1

SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Total Energies Marketing Nederland NV prašo panaikinti 2022 m. kovo 23 d. Europos Komisijos sprendimą C(2022) 1949 final, kuriuo pagal 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 331) 4 straipsnį buvo atmestos jos kartotinės paraiškos leisti susipažinti su dokumentais (toliau – ginčijamas sprendimas).

2

2006 m. rugsėjo 13 d. Komisija priėmė sprendimą dėl proceso pagal SESV 101 straipsnį (byla COMP/F/38.456 – Bitumas – Nyderlandai) ir konstatavo, kad kelios įmonės, įskaitant ieškovę, dalyvavo pažeidžiant SESV 101 straipsnį, taip pat skyrė šioms įmonėms baudas (toliau – bitumo byla).

3

2021 m. birželio 24 d. ieškovė pateikė penkias paraiškas leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su bitumo byla.

4

Kaip matyti iš ieškovės pateiktų paraiškų, jos buvo suformuluotos taip:

5

2021 m. liepos 4 d. sprendimu Komisija atmetė paraiškas GESTDEM 2021/4203, GESTDEM 2021/4204, GESTDEM 2021/4206 ir GESTDEM 2021/4207, motyvuodama tuo, kad prašomiems dokumentams taikomos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies trečioje įtraukoje ir 4 straipsnio 3 dalyje numatytos išimtys, ir šiuo tikslu rėmėsi bendrąja konfidencialumo prezumpcija, taikoma dokumentams, esantiems administracinėje SESV 101 straipsnio taikymo procedūros byloje. Vis dėlto dėl paraiškos GESTDEM 2021/4205 Komisija nustatė, kad prašomi dokumentai nėra konkrečiai susiję su bitumo byla ir yra vieši, taip pat nurodė interneto svetaines, kuriose jie prieinami.

6

2021 m. rugpjūčio 25 d. raštu ieškovė pagal Reglamento Nr. 1049/2001 7 straipsnio 2 dalį pateikė kartotinę paraišką (toliau – kartotinė paraiška), ragindama Komisiją peržiūrėti savo 2021 m. liepos 4 d. sprendimą. Kartotinėje paraiškoje ieškovė priekaištavo, kad Komisija jai neperdavė dokumentų, kuriems taikoma bendroji konfidencialumo prezumpcija pagal 2020 m. gegužės 28 d. Sprendimą Campbell / Komisija (T‑701/18, EU:T:2020:224), sąrašo, ir ginčijo tai, kad Komisija dokumentams, dėl kurių pateiktos paraiškos GESTDEM 2021/4203 ir GESTDEM 2021/4204, taikė bendrąją konfidencialumo prezumpciją.

7

2022 m. kovo 23 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą, juo atmetė kartotinę paraišką. Tame sprendime Komisija, pirma, nurodė, kad dokumentai, dėl kurių pateiktos paraiškos GESTDEM 2021/4203 ir GESTDEM 2021/4204, yra jos ir Nyderlandų konkurencijos institucijos ar kitų Nyderlandų institucijų susirašinėjimas bitumo byloje, kad paraiškos GESTDEM 2021/4206 ir GESTDEM 2021/4207 atitinkamai susijusios su dviem ir vienu dokumentu, kurių pobūdį, datą ir numerį ji nurodė. Antra, Komisija teigė, kad atsisakymas leisti susipažinti su šiais dokumentais grindžiamas Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukose numatytomis išimtimis, remiantis bendrąja konfidencialumo prezumpcija, taikoma dokumentams, esantiems administracinėje byloje, susijusioje su SESV 101 straipsnio taikymo procedūra. Be to, Komisija priminė, kad dokumentai, dėl kurių pateikta paraiška GESTDEM 2021/4205, jau yra vieši ir prieinami.

8

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

9

Komisija Bendrojo Teismo prašo:

10

Pateikdama pirmąjį reikalavimą ieškovė Bendrojo Teismo prašo „užtikrinti, kad nagrinėjami dokumentai būtų atskleisti“. Komisija mano, kad toks Bendrojo Teismo jurisdikcijai nepriklausantis prašymas turi būti atmestas kaip „nepriimtinas“.

11

Šiuo klausimu, kaip teigia Komisija, pakanka priminti, kad vykdydamas teisėtumo kontrolę pagal SESV 263 straipsnį Bendrasis Teismas neturi jurisdikcijos nustatyti įpareigojimų Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams (žr. 1995 m. spalio 26 d. Nutarties Pevasa ir Inpesca / Komisija, C‑199/94 P ir C‑200/94 P, EU:C:1995:360, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2018 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo Švedija / Komisija, T‑260/16, EU:T:2018:597, 104 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Iš tiesų atitinkama institucija pagal SESV 266 straipsnį privalo imtis būtinų priemonių sprendimui dėl panaikinimo įvykdyti (žr. 2018 m. rugsėjo 25 d. Sprendimo Amicus Therapeutics UK ir Amicus Therapeutics / EMA, T‑33/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:595, 19 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

12

Darytina išvada, kad šio sprendimo 10 punkte nurodytą ieškovės reikalavimą reikia atmesti dėl to, kad Bendrasis Teismas neturi jurisdikcijos jį nagrinėti.

