<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.00-20081231.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="ECRCJ2006LTA.0500400301.case.xml"><NO.CASE>C-98/04</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62004C0098</NO.CELEX><NO.SEQ>0008.0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>4005</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>4013</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>9</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><LEFT>GENERALINIO ADVOKATO D. RUIZ-JARABO IŠVADA — BYLA C-98/04</LEFT><RIGHT>KOMISIJA / JUNGTINĖ KARALYSTĖ</RIGHT></CURR.TITLE><CONTENTS.CONCLUSION><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">Dámaso Ruiz-Jarabo Colomer išvada,</HT></P><P>pateikta <DATE ISO="20050714">2005 m. liepos 14 d.</DATE><NOTE NOTE.ID="E0001" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Originalo kalba: ispanų.</P></NOTE></P></TI></TITLE><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Pagal EB 226 straipsnį pareikštu ieškiniu Europos Bendrijų Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, jog Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal <DATE ISO="19850627">1985 m. birželio 27 d.</DATE> Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo<NOTE NOTE.ID="E0002" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="175" DATE.PUB="1985" PAGE.FIRST="40">OL L 175, p. 40</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE> 2 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnį.</TXT></NP><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Valstybė narė. atsakovė pripažįsta, kad nacionaliniai teritorijų planavimo ir statybos priežiūros teisės aktai sudaro sąlygas atsirasti atvejams, prieštaraujantiems direktyvai; šis prisipažinimas, nepaisant karštos diskusijos, kuri galiausiai Komisijos ieškinio motyvacijai reikšminga nebuvo, leido šį teisinį ginčą nagrinėti be generalinio advokato išvados.</TXT></NP><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>I —</NO.P><TXT>Direktyva 85/337</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Šia direktyva<NOTE NOTE.ID="E0003" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Šiai bylai svarbi <DATE ISO="19970303">1997 m. kovo 3 d.</DATE> Tarybos direktyvos 97/11/EB (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="073" DATE.PUB="1997" PAGE.FIRST="5">OL L 73, p. 5</REF.DOC.OJ>) redakcija, kuri iš dalies pakeitė ankstesnę direktyva.</P></NOTE>, numatant kiekvieno <HT TYPE="ITALIC">projekto</HT> poveikio aplinkai vertinimą kaip prevencinę priemonę, siekiama išvengti žalos aplinkai (pirma ir šešta konstatuojamosios dalys, 1 straipsnio 1 dalis).</TXT></NP><NP><NO.P>4.</NO.P><TXT><QUOT.START ID="QS0001" REF.END="QE0001" CODE="201E"/>Projektas<QUOT.END ID="QE0001" REF.START="QS0001" CODE="201C"/> reiškia statybos darbus bei kitų objektų ar veiklos planų įgyvendinimą, taip pat kitokį kišimąsi į natūralią aplinką ir gamtovaizdį, įskaitant mineralinių išteklių gavybą. <QUOT.START ID="QS0002" REF.END="QE0002" CODE="201E"/>Užsakovas<QUOT.END ID="QE0002" REF.START="QS0002" CODE="201C"/> reiškia pareiškėją, prašantį leidimo vykdyti privatų projektą, arba valstybės instituciją, kuri projektą inicijuoja. Galiausiai <QUOT.START ID="QS0003" REF.END="QE0003" CODE="201E"/>sutikimas dėl planuojamos veiklos<QUOT.END ID="QE0003" REF.START="QS0003" CODE="201C"/> reiškia kompetentingos institucijos sprendimą, kuris suteikia užsakovui teisę įgyvendinti projektą.