|
Europos Sąjungos |
LT C serija |
|
C/2025/3753 |
2025 9 17 |
P9_TA(2024)0327
Ankstyvosios intervencijos priemonės, pertvarkymo sąlygos ir pertvarkymo veiksmų finansavimas (BRRD3)
2024 m. balandžio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl ankstyvosios intervencijos priemonių, pertvarkymo sąlygų ir pertvarkymo veiksmų finansavimo iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES (COM(2023)0227 – C9-0135/2023 – 2023/0112(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
(C/2025/3753)
Europos Parlamentas,
|
— |
atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2023)0227), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C9-0135/2023), |
|
— |
atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko 2023 m. liepos 5 d. nuomonę (1), |
|
— |
atsižvelgdamas į 2023 m. liepos 13 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2), |
|
— |
atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 59 straipsnį, |
|
— |
atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A9-0153/2024), |
|
1. |
priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją; |
|
2. |
ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji savo pasiūlymą pakeičia nauju tekstu, jį keičia iš esmės arba ketina jį keisti iš esmės; |
|
3. |
paveda Pirmininkei perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams. |
P9_TC1-COD(2023)0112
Europos Parlamento pozicija, priimta 2024 m. balandžio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2024/..., kuria dėl ankstyvosios intervencijos priemonių, pertvarkymo sąlygų ir pertvarkymo veiksmų finansavimo iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES (*1)
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),
laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,
kadangi:
|
(1) |
po 2008–2009 m. pasaulinės finansų krizės ir po to, kai tarptautiniu mastu buvo patvirtinti Finansinio stabilumo tarybos parengti pagrindiniai veiksmingų finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementai (3), nustatyta Sąjungos kredito įstaigų ir investicinių įmonių (toliau – įstaigos) pertvarkymo sistema. Sąjungos pertvarkymo sistemą sudaro Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES (4) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014 (5). Abu teisės aktai taikomi Sąjungoje įsteigtoms įstaigoms ir visiems kitiems subjektams, kuriems taikoma ta direktyva arba tas reglamentas (toliau – subjektai). Sąjungos pertvarkymo sistemos tikslas – tvarkingai spręsti įstaigų ir subjektų žlugimo problemas išsaugant įstaigų ir subjektų ypatingos svarbos funkcijas ir užkertant kelią grėsmėms finansiniam stabilumui, kartu apsaugant indėlininkus ir viešąsias lėšas. Be to, Sąjungos pertvarkymo sistema siekiama skatinti bankininkystės vidaus rinkos plėtrą sukuriant suderintą tvarką, pagal kurią būtų koordinuotai sprendžiamos tarpvalstybinės krizės, ir užkertant kelią konkurencijos iškraipymo problemoms bei nevienodo požiūrio taikymo rizikai; |
|
(2) |
praėjus keleriems metams nuo to, kai buvo pradėta įgyvendinti šiuo metu taikoma Sąjungos pertvarkymo sistema, kai kurie iš jos tikslų nėra pasiekti taip, kaip numatyta. Visų pirma, nors įstaigos ir subjektai padarė didelę pažangą, kad galėtų būti sėkmingai pertvarkyti, ir tuo tikslu skyrė daug išteklių, ypač formuodami nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumus ir užpildydami pertvarkymo finansavimo struktūras, Sąjungos pertvarkymo sistema naudojamasi retai. Vietoj to tam tikrų mažesniųjų ir vidutinių įstaigų ir subjektų žlugimas daugiausia sprendžiamas nesuderintomis nacionalinėmis priemonėmis. Deja, vietoj sektoriaus finansuojamų apsaugos priemonių, įskaitant pertvarkymo finansavimo struktūras, tebėra naudojami mokesčių mokėtojų pinigai. Atrodo, kad tokia padėtis susidarė dėl netinkamų paskatų. Tos netinkamos paskatos atsiranda dėl Sąjungos pertvarkymo sistemos ir nacionalinių taisyklių sąveikos, kurioje suteikiama didele veiksmų laisve vertinant viešąjį interesą ne visada naudojamasi tokiu būdu, kuris atspindėtų numatytą Sąjungos pertvarkymo sistemos taikymą. Sąjungos pertvarkymo sistema taip pat mažai naudojamasi dėl rizikos, kad indėliais finansuojamų įstaigų indėlininkai patirtų nuostolių, siekiant užtikrinti, kad pertvarkymo atveju šios įstaigos galėtų gauti išorės finansavimą, visų pirma tais atvejais, kai neturi kitų įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė. Galiausiai tai, kad ne pertvarkymo atveju taikomos ne tokios griežtos taisyklės dėl prieigos prie finansavimo negu pertvarkymo atveju, skatina taikyti ne Sąjungos pertvarkymo sistemą, bet kitus sprendimus, kuriuos taikant dažnai naudojami mokesčių mokėtojų pinigai, o ne įstaigos ir subjekto nuosavi ištekliai ar sektoriaus finansuojamos apsaugos priemonės. Dėl tokios padėties kyla susiskaidymo rizika ir rizika, kad įstaigų ir subjektų, visų pirma mažesniųjų ir vidutinių įstaigų ir subjektų, žlugimo valdymo rezultatai bus neoptimalūs, taip pat susidaro finansinių išteklių nenaudojimo alternatyviosios sąnaudos. Todėl būtina užtikrinti veiksmingesnį ir nuoseklesnį Sąjungos pertvarkymo sistemos taikymą ir užtikrinti, kad ji galėtų būti taikoma tada , kai tai atitinka viešąjį interesą, įskaitant taikymą tam tikroms mažesniosioms ir vidutinėms įstaigoms▌; |
|
(2a) |
direktyvos 2014/59/ES peržiūros tikslas – geriau apsaugoti mokesčių mokėtojų pinigus ir sukurti naujus sisteminius mechanizmus, skirtus įstaigoms ir subjektams, kuriems netaikoma dabartinė pertvarkymo sistema. Ta sistema siekiama sumažinti ekonominę naštą visuomenei, sumažinant bendras su bankų žlugimu susijusias išlaidas. Atnaujinus sistemą turėtų būti gerokai sumažintas mokesčių mokėtojų pinigų naudojimas, kad būtų užtikrintas dažnesnis ir veiksmingesnis pertvarkymo finansavimo struktūros naudojimas; |
|
(3) |
pertvarkymo planavimo darbo, reikalingo patronuojamųjų įmonių, kurios nėra laikomos pertvarkytinais subjektais, atveju, intensyvumas ir išsamumo lygis priklauso nuo atitinkamų įstaigų ir subjektų dydžio ir rizikos pobūdžio, ypatingos svarbos funkcijų buvimo ir grupės pertvarkymo strategijos. Todėl pertvarkymo institucijos turėtų turėti galimybę atsižvelgti į tuos veiksnius nustatydamos priemones, kurių reikia imtis tokių patronuojamųjų įmonių atžvilgiu, ir, kai tinkama, taikyti supaprastintą metodą; |
|
(3a) |
vienas iš pagrindinių šios iš dalies keičiančios direktyvos tikslų – vadovautis atnaujintu požiūriu, kad valdžios institucijos galėtų veiksmingai spręsti galimo kai kurių bankų ar bankų grupės žlugimo problemas. Tokiu požiūriu turėtų būti skatinamas skaidrumas ir nuspėjamumas, o neigiamos ekonominės pasekmės kuo labiau mažinamos. Toks požiūris yra suderintas su Direktyvos 2014/59/ES pagrindiniu gelbėjimo privačiomis lėšomis principu, sykiu išlaikant praktines galimybes spręsti vidutinio dydžio bankų žlugimo problemą; |
|
(4) |
įstaiga arba subjektas, kurie likviduojami pagal nacionalinę teisę, nustačius, kad ta įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti, ir pertvarkymo institucijai padarius išvadą, kad jų pertvarkymas neatitinka viešojo intereso, galiausiai turi pasitraukti iš rinkos. Tai reiškia, kad veiksmų, kurių reikia imtis žlugimo atveju, planas nereikalingas, neatsižvelgiant į tai, ar kompetentinga institucija jau panaikino atitinkamos įstaigos ar subjekto veiklos leidimą. Tas pats taikoma ir pertvarkomai įstaigai, kuri lieka po to, kai taikant perdavimo strategiją perduodamas turtas, teisės ir įsipareigojimai. Todėl tikslinga nurodyti, kad tokiais atvejais pertvarkymo planų tvirtinti nereikia; |
|
(5) |
pertvarkymo institucijos šiuo metu gali uždrausti tam tikrus paskirstymo atvejus, kai įstaiga arba subjektas neįvykdo jungtinio rezervo reikalavimo, kai jis vertinamas kartu su minimaliu nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimu (MREL). Tačiau tam tikrais atvejais gali būti reikalaujama, kad įstaiga arba subjektas laikytųsi MREL kitu pagrindu nei pagrindas, kuriuo remiantis ta įstaiga ar subjektas privalo laikytis jungtinio rezervo reikalavimo. Esant tokiai padėčiai kyla neaiškumų dėl sąlygų, kuriomis pertvarkymo institucijos gali naudotis įgaliojimais uždrausti paskirstymo atvejus ir apskaičiuoti didžiausią galimą paskirstyti sumą, susijusią su MREL. Todėl turėtų būti nustatyta, kad tais atvejais pertvarkymo institucijos turėtų pasinaudoti įgaliojimais uždrausti tam tikrus paskirstymo atvejus, remdamosi jungtinio rezervo reikalavimo nustatymu pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/1118 (6). Siekiant užtikrinti skaidrumą ir teisinį tikrumą, pertvarkymo institucijos turėtų pranešti apie nustatytą jungtinio rezervo reikalavimą įstaigai arba subjektui, o šie tada turėtų viešai atskleisti tą nustatytą jungtinio rezervo reikalavimą; |
|
(6) |
ankstyvosios intervencijos priemonės sukurtos tam, kad kompetentingos institucijos galėtų pagerinti pablogėjusią įstaigos ar subjekto finansinę ir ekonominę būklę ir kiek įmanoma sumažinti galimo pertvarkymo riziką ir poveikį. Tačiau dėl to, kad trūksta tikrumo dėl tų ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo priežasčių ir dėl to, kad jos iš dalies sutampa su priežiūros priemonėmis, ankstyvosios intervencijos priemonės taikomos retai. Todėl tų ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo sąlygos turėtų būti supaprastintos ir patikslintos. Siekiant išsklaidyti netikrumą dėl valdymo organo nušalinimo ir laikinųjų administratorių paskyrimo sąlygų ir laiko, tos priemonės turėtų būti aiškiai nurodytos kaip ankstyvosios intervencijos priemonės, o jų taikymui turėtų būti taikomi tie patys priežastiniai veiksniai. Taip pat turėtų būti reikalaujama, kad kompetentingos institucijos, laikydamosi proporcingumo principo, pasirinktų tinkamas priemones konkrečiai padėčiai ištaisyti. Kad kompetentingos institucijos galėtų atsižvelgti į reputacijos riziką arba riziką, susijusią su pinigų plovimu arba informacinėmis ir ryšių technologijomis, kompetentingos institucijos turėtų įvertinti ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo sąlygas remdamosi ne tik kiekybiniais rodikliais, pavyzdžiui, kapitalo ar likvidumo reikalavimais, sverto lygiu, neveiksniomis paskolomis ar pozicijų koncentracija, bet ir kokybiniais priežastiniais veiksniais; |
|
(7) |
