Laikina versija
TEISINGUMO TEISMO (devintoji kolegija) SPRENDIMAS
2026 m. spalio 22 d.(*)
„ Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Elektros energijos vidaus rinka – Reglamentas (ES) 2022/1854 – Skubi intervencija, skirta didelėms energijos kainoms mažinti – 6 straipsnio 1 dalis – 8 straipsnio 1 dalies a punktas ir 2 dalis – Elektros energijos, pagamintos iš tam tikrų energijos išteklių, gamintojų gautų rinkos pajamų viršutinė riba – Nacionalinė viršutinė riba, mažesnė nei 180 eurų už vieną megavatvalandę (MWh) pagamintos elektros energijos – Priimtinumas – Viršutinė riba, kuri skiriasi atsižvelgiant į tai, ar 2022 m. spalio 8 d. atitinkamas gamintojas buvo saistomas sutarties dėl kompensacinių priemokų – Proporcingumas ir nediskriminavimas – Pakankamų paaiškinimų nebuvimas – Nepriimtinumas “
Byloje C‑187/25
dėl Administrativen sad Plovdiv (Plovdivo administracinis teismas, Bulgarija) 2025 m. kovo 7 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2025 m. kovo 7 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
„EVN Bulgaria Renewables“ EOOD
prieš
Direktor na Teritorialna direktsia Plovdiv na Natsionalnata agentsia za prihodite,
dalyvaujant
Okrazhna prokuratura gr. Plovdiv,
TEISINGUMO TEISMAS (devintoji kolegija),
kurį sudaro devintosios kolegijos teisėjo pareigas einantis ketvirtosios kolegijos pirmininkas I. Jarukaitis (pranešėjas), teisėjai N. Jääskinen ir M. Condinanzi,
generalinis advokatas A. Biondi,
kancleris V. Di Bucci,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
– „EVN Bulgaria Renewables“ EOOD, atstovaujamos advokat G. Petkova,
– Direktor na Teritorialna direktsia Plovdiv na Natsionalnata agentsia za prihodite, atstovaujamos P. Georgiev,
– Airijos vyriausybės, atstovaujamos Chief State Solicitor M. Browne, S. Finnegan ir A. Joyce, padedamų SC C. Donnelly ir BL S. Brittain,
– Europos Komisijos, atstovaujamos O. Beynet, T. Scharf ir I. Zaloguin,
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2022 m. spalio 6 d. Tarybos reglamento (ES) 2022/1854 dėl skubios intervencijos, skirtos didelėms energijos kainoms mažinti (OL L 261 I, 2022, p. 1), 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies a punkto bei 2 dalies išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant „EVN Bulgaria Renewables“ EOOD (toliau – EVN) ir Direktor na Teritorialna direktsia Plovdiv na Natsionalnata agentsia za prihodite (Nacionalinės pajamų agentūros Plovdivo teritorinės direkcijos direktorius, Bulgarija; toliau – mokesčių administratorius) ginčą dėl sprendimo, kuriuo nustatyta mokėjimo prievolė, teisėtumo.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
3 Reglamento 2022/1854 12, 25 ir 46 konstatuojamosiose dalyse buvo nurodyta:
„(12) <...> Vienoda pareiga pajamų perviršį panaudoti vartotojų rėmimui leistų visoms valstybėms narėms apsaugoti savo vartotojus. Teigiamas poveikis energijos kainoms turėtų teigiamą poveikį susietai [Europos] Sąjungos energetikos rinkai, o kartu padėtų sumažinti infliacijos lygį. <...>
<...>
(25) susiklosčius aplinkybėms, kuriomis vartotojai turi mokėti itin dideles kainas, kurios taip pat kenkia Sąjungos ekonomikai, būtina laikinai apriboti išskirtines gamintojų, kurių ribinės sąnaudos yra mažesnės, rinkos pajamas, nustatant rinkos pajamų, gaunamų pardavus elektros energiją Sąjungoje, viršutinę ribą;
<...>
(46) valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pajamų perviršis, gaunamas taikant rinkos pajamų viršutinę ribą elektros energijos srityje, būtų perduotas galutiniams elektros energijos vartotojams ir taip būtų sušvelnintas itin didelių elektros energijos kainų poveikis. Pajamų perviršis turėtų būti skiriamas vartotojams, įskaitant namų ūkius ir įmones, kuriems didelės elektros energijos kainos daro ypač didelį poveikį. <...>“
4 Šio reglamento 1 straipsnyje „Dalykas ir taikymo sritis“ buvo nustatyta:
„Šiuo reglamentu nustatoma skubi intervencija, kuria siekiama sušvelninti didelių energijos kainų poveikį taikant išimtines, tikslines ir ribotos trukmės priemones. Tomis priemonėmis siekiama <...> nustatyti rinkos pajamų, kurias tam tikri gamintojai gauna iš elektros energijos gamybos, viršutinę ribą ir tikslingai perskirstyti šias pajamas galutiniams elektros energijos vartotojams, <...> siekiant padėti užtikrinti energijos įperkamumą namų ūkiams ir įmonėms.“
5 Minėto reglamento 6 straipsnio „Privaloma rinkos pajamų viršutinė riba“ 1 dalyje numatyta:
„Gamintojų rinkos pajamos, gaunamos gaminant elektros energiją iš 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių, negali viršyti 180 [eurų] už pagamintos elektros energijos [megavatvalandę (MWh)].“
6 To paties reglamento 7 straipsnyje „Rinkos pajamų viršutinės ribos taikymas elektros energijos gamintojams“ nustatyta:
„1. 6 straipsnyje numatyta rinkos pajamų viršutinė riba taikoma rinkos pajamoms, gautoms pardavus elektros energiją, pagamintą naudojant šiuos išteklius:
a) vėjo energiją;
<...>
2. 6 straipsnio 1 dalyje numatyta rinkos pajamų viršutinė riba netaikoma parodomiesiems projektams ar gamintojams, kurių pajamos už vieną pagamintos elektros energijos MWh jau yra apribotos dėl valstybės ar viešųjų priemonių, kurios nėra priimtos pagal 8 straipsnį.
