisės principų<QUOT.END REF.START="QS0157" CODE="201C" ID="QE0157"/> ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo požiūrį į EŽTK 9 straipsnio 2 dalies aiškinimą nustatant, ar dėl religinės organizacijos teisės į autonomiją ir apsisprendimą įgyvendinimo neproporcingai apribojamos kitos pagal EŽTK ginamos teisės, su proporcingumu susijusį poveikį teisėtam tikslui užtikrinti Direktyvoje 2000/78 nustatyto diskriminacijos dėl religijos ar įsitikinimų draudimo <HT TYPE="ITALIC">effet utile</HT> reikia palyginti su atsakovės teise į autonomiją ir apsisprendimą, tinkamai atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 2000/78 3 straipsnyje nedaroma skirtumo tarp įdarbinimo ir atleidimo iš darbo.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></ITEM></LIST></P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>