(1)

Atlikus antidempingo tyrimą (toliau – pradinis tyrimas) pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį, Taryba Reglamentu (EB) Nr. 926/2009 (2) nustatė galutinį antidempingo muitą tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (KLR) kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams iš geležies ir plieno (toliau – BVV) (toliau – pradinės priemonės). Pradinės priemonės buvo pagrįstos pažeidimo grėsme ir buvo panaikintos Bendrojo Teismo sprendimu (3), kiek tai buvo susiję su produktų, pagamintų Hubei Xinyegang Steel Co. Ltd, eksportu. Šiuo metu teismo sprendimas apskųstas Teisingumo Teismui (4).

(2)

Nustatytos priemonės buvo tokios ad valorem muito normos: 17,7 % (bendrovei Shandong Luxing Steel Pipe Co. Ltd), 27,2 % (kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms) ir 39,2 % (visoms kitoms bendrovėms).

(3)

Šiuo metu galiojančios antidempingo priemonės taikomos importuojamiems Rusijos ir Ukrainos kilmės BVV (5). Kroatijai taikytos antidempingo priemonės baigė galioti 2012 m. birželio 26 d. (6)

(4)

Paskelbus pranešimą apie artėjantį galiojančių antidempingo priemonių galiojimo terminą (7) Komisija gavo prašymą inicijuoti šių priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(5)

Prašymą gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % visų besiūlių vamzdžių ir vamzdelių Sąjungoje, vardu pateikė Europos Sąjungos besiūlių plieno vamzdžių pramonės apsaugos komitetas (toliau – pareiškėjas).

(6)

Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai tęstųsi arba pasikartotų.

(7)

2014 m. spalio 3 d. Komisija inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą (8) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(8)

Pranešime apie inicijavimą Komisija paragino suinteresuotąsias šalis pranešti jai apie ketinimą dalyvauti atliekant tyrimą. Be to, Komisija konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems susijusiems eksportuojantiems gamintojams, importuotojams ir naudotojams Sąjungoje ir Kinijos valdžios institucijoms apie priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą ir pakvietė juos bendradarbiauti.

(9)

Be to, Komisija apie tyrimo inicijavimą pranešė Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) gamintojams ir paragino juos dalyvauti. Pranešime apie inicijavimą Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė ketinanti JAV naudoti kaip trečiąją rinkos ekonomikos šalį (toliau – panaši šalis), kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punkte.

(10)

Visos suinteresuotosios šalys turėjo galimybę pateikti pastabų dėl peržiūros inicijavimo ir paprašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(11)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atlikusi Sąjungos gamintojų atranką ir paragino suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų. Bendrovės atrinktos remiantis panašaus produkto pardavimo apimtimis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje kartu užtikrinant geografinį pasiskirstymą. Atrinktos šešios bendrovės Čekijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, Rumunijoje ir Slovakijoje, kurios pagamina apie 55 % visos pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje apimties. Pastabų negauta, taigi preliminariai atrinktos bendrovės pasirinktos galutinai.

(13)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(14)

Atsižvelgiant į tai, kad apie save pranešė tik keturi nesusiję importuotojai, pateikdami informacijos, prašomos pranešime apie inicijavimą, atranka nebuvo būtina. Tačiau iš keturių nesusijusių importuotojų tik vienas jų bendradarbiavo atliekant tyrimą ir pateikė atsakymus į klausimyną.

(15)

Atsižvelgiant į akivaizdžiai didelį KLR eksportuojančių gamintojų skaičių, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta atranka.

(16)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtina (o jei būtina – kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų KLR eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė KLR atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus (jei tokių yra), kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(17)

Kadangi prašomą informaciją Komisijai pateikė tik trys KLR eksportuojantys gamintojai, nuspręsta, kad atranka nebūtina.

(18)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, būtina dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybei ir Sąjungos interesams nustatyti.

(19)

Klausimynai buvo išsiųsti trims Kinijos eksportuojantiems gamintojams, kurie pranešė apie save per atrankos procedūrą, šešiems atrinktiems Sąjungos gamintojams, keturiems nesusijusiems importuotojams, kurie pranešė apie save per atrankos procedūrą, ir septyniems naudotojams. Buvo nustatyti dvidešimt du galimi panašūs gamintojai iš šešių šalių, t. y. Argentinos, Brazilijos, Japonijos, Meksikos, Ukrainos ir JAV, ir jie gavo klausimynus.

(20)

Klausimyno atsakymus pateikė vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas, trys panašios šalies, JAV gamintojai, šeši atrinkti Sąjungos gamintojai, vienas importuotojas ir trys naudotojai.

(21)

Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių patalpose:

(22)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą nagrinėtas 2013 m. liepos 1 d. – 2014 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Analizuojant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2011 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(23)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir argumentus, kuriais remiantis buvo ketinama toliau taikyti galutines galiojančias antidempingo priemones. Be to, buvo nustatytas laikas pastaboms dėl atskleistų faktų pareikšti. Tik pareiškėjas pateikė pastabų po atskleidimo.

(24)

Nagrinėjamasis produktas yra tas pats kaip ir atliekant pradinį tyrimą, nurodytą 1 konstatuojamojoje dalyje, t. y. KLR kilmės apskrito skerspjūvio besiūliai vamzdžiai ir vamzdeliai iš geležies ar plieno, kurių išorinis skersmuo yra ne didesnis kaip 406,4 mm, o anglies ekvivalentas, remiantis Tarptautinio suvirinimo instituto (TSI) formule ir chemine analize, yra ne didesnis kaip 0,86 (9), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 7304 19 10 , ex 7304 19 30 , ex 7304 23 00 , ex 7304 29 10 , ex 7304 29 30 , ex 7304 31 20 , ex 7304 31 80 , ex 7304 39 10 , ex 7304 39 52 , ex 7304 39 58 , ex 7304 39 92 , ex 7304 39 93 , ex 7304 51 81 , ex 7304 51 89 , ex 7304 59 10 , ex 7304 59 92 ir ex 7304 59 93 .