<...>
4. Valstybės narės gali nuspręsti, kad rinkos pajamų viršutinė riba būtų netaikoma pajamoms, gautoms pardavus elektros energiją balansavimo energijos rinkoje <...>
<...>“
7 Reglamento 2022/1854 8 straipsnyje „Nacionalinės kovos su krize priemonės“ nustatyta:
„1. Valstybės narės gali:
a) toliau taikyti arba nustatyti priemones, kuriomis būtų dar labiau apribotos gamintojų, gaminančių elektros energiją iš 7 straipsnio 1 dalyje išvardytų šaltinių, rinkos pajamos <...>;
b) nustatyti didesnę rinkos pajamų viršutinę ribą gamintojams, gaminantiems elektros energiją iš 7 straipsnio 1 dalyje išvardytų išteklių, jei jų investicijos ir veiklos sąnaudos viršija 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą didžiausią ribą;
<...>
d) nustatyti konkrečią rinkos pajamų, gautų pardavus iš akmens anglių pagamintą elektros energiją, viršutinę ribą;
<...>
2. 1 dalyje nurodytos priemonės pagal šį reglamentą, turi:
a) būti proporcingos ir nediskriminuojančios;
b) nekelti pavojaus investavimo signalams;
c) užtikrinti, kad būtų padengtos investicijos ir veiklos sąnaudos;
d) neiškraipyti didmeninių elektros energijos rinkų veikimo, visų pirma nedaryti poveikio pirmumo tvarkai ir kainų formavimuisi didmeninėje rinkoje;
e) būti suderinamos su Sąjungos teise.“
8 To paties reglamento 22 straipsnyje „Įsigaliojimas ir taikymas“ numatyta:
„1. Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2. Nedarant poveikio pareigai užtikrinti pajamų perviršio paskirstymą pagal 10 straipsnį <...>, šis reglamentas taikomas iki 2023 m. gruodžio 31 d., laikantis šių sąlygų[:]
<...>
c) 6, 7 ir 8 straipsniai taikomi nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.;
<...>“
Bulgarijos teisė
Energijos, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, įstatymas
9 Pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos (paskelbtos DV Nr. 29, 2012 m. balandžio 10 d.) Zakon za energiyata ot vazobnovyaemi iztochnitsi (Energijos, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, įstatymas) (DV Nr. 35, 2011 m. gegužės 3 d.) 31 straipsnyje numatyta:
„(1) Visuomeninis tiekėjas ir galutiniai tiekėjai superka iš atsinaujinančiųjų išteklių pagamintą elektros energiją už Darzhavna Komisia za energiyno i vodno regulirane (Valstybinė energetikos ir vandens reguliavimo komisija, Bulgarija), tapusios Komisia za energiyno i vodno regulirane (Energijos ir vandens reguliavimo komisija, Bulgarija; toliau – KEVR), nustatytą lengvatinę kainą, taikomą nuo elektrinės eksploatavimo pradžios <...>
(2) Elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, pagal 1 dalį perkama remiantis ilgalaikėmis pirkimo–pardavimo sutartimis, kurios galioja:
<...>
2. dvylika metų – iš vėjo energijos pagamintai elektros energijai;
<...>“
Energetikos įstatymas ir Įstatymas dėl Energetikos įstatymo dalinio pakeitimo ir papildymo
10 Zakon za energetikata (Energetikos įstatymas) (DV Nr. 107, 2003 m. gruodžio 9 d.) buvo keletą kartų iš dalies pakeistas, be kita ko, Zakon za izmenenie i dopalnenie na zakona za energetikata (Įstatymas dėl Energetikos įstatymo dalinio pakeitimo ir papildymo) (DV Nr. 38, 2018 m. gegužės 8 d.). Šio įstatymo pereinamojo laikotarpio ir baigiamųjų nuostatų 68 straipsnyje numatyta:
„(1) Elektros energijos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gamintojai, kurių bendra energetikos įrenginių įrengtoji galia yra 4 [megavatų (MW)] ir daugiau, iki 2018 m. spalio 31 d. su fondu „Sigurnost na elektroenergiynata sistema“ (Energetinio saugumo fondas, toliau – FSES) sudaro sutartį dėl kompensacinių priemokų už jų pagamintą elektros energijos kiekį, neviršijantį jiems nustatyto konkretaus grynosios elektros energijos gamybos kiekio, kuriuo remiantis buvo nustatyta jiems taikoma lengvatinė kaina. Sutartys dėl kompensacinių priemokų įsigalioja ne vėliau kaip 2019 m. sausio 1 d.