13

Grįsdama savo ieškinį ieškovė nurodo du pagrindus, grindžiamus, pirma, neteisėtu Komisijos atsisakymu pateikti prašomų dokumentų sąrašą bei šio atsisakymo motyvų stoka ir, antra, neteisėtu bendrosios konfidencialumo prezumpcijos taikymu dokumentams, nurodytiems paraiškose GESTDEM 2021/4203 ir GESTDEM 2021/4204. Šiuos du pagrindus reikia nagrinėti kartu, nes jie šios bylos aplinkybėmis iš esmės susiję su galimybe Komisijai taikyti bendrąją konfidencialumo prezumpciją (antrasis pagrindas) ir su tokios prezumpcijos taikymo tvarka (pirmasis pagrindas).

14

Nurodydama antrąjį pagrindą ieškovė iš esmės teigia, kad Komisija klaidingai nusprendė, jog dokumentams, dėl kurių pateiktos paraiškos GESTDEM 2021/4203 ir GESTDEM 2021/4204, taikoma bendroji konfidencialumo prezumpcija. Konkrečiai kalbant, ji ginčija, kad Komisijos ir Nyderlandų konkurencijos institucijų susirašinėjimas priskirtinas prie administracinės bitumo bylos medžiagos, ir priekaištauja Komisijai, kad ši nemotyvavo priežasčių, dėl kurių negalima atskleisti prašomų dokumentų.

15

Nurodydama pirmąjį pagrindą ieškovė iš esmės teigia, kad Komisija padarė teisės klaidą, nes nepateikė byloje esančių dokumentų sąrašo ir tinkamai nemotyvavo šio atsisakymo juos pateikti. Grįsdama savo argumentus ji remiasi 2020 m. gegužės 28 d. Sprendimu Campbell / Komisija (T‑701/18, EU:T:2020:224), kuriame, kaip ji mano, Komisijai nustatyta pareiga pateikti bylos dokumentų sąrašą. Jos nuomone, toks sąrašas jai leistų nuginčyti bendrąją konfidencialumo prezumpciją.

16

Komisija ginčija ieškovės argumentus.

17

Pirmiausia reikia pažymėti, kad nors antrasis pagrindas aiškiai susijęs tik su paraiškomis GESTDEM 2021/4203 ir GESTDEM 2021/4204, pirmajame pagrinde ieškovės nurodyti argumentai taip pat susiję tik su Komisijos ir Nyderlandų valdžios institucijų susirašinėjimu – tų pačių prašymų dalyku. Taigi, kadangi ginčijamame sprendime Komisijos pateiktas atsakymas dėl paraiškų GESTDEM 2021/4205, GESTDEM 2021/4206 ir GESTDEM 2021/4207 tiesiogiai ar netiesiogiai nesusijęs su ieškovės argumentais, reikia konstatuoti, kad ieškinio dalykas yra tik atsakymas, kurį Komisija pateikė ginčijamame sprendime dėl prašymų GESTDEM 2021/4203 ir GESTDEM 2021/4204.

18

Primintina, kad iš Reglamento Nr. 1049/2001 2 konstatuojamosios dalies matyti, kad dėl skaidrumo Sąjungos institucijoms suteikiamas didesnis teisėtumas, veiksmingumas ir atskaitingumas Sąjungos piliečiams demokratinėje sistemoje. Tam šio reglamento 1 straipsnyje numatyta, kad juo siekiama suteikti visuomenei kuo platesnę teisę susipažinti su Sąjungos institucijų dokumentais (žr. 2020 m. sausio 22 d. Sprendimo MSD Animal Health Innovation ir Intervet international / EMA, C‑178/18 P, EU:C:2020:24 50 ir 51 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

19

Iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio, kuriame nustatyta su tuo susijusių išimčių sistema, matyti, kad teisei susipažinti su dokumentais taikomi tam tikri apribojimai, pagrįsti viešojo ar privataus intereso pagrindais. Kadangi tokiomis išimtimis nukrypstama nuo kuo platesnės galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais principo, jos turi būti aiškinamos ir taikomos siaurai (žr. 2020 m. sausio 22 d. Sprendimo MSD Animal Health Innovation ir Intervet international / EMA, C‑178/18 P, EU:C:2020:24 52 ir 53 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