siekiant padidinti teisinį tikrumą, Direktyvoje 2014/59/ES nustatytos ankstyvosios intervencijos priemonės, kurios sutampa su jau esamais įgaliojimais pagal prudencinę sistemą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/36/ES (7) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/2034 (8), turėtų būti panaikintos. Be to, būtina užtikrinti, kad pertvarkymo institucijos galėtų pasirengti galimam įstaigos ar subjekto pertvarkymui. Todėl kompetentinga institucija turėtų pakankamai anksti informuoti pertvarkymo institucijas apie įstaigos ar subjekto finansinės būklės pablogėjimą, o pertvarkymo institucijos turėtų turėti būtinus įgaliojimus parengiamosioms priemonėms įgyvendinti. Svarbu, jog tam, kad pertvarkymo institucijos galėtų kuo greičiau reaguoti į įstaigos ar subjekto būklės pablogėjimą, ankstesnis ankstyvosios intervencijos priemonių taikymas neturėtų būti sąlyga, kad pertvarkymo institucija galėtų nustatyti įstaigos ar subjekto pardavimo tvarką arba prašyti informacijos, kad galėtų atnaujinti pertvarkymo planą ir parengti vertinimą. Siekiant užtikrinti nuoseklią, koordinuotą, veiksmingą ir savalaikę reakciją į įstaigos ar subjekto finansinės būklės pablogėjimą ir tinkamai pasirengti galimam pertvarkymui, būtina stiprinti kompetentingų institucijų ir pertvarkymo institucijų sąveiką ir jų veiksmų koordinavimą. Kai tik įstaiga arba subjektas įvykdo ankstyvosios intervencijos priemonių taikymo sąlygas, kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos turėtų aktyviau keistis informacija, įskaitant preliminarią informaciją, ir drauge stebėti įstaigos arba subjekto finansinę būklę; |
|
(8) |
būtina užtikrinti, kad kompetentinga institucija ir pertvarkymo institucija laiku imtųsi veiksmų ir kuo anksčiau pradėtų juos koordinuoti, t. y. kai įstaigai ar subjektui vis dar galima taikyti veiklos tęstinumo prielaidą, tačiau esama didelės rizikos, kad įstaiga arba subjektas galėtų žlugti. Todėl kompetentinga institucija turėtų kuo anksčiau pranešti pertvarkymo institucijai apie tokią riziką. Tame pranešime turėtų būti nurodytos kompetentingos institucijos vertinimo priežastys ir pateikiama alternatyvių privačiojo sektoriaus priemonių, priežiūros veiksmų arba ankstyvosios intervencijos priemonių, kuriomis per pagrįstą laikotarpį galima užkirsti kelią įstaigos ar subjekto žlugimui, apžvalga. Toks išankstinis pranešimas neturėtų daryti poveikio procedūroms, pagal kurias nustatoma, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos. Kompetentingos institucijos išankstinis pranešimas pertvarkymo institucijai apie didelę riziką, kad įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti, neturėtų būti sąlyga tam, kad vėliau galėtų būti nustatyta, jog įstaiga arba subjektas iš tikrųjų žlunga arba galėtų žlugti. Be to, jei vėlesniame etape nustatoma, kad įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti ir nėra alternatyvių sprendimų, kuriais per pagrįstą laikotarpį būtų galima užkirsti kelią tokiam žlugimui, pertvarkymo institucija turi priimti sprendimą, ar imtis pertvarkymo veiksmų. Tokiu atveju laiku priimtas sprendimas įstaigai ar subjektui taikyti pertvarkymo veiksmus gali būti labai svarbus sėkmingam pertvarkymo strategijos įgyvendinimui, visų pirma dėl to, kad ankstesnė intervencija į įstaigą ar subjektą gali padėti užtikrinti pakankamą nuostolių padengimo pajėgumo ir likvidumo lygį, kad būtų galima įgyvendinti tą strategiją. Todėl tikslinga sudaryti sąlygas pertvarkymo institucijai, glaudžiai bendradarbiaujant su kompetentinga institucija, įvertinti, koks laikotarpis yra pagrįstas alternatyvioms priemonėms įgyvendinti, kad būtų išvengta įstaigos ar subjekto žlugimo. Atliekant tą vertinimą taip pat reikėtų atsižvelgti į poreikį išsaugoti pertvarkymo institucijos ir atitinkamo subjekto gebėjimą veiksmingai įgyvendinti pertvarkymo strategiją, kai to galiausiai prireikia, tačiau tai neturėtų trukdyti imtis alternatyvių priemonių. Visų pirma, numatomas alternatyvių priemonių įgyvendinimo laikotarpis turėtų būti toks, kad jis nekeltų pavojaus galimo pertvarkymo strategijos įgyvendinimo veiksmingumui. Siekiant užtikrinti, kad rezultatų būtų pasiekta laiku ir kad pertvarkymo institucija galėtų tinkamai pasirengti galimam įstaigos ar subjekto pertvarkymui, pertvarkymo institucija ir kompetentinga institucija turėtų reguliariai rengti posėdžius, o pertvarkymo institucija turėtų nuspręsti dėl tokių posėdžių dažnumo atsižvelgdama į konkretaus atvejo aplinkybes; |
|
(9) |
pertvarkymo sistema turėtų būti taikoma potencialiai bet kuriai įstaigai ar subjektui, neatsižvelgiant į jų dydį ir verslo modelį, jei pagal nacionalinę teisę turimos priemonės yra netinkamos jų žlugimui valdyti. Siekiant užtikrinti tokį rezultatą, reikėtų nustatyti kriterijus, pagal kuriuos žlungančiai įstaigai arba subjektui būtų taikomas viešojo intereso vertinimas. Šiuo atveju būtina paaiškinti, kad konkrečiomis aplinkybėmis tam tikros įstaigos ar subjekto funkcijos gali būti laikomos ypatingos svarbos funkcijomis, net jei jų nutraukimas darytų poveikį finansiniam stabilumui arba ypatingos svarbos paslaugoms ▌regioniniu lygmeniu , visų pirma tais atvejais, kai ypatingos svarbos funkcijų pakeičiamumą lemia atitinkama geografinė rinka ; |
|
(9a) |
siekiant užtikrinti galimybę visoje Sąjungoje nuosekliai vertinti poveikį regioniniu lygmeniu remiantis turimais duomenimis, regioninis lygmuo turėtų būti suprantamas vadovaujantis Teritorinių statistinių vienetų nomenklatūros 1 arba 2 lygio teritorinių vienetų apibrėžtimis (NUTS 1 arba 2 lygis), kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1059/2003 (9); |
|
(10) |
vertinant, ar įstaigos arba subjekto pertvarkymas atitinka viešąjį interesą, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad indėlininkai yra geriau apsaugoti, kai indėlių garantijų sistemos (IGS) lėšos naudojamos veiksmingiau ir kuo labiau sumažinama galimybė tų lėšų netekti. Todėl, atliekant viešojo intereso vertinimą, turėtų būti laikoma, kad pertvarkymo tikslas, t. y. apsaugoti indėlininkus, yra geriau pasiekiamas pertvarkymo atveju, jei pasirinkus nemokumą IGS patirtų didesnių išlaidų; |
|
(10a) |
kai šios sistemos tikslai veiksmingai ir tokiu pat lygmeniu pasiekiami taikant nacionalines nemokumo ir pertvarkymo sistemas, pirmenybė turėtų būti teikiama galimybei, kuria kuo labiau sumažinama mokesčių mokėtojams ir ekonomikai kylanti rizika. Tokiu požiūriu užtikrinamas apdairus ir atsakingas veiksmų kursas, suderintas su svarbiausiu tikslu – apsaugoti mokesčių mokėtojų interesus ir platesnį ekonominį stabilumą; |
|
(11) |
vertinant, ar įstaigos arba subjekto pertvarkymas atitinka viešąjį interesą, taip pat turėtų būti kuo labiau atsižvelgiama į skirtumą tarp finansavimo, teikiamo taikant sektoriaus finansuojamas apsaugos priemones (pertvarkymo finansavimo struktūras arba IGS), ir finansavimo, kurį valstybės narės teikia iš mokesčių mokėtojų pinigų. Valstybių narių teikiamam finansavimui būdinga didesnė neatsakingo elgesio rizika ir jo atveju rinkos drausmės paskatos yra mažesnės. Todėl, vertindamos tikslą kuo labiau sumažinti priklausomybę nuo nepaprastosios viešosios finansinės paramos, pertvarkymo institucijos turėtų pirmenybę teikti finansavimui naudojant pertvarkymo finansavimo struktūras arba IGS, o finansavimas , kurį sudaro tokio paties dydžio ištekliai iš valstybių narių biudžetų, turėtų būti naudojamas tik išimtiniais atvejais ; |
|
(11a) |
nepaprastoji finansinė parama mokesčių mokėtojų lėšomis finansų įstaigoms turėtų būti teikiama (jei ji apskritai teikiama) tik siekiant pašalinti didelį išimtinio ir sisteminio pobūdžio ekonomikos sutrikimą, nes tokia parama yra didelė našta viešiesiems finansams ir ją teikiant sutrikdomos vienodos sąlygos vidaus rinkoje; |
|
(12) |
siekiant užtikrinti, kad pertvarkymo tikslai būtų pasiekti kuo veiksmingiau, viešojo intereso vertinimo rezultatai turėtų būti neigiami tik tuo atveju, jei žlungančios įstaigos arba subjekto likvidavimu iškeliant įprastinę bankroto bylą pertvarkymo tikslai būtų pasiekti veiksmingiau, o ne tokiu pačiu mastu kaip vykdant pertvarkymą; |
|
(12a) |
renkantis tarp pertvarkymo ir likvidavimo pirmenybė turėtų būti teikiama alternatyvai, kurią pasirinkus būtų patiriamos mažesnės bendros išlaidos. Atliekant tą vertinimą reikėtų atsižvelgti į įvairias išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su išmokomis iš indėlių garantijų sistemos, pavyzdžiui, turto susigrąžinimo trukmę ir proceso metu prarandamas pajamas. Tais atvejais, kai tiek pertvarkymo, tiek likvidavimo išlaidos yra panašios, pirmenybė turėtų būti teikiama alternatyvai, kurią pritaikius ekonomikai kyla mažesnė papildoma rizika, apimanti viešuosius finansus ir poveikį ekonomikos stabilumui; |
|
(13) |
kai žlunganti įstaiga arba subjektas nėra pertvarkomi, jie turėtų būti likviduojami pagal nacionalinėje teisėje numatytas procedūras. Tokios procedūros skirtingose valstybėse narėse gali labai skirtis. Nors tikslinga suteikti pakankamai lankstumo naudoti esamas nacionalines procedūras, reikėtų paaiškinti tam tikrus aspektus, siekiant užtikrinti, kad atitinkamos įstaigos ar subjektai pasitrauktų iš rinkos; |
|
(14) |
turėtų būti užtikrinta, kad atitinkama nacionalinė administracinė ar teisminė institucija greitai pradėtų procedūrą pagal nacionalinę teisę, kai laikoma, kad įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti ir nėra pertvarkomi. Kai savanoriškas įstaigos arba subjekto likvidavimas akcininkų sprendimu galimas pagal nacionalinę teisę, tokia galimybė turėtų būti palikta. Tačiau reikėtų užtikrinti, kad, akcininkams nesiėmus skubių veiksmų, veiksmų imtųsi atitinkama nacionalinė administracinė arba teisminė institucija; |
|
(15) |
taip pat turėtų būti nustatyta, kad galutinis tokių procedūrų rezultatas yra žlungančios įstaigos ar subjekto pasitraukimas iš rinkos arba jų bankininkystės veiklos nutraukimas. Priklausomai nuo nacionalinės teisės, šis tikslas gali būti pasiektas įvairiais būdais, įskaitant įstaigos ar subjekto ar jų dalių pardavimą, konkretaus turto ar įsipareigojimų pardavimą, laipsnišką jo bankininkystės veiklos, įskaitant veiklą, susijusią su mokėjimais ir indėlių priėmimu, likvidavimą arba nutraukimą, siekiant laipsniškai parduoti jo turtą, kad būtų sumokėta poveikį patiriantiems kreditoriams. Tačiau, siekiant padidinti procedūrų nuspėjamumą, tas rezultatas turėtų būti pasiektas per pagrįstą laikotarpį; |
|
(16) |
kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai panaikinti įstaigos arba subjekto veiklos leidimą remiantis tik tuo, kad įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti ir nėra pertvarkomi. Kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę panaikinti veiklos leidimą, kad padėtų siekti tikslo likviduoti įstaigą ar subjektą pagal nacionalinę teisę, ypač tais atvejais, kai pagal nacionalinę teisę taikomų procedūrų negalima pradėti tuo metu, kai nustatoma, kad įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti, įskaitant atvejus, kai įstaiga arba subjektas dar nėra nemokūs pagal balansą. Be to, siekdamos užtikrinti, kad būtų galima pasiekti įstaigos ar subjekto likvidavimo tikslą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos galimybė panaikinti veiklos leidimą taip pat būtų įtraukta į galimas sąlygas siekiant inicijuoti bent vieną iš nacionalinėje teisėje numatytų procedūrų, taikomų įstaigoms ar subjektams, kurie žlunga arba galėtų žlugti, tačiau nėra pertvarkomi; |
|
(17) |
atsižvelgiant į patirtį, įgytą įgyvendinant Direktyvą 2014/59/ES, Reglamentą (ES) Nr. 806/2014 ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/49/ES (10), būtina dar labiau patikslinti sąlygas, kuriomis prevencinio pobūdžio priemonės, kurios laikomos nepaprastąja viešąja finansine parama, gali būti taikomos išimties tvarka. Siekiant kuo labiau sumažinti konkurencijos iškraipymus, atsirandančius dėl IGS pobūdžio skirtumų Sąjungoje, išimties tvarka turėtų būti leidžiama imtis IGS intervencinių priemonių taikant prevencines priemones pagal Direktyvą 2014/49/ES, laikomas nepaprastąja viešąja finansine parama, kai paramą gaunanti įstaiga arba subjektas neatitinka jokių sąlygų, kad galėtų būti laikomi žlungančiais arba galinčiais žlugti. Reikėtų užtikrinti, kad atsargumo priemonių būtų imamasi pakankamai anksti. Šiuo metu Europos Centrinis Bankas (ECB) savo nuomonę, kad įstaiga arba subjektas yra mokūs, prevencinio rekapitalizavimo tikslais grindžia perspektyviniu ateinančių 12 mėnesių vertinimu, ar įstaiga arba subjektas gali laikytis nuosavų lėšų reikalavimų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 (11) arba Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/2033 (12), ir papildomų nuosavų lėšų reikalavimo, nustatyto Direktyvoje 2013/36/ES arba Direktyvoje (ES) 2019/2034. Ta praktika turėtų būti nustatyta Direktyvoje 2014/59/ES. Be to, priemonės, kuriomis teikiama parama dėl nuvertėjusio turto, įskaitant turto valdymo įmones arba turto garantijų sistemas, gali būti veiksmingos ir efektyvios šalinant galimų finansinių sunkumų, su kuriais susiduria įstaigos ir subjektai, priežastis ir užkertant kelią jų žlugimui, todėl galėtų būti laikomos tinkamomis atsargumo priemonėmis. Todėl reikėtų patikslinti, kad tokios atsargumo priemonės gali būti taikomos kaip nuvertėjusio turto priemonės; |
|
(18) |
siekiant išlaikyti rinkos drausmę, apsaugoti viešąsias lėšas ir išvengti konkurencijos iškraipymo, atsargumo priemonės turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai rinka labai sutrikdoma arba siekiant išsaugoti finansinį stabilumą , visų pirma sisteminės krizės atveju . Be to, atsargumo priemonės neturėtų būti taikomos patirtiems ar galimiems nuostoliams padengti. Patikimiausia priemonė patirtiems arba galimiems nuostoliams nustatyti yra ECB, Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos, EBI), įsteigtos Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (13), arba nacionalinių kompetentingų institucijų atliekamas turto kokybės patikrinimas. Kompetentingos institucijos turėtų pasinaudoti tokiu patikrinimu, kad nustatytų patirtus arba galimus nuostolius, kai toks patikrinimas gali būti atliktas per pagrįstą laikotarpį. Jei tai neįmanoma, kompetentingos institucijos turėtų kuo patikimiau nustatyti patirtus arba galimus nuostolius esamomis aplinkybėmis, prireikus remdamosi patikrinimais vietoje; |
|
(19) |
prevenciniu rekapitalizavimu siekiama remti gyvybingas įstaigas ir subjektus, kurie, kaip nustatyta, artimiausiu metu gali susidurti su laikinais sunkumais, ir užkirsti kelią tolesniam jų būklės blogėjimui. Siekiant išvengti viešųjų subsidijų teikimo įmonėms, kurios teikiant paramą jau yra nepelningos, atsargumo priemonės, kurias taikant įsigyjamos nuosavų lėšų priemonės arba kitos kapitalo priemonės arba taikomos nuvertėjusio turto priemonės, neturėtų viršyti sumos, būtinos padengti kapitalo trūkumui, nustatytam atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba lygiavertę veiklą pagal nepalankųjį scenarijų. Siekiant užtikrinti, kad viešasis finansavimas galiausiai būtų nutrauktas, tos atsargumo priemonės taip pat turėtų būti ribotos trukmės ir jose turėtų būti nustatytas aiškus jų nutraukimo tvarkaraštis ( paramos priemonės taikymo užbaigimo strategija). Nuolatinės priemonės, įskaitant bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą, turėtų būti naudojamos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir joms turėtų būti taikomos tam tikros kiekybinės ribos, nes dėl jų pobūdžio jas taikant sunku laikytis laikino taikymo sąlygos; |
|
(20) |
atsargumo priemonės turėtų būti taikomos tik tokiu mastu, kad įstaiga arba subjektas galėtų išlikti mokus nepalankiojo scenarijaus atveju, kaip nustatyta atliekant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis arba lygiavertį patikrinimą. Kai atsargumo priemonės taikomos kaip nuvertėjusio turto priemonės, paramą gaunanti įstaiga arba subjektas turėtų galėti panaudoti tą sumą nuostoliams, susijusiems su perduotu turtu, padengti arba tuo pačiu metu įsigyjant kapitalo priemones, su sąlyga, kad neviršijama bendra nustatyto trūkumo suma. Taip pat būtina užtikrinti, kad tokios atsargumo priemonės, t. y. nuvertėjusio turto priemonės, atitiktų galiojančias valstybės pagalbos taisykles ir geriausią patirtį, kad jomis būtų atkurtas įstaigos arba subjekto ilgalaikis gyvybingumas, valstybės pagalba būtų apribota iki būtino minimumo ir būtų išvengta konkurencijos iškraipymų. Dėl šių priežasčių, kai atitinkamų institucijų taikomos atsargumo priemonės yra nuvertėjusio turto priemonės, tos institucijos turėtų atsižvelgti į konkrečias gaires, įskaitant turto valdymo įmonės steigimo gaires (14) ir komunikatą dėl neveiksnių paskolų problemos sprendimo (15). Toms atsargumo priemonėms, t. y. nuvertėjusio turto priemonėms, visada turėtų būti taikoma privalomoji laikino taikymo sąlyga. Tikimasi, kad konkrečiam laikotarpiui suteiktomis valstybės garantijomis, susijusiomis su atitinkamos įstaigos ar subjekto nuvertėjusiu turtu, bus užtikrinama geresnė atitiktis laikinumo sąlygai nei tokio turto perdavimo valstybės remiamam subjektui atveju. Siekiant užtikrinti , kad paramą gaunančios įstaigos laikytųsi paramos priemonės sąlygų, kompetentingos institucijos turėtų prašyti savo įsipareigojimų nevykdžiusias įstaigas pateikti koregavimo planą. Kai kompetentinga institucija mano, kad koregavimo plane numatytomis priemonėmis neįmanoma pasiekti įstaigos ilgalaikio gyvybingumo, arba kai įstaiga nesilaiko koregavimo plano, atitinkamos institucijos pagal Direktyvos 2014/59/ES 32 straipsnį atlieka vertinimą, ar ta įstaiga yra žlunganti arba galinti žlugti; |
|
(21) |
siekiant apimti esminius prudencinių reikalavimų pažeidimus, būtina išsamiau apibrėžti sąlygas, pagal kurias nustatoma, kad kontroliuojančiosios bendrovės žlunga arba galėtų žlugti. Kontroliuojančiosios bendrovės padarytas tų reikalavimų pažeidimas turėtų būti laikomas reikšmingu, kai tokio pažeidimo rūšis ir mastas yra panašūs į pažeidimą, kurį padarius kredito įstaigai kompetentinga institucija panaikintų veiklos leidimą pagal Direktyvos 2013/36/ES 18 straipsnį; |
|
(22) |
valstybės narės pagal savo nacionalinės teisės aktus gali turėti įgaliojimus sustabdyti mokėjimo ar pateikimo prievolių, kurios gali apimti reikalavimus atitinkančius indėlius, vykdymą. Kai mokėjimo ar pateikimo prievolių vykdymo sustabdymas nėra tiesiogiai susijęs su kredito įstaigos finansinėmis aplinkybėmis, Direktyvos 2014/49/ES tikslais indėliai gali būti negrąžinami. Todėl indėlininkai gali ilgą laiką neturėti galimybės naudotis savo indėliais. Siekdamos išlaikyti indėlininkų pasitikėjimą bankų sektoriumi ir finansinį stabilumą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad indėlininkai turėtų galimybę iš savo indėlio paimti tinkamą dienai skirtą sumą, kad visų pirma galėtų padengti pragyvenimo išlaidas, jei jų indėliai būtų neprieinami dėl mokėjimų sustabdymo dėl priežasčių, dėl kurių indėliai indėlininkams neišmokami. Tokia procedūra turėtų būti taikoma tik išimtiniais atvejais ir valstybės narės turėtų užtikrinti, kad indėlininkai galėtų paimti tinkamas dienai skirtas sumas; |
|
(23) |
siekiant padidinti teisinį tikrumą ir atsižvelgiant į galimą įsipareigojimų, kurių gali atsirasti dėl būsimų neapibrėžtų įvykių, įskaitant pertvarkymo metu dar neišspręstų ginčų baigtį, svarbą, būtina nustatyti, kokia tiems įsipareigojimams turėtų būti taikoma procedūra taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę. Šiuo atžvilgiu pagrindiniai taikomi principai turėtų būti apskaitos taisyklėse nustatyti principai, ypač 37-ajame tarptautiniame apskaitos standarte, priimtame Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1126/2008 (16), nustatytose apskaitos taisyklėse. Tuo remdamosi pertvarkymo institucijos turėtų atskirti atidėjinius ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus. Atidėjiniai yra įsipareigojimai, kurie yra susiję su galimu netenkamų lėšų srautu ir kuriuos galima patikimai įvertinti. Neapibrėžtieji įsipareigojimai nepripažįstami balansiniais įsipareigojimais, nes jie susiję su įsipareigojimu, kurio negalima laikyti tikėtinu vertinimo metu arba kurio negalima patikimai įvertinti; |
|
(24) |
kadangi atidėjiniai yra pripažįstami balansiniais įsipareigojimais, reikėtų patikslinti, kad tokie atidėjiniai turi būti traktuojami kaip bet koks kitas įsipareigojimas. Tokiems atidėjiniams turėtų būti galima taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, išskyrus atvejus, kai jie atitinka vieną iš konkrečių kriterijų, kuriais remiantis nustatoma, kad gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė negali būti taikoma. Atsižvelgiant į galimą tų atidėjinių svarbą pertvarkymo atveju ir siekiant tikrumo taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, turėtų būti nurodyta, kad atidėjiniai yra įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, dalis ir kad dėl to gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė jiems gali būti taikoma. Taip pat turėtų būti užtikrinta, kad pritaikius gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę tie įsipareigojimai ir visos su jais susijusios prievolės ar reikalavimai būtų laikomi įvykdytais visais atžvilgiais. Tai ypač svarbu įsipareigojimų ir prievolių, kylančių iš teisminių reikalavimų pertvarkomos įstaigos atžvilgiu, atveju; |