(25)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad toliau išvardytų produktų pagrindinės fizinės ir cheminės savybės ir pagrindinė naudojimo paskirtis yra tokios pačios:

(26)

Komisija padarė išvadą, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(27)

Remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi buvo išnagrinėta, ar vykdytas dempingas ir ar yra tikimybė, kad pasibaigus taikomų priemonių galiojimui dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(28)

Kaip minėta pirmiau, trys Kinijos eksportuojantys gamintojai pranešė apie save po tyrimo inicijavimo ir gavo klausimyną. Tačiau gautas tik vienas atsakymas. Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas eksportavo daugiau nei 25 % visų iš Kinijos į Sąjungą importuojamų produktų ir jo importo dalis laikyta tipiška visų iš KLR į Sąjungą importuojamų produktų dalimi. Todėl toliau nurodytos išvados dėl dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo grindžiamos bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo duomenimis.

(29)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė buvo nustatoma remiantis kaina arba apskaičiuota verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje. Todėl reikėjo atrinkti rinkos ekonomikos trečiąją šalį (toliau – panaši šalis).

(30)

Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė, kad pranešime apie tyrimo inicijavimą kaip galima panaši šalis, kaip ir per pradinį tyrimą, buvo numatyta JAV ir paragino šalis pateikti pastabas. Jokių pastabų negauta.

(31)

Nepaisant to, Komisija susisiekė su daug kitų galimų panašių šalių (Argentina, Brazilija, Indija, Japonija, Korėjos Respublika, Meksika, Rusijos Federacija ir Ukraina), siekdama bendradarbiauti su jomis ir teikti informaciją.

(32)

Trys JAV gamintojai bendradarbiavo ir pateikė klausimyno atsakymus.

(33)

Konkurencijos lygis JAV rinkoje buvo didelis, be to, didelė dalis gamintojų prekiavo vidaus rinkoje, į kurią buvo taip pat importuojamas didelis kiekis produktų (nepaisant galiojančių antidempingo muitų, taikomų KLR). Parduotas produkto kiekis JAV rinkoje buvo reikšmingas ir palyginamas su parduodamu Kinijos rinkoje, panašus buvo ir produktų asortimentas. Be to, buvo nustatyta, kad panašios šalies bendradarbiaujančių gamintojų naudotos žaliavos ir gamybos procesas buvo panašūs į tuos pačius parametrus Kinijos rinkoje. Todėl, atsižvelgiant ir į bendradarbiavimo patirtį, JAV laikytos tinkama panašia šalimi pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

(34)

Iš JAV bendradarbiaujančių gamintojų gauta informacija panaudota kaip pagrindas KLR eksportuojančių gamintojų normaliajai vertei apskaičiuoti.

(35)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį Komisija pirmiausia išnagrinėjo, ar bendradarbiaujančių JAV gamintojų visas vidaus rinkoje parduotas kiekis buvo tipiškas per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Pardavimas vidaus rinkoje buvo laikomas tipišku, jei visa panašaus produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams apimtis sudarė ne mažiau kaip 5 % visos Kinijos eksportui į Sąjungą per peržiūros tiriamąjį laikotarpį parduodamo nagrinėjamojo produkto apimties. Tuo remiantis JAV pardavimas vidaus rinkoje buvo laikytas tipišku.

(36)

Komisija toliau nagrinėjo, ar panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje galėtų būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Atliktas tyrimas nustatant pelningo nagrinėjamosios rūšies produkto pardavimo nepriklausomiems pirkėjams proporciją. Visais atvejais, kai vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis parduotas pakankamas tam tikros rūšies produkto kiekis, normalioji vertė buvo grindžiama faktine vidaus rinkos kaina, apskaičiuota kaip svertinis viso tos rūšies produkto pardavimo vidaus rinkoje per peržiūros tiriamąjį laikotarpį vidurkis.

(37)

Tų rūšių produkto, kurio kiekis, parduotas vidaus rinkoje didesnėmis už sąnaudas kainomis, buvo didesnis nei 80 %, o vidutinė svertinė tos rūšies produkto pardavimo kaina buvo ne mažesnė nei tos rūšies produkto vieneto gamybos sąnaudos, atveju normalioji vertė kiekvienai produkto rūšiai apskaičiuota pagal viso nagrinėjamosios rūšies produkto pardavimo faktinių vidaus rinkos kainų vidutinę svertinę kainą, neatsižvelgiant į tai, ar pardavimas buvo pelningas ar nepelningas.

(38)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė ne daugiau kaip 80 % viso tos rūšies produkto pardavimo apimties arba jeigu tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę vidaus rinkos kainą, kuri buvo apskaičiuota pagal tos rūšies produkto tik pelningo pardavimo vidaus rinkoje per peržiūros tiriamąjį laikotarpį vidutinę svertinę kainą.

(39)

Bendradarbiaujantis eksportuojantis gamintojas į Sąjungą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už peržiūrimąjį produktą, jį parduodant eksportui į Sąjungą.

(40)

Komisija palygino normaliąją vertę ir eksporto kainą remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Tais atvejais, kai tai buvo pateisinama siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą, eksporto kaina ir normalioji vertė pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo pakoreguotos atsižvelgiant į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Atlikti koregavimai, atsižvelgiant į transporto išlaidas (vidaus, jūrų frachto) draudimo sąnaudas, banko mokesčius ir komisinius.

(41)

Kiekvienos rūšies panašaus produkto panašioje šalyje vidutinę svertinę normaliąją vertę Komisija palygino su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse. Tuo remiantis dempingo skirtumų svertinis vidurkis bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui, išreikštas CIF (kaina, draudimas ir frachtas) kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, buvo 158,3 %.

(42)

Komisija nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms dempingas tęstųsi toliau. Buvo išnagrinėti šie elementai: eksporto į kitas šalis kaina, gamybos pajėgumai, nepanaudoti pajėgumai KLR ir Sąjungos rinkos patrauklumas.