</TXT></NP><?PAGE NO="I-4006"?><NP><NO.P>5.</NO.P><TXT>2 straipsnio 1 dalyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START ID="QS0004" REF.END="QE0004" CODE="201E"/>L Valstybės narės imasi visų priemonių, reikalingų užtikrinti, jog prieš duodant sutikimą projektams, kurie gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, be kita ko, dėl pobūdžio, savo masto ar vietos, bus reikalaujama sutikimo planuojamai veiklai ir poveikio aplinkai vertinimo. Tokie projektai apibrėžti 4 straipsnyje.<QUOT.END ID="QE0004" REF.START="QS0004" CODE="201C"/></P></QUOT.S></P></NP><NP><NO.P>6.</NO.P><TXT>Pastarojoje nuostatoje numatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><NP><NO.P><QUOT.START ID="QS0005" REF.END="QE0005" CODE="201E"/>1.</NO.P><TXT>Remiantis 2 straipsnio 3 dalimi<NOTE NOTE.ID="E0004" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Ši dalis leidžia numatyti direktyvos taikymo išimtis.</P></NOTE>,1 priede išvardyti projektai, turi būti vertinami pagal 5-10 straipsnių nuostatas.</TXT></NP><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Remdamosi 2 straipsnio 3 dalimi, valstybės narės:</TXT><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>išnagrinėjusios kiekvieną atvejį</TXT><P>arba</P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>pagal valstybės narės nustatytas ribas ar kriterijus</TXT></NP></ITEM></LIST></P><P>nusprendžia, ar projektai, išvardyti II priede, turi būti vertinami pagal 5-10 straipsnių nuostatas.</P><P>Valstybės narės gali apsispręsti naudoti abi a ir b punktuose nurodytas procedūras.</P></NP><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Kai pagal 2 dalį nagrinėjamas kiekvienas atvejis ar naudojamasi valstybės narės nustatytomis ribomis ar kriterijais, privaloma atsižvelgti į atrankos kriterijus, išvardytus III priede.</TXT></NP><NP><NO.P>4.</NO.P><TXT>Valstybės narės privalo užtikrinti, kad visuomenė būtų informuojama apie kompetentingos institucijos sprendimą, priimtą pagal 2 dalį.<QUOT.END ID="QE0005" REF.START="QS0005" CODE="201C"/></TXT></NP></QUOT.S></P></NP></GR.SEQ><?PAGE NO="I-4007"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>II —</NO.P><TXT>Didžiosios Britanijos teisė</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>7.</NO.P><TXT>1990 m. Miestų ir kaimų planavimo įstatymas (Town and Country Planning Act 1990), iš dalies pakeistas 1991 m. Teritorijų planavimo ir kompensavimo įstatymu (Planning and Compensation Act 1991), reglamentuoja teritorijų planavimą ir statybos priežiūrą.</TXT></NP><NP><NO.P>8.</NO.P><TXT>Vykdyti veiklą žemėje arba ant žemės ir po ja, kai statomi pastatai ir techniniai įrenginiai arba vykdomi kasybos darbai, keičiama statinių arba kito nekilnojamojo turto paskirtis, leidžiama tik turint tam reikalingą leidimą. Leidimą išduoda vietos teritorijų planavimo valdžios institucijos, ir jis gali būti apskųstas <HT TYPE="ITALIC">Secretary o/State,</HT> kuris tarpininkauja taip pat valdžios institucijos neveikimo atvejais ir gali pats nagrinėti šalių prašymus (55, 57, 77 ir 78 straipsniai).</TXT></NP><NP><NO.P>9.