|
(25) |
pagal apskaitos principus neapibrėžtieji įsipareigojimai negali būti pripažįstami įsipareigojimais, todėl jiems neturėtų būti galima taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės. Tačiau būtina užtikrinti, kad neapibrėžtasis įsipareigojimas, atsirandantis dėl įvykio, kuris nėra tikėtinas arba kurio negalima patikimai įvertinti pertvarkymo metu, nepakenktų pertvarkymo strategijos ir visų pirma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės veiksmingumui. Tam tikslui pasiekti vertintojas, atlikdamas vertinimą pertvarkymo tikslais, turėtų įvertinti neapibrėžtuosius įsipareigojimus, įtrauktus į pertvarkomos įstaigos balansą, ir tų įsipareigojimų galimai vertei suteikti kiek įmanoma tikslesnę kiekybinę išraišką. Siekdamas užtikrinti, kad po pertvarkymo proceso įstaiga arba subjektas tinkamą laikotarpį galėtų išlaikyti pakankamą rinkos pasitikėjimą, vertintojas turėtų atsižvelgti į tą galimą vertę nustatydamas sumą, kuria reikia nurašyti arba konvertuoti įsipareigojimus, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, kad būtų atkurti pertvarkomos įstaigos kapitalo pakankamumo koeficientai. Visų pirma pertvarkymo institucija turimus konvertavimo įgaliojimus įsipareigojimams, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, turėtų taikyti tiek, kiek tai būtina siekiant užtikrinti, kad pertvarkomos įstaigos rekapitalizavimas būtų pakankamas galimiems nuostoliams, kurių gali atsirasti dėl įsipareigojimo, galinčio atsirasti dėl įvykio, kuris nėra tikėtinas, padengti. Vertindama nurašytiną arba konvertuotiną sumą, pertvarkymo institucija turėtų atidžiai apsvarstyti galimo nuostolio poveikį pertvarkomai įstaigai, remdamasi įvairiais veiksniais, įskaitant tikimybę, kad įvykis įvyks, jo įvykimo laiką ir neapibrėžtojo įsipareigojimo sumą; |
|
(26) |
tam tikromis aplinkybėmis po to, kai iš pertvarkymo finansavimo struktūros suteikiamas įnašas, neviršijantis 5 proc. visų įstaigos ar subjekto įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, pertvarkymo institucijos gali naudoti papildomus finansavimo šaltinius jų pertvarkymo veiksmams papildomai remti. Reikėtų aiškiau nurodyti, kokiomis aplinkybėmis iš pertvarkymo finansavimo struktūros gali būti teikiama papildoma parama, kai visi įsipareigojimai, kuriems suteiktas prioritetas yra mažesnis už prioritetą, suteiktą indėliams, kuriems nėra privalomai ar savo nuožiūra netaikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, yra visiškai nurašyti arba konvertuoti; |
|
(27) |
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/876 (17), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/877 (18) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/879 (19) Sąjungoje įgyvendintas 2015 m. lapkričio 9 d. Finansinio stabilumo tarybos paskelbtas tarptautinis Bendro nuostolių padengimo pajėgumo (TLAC) sąlygų dokumentas (toliau – TLAC standartas), skirtas pasaulinės sisteminės svarbos bankams, ES teisės aktuose vadinamiems pasaulinės sisteminės svarbos įstaigomis (G-SII). Reglamentu (ES) 2019/877 ir Direktyva (ES) 2019/879 taip pat iš dalies pakeistas Direktyvoje 2014/59/ES ir Reglamente (ES) Nr. 806/2014 nustatytas MREL. Būtina suderinti Direktyvos 2014/59/ES nuostatas dėl MREL su TLAC standarto įgyvendinimu G-SII atžvilgiu, kiek tai susiję su tam tikrais įsipareigojimais, kurie galėtų būti naudojami MREL daliai, kuri turėtų būti įvykdyta nuosavomis lėšomis ir kitais subordinuotaisiais įsipareigojimais, įvykdyti. Visų pirma, įsipareigojimai, kurie yra tokio pat prioriteto (pari passu) kaip tam tikri neįtraukti įsipareigojimai, turėtų būti įtraukti į pertvarkytinų subjektų nuosavas lėšas ir subordinuotąsias tinkamas priemones, kai tų neįtrauktų įsipareigojimų suma pertvarkytino subjekto balanse neviršija 5 proc. pertvarkytino subjekto nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų sumos ir dėl tokio įtraukimo nekyla jokios rizikos, susijusios su principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, taikymu; |
|
(28) |
MREL nustatymo taisyklėse daugiausia dėmesio skiriama tinkamo MREL lygio nustatymui, darant prielaidą, kad pasirinkta pertvarkymo strategija būtų gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymas. Tačiau pagal Direktyvą 2014/59/ES pertvarkymo institucijoms leidžiama naudoti kitas pertvarkymo priemones, t. y. tas, kurias taikant pertvarkomos įstaigos verslas perduodamas privačiam pirkėjui arba laikinai įstaigai. Todėl reikėtų patikslinti, kad tuo atveju, kai pertvarkymo plane numatoma naudoti verslo pardavimo priemonę arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonę , atskirai arba kartu su kitomis pertvarkymo priemonėmis, pertvarkymo institucijos turėtų nustatyti atitinkamam pertvarkytinam subjektui taikomo MREL lygį remdamasi tų pertvarkymo priemonių ypatumais ir skirtingais su tomis priemonėmis susijusiais nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo poreikiais; |
|
(29) |
pertvarkytinų subjektų MREL lygis yra nuostolių, tikėtinų vykdant pertvarkymą, sumos ir rekapitalizavimo sumos suma, kuria pertvarkytinam subjektui sudaromos sąlygos toliau laikytis veiklos leidimo sąlygų ir vykdyti veiklą tinkamą laikotarpį. Tam tikros pasirinktos pertvarkymo strategijos apima turto, teisių ir įsipareigojimų perdavimą gavėjui▌, visų pirma verslo pardavimo priemonę. Tokiais atvejais rekapitalizavimo komponento tikslai gali būti taikomi kitokiu mastu, nes pertvarkymo institucija neprivalės užtikrinti, kad pertvarkytinas subjektas atlikus pertvarkymo veiksmus vėl laikytųsi nuosavų lėšų reikalavimų. Vis dėlto numatoma, kad tokiais atvejais nuostoliai viršys pertvarkytino subjekto nuosavų lėšų reikalavimus. Todėl tikslinga nustatyti, kad tų pertvarkytinų subjektų MREL lygis ir toliau apimtų rekapitalizavimo sumą, kuri koreguojama proporcingai pertvarkymo strategijai; |
|
(30) |
kai pertvarkymo strategijoje numatyta naudoti kitas pertvarkymo priemones nei išimtinai gelbėjimas privačiomis lėšomis, atitinkamo subjekto rekapitalizavimo poreikiai po pertvarkymo paprastai bus mažesni nei veikiančio banko gelbėjimo privačiomis lėšomis atveju. Tokiu atveju vertinant rekapitalizavimo reikalavimą MREL kalibravimas turėtų atspindėti tą aspektą. Todėl koreguodamos pertvarkytiniems subjektams, kurių pertvarkymo plane numatyta verslo pardavimo priemonė arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonė▌, neatsižvelgiant į tai, ar ta priemonė taikoma atskirai, ar kartu su kitomis pertvarkymo priemonėmis, taikomo MREL lygį pertvarkymo institucijos turėtų atsižvelgti į tų priemonių ypatybes, įskaitant tikėtiną perdavimo privačiam pirkėjui arba laikinai įstaigai mastą, perduotinų priemonių rūšis, tikėtiną tų priemonių vertę bei paklausą rinkoje ir pasirinktos pertvarkymo strategijos struktūrą, įskaitant papildomą turto atskyrimo priemonės naudojimą. Kadangi pertvarkymo institucija dėl bet kokio galimo IGS lėšų panaudojimo pertvarkymui turi nuspręsti kiekvienu konkrečiu atveju ir kadangi tokio sprendimo negalima užtikrintai priimti ex ante, kalibruodamos MREL lygį pertvarkymo institucijos neturėtų atsižvelgti į galimą IGS įnašą pertvarkymo atveju; ▌ |
|
(32) |
tarp pertvarkymo sistemos ir piktnaudžiavimo rinka sistemos esama sąsajų. Visų pirma, nors veiksmai, kurių imamasi rengiantis pertvarkymui, gali būti laikomi viešai neatskleista informacija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 596/2014 (20), jų pirmalaikis atskleidimas gali kelti pavojų sėkmingam pertvarkymo procesui. Pertvarkomos įstaigos gali imtis veiksmų šiai problemai spręsti prašydamos atidėti viešai neatskleistos informacijos atskleidimą pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnio 5 dalį. Tačiau rengiantis pertvarkymui ne visada esama tinkamų paskatų, kad pertvarkoma įstaiga galėtų imtis iniciatyvos pateikti tokį prašymą. Siekiant išvengti tokių atvejų, pertvarkymo institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai pertvarkomos įstaigos vardu tiesiogiai prašyti atidėti viešai neatskleistos informacijos atskleidimą pagal Reglamento (ES) Nr. 596/2014 17 straipsnio 5 dalį; |
|
(33) |
siekiant palengvinti pertvarkymo planavimą, sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimą ir naudojimąsi įgaliojimais mažinti ar pašalinti kliūtis sėkmingam pertvarkymui, taip pat skatinti keitimąsi informacija, įstaigos, turinčios svarbių filialų kitose valstybėse narėse, pertvarkymo institucija turėtų įsteigti pertvarkymo kolegiją ir jai pirmininkauti; |
|
(34) |
pasibaigus Direktyvos 2014/59/ES 102 straipsnio 1 dalyje nurodytų pertvarkymo finansavimo struktūrų pradiniam formavimo laikotarpiui, atitinkami jų turimi finansiniai ištekliai gali šiek tiek sumažėti, palyginti su tiksliniu lygiu, visų pirma dėl apdraustųjų indėlių padidėjimo. Todėl ex ante įnašų, kurių tokiomis aplinkybėmis gali būti pareikalauta, suma gali būti nedidelė. Taigi gali būti, kad kai kuriais metais tokių ex ante įnašų suma nebebus proporcinga šių įnašų surinkimo išlaidoms. Todėl pertvarkymo institucijos turėtų turėti galimybę atidėti ex ante įnašų surinkimą iki trejų metų, kol surinktina suma pasieks sumą, proporcingą surinkimo proceso išlaidoms, su sąlyga, kad dėl tokio atidėjimo nedaromas reikšmingas poveikis pertvarkymo institucijų gebėjimui naudoti pertvarkymo finansavimo struktūras; |
|
(35) |
viena iš pertvarkymo finansavimo struktūrų turimų finansinių išteklių sudedamųjų dalių yra neatšaukiami mokėjimo įsipareigojimai. Todėl būtina nurodyti aplinkybes, kuriomis tų mokėjimo įsipareigojimų gali būti pareikalauta, ir taikytiną procedūrą, kai įsipareigojimai nutraukiami tuo atveju, jei įstaigai ar subjektui nebetaikoma prievolė mokėti įnašus į pertvarkymo finansavimo struktūrą. Be to, siekiant užtikrinti didesnį skaidrumą ir tikrumą dėl neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų dalies visoje surinktinų ex ante įnašų sumoje, pertvarkymo institucijos tokią dalį turėtų nustatyti kasmet, laikydamosi taikytinų apribojimų; |
|
(36) |
