<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.10-->
  <head>
    <title>2023-07-202307C113202200350-00-TRA-DOC-LT-CONCL-C-0035-22-202300904-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="0" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ContentBits"/>
    <meta content="Commission Use" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Name"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="27/03/2023 11:47:04" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="CNC" name="TypeDoc"/>
    <meta content="nNtRgx3OGR9W6zuSxAs7ind+eKVcVg4IppMtpjL49ut5NtIn5SJ7mXc5xCydMzylAvHcaUHIRM+Dlhy2Xdqxn+PZFJErCl8Dsarm3azmrPh/tSrYN7WVV3licbomLFqujnMTeH1us53Su0BYugbb1rx/KlDk9vW5VsZFP+GygEA=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="lsav" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="true" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Enabled"/>
    <meta content="25f43165-df0d-4ccc-a206-eeddbed5693f" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ActionId"/>
    <meta content="0035" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2022" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="lsav" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="b24c8b06-522c-46fe-9080-70926f8dddb1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SiteId"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="CNC_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 14/02/2023 09:37:27" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="2023-03-07T12:46:34Z" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SetDate"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="0e1519ab5a69423b9d330a09239dcae5" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0035" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
    <meta content="Standard" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Method"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId25" style="first"/>
      <div id="rId21" style="even">generalinio advokato a. m. collins išvada – byla C-35/22</div>
      <div id="rId22" style="default">Cajasur Banco</div>
    </div>
    <p class="C36Centre" id="para-1" title="page-1">
      GENERALINIO ADVOKATO
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-2" title="page-1">
      ANTHONY MICHAEL COLLINS IŠVADA,
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-3" title="page-1">
      pateikta 2023 m. kovo 2 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">1</a>
</span>)
      
    </p>
    <p class="C38Centregrasgrandespacement" id="para-4" title="page-1">
      Byla C-35/22
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-5" title="page-1">
      Cajasur Banco S.A.
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-6" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-7" title="page-1">
      JO,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-8" title="page-1">
      IM
    </p>
    <p class="C39Centreespacement" id="para-9" title="page-1">
      (Audiencia Provincial de Málaga (Malagos provincijos teismas, Ispanija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-10" title="page-1">
      (Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Direktyva 93/13/EEB – Nesąžiningos sąlygos sutartyse su vartotojais – Nacionalinių teismų pripažintos negaliojančiomis hipoteka užtikrinamos paskolos sutarties bendrosios sąlygos – Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos iš vartotojo reikalaujama pareikšti ikiteisminį reikalavimą, siekiant užtikrinti vėlesnio bylinėjimosi išlaidų priteisimą – Veiksminga teisinė gynyba – Geras teisingumo vykdymas)
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-11" title="page-1">
      
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">I.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įžanga</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2000 m. sausio 7 d. Ley 1/2000 de Enjuiciamiento Civil (Įstatymas Nr. 1/2000 dėl Civilinio proceso kodekso, toliau – Civilinio proceso kodeksas) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-2" href="#t-2">2</a>
</span>) 395 straipsnyje „Bylinėjimosi išlaidų priteisimas pripažinus ieškinį“ nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-14" title="page-3">
      „1. Jeigu atsakovas pripažįsta ieškinį prieš pateikdamas atsiliepimą į jį, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, išskyrus atvejus, kai teismas nustato atsakovo nesąžiningumą ir tai tinkamai pagrindžia.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-15" title="page-3">
      Bet kuriuo atveju nesąžiningumas pripažįstamas, jei prieš pareiškiant ieškinį atsakovui buvo pateiktas įtikinamas ir tinkamai pagrįstas reikalavimas sumokėti arba buvo pradėta mediacijos procedūra, arba dėl atsakovo pateiktas prašymas vykdyti taikinimo procedūrą.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-16" title="page-3">
      2. Jeigu ieškinys pripažintas pateikus atsiliepimą į jį, taikoma pirmesnio straipsnio 1 dalis.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ar vartotojas, siekiantis remtis nacionalinės teisės normomis, kuriomis įgyvendinama 1993 m. balandžio 5 d. Direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-3" href="#t-3">3</a>