20

Šiuo klausimu reikia priminti, kad jeigu Sąjungos institucija, įstaiga ar organas, kuriam pateikta paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentu, nusprendžia šią paraišką atmesti, remdamasis viena iš Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje numatytų išimčių, iš esmės jis privalo paaiškinti, kaip susipažinimas su šiuo dokumentu galėtų konkrečiai ir faktiškai pakenkti šios išimties saugomam interesui; tokios grėsmės rizika turi būti pagrįstai numatoma, o ne vien hipotetinė (žr. 2020 m. sausio 22 d. Sprendimo MSD Animal Health Innovation ir Intervet international / EMA, C‑178/18 P, EU:C:2020:24, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

21

Vis dėlto Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad šiai institucijai, įstaigai ar organui leidžiama remtis kai kurių kategorijų dokumentams taikomomis bendrosiomis prezumpcijomis, nes panašūs bendri argumentai gali būti taikomi prašymams atskleisti tokio paties pobūdžio dokumentus (žr. 2020 m. sausio 22 d. Sprendimo MSD Animal Health Innovation ir Intervet international / EMA, C‑178/18 P, EU:C:2020:24, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

22

Tokių bendrųjų prezumpcijų tikslas yra tai, kad atitinkama Sąjungos institucija, įstaiga ar organas galėtų laikyti, jog tam tikrų kategorijų dokumentų atskleidimas iš principo kelia grėsmę jo nurodytos išimties saugomam interesui, remdamiesi tokiais bendro pobūdžio argumentais ir neprivalėdami konkrečiai ir individualiai išnagrinėti kiekvieno iš šių prašomų dokumentų (žr. 2020 m. sausio 22 d. Sprendimo MSD Animal Health Innovation ir Intervet international / EMA, C‑178/18 P, EU:C:2020:24, 56 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

23

Bendrosios prezumpcijos, kurios yra pareigos atitinkamai Sąjungos institucijai konkrečiai ir individualiai išnagrinėti kiekvieną dokumentą, su kuriuo susijęs prašymas leisti susipažinti, ir – bendriau – kuo platesnės galimybės visuomenei susipažinti su Sąjungos institucijų turimais dokumentais principo išimtis, turi būti aiškinamos ir taikomos siaurai (2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo ClientEarth / Komisija, C‑57/16 P, EU:C:2018:660, 80 punktas).

24

Bendroji konfidencialumo prezumpcija nepanaikina suinteresuotųjų asmenų teisės įrodyti, kad prašomam atskleisti konkrečiam dokumentui ši prezumpcija netaikoma arba kad egzistuoja dokumento atskleidimą pateisinantis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalyje numatytas viršesnis viešasis interesas (2012 m. birželio 28 d. Sprendimo Komisija / Éditions Odile Jacob, C‑404/10 P, EU:C:2012:393, 126 punktas).

25

Teisingumo Teismas yra pripažinęs bendrąją konfidencialumo prezumpciją penkių kategorijų dokumentams, t. y. pirma, dokumentams, susijusiems su administracine byla dėl valstybės pagalbos kontrolės procedūros, antra, Sąjungos teismuose vykstant procesui pateiktiems pareiškimams, trečia, dokumentams, kuriais pasikeitė Komisija ir pranešančios šalys arba tretieji asmenys vykstant įmonių koncentracijos kontrolės procedūrai, ketvirta, dokumentams, susijusiems su ikiteismine procedūra dėl įsipareigojimų nevykdymo, įskaitant dokumentus, kuriais pasikeitė Komisija ir atitinkama valstybė narė vykstant „ES Pilot“ procedūrai, ir, penkta, dokumentams, susijusiems su SESV 101 straipsnio taikymo procedūra. Kiekvienu iš šių atvejų buvo atsisakyta leisti susipažinti su visais dokumentais, aiškiai išsiskiriančiais tuo, kad jie visi buvo bylos medžiagos, susijusios su vykstančia administracine procedūra ar teismo procesu, dalis (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo ClientEarth / Komisija, C‑57/16 P, EU:C:2018:660, 81 punktą).

26

Konkrečiai dėl konkurencijos taisyklių taikymo procedūrų Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad bendroji konfidencialumo prezumpcija taikoma prašymui leisti susipažinti su visais bylos, susijusios su SESV 101 straipsnio taikymo procedūra, dokumentais (šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 81 punktą).

27

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas pažymėjo, kad remiantis Reglamentu Nr. 1049/2001 suteikta bendra galimybė susipažinti su bylos dėl SESV 101 straipsnio taikymo dokumentais galėtų kelti pavojų pusiausvyrai, kurią Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė užtikrinti 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų [SESV 101] ir [102] straipsniuose, įgyvendinimo (OL L 1, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 2 t., p. 205) ir 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal [SESV 101] ir [102] straipsnius tvarkos (OL L 123, 2004, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 3 t., p. 81) tarp, viena vertus, atitinkamų įmonių pareigos pateikti Komisijai galbūt jautraus pobūdžio komercinę informaciją, kad ji galėtų įvertinti, ar egzistuoja kartelis ir ar jis suderinamas su minėtu straipsniu, ir, kita vertus, sustiprintos taip Komisijai pateiktos informacijos, susijusios su profesine ir verslo paslaptimi, apsaugos garantijos (šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 90 punktą).