</NO.P><TXT>Minėto įstatymo VII dalyje nurodoma savivaldybių teisė nutraukti teritorijų planavimo ir statybos priežiūros teisės aktų pažeidimus, ypač pažeidimus pagal 171 A straipsnį, kai darbai vykdomi neturint tam leidimo arba nesilaikant leidimo išdavimo sąlygų arba apribojimų. Tokią teisę, kuriai įgyvendinti suteikta diskrecija<NOTE NOTE.ID="E0005" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Didžiosios Britanijos vyriausybe paaiškino (atsiliepimo į ieškinį 34 punktas), kad parlamentas nepritarė 1991 m Teritorijų planavimo ir kompensavimo Įstatymo pataisai, kuria buvo siūloma šią teisę pakeisti pareiga.</P></NOTE>, turi ir <HT TYPE="ITALIC">Secretary of State.</HT></TXT></NP><NP><NO.P>10.</NO.P><TXT>Pirmiausia <HT TYPE="ITALIC">Secretary of State</HT> gali nagrinėti sankcijas, pavyzdžiui, įspėjimą, pareikštą pagal 172 straipsnį, kai to prašo suinteresuotosios šalys, ypač motyvuodamos pagrindu, nurodytu 174 straipsnio 2 dalies d punkte, kad įspėjimo pareiškimo dieną prieš jas nebuvo galima imtis jokių sankcijų.</TXT></NP><NP><NO.P>11.</NO.P><TXT>Šis panaikinimo pagrindas, tai - logiška 171 B straipsnio pasekmė; šis straipsnis draudžia imtis sankcijų siekiant atkurti teisėtą padėtį, jei nuo darbų vykdymo, neturint leidimo, pabaigos arba pastato paskirties neteisėto pakeitimo į gyvenamąjį namą momento praėjo ketveri metai (1 ir 2 dalys), arba visų kitų pažeidimų atveju, jei praėjo dešimt metų (3 dalis).</TXT></NP><NP><NO.P>12.</NO.P><TXT>Į šį kontekstą įsilieja Plėtros teisėtumo pažymėjimas <HT TYPE="ITALIC">(Lawful Development Certificates,</HT> toliau - <HT TYPE="ITALIC">LCD),</HT> kurį reglamentuoja 1990 m. Miestų ir kaimų planavimo įstatymo 191 straipsnis.</TXT></NP><NP><NO.P>13.</NO.P><TXT>Šios nuostatos 1 dalyje įtvirtinta teisė dėl prašymo pripažinti, jog nekilnojamasis turtas žemėje, po žeme, ant arba virš jos naudojamas arba darbai vykdomi teisėtai, arba bet kuri kita veikla, išduodant leidimą neatitinkanti<?PAGE NO="I-4008"?> nustatytų sąlygų ir apribojimų, yra teisėta, tuo tikslu prašyme būtinai nurodant žemės sklypą ir išdėstant kitas svarbias aplinkybes.</TXT></NP><NP><NO.P>14.</NO.P><TXT>Pagal 2 dalį veikla ir darbai laikomi teisėtais, jeigu:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START ID="QS0006" REF.END="QE0006" CODE="201E"/>a)</NO.P><TXT>jiems nebegalima taikyti jokių sankcijų (nes jie nėra plėtra arba jiems nereikia leidimo arba baigėsi sankcijų taikymo senatis, arba dėl kitos priežasties eidimo); ir</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>jie neprieštarauja tuo metu galiojantiems privalomiems įspėjime nustatytiems reikalavimams.<QUOT.END ID="QE0006" REF.START="QS0006" CODE="201C"/><NOTE NOTE.ID="E0006" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Tai susiję su vertimu į ispanų kalbą.</P></NOTE></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP><NP><NO.P>15.</NO.P><TXT>Pagal 3 dalį tas pats galioja ir bet kuriai kitai veiklai, neatitinkančiai leidimo išdavimo sąlygų, jeigu suėjo sankcijų taikymo senaties terminas ir jeigu veikla neprieštarauja tuo metu galiojantiems įspėjime nustatytiems reikalavimams.</TXT></NP><NP><NO.P>16.</NO.P><TXT>Pagal 4 dalį <HT TYPE="ITALIC">LDC</HT> galima išduoti tada, kai prašyme pateikta medžiaga patvirtina nagrinėjamos veiklos teisėtumą, kuris tokiu atveju pagal 6 dalį preziumuojamas neginčijamai. Pagal 7 dalį išduotas pažymėjimas turi tokį patį poveikį kaip ir atitinkami leidimai<NOTE NOTE.ID="E0007" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Šioje dalyje nurodomi leidimai pagal šiuos įstatymus: Caravan Sites atta Control of Development Act 1960 3 straipsnio 3 dalį, Control of Pollution Act 1974 5 straipsnio 2 dalį ir Environmental Protection Act 1990 36 straipsnio 2 dalį.