(2) Priemoką kasmet iki birželio 30 d. nustato [KEVR], jos dydį sudaro skirtumas tarp iki įsigaliojant šiam įstatymui nustatytos lengvatinės kainos arba atnaujintos lengvatinės kainos įrenginiui ir apskaičiuotos elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių rinkos kainos, nustatytos šiam laikotarpiui, priklausomai nuo pradinio energijos šaltinio.
<...>
(4) Priemoka mokama iki atitinkamos ilgalaikės pirkimo–pardavimo sutarties <...>, kuri buvo sudaryta iki šio įstatymo įsigaliojimo, termino pabaigos.
<...>
(8) Įsigaliojus 1 punkte nurodytai sutarčiai, 1 punkte nurodyto atitinkamo gamintojo pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta iki šio įstatymo įsigaliojimo, laikoma nutraukta, o visuomeninis tiekėjas arba galutiniai tiekėjai neperka šio gamintojo pagamintos elektros energijos lengvatine kaina.
(9) Nuo 2018 m. liepos 1 d. iki šio straipsnio 1 punkte nurodytos sutarties įsigaliojimo dienos visuomeninis tiekėjas iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų gamintojų, prijungtų prie elektros perdavimo tinklo, elektros energiją superka lengvatinėmis kainomis.“
<...>“
11 Pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos Energetikos įstatymo papildomų nuostatų 1 straipsnio 42 punkte numatyta:
„Šiame įstatyme vartojamos sąvokos:
<...>
42. „Apskaičiuota rinkos kaina gamintojų grupėms pagal pradinį energijos šaltinį“ – tai vidutinė metinė kaina, kurią [KEVR] nustatė pagal metodiką, taikomą elektros energijai, pagamintai iš saulės energijos, vėjo energijos, hidroelektrinių, kurių įrengtoji galia yra iki 10 MWh, biomasės ir kitų atsinaujinančiųjų energijos išteklių, taip pat elektros energijai, pagamintai didelio naudingumo termofikaciniu režimu kombinuotai gaminant šiluminę energiją, ir elektros energijai, pagamintai iš gamtinių dujų ir akmens anglių“.
Dėl 2022 m. biudžeto įgyvendinimo įstatymo
12 Zakon za prilagane na razporedbi na Zakona za darzhavnia byudzhet na Republika Bulgaria za 2022 g., Zakona za byudzheta na darzhavnoto obshtestveno osiguryavane za 2022 g. i Zakona za byudzheta na Natsionalnata zdravnoosiguritelna kasa za 2022 g. (Įstatymas dėl Įstatymo dėl Bulgarijos Respublikos 2022 m. valstybės biudžeto, Įstatymo dėl 2022 m. valstybinio socialinio draudimo biudžeto ir Įstatymo dėl 2022 m. nacionalinio sveikatos draudimo fondo biudžeto nuostatų įgyvendinimo (DV Nr. 104, 2022 m. gruodžio 30 d.) (toliau – 2022 m. biudžeto įgyvendinimo įstatymas) pereinamojo laikotarpio ir baigiamųjų nuostatų 8 straipsnyje nustatyta:
„1. Elektros energijos gamintojai, turintys elektros energijos gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia didesnė nei 1 Mwh, ir kurių rinkos pajamos gaunamos iš elektros energijos, pagamintos iš [Reglamento 2022/1854] 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių, į [FSES] moka tikslinius įnašus, kurių suma lygi teigiamam skirtumui tarp rinkos pajamų be [PVM] ir nustatytos viršutinės rinkos pajamų ribos, apskaičiuotos remiantis atitinkamos rūšies gamintojo vertėmis, už tiekimo laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d., išskyrus sandorius, susijusius su energijos balansavimu, kurį elektros energijos tiekimo tinkle atlieka ESO (Elektroenergien sistemen operator (elektros energijos tiekimo tinklo operatorius)) EAD. Tikslinio įnašo suma apskaičiuojama kiekvienam sandoriui atskirai.
2. Vertės, kuriomis remiantis pagal 1 punktą apskaičiuojama atitinkamos rūšies gamintojo pajamų viršutinė riba, nustatomos Ministerski savet [(Ministrų Tarybos, (Bulgarija)] teisės aktu.
3. Gamintojai, turintys elektros energijos gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia didesnė nei 1 Mwh, ir turintys 2022 m. spalio 8 d. galiojusią sutartį dėl kompensacinių priemokų, kurių rinkos pajamos gaunamos parduodant elektros energiją iš [Reglamento 2022/1854] 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių, į [FSES] moka tikslinius įnašus nuo rinkos pajamų be [PVM] už kiekvieną sandorį, sudarytą laisvai sutartomis kainomis laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d., išskyrus sandorius, susijusius su energijos balansavimu. Tikslinio įnašo už kiekvieną sandorį dydis atitinka:
1) teigiamą skirtumą tarp rinkos pajamų, gautų iš laisvai sutartų kainų (gautos rinkos kainos) be [PVM] iš atitinkamo sandorio, ir viršutinės rinkos pajamų ribos, apskaičiuotos remiantis rinkos kaina, nustatyta [KEVR] kainų nustatymo sprendime, kuriame numatyta atitinkamam gamintojui taikytina priemoka, gamintojų, kuriems šios priemokos dydis nėra 0,00 BGN už MWh be PVM, atveju ir
2) 90 % teigiamo skirtumo tarp rinkos pajamų, gautų iš laisvai sutartų kainų (gautos rinkos kainos) be [PVM] iš atitinkamo sandorio, ir fiksuotos viršutinės pajamų ribos, apskaičiuotos remiantis lengvatine kaina, nustatyta [KEVR] sprendimu pagal sutartį dėl kompensacinių priemokų, gamintojų, kuriems fiksuotas priemokos dydis yra 0,00 BGN už MWh be [PVM], atveju.