</span>), kad įtikintų teismą panaikinti paskolos sutartyje numatytas hipotekos mokesčio sąlygas, privalo prieš kreipdamasis į teismą reikalauti, kad atsakovė kredito įstaiga grąžintų skolą, kad galėtų įrodyti atsakovės nesąžiningumą, kaip tai suprantama pagal pirmiau cituotą Civilinio proceso kodekso 395 straipsnį?</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">II.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ginčas pagrindinėje byloje, prašymas priimti prejudicinį sprendimą ir procesas Teisingumo Teisme</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nenustatytą dieną JO ir IM, du fiziniai asmenys, sudarė hipoteka užtikrinamos paskolos sutartį su Cajasur Banco SA (toliau – Cajasur).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2018 m. JO ir IM kreipėsi į Juzgado de Primera Instancia n°18 bis de Málaga (Malagos pirmosios instancijos teismas Nr. 18 bis, Ispanija) su prašymu dėl nesąžiningumo pripažinti negaliojančia paskolos sutarties sąlygą, pagal kurią jie privalo mokėti hipotekos mokesčius. JO ir IM taip pat prašė grąžinti pagal šią sąlygą sumokėtas sumas. JO ir IM nepareikalavo iš Cajasur grąžinti šių sumų iki ieškinio pareiškimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Gavusi pranešimą apie teisminį procesą, Cajasur pripažino ieškinį, kiek jis susijęs su hipotekos mokesčių sąlygos nesąžiningumu. Ji pasiūlė atlyginti mažesnę, nei reikalaujama sumą, apskaičiuotą remiantis naujausia Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas, Ispanija) jurisprudencija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2020 m. kovo 2 d. Juzgado de Primera Instancia n° 18 bis de Málaga (Malagos pirmosios instancijos teismas Nr. 18 bis) pripažino sąlygą, susijusią su hipotekos mokesčių mokėjimu, negaliojančia dėl nesąžiningumo. Teismas įpareigojo Cajasur grąžinti JO ir IM nepagrįstai sumokėtą sumą, t. y. 488,69 EUR. Taip pat jis nurodė Cajasur padengti bylinėjimosi išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Cajasur pateikė apeliacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui – Audiencia Provincial de Málaga (Malagos provincijos teismas, Ispanija) – dėl sprendimo dalies, kuria ji įpareigota sumokėti bylinėjimosi išlaidos, motyvuodama tuo, kad šia sprendimo dalimi pažeidžiamas Civilinio proceso kodekso 395 straipsnis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis nutartimi dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) jurisprudencijoje įtvirtinti principai, susiję su nesąžiningumo nustatymu pagal Civilinio proceso kodekso 395 straipsnio 1 dalį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-4" href="#t-4">4</a>
</span>). Pirma, jei ieškovas pareiškia ikiteisminį reikalavimą, o atsakovas nepateikia jokio prieštaravimo, atsakovas atlygina bylinėjimosi išlaidas, net jei pripažįsta ieškinį prieš pateikdamas atsiliepimą į jį. Antra, jei ieškovas nepareiškia ikiteisminio reikalavimo arba jį pareiškia, tačiau atsakovui nesuteikia pakankamai laiko atsiliepimui pateikti, atsakovas neatlygina bylinėjimosi išlaidų, net jei jis pripažino ieškinį prieš pateikdamas atsiliepimą į jį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad ši jurisprudencija, kiek joje teisė gauti visą kompensaciją siejama su reikalavimo pareiškimu iki bylos iškėlimo, gali prieštarauti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnyje įtvirtintai teisei į veiksmingą teisinę gynybą ir Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 daliai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad nors Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) jurisprudencijoje ginčo sąlyga pripažinta negaliojančia dėl nesąžiningumo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-5" href="#t-5">5</a>
</span>), bankai paprastai negrąžina vartotojams pagal tokią sąlygą sumokėtų sumų, o laukia, kol bus pradėtas teisminis procesas. Kai vartotojai nepareiškia ikiteisminio reikalavimo, bankai siekia išvengti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir pripažįsta ieškinį prieš pateikdami atsiliepimą į jį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nepaisant to, kas išdėstyta pirmiau, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat nurodo, kad atsakovas gali būti laikomas nesąžiningu tam tikromis kitomis aplinkybėmis. Tai apima atvejus, kai atsakovas žino, kad sutarties sąlyga yra nesąžininga, tačiau nesiima jokių veiksmų, kad pašalintų jos pasekmes vartotojams, o laukia, kol pastarieji pradės teisminį procesą, žinodamas, kad nepareiškus ikiteisminio reikalavimo jis neprivalės atlyginti bylinėjimosi išlaidų, jei pripažins ieškinį prieš pateikdamas atsiliepimą į jį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Audiencia Provincial de Málaga (Malagos provincijos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-29" title="page-5">
      „1. Ar pagal teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir [Chartijos] 47 straipsnį draudžiama reikalauti, kad vartotojas prieš kreipdamasis į teismą pareikštų išankstinį neteisminį reikalavimą siekdamas, kad pripažinus tam tikrą bendrąją sutarties sąlygą negaliojančia dėl to, kad yra nesąžininga, atsirastų visos su šiuo negaliojimu susijusios kompensacinės pasekmės (įskaitant teismo proceso išlaidų atlyginimą), taikant [Direktyvos 93/13] 6 straipsnio 1 dalį?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-30" title="page-5">
      2. Ar aplinkybė, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo taisyklė nustatoma atsižvelgiant į tai, ar vartotojas finansų įstaigai yra pareiškęs išankstinį neteisminį reikalavimą panaikinti šią sąlygą, suderinama su Europos Sąjungos teisėje įtvirtinta teise į visišką žalos atlyginimą ir Sąjungos teisės veiksmingumo principu bei [Direktyvos 93/13] 6 straipsnio 1 dalimi?“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ispanijos vyriausybė ir Europos Komisija pateikė rašytines pastabas. 2023 m. sausio 11 d. teismo posėdyje Cajasur, Ispanijos vyriausybė ir Komisija pateikė žodinius argumentus ir atsakė į Teisingumo Teismo klausimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">III.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priimtinumas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ispanijos vyriausybė (jai teismo posėdyje pritarė ir Cajasur) pateikia keturis argumentus; jais tvirtina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas neteisingai išdėstė faktines ir teisines aplinkybes, todėl jo pateikti klausimai yra nepriimtini.