28

Taigi Teisingumo Teismas nusprendė, kad dėl Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukose numatytų išimčių taikymo Komisija, neatlikusi konkretaus ir individualaus kiekvieno su SESV 101 straipsnio taikymo procedūra susijusioje byloje esančio dokumento tyrimo, turi teisę preziumuoti, kad iš principo atskleidus šiuo dokumentus būtų pakenkta komerciniams su tokia procedūra susijusių įmonių interesams, taip pat su ja susijusios tyrimų veiklos tikslų apsaugai (šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 93 punktą).

29

Atsižvelgiant būtent į šiuos principus reikia išnagrinėti ieškovės argumentus.

30

Dėl ginčijamo sprendimo motyvavimo reikia priminti, kad SESV 296 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies c punkte reikalaujama motyvacija turi atitikti konkretaus akto pobūdį ir aiškiai bei nedviprasmiškai atskleisti institucijos, kuri priėmė šį aktą, argumentus, kad suinteresuotieji asmenys galėtų sužinoti priimtą priemonę pagrindžiančius motyvus, o kompetentingas teismas – vykdyti kontrolę (2020 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Bronckers / Komisija, T‑166/19, EU:T:2020:557, 22 punktas).

31

Reikia konstatuoti, kad šiuo atveju ginčijamame sprendime, kaip matyti iš šio sprendimo 7 punkto, Komisija pirmiausia nustatė prašomus dokumentus, paskui paaiškino ieškovei, kad šie dokumentai yra SESV 101 straipsnio taikymo procedūros administracinės bylos dalis. Galiausiai Komisija nurodė, kad išnagrinėjusi paraiškas ji padarė išvadą, jog prašomiems dokumentams taikomos Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje ir trečioje įtraukose numatytos išimtys ir bendroji konfidencialumo prezumpcija, įtvirtinta 2014 m. vasario 27 d. Sprendime Komisija / EnBW (C‑365/12 P, EU:C:2014:112).

32

Darytina išvada, kad ginčijamas sprendimas yra pakankamai motyvuotas, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 30 punkte primintą jurisprudenciją, nes jame nurodomi atitinkami dokumentai ir Komisijos atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnį pagrindas, taikant bendrąją konfidencialumo prezumpciją. Taigi ieškovės argumentus, susijusius su nepakankamu motyvavimu, reikia atmesti, nesant reikalo priimti sprendimo dėl jų priimtinumo, kurį ginčija Komisija.

33

Dėl klausimo, ar dokumentai, dėl kurių pateiktos paraiškos GESTDEM 2021/4203 ir GESTDEM 2021/4204, patenka į Komisijos taikomos bendrosios konfidencialumo prezumpcijos taikymo sritį, reikia pažymėti, kad, kaip matyti iš ieškovės paraiškų ir ginčijamo sprendimo, šie dokumentai yra Komisijos ir Nyderlandų konkurencijos institucijos (arba kitų Nyderlandų institucijų) susirašinėjimas vykstant tyrimui, po kurio buvo priimtas galutinis 2006 m. rugsėjo 13 d. sprendimas bitumo byloje.

34

Konkrečiai kalbant, iš minėtų paraiškų matyti, kad aptariamus dokumentus sudaro Komisijos ir Nyderlandų valdžios institucijų susirašinėjimas dėl pirminio tyrimo, įskaitant patikrinimus ir prašymus pateikti informacijos, taip pat dėl sprendimo priėmimo bitumo byloje. Komisija ginčijamame sprendime nurodė, kad tokie dokumentai susiję su susirašinėjimu, kurį Komisija ir Nyderlandų valdžios institucijos turėjo palaikyti minėtoje byloje.

35

Šiuo klausimu pakanka priminti, kad atlikdama tyrimą, kuriuo siekiama taikyti SESV 101 straipsnį, Komisija, remdamasi Reglamento Nr. 1/2003 11 straipsnio 2 dalimi, valstybių narių konkurencijos institucijoms perduoda svarbiausių dokumentų, kuriuos ji surinko sprendimui priimti, kopijas. Be to, pagal minėto reglamento 12 straipsnio 1 dalį ji gali keistis bet kokia informacija su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis. Galiausiai pagal to paties reglamento 20 straipsnio 3 dalį ji informuoja valstybės narės, kurios teritorijoje bus atliekamas patikrinimas, konkurencijos instituciją.