</P></NOTE>.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>III —</NO.P><TXT>Ikiteisminė procedūra</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>17.</NO.P><TXT>Komisija apie Britanijos sistemą, aprašytą pirmesniuose išvados punktuose, sužinojo gavusi skundą dėl automobilių atliekų aikštelės, kuri buvo naudojama neturint leidimo ir kuriai 1993 m. išduotas <HT TYPE="ITALIC">LDC,</HT> o 1998 m. plėtros tikslu išduotas dar vienas <HT TYPE="ITALIC">LDC.</HT></TXT></NP><?PAGE NO="I-4009"?><NP><NO.P>18.</NO.P><TXT><DATE ISO="20010208">2001 m. vasario 8 d.</DATE> laišku ji (Komisija) paprašė Jungtinės Karalystės vyriausybės paaiškinti šią sistemą ir <DATE ISO="20010831">2001 m. rugpjūčio 31 d.</DATE> buvo gautas atsakymas su prašoma informacija. Susipažinusi su atsakymu, Komisija padarė išvadą, kad <HT TYPE="ITALIC">LDC</HT> pažymėjimų išdavimas gali būti laikomas Direktyvoje 85/337 numatytos leidimų procedūros vengimo priemone, ir <DATE ISO="20011023">2001 m. spalio 23 d.</DATE> nurodė Jungtinei Karalystei per du mėnesius pateikti savo pastabas.</TXT></NP><NP><NO.P>19.</NO.P><TXT>Kadangi <DATE ISO="20011219">2001 m. gruodžio 19 d.</DATE> gautas atsakymas su pateisinamomis priežastimis Komisijos neįtikino, praėjus vienieriems metams ji pateikė pagrįstą nuomonę, nurodydama Jungtinei Karalystei imtis būtinų priemonių, kad būtų įvykdyti iš Bendrijos teisės kylantys įsipareigojimai.</TXT></NP><NP><NO.P>20.</NO.P><TXT>Jungtinės Karalystės valdžios institucijos <DATE ISO="20030403">2003 m. balandžio 3 d.</DATE> laiške neneigė esant teorinės galimybės, kad nacionalinėje teisėje yra spraga, ir įsipareigojo imtis reikalingų priemonių šiai spragai pašalinti, tačiau, jų manymu, ją lemia ne <HT TYPE="ITALIC">LDC</HT> pažymėjimų išdavimas, o vietos valdžios institucijų požiūris į joms suteiktą diskreciją imtis veiksmų dėl veiklos, pažeidžiančios teritorijų planavimo ir statybos priežiūros teisės aktus, todėl šios priemonės gali likti neveiksmingos.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>IV —</NO.P><TXT>Šalių argumentai ir procesas Teisingumo Teisme</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>21.</NO.P><TXT>Kadangi atsakymas Komisijos netenkino ir jai nebuvo pranešta apie paskelbtas priemones, <DATE ISO="20040226">2004 m. vasario 26 d.</DATE> ji pareiškė ieškinį pagal EB 226 straipsnio 2 dalį. Tokiomis aplinkybėmis ji prašo pripažinti, jog Jungtinė Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 85/377 2 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnį. Jungtinė Karalystė su šiuo kaltinimu nesutinka.</TXT></NP><NP><NO.P>22.</NO.P><TXT>Šalys dalyvavo <DATE ISO="20040630">2004 m. birželio 30 d.</DATE> teismo posėdyje.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>V —</NO.P><TXT>Tariamo pažeidimo analizė</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>23.</NO.P><TXT>Direktyva 85/377 siekiama, kad prieš išduodant leidimą įgyvendinti projektus, kurie gali daryti didelį poveikį aplinkai, būtų atliktas jų poveikio aplinkai vertinimas<NOTE NOTE.ID="E0008" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Tai matyti iš <DATE ISO="19990916">1999 m. rugsėjo 16 d.