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, anot jos, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodo, kokio dydžio išlaidos buvo priteistos iš atsakovės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą teigiama, kad Cajasur pripažino JO ir IM ieškinį, kiek jis susijęs su sutarties sąlygos nesąžiningumu, bet ne jų reikalauta suma. Ispanijos vyriausybė mano, kad, kadangi JO ir IM vėliau sutiko su Cajasur pasiūlyta suma, ieškinys buvo pripažintas tik iš dalies, todėl Civilinio proceso kodekso 395 straipsnis netaikomas. Iš atsakovės buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes ieškinys buvo pagrįstas, o šiuo atveju taikomas Civilinio proceso kodekso 394 straipsnis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, teigiama, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klaidingai nurodo, jog nesąžiningų sutarties sąlygų neigiamos pasekmės vartotojams visiškai atlyginamos tik tuo atveju, kai atsakovas padengia Direktyva 93/13 grindžiamo bylinėjimosi išlaidas. Vis dėlto žala vartotojams gali būti visiškai atlyginama, jei jie pareiškia ikiteisminį reikalavimą; tokiu atveju atsakovas turi galimybę patenkinti šį reikalavimą, tačiau jis turi padengti bet kokio bylinėjimosi, kurį ieškovas gali būti priverstas pradėti vėliau, išlaidas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ketvirta, Ispanijos vyriausybė teigia, kad klausimai nepriimtini, nes Civilinio proceso kodekso 395 straipsnis, kaip išaiškinta Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) jurisprudencijoje, atitinka Chartijos 47 straipsnį ir Direktyvą 93/13. Ispanijos vyriausybės nuomone, Civilinio proceso kodekso 395 straipsnyje tik numatoma nesąžiningumo prezumpcija, kai atsakovui pareiškiamas ikiteisminis reikalavimas ir jis pripažįsta tokį reikalavimą prieš pateikdamas atsiliepimą į ieškinį. Tai nėra vienintelė aplinkybė, dėl kurios gali būti konstatuojamas nesąžiningumas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija teismo posėdyje pareiškė, kad pateikti klausimai yra priimtini.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis suformuota jurisprudencija, vykstant SESV 267 straipsnyje numatytam procesui, pagrįstam aiškiu nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo jurisdikcijos atskyrimu, tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, turi įvertinti prejudicinio sprendimo reikalingumą ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Todėl iš esmės, jei pateikti klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu, Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-6" href="#t-6">6</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi nacionalinių teismų pateiktiems klausimams dėl Sąjungos teisės taikoma svarbos prezumpcija (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-7" href="#t-7">7</a>
</span>). Todėl nacionalinio teismo pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą Teisingumo Teismas gali atmesti tik tada, jei akivaizdu, jog prašymas išaiškinti Sąjungos teisę visiškai nesusijęs su pagrindinės bylos faktais ar dalyku, kai problema yra hipotetinė arba kai Teisingumo Teismui nežinomos faktinės aplinkybės ar teisiniai pagrindai, kad jis galėtų naudingai atsakyti į jam pateiktus klausimus (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-8" href="#t-8">8</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo atveju šios sąlygos nėra tenkinamos. Nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikti klausimai yra akivaizdžiai svarbūs sprendžiant ginčą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, nes pastarasis siekia išsiaiškinti, ar pagal Direktyvą 93/13 ir Chartijos 47 straipsnį draudžiama taikyti tokias taisykles, kaip Civilinio proceso kodekso 395 straipsnis, paskirstant bylinėjimosi išlaidas. Vien šiuo pagrindu Teisingumo Teismas gali atmesti prieštaravimus, pareikštus dėl pateiktų klausimų priimtinumo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Siūlau Teisingumo Teismui atmesti keturis Ispanijos vyriausybės pateiktus prieštaravimus dėl nepriimtinumo dėl toliau nurodytų priežasčių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, aplinkybė, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nenurodė, kokios išlaidos buvo priteistos iš atsakovės, neturi jokios įtakos atsakymui į pateiktus klausimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, Teisingumo Teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti klausimo, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teisingai aiškina nacionalinės teisės normas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-9" href="#t-9">9</a>
</span>). Šis teismas pats turi nuspręsti, ar priimant sprendimą jo nagrinėjamoje byloje aktualus Civilinio proceso kodekso 394 straipsnis, ar 395 straipsnis. Šiomis aplinkybėmis pažymiu, kad, priešingai, nei teigia Ispanijos vyriausybė, 2020 m. kovo 2 d. sprendimu Juzgado de Primera Instancia n° 18 bis de Málaga (Malagos pirmosios instancijos teismas Nr. 18 bis) priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į tai, kad ji pripažino visą ieškinį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečiasis ir ketvirtasis Ispanijos vyriausybės prieštaravimai atmestini, nes jie susiję su pateiktų klausimų esme. Šie prieštaravimai tik patvirtina nuomonę, kad Teisingumo Teismas turėtų atsakyti į pateiktus klausimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Esmė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dviem savo klausimais, į kuriuos reikia atsakyti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės teiraujasi, ar Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį kartu su veiksmingumo principu ir Chartijos 47 straipsniu reikia aiškinti