didžiausia metinė papildomų ex post įnašų į pertvarkymo finansavimo struktūras, kurių galima pareikalauti, suma šiuo metu yra ne didesnė už ex ante įnašų sumą, padaugintą iš trijų. Pasibaigus Direktyvos 2014/59/ES 102 straipsnio 1 dalyje nurodytam pradiniam formavimo laikotarpiui, tokie ex ante įnašai kitomis aplinkybėmis, nei naudojant pertvarkymo finansavimo struktūras, priklausys tik nuo apdraustųjų indėlių lygio pokyčių, todėl tikėtina, kad jie taps nedideli. Todėl didžiausią papildomų ex post įnašų sumą grindžiant ex ante įnašais galėtų būti drastiškai apribotos galimybės pertvarkymo finansavimo struktūroms surinkti ex post įnašus ir taip būtų sumažintas jų veiklos pajėgumas. Siekiant išvengti tokio rezultato, turėtų būti nustatyta kitokia riba, o papildomų ex post įnašų, kurių būtų leidžiama reikalauti, didžiausia suma turėtų būti atitinkamos pertvarkymo finansavimo struktūros tikslinio lygio viena aštuntoji, padauginta iš trijų; |
|
(37) |
Direktyva 2014/59/ES iš dalies suderintas indėlių eiliškumas taikant įprastines bankroto procedūras reglamentuojančius nacionalinės teisės aktus. Tose taisyklėse numatytas trilygis indėlių eiliškumas, pagal kurį apdraustiesiems indėliams buvo suteiktas didžiausias prioritetas, o po jų – reikalavimus atitinkantiems fizinių asmenų ir labai mažų, mažesniųjų ir vidutinių įmonių indėliams, viršijantiems draudimo sumą. Likusiems indėliams, t. y. didelių įmonių indėliams, viršijantiems draudimo sumą, ir indėliams, kurių negalima grąžinti iš IGS, buvo nustatytas žemesnis prioritetas, tačiau jų pozicija kitais atžvilgiais suderinta nebuvo. Galiausiai IGS reikalavimams buvo suteiktas toks pat aukštesnis prioritetas kaip ir apdraustiesiems indėliams. Nepaisant to, tai nebuvo optimalus indėlininkų apsaugos sprendimas. Dėl dalinio suderinimo skiriasi tų likusių indėlininkų traktavimas skirtingose valstybėse narėse, visų pirma dėl to, kad vis daugiau valstybių narių priėmė sprendimą teisinę pirmenybę taip pat suteikti likusiems indėliams. Dėl šių skirtumų taip pat kilo sunkumų atliekant pertvarkymo vertinimus nustatyti priešingos padėties nemokumo atveju scenarijų tarpvalstybinėms grupėms. Be to, trilygio indėlininkų reikalavimų ▌eiliškumas galėjo sukelti problemų dėl principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis neturi būti blogesnė, laikymosi, ypač kai indėliai, kurių prioritetas nebuvo suderintas Direktyva 2014/59/ES, buvo priskirti tam pačiam lygiui kaip didesnio prioriteto reikalavimai. Galiausiai dėl IGS reikalavimams suteikto didelio prioriteto užkirstas kelias veiksmingiau ir efektyviau naudoti tų sistemų turimus finansinius išteklius vykdant intervenciją, išskyrus atvejus, kai nemokumo atveju išmokami apdraustieji indėliai, t. y. vykdant pertvarkymą, taikant alternatyvias priemones nemokumo atveju arba prevencines priemones. Apdraustųjų indėlių apsauga grindžiama ne IGS reikalavimų eiliškumu, bet užtikrinama neįtraukiant jų į privalomas gelbėjimo privačiomis lėšomis priemones pertvarkymo atveju ir skubiu jų išmokėjimu iš IGS tuo atveju, kai indėliai negrąžinami. Todėl reikėtų iš dalies pakeisti indėlių eiliškumą dabartinėje reikalavimų hierarchijoje; |
|
(37a) |
pakeitus kreditorių eiliškumą būtų ne tik padidintas IGS ir Bendro pertvarkymo fondo (BPF) prieinamumas užuot naudojus viešąją paramą, bet ir būtų sudaromos sąlygos pertvarkant finansų įstaigas ieškoti finansiškai veiksmingesnių sprendimų. Tai savo ruožtu turėtų sumažinti mokesčių mokėtojų išlaidas ir skatinti veiksmingai naudoti įvairias Sąjungos finansų ekosistemoje esamas priemones; |
|
(38) |
▌indėlių eiliškumas turėtų būti visiškai suderintas taikant ▌ dvilygį metodą, pagal kurį fizinių asmenų ir labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių indėliams suteikiamas didesnis prioritetas, palyginti su reikalavimus atitinkančiais didelių įmonių ir centrinės bei regioninės valdžios institucijų indėliais . Šiuo kelių lygių metodu siekiama užtikrinti didesnę apsaugą plataus spektro indėlininkams, atsižvelgiant į unikalias jų indėlių ypatybes, kartu suteikiant pertvarkymo galimybę subjektams, kuriems dabartinė sistema netaikoma. Be to, indėlių garantijų sistemų naudojimui pertvarkymo, nemokumo ir prevencinių priemonių srityje visada turėtų būti taikomos atitinkamos sąlygos, visų pirma mažiausių išlaidų vertinimas; ▌ |
|
(41) |
dėl indėlių eiliškumo pakeitimo ▌ neturėtų būti daromas neigiamas poveikis apdraustųjų indėlių apsaugai žlugimo atveju, nes ta apsauga ir toliau būtų užtikrinama privalomai neįtraukiant apdraustųjų indėlių į nuostolių padengimą pertvarkymo atveju ir, galiausiai, indėlių negrąžinimo atveju išmokant išmokas iš IGS; |
|
(42) |
pertvarkymo finansavimo struktūros gali būti naudojamos siekiant padėti taikyti verslo pardavimo priemonę arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonę, pagal kurią pertvarkomos įstaigos turtas, teisės ir įsipareigojimai perduodami gavėjui. Tokiu atveju pertvarkymo finansavimo struktūra gali turėti reikalavimą likusios įstaigos ar subjekto atžvilgiu, kai jie vėliau likviduojami iškeliant įprastinę bankroto bylą. Taip gali atsitikti, kai pertvarkymo finansavimo struktūra naudojama nuostoliams, kuriuos kitu atveju kreditoriai būtų patyrę, padengti, be kita ko, teikiant garantijas turtui ir įsipareigojimams arba padengiant perduoto turto ir įsipareigojimų skirtumą. Siekiant užtikrinti, kad likusioje įstaigoje arba subjekte likę akcininkai ir kreditoriai veiksmingai padengtų pertvarkomos įstaigos nuostolius, ir pagerintų grąžinimo į specifinę pertvarkymo apsaugos sistemą galimybę nemokumo atveju, tie pertvarkymo finansavimo struktūros reikalavimai likusios įstaigos ar subjekto atžvilgiu ir reikalavimai, atsirandantys dėl faktiškai patirtų pagrįstų išlaidų, nemokumo atveju turėtų būti viršesni už indėlių ir IGS reikalavimus. Kadangi kompensacijomis, kurios akcininkams ir kreditoriams išmokamos iš pertvarkymo finansavimo struktūrų dėl principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, pažeidimų, siekiama kompensuoti pertvarkymo veiksmų rezultatus, tos struktūros neturėtų turėti reikalavimų dėl tų kompensacijų; |
|
(43) |
siekiant užtikrinti pakankamą lankstumą ir sudaryti palankesnes sąlygas IGS intervencijoms remiant pertvarkymo priemonių naudojimą, ▌kai tai būtina siekiant užkirsti kelią tam, kad nuostolius padengtų indėlininkai, turėtų būti nustatyti tam tikri IGS naudojimo pertvarkymo atveju aspektai. Visų pirma būtina nurodyti, kad IGS tam tikrais atvejais ir aiškiomis sąlygomis gali būti naudojama perdavimo sandoriams, apimantiems indėlius, įskaitant reikalavimus atitinkančius indėlius, viršijančius IGS numatytą draudimo sumą, ir indėlius, kurių IGS negrąžina, remti. IGS įnašu turėtų būti siekiama padengti pirkėjui arba laikinai įstaigai perduoto turto vertės, palyginti su perduotų indėlių verte, trūkumą. Kai kapitalo neutralumo užtikrinimo ir pirkėjo kapitalo reikalavimų laikymosi tikslais pirkėjas kaip sandorio dalies reikalauja įnašo, tam taip pat turėtų būti leidžiama prisidėti IGS. IGS parama pertvarkymo veiksmams turėtų būti teikiama pinigais arba kitomis formomis, pavyzdžiui, garantijomis arba susitarimais dėl nuostolių pasidalijimo, kuriais galima kuo labiau sumažinti paramos poveikį IGS turimiems finansiniams ištekliams, kartu sudarant sąlygas IGS įnašu pasiekti jo tikslus; |
|
(44) |
IGS įnašui pertvarkymo atveju turėtų būti taikomos tam tikros ribos. Pirma, turėtų būti užtikrinama, kad bet kokie nuostoliai, kuriuos IGS gali patirti dėl intervencijos pertvarkymo atveju, neviršytų nuostolių, kuriuos IGS patirtų nemokumo atveju, jei išmokėtų apdraustuosius indėlius ir perimtų jų reikalavimus įstaigos turto atžvilgiu. Ta suma turėtų būti nustatoma atliekant mažiausių išlaidų vertinimą pagal Direktyvoje 2014/49/ES nustatytus kriterijus ir metodiką , atsižvelgiant į visus svarbius veiksnius, įskaitant pinigų laiko vertę ir vėlavimą susigrąžinti lėšas nemokumo bylose . Tie kriterijai ir metodika taip pat turėtų būti naudojami nustatant tvarką, kuri IGS būtų buvusi taikoma, jei atliekant ex post vertinimą, ar laikomasi principo, kad nė vieno kreditoriaus padėtis nėra blogesnė, įstaigai būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla, ir nustatant bet kokią indėlių garantijų sistemai mokėtiną kompensaciją. Antra, IGS įnašo suma, kuria siekiama padengti turto ir įsipareigojimų, kurie turi būti perduoti pirkėjui arba laikinai įstaigai, skirtumą, neturėtų viršyti skirtumo tarp perduoto turto ir perduotų indėlių ir įsipareigojimų, kurių prioritetas nemokumo atveju yra toks pats arba didesnis nei tų indėlių prioritetas. Taip būtų užtikrinama, kad IGS įnašas būtų naudojamas tik siekiant išvengti nuostolių priskyrimo indėlininkams, kai tinkama, o ne siekiant apsaugoti kreditorius, kurių prioritetas yra mažesnis už indėlių prioritetą nemokumo atveju. Nepaisant to, IGS įnašo, skirto turto ir įsipareigojimų skirtumui padengti IGS įnašu papildant gaunančiojo subjekto nuosavas lėšas, suma neturėtų viršyti apdraustųjų indėlių grąžinimo išlaidų, apskaičiuotų atliekant mažiausių išlaidų vertinimą; |
|
(45) |
turėtų būti nurodyta, kad vykdant pertvarkymą IGS gali prisidėti prie įsipareigojimų, išskyrus apdraustuosius indėlius, perdavimo tik tuo atveju, jei pertvarkymo institucija padaro išvadą, kad indėliams, išskyrus apdraustuosius indėlius, negali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė ir jie negali būti palikti likusioje pertvarkomos įstaigos, kuri bus likviduojama, dalyje. Visų pirma pertvarkymo institucijai turėtų būti leidžiama vengti priskirti nuostolius tiems indėliams, kai neįtraukimas yra tikrai būtinas ir proporcingas siekiant išsaugoti ypatingos svarbos funkcijų ir pagrindinių verslo linijų tęstinumą arba kai tai būtina siekiant išvengti plataus masto plintančio neigiamo poveikio ir finansinio nestabilumo, kurie galėtų sukelti didelių Sąjungos arba valstybės narės ekonomikos sutrikimų. Tos pačios priežastys turėtų būti taikomos į perdavimą pirkėjui arba laikinai įstaigai įtraukiant įsipareigojimus, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė ir kurių prioritetas yra žemesnis už indėlių prioritetą. Tokiu atveju tų įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, perdavimas neturėtų būti remiamas IGS įnašu. Jei reikėtų kokios nors finansinės paramos tų įsipareigojimų, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, perdavimui, ta parama turėtų būti teikiama iš pertvarkymo finansavimo struktūros; |
|
(46) |