</DATE> Sprendimo WWF ir kt. (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-435/97" YEAR="1999" PAGE.ECR="I-5613">C-435/97, Rink. p I-5613, 45 punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20040107">2004 m. sausio 7 d.</DATE> Sprendimo Delena Wells (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-201/02" YEAR="2004" PAGE.ECR="I-723">C-201/02, Rink. p. I-723, 42 punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> dviem etapais. Pirmiausia reikia nustatyti, ar<?PAGE NO="I-4010"?> planuojami darbai turės didelį poveikį natūraliai aplinkai, tada įvertinti šį poveikį pagal direktyvos 5-10 straipsnius<NOTE NOTE.ID="E0009" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Aš tai išdėsčiau <DATE ISO="20040108">2004 m. sausio 8 d.</DATE> Išvadoje byloje Komisija prieš Italija (C-87/02), kurioje <DATE ISO="20040610">2004 m. birželio 10 d.</DATE> priimtas sprendimas, remdamasis <DATE ISO="20010712">2001 m. liepos 12 d.</DATE> generalinio advokato L. A. Geelhoed išvada, pateikta byloje Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-24/99), kuri vėliau buvo išbraukta <DATE ISO="20020218">2002 m. vasario 18 d.</DATE> Nutartimi.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>24.</NO.P><TXT>Dėl tam tikrų projektų egzistuoja teisinė prezumpcija, kad jie visada turės didelį poveikį aplinkai, todėl jų poveikis visada turi būti vertinamas. Šie projektai išvardyti direktyvos I priede, kurį nurodo 4 straipsnio 1 dalis.</TXT></NP><NP><NO.P>25.</NO.P><TXT>Tačiau kitų projektų poveikis nėra toks aiškus; tokiais atvejais valstybės narės turi nuspręsti, ar jie turi būti vertinami pagal 5-10 straipsnių nuostatas. Tai pasakytina apie II priedo sąraše numatytus projektus, kai valstybės narės, nagrinėdamos kiekvieną atvejį arba nustatydamos kriterijus ar ribas, arba taikydamos abu metodus pagal atrankos kriterijus, išvardytus III priede, atrenka, kuriuos būtent šio sąrašo projektus reikia įvertinti (4 straipsnio 2 ir 3 dalis). Taigi valstybės narės, atrinkdamos, kurių II priede išvardytų projektų poveikis aplinkai turi būti vertinamas, naudojasi tam tikra veiksmų laisve.</TXT></NP><NP><NO.P>26.</NO.P><TXT>Vis dėlto šią laisvę apriboja direktyvos 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas pagrindinis direktyvos tikslas, kuriuo siekiama, kad projektai, kurie, tikėtina, darys didelį poveikį aplinkai, visada būtų tiriami<NOTE NOTE.ID="E0010" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Panašiai aiškinama <DATE ISO="19961024">1996 m. spalio 24 d.</DATE> Sprendime Kraaijeveld ir kt. (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-72/95" YEAR="1996" PAGE.ECR="I-5403">C-72/95, Rink. p. I-5403, 50 punktas</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="19981022">1998 m. spalio 22 d.</DATE> Sprendime Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-301/95" YEAR="1998" PAGE.ECR="I-6135">C-301/95, Rink. p. I-6135, 45 punktas</REF.DOC.ECR>); sprendime WWF ir kt (36 ir 45 punktai); <DATE ISO="19990921">1999 m. rugsėjo 21 d.</DATE> Sprendime Komisija prieš Airiją (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-392/96" YEAR="1999" PAGE.ECR="I-5901">C-392/96, Rink. p. I-5901, 64 punktas</REF.DOC.ECR>) ir sprendime komisija prieš Italiją (44 punidas).</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>27.