taip, kad jais draudžiami nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos, jei atsakovas pripažįsta teisme pareikštą ieškinį prieš pateikdamas atsiliepimą į jį, bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš jo priklauso nuo to, ar jis elgėsi nesąžiningai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šalių argumentai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Cajasur, Ispanijos vyriausybė ir Komisija mano, kad Sąjungos teisė nedraudžia tokių nacionalinės teisės nuostatų, kaip nagrinėjamos prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teismo posėdyje Cajasur teigė, jog pagal Civilinio proceso kodekso 395 straipsnį iš vartotojų nereikalaujama pareikšti atsakovams ikiteisminį reikalavimą, kad jiems būtų priteistos dėl to atsiradusios bylinėjimosi išlaidos. Visgi, atsižvelgiant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamos bylos aplinkybes, Cajasur nesielgė nesąžiningai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ispanijos vyriausybė teigia, kad Civilinio proceso kodekso 395 straipsnis, kaip išaiškinta Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) jurisprudencijoje, atitinka Chartijos 47 straipsnio ir Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Civilinio proceso kodekso 395 straipsnyje tik įtvirtinta nepaneigiama nesąžiningumo prezumpcija, kai vartotojas pareiškia ikiteisminį reikalavimą. Pagal Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) jurisprudenciją neatmetama galimybė vartotojui įrodyti atsakovo nesąžiningumą net ir tuo atveju, kai vartotojas nepareiškė tokio reikalavimo, kaip nurodyta nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą 14 punkte. Teismo posėdyje Ispanijos vyriausybė teigė, kad taip gali būti tuo atveju, kai Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) jurisprudencijoje tokia sutarties sąlyga, kokią nagrinėja prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, jau yra pripažinta nesąžininga ir kai, atsižvelgiant į šios sąlygos pobūdį, jos nesąžiningumo nereikia vertinti kiekvienu konkrečiu atveju.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, Ispanijos vyriausybė mano, kad vartotojų apsauga nėra absoliuti ir turi būti derinama su geru teisingumo vykdymu. Civilinio proceso kodekso 395 straipsniu šio principo taikymas skatinamas, nes ieškovai skatinami ieškoti neteisminių ginčų sprendimų iš anksto pranešant atsakovams apie ketinimą pradėti teisminį procesą. Tai, kad vartotojai, siekdami apginti savo teises, turi laikytis minimalių procedūrinių reikalavimų, nereiškia, kad jiems nesuteikiama veiksminga teisinė gynyba, kurios reikalaujama pagal Chartijos 47 straipsnį. Be to, buvo nuspręsta, kad tokie reikalavimai gali apimti neteisminio susitarimo procedūrą prieš kreipiantis į teismą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-10" href="#t-10">10</a>
</span>). Mechanizmas, skatinantis vartotojus spręsti ginčus ne teisme, kaip antai įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 395 straipsnyje, juo labiau neprieštarauja šiam principui. Toks skatinimo mechanizmas gali būti lengvai įgyvendinamas taip, kad vartotojui nebūtų užkraunama neproporcinga našta ir neviršijama tai, kas būtina tikslui pasiekti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai, Ispanijos vyriausybė pažymi, jog Civilinio proceso kodekso 395 straipsnis jos teismams suteikia pakankamai laisvės taikyti jį taip, kad jis atitiktų Sąjungos teisę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija remiasi tuo, kad Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalis yra imperatyvi nuostata, lygiavertė viešosios tvarkos normoms. Kadangi Direktyva 93/13 nesuderinamos ginčams dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais taikytinos procesinės taisyklės, vadovaujantis valstybių narių procesinės autonomijos principu, šiuos klausimus reglamentuoja jų vidaus teisinė tvarka, laikantis lygiavertiškumo ir veiksmingumo principų. Komisija pažymi, kad procesinės taisyklės, kuriomis reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, gali kelti susirūpinimą veiksmingumo principo požiūriu, jei dėl jų vartotojai atgrasomi nuo savo teisių gynimo teismuose. Šiame prašyme priimti prejudicinį sprendimą keliamas klausimas, ar Civilinio proceso kodekso 395 straipsnis, kaip jį išaiškino Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas), yra nepagrįsta kliūtis vartotojams, siekiantiems pasinaudoti savo teisėmis į sutarčių su vartotojais nesąžiningų sąlygų pripažinimą negaliojančiomis ir gauti visą kompensaciją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad Civilinio proceso kodekso 395 straipsnis neįpareigoja vartotojų pareikšti atsakovui ikiteisminį reikalavimą prieš pradedant bylą teisme. Jei vartotojai nepareiškia tokių reikalavimų prieš kreipdamiesi į teismą, jie rizikuoja, kad teks padengti bylinėjimosi teisme išlaidas, jei atsakovas pripažins ieškinį prieš pateikdamas atsiliepimą į jį. Komisijos nuomone, veiksmingumo principas nepažeidžiamas, jei vartotojai gali lengvai išvengti šios rizikos ir jei ginčijama taisyklė gali būti pateisinama geru teisingumo vykdymu. Vartotojai gali lengvai įvykdyti atitinkamą reikalavimą, veikdami patys arba padedami teisininko. Reikalavimas, kad vartotojai imtųsi tam tikros iniciatyvos ginti savo interesus, nėra neproporcinga kliūtis apginti jų teises. Aptariama nuostata taip pat skatina gerą teisingumo vykdymą, o tai yra teisėtas tikslas, suderinamas su vartotojų apsaugos tikslu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai Komisija teigia, kad nors Civilinio proceso kodekso 395 straipsnyje nustatyta atsakovo nesąžiningumo prezumpcija, kai jam pareiškiamas ikiteisminis reikalavimas, jis neužkerta kelio vartotojams įrodyti nesąžiningumą kitais pagrindais. Šiuo klausimu Komisija teismo posėdyje