atsižvelgiant į galimybę naudotis IGS pertvarkymo atveju, būtina išsamiau nurodyti, kaip IGS įnašas gali būti įtraukiamas vertinant, ar įvykdyti reikalavimai, kurių laikantis galima pasinaudoti pertvarkymo finansavimo struktūromis. Jei pertvarkomos įstaigos akcininkų ir kreditorių įnašą, gautą mažinant, nurašant arba konvertuojant jų įsipareigojimus susumavus su IGS įnašu gaunama suma sudaro bent 8 proc. visų įstaigos įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, įstaigai turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti pertvarkymo finansavimo struktūra, kad gautų papildomą finansavimą, kai to reikia veiksmingam pertvarkymui pagal pertvarkymo tikslus užtikrinti. Jei tos sąlygos tenkinamos, IGS įnašas turėtų neviršyti sumos, kuri yra būtina, kad būtų galima pasinaudoti pertvarkymo finansavimo struktūra , išskyrus atvejus, kai pertvarkymo finansavimo struktūros įnašo suma viršija 5 % visų įsipareigojimų, įskaitant nuosavas lėšas, ribą; tokiu atveju IGS turėtų proporcingai prisidėti prie perteklinės sumos . Siekiant užtikrinti, kad pertvarkymas ir toliau būtų pirmiausia finansuojamas iš įstaigos vidaus išteklių, ir kuo labiau sumažinti konkurencijos iškraipymus, galimybė naudoti IGS įnašą siekiant užtikrinti galimybę pasinaudoti pertvarkymo finansavimo struktūromis turėtų būti įmanoma tik toms įstaigoms, kurių pertvarkymo plane arba grupės pertvarkymo plane nenumatytas tvarkingas likvidavimas žlugimo atveju, jei toms įstaigoms pertvarkymo institucijų nustatytas MREL yra tokio lygio, kuris apima tiek nuostolių padengimo, tiek rekapitalizavimo sumas. Galimybė naudoti IGS įnašą siekiant užtikrinti prieigą prie pertvarkymo finansavimo struktūrų taip pat turėtų būti suteikta tik toms įstaigoms, kurios laikosi būtiniausių MREL reikalavimų; |
|
(47) |
atsižvelgiant į EBI vaidmenį skatinant institucijų praktikos konvergenciją, EBI turėtų stebėti įstaigų ir grupių sėkmingo pertvarkymo galimybių vertinimų rengimą ir įgyvendinimą, taip pat pertvarkymo institucijų veiksmus ir pasirengimą užtikrinant veiksmingą pertvarkymo priemonių ir įgaliojimų įgyvendinimą, ir teikti apie juos ataskaitas. Tose ataskaitose EBI taip pat turėtų įvertinti priemonių, kurių pertvarkymo institucijos ėmėsi atitinkamų išorės suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu, skaidrumo lygį ir jų indėlio į pasirengimą pertvarkymui ir įstaigų sėkmingo pertvarkymo galimybes mastą. Be to, EBI turėtų pranešti apie valstybių narių priimtas priemones, skirtas neprofesionaliesiems investuotojams apsaugoti, kiek tai susiję su skolos priemonėmis, kurios yra tinkamos MREL vykdyti pagal Direktyvą 2014/59/ES, palyginant ir vertinant bet kokį galimą poveikį tarpvalstybinėms operacijoms. Esamų techninių reguliavimo standartų, susijusių su pertvarkytinų subjektų papildomų nuosavų lėšų reikalavimų ir jungtinio rezervo reikalavimo vertinimu, taikymo sritis turėtų būti išplėsta, kad apimtų subjektus, kurie nėra laikomi pertvarkytinais subjektais, kai tie reikalavimai nebuvo nustatyti tuo pačiu pagrindu kaip MREL. Metinėje ataskaitoje dėl MREL EBI taip pat turėtų įvertinti, kaip pertvarkymo institucijos politikoje įgyvendina naujas perdavimo strategijoms tinkamo MREL kalibravimo taisykles. Atsižvelgdama į savo užduotis padėti užtikrinti nuoseklų ir koordinuotą krizių valdymo ir pertvarkymo režimą Sąjungoje, EBI turėtų koordinuoti ir prižiūrėti krizių modeliavimo veiklą. Tie modeliavimai turėtų apimti kompetentingų institucijų, pertvarkymo institucijų ir IGS veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą įstaigų ir subjektų finansinės būklės pablogėjimo metu, priemonių rinkinio taikymo planuojant gaivinimą ir pertvarkymą testavimą, ankstyvąją intervenciją ir pertvarkymą laikantis holistinio požiūrio. Ta veikla visų pirma turėtų būti atsižvelgiama į tarpvalstybinį atitinkamų institucijų bendradarbiavimo ir turimų priemonių bei įgaliojimų taikymo aspektą. Kai aktualu, krizės modeliavimo veikla taip pat turėtų apimti pertvarkymo schemų priėmimą ir įgyvendinimą bankų sąjungoje pagal Reglamentą (ES) Nr. 806/2014; |
|
(48) |
aukštos kokybės poveikio vertinimas yra labai svarbus rengiant patikimus ir įrodymais pagrįstus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, o faktai ir įrodymai yra labai svarbūs teisėkūros procedūros metu priimamiems sprendimams pagrįsti. Dėl tos priežasties pertvarkymo institucijos, kompetentingos institucijos, Bendra pertvarkymo valdyba, ECB ir kiti Europos centrinių bankų sistemos nariai ir EBI Komisijos prašymu turėtų pateikti jai visą informaciją, kurios reikia, kad ji galėtų vykdyti su politikos formavimu susijusias užduotis, įskaitant poveikio vertinimų rengimą ir pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rengimą bei derybas dėl jų; |
|
(49) |
todėl Direktyva 2014/59/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista; |
|
(50) |
kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. padidinti įstaigų ir subjektų gaivinimo ir pertvarkymo sistemos veiksmingumą ir efektyvumą, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl rizikos, kurią bendrosios rinkos vientisumui gali kelti skirtingi nacionaliniai metodai, o iš dalies pakeičiant Sąjungos lygmeniu jau nustatytas taisykles tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Direktyvos 2014/59/ES daliniai pakeitimai
Direktyva 2014/59/ES iš dalies keičiama taip:
|
1) |
2 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:
|
|
2) |
5 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip: „2 Kompetentingos institucijos užtikrina, kad įstaigos savo gaivinimo planus atnaujintų bent kartą per metus arba pasikeitus įstaigos teisinei ar organizacinei struktūrai, veiklai ar finansinei būklei, kai tai gali turėti reikšmingą poveikį gaivinimo planui arba kai dėl to būtina tą planą keisti iš esmės. Kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad įstaigos savo gaivinimo planus atnaujintų dažniau. Jei per 12 mėnesių nuo gaivinimo plano paskutinio metinio atnaujinimo pirmoje pastraipoje nurodytų pakeitimų neatliekama, kompetentingos institucijos gali išimties tvarka atleisti nuo pareigos atnaujinti gaivinimo planą iki kito 12 mėnesių laikotarpio. Toks atleidimas suteikiamas ne daugiau kaip dviem iš eilės einantiems 12 mėnesių laikotarpiams. 3. Gaivinimo planuose nenumatoma galimybės pasinaudoti vienos iš toliau nurodytų rūšių parama arba ją gauti:
4. Gaivinimo planuose prireikus pateikiama analizė, kaip ir kada įstaiga gali teikti prašymą dėl centrinio banko priemonių, kurios nėra išbrauktos iš gaivinimo plano taikymo srities pagal 3 dalį, naudojimo plane numatytomis sąlygomis, ir nurodomas turtas, kuris, tikėtina, atitiktų įkaitui keliamas sąlygas.“ |
|
3) |
6 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip: „5. Kompetentingai institucijai įvertinus, kad gaivinimo plane yra esminių trūkumų ar esminių įgyvendinimo kliūčių, apie vertinimą ji praneša įstaigai arba grupės patronuojančiajai įmonei ir reikalauja, kad įstaiga per tris mėnesius (institucijoms pritarus šis terminas gali būti pratęstas vienu mėnesiu) pateiktų patikslintą planą su paaiškinimais, kaip sprendžiami su tais trūkumais ar kliūtimis susiję klausimai.“ |
|
4) |
8 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip: „EBI kompetentingos institucijos prašymu gali padėti kompetentingoms institucijoms susitarti dėl bendro sprendimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio 2 dalies c punktą.“; |
|
5) |
10 straipsnis iš dalies keičiamas taip :
|
|
6) |
12 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
7) |
13 straipsnio 4 dalies ketvirta pastraipa pakeičiama taip: „EBI pertvarkymo institucijos prašymu gali padėti pertvarkymo institucijoms susitarti dėl bendro sprendimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio 2 dalies c punktą.“; |
|
8) |
15 straipsnis papildomas 5 dalimi: „5. EBI stebi, kaip pertvarkymo institucijos rengia vidaus politiką dėl šiame straipsnyje ir 16 straipsnyje numatytų įstaigų ar grupių sėkmingo pertvarkymo galimybių vertinimų ir kaip įgyvendina šiuos vertinimus. EBI ne vėliau kaip [LB prašoma įrašyti datą – 2 metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] pateikia Komisijai esamos sėkmingo pertvarkymo galimybių vertinimo praktikos ir galimų skirtumų valstybėse narėse ataskaitą ir prireikus stebi toje ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą. Pirmoje pastraipoje nurodyta ataskaita apima bent šiuos aspektus:
|
|
9) |
16a straipsnis papildomas 7 dalimi: „7. Kai subjektui jungtinio rezervo reikalavimas netaikomas tuo pačiu pagrindu, kuriuo remiantis jis privalo laikytis 45c ir 45d straipsniuose nurodytų reikalavimų, pertvarkymo institucijos šio straipsnio 1–6 dalis taiko remdamosi jungtinio rezervo reikalavimo, apskaičiuoto pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2021/1118 (*3), nustatymu. Taikoma Direktyvos 2013/36/ES 128 straipsnio ketvirta pastraipa. Pertvarkymo institucija pirmoje pastraipoje nurodytą nustatytą jungtinio rezervo reikalavimą įtraukia į sprendimą, kuriuo nustatomi šios direktyvos 45c ir 45d straipsniuose nurodyti reikalavimai. Subjektas viešai paskelbia nustatytą jungtinio rezervo reikalavimą kartu su 45i straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija. (*3) 2021 m. kovo 26 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1118, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatoma metodika, kurią pertvarkymo institucijos turi taikyti nustatydamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnyje nurodytą reikalavimą ir jungtinio rezervo reikalavimą pertvarkytiniems subjektams konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu, kai pertvarkytinai grupei pagal tą direktyvą tie reikalavimai netaikomi (OL L 241, 2021 7 8, p. 1).“ " |
|
10) |
17 straipsnis ▌ iš dalies keičiamas taip :
|
|
11) |
18 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
12) |
27 ir 28 straipsniai pakeičiami taip: „ 27 straipsnis Ankstyvosios intervencijos priemonės 1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos apsvarstytų galimybę taikyti ir, jei būtina, skubiai pritaikytų ankstyvosios intervencijos priemones, kai įstaiga arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytas subjektas atitinka bet kurią iš šių sąlygų:
Jei sąlygos sparčiai blogėja, susidaro nepalankios aplinkybės arba gaunama naujos informacijos apie subjektą, kompetentinga institucija gali nustatyti, kad pirmos pastraipos a punkto ii papunktyje nurodyta sąlyga yra įvykdyta prieš tai netaikant kitų taisomųjų veiksmų, įskaitant naudojimąsi Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnyje arba Reglamento (ES) Nr. 2019/2013 16 straipsnio 39 dalyje nurodytais įgaliojimais. Šios dalies pirmos pastraipos b punkto tikslais valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos pagal Direktyvą 2014/65/ES arba Reglamentą (ES) Nr. 600/2014 arba, kai tinkama, pertvarkymo institucija nedelsdamos informuotų kompetentingą instituciją apie pažeidimą arba tikėtiną pažeidimą.
