Laikina versija
TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
2026 m. spalio 22 d.(*)
„ Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Aplinka – Direktyva 92/43/EEB – Natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros apsauga – Specialios apsaugos teritorijos – 6 straipsnio 3 dalis – Plano ar projekto, galinčio paveikti saugomą teritoriją, poveikio atitinkamas įvertinimas atsižvelgiant į apsaugos tikslus – Tam tikrų veiklos rūšių, planų arba projektų atleidimas nuo pareigos atlikti atitinkamą poveikio įvertinimą “
Byloje C‑548/25
dėl Raad voor Vergunningsbetwistingen (Ginčų dėl leidimų nagrinėjimo taryba, Belgija) 2025 m. liepos 31 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2025 m. rugpjūčio 14 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Dryade vzw
prieš
Stad Peer, atstovaujamą savivaldybės mero ir tarybos narių kolegijos,
dalyvaujant
X vvzrl,
TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas I. Jarukaitis, teisėjai R. Frendo, N. Jääskinen, M. Condinanzi ir A. Kornezov (pranešėjas),
generalinė advokatė J. Kokott,
kancleris V. Di Bucci,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– Dryade vzw, atstovaujamos advocaat M. Van de Poel,
– Belgijos vyriausybės, atstovaujamos S. Baeyens, P. Cottin ir C. Pochet, padedamų advocaten N. Dewulf, G. Schaiko ir B. Schelstraete,
– Europos Komisijos, atstovaujamos N. Ruiz García ir F. van Schaik,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinės advokatės nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 2 t., p. 102; toliau – Buveinių direktyva) 6 straipsnio 3 dalies aiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant ne pelno asociacijos Dryade vzw ir Stad Peer (Pero miestas, Belgija), atstovaujamo savivaldybės mero ir tarybos narių kolegijos, ginčą dėl šios asociacijos pateikto prašymo panaikinti miesto sprendimą, kuriuo buvo susipažinta su pranešimu apie požeminio vandens ėmimą, panaikinimo.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Buveinių direktyvos 2 straipsnyje numatyta:
„1. Šios direktyvos tikslas – padėti užtikrinti biologinę įvairovę, apsaugant natūralias buveines ir laukinę fauną bei florą europinėje valstybių narių, kurioms taikoma Sutartis, teritorijoje.
2. Priemonės, kurių imamasi pagal šią direktyvą, turi palaikyti ar atstatyti palankią Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros rūšių apsaugos būklę.
<...>“
4 Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyta:
„2. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, siekdamos specialiose saugomose teritorijose išvengti natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo, o taip pat rūšių, kurių apsaugai buvo įsteigtos specialios saugomos teritorijos, trikdymo, jei toks trikdymas galėtų būti reikšmingas šios direktyvos tikslų atžvilgiu.
3. Dėl bet kokio plano ar projekto, tiesiogiai nesusijusio arba nebūtino teritorijos tvarkymui, bet galinčio ją reikšmingai paveikti individualiai arba kartu su kitais planais arba projektais, turi būti atliekamas atitinkamas jo galimo poveikio teritorijai įvertinimas atsižvelgiant į tos teritorijos apsaugos tikslus. Atsižvelgiant į poveikio teritorijai įvertinimo išvadas ir remiantis 4 dalies nuostatomis, kompetentingos nacionalinės institucijos pritaria planui ar projektui tik įsitikinusios, kad jis neigiamai nepaveiks atitinkamos teritorijos vientisumo ir, jei reikia, išsiaiškinusios plačiosios visuomenės nuomonę.“
Belgijos teisė
5 Pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos 1997 m. spalio 21 d. decreet betreffende het natuurbehoud en het natuurlijk milieu (Dekretas dėl gamtos ir natūralios aplinkos apsaugos) (Belgisch Staatsblad, 1998 m. sausio 10 d., p. 599; toliau – Dekretas dėl gamtos), kuriuo į Belgijos teisę perkelta Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalis, 36ter straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta:
„3 straipsnis. Veikla, kuriai reikia gauti leidimą, arba planas ar programa, kurie atskirai arba kartu su viena ar keliomis veiklos rūšimis, esamais ar siūlomais planais arba programomis gali sukelti reikšmingą specialiosios apsaugos teritorijos gamtinių savybių pablogėjimą, jeigu ši veikla, kuriai reikia gauti leidimą, arba tas planas ar programa nėra tiesiogiai susiję su teritorijos, esančios atitinkamoje specialioje saugomoje teritorijoje, tvarkymu arba yra nebūtini jai tvarkyti, turi būti atitinkamai įvertinti, kiek tai susiję su reikšmingu poveikiu specialiai saugomai teritorijai.