<...>“
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
13 EVN yra elektros energijos gamintoja, kurios buveinė yra Bulgarijoje. Jai priklauso Kavarnoje (Bulgarija) esanti vėjo jėgainė, kurios įrengtoji galia yra 16 megavatų (MW), pradėta eksploatuoti 2012 m. birželio 8 d. Pagal pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos Energijos, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, įstatymo 31 straipsnį 2012 m. birželio 28 d. EVN sudarė šios jėgainės pagamintos elektros energijos pirkimo sutartį su Natsionalna elektricheska kompaniya AD (toliau – elektros energijos pirkimo sutartis) laikotarpiui iki 2024 m. birželio 28 d. už lengvatinę 191 BGN (apie 98 EUR) už MWh kainą.
14 Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančiųjų išteklių, pirkimo tvarką iš dalies pakeitus pagal teisėkūros procedūrą priimtais teisės aktais, ši sutartis buvo pakeista 2018 m. rugsėjo 28 d. sudaryta sutartimi dėl kompensacinių priemokų, o elektros energijos pirkimo sutartis buvo nutraukta, taikant Įstatymo, kuriuo iš dalies keičiamas ir papildomas Energetikos įstatymas, pereinamojo laikotarpio ir baigiamųjų nuostatų 68 straipsnio 8 punktą. Pagal sutartį dėl kompensacinių priemokų FSES turi mokėti EVN priemoką už Kavarnos vėjo jėgainės pagamintą elektros energijos kiekį, dėl kurio EVN sudarė sandorius balansavimo energijos rinkoje. Priemoka už vieną MWh elektros energijos atitinka skirtumą tarp lengvatinės kainos pagal pirkimo–pardavimo sutartį ir KEVR sprendimu nustatytos atitinkamu laikotarpiu apskaičiuotos kainos.
15 Paskutinė priemoka pagal minėtą sutartį dėl kompensacinių priemokų EVN buvo sumokėta už 2021 m. spalio mėn. Praėjus šiam mėnesiui, KEVR nustatyta apskaičiuota kaina buvo didesnė už elektros energijos pirkimo sutartyje numatytą lengvatinę kainą. Todėl priemoka už šios jėgainės pagamintą elektros energiją buvo nustatyta 0 BGN už MWh.
16 Atsižvelgdama į tai, kad sutarties dėl kompensacinių priemokų galiojimas baigėsi 2021 m. lapkričio 30 d., EVN pagal 2022 m. biudžeto įgyvendinimo įstatymo pereinamojo laikotarpio ir baigiamųjų nuostatų 8 straipsnį už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. Kavarnos jėgainei sumokėjo tikslinius įnašus, kurie buvo apskaičiuoti taikant 350 BGN (apie 180 EUR) pajamų viršutinę ribą, fiksuotą pagal šio 8 straipsnio 1 ir 2 punktus.
17 2024 m. birželio 27 d. sprendime, kuriuo nustatyta mokėjimo prievolė, už tą patį laikotarpį EVN buvo nustatytos skirtingos tikslinių įnašų sumos, kaip viršutinę ribą nustatant lengvatinę kainą – 191 BGN už 1 MWh pagamintos elektros energijos. Remiantis šiuo sprendimu, kuriuo nustatyta mokėjimo prievolė, EVN turi sumokėti 1 818 884,99 BGN (apie 929 980 EUR) tikslinių įnašų ir 320 462 BGN (apie 163 850 EUR) dydžio delspinigius.
18 EVN administracine tvarka apskundė minėtą sprendimą, kuriuo nustatyta mokėjimo prievolė, mokesčių administratoriui ir, be kita ko, teigė, kad tas sprendimas prieštarauja Reglamento 2022/1854 6 straipsnio 1 daliai ir 8 straipsnio 2 dalies a punktui. 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ši institucija patvirtino tą patį sprendimą, kuriuo nustatyta mokėjimo prievolė. Tada EVN kreipėsi į Administrativen sad Plovdiv (Plovdivo administracinis teismas, Bulgarija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą, su prašymu jį panaikinti.
19 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pirma, pažymi, kad rinkos pajamų viršutinės ribos taikymą pagal 2022 m. biudžeto įgyvendinimo įstatymo pereinamojo laikotarpio ir baigiamųjų nuostatų 8 straipsnį administracinė institucija grindžia tuo, kad šia nacionaline nuostata įgyvendinama Reglamento 2022/1854 6 straipsnio 1 dalis. Ji priduria, kad ši institucija aiškina pastarąją nuostatą kaip nustatančią tik maksimalią viršutinę ribą ir dėl to leidžiančią valstybėms narėms laisvai nustatyti mažesnę nei 180 EUR už MWh viršutinę ribą, neatsižvelgiant į šio reglamento 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus. EVN ginčija šį aiškinimą.