(43)

Remiantis Kinijos eksporto statistikos duomenų bazės duomenimis, 2013 m. Kinijos BVV eksportas visame pasaulyje (į 124 šalis, išskyrus Sąjungą) sudarė 4,6 mln. tonų. Kainos svyravo nuo 400 EUR iki 4 500 EUR už toną. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš Kinijos į Sąjungą buvo importuota 68 000 tonų, o vidutinė kaina buvo mažesnė nei 700 EUR už toną (remiantis Eurostato duomenimis). Komisija laikėsi nuomonės, kad tokie dideli kainų skirtumai neleidžia padaryti reikšmingos išvados dėl Kinijos eksporto kainų politikos eksportuojant į kitas trečiąsias šalis. Tačiau atlikus tyrimą nustatyta, kad bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo vidutinė eksporto iš KLR į trečiąsias rinkas (Čilės, Irano, Korėjos, JAE ir Turkijos) kaina buvo mažesnė nei vidutinė Kinijos eksporto į Sąjungą kaina. Be to, eksportuotų produktų kiekis ir kainos, kurias Kinijos eksportuojantys gamintojai nustatė kai kuriose svarbiose eksporto rinkose, pavyzdžiui, Sąjungos, JAV, Kanados, Kolumbijos, Meksikos, Brazilijos, Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano, yra paveiktos esamų priemonių, pavyzdžiui, antidempingo muitų ar apsaugos priemonių.

(44)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad gamybos pajėgumai KLR žymiai išaugo, palyginti su pradiniu tyrimu. Viešai prieinami duomenys, surinkti atliekant patikras vietoje, rodo, kad gamybos pajėgumai sudarė 32 mln. tonų (10). Pareiškėjo pateikti duomenys rodo dar didesnį gamybos pajėgumų lygį – iki 43 mln. tonų. Abu šaltiniai patvirtina, kad po pradinio tyrimo Kinijos gamintojų gamybos pajėgumai padidėjo bent 60 %.

(45)

Visa surinkta informacija patvirtina perteklinius Kinijos pramonės pajėgumus. Nebuvo pateikta jokios informacijos, rodančios, kad KLR vidaus suvartojimas ateityje padidėtų tiek, kad esami pertekliniai pajėgumai KLR būtų įsisavinti.

(46)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad gamyba KLR peržiūros tiriamuoju laikotarpiu siekė apie 30 mln. tonų, taigi paliekama bent 2 mln. tonų nepanaudotų pajėgumų. Tie nepanaudoti pajėgumai sudaro daugiau nei 100 % Sąjungos suvartojamo kiekio per peržiūros tiriamąjį laikotarpį ir todėl laikomi reikšmingais. Todėl daug esamų esminių nepanaudotų gamybos pajėgumų KLR greičiausiai bus naudojami, atsižvelgiant į išvadas dėl Sąjungos rinkos patrauklumo ir dėl vidaus rinkos sunkumų juos įsisavinti, siekiant didinti eksporto į Sąjungos rinką apimtį panaikinus priemones.

(47)

Remiantis Eurostato duomenimis, importas iš KLR į Sąjungą sumažėjo nuo daugiau nei 78 000 tonų 2011 m. iki daugiau kaip 47 000 tonų 2012 m., o paskui vėl padidėjo iki beveik 68 000 tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Importo apimties sumažėjimas 2012 m. sutapo su paklausos sumažėjimu Sąjungos rinkoje. Nors paklausa peržiūros tiriamuoju laikotarpiu toliau mažėjo, importo apimtis augo, todėl importo iš Kinijos užimama rinkos dalis padidėjo ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pasiekė 3,6 %.

(48)

Kaip nustatyta 41 konstatuojamojoje dalyje, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kai galiojo taikomos priemonės, importas iš KLR buvo vykdomas dempingo kaina. Nustatytas dempingo skirtumas buvo net žymiai didesnis nei dempingo skirtumas, nustatytas pradiniame tyrime. Jei importas ir toliau buvo vykdomas dempingo kainomis, galiojant priemonėms, nėra priežasčių manyti, kad, panaikinus priemones, importo iš KLR kainos padidėtų, jau nekalbant apie tai, kad jos padidėtų iki lygio, kurio pakaktų dempingui pašalinti.

(49)

Kaipnurodyta 43 konstatuojamojoje dalyje, priemonių taikymas BVV importui iš Kinijos įvairiose svarbiose eksporto rinkose Kinijos BVV eksportuojantiems gamintojams labai apriboja galimybę plėstis arba tęsti tolesnį Kinijos eksportą į šias rinkas. Be to, buvo nustatyta, kad bendradarbiaujančio Kinijos eksportuojančio gamintojo eksporto į Sąjungą kaina buvo didesnė nei eksporto kaina trečiosiose rinkose, o tai rodo, kad Sąjungos rinka yra patraukli, nepaisant galiojančių muitų. Taip pat buvo nurodyta, kad Sąjungos rinka būtų atviras taikinys įsisavinti didelę dalį nepanaudotų Kinijos pajėgumų, kuriuos tikrai būtų galima nukreipti į Sąjungos rinką dempingo kainomis, jei nebūtų antidempingo priemonių.

(50)

Be to, prieš nustatant galiojančias priemones, 2009 m. Kinijos eksportas į Sąjungą sudarė 542 840 tonų (į Sąjungą), t. y. beveik aštuonis kartus daugiau negu per peržiūros tiriamąjį laikotarpį. Tai rodo, kad Sąjungos rinka yra patrauklaus Kinijos importui dydžio ir yra pajėgi įsisavinti padidėjusias importo iš KLR apimtis. Galiojantys antidempingo muitai sutrukdė Kinijos eksportuojantiems gamintojams didinti jų pardavimo į Sąjungą apimtį, kuri greičiausiai vėl padidės, jei priemonės nebebus taikomos, ypač atsižvelgiant į didelius turimus nepanaudotus pajėgumus KLR, kaip išdėstyta toliau.

(51)

Be to, net jei suvartojimas Kinijos rinkoje gerokai padidėjo, palyginti su pradiniu tyrimu, mažai tikėtina, kad dideli nepanaudoti Kinijos gamintojų gamybos pajėgumai gali būti įsisavinti vidaus rinkoje, kaip paaiškinta 45 konstatuojamojoje dalyje.