<...>
4 straipsnis. Institucija, sprendžianti dėl prašymo išduoti leidimą vykdyti planą ar programą, gali jį išduoti arba pritarti planui ar programai, tik jeigu veiklos įgyvendinimo planas ar programa niekaip negali reikšmingai neigiamai paveikti atitinkamų specialių saugomų teritorijų vientisumo. Nustatydama sąlygas kompetentinga institucija visada užtikrina, kad nebūtų reikšmingai pablogintos specialios saugomos teritorijos gamtinės savybės.“
6 Pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos 1995 m. birželio 1 d. besluit van de Vlaamse regering houdende algemene en sectorale bepalingen inzake milieuhygiëne (Flandrijos vyriausybės nutarimas dėl bendrųjų ir sektoriaus taisyklių aplinkos higienos srityje nustatymo) (Belgisch Staatsblad, 1995 m. liepos 31 d., p. 20526) (toliau – Vlarem) 1 priede, be kita ko, nurodyta, kurioms įstaigoms ir ūkiams reikia gauti leidimą, o kurioms įstaigoms bei veiklos rūšims taikoma tik pareiga pranešti. Įstaigoms ir veiklos rūšims, priskirtoms prie pirmosios ir antrosios klasių, taikomas leidimo reikalavimas, o įstaigoms ir veiklos rūšims, priskirtoms prie trečiosios klasės, taikoma tik pareiga pranešti.
7 Pagal šio 1 priedo 53.8 skilties 1 punkto a papunktį požeminio vandens ėmimo gręžiniai ir požeminio vandens ėmimas, išskyrus jo 53.1–53.7 ir 53.12 skiltyse nurodytus gręžinius, kurių bendras išgaunamo vandens kiekis yra 5 000 kubinių metrų (m³) per metus arba mažesnis ir kurių visų gręžinių gylis yra mažesnis arba lygus teritorijai taikomam gylio kriterijui, nurodytam Vlarem 2ter priede pateiktame žemėlapyje, taip pat kurie nepriskiriami prie 53.8 skilties 1 punkto c papunkčio, priskiriami prie trečiosios klasės.
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
8 2023 m. lapkričio 13 d. X vvzrl pranešė Pero miestui apie projektą, susijusį su 60 metrų gylio požeminio vandens ėmimo vietos, kurioje maksimalus išgaunamas vandens kiekis siekia 175 m³ per dieną ir 5 000 m³ per metus, eksploatavimu. Šis projektas, priskiriamas prie trečiosios klasės, kaip tai suprantama pagal Vlarem 1 priedą, yra vykdomas maždaug 425 metrų atstumu nuo teritorijos „Abeek su gretimomis šlapžemėmis“, kurioje pagal Buveinių direktyvą yra įsteigta speciali saugoma teritorija (toliau – SST).
9 Bendrovė X kartu su pranešimu pateikė „atitinkamą įvertinimą / išsamesnį ekologinį tyrimą“, kuriame padaryta išvada, kad nenumatoma neigiamo poveikio atitinkamai SST. Šios bendrovės teigimu, pagrindinėje byloje nagrinėjamas projektas yra 201 metrų nuo artimiausio požeminio vandens ėmimo vietos, esančios tame pačiame vandeningajame sluoksnyje. Be to, dėl šio projekto įgyvendinimo požeminio vandens lygis 1 centimetru (cm) sumažėtų 137 metrų spinduliu. Taigi, minėtos bendrovės teigimu, šis projektas nedarys jokio poveikio šiai požeminio vandens ėmimo vietai, taigi neturės jokio reikšmingo neigiamo poveikio šiai SST.