36

Vadinasi, dokumentai, kaip antai ieškovės prašomi šioje byloje, susiję su Komisijos ir Nyderlandų valdžios institucijų susirašinėjimu vykdant tyrimą bitumo byloje dėl patikrinimų, prašymų pateikti informacijos, atnaujinimų ir sprendimo priėmimo toje byloje, yra dokumentai, kurie akivaizdžiai susiję su SESV 101 straipsnio taikymo procedūra ir, atsižvelgiant į jų pobūdį, yra Komisijos administracinės bylos, susijusios su minėta byla, dalis.

37

Iš tikrųjų iš Reglamento Nr. 1/2003 27 straipsnio 2 dalies matyti, kad, Komisijai atliekant tyrimą dėl SESV 101 straipsnio taikymo, susirašinėjimas tarp Komisijos ir valstybių narių konkurencijos institucijų arba pastarųjų tarpusavio susirašinėjimas, įskaitant pagal minėto reglamento 11 ir 14 straipsnius parengtus dokumentus, yra dalis vidaus dokumentų, esančių Komisijos byloje (šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 86 punktą). Be to, iš Komisijos pranešimo dėl teisės susipažinti su Komisijos dokumentais bylose pagal [SESV 101] ir [102] straipsnius, EEE sutarties 53, 54 ir 57 straipsnius bei Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 taisyklių (OL C 325, 2005, p. 7) 1 ir 15 punktų matyti, kad Komisijos ir kitų valdžios institucijų, kaip antai konkurencijos institucijų ar kitų valstybių narių institucijų, susirašinėjimas vykstant tyrimui yra neprieinami vidaus dokumentai, kurie yra Komisijos bylos dalis.

38

Kaip priminta šio sprendimo 26 punkte, taikydamas Reglamento Nr. 1049/2001 nuostatas Teisingumo Teismas pripažino, kad bendroji konfidencialumo prezumpcija taikoma bylos, susijusios su SESV 101 straipsnio taikymo procedūra, dokumentams, tarp kurių patenka Komisijos ir nacionalinių valdžios institucijų susirašinėjimas (šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 16 ir 81 punktus).

39

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad nagrinėjamu atveju Komisija turėjo teisę taikyti bendrąją konfidencialumo prezumpciją pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą ir trečią įtraukas; ja remiantis bitumo byloje esančių administracinės bylos dokumentų atskleidimas iš principo pakenktų, pirma, inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsaugai ir, antra, komercinių interesų apsaugai.

40

Šios išvados nepaneigia ieškovės nurodyti argumentai.

41

Žinoma, kaip nurodyta šio sprendimo 24 punkte, bendrosios konfidencialumo prezumpcijos taikymas neatima teisės įrodyti ne tik tai, kad prašomam atskleisti konkrečiam dokumentui ši prezumpcija netaikoma, bet ir tai, kad egzistuoja atitinkamo dokumento atskleidimą pateisinantis viršesnis viešasis interesas.

42

Vis dėlto, pirma, siekdama įrodyti, kad prašomiems dokumentams netaikoma bendroji konfidencialumo prezumpcija, ieškovė iš esmės teigia, kad bet koks Komisijos ir Nyderlandų valdžios institucijų susirašinėjimas nėra bitumo bylos medžiagos dalis. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad ieškovė prašė leisti susipažinti ne su bet kokiu Komisijos ir Nyderlandų valdžios institucijų susirašinėjimu, o tik su bitumo byla susijusiais pranešimais.

43

Be to, reikia priminti, kad ieškovė buvo viena iš Komisijos sprendimo bitumo byloje adresatų ir kad pagal Reglamento Nr. 1/2003 32 konstatuojamąją dalį bei 27 straipsnį ir Reglamento Nr. 773/2004 15 straipsnio 2 dalį ji, kaip tos bylos šalis, turėjo specialią ir ribotą teisę susipažinti su dokumentais. Taigi Reglamento Nr. 1/2003 ir Reglamento Nr. 773/2004 esmei prieštarautų tai, kad pareiškėjas naudotų Reglamento Nr. 1049/2001 nuostatas, siekdamas apeiti minėtuose reglamentuose nustatytas konfidencialumo taisykles ir gauti dokumentus, kurie laikomi konfidencialiais vykstant SESV 101 straipsnio taikymo procedūrai (šiuo klausimu žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimo Komisija / EnBW, C‑365/12 P, EU:C:2014:112, 88 punktą).

44

Antra, pakanka pažymėti, kad ieškovė nepateikė jokių argumentų, patvirtinančių viršesnio viešojo intereso buvimą. Iš tiesų ji tik nurodė, kad jos paraiškos leisti susipažinti su dokumentais pagrįstos jai pateiktais tiesioginiais ir netiesioginiais klientų skundais, tačiau neįrodė, kad šie skundai egzistuoja. Žinoma, teisė į gynybą savaime yra bendrasis interesas. Vis dėlto tai, jog šiuo atveju ši teisė išreiškia ieškovės subjektyvų interesą gintis bylose dėl žalos atlyginimo, reiškia, kad jos nurodomas interesas yra ne bendrasis, bet privatus (2006 m. liepos 6 d. Sprendimo Franchet ir Byk / Komisija, T‑391/03 ir T‑70/04, EU:T:2006:190, 138 punktas).