20 Antra, minėtas teismas nurodo, kad 2022 m. biudžeto įgyvendinimo įstatymo pereinamojo laikotarpio ir baigiamųjų nuostatų 8 straipsnyje, kaip jį taiko mokesčių administratorius, nustatomos skirtingos elektros energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamintojų pajamų viršutinių ribų vertės, priklausomai nuo to, ar 2022 m. spalio 8 d. egzistavo sudaryta sutartis dėl kompensacinių priemokų su FSES, ar ne.
21 Šiuo klausimu jis patikslina, kad gamintojams, kurie nebuvo sudarę sutarties arba kurių sutartys tą dieną jau buvo pasibaigusios, viršutinė pajamų riba yra 350 BGN už MWh pagamintos elektros energijos, kaip numatyta šio 8 straipsnio 1 punkte, siejamame su jo 2 punktu ir Ministrų Tarybos sprendimu. Vis dėlto, remiantis minėto 8 straipsnio 3 punkto 2 papunkčiu, gamintojų, kurie yra sudarę sutartis dėl kompensacinių priemokų, kurios dar galioja 2022 m. spalio 8 d. ir kurių pagal sutartį kompensacinių priemokų suma yra 0 BGN už MWh, atveju pajamų viršutinė riba atitinka elektros energijos pirkimo sutartyje nustatytą lengvatinę kainą, o tikslinio įnašo sumą sudaro 90 %teigiamo skirtumo tarp rinkos pajamų, gautų iš laisvai sutartų kainų (be PVM) iš atitinkamo sandorio, ir taip fiksuotos viršutinės ribos.
22 Atkreipdamas dėmesį į tai, kad šia nuostata sumažinama kainų viršutinė riba, nustatyta Reglamento 2022/1854 6 straipsnio 1 dalyje, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad kyla klausimas, ar šia nuostata nepažeidžiami proporcingumo ir nediskriminavimo principai, nes viršutinė pajamų iš elektros energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių riba (atitinkanti lengvatinės kainos dydį pagal pasibaigusią elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį) priklauso nuo to, ar 2022 m. spalio 8 d. egzistavo sutartis dėl kompensacinių priemokų (pagal kurią teisės į priemokas nei vienu, nei kitu atveju nėra).
23 Tokiomis aplinkybėmis Administrativen sad Sofia-grad (Plovdivo administracinis teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar [Reglamento 2022/1854] 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad ja nustatyta privaloma 180 EUR už MWh elektros energijos, pagamintos iš jo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių, viršutinė riba yra visoje Europos Sąjungoje galiojanti vienoda rinkos pajamų riba, kuri taikoma visose valstybėse narėse, ir kad valstybės narės gali palikti galioti arba nustatyti papildomas priemones, kurios dar labiau riboja rinkos pajamas ir pagal kurias šios valstybės narės, be kita ko, 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytais atvejais, atsižvelgdamos į [šio reglamento] 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus, gali nustatyti mažesnę viršutinę ribą ?
2. Ar [2022 m. biudžeto įgyvendinimo įstatymo] pereinamojo laikotarpio ir baigiamųjų nuostatų 8 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostata, pagal kurią rinkos pajamoms iš elektros energijos gamybos iš [Reglamento 2022/1854] 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių, kurias gavo gamintojai, kurių sutartys dėl kompensacinių priemokų pagal Įstatymo dėl Energetikos įstatymo pakeitimo ir papildymo [pereinamojo laikotarpio ir baigiamųjų nuostatų] 68 straipsnio 1 punktą, siejamą su 68 straipsnio 9 punktu, dėl atitinkamos elektrinės 2022 m. spalio 8 d. nebuvo nutrauktos, taikoma [pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos Energijos, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių, įstatymo] 31 straipsnyje numatytos lengvatinės kainos dydžio pajamų pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį viršutinė riba, atitinka [Reglamento 2022/1854] 8 straipsnio 2 dalies reikalavimus, ypač šio reglamento 8 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytus proporcingumo ir nediskriminavimo reikalavimus?“
Dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo
24 Mokesčių administratorius teigia, kad šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą neturi dalyko, nes 2022 m. biudžeto įgyvendinimo įstatyme numatytos taisyklės dėl tikslinių įnašų turi būti taikomos griežtai ir negali būti aiškinamos. Taigi jis iš esmės ginčija šio prašymo priimtinumą.
25 Svarbu priminti, kad pagal ES 267 straipsnį į Teisingumo Teismą turi kreiptis ne šalys pagrindinėje byloje, o nacionalinis teismas. Kadangi teisė nuspręsti, kokie klausimai turi būti pateikti Teisingumo Teismui, priklauso išimtinai nacionaliniam teismui, šalys negali reikalauti, kad jie būtų pripažinti kaip neturinčiais dalyko (1965 m. gruodžio 9 d. Sprendimo Singer, 44/65, EU:C:1965:122, p. 1198).
26 Beje, nacionalinio teismo pateiktiems klausimams dėl Sąjungos teisės aiškinimo, atsižvelgiant į jo paties nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius pagrindus, kurių tikslumo Teisingumo Teismas neprivalo tikrinti, taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prašymo tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba jeigu Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus (2008 m. birželio 24 d. Sprendimo Commune de Mesquer, C‑188/07, EU:C:2008:359, 30 punktas ir 2026 m. birželio 4 d. Sprendimo Darashev, C‑312/24, EU:C:2026:449, 53 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).
27 Vadinasi, mokesčių administratoriaus nurodytas nepriimtinumo pagrindas negali lemti prašymo priimti prejudicinį sprendimą nepriimtinumo, todėl turi būti atmestas.