</NO.P><TXT>Kitais žodžiais tariant, siekiant užtikrinti Direktyvos 85/337 veiksmingumą, negalima daryti išimties projekto, turinčio tokią charakteristiką, vertinimui<NOTE NOTE.ID="E0011" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Sprendimo WWF ir kt 45 punktas ir sprendimo Komisija prieš Italiją 44 punktas.</P></NOTE>, todėl Bendrijos teisė, neatsižvelgdama į nacionalinės valdžios institucijoms suteiktos diskrecijos ribas, draudžia įgyvendinti projektą, jeigu jam taikoma senaties taisyklė, be išankstinio jo vertinimo, taigi be jo poveikio nustatymo.</TXT></NP><NP><NO.P>28.</NO.P><TXT>Būtent toks yra Didžiosios Britanijos nuostatų poveikis, kurį esant įrodo bylos<?PAGE NO="I-4011"?> dalykas — automobilių atliekų aikštelės statyba ir kurio neneigia Jungtinės Karalystės vyriausybė, sudarantis sąlygas atsirasti direktyvą pažeidžiančiai veiklai, kurios poveikis nebuvo iš anksto tiriamas ir vertinimas ir kuri dėl senaties tampa teisėta, todėl jos nebegalima ištaisyti.</TXT></NP><NP><NO.P>29.</NO.P><TXT>Kadangi dėl įsipareigojimų neįvykdymo jau prisipažinta, reikėtų šį nagrinėjimą ir užbaigti, tačiau šalims įsivėlus į karštą, bet nenaudingą diskusiją, jaučiu pareigą pateikti dar keletą pastabų.</TXT></NP><NP><NO.P>30.</NO.P><TXT>Nėra svarbu, kada įvyko pažeidimas: ar tada, kai vietos valdžios institucijos pasinaudojo turima diskrecija ir liko neveiklios, aitada, kai buvo išduotas <HT TYPE="ITALIC">LDC,</HT> kurio pagrindu pažeidimas tapo neskundžiamas; dar mažiau svarbu tai, kokį poveikį turi nagrinėjamas pažymėjimas — ar suteikiantį teises, ar tik deklaratyvų. Nulemia tas faktas, kad remiantis tikslingumu nebuvo imamasi priemonių ir atsirado situacija, kurią draudžia Direktyva 85/377, nepaisant to, kad įstaigos turimos teisės, nors ir kokios didelės jos būtų, negali sudaryti sąlygų atsirasti aplinkybėms, pažeidžiančioms 2 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindinį šio Bendrijos teisės akto tikslą.</TXT></NP><NP><NO.P>31.</NO.P><TXT>Be abejonės, kaip teigia Jungtinė Karalystė atsiliepimo į ieškinį 89 punkte, nurodydama atsakymo į Komisijos pagrįstą nuomonę 20 punktą, mano kritikuota diskrecija nėra absoliuti, kitaip ji būtų artima savivalei. Todėl kompetentingos valdžios institucijos kiekvienu atveju turi nuspręsti, ar pašalinti pažeidimą, nes jis neleistinu būdu pažeidžia Bendrijos vertybes, ar, atvirkščiai, dėl bendrojo intereso, nepaisant jo neigiamo poveikio aplinkai, netrukdyti neteisėtai naudoti žemės sklypo. Vis dėlto tokia pasirinkimo laisvė akivaizdžiai rodo esant pažeidimą, kuriuo kaltina Komisija, nes ši laivė leidžia atsirasti atvejams, kai teritorijos planavimo institucijos, svarstydamos nagrinėjamas būtinybes, <QUOT.START ID="QS0007" REF.END="QE0007" CODE="201E"/>pasinaudoja turima diskrecija ir nesiima sankcijų, ir dėl to atsiranda galimi direktyvos pažeidimai<QUOT.END ID="QE0007" REF.START="QS0007" CODE="201C"/> (atsakymo į pagrįstą nuomonę pabaigoje esantis 20 punktas).</TXT></NP><NP><NO.P>32.</NO.P><TXT>Todėl šioje diskusijoje nesprendžiamas klausimas, ar nacionalinės teisinės sistemos gali numatyti Bendrijos teisės pažeidimų senaties terminą, kuriam pasibaigus dėl teisinio saugumo principo negalima imtis<?PAGE NO="I-4012"?> jokių sankcijų<NOTE NOTE.ID="E0012" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Šiuo klausimu geras pavyzdys yra <DATE ISO="19971202">1997 m. gruodžio 2 d.</DATE> Sprendimas Fantask ir kt. (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-188/95" YEAR="1997" PAGE.ECR="I-6783">C-188/95, Rink. p. I-6783</REF.DOC.ECR>), kuriuo rėmėsi bylos šalys.