(52)

Todėl, jeigu būtų nuspręsta nebetaikyti galiojančių priemonių, tikėtina, kad Kinijos eksportuojantys gamintojai žymiai padidintų savo eksportą į Sąjungos rinką dempingo kainomis.

(53)

Tyrimas parodė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu BVV iš Kinijos į Sąjungos rinką ir toliau buvo parduodami dempingo kainomis. Atsižvelgdama į didelius KLR nepanaudotus pajėgumus (didesnius už bendrą Sąjungos suvartojimo lygį peržiūros tiriamuoju laikotarpiu), importui iš Kinijos kitose trečiosiose rinkose taikomas priemones ir Sąjungos rinkos patrauklumą, Komisija padarė išvadą, kad yra labai didelė dempingo tęsimosi tikimybė, jei priemonės būtų panaikintos.

(54)

Sąjungos pramonėje nebuvo svarbių struktūrinių pokyčių, palyginti su pradiniu tyrimu. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje panašų produktą gamino apie 20 žinomų gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(55)

Visa Sąjungos gamyba peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatyta remiantis informacija, surinkta iš bendradarbiaujančių Sąjungos gamintojų, ir pareiškėjo pateiktais duomenimis.

(56)

Kaip nurodyta 12 konstatuojamojoje dalyje, atsižvelgiant į didelį Sąjungos gamintojų skaičių, buvo atrinkti šeši Sąjungos gamintojai. Laikyta, kad jie yra tipiški Sąjungos pramonės gamintojai, pagaminantys apie 60 % bendros pardavimo Sąjungoje apimties.

(57)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi i) Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduota apimtimi pagal pareiškėjo pateiktus duomenis ir ii) importo iš trečiųjų šalių į Sąjungos rinką apimtimi pagal iš Eurostato gautus duomenis. Pareiškėjas surinko ir sugrupavo pardavimo duomenis iš šešiolikos Sąjungos gamintojų ir apskaičiavo likusių gamintojų duomenis.

(58)

Tuo remiantis Sąjungos suvartojimo raida buvo tokia:

1 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(59)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 19 %. Konkrečiau, Sąjungos rinkoje peržiūrimojo produkto ir panašaus produkto kiekis nuolat mažėjo (22 %) iki 2013 m., o po to šiek tiek padidėjo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu (3,4 %).

(60)

Suvartojimo mažėjimo Sąjungoje tendenciją iš esmės galima paaiškinti sumažėjusia paklausa statybos, pramonės ir elektros energijos gamybos sektoriuose, kurie neatsigavo ir nepasiekė prieš krizę, t. y. iki 2009 metų, buvusio lygio.

(61)

Peržiūrimojo produkto importo iš KLR į Sąjungą apimtis sumažėjo 13 % per nagrinėjamąjį laikotarpį – nuo maždaug 78 000 tonų 2011 m. iki maždaug 68 000 tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Importo iš KLR apimtis gerokai sumažėjo 2012 m. (40 %) ir nuo tada nuolat augo (18 % – 2013 m., palyginti su 2012 m., o tada 22 % – peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2013 m.).

(62)

Peržiūrimojo produkto importas iš KLR į Sąjungą sumažėjo šiek tiek mažiau nei suvartojimas Sąjungoje ir dėl šios priežasties nežymiai padidėjo Kinijos importo užimama rinkos dalis – nuo 3,3 % 2011 m. iki 3,6 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Konkrečiau, rinkos dalis sumažėjo iki 2,3 % 2012 m., o po to padidėjo atitinkamai iki 3 % 2013 m. ir iki 3,6 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(63)

Toliau lentelėje pateikta vidutinė importo iš KLR kaina.

3 lentelė

Importo kainos

(64)

2011 m. ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vidutinė peržiūrimojo produkto, kurio kilmės šalis yra KLR, importo kaina sumažėjo 14 % – nuo 801 EUR už toną 2011 m. iki 692 EUR už toną peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Konkrečiau, dėl importo iš Kinijos kainos padidėjo 3 % 2012 m. ir po to sumažėjo daugiau kaip 16 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Vidutinė bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo importo kaina buvo tokia pati, kaip vidutinė importo kaina pagal Eurostato duomenis, ir atitiko tą pačią tendenciją per nagrinėjamąjį laikotarpį.

(65)

Priverstinį kainų mažinimą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Komisija nustatė lygindama atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotas vidutines svertines atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo Sąjungos rinkoje kainas su vidutinėmis importo iš nagrinėjamosios šalies pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje kainomis, nustatytomis remiantis CIF (kaina, draudimas ir frachtas) kaina pagal bendradarbiaujančio Kinijos eksportuojančio gamintojo patikrintus duomenis.

(66)

Siekiant apskaičiuoti priverstinį kainų mažinimą, buvo naudojamasi informacija iš visų atrinktų Sąjungos gamintojų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Palyginimas parodė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu svertinis vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas, išreikštas Sąjungos pramonės pardavimo kainų procentine dalimi, sumažėjo 28,4 %. Jei 17,7 % antidempingo muitas, taikomas bendradarbiaujančiam Kinijos eksportuojančiam gamintojui, būtų atimamas, priverstinio kainų mažinimo skirtumas būtų 39,2 %.

(67)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis, rinkos dalis ir kainų raida.