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
28 Pagal suformuotą jurisprudenciją nacionaliniams teismams ir Teisingumo Teismui bendradarbiaujant, kaip numatyta SESV 267 straipsnyje, pastarasis teismas nacionaliniam teismui turi pateikti naudingą atsakymą, kuris leistų išspręsti jo nagrinėjamą bylą. Atsižvelgiant į tai, Teisingumo Teismui gali prireikti performuluoti jam pateiktus klausimus (žr. 1997 m. liepos 17 d. Sprendimo Krüger, C‑334/95, EU:C:1997:378, 22 ir 23 punktus; 2000 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Roquette Frères, C‑88/99, EU:C:2000:652, 18 punktą ir 2026 m. gegužės 21 d. Sprendimo Utiledulci, C‑545/24, EU:C:2026:412, 16 punktą).
29 Nagrinėjamu atveju iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad tam tikrų elektros energijos gamintojų pajamų viršutinės ribos priemonė, numatyta 2022 m. biudžeto įgyvendinimo įstatymo pereinamojo laikotarpio ir baigiamųjų nuostatų 8 straipsnyje, dėl kurios taikymo EVN kilo ginčas pagrindinėje byloje, buvo taikoma, kaip numatyta šioje nuostatoje, elektros energijos tiekimui laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.
30 Be to, pagal Reglamento 2022/1854 22 straipsnio 2 dalies c punktą šio reglamento nuostatos, kurias prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo išaiškinti pateikdamas pirmąjį klausimą, buvo taikomos nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. Taip pat pažymėtina, kad iš jokios Reglamento 2022/1854 nuostatos nematyti, kad jis būtų taikomas pajamų viršutinės ribos priemonei, nustatytai nacionalinės teisės aktuose už laikotarpį iki šio reglamento įsigaliojimo, ar juo labiau kad tokie teisės aktai turėtų atitikti tame reglamente numatytas sąlygas (2025 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Electrabel ir kt., C‑633/23, EU:C:2025:991, 58 punktas). Tačiau, atsižvelgiant į aiškią šio 22 straipsnio 2 dalies c punkto formuluotę, tas pats pasakytina ir apie pajamų viršutinės ribos priemonę, nustatytą nacionalinės teisės aktuose laikotarpiui, prasidedančiam po šių nuostatų taikymo pabaigos.
31 Šiomis aplinkybėmis pirmąjį klausimą reikia performuluoti ir konstatuoti, kad juo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento 2022/1854 6 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinami taip, kad pagal juos valstybei narei draudžiama nustatyti, kad elektros energijos gamintojų rinkos pajamų, gaunamų gaminant elektros energiją iš 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių, viršutinė riba laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. būtų žemesnė nei 180 eurų už vieną pagamintos elektros energijos Mwh, kaip numatyta pirmojoje iš šių nuostatų, laikantis minėto reglamento 8 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų.
32 Remiantis suformuota jurisprudencija, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į kontekstą bei teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (žr. 1983 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Merck, 292/82, EU:C:1983:335, 12 punktą ir 2026 m. birželio 4 d. Sprendimo Landkreis Schweinfurt, C‑621/24, EU:C:2026:450, 56 punktą).
33 Kalbant apie nuostatų, dėl kurių aiškinimo kreipiamasi, formuluotes, reikėtų pažymėti, kad Reglamento 2022/1854 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad elektros gamintojų rinkos pajamos, gaunamos gaminant elektros energiją iš 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių, negali viršyti 180 eurų už vieną pagamintos elektros energijos MWh. Kalbant apie šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies a punktą, jame konkrečiai numatyta, kad valstybės narės gali toliau taikyti arba nustatyti priemones, dar labiau ribojančias rinkos pajamas, kurias elektros energijos gamintojai gauna iš 7 straipsnio 1 dalyje išvardytų šaltinių. Minėto reglamento 8 straipsnio 2 dalyje išvardijamos sąlygos, kurių turi būti laikomasi taikant šio 8 straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones.
34 Taigi reikia konstatuoti, kad iš šių nuostatų formuluotės matyti, jog valstybės narės, laikydamosi Reglamento 2022/1854 8 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, gali, be kita ko, priimti priemones, kuriomis dar labiau apribojamos šių gamintojų rinkos pajamos. Be to, šioje formuluotėje nėra nieko, kas rodytų, kad tokia priemonė negali būti pajamų viršutinės ribos nustatymo priemonė, kuria nustatoma žemesnė viršutinė riba, palyginti su numatytąja šio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje, su sąlyga, kad įvykdytos šio 8 straipsnio 2 dalyje išvardytos sąlygos. Atvirkščiai, kadangi pagal minėto reglamento 8 straipsnio 1 dalies a punktą leidžiama priimti priemones, „kuriomis būtų dar labiau apribotos“ atitinkamų gamintojų rinkos pajamos, iš šios formuluotės matyti, kad pagal šio 8 straipsnio 1 dalies a punktą priimtose pajamų viršutinės ribos priemonėse gali būti numatyta žemesnė viršutinė riba nei numatytoji šio 6 straipsnio 1 dalyje (šiuo klausimu žr. 2025 m. gruodžio 18 d. Sprendimo Electrabel ir kt., C‑633/23, EU:C:2025:991, 29 ir 30 punktus ir 2026 m. sausio 22 d. Sprendimo Secab, C‑423/23, EU:C:2026:32, 42 punktą).