nurodė, jog atliekant tokį vertinimą gali būti svarbu atsižvelgti į tai, kad nacionalinių teismų jurisprudencijoje sutarties sąlyga jau buvo pripažinta nesąžininga ir kad kiti vartotojai tuo pagrindu buvo pareiškę panašius ieškinius atsakovui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Analizė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalį valstybės narės nustato, kad nesąžiningos sąlygos, naudojamos sutartyje, kurią komercinės (ūkinės) veiklos subjektas sudaro su vartotoju, pagal jų nacionalinės teisės aktus nebūtų privalomos vartotojui ir kad sutartis ir toliau būtų šalims privaloma tomis sąlygomis, jei ji gali išlikti be nesąžiningų sąlygų. Ši imperatyvi nuostata turi būti laikoma lygiaverte nacionalinėms teisės normoms, kurios vidaus teisės sistemoje priskiriamos prie viešosios tvarkos normų kategorijos. Ja siekiama formalią pusiausvyrą, sutartimi nustatytą tarp sutarties šalių teisių ir pareigų, pakeisti realia pusiausvyra, galinčia atkurti sutarties šalių lygybę (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-11" href="#t-11">11</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į viešojo intereso – vartotojų apsaugos – svarbą, Direktyvos 93/13 7 straipsnio 1 dalimi valstybės narės įpareigojamos vartotojų ir konkuruojančių ūkio subjektų interesais numatyti tinkamas ir veiksmingas priemones, užkertančias kelią nesąžiningų sąlygų naudojimui sutartyse, komercinės (ūkinės) veiklos subjektų sudaromose su vartotojais (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-12" href="#t-12">12</a>
</span>). Ši apsaugos sistema paremta tuo, kad vartotojai yra prastesnėje padėtyje nei komercinės (ūkinės) veiklos subjektai, ypač atsižvelgiant į jų turimos informacijos kiekį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-13" href="#t-13">13</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 dalis buvo išaiškinta taip, kad nesąžininga pripažinta sutarties sąlyga iš principo turi būti laikoma niekuomet neegzistavusia, todėl ji negali sukurti padarinių vartotojui. Taigi teismo konstatavimas, jog tokia sąlyga yra nesąžininga, iš principo turi lemti vartotojo faktinės ir teisinės situacijos, kurioje jis būtų, jeigu nebūtų minėtos sąlygos, atkūrimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-14" href="#t-14">14</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal ESS 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintą įgaliojimų suteikimo principą Sąjunga veikia tik neperžengdama įgaliojimų, kuriuos, siekiant Sutartyse nustatytų tikslų, jai šiose Sutartyse suteikė valstybės narės, ribų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-15" href="#t-15">15</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis suformuota jurisprudencija, Sąjungos teisėje nesuderintos procedūros, taikomos nagrinėjant tariamai nesąžiningas sutarties sąlygas, todėl kiekviena valstybė narė jas nustato savo teisės sistemoje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-16" href="#t-16">16</a>
</span>). Nacionaliniuose teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas iš esmės yra teismo proceso klausimas, todėl jis priklauso valstybių narių procesinei autonomijai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-17" href="#t-17">17</a>
</span>). Pagal ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą lojalaus bendradarbiavimo principą šios procesinės taisyklės negali būti mažiau palankios nei tos, kurios taikomos panašiems nacionaline teise grindžiamiems ieškiniams (lygiavertiškumo principas); jos taip pat negali būti suformuluotos taip, kad praktiškai būtų neįmanoma arba pernelyg sudėtinga naudotis Sąjungos teisėje nustatytomis teisėmis (veiksmingumo principas) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-18" href="#t-18">18</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš Teisingumo Teismui pateiktų dokumentų nematyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme nagrinėjamos procesinės taisyklės būtų taikomos skirtingai, atsižvelgiant į tai, ar atitinkama teisė suteikta pagal Sąjungos teisę, ar pagal nacionalinę teisę. Taigi, lygiavertiškumo principas nėra svarbus atsakant į pateiktus klausimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kalbant apie veiksmingumo principą, pažymėtina, kad klausimas, ar dėl nacionalinės procesinės teisės nuostatos yra neįmanoma arba pernelyg sudėtinga taikyti Sąjungos teisę, turi būti vertinamas atsižvelgiant į šios nuostatos vietą visame įvairiose nacionalinėse institucijose, turinčiose jurisdikciją spręsti tokius klausimus, vykstančiame procese, pačią proceso eigą ir jo ypatumus. Turint tai omenyje, prireikus reikia atsižvelgti į pagrindinius nacionalinės tesės sistemos principus, kaip antai teisės į gynybą apsaugą, teisinio saugumo principą ir tinkamą proceso eigą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-19" href="#t-19">19</a>
</span>). Jeigu tikslas yra sumažinti perkrautos teismų sistemos darbo krūvį, procedūros taisyklės, priimtos siekiant bendrojo gero teisingumo vykdymo intereso, net jei jomis iš savo teises ketinančių ginti vartotojų reikalaujama papildomų pastangų, gali būti pateisinamos, jeigu neviršija to, kas būtina šiam tikslui pasiekti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-20" href="#t-20">20</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl poreikio laikytis veiksmingumo principo negalima reikalauti, kad būtų kompensuotas visiškas atitinkamo vartotojo pasyvumas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-21" href="#t-21">21</a>
</span>). Kadangi vartotojų apsauga nėra absoliuti, tai, kad vartotojas, norėdamas apginti savo teises, turi laikytis tam tikrų procedūrinių reikalavimų, neatima iš jo veiksmingos teisinės gynybos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-22" href="#t-22">22</a>