2. Kompetentingos institucijos tinkamas ir savalaikes ankstyvosios intervencijos priemones pasirenka remdamosi tuo, kas proporcinga siekiamiems tikslams, atsižvelgdamos, be kitos svarbios informacijos, į pažeidimo arba tikėtino pažeidimo sunkumą ir įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodyto subjekto finansinės būklės blogėjimo spartą. 3. Kiekvienai iš 1a dalyje nurodytų priemonių kompetentingos institucijos nustato terminą, kuris yra tinkamas tai priemonei įvykdyti ir kuriuo remdamasi kompetentinga institucija gali įvertinti jos veiksmingumą. Priemonės vertinimas atliekamas iškart suėjus terminui ir juo pasidalijama su pertvarkymo institucija. Jeigu atlikus vertinimą nustatoma, kad priemonės nebuvo visiškai įgyvendintos arba nėra veiksmingos, kompetentinga institucija pasikonsultavusi su pertvarkymo institucija įvertina padėtį, kaip nurodyta 32 straipsnio 1 dalies a punkte. 4. EBI ne vėliau kaip... [LB prašoma įrašyti datą – 12 mėnesių nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dienos] paskelbia techninių reguliavimo standartų projektus , kuriais skatinamas nuoseklus priežastinių veiksnių taikymas , kai norima naudoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones . Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius. 28 straipsnis Vyresniosios vadovybės ir valdymo organo pakeitimas 27 straipsnio 1a dalies e punkto tikslais valstybės narės užtikrina, kad nauja vyresnioji vadovybė ar valdymo organas arba atskiri tų organų nariai būtų skiriami pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę ir kad juos patvirtintų kompetentinga institucija arba dėl jų būtų gautas jos pritarimas.“ |
|
13) |
29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
14) |
30 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
15) |
įterpiamas 30a straipsnis: „30a straipsnis Pasirengimas pertvarkymui 1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos pertvarkymo institucijoms nedelsdamos praneštų apie:
2. Manydamos, kad esama didelės rizikos, kad įstaigai arba 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodytam subjektui gali būti taikomos viena ar daugiau 32 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, kompetentingos institucijos apie tai kuo anksčiau praneša pertvarkymo institucijoms. Tame pranešime pateikiama ši informacija:
3. Kompetentingos institucijos pertvarkymo institucijoms teikia visą pertvarkymo institucijų prašomą informaciją, būtiną visais šiais tikslais:
Kai kompetentingos institucijos tokios informacijos dar neturi, pertvarkymo institucijos ir kompetentingos institucijos bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, kad tą informaciją gautų. Tuo tikslu kompetentingos institucijos turi įgaliojimus reikalauti, kad įstaiga arba 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodytas subjektas pateiktų tokią informaciją, be kita ko, atliekant patikrinimus vietoje, ir pateikti tą informaciją pertvarkymo institucijoms. 4. Pertvarkymo institucijų įgaliojimai apima įgaliojimus parduoti įstaigą arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytą subjektą potencialiems pirkėjams arba nustatyti tokio pardavimo potencialiems pirkėjams tvarką, arba reikalauti, kad įstaiga ar subjektas tai padarytų šiais tikslais:
4a. Kai naudodamasi 4 dalyje nurodytais įgaliojimais pertvarkymo institucija nusprendžia tiesiogiai siūlyti pirkti potencialiems pirkėjams, ji tinkamai atsižvelgia į konkretaus atvejo aplinkybes ir galimą naudojimosi tais įgaliojimais poveikį bendrai subjekto padėčiai. 5. 4 dalies tikslais pertvarkymo institucijos turi įgaliojimus prašyti įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodyto subjekto sukurti skaitmeninę platformą, skirtą dalytis informacija, kuri yra būtina tos įstaigos ar subjekto pardavimui potencialiems pirkėjams arba būtina pertvarkymo institucijos pasamdytiems konsultantams ir vertintojams. Tokiu atveju taikomas 84 straipsnio 1 dalies e punktas. 6. Tam, kad pertvarkymo institucijos galėtų pasirengti įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodyto subjekto pertvarkymui arba pasinaudoti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais įgaliojimais, nėra būtina nustatyti, kad tenkinamos 27 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, ir prieš tai būti priėmus ankstyvosios intervencijos priemones. 7. Pertvarkymo institucijos nedelsdamos informuoja kompetentingas institucijas apie visus veiksmus, kurių imtasi pagal 4 ir 5 dalis. 8. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos glaudžiai bendradarbiautų:
|
|
16) |
31 straipsnio 2 dalies c ir d punktai pakeičiami taip:
|
|
17) |
32 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
18) |
32a ir 32b straipsniai pakeičiami taip: „ 32a straipsnis Centrinės įstaigos ir centrinės įstaigos nuolat kontroliuojamų kredito įstaigų pertvarkymo sąlygos Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos imtųsi pertvarkymo veiksmų dėl centrinės įstaigos ir visų jos nuolat kontroliuojamų kredito įstaigų, kurios priklauso tai pačiai pertvarkytinai grupei, tik tuomet, kai centrinė įstaiga ir visos jos nuolat kontroliuojamos kredito įstaigos arba pertvarkytina grupė, kuriai jos priklauso, kaip visuma tenkina 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. 32b straipsnis Procedūrų taikymas įstaigoms ir subjektams, kuriems netaikomi pertvarkymo veiksmai 1. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai pertvarkymo institucija nustato, kad įstaiga arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytas subjektas tenkina 32 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas, bet netenkina 32 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos sąlygos, atitinkama nacionalinė administracinė ar teisminė institucija turi įgaliojimus nedelsdama pradėti tvarkingo įstaigos ar subjekto likvidavimo procedūrą pagal taikytiną nacionalinę teisę. 2. Valstybės narės užtikrina, kad įstaiga arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytas subjektas, kurie tvarkingai likviduojami pagal taikytiną nacionalinę teisę, per pagrįstą laikotarpį pasitrauktų iš rinkos arba nutrauktų bankininkystės veiklą. 3. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai pertvarkymo institucija nustato, kad įstaiga arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytas subjektas tenkina 32 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nustatytas sąlygas, bet netenkina 32 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos sąlygos, kompetentinga institucija galėtų panaikinti veiklos leidimą pagal Direktyvos 2013/36/ES 18 straipsnį tik su sąlyga, kad pagal 32 straipsnio 1 dalies a punktą nustatyta, kad įstaiga arba subjektas žlunga arba galėtų žlugti. 4. Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodyto subjekto veiklos leidimo panaikinimas būtų pakankama sąlyga, kad atitinkama nacionalinė administracinė ar teisminė institucija galėtų nedelsdama pradėti tvarkingo įstaigos ar subjekto likvidavimo procedūrą pagal taikytiną nacionalinę teisę.“; |
|
19) |
įterpiamas 32c straipsnis: „32c straipsnis Nepaprastoji viešoji finansinė parama 1. Valstybės narės užtikrina, kad su pertvarkymo veiksmais nesusijusi nepaprastoji viešoji finansinė parama įstaigai arba 1 straipsnio 1 dalies b, c arba d punkte nurodytam subjektui galėtų būti teikiama išimties tvarka tik vienu iš toliau nurodytų atvejų ir su sąlyga, kad nepaprastoji viešoji finansinė parama atitinka Sąjungos valstybės pagalbos sistemoje nustatytas sąlygas ir reikalavimus:
2. 1 dalies a punkte nurodytos paramos priemonės turi atitikti visas šias sąlygas:
3. EBI ne vėliau kaip [LB prašoma įrašyti datą – vieni metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia gaires dėl 2 dalies ketvirtoje pastraipoje nurodyto testavimo, tikrinimo ar veiklos, kuriuos atlikus gali būti taikomos 1 dalies a punkto iii papunktyje nurodytos paramos priemonės, rūšių.“ |
|
20) |
33 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Valstybės narės užtikrina, kad pertvarkymo institucijos imtųsi pertvarkymo veiksmų 1 straipsnio 1 dalies c arba d punkte nurodyto subjekto atžvilgiu, kai tas subjektas tenkina 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Tais tikslais 1 straipsnio 1 dalies c arba d punkte nurodytas subjektas laikomas žlungančiu arba galinčiu žlugti bet kuriomis iš šių aplinkybių:
|
|
21) |
33a straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
22) |
35 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
23) |
36 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
24) |
37 straipsnis papildomas 11 dalimi: „11. EBI stebi pertvarkymo institucijų veiksmus ir pasirengimą, kad užtikrintų veiksmingą pertvarkymo priemonių ir įgaliojimų įgyvendinimą pertvarkymo atveju. EBI ne vėliau kaip [LB prašoma įrašyti datą – 2 metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] pateikia Komisijai esamos praktikos ir galimų skirtumų valstybėse narėse dabartinės padėties ataskaitą ir prireikus stebi toje ataskaitoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą. Pirmoje pastraipoje nurodyta ataskaita apima bent šiuos aspektus:
|
|
25) |
40 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
26) |
42 straipsnio 5 dalies b punktas pakeičiamas taip:
|
|
27) |
44 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
28) |
44a straipsnis iš dalies keičiamas taip :
|
|
29) |
45 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip: „1. Valstybės narės užtikrina, kad įstaigos ir 1 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nurodyti subjektai visada vykdytų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimus, kai to iš jų reikalauja ir pagal šį straipsnį ir 45a–45i straipsnius nustato pertvarkymo institucija.“ |
|
30) |
45b straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
31) |
45c straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
32) |
įterpiamas 45ca straipsnis: „ 45ca straipsnis Perdavimo strategijoms ▌taikomo minimalaus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimo nustatymas 1. Taikydama 45c straipsnį pertvarkytinam subjektui, kurio pasirinktoje pertvarkymo strategijoje ▌ numatytas verslo pardavimo priemonės arba laikinos įstaigos sukūrimo priemonės naudojimas ▌, neatsižvelgiant į tai, ar ta priemonė taikoma atskirai, ar kartu su kitomis pertvarkymo priemonėmis, pertvarkymo institucija 45c straipsnio 3 dalyje numatytą rekapitalizavimo sumą nustato proporcingai, atitinkamai remdamasi šiais kriterijais:
3. Taikant 1 dalį gaunama suma neturi būti didesnė už sumą, gautą taikant 45c straipsnio 3 dalį , arba sumą, kuri yra mažesnė nei 13,5 proc. bendros pagal riziką įvertintų pozicijų sumos, apskaičiuotos pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 92 straipsnio 3 dalį, ir mažesnė nei 5 proc. šio straipsnio 1 dalyje nurodyto atitinkamo subjekto bendro pozicijų mato, apskaičiuoto pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 429 ir 429a straipsnius .“ |
|
33) |
45d straipsnio 1 dalies įvadinė formuluotė pakeičiama taip: „45 straipsnio 1 dalyje nurodytą reikalavimą, taikomą pertvarkytinam subjektui, kuris yra G-SII subjektas, sudaro:“; |
|
34) |
45f straipsnio 1 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip: „Nukrypstant nuo šios dalies pirmos ir antros pastraipų, Sąjungos patronuojančiosios įmonės, kurios pačios nėra pertvarkytini subjektai, bet yra trečiųjų valstybių subjektų patronuojamosios įmonės, 45c ir 45d straipsniuose nustatytus reikalavimus turi vykdyti konsoliduotai.“; |
|
35) |
45l straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
35a) |