45

Dėl klausimo, ar Komisija nesilaikė pareigų, kylančių iš 2020 m. gegužės 28 d. Sprendimo Campbell / Komisija (T‑701/18, EU:T:2020:224), reikia priminti, kad iš to sprendimo matyti, jog tuomet, kai institucija mano, jog taikoma bendroji konfidencialumo prezumpcija, į prašymą suteikti prieigą ji gali atsakyti bendrai, t. y. ši prezumpcija ją atleidžia nuo pareigos paaiškinti, kaip galimybė susipažinti su dokumentu, dėl kurio pateiktas toks prašymas, konkrečiai kenkia saugomam interesui. Vis dėlto konfidencialumo prezumpcijos taikymas negali būti aiškinamas kaip leidžiantis institucijai bendrais bruožais atsakyti, kad visi dokumentai, dėl kurių pateikta paraiška suteikti prieigą, priklauso bylai, kuriai taikoma bendroji konfidencialumo prezumpcija, ir tokių dokumentų neidentifikuoti arba nesudaryti jų sąrašo. Galiausiai laikytina, kad tik identifikavusi dokumentus, dėl kurių pateikta paraiška suteikti prieigą, institucija gali juos suklasifikuoti į kategorijas pagal jų bendras ypatybes, pobūdį arba priklausymą tai pačiai bylai, ir tada taikyti bendrąją konfidencialumo prezumpciją. Nesant tokio identifikavimo, konfidencialumo prezumpcija būtų nenuginčijama (šiuo klausimu žr. 2020 m. gegužės 28 d. Sprendimo Campbell / Komisija, T‑701/18, EU:T:2020:224, 40, 41, 45 ir 46 punktus).

46

Šiuo klausimu reikia priminti, kad byloje, kurioje priimtas 2020 m. gegužės 28 d. Sprendimas Campbell / Komisija (T‑701/18, EU:T:2020:224), ieškovė prašė leisti susipažinti su „visais dokumentais, susijusiais su Airijos įsipareigojimais pagal pamatinius sprendimus“ (šiuo klausimu žr. 2020 m. gegužės 28 d. Sprendimo Campbell / Komisija, T‑701/18, EU:T:2020:224, 59 punktą). Jos paraiška leisti susipažinti su dokumentais buvo suformuluota bendrai ir abstrakčiai, nurodant visus Komisijos turimus dokumentus. Taigi Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisija klaidingai manė, jog ši paraiška pateikta tik dėl dokumentų, susijusių su procedūra, kuria siekiama konstatuoti, kad Airija neperkėlė nagrinėjamų pamatinių sprendimų į nacionalinę teisę.

47

Be to, atsakydama į kartotinę paraišką byloje, kurioje priimtas 2020 m. gegužės 28 d. Sprendimas Campbell / Komisija (T‑701/18, EU:T:2020:224), Komisija tik tvirtino, kad dokumentuose, kurie buvo identifikuoti kaip atitinkantys ieškovės prašymą, „užfiksuotas jos tarnybų <…> ir Airijos susirašinėjimas apie tris „ES Pilot“ procedūras“. Bendrojo Teismo teigimu, ši formuluotė visų pirma neleido ieškovei įvertinti nei to, ar nėra kitų dokumentų, kurie galėtų būti nurodyti jos prašyme, nei to, ar visi šiame prašyme nurodyti dokumentai buvo susiję su nagrinėjamomis „ES Pilot“ procedūromis, kaip matyti iš 2020 m. gegužės 28 d. Sprendimo Campbell / Komisija (T‑701/18, EU:T:2020:224) 56 punkto. Be to, Komisijos vartotoje formuluotėje buvo nurodyta, kad, kiek tai susiję su ieškovės kartotinės paraiškos nagrinėjimu, jame tik konstatuota, kad buvo pradėtos „ES Pilot“ procedūros, susijusios su nagrinėjamų pamatinių sprendimų perkėlimu į Airijos teisę, ir kad tuo remiantis padaryta išvada, jog taikoma konfidencialumo prezumpcija. Bendrasis Teismas nusprendė, kad tokio atsakymo nepakanka, kad būtų įrodyta, jog Komisija iš pradžių konkrečiai išnagrinėjo ieškovės prašymą arba ji iš tikrųjų identifikavo dokumentus, kuriuos apima paraiška leisti susipažinti, kaip matyti iš minėto sprendimo 57 punkto.