</span>). Vis dėlto vartotojams turi būti leista kreiptis į teismą dėl sutarčių turinio ginčijimo pagrįstomis procedūrinėmis sąlygomis, įskaitant išlaidų paskirstymą, dėl kurių nebūtų neįmanoma ar pernelyg sunku pasinaudoti Direktyvoje 93/13 numatytomis teisėmis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-23" href="#t-23">23</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas nusprendė, kad Direktyvos 93/13 6 straipsnio 1 daliai, 7 straipsnio 1 daliai ir veiksmingumo principui prieštarauja sistema, pagal kurią, pripažinus sutarties sąlygą negaliojančia dėl nesąžiningumo, dalis bylinėjimosi išlaidų gali tekti vartotojams, atsižvelgiant į nepagrįstai sumokėtų sumų, kurios jiems buvo grąžintos, dydį. Tokia sistema sukuria esminę kliūtį, galinčią atgrasyti vartotojus nuo teisės į veiksmingą tokių sąlygų teisminę peržiūrą įgyvendinimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-24" href="#t-24">24</a>
</span>). Teisingumo Teismas taip pat yra nusprendęs, kad nuostata, pagal kurią vartotojai turi padengti tris ketvirtadalius visų bylinėjimosi išlaidų, jei pareiškia prieštaravimą dėl mokėjimo įsakymo, gali atgrasyti vartotoją nuo prieštaravimo pareiškimo, ypač kai ginčo suma yra maža (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-25" href="#t-25">25</a>
</span>). Pagal Direktyvą 93/13 nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kuriose, nustatant bylinėjimosi išlaidas, numatyta advokato honorarams, atlygintiniems bylą laimėjusiam vartotojui iš verslininko, taikoma maksimali riba, jei taikant šią maksimalią ribą vartotojui šiuo pagrindu gali būti atlyginta suma, kuri yra pagrįsta ir proporcinga, palyginti su išlaidomis, kurių jis objektyviai turėjo patirti, kad pareikštų tokį ieškinį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-26" href="#t-26">26</a>
</span>). Sąjungos teisei neprieštarauja nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos, vykstant teismo procesui dėl sutarties su vartotojais sąlygos pripažinimo nesąžininga, atitinkamas vartotojas, patenkinus jo reikalavimus neteismine tvarka, turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas, su sąlyga, kad bylą nagrinėjantis teismas atsižvelgia į bet kokį atitinkamo verslininko galimą nesąžiningumą ir prireikus priteisia iš jo su teismo procesu susijusias bylinėjimosi išlaidas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-27" href="#t-27">27</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Valstybių narių pareiga užtikrinti pagal Sąjungos teisę, įskaitant Direktyvą 93/13, asmenims suteikiamų teisių veiksmingumą, apima veiksmingos teisinės gynybos reikalavimą, taip pat įtvirtintą Chartijos 47 straipsnyje. Į šią apsaugą turi būti atsižvelgiama apibrėžiant išsamias procesines taisykles, reglamentuojančias šiomis teisėmis grindžiamus ieškinius (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-28" href="#t-28">28</a>
</span>). Vis dėlto pagrindinės teisės, pavyzdžiui, reikalavimas užtikrinti veiksmingą teisinę gynybą, nėra absoliučios. Joms gali būti taikomi apribojimai su sąlyga, kad jie atitinka bendrojo intereso tikslus, kurių jais siekiama, ir, atsižvelgiant į tuos tikslus, nėra neproporcingas ir netoleruotinas kišimasis, pažeidžiantis užtikrinamų teisių esmę (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-29" href="#t-29">29</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į šią jurisprudenciją reikia išnagrinėti, ar nacionalinė proceso teisės norma, kaip antai nagrinėjama pagrindinėje byloje, t. y. Civilinio proceso kodekso 395 straipsnis, mažina Direktyvoje 93/13, taikomoje kartu su Chartijos 47 straipsniu, vartotojams teikiamos teisinės gynybos veiksmingumą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pažymiu, kad Civilinio proceso kodekso 395 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų priteisimas nacionaliniuose teismuose, o šis klausimas priklauso valstybių narių procesinei autonomijai, jeigu laikomasi veiksmingumo principo. Teisės normos, kuriomis reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, gali būti kliūtis veiksmingai naudotis iš Direktyvos 93/13 kylančiomis teisėmis nacionaliniuose teismuose. Kaip teigia Ispanijos vyriausybė ir Komisija, atrodo, kad Civilinio proceso kodekso 395 straipsniu siekiama visuotinės svarbos tikslo, t. y. gero teisingumo vykdymo, nes juo siekiama skatinti neteisminius susitarimus ir taip sumažinti teismų sistemai tenkančią naštą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vartotojui reikia nedidelių pastangų pareikšti ikiteisminį reikalavimą sumokėti, kad galėtų būtų tikras, jog jam bus atlygintos bet kokio bylinėjimosi išlaidos, jei atsakovas pripažins ieškinį prieš pateikiant atsiliepimą į jį. Atsižvelgiant į teisėtą tikslą, kurio siekiama šia nuostata, tokių pastangų reikalavimas nėra neproporcinga kliūtis naudotis iš Direktyvos 93/13 kylančiomis teisėmis. Ikiteisminio reikalavimo pareiškimas yra nemokamas ir tam nereikia advokato pagalbos. Kaip Cajasur ir Ispanijos vyriausybė nurodė teismo posėdyje, ikiteisminis reikalavimas atsakovui gali būti įteiktas laišku, elektroniniu paštu arba per skundų tarnybą, kurią pagal Ispanijos įstatymus privalo turėti Banco de España (Ispanijos bankas) prižiūrimos kredito įstaigos. Dar sunkiau suprasti, kaip šis reikalavimas galėtų būti didelė našta vartotojams, kurie pasisamdė advokatą, norėdami pradėti teisminį procesą, kaip, atrodo, buvo nagrinėjant bylą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Cajasur, Ispanijos vyriausybė ir Komisija pabrėžia, kad pagal Civilinio proceso kodekso 395 straipsnį iš atsakovo nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei jis pripažįsta ieškinį teismo procese prieš pateikdamas atsiliepimą į jį, nebent jis elgtųsi nesąžiningai. Visgi neatrodo, kad ši