4 lentelė

Importas iš kitų trečiųjų šalių

(68)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš Ukrainos apimtis padidėjo 34 % ir siekė 59 656 tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, o importo apimtys iš Japonijos, Rusijos ir Baltarusijos sumažėjo atitinkamai 59 %, 58 % ir 12 % ir buvo 21 426 tonos, 7 977 tonos ir 29 600 tonų per tą patį laikotarpį. Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis padidėjo 31 % nuo 43 230 tonų iki 56 509 tonų. Kalbant apie rinkos dalį, Ukrainos ir kitų trečiųjų šalių dalis sudarė apie 3 % Sąjungos rinkos, o Japonijos ir Baltarusijos atitinkamai maždaug 1 % ir 2 %. Rusijos rinkos dalis buvo nedidelė – 0,4 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(69)

Importo iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos kainos buvo linkusios mažėti per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, o Japonijos ir kitų trečiųjų šalių importo kainos buvo linkusios didėti. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu BVV importo iš Baltarusijos ir Ukrainos kaina buvo apie 780 EUR už toną, o importo iš Japonijos ir kitų trečiųjų šalių kaina buvo maždaug 2 330 EUR už toną ir 1 327 EUR už toną. Importo iš Rusijos kaina buvo apie 900 EUR už toną peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Galiojančios antidempingo priemonės taikomos BVV importui iš Ukrainos ir Rusijos.

(70)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai veiksniai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(71)

Žalai analizuoti Komisija atskyrė makroekonominius žalos rodiklius nuo mikroekonominių. Komisija įvertino makroekonominius rodiklius, remdamasi pareiškėjo pateiktais duomenimis, t. y. duomenimis, susijusiais su šešiolika Sąjungos gamintojų, taip pat likusių gamintojų įverčiais, kaip nurodyta 57 konstatuojamojoje dalyje. Duomenys susiję su visais žinomais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino, remdamasi su atrinktais Sąjungos gamintojais susijusiais duomenimis.

(72)

Makroekonominiai rodikliai – tai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo.

(73)

Mikroekonominiai rodikliai – tai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(74)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu.

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(75)

Sąjungos pramonės gamyba nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 10 % nuo 3 746 432 tonų 2011 m. iki 3 361 226 tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Konkrečiau, pirmiausia ji sumažėjo 12 % iki 2013 m., o po to nežymiai padidėjo 2 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(76)

Gamybos pajėgumai iš esmės išliko stabilūs ir buvo apie 5 mln. tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(77)

Dėl sumažėjusios gamybos apimties ir pastovių gamybos pajėgumų pajėgumų naudojimas kito panašiai kaip gamybos apimtis, t. y. sumažėjo iki 65 % iki 2013 m., o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu vėl nežymiai padidėjo iki 67 %. Iš viso pajėgumų naudojimas sumažėjo nuo 73 % 2011 m. iki 67 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(78)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir Sąjungos rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu.

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(79)

Visa Sąjungos pramonės pardavimo apimtis, nurodyta 6 lentelėje, apima pardavimą nesusijusiems ir susijusiems pirkėjams, kuris pasirodė labai panašus.

(80)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje bendra apimtis sumažėjo 20 %. Sąjungos pramonės pardavimas palaipsniui sumažėjo 22 % iki 2013 m. ir vėliau šiek tiek pagerėjo ir pasiekė daugiau nei 1,6 milijonų tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Sąjungos pramonės pardavimo mažėjimas yra daugiausia Sąjungos BVV paklausos mažėjimo pasekmė (žr. 60 konstatuojamąją dalį). Todėl Sąjungos pramonė prarado rinkos dalies 2 procentinius punktus nagrinėjamuoju laikotarpiu, o rinkos dalis sumažėjo iki 87 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(81)

Nors nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas sumažėjo 19 %, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 20 %, todėl jos rinkos dalis sumažėjo 2 procentiniais punktais.

(82)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu.

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(83)

Sąjungos pramonės užimtumas sumažėjo 2 % nagrinėjamuoju laikotarpiu ir buvo 20 768 darbuotojų per peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

(84)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu našumas sumažėjo 9 %, kadangi užimtumas Sąjungoje mažėjo lėčiau nei gamyba. Iš tiesų, esant normalioms ekonominėms sąlygoms Sąjungos pramonei reikia daugiau laiko prisitaikyti prie paklausos sumažėjimo ir todėl paprastai gamybos sumažėjimo poveikis darbuotojų skaičiaus sumažėjimui būna uždelstas.

(85)

KLR nustatytas dempingo skirtumas gerokai viršija de minimis lygį, o importo iš KLR apimtis visą nagrinėjamąjį laikotarpį išliko nedidelė. Atlikus tyrimą nustatyta, kad importuojami BVV iš KLR ir toliau pateko į Sąjungos rinką dempingo kainomis ir kad Sąjungos pramonės padėtis labai pablogėjo, kaip nurodyta 99–102 konstatuojamosiose dalyse.

(86)

Sąjungos pramonės vidutinių pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu.

8 lentelė

Vidutinės pardavimo kainos

(87)

Vidutinė Sąjungos pramonės vieneto pardavimo kaina nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 10 % iki 1 170 EUR už toną peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Kainų sumažėjimą galima paaiškinti Sąjungos pramonės pastangomis sumažinti sąnaudas ir taip pat dėl kainų spaudimo, sukelto Kinijos importo mažomis kainomis.

(88)

Panašiai vidutinės Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos per nagrinėjamąjį laikotarpį sumažėjo 10 %, nuo 1 257 EUR už toną 2011 m. iki 1 128 EUR už toną peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Gamybos sąnaudų mažėjimas gali būti paaiškintas daugiausia dėl veiksmingesnių gamybos procesų ir įrangos.

(89)

Sąjungos pramonės vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu.

9 lentelė

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

(90)

Vidutinės darbo sąnaudos vienam darbuotojui nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko palyginti stabilios ir sumažėjo tik 1 %. Konkrečiau, vidutinės darbo sąnaudos sumažėjo 1 % 2012 m., po to padidėjo 0,5 % ir vėl sumažėjo 1 %.

(91)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu.

10 lentelė

Atsargos

(92)

Iš viso per nagrinėjamąjį laikotarpį laikotarpio pabaigos atsargos padidėjo 6 %. Nuo 2011 iki 2012 m. laikotarpio pabaigos atsargos sumažėjo dėl sumažėjusios gamybos apimties ir padidėjusios pardavimo eksportui apimties. Nuo 2012 m. iki 2013 m. atsargos padidėjo dėl to, kad sumažėjo bendras Sąjungos pramonės pardavimas. Nuo 2013 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio laikotarpio pabaigos atsargos vėl sumažėjo daugiausia dėl padidėjusios Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje ir už jos ribų apimties.