10 2023 m. lapkričio 24 d. sprendimu Pero miestas susipažino su šiuo pranešimu ir konstatavo, kad rizika išorės saugumui, taip pat triukšmas ir poveikis aplinkai, vandeniui, gamtai ir žmonėms už minėto projekto ribų gali būti sumažinti iki priimtino lygio, su sąlyga, kad bus laikomasi tame sprendime nustatytų sąlygų, susijusių visų pirma su taupiu išgauto požeminio vandens naudojimu ir atitinkamo požeminio vandens ėmimo vietų eksploatavimo ne ilgesnį kaip dešimties metų laikotarpį apribojimu.
11 Dryade apskundė minėtą sprendimą Raad voor Vergunningsbetwistingen (Ginčų dėl leidimų nagrinėjimo taryba, Belgija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, ir prašė jį panaikinti.
12 Tame teisme ši asociacija iš esmės teigia, kad nagrinėjamam projektui taikoma Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalis, todėl dėl jo turėjo būti atliktas atitinkamas įvertinimas. Be to, Dryade teigimu, prie šio sprendimo 9 punkte nurodyto pranešimo pridėtas įvertinimas negali būti laikomas tokiu „atitinkamu“ įvertinimu, nes yra neišsamus ir netinkamas.
13 Minėtos asociacijos nuomone, bendrovės X nurodytas kriterijus – spindulys, kuriame požeminio vandens lygis sumažėtų 1 cm, – kuriuo remiantis daroma išvada, kad šis projektas neturi reikšmingo neigiamo poveikio, yra klaidingas ir niekaip moksliškai nepagrįstas. Be to, nebuvo atsižvelgta į bendrą keturių kitų požeminio vandens ėmimo vietų, esančių pagrindinėje byloje nagrinėjamoje SST, kuri driekiasi aplink atitinkamą vandens ėmimo vietą, poveikį. Dryade taip pat mano, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamais nacionalinės teisės aktais netinkamai perkelta Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalis.
14 Savo ruožtu bendrovė X prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme teigia, kad pagal šiuos teisės aktus pareiga atlikti atitinkamą įvertinimą taikoma tik dėl tų projektų, kuriems reikia gauti leidimą, o ne dėl tų, kurių atžvilgiu taikoma tik pareiga pranešti, koks yra pagrindinėje byloje nagrinėjamas projektas.
15 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad tam tikriems urbanistiniams veiksmams ir veiklos rūšims, kuriems anksčiau pagal nacionalinę teisę buvo taikoma pareiga gauti leidimą, nuo šiol taikoma tik pareiga pranešti. Vadinasi, to teismo teigimu, kadangi pagrindinėje byloje nagrinėjamas projektas pagal Vlarem 1 priedo 53.8 skilties 1 punkto a papunktį priskiriamas prie trečios klasės, dėl jo taikoma tik pareiga pranešti. Taigi toks projektas nepatenka į Dekreto dėl gamtos, kuris taikomas tik veiklos rūšims, kurioms reikia gauti leidimą, 36ter straipsnio 3 ir 4 dalių taikymo sritį. Pagal šias nuostatas atitinkamas įvertinimas turėtų būti atliekamas tik dėl tokių veiklos rūšių, kurios atskirai arba kartu su viena ar keliomis esamomis ar siūlomomis veiklos rūšimis, planais ar programomis gali reikšmingai pabloginti SST gamtines savybes. Taigi projektams, kuriems taikoma tik pareiga pranešti, netaikoma pareiga atlikti atitinkamą įvertinimą, net jeigu jie gali sukelti tokį pablogėjimą.
16 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad taip Flandrijos teisės aktų leidėjas sistemingai atleido nuo pareigos atlikti atitinkamą projektų, apie kuriuos privaloma pranešti remiantis iš anksto nustatytais kriterijais ar ribinėmis vertėmis, įvertinimą. To teismo nuomone, nepanašu, kad šie kriterijai ir ribinės vertės būtų pagrįsti mokslo tyrimais, leidžiančiais išsklaidyti bet kokias abejones dėl to, ar dėl tokių projektų negali reikšmingai pablogėti gamtinės SST savybės.