nuostata, atsižvelgiant į tai, kaip ją aiškina Ispanijos teismai, neleidžia teismui nustatyti atsakovo nesąžiningumo kitais pagrindais. Iš Teisingumo Teismui pateiktų dokumentų nematyti, kad Ispanijos teismai būtų nagrinėję šį klausimą. Šiomis aplinkybėmis svarbu priminti, kad pagal Sąjungos teisę atitinkančio nacionalinės teisės aiškinimo principą reikalaujama, kad nacionaliniai teismai, atsižvelgdami į visą vidaus teisės sistemą ir taikydami pripažintus aiškinimo metodus, pagal savo jurisdikciją imtųsi visų priemonių, kad būtų užtikrintas visiškas direktyvos veiksmingumas ir priimtas ja siekiamą tikslą atitinkantis sprendimas. Tokio Sąjungos teisę atitinkančio nacionalinės teisės aiškinimo reikalavimas apima, be kita ko, nacionaliniams teismas nustatytą pareigą prireikus pakeisti nusistovėjusią jurisprudenciją, jeigu ji pagrįsta su direktyvos tikslais nesuderinamu nacionalinės teisės išaiškinimu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-30" href="#t-30">30</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) jau pripažino sąlygą dėl hipotekos mokesčių, dėl kurios vyksta procesas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, negaliojančia dėl nesąžiningumo. Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad kredito įstaigos, užuot informavusios vartotojus apie šios nacionalinių teismų jurisprudencijos pasekmes jų sutartims, laukia, kol joms bus pareikštas ikiteisminis reikalavimas, kad galėtų jį pripažinti, arba kol vartotojai kreipsis į teismą – tokiu atveju jos pripažins ieškinį prieš pateikdamos atsiliepimą į jį, kad išvengtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tikėtinas kredito įstaigų žinojimas apie tokias pasekmes ir vartotojų prastesnė padėtis kartu su minėtu elgesiu gali rodyti kredito įstaigų nesąžiningumą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-31" href="#t-31">31</a>
</span>), o tai turi nustatyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Toks požiūris atitiktų atgrasomąjį poveikį, kurio siekiama Direktyvoje 93/13 nustatyta tvarka (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-32" href="#t-32">32</a>
</span>), ir valstybių narių pareigą numatyti pakankamas ir veiksmingas priemones, kad būtų užkirstas kelias nuolatiniam nesąžiningų sąlygų naudojimui sutartyse su vartotojais (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-33" href="#t-33">33</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">IV.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, siūlau Teisingumo Teismui į Audiencia Provincial de Málaga (Malagos provincijos teismas, Ispanija) pateiktus prejudicinius klausimus atsakyti taip:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-76" title="page-14">
      1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 6 straipsnio 1 dalis ir 7 straipsnio 1 dalis, siejamos su veiksmingumo principu ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-77" title="page-14">
      turi būti aiškinamos taip, kad:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-78" title="page-15">
      jomis nedraudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias, jei atsakovas pripažįsta ieškinį teisminiame procese prieš pateikdamas atsiliepimą į jį, bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš jo priklauso nuo to, ar jis elgėsi nesąžiningai.
    </p>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">1</a>
</span>) Originalo kalba: anglų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-2" href="#c-2">2</a>
</span>) BOE Nr. 7, 2000 m. sausio 8 d., p. 575</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-3" href="#c-3">3</a>
</span>) OL L 95, 1993, p. 29; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 288.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-4" href="#c-4">4</a>
</span>) 2021 m. birželio 8 d. Sprendimas Nr. 2295/2021 (ES:TS:2021:2295); 2021 m. rugsėjo 22 d. Sprendimas Nr. 3413/2021 (ES:TS:2021:3413) ir 2021 m. rugsėjo 22 d. Sprendimas Nr. 3421/2021 (ES:TS:2021:3421). 2021 m. birželio 8 d. Sprendime Nr. 2295/2021 Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) nusprendė, kad teisminio proceso inicijavimas praėjus dešimčiai darbo dienų po to, kai ieškovas pareiškė ikiteisminį reikalavimą, nesuteikė atsakovui pakankamai laiko atsakyti į šį reikalavimą. Taigi atsakovas negalėjo būti laikomas nesąžiningu, nepaisant to, kad prieš pateikdamas atsiliepimą į ieškinį jis pripažino šį reikalavimą. 2021 m. rugsėjo 22 d. Sprendime Nr. 3413/2021 pažymima, kad ieškovas kreipėsi į teismą praėjus kelioms dienoms po to, kai atsakovas, atsakydamas į ikiteisminį reikalavimą, pareiškė, kad yra pasirengęs panaikinti hipoteka užtikrinamos paskolos sutarties sąlygą, kuri ankstesniu Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) sprendimu buvo pripažinta negaliojančia dėl nesąžiningumo, nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Tribunal Supremo (Aukščiausiasis Teismas) nusprendė, kad atsakovas nebuvo nesąžiningas, todėl neprivalėjo atlyginti bylinėjimosi išlaidų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-5" href="#c-5">5</a>
</span>) 2015 m. gruodžio 23 d. Sprendimas Nr. 705/2015 (ES:TS:2015:5618).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-6" href="#c-6">6</a>
</span>) 2012 m. birželio 14 d. Sprendimas Banco Español de Crédito (C-618/10, EU:C:2012:349, 76 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-7" href="#c-7">7</a>
</span>) 2019 m. birželio 26 d. Sprendimas Aleš Kuhar ir Jožef Kuhar / Addiko Bank d.d. (C-407/18, EU:C:2019:537, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-8" href="#c-8">8</a>
</span>) 2012 m. birželio 14 d. Sprendimas Banco Español de Crédito (C-618/10, EU:C:2012:349, 77 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-9" href="#c-9">9</a>