48

Šiomis aplinkybėmis Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad Komisijos vartotos formuluotės nepakanka, kad ieškovė galėtų identifikuoti dokumentus, kuriuos apima jos paraiška suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, todėl ji negalėjo nuginčyti Komisijos nurodytos konfidencialumo prezumpcijos (šiuo klausimu žr. 2020 m. gegužės 28 d. Sprendimo Campbell / Komisija, T‑701/18, EU:T:2020:224, 58 ir 65 punktus).

49

Vis dėlto šiuo atveju paraiškose GESTDEM 2021/4203 ir GESTDEM 2021/4204 nurodyti dokumentai, kuriuos ieškovė apibrėžė taip, kaip nurodyta šio sprendimo 4 punkto pirmoje ir antroje įtraukose. Iš minėtų paraiškų matyti, kad ieškovė prašė leisti susipažinti su tikslia dokumentų rūšimi (t. y. Komisijos ir Nyderlandų valdžios institucijų susirašinėjimu), kiek tai susiję su konkrečiai nurodyta SESV 101 straipsnio taikymo procedūra (t. y. bitumo byla), skirtingai nei byloje, kurioje priimtas 2020 m. gegužės 28 d. Sprendimas Campbell / Komisija (T‑701/18, EU:T:2020:224); toje byloje paraiška leisti susipažinti su dokumentais buvo susijusi ne su tikslia dokumentų rūšimi ar konkrečia procedūra, o su visais dokumentais, susijusiais su tuo, ar valstybė narė laikosi tam tikrų Tarybos pamatinių sprendimų.

50

Be to, ginčijamame sprendime Komisija kartu identifikavo dokumentus, nurodytus prašymuose GESTDEM 2021/4203 ir GESTDEM 2021/4204, ir savo vertinime patikslino, kad tai yra susirašinėjimas su Nyderlandų valstybe bitumo byloje, įskaitant dokumentus, kuriais ji privalėjo keistis su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis pagal Reglamentą Nr. 1/2003, ir tiesioginį susirašinėjimą su Nyderlandų konkurencijos institucija; ir kad šie dokumentai buvo įtraukti į bitumo bylos medžiagą ir jiems taikoma bendroji konfidencialumo prezumpcija, įtvirtinta 2014 m. vasario 27 d. Sprendime Komisija / EnBW (C‑365/12 P, EU:C:2014:112). Komisija taip pat nurodė šios bendrosios konfidencialumo prezumpcijos ribas ir kad ji taikoma nagrinėjamu atveju.

51

Be to, ieškovė neginčija, kad konkrečiai nagrinėdama ieškovės paraiškas leisti susipažinti su dokumentais Komisija teisingai identifikavo paraiškose GESTDEM 2021/4203 ir GESTDEM 2021/4204 nurodytus dokumentus; ji tik tvirtina, kad Komisija turėjo pateikti šių dokumentų inventorių ar sąrašą.

52

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, iš 2020 m. gegužės 28 d. Sprendimo Campbell / Komisija (T‑701/18, EU:T:2020:224) nematyti, kad Sąjungos institucija, įstaiga ar organas, atsakantis į prašymą leisti susipažinti su dokumentais, kai taiko bendrąją konfidencialumo prezumpciją, bet kuriuo atveju privalo pateikti pareiškėjui dokumentų, kuriems taikoma minėta prezumpcija, sąrašą. Atvirkščiai, kaip matyti iš šio sprendimo 45 punkto, tokio sąrašo pateikimas yra tik viena iš galimų priemonių prašomiems dokumentams identifikuoti, kad pareiškėjas turėtų galimybę nuginčyti šios prezumpcijos taikymą.

53

Taigi 2020 m. gegužės 28 d. Sprendime Campbell / Komisija (T‑701/18, EU:T:2020:224) patikslinta, kad pateikti dokumentų, kuriems taikoma bendroji konfidencialumo prezumpcija, sąrašo nebūtina, kai atitinkami dokumentai ar bent jau jų rūšis yra aiški iš paraiškos leisti susipažinti su dokumentais ir kai pareiškėjas iš esmės gali įrodyti, kad dokumentui netaikoma bendroji konfidencialumo prezumpcija (šiuo klausimu žr. 2020 m. gegužės 28 d. Sprendimo Campbell / Komisija, T‑701/18, EU:T:2020:224, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

54

Taip yra nagrinėjamu atveju, nes paraiškose GESTDEM 2021/4203 ir GESTDEM 2021/4204 bei ginčijamame sprendime dokumentai identifikuojami tiek pagal jų pobūdį, tiek pagal priklausymą SESV 101 straipsnio taikymo procedūros bylos medžiagai.