17 Šiomis aplinkybėmis Raad voor Vergunningsbetwistingen (Ginčų dėl leidimų nagrinėjimo taryba) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:
„Ar [Buveinių direktyvos] 6 straipsnio 3 dalis draudžia tokį reglamentavimą, pagal kurį projektams, kuriems nereikia leidimo, licencijos ar pritarimo ir apie kuriuos reikia tik pranešti, pavyzdžiui, nedideliems požeminio vandens ėmimo projektams, netaikoma pareiga atlikti atitinkamą įvertinimą, nors šie projektai gali reikšmingai neigiamai paveikti [SST]?“
Dėl prejudicinio klausimo
18 Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamas nacionalinis reglamentavimas, pagal kurį nereikalaujama atlikti tam tikrų kategorijų planų ar projektų atitinkamo įvertinimo remiantis iš anksto nustatytais kriterijais ir ribinėmis vertėmis, jeigu pagal jį, remiantis objektyvia informacija, negalima užtikrintai atmesti galimybės, kad tokie planai ar projektai atskirai arba kartu su kitais planais ir projektais gali daryti reikšmingą poveikį SST.
19 Pirmiausia reikia priminti, kad Buveinių direktyvos 6 straipsnyje valstybėms narėms nustatytos įvairios pareigos ir specialios procedūros, skirtos užtikrinti, kaip matyti iš šios direktyvos 2 straipsnio 2 dalies, kad būtų palaikoma ar prireikus atkurta palanki Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos būklė, siekiant bendresnio minėtos direktyvos tikslo – užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį pagal ją saugomose teritorijose (2018 m. balandžio 17 d. Sprendimo Inter-Environnement Wallonie ir Bond Beter Leefmilieu Vlaanderen, C‑411/17, EU:C:2019:622, 116 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
20 Šiomis aplinkybėmis Direktyvos 92/43 6 straipsnio 3 dalyje numatyta įvertinimo procedūra, kuria, atliekant išankstinę kontrolę, siekiama užtikrinti, kad planas ar projektas, tiesiogiai nesusijęs su teritorijos tvarkymu ar jam nebūtinas, bet galintis ją reikšmingai paveikti, būtų patvirtintas, tik jeigu neigiamai nepaveiks šios teritorijos vientisumo (2023 m. birželio 15 d. Sprendimo Eco Advocacy, C‑721/21, EU:C:2023:477, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
21 Šio 6 straipsnio 3 dalyje išskiriami du joje numatytos įvertinimo procedūros etapai.
22 Pirmajame etape, kuris nurodytas šios nuostatos pirmame sakinyje, reikalaujama, kad valstybės narės atliktų atitinkamą plano ar projekto poveikio saugomai teritorijai įvertinimą, jei tikėtina, kad šis planas ar projektas gali reikšmingai paveikti tą teritoriją. Tos pačios nuostatos antrame sakinyje nurodytame antrajame etape, kuris pradedamas pabaigus minėtą atitinkamą įvertinimą, toks planas ar projektas patvirtinamas, tik jeigu jis neigiamai nepaveikia atitinkamos teritorijos vientisumo, su sąlyga, kad laikomasi Direktyvos 92/43 6 straipsnio 4 dalies (2023 m. birželio 15 d. Sprendimo Eco Advocacy, C‑721/21, EU:C:2023:477, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija), kuri šioje byloje nėra svarbi.
23 Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad Direktyvos 92/43 6 straipsnio 3 dalyje numatytą atitinkamą plano ar projekto įvertinimą reikalaujama atlikti tik tada, kai yra tikimybė arba pavojus, kad atitinkama teritorija bus reikšmingai paveikta. Atsižvelgiant konkrečiai į atsargumo principą, laikoma, kad toks pavojus yra tada, kai, vadovaujantis geriausiomis atitinkamos srities mokslo žiniomis, negalima atmesti galimybės, jog atitinkamas planas ar projektas gali pakenkti nagrinėjamos teritorijos apsaugos tikslams. Toks pavojus privalo būti vertinamas atsižvelgiant, be kita ko, į su tokiu planu ar projektu susijusios teritorijos požymius ir specifines aplinkos sąlygas (2023 m. birželio 15 d. Sprendimo Eco Advocacy, C‑721/21, EU:C:2023:477, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
24 Pagal suformuotą jurisprudenciją atitinkamas plano ar projekto poveikio įvertinimas reiškia, kad prieš jį patvirtinant, remiantis geriausiomis turimomis žiniomis, turi būti nustatyti visi to plano ar projekto aspektai, atskirai arba kartu su kitais planais arba projektais galintys paveikti saugomos teritorijos apsaugos tikslus. Šiame įvertinime negali būti spragų; jame turi būti pateikti išsamūs, tikslūs ir galutiniai duomenys bei išvados, galintys išsklaidyti bet kokias pagrįstas mokslo abejones dėl numatytų darbų poveikio atitinkamai teritorijai (šiuo klausimu žr. 2023 m. birželio 15 d. Sprendimo Eco Advocacy, C‑721/21, EU:C:2023:477, 38 ir 39 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).