</span>) 2020 m. liepos 16 d. Sprendimas Caixabank ir Banco Bilbao Vizcaya Argentaria (C-224/19 ir C-259/19, EU:C:2020:578, 40 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-10" href="#c-10">10</a>
</span>) 2010 m. kovo 18 d. Sprendimas Alassini ir kt. (C-317/08–C-320/08, EU:C:2010:146, 61–65 punktai); 2017 m. birželio 14 d. Sprendimas Menini ir Rampanelli (C-75/16, EU:C:2017:457, 52–55 punktai) ir 2017 m. rugsėjo 27 d. Sprendimas Puškár (C-73/16, EU:C:2017:725, 70 ir 71 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-11" href="#c-11">11</a>
</span>) 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimas Gutiérrez Naranjo ir kt. (C-154/15, C-307/15 ir C-308/15, EU:C:2016:980, 54 ir 55 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-12" href="#c-12">12</a>
</span>) Ten pat, 56 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-13" href="#c-13">13</a>
</span>) 2009 m. birželio 4 d. Sprendimas Pannon GSM (C-243/08, EU:C:2009:350, 22 punktas) ir 2020 m. liepos 16 d. Sprendimas Caixabank ir Banco Bilbao Vizcaya Argentaria (C-224/19 ir C-259/19, EU:C:2020:578, 67 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-14" href="#c-14">14</a>
</span>) 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimas Gutiérrez Naranjo ir kt. (C-154/15, C-307/15 ir C-308/15, EU:C:2016:980, 61 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-15" href="#c-15">15</a>
</span>) 2017 m. rugsėjo 12 d. Sprendimas Anagnostakis / Komisija (C-589/15 P, EU:C:2017:663, 97 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-16" href="#c-16">16</a>
</span>) 2019 m. birželio 26 d. Sprendimas Aleš Kuhar ir Jožef Kuhar / Addiko Bank d.d. (C-407/18, EU:C:2019:537, 45 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) ir 2022 m. rugsėjo 22 d. Sprendimas Vicente (Procedūra dėl advokato honoraro sumokėjimo) (C-335/21, EU:C:2022:720, 53 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-17" href="#c-17">17</a>
</span>) 2020 m. liepos 16 d. Sprendimas Caixabank ir Banco Bilbao Vizcaya Argentaria (C-224/19 ir C-259/19, EU:C:2020:578, 95 punktas) ir 2022 m. balandžio 7 d. Sprendimas Caixabank (C-385/20, EU:C:2022:278, 47 punktas). Šiuo klausimu taip pat žr. 2022 m. rugsėjo 22 d. Sprendimą Vicente (Procedūra dėl advokato honoraro sumokėjimo) (C-335/21, EU:C:2022:720, 53 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-18" href="#c-18">18</a>
</span>) 2020 m. liepos 16 d. Sprendimas Caixabank ir Banco Bilbao Vizcaya Argentaria (C-224/19 ir C-259/19, EU:C:2020:578, 83 punktas) ir 2022 m. rugsėjo 22 d. Sprendimas Vicente (Procedūra dėl advokato honoraro sumokėjimo) (C-335/21, EU:C:2022:720, 54 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-19" href="#c-19">19</a>
</span>) 2019 m. birželio 26 d. Sprendimas Aleš Kuhar ir Jožef Kuhar / Addiko Bank d.d. (C-407/18, EU:C:2019:537, 48 punktas) ir 2020 m. liepos 16 d. Sprendimas Caixabank ir Banco Bilbao Vizcaya Argentaria (C-224/19 ir C-259/19, EU:C:2020:578, 85 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-20" href="#c-20">20</a>
</span>) 2018 m. gegužės 31 d. Sprendimas Sziber (C-483/16, EU:C:2018:367, 51 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-21" href="#c-21">21</a>
</span>) 2022 m. rugsėjo 22 d. Sprendimas Vicente (Procedūra dėl advokato honoraro sumokėjimo) (C-335/21, EU:C:2022:720, 56 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-22" href="#c-22">22</a>
</span>) 2018 m. gegužės 31 d. Sprendimas Sziber (C-483/16, EU:C:2018:367, 50 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-23" href="#c-23">23</a>
</span>) 2018 m. rugsėjo 13 d. Sprendimas Profi Credit Polska (C-176/17, EU:C:2018:711, 63 punktas) ir 2019 m. birželio 26 d. Sprendimas Aleš Kuhar ir Jožef Kuhar / Addiko Bank d.d. (C-407/18, EU:C:2019:537, 57 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-24" href="#c-24">24</a>
</span>) 2020 m. liepos 16 d. Sprendimas Caixabank ir Banco Bilbao Vizcaya Argentaria (C-224/19 ir C-259/19, EU:C:2020:578, 99 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-25" href="#c-25">25</a>
</span>) 2018 m. rugsėjo 13 d. Sprendimas Profi Credit Polska (C-176/17, EU:C:2018:711, 67–69 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-26" href="#c-26">26</a>
</span>) 2022 m. balandžio 7 d. Sprendimas Caixabank (C-385/20, EU:C:2022:278, 54–58 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-27" href="#c-27">27</a>
</span>) 2022 m. rugsėjo 22 d. Sprendimas Servicios prescriptor y medios de pagos EFC SAU (C-215/21, EU:C:2022:723, 44 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-28" href="#c-28">28</a>
</span>) 2018 m. gegužės 31 d. Sprendimas Sziber (C-483/16, EU:C:2018:367, 49 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-29" href="#c-29">29</a>
</span>) 2017 m. birželio 14 d. Sprendimas Menini ir Rampanelli (C-75/16, EU:C:2017:457, 53 ir 54 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-30" href="#c-30">30</a>
</span>) 2019 m. birželio 26 d. Sprendimas Aleš Kuhar ir Jožef Kuhar / Addiko Bank d.d. (C-407/18, EU:C:2019:537, 65 ir 66 punktai). Šiuo klausimu taip pat žr. 2022 m. rugsėjo 22 d. Sprendimą Vicente (Procedūra dėl advokato honoraro sumokėjimo) (C-335/21, EU:C:2022:720, 74 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-31" href="#c-31">31</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimą Gutiérrez Naranjo ir kt. (C-154/15, C-307/15 ir C-308/15, EU:C:2016:980, 56 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-32" href="#c-32">32</a>
</span>) Ten pat, 63 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-33" href="#c-33">33</a>
</span>) 2018 m. gegužės 31 d. Sprendimas Sziber (C-483/16, EU:C:2018:367, 33 punktas) ir 2019 m. birželio 26 d. Sprendimas Aleš Kuhar ir Jožef Kuhar / Addiko Bank d.d. (C-407/18, EU:C:2019:537, 44 punktas).</p>
</body>
</html>