35 Tokį pažodinį aiškinimą patvirtina Direktyvos 2022/1854 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies a punkto kontekstas. Iš tiesų, viena vertus, šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punkte numatyta, kad valstybės narės gali nustatyti aukštesnę rinkos pajamų viršutinę ribą gamintojams, gaminantiems elektros energiją iš minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalyje išvardytų išteklių, jei jų investicijos ir veiklos sąnaudos viršija 6 straipsnio 1 dalyje nustatytą aukščiausią ribą. Kita vertus, to paties reglamento 8 straipsnio 1 dalies d punkte numatyta, kad valstybės narės gali nustatyti konkrečią rinkos pajamų, gautų pardavus iš akmens anglių pagamintą elektros energiją, viršutinę ribą.
36 Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad tarp priemonių, kurias valstybės narės gali priimti pagal Reglamento 2022/1854 8 straipsnio 1 dalį, yra rinkos pajamų viršutinės ribos priemonės, kuriomis fiksuoti lygiai skiriasi nuo numatytųjų šio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje.
37 Šio sprendimo 34 punkte pateiktą aiškinimą taip pat patvirtina Reglamentu 2022/1854 siekiamas tikslas, išdėstytas jo 1 straipsnyje, pagal kurį šiuo reglamentu, be kita ko, siekiama nustatyti rinkos pajamų, kurias tam tikri gamintojai gauna iš elektros energijos gamybos, viršutinę ribą ir tikslingai perskirstyti šias pajamas galutiniams elektros energijos vartotojams, ir tai daroma, kaip nurodyta minėto reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje, siekiant apsaugoti vartotojus sumažinant infliacijos lygį. Šiuo klausimu to paties reglamento 25 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad susiklosčius aplinkybėms, kuriomis vartotojai turi mokėti itin dideles kainas, kurios taip pat kenkia Sąjungos ekonomikai, būtina laikinai apriboti išskirtines gamintojų, kurių ribinės sąnaudos yra mažesnės, rinkos pajamas, nustatant rinkos pajamų, gaunamų pardavus elektros energiją Sąjungoje, viršutinę ribą. Taip pat šiuo klausimu Reglamento 2022/1854 46 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad valstybės narės turėtų užtikrinti, kad pajamų perviršis, gaunamas taikant rinkos pajamų viršutinę ribą elektros energijos srityje, būtų perduotas galutiniams elektros energijos vartotojams ir taip būtų sušvelnintas itin didelių elektros energijos kainų poveikis.
38 Jeigu priemonės, kuriomis dar labiau apribojamos rinkos pajamos, kurias valstybės narės gali priimti pagal Reglamento 2022/1854 8 straipsnio 1 dalies a punktą, neapimtų pajamų viršutinės ribos, kuri būtų žemesnė už šio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje numatytąją, priemonių, nepaisant to, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas tokią viršutinės ribos priemonę iš esmės laikė ypač tinkama šiam tikslui pasiekti, būtų pakenkta visiškam šio reglamento veiksmingumui. Iš tiesų tokiomis aplinkybėmis valstybės narės netektų galimybės taikyti instrumentą, kurį vis dėlto Sąjungos teisės aktų leidėjas laikė ypač tinkamu šiam tikslui pasiekti.
39 Taigi pagal Reglamento 2022/1854 6 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 1 dalies a punktą valstybei narei nedraudžiama pagal antrąją iš šių nuostatų nustatyti gamintojų, gaminančių elektros energiją iš šio reglamento 7 straipsnio 1 dalyje išvardytų šaltinių, rinkos pajamų viršutinę ribos priemonės, pagal kurią jų fiksuotas lygis yra mažesnis už numatytąjį pirmojoje iš šių nuostatų, jeigu įvykdomos jo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.
40 Be to, viena vertus, kadangi iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjami tiksliniai įnašai yra mokėtini už sudarytus sandorius balansavimo energijos rinkoje, svarbu pabrėžti, kad pagal Reglamento 2022/1854 7 straipsnio 4 dalį valstybės narės gali nuspręsti, kad rinkos pajamų viršutinė riba netaikoma pajamoms, pirmiausia gautoms iš elektros energijos pardavimo balansavimo energijos rinkoje. Taigi, jei atitinkama valstybė narė nepasinaudoja šia galimybe, šio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje numatyta pajamų viršutinės ribos priemonė arba, nelygus atvejis, valstybės narės pagal minėto reglamento 8 straipsnio 1 dalies a punktą nustatyta pajamų viršutinės ribos priemonė iš principo taikoma pajamoms, gautoms pardavus elektros energiją šioje rinkoje. Darytina išvada, kad net jei šią aplinkybę patvirtintų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, ji neturėtų poveikio šio sprendimo 33–39 punktuose pateiktam aiškinimui.
41 Kita vertus, atsižvelgiant į Reglamento 2022/1854 7 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 1 dalyje numatyta rinkos pajamų viršutinė riba netaikoma parodomiesiems projektams ar gamintojams, kurių pajamos už vieną pagamintos elektros energijos MWh jau yra apribotos dėl valstybės ar viešųjų priemonių, kurios priimtos ne pagal minėto reglamento 8 straipsnį. Vis dėlto iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nematyti, kad taip yra pagrindinėje byloje.