25 Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį paprastai reikalaujama individualiai išnagrinėti planus ir projektus (2018 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Coöperatie Mobilisation for the Environment ir kt., C‑293/17 ir C‑294/17, EU:C:2018:882, 94 punktas).
26 Teisingumo Teismas yra konkrečiai nusprendęs, kad galimybė bendra tvarka, laikantis nacionalinės teisės aktų, atleisti tam tikrą veiklą nuo būtinybės įvertinti jos poveikį atitinkamai teritorijai negarantuoja, kad ši veikla neturės neigiamo poveikio šios teritorijos vientisumui (2011 m. gegužės 26 d. Sprendimo Komisija / Belgija, C‑538/09, EU:C:2011:349, 41 ir 42 punktai).
27 Taigi valstybė narė pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį iš esmės negali sistemingai ir bendra tvarka atleisti tam tikrų kategorijų planų arba projektų nuo pareigos atlikti jų poveikio saugomoms teritorijoms įvertinimą, atsižvelgdama į veiklos sritį arba nustatydama pranešimo tvarką (2011 m. gegužės 26 d. Sprendimo Komisija / Belgija, C‑538/09, EU:C:2011:349, 45 punktas).
28 Tik kaip šios bendrosios taisyklės išimtį valstybė narė gali taikyti pranešimo tvarką, pagal kurią tam tikrų kategorijų planams ar projektams nebūtų taikoma pareiga atlikti atitinkamą jų poveikio saugomai teritorijai įvertinimą, tačiau su sąlyga, kad bus įrodyta, jog pagal taikytinas nacionalines nuostatas, remiantis objektyvia informacija, galima užtikrintai atmesti galimybę, kad bet koks planas ar projektas, kuriam taikoma tokia tvarka, nei atskirai, nei kartu su kitais planais arba projektais reikšmingai nepaveiks saugomos teritorijos (šiuo klausimu žr. 2011 m. gegužės 26 d. Sprendimo Komisija / Belgija, C‑538/09, EU:C:2011:349, 52 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).
29 Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad Dekreto dėl gamtos 36ter straipsnio 3 dalyje nustatyta pareiga atlikti atitinkamą įvertinimą tik dėl veiklos rūšių, kurioms reikia gauti leidimą ir dėl kurių gali reikšmingai pablogėti SST gamtinės savybės. To teismo teigimu, Flandrijos įstatymų leidėjas sistemingai atleidžia tam tikras projektų kategorijas, kurioms taikoma tik pareiga pranešti ir kurios apibrėžtos pagal taikytinuose nacionalinės teisės aktuose numatytus kriterijus ar ribines vertes, nuo pareigos atlikti atitinkamą įvertinimą.
30 Konkrečiai kalbant, kiek tai susiję su požeminio vandens ėmimo projektais, pažymėtina, kad iš šio nacionalinio teisinio reglamentavimo matyti, kad jie skirstomi į tris skirtingas klases, iš esmės atsižvelgiant į iš jų išgaunamą vandens kiekį, gylį ir atitinkamo gręžinio siurbimo sistemą, ir kad tik dėl pirmosios ir antrosios klasių projektų reikia gauti leidimą ir atlikti Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje numatytą atitinkamą įvertinimą. Gręžiniams, kurie, kaip pagrindinėje byloje nagrinėjamas projektas, priskiriami prie trečiosios klasės, nustatyta tik paprasta pareiga pranešti, todėl dėl jų netaikomas reikalavimas atlikti atitinkamą įvertinimą.