</P></NOTE>. Atvirkščiai, reikia išnagrinėti, ar Didžiosios Britanijos nuostatos, nesvarbu, yra senatis ar jos nėra, leidžia atsirasti galimybei, kad abiejuose Direktyvos 85/377 prieduose išvardyti projektai galėtų būti iki galo įgyvendinti neatlikus būtino vertinimo ir neturint leidimo. Akivaizdu, jog į šį klausimą reikia atsakyti teigiamai.</TXT></NP><NP><NO.P>33.</NO.P><TXT>Institucija, kuri įgaliota kontroliuoti teritorijų plėtros teisėtumą ir kuri, sužinojusi apie statinio naudojimą neatlikus jo poveikio aplinkai vertinimo, nereaguoja arba kuri, nustačiusi jo reikšmingumą, nenurodo atlikti poveikio vertinimo, tylomis duoda sutikimą ir nuo to momento pažeidžia direktyvą. Tai, kad dėl senaties termino ir teisinio saugumo principo negalima imtis jokių priemonių, nepaverčia iki to momento neteisėta laikytos veiklos <QUOT.START ID="QS0008" REF.END="QE0008" CODE="201E"/>teisėta<QUOT.END ID="QE0008" REF.START="QS0008" CODE="201C"/>. Tai tik neleidžia vėl keisti praeities įvykių, taip siekiant užtikrinti teisinių santykių pastovumą, kuris yra vienas iš sambūvio ramsčių. Ši pasekmė netrukdo nukentėjusiesiems nuo pažeidimo imtis kitų teisinių priemonių, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl atsakomybės neteisėtus veiksmus vykdančiai valstybei ir siekti žalos atlyginimo, tačiau iš Didžiosios Britanijos vyriausybės pastabų matyti, kad tai nebūtų įmanoma.</TXT></NP><NP><NO.P>34.</NO.P><TXT>Galima daryti išvadą, kad valstybių narių pareiga priimti teisės aktus, kurie būtini siekiant direktyvoje numatyto tikslo, yra privalomas reikalavimas, kurį įtvirtina EB 249 straipsnio 3 dalis ir kuris taikomas visoms valdžios institucijoms, todėl nacionalinės nuostatos, leidžiančios įstaigai nesiimti veiksmų ir stebėti, kaip įgyvendinamas projektas neatlikus jo poveikio aplinkai vertinimo, nors toks vertinimas jam privalomas, pažeidžia direktyvos 2 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnį, o to neneigia ir Jungtinės Karalystės vyriausybė.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>VI —</NO.P><TXT>Dėl bylinėjimosi išlaidų</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>35.</NO.P><TXT>Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas.</TXT></NP></GR.SEQ><?PAGE NO="I-4013"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>VII —</NO.P><TXT>Išvada</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>36.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui patenkinti ieškinį ir:</TXT><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Pripažinti, jog neatsisakydama nuostatų, suteikiančių kompetentingoms vietos valdžios institucijoms diskreciją taikyti sankcijas už veiklą, susijusią su žemės naudojimu, kuri pažeidžia teritorijų planavimo ir statybos priežiūros teisės aktus, leidžia ir šitaip sudaro sąlygas projektus, išvardytus šios direktyvos I ir II prieduose, įgyvendinti neatlikus išankstinio vertinimo ir jų poveikio aplinkai vertinimo, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė neįgyvendino įsipareigojimų pagal <DATE ISO="19850627">1985 m. birželio 27 d.</DATE> Tarybos direktyvos 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo 2 straipsnio 1 dalį ir 4 straipsnį.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Priteisti iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>