(93)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad šioje pramonės šakoje gamyba daugiausia vykdoma pagal pirkėjų trumpalaikius užsakymus, todėl atsargos sudaro gana mažą gamybos procentinę dalį. Laikotarpio pabaigos atsargos, išreikštos gamybos procentine dalimi, panašiai kaip ir laikotarpio pabaigos atsargos padidėjo nežymiai – nuo 3,9 % 2011 m. iki 4,6 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu daugiausia dėl sumažėjusio bendro pardavimo Sąjungoje. Konkrečiau, jos sumažėjo 0,3 procentinio punkto nuo 2011 iki 2012 m., po to padidėjo 1,5 procentinio punkto 2013 m. dėl priežasčių, paaiškintų 92 konstatuojamojoje dalyje.

(94)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu.

11 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(95)

Komisija nustatė Sąjungos pramonės pelningumą, išreiškusi ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Sąjungos pramonės pelningumas kasmet svyravo, atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir apskritai padidėjo nuo 2,9 % iki 3,6 % per nagrinėjamąjį laikotarpį daugiausia dėl parduotų produktų asortimento, t. y. Sąjungos pramonė pardavė daugiau produktų su santykinai didesne pelno marža. Konkrečiai Sąjungos pramonės pelningumas padidėjo iki 5,7 % 2012 m., po to sumažėjo iki 1,7 % 2013 m. ir vėl padidėjo iki 3,6 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(96)

Grynųjų pinigų srautas yra Sąjungos pramonės gebėjimas pačiai finansuoti savo veiklą. Grynųjų pinigų srautas padidėjo daugiau nei keturis kartus per nagrinėjamąjį laikotarpį. Labai padidėjusį grynųjų pinigų srautą galima paaiškinti apyvartinio kapitalo pokyčiais.

(97)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos padidėjo nedaug, 3 %. Didžioji dalis tokių investicijų buvo skirtos pakeisti gamybos įrangą.

(98)

Investicijų grąža pateikiama kaip investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentinis dydis. Investicijų grąža iš panašaus produkto gamybos ir pardavimo padidėjo nuo 3,7 % iki 7,6 % per nagrinėjamąjį laikotarpį. Kaip ir pelnas, investicijų grąža buvo nestabili, nes pirma padidėjo iki 8,2 % 2012 m., po to sumažėjo iki 5,9 % 2013 m. ir vėl padidėjo iki 7,6 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(99)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu kai kurie rodikliai, ypač finansiniai rodikliai, pagerėjo. Pelningumas padidėjo nežymiai – nuo 2,9 % iki 3,6 %, o tai yra šiek tiek daugiau nei 3 % tikslinis pelnas, nustatytas per pradinį tyrimą. Investicijų grąža padidėjo nuo 3,7 % iki 7,6 %, o grynųjų pinigų srauto lygis padidėjo daugiau nei keturis kartus. Tokie pokyčiai rodo, kad taikomos antidempingo priemonės buvo veiksmingos, nes Sąjungos pramonė buvo apsaugota nuo galimo žalingo BVV importo iš Kinijos dempingo kaina poveikio.

(100)

Kita vertus, kai kurie pagrindiniai žalos rodikliai, visų pirma makroekonominiai rodikliai, per nagrinėjamąjį laikotarpį dar labiau pablogėjo. Taigi, gamybos apimtis sumažėjo 10 %, pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje apimtis sumažėjo 20 %, pajėgumų naudojimas sumažėjo iki 67 %, Sąjungos rinkos dalis sumažėjo 2 procentiniais punktais, užimtumas sumažėjo 2 %. Mažėjant BVV paklausai, Sąjungos pramonė gamino ir pardavė mažiau Sąjungos rinkoje, o tai lėmė palyginti žemą pajėgumų naudojimo lygį, kuris neigiamai paveikė Sąjungos pramonės pastoviąsias sąnaudas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pajėgumų naudojimo lygis gerokai sumažėjo nuo pradinio tyrimo, t. y. nuo 90 % pradinio tyrimo metu iki 67 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(101)

Taigi, Sąjungos pramonės padėtis buvo nevienoda. Kai kurie pagrindiniai žalos rodikliai, kaip antai pardavimas, gamybos apimtis ir rinkos dalis rodė neigiamą tendenciją nagrinėjamuoju laikotarpiu. Tuo pačiu metu kiti veiksniai, kaip antai pelningumas, investicijų grąža ir grynųjų pinigų srautas didėjo per tą patį laikotarpį. Tačiau per tyrimą nustatyta, kad nepaisant šios teigiamos tendencijos dėl kai kurių žalos veiksnių, Sąjungos pramonė apskritai nebūtų pajėgi susidoroti su dideliu importu dempingo kaina iš KLR. Dar svarbiau yra tai, kad Sąjungos pramonės padėtis apskritai iš tiesų labai pablogėjo, palyginti su pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu. Todėl, nors Sąjungos pramonė per nagrinėjamąjį laikotarpį veikė pelningai, pelningumo lygis buvo daug žemesnis, palyginti su pradiniu tyrimu (3,6 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 15,4 % pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu), taip pat kasmet labai svyravo pagal BVV rinkos sąlygas (pvz., nuo 5,7 % 2012 m. iki 1,7 % 2013 m., tada iki 3,6 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu).

(102)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė nepatyrė materialinės žalos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje, ir buvo apsaugota nuo žalos grėsmės, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalyje, iš esmės dėl to, kad galiojančios antidempingo priemonės ją apsaugojo nuo žalingo Kinijos importo dempingo kaina poveikio. Nepaisant to, Sąjungos pramonės padėtis smarkiai pablogėjo, palyginti su pradiniu tyrimu, buvo nestabilus pelno lygis ir žemas pajėgumų naudojimo lygis.