31 Taigi reikia išnagrinėti, ar, remiantis šio sprendimo 23–28 punktuose priminta jurisprudencija, tokie kriterijai ir ribinės vertės leidžia, remiantis objektyvia informacija, atmesti galimybę, kad nė vienas planas arba projektas, kuriam taikoma pranešimo tvarka, nei atskirai, nei kartu su kitais planais ir projektais nedarys reikšmingo poveikio saugomai teritorijai.
32 Šiuo klausimu reikia priminti, pirma, kad net nedidelės apimties projektas – atskirai arba kartu su kitais planais ir projektais – gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, jei įgyvendinamas vietovėje, kur aplinkos veiksniai, kaip antai fauna ir flora, dirvožemis, vanduo, klimatas arba kultūros paveldas, yra jautrūs mažiausiam pokyčiui (2011 m. gegužės 26 d. Sprendimo Komisija / Belgija, C‑538/09, EU:C:2011:349, 55 punktas).
33 Konkrečiomis vandens naudojimo projektų aplinkybėmis Teisingumo Teismas jau turėjo galimybę konstatuoti, kad vien tai, jog kalbama apie mažesnių vandens kiekių naudojimą, savaime negali reikšti, kad kuris nors iš tokio naudojimo būdų neturės reikšmingo poveikio saugomai teritorijai. Net jei toks vandenų naudojimas neturės reikšmingo poveikio jų būklei, tai nereiškia, kad jis neturės tokio poveikio ir gretimoms saugomoms teritorijoms (2006 m. sausio 10 d. Sprendimo Komisija / Vokietija, C‑98/03, EU:C:2006:3, 44 punktas).
34 Taigi valstybė narė negali preziumuoti, kad pagal veiklos sritis ir atitinkamos veiklos apimtis apibrėžtų kategorijų planai ir projektai iš esmės turės nereikšmingą poveikį saugomoms teritorijoms (šiuo klausimu žr. 2011 m. gegužės 26 d. Sprendimo Komisija / Belgija, C‑538/09, EU:C:2011:349, 56 punktą).
35 Antra, su sąlyga, kad tai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nėra aišku, ar kriterijai ir ribinės vertės, numatyti pagrindinėje byloje nagrinėjamuose nacionalinės teisės aktuose, siekiant taikyti juose numatytą išimtį, leidžia atsižvelgti į galimus kitus planus ar projektus, be kita ko, susijusius su konkrečia saugoma teritorija arba esančius netoli atitinkamos teritorijos, ir į galimą jų bendrą poveikį šiai teritorijai. Iš tiesų šie kriterijai ir šios ribinės vertės susiję tik su atitinkamo plano ar projekto ypatybėmis.
36 Kaip aiškiai matyti iš Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies teksto, ši nuostata taikoma planams ar projektams, kurie atskirai „arba kartu su kitais planais ir projektais“ gali daryti reikšmingą poveikį saugomai teritorijai. Taigi šia nuostata taip pat siekiama užkirsti kelią buveinių blogėjimui, kuris gali atsirasti dėl kelių planų ar projektų – įskaitant ribotos apimties planus ar projektus, kurie vis dėlto gali būti įgyvendinami tuo pačiu metu toje pačioje saugomoje teritorijoje arba netoli jos, – bendro poveikio.
37 Šiomis aplinkybėmis, su sąlyga, kad tai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamuose nacionalinės teisės aktuose nustatyti kriterijai ir ribinės vertės neleidžia atmesti galimybės, kad bet koks planas ar projektas, kuriam taikoma šiuose teisės aktuose numatyta tvarka ir dėl kurio nenustatytas reikalavimas atlikti atitinkamą įvertinimą, gali atskirai arba kartu su kitais planais ir projektais reikšmingai paveikti saugomą teritoriją.
38 Šios išvados nepaneigia Belgijos vyriausybės argumentai, kad, pirma, kitos nacionalinės nuostatos, be kita ko, priimtos pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalį, gali kompensuoti nebuvimą pareigos atlikti atitinkamą planų ar projektų, dėl kurių taikoma tik pareiga pranešti, įvertinimą, net jeigu jie gali daryti reikšmingą poveikį saugomai teritorijai; antra, kompetentingos administracinės institucijos gali atsisakyti susipažinti su pranešimu arba savo sprendimus susieti su tam tikromis sąlygomis; ir, trečia, tuo atveju, jei būtų vykdoma veikla, dėl kurios taikoma pareiga pranešti, ir tokia veikla galėtų turėti reikšmingą poveikį SST, būtų taikomos nacionalinės baudžiamosios teisės nuostatos.