42 Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento 2022/1854 6 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinami taip, kad pagal juos valstybei narei nedraudžiama nustatyti, kad elektros energijos gamintojų rinkos pajamų, gaunamų gaminant elektros energiją iš 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių, viršutinė riba laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. būtų žemesnė nei 180 eurų už vieną pagamintos elektros energijos Mwh, kaip numatyta pirmojoje iš šių nuostatų, laikantis minėto reglamento 8 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų.
Dėl antrojo klausimo
43 Reikia pažymėti, kad atsižvelgiant į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo antrojo klausimo tekstą Teisingumo Teismo prašoma priimti sprendimą dėl vidaus teisės nuostatos suderinamumo su Sąjungos teise. Pagal SESV 267 straipsniu įtvirtintą bendradarbiavimo sistemą Teisingumo Teismas neturi priimti sprendimo dėl vidaus teisės normų suderinamumo su Sąjungos teisės nuostatomis, todėl Teisingumo Teismas negali atsakyti į šį taip suformuluotą klausimą. Kita vertus, Teisingumo Teismas gali pateikti nacionaliniam teismui naudingą atsakymą, kuriame būtų išdėstytas Sąjungos teisės išaiškinimas, leidžiantis jam pačiam priimti sprendimą dėl vidaus teisės atitikties Sąjungos teisei (šiuo klausimu žr. 2007 m. kovo 6 d. Sprendimo Placanica ir kt., C‑338/04, C‑359/04 ir C‑360/04, EU:C:2007:133, 36 ir 37 punktus ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2026 m. kovo 12 d. Sprendimo Zirvatta, C‑597/24, EU:C:2026:198, 37 punktą).
44 Vis dėlto iš Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnio ir suformuotos jurisprudencijos matyti, jog tam, kad Teisingumo Teismas galėtų pateikti Sąjungos teisės išaiškinimą, kuris būtų naudingas nacionaliniam teismui, prašyme priimti prejudicinį sprendimą, pirma, turi būti trumpai išdėstomas ginčo dalykas ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikiančio teismo nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės ar bent jau išdėstyti faktai, kuriais grindžiami klausimai. Antra, jame turi būti pateikiamas nacionalinių nuostatų, kurios nagrinėjamu atveju galėtų būti taikomos, turinys ir prireikus reikšminga nacionalinė jurisprudencija. Trečia, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi išdėstyti priežastis, paskatinusias jį kelti klausimą dėl tam tikrų Sąjungos teisės nuostatų išaiškinimo ar galiojimo, ir nurodyti jo nustatytą ryšį tarp šių nuostatų ir pagrindinėje byloje taikomų nacionalinės teisės aktų (žr. 2014 m. birželio 12 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Municipiul Piatra Neamț, C‑13/14, EU:C:2014:2000, 10 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2026 m. birželio 4 d. Sprendimo Darashev, C‑312/24, EU:C:2026:449, 56 punktą).
45 Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas išdėstė pagrindinėje byloje taikytinų nacionalinės teisės nuostatų turinį ir trumpai apibūdino šio ginčo dalyką. Vis dėlto, kaip taip pat pažymėjo Europos Komisija, prašyme priimti prejudicinį sprendimą visiškai nepaaiškintos priežastys, dėl kurių elektros energijos gamintojai, kuriems buvo taikoma pagrindinėje byloje nagrinėjama pajamų viršutinės ribos priemonė, vertinami skirtingai, atsižvelgiant į tai, ar 2022 m. spalio 8 d. jie buvo saistomi sutarties dėl kompensacinių priemokų, ar ne. Konkrečiai kalbant, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepaaiškina, kaip šių gamintojų, kurie tą dieną buvo saistomi tokios sutarties, situacija skiriasi nuo gamintojų, kurie tuo metu nebuvo saistomi tokios sutarties, o gal nesiskiria. Šiame prašyme taip pat nenurodomi nei tikslai, kurių nacionalinės teisės aktų leidėjas galėjo siekti nustatydamas šį skirtumą, nei priežastys, dėl kurių jam kyla klausimas dėl Reglamento 2022/1854 8 straipsnio 2 dalies a punkto aiškinimo, nei jo nustatytas ryšys tarp šios nuostatos ir pagrindinėje byloje taikytinų nacionalinės teisės aktų.
46 Taigi, net darant prielaidą, kad antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento 2022/1854 8 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai apibūdintos šio antrojo klausimo formuluotėje, reikia konstatuoti, kad Teisingumo Teismas neturi informacijos, būtinos tam, kad į jį galėtų naudingai atsakyti.
47 Todėl antrąjį klausimą reikia pripažinti nepriimtinu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (devintoji kolegija) nusprendžia:
2022 m. spalio 6 d. Tarybos reglamento (ES) 2022/1854 dėl skubios intervencijos, skirtos didelėms energijos kainoms mažinti, 6 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 1 dalies a punktas
turi būti aiškinamos taip:
pagal juos valstybei narei nedraudžiama nustatyti, kad elektros energijos gamintojų rinkos pajamų, gaunamų gaminant elektros energiją iš 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių, viršutinė riba laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. būtų žemesnė nei 180 eurų už vieną pagamintos elektros energijos megavatvalandę (Mwh), kaip numatyta pirmojoje iš šių nuostatų, laikantis minėto reglamento 8 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų.
Parašai.
* Proceso kalba: bulgarų.