(103)

Kaip nurodyta 99–102 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos pramonė nepatyrė materialinės žalos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, bet padėtis smarkiai pablogėjo, palyginti su pradiniu tyrimu. Kaip nurodyta 41 konstatuojamojoje dalyje, importas iš Kinijos buvo vykdomas dempingo kaina peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir, kaip nurodyta 53 konstatuojamojoje dalyje, yra didelė tikimybė, kad dempingas tęstųsi, jei priemonės nustotų galioti.

(104)

Pradiniame tyrime nustatyta žalos grėsmė pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 9 dalį. Atliekant dabartinį tyrimą buvo nustatyta, kad yra tikimybė, jog žalos grėsmė pasikartotų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Šis nustatymas grindžiamas tokių veiksnių vertinimu: a) tikėtina dempingo kainomis importuojamų produktų apimties raida, b) turima eksportuotojų nepanaudotų pajėgumų apimtimi, c) importo iš Kinijos kainų lygiu ir tikėtina tolesnio importo paklausa ir d) atsargų kiekiu.

(105)

Kaip minėta 50 konstatuojamojoje dalyje, iš Kinijos BVV į Sąjungą buvo importuota 542 840 tonų pradinio tyrimo metu, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importas sumažėjo iki 68 000 tonų (taigi aštuonis kartus mažiau). Tikėtina, kad dėl mažų kainų importas iš Kinijos dempingo kainomis galėtų pasiekti importo apimtis, buvusias atliekant pradinį tyrimą (542 840 tonų), jei priemonės nustotų galioti. Mažėjant Sąjungos BVV paklausai (nuo 3,2 mln. tonų pradinio tyrimo metu iki 1,9 mln. tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu), šis tikėtinas BVV importo iš Kinijos dempingo kaina padidėjimas greičiausiai lemtų Kinijos rinkos dalies padidėjimą nuo dabartinių 3,6 % iki maždaug 30 %. Iš tiesų, atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos pirkėjai galės palyginti lengvai pakeisti trumpalaikius užsakymus Sąjungos gamintojams užsakymais Kinijos eksportuojantiems gamintojams, jei priemonės nustotų galioti. Tai turės neigiamą poveikį Sąjungos gamintojams, nes mažiau užsakymų reikštų žemesnį gamybos lygį ir veiklą esant ekonomiškai netvariam pajėgumų naudojimo lygiui. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos BVV gamybos pajėgumai gerokai išaugo (maždaug 60 %), palyginti su pradiniu tyrimu, tikėtina, kad BVV importas iš Kinijos dempingo kainomis užtvindys Sąjungos rinką ir užims didelę rinkos dalį Sąjungos pramonės sąskaita, jei priemonės nustotų galioti.

(106)

Kaip nustatyta 46 konstatuojamojoje dalyje, visi nepanaudoti BVV gamybos pajėgumai KLR buvo apie 2 mln. tonų peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Šis kiekis viršijo bendrą Sąjungos suvartojamą BVV kiekį per tą patį laikotarpį. Todėl KLR galėtų eksportuoti didelį papildomą produkto kiekį į Sąjungos rinką. Be to, Kanada, JAV, Kolumbija, Meksika ir Brazilija taiko antidempingo ir apsaugos priemones Kinijos BVV, o Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas nustatė laikinas priemones nesąžininga kaina importuojamiems produktams iš Kinijos. Šios šalys buvo svarbios eksporto rinkos Kinijos eksportuojantiems gamintojams prieš nustatant priemones (11). Be to, surinkti įrodymai rodo, kad dideli Kinijos pertekliniai pajėgumai ir nesenas Kinijos ekonomikos nuosmukis daro didelį spaudimą Kinijos BVV gamintojams pasiekti didelį gamybos pajėgumų naudojimo koeficientą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atlikus tyrimą nustatyta, jog yra didelė tikimybė, kad panaikinus priemones Kinijos eksportuojantys gamintojai nukreiptų savo produkciją į Sąjungos rinką, kuri lieka patrauklia rinka, kaip nurodyta 47–52 konstatuojamosiose dalyse.

(107)

Kaip paaiškinta 64–66 konstatuojamosiose dalyse, Kinijos kainos yra gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės pardavimo kainas, esant 28,4 % vidutiniam priverstinio kainų mažinimo skirtumui peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Kaip nustatyta 52 konstatuojamojoje dalyje, tikėtina, kad importuojami dempingo kainomis BVV iš Kinijos ir toliau patektų į Sąjungos rinką, jeigu priemonės būtų panaikintos. Be to, kaip minėta 66 konstatuojamojoje dalyje, netaikant antidempingo priemonių, dėl Kinijos importo Sąjungos pramonės pardavimo kainos būtų priverstinai sumažintos 39,2 %. Jei priemonės būtų panaikintos, labai tikėtina, kad tai sukeltų didelį spaudimą kainoms Sąjungos rinkoje, kuris bus dar stipresnis dėl tikėtino išaugusio BVV importo iš KLR. Atlikus tyrimą nustatyta, kad Sąjungos gamintojai negali sumažinti savo kainų, kad galėtų konkuruoti su importu iš Kinijos dempingo kaina. Paprastai dėl kainų su pirkėjais susitariama pagal produkto rūšis ir užsakytą kiekį. Kaip paaiškinta 92 ir 93 konstatuojamosiose dalyse, Sąjungos gamintojai daugiausia gamina pagal trumpalaikius užsakymus. Tai palyginti lengvai leidžia pirkėjams pereiti prie pigesnių BVV, importuojamų iš Kinijos. Todėl tikėtinas neigiamas poveikis būtų dvejopas: a) viena vertus, didelis kainų skirtumas tikėtina lemtų perėjimą prie iš KLR maža dempingo kaina importuojamų produktų. Nėra jokių požymių, kad trumpuoju ir vidutinės trukmės laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidės. Todėl tikėtina, kad importas dempingo kaina iš KLR galėtų užimti didelę rinkos dalį Sąjungos rinkoje, taip darant žalą Sąjungos pramonei. Dėl to Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas, vienas svarbiausių veiksnių, lėmusių neigiamus Sąjungos pramonės rezultatus apskritai šiuo metu, dar labiau sumažėtų; b) kita vertus, žema dempingo kaina importuojami produktai iš Kinijos sudarytų didelį kainų spaudimą Sąjungos rinkoje ir priverstų Sąjungos pramonę toliau mažinti jų pardavimo kainas iki ekonomiškai netvaraus lygio, o tai reikštų neišvengiamus nuostolius.

(108)

Todėl yra didelė tikimybė, kad, atsižvelgiant į didelius Kinijos nepanaudotus pajėgumus, galiojančias antidempingo ir apsaugos priemones, taikomas iš Kinijos importuojamam peržiūrimajam produktui kai kuriose svarbiose BVV eksporto rinkose ir į Sąjungos rinkos patrauklumą, kaip aprašyta 47–52 konstatuojamosiose dalyse, gerokai padidėjęs importuojamų iš Kinijos mažomis dempingo kainomis į Sąjungą produktų kiekis būtų neišvengiamas, jei priemonės nustotų galioti.

(109)

Kaip paaiškinta 92 ir 93 konstatuojamosiose dalyse, atsargų kiekis nėra labai svarbus analizuojant, nes Sąjungos gamintojai daugiausia gamina pagal jų pirkėjų trumpalaikius užsakymus ir atsargos sudaro nereikšmingą Sąjungos gamintojų gamybos dalį.

(110)

Atsižvelgiant į tyrimo išvadas, t. y. didelius KLR nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą, padėtį kitose pagrindinėse eksporto rinkose, tikėtiną neišvengiamai gerokai padidėsiantį iš Kinijos importuojamų dempingo kainomis produktų kiekį ir tikėtiną šių dempingo kaina importuojamų produktų kainos lygį, taip pat atsižvelgiant į bendrą Sąjungos pramonės padėties pablogėjimą nustačius pradines priemones ir mažėjančią Sąjungos BVV rinką, manoma, kad panaikinus priemones greičiausiai pasikartotų grėsmė patirti žalą.

(111)

Todėl daroma išvada, kad panaikinus dabartines priemones dempingas būtų tęsiamas ir pasikartotų žalos grėsmė.

(112)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar KLR taikomų antidempingo priemonių tolesnis taikymas neprieštarautų visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(113)

Visoms suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnio 2 dalį.

(114)

Atsižvelgdama į tai Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl dempingo tęsimosi ir žalos pasikartojimo tikimybės, esama svarių priežasčių, kurios leistų daryti išvadą, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas prieštarautų Sąjungos interesams.

(115)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė buvo pažeidžiamoje padėtyje. Kaip minėta 60 konstatuojamojoje dalyje, sumažėjusi Sąjungos paklausa kartu su Sąjungos pramonės nestabilia pelno marža ir žemu pajėgumų naudojimo lygiu rodo, kad Sąjungos pramonė nepajėgtų konkuruoti su Kinijos importo nesąžiningomis kainomis. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad yra tikimybė, jog žalos grėsmė pasikartotų, jeigu priemonės Kinijos importui nustotų galioti. Visų pirma, manoma, kad Sąjungos pramonei būtų daroma materialinė žala ir galbūt ji visai išnyktų, jei atsinaujintų BVV importas iš Kinijos į Sąjungos rinką dempingo kainomis, kadangi dėl prarasto pardavimo padidėtų pastoviosios sąnaudos.

(116)

Jei priemonės būtų toliau taikomos, tikėtina, kad Sąjungos pramonė galės visapusiškai pasinaudoti šių nustatytų priemonių poveikiu, t. y. ji galės išlaikyti jos rinkos dalį Sąjungos rinkoje ir pagerinti pajėgumų naudojimo lygį. Galiausiai ji turėtų sugebėti išlaikyti pelningumo lygį teigiamu.

(117)

Todėl padaryta išvada, kad toliau KLR taikant galiojančias priemones nebūtų pažeisti Sąjungos pramonės interesai.

(118)

Iš keturių importuotojų, kurie pranešė apie save paskelbus pranešimą apie inicijavimą, tik vienas nesusijęs importuotojas atsakė į klausimyną.

(119)

Nagrinėjant patikrintus duomenis nustatyta, kad BVV sudaro tik apie 5–10 % viso jo parduoto kiekio. Bendradarbiaujantis importuotojas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu veikė pelningai. Bendradarbiaujančio importuotojo pelningumas, susijęs su BVV, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo nuo 1 % iki 7 %. Todėl, jei priemonės būtų toliau taikomos, tikėtina, kad jos neturėtų didelės įtakos šio bendradarbiaujančio importuotojo veiklai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kiti importuotojai nebendradarbiavo, nėra jokių veiksnių, rodančių, kad įtaka kitiems importuotojams būtų neproporcinga, jei priemonių taikymas būtų pratęstas.

(120)

Tyrime bendradarbiavo trys naudotojai. Du iš trijų bendradarbiaujančių naudotojų pirko BVV iš Sąjungos gamintojų, o trečiasis pirko Kinijos BVV iš prekiautojo. Nė vienas iš trijų naudotojų nepateikė jokių argumentų, prieštaraujančių tolesniam galiojančių priemonių taikymui. Remiantis pateikta informacija ir atsižvelgiant į per pradinį tyrimą padarytas išvadas, tikimasi, kad tolesnis priemonių taikymas neturės reikšmingo neigiamo poveikio naudotojams. Priešingai, tikimasi, kad toliau taikant priemones bus užtikrinta konkurencija ES rinkoje, suteikiant galimybę rinktis iš įvairių tiekėjų, įskaitant Europos ir kitų trečiųjų šalių tiekėjus.

(121)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija priėjo prie išvados, kad nėra įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, kodėl iš KLR importuojamiems produktams nereikėtų toliau taikyti galiojančių antidempingo priemonių.

(122)

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, daroma išvada, kad, remiantis pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalimi, Tarybos reglamentu (EB) Nr. 926/2009 nustatytos antidempingo priemonės tam tikriems importuojamiems KLR kilmės besiūliams vamzdžiams ir vamzdeliams turėtų būti toliau taikomos.

(123)

Šis reglamentas atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,