39 Šiuo klausimu, pirma, reikia priminti: nors Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 ir 3 dalys, atsižvelgiant į šioje direktyvoje numatytus apsaugos tikslus, sudaro nuoseklią visumą, nes jomis siekiama užtikrinti vienodą natūralių buveinių ir rūšių buveinių apsaugos lygį (šiuo klausimu žr. 2018 m. balandžio 12 d. Sprendimo People Over Wind ir Sweetman, C‑323/17, EU:C:2018:244, 24 punktą), vis dėlto jų dalykas skiriasi. Šioje 2 dalyje nustatyta bendroji apsaugos pareiga, siekiant išvengti pablogėjimų ir trukdymų, kurie gali turėti reikšmingą poveikį direktyvos tikslams, o 3 dalyje numatyta įvertinimo procedūra, kuria, atliekant išankstinę kontrolę, siekiama užtikrinti, kad planas ar projektas, tiesiogiai nesusijęs su atitinkamos teritorijos tvarkymu ar jam nebūtinas, bet galintis ją reikšmingai paveikti, būtų patvirtintas tik tuo atveju, jeigu neigiamai nepaveiks šios teritorijos vientisumo (šiuo klausimu žr. 2004 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Waddenvereniging ir Vogelbeschermingsvereniging, C‑127/02, EU:C:2004:482, 38 punktą). Minėtų 2 ir 3 dalių taikymo sritis skiriasi, todėl jų negalima painioti, antraip būtų pakenkta jų atitinkamam praktiniam veiksmingumui (effet utile).
40 Darytina išvada, kad nacionalinių priemonių priėmimas pagal Buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalį neleidžia manyti, kad iš šios direktyvos 6 straipsnio 3 dalies kylantys reikalavimai yra įvykdyti.
41 Antra, pakanka pažymėti, kad, viena vertus, kaip priminta šio sprendimo 22 punkte, administracijos kompetencija atsisakyti leisti vykdyti planą ar projektą arba savo pritarimą šiam planui ar projektui susieti su tam tikromis sąlygomis yra susijusi su 22 punkte nurodytu antruoju etapu, nurodytu Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje, todėl ji nėra svarbi minėtame 22 punkte nurodytam pirmajam etapui, susijusiam su šio 6 straipsnio 3 dalies pirmame sakinyje numatytam atitinkamam įvertinimui taikomomis sąlygomis. Vis dėlto būtent šis pirmasis etapas yra šios bylos dalykas.
42 Trečia, kaip priminta šio sprendimo 20 ir 39 punktuose, Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta įvertinimo procedūra grindžiama išankstine kontrole. Todėl nacionalinėje teisėje numatyta galimybė taikyti sankcijas, įskaitant baudžiamąsias, kai nesilaikoma draudimo vykdyti veiklą, apie kurią privaloma pranešti ir kuri daro reikšmingą poveikį SST, taip pat neturi reikšmės.
43 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti: Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamas nacionalinis reglamentavimas, pagal kurį nereikalaujama atlikti tam tikrų kategorijų planų ar projektų atitinkamo įvertinimo remiantis iš anksto nustatytais kriterijais ir ribinėmis vertėmis, jeigu pagal jį, remiantis objektyvia informacija, negalima užtikrintai atmesti galimybės, kad šie planai ir projektai atskirai arba kartu su kitais planais ar projektais gali daryti reikšmingą poveikį SST.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
44 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:
1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos 6 straipsnio 3 dalis
turi būti aiškinama taip:
ji draudžia nacionalinį reglamentavimą, pagal kurį nereikalaujama atlikti tam tikrų kategorijų planų ar projektų atitinkamo įvertinimo remiantis iš anksto nustatytais kriterijais ir ribinėmis vertėmis, jeigu pagal jį, remiantis objektyvia informacija, negalima užtikrintai atmesti galimybės, kad šie planai ir projektai atskirai arba kartu su kitais planais ir projektais gali daryti reikšmingą poveikį specialiai saugomai teritorijai.
Parašai.
* Proceso kalba: nyderlandų.