45m straipsnyje įterpiama ši dalis: „1a. Nukrypstant nuo 45 straipsnio 1 dalies, pertvarkymo institucijos nustato tinkamus pereinamuosius laikotarpius, per kuriuos 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodytos įstaigos arba subjektai turi užtikrinti atitinkamai 45e arba 45f straipsnyje nustatytų reikalavimų arba 45b straipsnio 4, 5 arba 7 dalyje nustatytų reikalavimų vykdymą, jeigu įstaigoms arba subjektams šie reikalavimai taikomi dėl to, kad įsigaliojo.... [ši iš dalies keičianti direktyva]. Terminas institucijoms ir subjektams pradėti laikytis 12f arba 45f straipsnio reikalavimų arba reikalavimų, atsirandančių dėl 12c straipsnio 4, 5 arba 7 dalies taikymo, yra... [ketveri metai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos taikymo pradžios dienos]. Pertvarkymo institucija nustato tarpinius tikslinius atitinkamai 12f arba 45f straipsnyje nustatytų reikalavimų arba reikalavimų, atsirandančių dėl 12c straipsnio 4, 5 arba 7 dalies taikymo, lygius, kurių šios dalies pirmoje pastraipoje nurodytos institucijos ar subjektai turi laikytis nuo... [dveji metai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos taikymo pradžios dienos]. Paprastai, nustatant tarpinius tikslinius lygius užtikrinamas linijinis nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų, skirtų reikalavimui vykdyti, formavimas. Jei tinkamai pagrįsta ir tikslinga, pertvarkymo institucija gali nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kuris baigiasi po... [ketveri metai nuo šios iš dalies keičiančios direktyvos taikymo pradžios dienos], remdamasi 7 dalyje nurodytais kriterijais ir atsižvelgdama į:
|
|
36) |
45m straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4. 45b straipsnio 4 ir 7 dalyse ir, kai taikoma, 45c straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti reikalavimai netaikomi trejų metų laikotarpiu po tos dienos, kurią pertvarkytinas subjektas arba grupė, kuriai priklauso pertvarkytinas subjektas, buvo nustatyti kaip esantys G-SII arba ne ES G-SII, arba pertvarkytinas subjektas atsiduria 45c straipsnio 5 arba 6 dalyje nurodytoje situacijoje.“ |
|
37) |
46 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „Atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą vertinimą nustatoma suma, kuria reikia nurašyti arba konvertuoti įsipareigojimus, kuriems gali būti taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, kad būtų:
|
|
38) |
47 straipsnio 1 dalies b punkto i papunktis pakeičiamas taip:
|
|
39) |
52 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
40) |
53 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. Kai pertvarkymo institucija, pasinaudodama 63 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytais įgaliojimais, įsipareigojimo, įskaitant įsipareigojimą, dėl kurio atsiranda apskaitos atidėjinys, pagrindinę sumą arba negrąžintą mokėtiną sumą sumažina iki nulio, tas įsipareigojimas ir visos su juo susijusios pareigos ar reikalavimai, kurie nėra sukaupti naudojimosi įgaliojimais metu, laikomi visomis prasmėmis įvykdytais ir jų negalima įrodyti jokioje vėlesnėje procedūroje, susijusioje su vėlesniu pertvarkomos įstaigos arba tos įstaigos teises perėmusio subjekto likvidavimu.“ |
|
41) |
55 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
42) |
59 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
43) |
63 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
44) |
71a straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: „3. 1 dalis taikoma visoms finansinėms sutartims, kurios atitinka visus šiuos reikalavimus:
|
|
45) |
74 straipsnio 3 dalis papildoma d punktu:
|
|
45a) |
84 straipsnyje įterpiama ši dalis: „6a. Šis straipsnis netrukdo tos pačios valstybės narės pertvarkymo institucijoms ir mokesčių administratoriams keistis informacija tiek, kiek toks keitimasis numatytas tos valstybės narės nacionalinėje teisėje. Jeigu tos informacijos šaltinis yra kita valstybė narė, informacija negali būti atskleista be aiškaus institucijos, kuri pateikė tą informaciją, sutikimo.“; |
|
46) |
88 straipsnyje įterpiama 6a dalis: „6a. Siekiant palengvinti 10 straipsnio 1 dalyje, 15 straipsnio 1 dalyje ir 17 straipsnio 1 dalyje nurodytų užduočių vykdymą ir keistis svarbia informacija, įstaigos, turinčios svarbių filialų kitose valstybėse narėse, pertvarkymo institucija įsteigia pertvarkymo kolegiją ir jai pirmininkauja. Pirmoje pastraipoje nurodytos įstaigos pertvarkymo institucija nusprendžia, kurios institucijos dalyvauja pertvarkymo kolegijos posėdyje arba veikloje, atsižvelgdama į planuotinos ar koordinuotinos veiklos svarbą toms institucijoms, visų pirma į galimą poveikį finansų sistemos stabilumui atitinkamose valstybėse narėse ir pirmoje pastraipoje nurodytas užduotis. Pirmoje pastraipoje nurodytos įstaigos pertvarkymo institucija visus pertvarkymo kolegijos narius iš anksto išsamiai informuoja apie rengiamus tokius posėdžius, juose svarstytinus pagrindinius klausimus ir nagrinėtiną veiklą. Pirmoje pastraipoje nurodytos įstaigos pertvarkymo institucija visus kolegijos narius taip pat laiku išsamiai informuoja apie veiksmus, kurių imtasi tų posėdžių metu, arba apie įgyvendintas priemones.“ |
|
46a) |
90 straipsnis papildomas šia dalimi: „4a. 84 straipsnis netrukdo tos pačios valstybės narės pertvarkymo institucijoms ir mokesčių administratoriams keistis informacija tiek, kiek toks keitimasis numatytas tos valstybės narės nacionalinėje teisėje. Jeigu tos informacijos šaltinis yra kita valstybė narė, informacija negali būti atskleista be aiškaus institucijos, kuri pateikė tą informaciją, sutikimo.“; |
|
47) |
91 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
48) |
92 straipsnio 3 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „EBI pertvarkymo institucijos prašymu gali padėti pertvarkymo institucijoms susitarti dėl bendro sprendimo pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 31 straipsnio 2 dalies c punktą.“; |
|
49) |
97 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip: „4. Prireikus pertvarkymo institucijos sudaro neprivalomus bendradarbiavimo susitarimus su atitinkamomis šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis trečiųjų valstybių institucijomis. Tie susitarimai turi atitikti EBI bendrąjį susitarimą. Prireikus kompetentingos institucijos sudaro neprivalomus bendradarbiavimo susitarimus su atitinkamomis šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis trečiųjų valstybių institucijomis. Tie susitarimai atitinka EBI bendrąjį susitarimą ir jais užtikrinama, kad būtų taikoma garantija, kad trečiųjų valstybių institucijoms atskleidžiamai informacijai taikomi profesinės paslapties reikalavimai, kurie yra bent lygiaverčiai reikalavimams, nurodytiems 84 straipsnyje.“ |
|
50) |
98 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:
|
|
51) |
101 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip: „2. Tuo atveju, kai pertvarkymo institucija nustato, jog tikėtina, kad dėl pertvarkymo finansavimo struktūros naudojimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais dalis įstaigos arba 1 straipsnio 1 dalies b, c ar d punkte nurodyto subjekto nuostolių bus netiesiogiai perduodama pertvarkymo finansavimo struktūrai, taikomi 44 straipsnyje nustatyti pertvarkymo finansavimo struktūros naudojimą reglamentuojantys principai.“ |
|
52) |
102 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip: „Jeigu pasibaigus 1 dalyje nurodytam pradiniam laikotarpiui turima finansavimo lėšų suma sumažėja ir nebesiekia toje dalyje nustatyto tikslinio lygio, reguliarių įnašų rinkimas pagal 103 straipsnį atnaujinamas ir vyksta tol, kol bus pasiektas tikslinis lygis. Pertvarkymo institucijos gali atidėti pagal 103 straipsnį renkamų reguliarių įnašų rinkimą ne daugiau kaip trejiems metams, kai surinktina suma pasiekia sumą, proporcingą surinkimo proceso išlaidoms, su sąlyga, kad toks atidėjimas nedaro reikšmingo poveikio pertvarkymo institucijos gebėjimui naudoti pertvarkymo finansavimo struktūras pagal 101 straipsnį. Po to, kai pirmą kartą pasiekiamas tikslinis lygis ir kai turimi finansiniai ištekliai sumažėja iki mažiau nei dviejų trečdalių tikslinio lygio, tie įnašai nustatomi tokio dydžio, kad tikslinį lygį būtų galima pasiekti per ketverius metus.“; |
|
53) |
103 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
54) |
104 straipsnio 1 dalies antra pastraipa pakeičiama taip: „Papildomi ex post įnašai neviršija 12,5 % 102 straipsnyje nurodyto tikslinio lygio, šį dydį padauginus iš trijų.“; |
|
55) |
108 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
56) |
109 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
57) |
111 straipsnio 1 dalis papildoma e punktu:
|
|
58) |
128 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
|
|
59) |
įterpiamas 128a straipsnis: „128a straipsnis Krizių valdymo modeliavimas 1. EBI koordinuoja reguliarią Sąjungos masto veiklą, skirtą šios direktyvos, Reglamento (ES) Nr. 806/2014 ir Direktyvos 2014/49/ES taikymui tarpvalstybiniais atvejais testuoti visais šiais aspektais:
2. EBI parengia ataskaitą, kurioje išdėstomi pagrindiniai tokios veiklos metu nustatyti faktai ir išvados. Ataskaita skelbiama viešai.“ |
2 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Valstybės narės ne vėliau kaip... [LB prašoma įrašyti datą – 18 mėnesių nuo šios pakeitimų direktyvos įsigaliojimo datos] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
Tas nuostatas jos taiko nuo... [LB prašoma įrašyti datą – 1 diena po šios pakeitimų direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę datos].
Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
3 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
4 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta …
Europos Parlamento vardu
Pirmininkė
Tarybos vardu
Pirmininkas / Pirmininkė
(*1) Visame tekste padarytų pakeitimų pagrindas – 1 pakeitimo priėmimas. Naujos arba iš dalies pakeistos teksto dalys žymimos pusjuodžiu kursyvu; išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.
(1) OL C,, p..
(2) OL C,, p..
(3) Finansinio stabilumo taryba, „Pagrindiniai veiksmingų finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementai“, 2014 m. spalio 15 d.
(4) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012 (OL L 173, 2014 6 12, p. 190).
(5) 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L 225, 2014 7 30, p. 1).
(6) 2021 m. kovo 26 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2021/1118, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/59/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatoma metodika, kurią pertvarkymo institucijos turi taikyti nustatydamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES 104a straipsnyje nurodytą reikalavimą ir jungtinio rezervo reikalavimą pertvarkytiniems subjektams konsoliduotu pertvarkytinos grupės lygmeniu, kai pertvarkytinai grupei pagal tą direktyvą tie reikalavimai netaikomi (OL L 241, 2021 7 8, p. 1).
(7) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB ir 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).
(8) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2034 dėl investicinių įmonių riziką ribojančios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/87/EB, 2009/65/EB, 2011/61/ES, 2013/36/ES, 2014/59/ES ir 2014/65/ES (OL L 314, 2019 12 5, p. 64).
(9) 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).
(10) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/49/ES dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 173, 2014 6 12, p. 149).
(11) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).
(12) 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014 (OL L 314, 2019 12 5, p. 1).
(13) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).
(14) COM(2018)0133 galutinis.
(15) COM(2020)0822 galutinis.
(16) 2008 m. lapkričio 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 (OL L 320, 2008 11 29, p. 1).
(17) 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/876, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su sverto koeficientu, grynojo pastovaus finansavimo rodikliu, nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimais, sandorio šalies kredito rizika, rinkos rizika, pagrindinių sandorio šalių pozicijomis, kolektyvinio investavimo subjektų pozicijomis, didelėmis pozicijomis, ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo reikalavimais, ir Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 150, 2019 6 7, p. 1).
(18) 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/877, kuriuo dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 806/2014 (OL L 150, 2019 6 7, p. 226).
(19) 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/879, kuria dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių nuostolių padengimo ir rekapitalizavimo pajėgumo iš dalies keičiama Direktyva 2014/59/ES ir iš dalies keičiama Direktyva 98/26/EB (OL L 150, 2019 6 7, p. 296).
(20) 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 596/2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB (OL L 173, 2014 6 12, p. 1).
ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2025/3753/oj
ISSN 1977-0960 (electronic edition)