55

Be to, vykstant procesui Bendrajame Teisme ieškovė nenurodė, kaip nagrinėjamų dokumentų sąrašo nepateikimas sutrukdė jai nuginčyti bendrąją konfidencialumo prezumpciją, kurią taikė Komisija, nors ji buvo Komisijos nagrinėtos bitumo bylos šalis. Iš tiesų ji buvo galutinio sprendimo, kurį Komisija priėmė bitumo byloje, adresatė, taigi dalyvavo administracinėje procedūroje, kuriai vykstant buvo priimtas tas sprendimas. Be to, reikia priminti, kad Teisingumo Teismas jau yra pažymėjęs, jog tai, kad buvo sunku pateikti įrodymus, kurių reikia prezumpcijai nuginčyti, savaime nereiškia, kad ši prezumpcija nenuginčijama (žr. 2019 m. kovo 13 d. Sprendimo AlzChem / Komisija, C‑666/17 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2019:196, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Taigi reikia konstatuoti, kad ieškovė iš esmės galėjo nuginčyti bendrąją konfidencialumo prezumpciją, Komisijai nepateikus išsamaus nagrinėjamų dokumentų sąrašo.

56

Vis dėlto iš ieškinyje pateiktų argumentų, susijusių su pirmuoju pagrindu, matyti, kad ieškovė neprašė pateikti dokumentų sąrašo, kaip tai suprantama pagal 2020 m. gegužės 28 d. Sprendimą Campbell / Komisija (T‑701/18, EU:T:2020:224), kad galėtų užginčyti Komisijos taikytą bendrąją konfidencialumo prezumpciją. Iš tiesų ieškovė nurodo, kad šis sąrašas buvo skirtas jai sužinoti, „ar valstybė palaikė ryšius su Komisija, o prireikus – kada ir kokiais intervalais“, kad būtų galima „tiksliai ir išsamiai nustatyti visas faktines aplinkybes, kuriomis pateikti [jos klientų] skundai [dėl pažeidimo tariamai padarytos žalos]“, o tai neatitinka logikos, kuria grindžiama pareiga identifikuoti atitinkamus dokumentus – ją Bendrasis Teismas išdėstė 2020 m. gegužės 28 d. Sprendime Campbell / Komisija (T‑701/18, EU:T:2020:224).

57

Taigi nagrinėjamu atveju pakako, kad dokumentai, kuriuos buvo prašoma atskleisti, yra tos pačios rūšies ir yra administracinės bylos, susijusios su SESV 101 straipsnio taikymo procedūra, dalis, kad būtų pateisintas bendrosios su tokia procedūra susijusių dokumentų konfidencialumo prezumpcijos taikymas, taigi Komisija neprivalo pateikti ieškovei minėtų dokumentų sąrašo.

58

Be to, pirma, ieškovės argumentai, kiek jie turi būti suprantami taip, kad jais tvirtinama, jog paraiškose GESTDEM 2021/4203 ir GESTDEM 2021/4204 ji prašė leisti susipažinti su Komisijos ir Nyderlandų valdžios institucijų susirašinėjimo sąrašu, yra grindžiami klaidingomis prielaidomis ir turi būti atmesti.

59

Iš tiesų iš paraiškų GESTDEM 2021/4203 ir GESTDEM 2021/4204 formuluotės nematyti (žr. šio sprendimo 4 punktą), kad ieškovė prašė pateikti bitumo bylos medžiagoje esančių dokumentų sąrašą, konkrečiai kalbant, Komisijos ir Nyderlandų valdžios institucijų susirašinėjimą.

60

Be to, reikia priminti, kad iš ieškovės kartotinės paraiškos matyti, jog ginčydama tai, kad nebuvo pateiktas prašomų dokumentų sąrašas, ji rėmėsi tuo, kad Komisija tariamai nesilaikė pareigos pateikti dokumentų, kuriems taikoma bendroji konfidencialumo prezumpcija, sąrašo (jos teigimu, tokia pareiga išplaukia iš 2020 m. gegužės 28 d. Sprendimo Campbell / Komisija (T‑701/18, EU:T:2020:224)), o ne dokumentu, kurį apėmė jos paraiškos GESTDEM 2021/4203 ir GESTDEM 2021/4204.

61

Antra, kadangi Komisija neprivalėjo pateikti GESTDEM 2021/4203 ir GESTDEM 2021/4204 paraiškose nurodytų dokumentų sąrašo, ieškovės argumentą, susijusį su nepakankamu atsisakymo pateikti tokį sąrašą motyvavimu, kurį Komisija Bendrojo Teismo prašo pripažinti nepriimtinu, taip pat reikia atmesti, nesant reikalo priimti sprendimo dėl jo priimtinumo.

62

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia atmesti visą pirmąjį ir antrąjį ieškinio pagrindus, taigi ir visą ieškinį.

63

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

64

Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal Komisijos pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (antroji išplėstinė kolegija)

nusprendžia: