<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.15-->
  <head>
    <title>2026-07-202607C116202400960-00-TRA-DOC-LT-ARRET-C-0096-24-202606878-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="true" name="ParExtraits_2021"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="0" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ContentBits"/>
    <meta content="Commission Use" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Name"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="20/08/2026 11:11:15" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="ARR" name="TypeDoc"/>
    <meta content="JplqEq4yGlCuSAwc5H6jx4koCFZPSZYo2O2wlEe3jqz9fpFfPpHLm33u4nsa3KHvhWKe1BkSQEOh0Nl+o5O1AeotxCksGxmMHq2GZd0Kljjj0WHwom43ZqzFdjBkTuSO9UyP08FIGDunyl8QScNbD8N0x6mzZBm6Dn5TM0QE1G0=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="ipan" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="10, 3, 0, 1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Tag"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="true" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Enabled"/>
    <meta content="b11c6135-64c1-47cf-bc69-c2cdce0b8688" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ActionId"/>
    <meta content="0096" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2024" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="ipan" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="b24c8b06-522c-46fe-9080-70926f8dddb1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SiteId"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="ARR_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 16-07-26 16:04:34" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="2026-08-07T15:06:09Z" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SetDate"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="be82c69f60aa4cad9c19e265e00cdebd" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0096" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
    <meta content="Standard" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Method"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId24" style="first"/>
      <div id="rId20" style="even">2026 m. liepos 16 d. sprendimas – Sujungtos bylos C‑96/24, C‑103/24 ir C‑112/24</div>
      <div id="rId21" style="default">Rzecznik Dyscyplinarny Sądu Najwyższego</div>
    </div>
    <p class="C19Centre" id="para-1" title="page-1">
      TEISINGUMO TEISMO (ketvirtoji kolegija) SPRENDIMAS
    </p>
    <p class="C19Centre" id="para-2" title="page-1">
      2026 m. liepos 16 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">*</a>
</span>)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-3" title="page-1">
      „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teisinė valstybė – Teisėjų nepriklausomumas – ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis – Nacionalinės teisės normos, pagal kurias galima patikrinti, ar Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) pareigas einantis teisėjas atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus – Kolegijos, kuriai pavesta tikrinti, ar laikomasi šių reikalavimų, sudėtis – Šios kolegijos nario skyrimo sąlygų pažeidimas – Šio pažeidimo pasekmės – Nešališkumas – Sąjungos teisės viršenybė“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-4" title="page-1">
      Sujungtose bylose C‑96/24, C‑103/24 ir C‑112/24
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-5" title="page-1">
      dėl Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) 2024 m. sausio 11 d. nutartimis, kurias Teisingumo Teismas gavo 2024 m. vasario 6, 7 ir 12 d., pagal SESV 267 straipsnį pateiktų trijų prašymų priimti prejudicinį sprendimą bylose
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-6" title="page-1">
      X. Y. (C‑96/24),
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-7" title="page-1">
      X. Y. (C‑103/24),
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-8" title="page-1">
      L. S. (C‑112/24),
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-9" title="page-1">
      dalyvaujant:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-10" title="page-1">
      Prokuratura Krajowa,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-11" title="page-1">
      Rzecznik Dyscyplinarny Sądu Najwyższego,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-12" title="page-1">
      Zastępca Rzecznika Dyscyplinarnego przy Sądzie Okręgowym w Piotrkowie Trybunalskim,
    </p>
    <p class="C19Centre" id="para-13" title="page-1">
      TEISINGUMO TEISMAS (ketvirtoji kolegija),
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-14" title="page-1">
      kurį sudaro kolegijos pirmininkas I. Jarukaitis (pranešėjas), ketvirtosios kolegijos teisėjo pareigas einantis Teisingumo Teismo pirmininkas K. Lenaerts, teisėjai M. Condinanzi, N. Jääskinen ir R. Frendo,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-15" title="page-1">
      generalinis advokatas N. Emiliou,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-16" title="page-1">
      kancleris A. Calot Escobar,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-17" title="page-1">
      atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-18" title="page-1">
      išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna ir S. Żyrek,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">–</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Europos Komisijos, atstovaujamos K. Herrmann ir P. J. O. Van Nuffel,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-21" title="page-1">
      atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-22" title="page-1">
      priima šį
    </p>
    <p class="C75Debutdesmotifs" id="para-23" title="page-1">
      Sprendimą
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymai priimti prejudicinį sprendimą pateikti dėl ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, siejamos su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsniu, išaiškinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šie prašymai pateikti nagrinėjant Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) teisėjo X. Y. bylą (byla C‑96/24) šio teismo Izba Odpowiedzialności Zawodowej (Profesinės atsakomybės bylų kolegija), gavus prokuratūros prašymą leisti iškelti šiam teisėjui baudžiamąją bylą, taip pat profesinės atsakomybės kolegijoje nagrinėjant Sąd Rejonowy w P. (P. apylinkės teismas, Lenkija) teisėjams X. Y. ir L. S. iškeltas drausmės bylas (bylos C‑103/24 ir C‑112/24).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Aukščiausiojo Teismo įstatymas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2017 m. gruodžio 8 d. ustawa o Sądzie Najwyższym (Aukščiausiojo Teismo įstatymas) (Dz. U., 2018, 5 pozicija), iš dalies pakeisto 2022 m. birželio 9 d. ustawa o zmianie ustawy o Sądzie Najwyższym oraz niektórych innych ustaw (Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Aukščiausiojo Teismo įstatymas ir kai kurie kiti įstatymai) (Dz. U., 2022, 1259 pozicija) (toliau – Aukščiausiojo Teismo įstatymas), 29 straipsnyje numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-29" title="page-1">
      „&lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-30" title="page-2">
      2. [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija)] ar jo organams vykdant veiklą, draudžiama ginčyti [teismų], valstybės konstitucinių organų ar teisės kontrolės ir apsaugos organų legitimumą.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-31" title="page-2">
      3. [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] ar kita valdžios institucija negali nei konstatuoti, nei vertinti teisėjo paskyrimo ar iš jo kylančių įgaliojimų atlikti pareigas vykdant teisingumą teisėtumo.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-32" title="page-2">
      4. [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] teisėjo skyrimo aplinkybės negali būti išimtinis pagrindas ginčyti jam dalyvaujant priimtą sprendimą arba abejoti šio teisėjo nepriklausomumu ir nešališkumu.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-33" title="page-2">
      5. Vertinti, ar [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] teisėjas arba į [šį] teismą deleguotas teisėjas laikėsi nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų, atsižvelgiant į jo skyrimo aplinkybes ir elgesį po paskyrimo, galima 7 dalyje nurodytos bylos šalies prašymu, jeigu konkrečios bylos aplinkybėmis tai gali lemti nepriklausomumo ar nešališkumo principo pažeidimą, galintį turėti įtakos bylos baigčiai, turint omenyje bylos šalies padėtį ir bylos pobūdį.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-34" title="page-2">
      6. Prašymas nustatyti, ar laikomasi 5 dalyje nurodytų reikalavimų [(toliau – nepriklausomumo ir nešališkumo vertinimas)], gali būti pateiktas dėl [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] teisėjo arba į šį teismą deleguoto teisėjo, paskirto į kolegiją, nagrinėjančią:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-35" title="page-2">
      1) skundą;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-36" title="page-2">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-37" title="page-2">
      7. 6 dalyje nurodytais atvejais teisę pateikti tokį prašymą turi kiekviena [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] nagrinėjamos bylos šalis.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-38" title="page-2">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-39" title="page-2">
      9. Prašymas turi atitikti procesiniam dokumentui nustatytus reikalavimus, be to, jame turi būti nurodyta:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-40" title="page-2">
      1) prašymas nustatyti, ar konkrečiu atveju laikomasi 5 dalyje nurodytų reikalavimų;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-41" title="page-2">
      2) aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas, ir jas pagrindžiantys įrodymai.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-42" title="page-2">
      10. Aukščiausiojo Teismo įstatymo 29 straipsnio 9 dalyje nurodytų sąlygų neatitinkantis prašymas atmetamas kaip nepriimtinas ir neprašoma ištaisyti formos trūkumų. Nesilaikant termino pateiktas prašymas arba dėl kitos priežasties nepriimtinas prašymas taip pat atmetamas kaip nepriimtinas.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-43" title="page-2">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-44" title="page-3">
      15. Prašymą uždarame posėdyje nagrinėja [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] penkių teisėjų kolegija, kurios nariai atsitiktine tvarka parenkami iš visų [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] narių, prieš tai išklausius prašyme nurodytą teisėją, nebent jo išklausyti neįmanoma arba labai sudėtinga. Teisėjas savo pastabas gali pateikti raštu. Suinteresuotasis teisėjas nedalyvauja atrankoje atsitiktine tvarka.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-45" title="page-3">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-46" title="page-3">
      18. Jei Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) patenkina prašymą, jis nušalina teisėją nuo bylos nagrinėjimo. Teisėjo nušalinimas vienoje byloje negali būti pagrindas nušalinti šį teisėją kitose bylose, kurias nagrinėjant jis dalyvauja.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-47" title="page-3">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-48" title="page-3">
      21. Nutartį, priimtą išnagrinėjus prašymą, galima apskųsti [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] septynių teisėjų kolegijai, kurios nariai atsitiktine tvarka parenkami iš visų [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] narių. Suinteresuotasis teisėjas ir priimant skundžiamą nutartį dalyvavęs teisėjas nedalyvauja atrankoje atsitiktine tvarka.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-49" title="page-3">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-50" title="page-3">
      24. Klausimais, nereglamentuojamais šiame įstatyme, su prašymu susijusiai procedūrai taikomos taisyklės dėl atskirųjų procesinių klausimų mutatis mutandis taikomos procesui, pradėtam gavus prašymą, ir skundo nagrinėjimo procesui.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-51" title="page-3">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Bendrosios kompetencijos teismų organizavimo įstatymas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinėms byloms taikytinos redakcijos 2001 m. liepos 27 d. ustawa Prawo o ustroju sądów powszechnych (Bendrosios kompetencijos teismų organizavimo įstatymas) (Dz. U., Nr. 98, 1070 pozicija) 128 straipsnyje numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-54" title="page-3">
      „Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatos ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, išskyrus 344a ir 396a straipsnius, mutatis mutandis taikomos šiame skyriuje nereglamentuojamoms byloms, atsižvelgiant į su drausminės procedūros pobūdžiu susijusius ypatumus.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Baudžiamojo proceso kodeksas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš dalies pakeisto 1997 m. birželio 6 d. ustawa – Kodeks postępowania karnego (Įstatymas dėl Baudžiamojo proceso kodekso) (Dz. U., 1997, Nr. 89, 555 pozicija) (toliau – Baudžiamojo proceso kodeksas) 40 ir 41 straipsniuose numatyti atvejai, kai teisėjas pagal įstatymą laikomas netinkamu nagrinėti bylą (judex inhabilis, Baudžiamojo proceso kodekso 40 straipsnis), taip pat atvejai, kai galima pateikti prašymą dėl nušalinimo, pirmiausia – kai yra aplinkybių, dėl kurių gali kilti pagrįstų abejonių dėl jo nešališkumo jo nagrinėjamoje byloje (judex suspectus, Baudžiamojo proceso kodekso 41 straipsnis).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinės bylos ir prejudiciniai klausimai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Byla C‑96/24</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) profesinės atsakomybės kolegijoje buvo pradėta procedūra dėl leidimo pradėti teisėjo X. Y., einančio pareigas šiame teisme, baudžiamąjį persekiojimą, o tai reiškė jo imuniteto panaikinimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vykstant šiai procedūrai, teisėjas X. Y. pateikė Aukščiausiojo Teismo įstatymo 29 straipsnio 5 dalimi grindžiamą prašymą patikrinti, ar teisėja A. K., kuri Profesinės atsakomybės kolegijoje posėdžiavo kaip vienas teisėjas, atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus. Jis, be kita ko, tvirtino, kad ši teisėja buvo paskirta į Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) naujos sudėties Krajowa Rada Sądownictwa (Nacionalinė teismų taryba, Lenkija; toliau – KRS) siūlymu, ir atkreipė dėmesį į šios teisėjos pareiškimą žiniasklaidoje, kuriame ji, išskirdama „senuosius“ ir „naujuosius“ teisėjus, pabrėžė, kad senieji teisėjai „elgiasi nekultūringai, nekorektiškai ir taip menkina teisėjo orumą“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Aukščiausiojo Teismo įstatymo 29 straipsnyje numatytą procedūrą šį prašymą turėjo nagrinėti speciali penkių teisėjų, atrinktų atsitiktine tvarka iš Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) narių, kolegija. Nagrinėjamu atveju šią kolegiją sudaro trys teisėjai, paskirti ankstesnės sudėties KRS siūlymu, ir du teisėjai – Z. B. ir A. S., paskirti naujos sudėties KRS siūlymu pagal tokią pačią procedūrą kaip ir teisėja A. K.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisėjas X. Y. pateikė Aukščiausiojo Teismo įstatymo 29 straipsnio 5 dalimi grindžiamus prašymus įvertinti teisėjų Z. B. ir A. S. nepriklausomumą ir nešališkumą. Šie prašymai buvo pripažinti nepriimtinais dviem Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) pirmininko, kuris taip pat pirmininkauja profesinės atsakomybės kolegijai, nutartimis, nes nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų laikymosi nagrinėjimo procedūra netaikoma teisėjams, atsitiktine tvarka atrinktiems posėdžiauti teismo kolegijoje, turinčioje priimti sprendimą dėl tokio prašymo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Aukščiausiojo Teismo įstatymo 29 straipsnio 24 dalį ir Baudžiamojo proceso kodekso 40 ir paskesnius straipsnius šio sprendimo 7 punkte nurodytą prašymą gavęs penkių teisėjų kolegijos teisėjas pranešėjas, kuris pats buvo paskirtas ankstesnės sudėties KRS siūlymu ir yra prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teisėjas, paprašė nušalinti teisėjus Z. B. ir A. S., manydamas, kad jie gali neatitikti nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų. Jis taip pat pabrėžė, kad šio prašymo nušalinti neturi nagrinėti Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjas, kuris buvo paskirtas per naują teisėjų skyrimo procedūrą, kurioje dalyvauja naujos sudėties KRS.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi šis prašymas nušalinti buvo pripažintas nepriimtinu remiantis Aukščiausiojo Teismo įstatymo 29 straipsnio 4 dalimi ir Baudžiamojo proceso kodekso 41 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir pagal analogiją su pagrindinėse bylose taikytinos redakcijos Bendrosios kompetencijos teismų organizavimo įstatymo 128 straipsniu. Šią nutartį priėmė Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjas, paskirtas į šias pareigas per naujos sudėties KRS nutarimu grindžiamą skyrimo procedūrą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Anot prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, Aukščiausiojo Teismo įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė pateikti prašymą patikrinti Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjo nepriklausomumą ir nešališkumą neleidžia ištaisyti pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo reikalavimo pažeidimo, juo labiau kad Lenkijos įstatymų leidėjas šią galimybę labai apribojo. Pagal šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalį draudžiama kvestionuoti teisėjo nepriklausomumą ar nešališkumą remiantis vien su jo paskyrimu susijusiomis aplinkybėmis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo aspektu prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad tai, jog prašyme įvertinti nepriklausomumą ir nešališkumą nurodytos su atitinkamo teisėjo elgesiu po paskyrimo susijusios aplinkybės, negali lemti prašymo nepriimtinumo. Vis dėlto, kai atsižvelgiant į tokias aplinkybes negalima nustatyti nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų pažeidimo, šis prašymas gali būti atmestas, įskaitant atvejus, kai atitinkamas teisėjas buvo paskirtas per procedūrą, kurioje padaryta šiurkščių pažeidimų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, Aukščiausiojo Teismo įstatymo 29 straipsnio 6 dalimi apribojama bylų, kuriose toks prašymas gali būti pateiktas ir patenkintas, apimtis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Anot prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, Lenkijos įstatymų leidėjas nepagrįstai preziumavo, kad teisėjo paskyrimas naujos sudėties KRS siūlymu automatiškai atitinka pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo reikalavimą. Tokia įstatymo konstrukcija ne tik kelia loginių prieštaravimų, bet ir grindžiama ciklišku argumentavimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis teismas mano, kad, nepaisant akivaizdaus Aukščiausiojo Teismo įstatymo 29 straipsnio 5 dalies prieštaravimo Sąjungos teisei ir 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytai Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (toliau – EŽTK), būtina, kad Teisingumo Teismas priimtų sprendimą dėl pateiktų klausimų. Aukščiausiojo Teismo įstatymo 29 straipsnio 5 ir paskesnėse dalyse numatytas teisinis mechanizmas atitinka mišrų teisėkūros būdą, kurio tikslas – de facto įteisinti situaciją, kai teisėjai į Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) buvo paskirti pažeidžiant pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo reikalavimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas priduria, jog būtina, kad Teisingumo Teismas nurodytų, kaip, atsižvelgiant į Sąjungos teisę, turi būti nagrinėjami prašymai įvertinti nepriklausomumą ir nešališkumą, ypač kai juos nagrinėja valstybės narės teisėjas, paskirtas į neteisėtai sudarytą konkrečios sudėties teismą, turintį jurisdikciją nagrinėti tokius prašymus, ir išnaudojęs visas nacionalines teisines galimybes, kad teismo sudėtis būtų sudaryta teisėtai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis vieno teisėjo sudėties Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-72" title="page-6">
      „1. Ar [ESS] 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su [Chartijos] 47 straipsnio [pirma ir antra pastraipomis], turi būti aiškinama taip, kad:
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-73" title="page-6">
      a) nacionalinis teismas – Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) – per specialų procesą, kurį inicijuoja suinteresuotoji šalis, pateikdama prašymą įvertinti, ar Aukščiausiojo Teismo teisėjas, paskirtas į kolegiją, nagrinėjančią bylą dėl leidimo iškelti baudžiamąją bylą [kitam] Aukščiausiojo Teismo teisėjui, atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, privalo ex officio įvertinti, ar iš visos Aukščiausiojo Teismo teisėjų sudėties atsitiktine tvarka paskirta kolegija (nagrinėjanti prašymą dėl leidimo iškelti baudžiamąją bylą teisėjui) yra „pagal įstatymą įsteigtas“ teismas, [nors] nacionalinėje teisėje numatytas tik teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo vertinimas[?]
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-74" title="page-6">
      b) jeigu prašymas įvertinti Aukščiausiojo Teismo teisėjo nepriklausomumą ir nešališkumą grindžiamas tuo, kad toks teisėjas buvo paskirtas į šias pareigas pagal ydingą (iš esmės) paskyrimo procedūrą, vadinasi, į [šį prašymą nagrinėjančią] penkių teisėjų kolegiją, sudarytą atsitiktine tvarka iš visos Aukščiausiojo Teismo teisėjų sudėties, negali būti įtraukti Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kurie buvo paskirti pagal tą pačią ydingą paskyrimo procedūrą, nes tokia Aukščiausiojo Teismo sudėtis negali būti laikoma pagal įstatymą įsteigtu nepriklausomu ir nešališku teismu[?]
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-75" title="page-6">
      c) jeigu byloje dėl į teismo kolegiją įtraukto Aukščiausiojo Teismo teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo vertinimo (nagrinėjant prašymą dėl leidimo iškelti baudžiamąją bylą kitam Aukščiausiojo Teismo teisėjui) įrodyta, kad dėl šio [prašymą dėl leidimo iškelti baudžiamąją bylą nagrinėjančio] teisėjo paskyrimo į šias pareigas per ydingą (iš esmės) procedūrą teismo kolegija, kurioje yra šis teisėjas, neatitinka pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo reikalavimų, vertinant šio teisėjo nepriklausomumą ir nešališkumą nebereikia nacionalinėje teisėje nustatyta tvarka vertinti to teisėjo elgesio po jo paskyrimo į teisėjo pareigas ir [jo nagrinėjamos] bylos (dėl leidimo iškelti baudžiamąją bylą) pobūdžio, todėl negalima prašymo įvertinti nepriklausomumą ir nešališkumą atmesti vien dėl to, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog šio teisėjo elgesys po jo paskyrimo kelia abejonių dėl jo nepriklausomumo ir nešališkumo[?]
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-76" title="page-7">
      Jei atsakymas į pirmojo klausimo b punktą būtų teigiamas:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-77" title="page-7">
      2. Ar [ESS] 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su [Chartijos] 47 straipsnio [pirma ir antra pastraipomis], turi būti aiškinama taip, kad:
    </p>
    <p class="C10Marge1" id="para-78" title="page-7">
      teisėjas – teisėjų kolegijos, nagrinėjančios prašymą įvertinti teisėjo (paskirto nagrinėti prašymą dėl leidimo iškelti baudžiamąją bylą [kitam] Aukščiausiojo Teismo teisėjui) nepriklausomumą ir nešališkumą, narys – pirma, gali pateikti prašymą nušalinti nuo bylos nagrinėjimo kitą (‑us) iš visos Aukščiausiojo Teismo teisėjų sudėties atsitiktine tvarka atrinktą (‑us) teisėją (‑us), kuris (‑ie) į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas buvo paskirtas (‑i) pagal ydingą (iš esmės) paskyrimo procedūrą, dėl kurios teismas, į kurio sudėtį jis (jie) įeina, negali būti laikomas pagal įstatymą įsteigtu nepriklausomu ir nešališku teismu, ir, antra, prašyti, kad tokio prašymo [įvertinti nepriklausomumą ir nešališkumą] nenagrinėtų teisėjas, kuris taip pat buvo paskirtas į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas pagal tokią ydingą paskyrimo procedūrą?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-79" title="page-7">
      3. Ar tuo atveju, jeigu [antrajame klausime] nurodyt[i] prašyma[i] paliekam[i] nenagrinėt[i] (nacionalinio teismo nutartimi), teisėjas, kuris pateikė tok[ius] prašym[us], gali atsisakyti atlikti veiksmus byloje dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo vertinimo, ar vis dėlto turėtų dalyvauti priimant sprendimą, paliekant šaliai teisę nuspręsti, ar jį ginčyti dėl to, kad jis pažeidžia šalies teisę į tai, kad bylą nagrinėtų teismas, atitinkantis [ESS] 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ir [Chartijos] 47 straipsnio [pirmoje ir antroje pastraipose] nustatytus reikalavimus?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-80" title="page-7">
      4. Ar visos teisėjų kolegijos – nagrinėjančios prašymą įvertinti teisėjo nepriklausomumą ir nešališkumą – sudarymo neteisėtumui turi įtakos, atsižvelgiant į [ESS] 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir [Chartijos] 47 straipsnio [pirmą ir antrą pastraipas], tai, kad [prašymą įvertinti nepriklausomumą ir nešališkumą nagrinėjančioje] penkių narių kolegijoje tik du teisėjai buvo paskirti pagal ydingą (iš esmės) paskyrimo į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas procedūrą, t. y. ar tokiu atveju vis dėlto galima tęsti bylos nagrinėjimą ir priimti sprendimą, jeigu dėl daugumos paskirtų kolegijos narių nekyla paskyrimo į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas ydingumo problemos?“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Byla C‑103/24</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) Profesinės atsakomybės kolegijoje pradėjus nagrinėti drausmės bylą dėl Sąd Rejonowy w P. (P. apylinkės teismas) teisėjo X. Y., teisėjai K. B. ir C. W. ir neprofesiniu pagrindu paskirtas teisėjas M. M. buvo paskirti į šią bylą nagrinėjančią kolegiją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjant tą bylą teisėjas X. Y., remdamasis Aukščiausiojo Teismo įstatymo 29 straipsnio 5 dalimi, pateikė prašymą patikrinti, ar šios drausmės bylas nagrinėjančios kolegijos narys K. B. atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad jis į Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) buvo paskirtas naujos sudėties KRS siūlymu. Teisėjas X. Y. taip pat paprašė nušalinti teisėją K. B. nuo šios drausmės bylos nagrinėjimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sprendimui dėl šio prašymo priimti buvo atsitiktine tvarka sudaryta speciali penkių Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų kolegija. Ją sudaro trys teisėjai, paskirti ankstesnės sudėties KRS siūlymu, ir du teisėjai – C. W. ir B. Z., paskirti naujos sudėties KRS siūlymu pagal tokią pačią procedūrą kaip ir teisėjas K. B.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad, priešingai nei kitose dviejose bylose, dėl kurių priimtas šis sprendimas, šios kolegijos teisėjas pranešėjas, kuris pats buvo paskirtas ankstesnės sudėties KRS siūlymu ir kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teisėjas, nusprendė neteikti prašymo nušalinti naujos sudėties KRS siūlymu paskirtus teisėjus, šiuo atveju – teisėjus C. W. ir B. Z., nes panašūs prašymai buvo atmesti nenagrinėjus jų iš esmės, todėl, anot jo, bet koks naujas prašymas šiuo klausimu nereikalingas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis vieno teisėjo sudėties Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-87" title="page-8">
      „1. Ar [ESS] 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su [Chartijos] 47 straipsnio pirma ir antra pastraipomis, turi būti aiškinama taip, kad:
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-88" title="page-8">
      a) Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) per specialų procesą, kurį inicijuoja šalis, pateikdama prašymą įvertinti, ar Aukščiausiojo Teismo teisėjas, paskirtas į kolegiją, nagrinėjančią bendrosios kompetencijos teismo teisėjo drausmės bylą, atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, privalo ex officio įvertinti, ar iš visos Aukščiausiojo Teismo teisėjų sudėties atsitiktine tvarka paskirta kolegija taip pat yra „pagal įstatymą įsteigtas“ teismas[?]
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-89" title="page-8">
      b) jeigu prašymas įvertinti Aukščiausiojo Teismo teisėjo nepriklausomumą ir nešališkumą grindžiamas tuo, kad toks teisėjas buvo paskirtas į šias pareigas pagal ydingą (iš esmės) paskyrimo procedūrą, vadinasi, į [šį prašymą nagrinėjančią] penkių teisėjų kolegiją, sudarytą atsitiktine tvarka iš visos Aukščiausiojo Teismo teisėjų sudėties, negali būti įtraukti Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kurie buvo paskirti pagal tą pačią ydingą paskyrimo procedūrą, nes tokia Aukščiausiojo Teismo sudėtis negali būti laikoma pagal įstatymą įsteigtu nepriklausomu ir nešališku teismu[?]
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-90" title="page-8">
      Jei atsakymas į pirmojo klausimo b punktą būtų teigiamas:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-91" title="page-9">
      2. Ar visos teisėjų kolegijos – nagrinėjančios prašymą įvertinti Aukščiausiojo Teismo teisėjo nepriklausomumą ir nešališkumą – sudarymo neteisėtumui turi įtakos, atsižvelgiant į [ESS] 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir [Chartijos] 47 straipsnį, tai, kad [prašymą įvertinti nepriklausomumą ir nešališkumą nagrinėjančioje] penkių narių kolegijoje tik du teisėjai buvo paskirti pagal ydingą (iš esmės) paskyrimo į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas procedūrą, t. y. ar tokiu atveju vis dėlto galima tęsti bylos nagrinėjimą ir priimti sprendimą, jeigu dėl daugumos paskirtų kolegijos narių nekyla paskyrimo į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas ydingumo problemos?
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-92" title="page-9">
      Tuo atveju, jei į antrąjį klausimą būtų atsakyta, kad jeigu pagal nacionalinę teisę reikalaujamoje penkių teisėjų kolegijoje vis dėlto yra du ar net vienas ydingai paskirtas Aukščiausiojo Teismo teisėjas, toks teismas nėra teismas, kaip tai suprantama pagal [ESS] 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir [Chartijos] 47 straipsnį, tiek, kiek paskyrimo proceso trūkumai yra esminiai?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-93" title="page-9">
      3. Ar siekiant užtikrinti, kad šalys turėtų teisę į tai, kad teismas per protingą terminą išnagrinėtų jų bylą, kaip tai suprantama pagal [ESS] 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir [Chartijos] 47 straipsnį, leidžiama, kad prašymą įvertinti Aukščiausiojo Teismo teisėjo (paskirto nagrinėti bendrosios kompetencijos teismo teisėjo drausmės bylą) nepriklausomumą ir nešališkumą nagrinėtų teismas, sudarytas iš vieno teisėjo pranešėjo, kurio paskyrimo į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas procedūroje nebuvo jokių trūkumų, kaip prašymą nušalinti Aukščiausiojo Teismo teisėją remiantis bendraisiais principais?“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Byla C‑112/24</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) Profesinės atsakomybės kolegijoje pradėjus nagirnėti drausmės bylą dėl Sąd Rejonowy w P. (P. apylinkės teismas) teisėjo L. S., teisėjas K. B. buvo paskirtas į šią bylą nagrinėjančią kolegiją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjant tą bylą teisėjas, dėl kurio ji pradėta, pateikė Aukščiausiojo Teismo įstatymo 29 straipsnio 5 dalimi grindžiamą prašymą patikrinti, ar šios drausmės bylas nagrinėjančios kolegijos narys K. B. atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, nes tas teisėjas į Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) buvo paskirtas naujos sudėties KRS siūlymu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Aukščiausiojo Teismo įstatymo 29 straipsnio 15 dalyje nustatytą procedūrą atsitiktine tvarka buvo sudaryta speciali penkių Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų kolegija. Šią kolegiją sudarė keturi teisėjai, paskirti ankstesnės sudėties KRS siūlymu, o penktasis teisėjas X. Y. buvo paskirtas naujos sudėties KRS siūlymu tokiomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir teisėjas K. B.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vienas iš šios kolegijos narių, paskirtas ankstesnės sudėties KRS siūlymu, pateikė prašymą nušalinti teisėją X. Y. pagal Aukščiausiojo Teismo įstatymo 29 straipsnio 5 dalį, siejamą su Baudžiamojo proceso kodekso 40 ir paskesniais straipsniais, motyvuodamas tuo, kad teisėjo X. Y. dalyvavimas kelia pavojų aptariamos kolegijos nešališkumui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2023 m. lapkričio 29 d. Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjo, taip pat paskirto naujos sudėties KRS siūlymu, nutartimi šis prašymas nušalinti buvo pripažintas nepriimtinu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis vieno teisėjo sudėties Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-101" title="page-10">
      „1. Ar [ESS] 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su [Chartijos] 47 straipsnio [pirma ir antra pastraipomis], turi būti aiškinama taip, kad:
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-102" title="page-10">
      a) nacionalinis teismas – Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) – per specialų procesą, kurį inicijuoja šalis, pateikdama prašymą įvertinti, ar Aukščiausiojo Teismo teisėjas, paskirtas į kolegiją, nagrinėjančią bendrosios kompetencijos teismo teisėjo drausmės bylą, atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, privalo ex officio įvertinti, ar iš visos Aukščiausiojo Teismo teisėjų sudėties atsitiktine tvarka paskirta kolegija taip pat yra „pagal įstatymą įsteigtas“ teismas[?]
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-103" title="page-10">
      b) jeigu prašymas įvertinti Aukščiausiojo Teismo teisėjo nepriklausomumą ir nešališkumą grindžiamas tuo, kad toks teisėjas buvo paskirtas į šias pareigas pagal ydingą (iš esmės) paskyrimo procedūrą, tai į [šį prašymą nagrinėjančią] penkių teisėjų kolegiją, sudarytą atsitiktine tvarka iš visos Aukščiausiojo Teismo teisėjų sudėties, negali būti įtraukti Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kurie buvo paskirti pagal tą pačią ydingą paskyrimo procedūrą, nes tokia Aukščiausiojo Teismo sudėtis negali būti laikoma pagal įstatymą įsteigtu nepriklausomu ir nešališku teismu[?]
    </p>
    <p class="C11Marge1avecretrait" id="para-104" title="page-11">
      c) jeigu byloje dėl į teismo kolegiją (nagrinėjančią bendrosios kompetencijos teismo teisėjo drausmės bylą) įtraukto Aukščiausiojo Teismo teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo vertinimo šalis įrodė, kad dėl šio [drausmės bylą nagrinėjančio] teisėjo paskyrimo į šias pareigas per ydingą (iš esmės) procedūrą teismo kolegija, kurioje yra šis teisėjas, neatitinka pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo reikalavimų, priimant sprendimą dėl prašymo įvertinti šio teisėjo nepriklausomumą ir nešališkumą nebereikia nacionalinėje teisėje nustatyta tvarka vertinti to teisėjo elgesio po jo paskyrimo į pareigas ir drausmės bylos pobūdžio, todėl aplinkybių, susijusių su šio teisėjo elgesiu po jo paskyrimo į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas, nenurodymas prašyme įvertinti nepriklausomumą ir nešališkumą nėra pagrindas atmesti šį prašymą kaip nepriimtiną remiantis nacionalinės teisės nuostatomis [Aukščiausiojo Teismo įstatymo 29 straipsnio 10 dalis]?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-105" title="page-11">
      Jei atsakymas į pirmojo klausimo b punktą būtų teigiamas:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-106" title="page-11">
      2. Ar [ESS] 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su [Chartijos] 47 straipsnio [pirma ir antra pastraipomis], turi būti aiškinama taip, kad:
    </p>
    <p class="C10Marge1" id="para-107" title="page-11">
      teisėjas – teisėjų kolegijos, nagrinėjančios prašymą įvertinti teisėjo (paskirto nagrinėti prašymą dėl leidimo iškelti baudžiamąją bylą [kitam] Aukščiausiojo Teismo teisėjui) nepriklausomumą ir nešališkumą, narys – pirma, gali pateikti prašymą nušalinti nuo bylos nagrinėjimo kitą (‑us) iš visos Aukščiausiojo Teismo teisėjų sudėties atsitiktine tvarka atrinktą (‑us) teisėją (‑us), kuris (‑ie) į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas buvo paskirtas (‑i) pagal ydingą (iš esmės) paskyrimo procedūrą, dėl kurios teismas, į kurio sudėtį jis (jie) įeina, negali būti laikomas pagal įstatymą įsteigtu nepriklausomu ir nešališku teismu, ir, antra, prašyti, kad tokio prašymo [įvertinti nepriklausomumą ir nešališkumą] nenagrinėtų teisėjas, kuris taip pat buvo paskirtas į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas pagal tokią ydingą paskyrimo procedūrą?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-108" title="page-11">
      3. Ar tuo atveju, jeigu [antrajame klausime] nurodyt[i] prašyma[i] paliekam[i] nenagrinėt[i] (nacionalinio teismo nutartimi), teisėjas, kuris pateikė tok[ius] prašym[us], gali atsisakyti atlikti veiksmus byloje dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo vertinimo, ar vis dėlto turėtų dalyvauti priimant sprendimą, paliekant šaliai teisę nuspręsti, ar jį ginčyti dėl to, kad jis pažeidžia šalies teisę į tai, kad bylą nagrinėtų teismas, atitinkantis [ESS] 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ir [Chartijos] 47 straipsnyje nustatytus reikalavimus?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-109" title="page-11">
      4. Ar visos teisėjų kolegijos – nagrinėjančios prašymą įvertinti teisėjo nepriklausomumą ir nešališkumą – sudarymo neteisėtumui turi įtakos, atsižvelgiant į [ESS] 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir [Chartijos] 47 straipsnio [pirmą pastraipą], tai, kad [prašymą įvertinti nepriklausomumą ir nešališkumą nagrinėjančioje] penkių narių kolegijoje tik vienas teisėjas buvo paskirtas pagal ydingą (iš esmės) paskyrimo į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas procedūrą, t. y. ar tokiu atveju vis dėlto galima tęsti bylos nagrinėjimą ir priimti sprendimą, jeigu dėl daugumos paskirtų kolegijos narių nekyla paskyrimo į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas ydingumo problemos?“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Procesas Teisingumo Teisme</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2024 m. kovo 26 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu bylos C‑96/24, C‑103/24 ir C‑112/24 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdomos rašytinė ir žodinė proceso dalys ir priimtas sprendimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl Teisingumo Teismo jurisdikcijos</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia primintina, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, pats Teisingumo Teismas turi įvertinti sąlygas, kuriomis į jį kreipiasi nacionalinis teismas, ir patikrinti savo paties jurisdikciją arba jam pateikto prašymo priimtinumą (2022 m. kovo 22 d. Sprendimo Prokurator Generalny (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegija – Skyrimas), C‑508/19, EU:C:2022:201, 59 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu, pirma, reikia priminti, kad, vykstant procesui dėl prejudicinio sprendimo priėmimo pagal SESV 267 straipsnį, Teisingumo Teismas gali Sąjungos teisę aiškinti tik neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų (2019 m. lapkričio 19 d. Sprendimo A. K. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos nepriklausomumas), C‑585/18, C‑624/18 ir C‑625/18, EU:C:2019:982, 77 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju kiekvienoje iš trijų sujungtų bylų pateiktų klausimų formuluotės šiek tiek skiriasi dėl prašomų išaiškinti Sąjungos teisės nuostatų. Kai kurie klausimai pateikti dėl ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir Chartijos 47 straipsnio išaiškinimo, o kiti – dėl ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, siejamos su Chartijos 47 straipsniu. Taigi reikia patikslinti pastarosios nuostatos taikymo sritį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Chartijos taikymo sritis, kiek tai susiję su valstybių narių veiksmais, yra apibrėžta jos 51 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią Chartijos nuostatos skirtos valstybėms narėms tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę; šioje nuostatoje patvirtinama Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, pagal kurią Europos Sąjungos teisės sistemoje užtikrinamos pagrindinės teisės gali būti taikomos visais atvejais, kuriuos reglamentuoja Sąjungos teisė, tačiau negali būti taikomos kitais atvejais (2019 m. lapkričio 19 d. Sprendimo A. K. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos nepriklausomumas), C‑585/18, C‑624/18 ir C‑625/18, EU:C:2019:982, 78 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju, kiek tai susiję su Chartijos 47 straipsniu, prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas visiškai nenurodė, kad ginčai pagrindinėse bylose būtų susiję su Sąjungos teisės normos, įgyvendintos nacionaliniu lygmeniu, aiškinimu ar taikymu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vadinasi, remiantis Chartijos 51 straipsnio 1 dalimi, jos 47 straipsnis per se nėra taikomas šiose bylose.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, kadangi pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą visos valstybės narės įpareigojamos numatyti teisių gynimo priemones, būtinas veiksmingai teisminei gynybai, kaip tai suprantama visų pirma pagal Chartijos 47 straipsnį, Sąjungos teisei priklausančiose srityse užtikrinti, į pastarąjį straipsnį reikia tinkamai atsižvelgti aiškinant ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą (2025 m. liepos 3 d. Sprendimo Lita ir Jeszek, C‑646/23 ir C‑661/23, EU:C:2025:519, 54 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija ir 2025 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo AW „T“, C‑225/22, EU:C:2025:649, 34 punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, reikia priminti, kad pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą valstybės narės nustato teisių gynimo priemones, kad užtikrintų teisės subjektams jų teisės į veiksmingą teisminę gynybą Sąjungos teisei priklausančiose srityse laikymąsi. Taigi valstybės narės turi nustatyti teisių gynimo priemonių ir procedūrų sistemą, pagal kurią šiose srityse būtų užtikrinta veiksminga teisminė kontrolė (2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Miasto Łowicz ir Prokurator Generalny, C‑558/18 ir C‑563/18, EU:C:2020:234, 32 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos taikymo srities ratione materiae pažymėtina, kad ši nuostata taikoma „Sąjungos teisei priklausančiose srityse“, neatsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis valstybės narės įgyvendina šią teisę (2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 35 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, be kita ko, taikoma bet kuriai nacionalinei institucijai, kuri, kaip teismas, gali priimti sprendimą dėl klausimų, susijusių su Sąjungos teisės taikymu ar aiškinimu, taigi patenkančių į šios teisės taikymo sritį (2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Miasto Łowicz ir Prokurator Generalny, C‑558/18 ir C‑563/18, EU:C:2020:234, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Toks yra prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo atvejis; jam iš tiesų gali tekti priimti sprendimą dėl klausimų, susijusių su Sąjungos teisės taikymu ar aiškinimu, ir jis, kaip „teismas“, kaip jis apibrėžiamas šioje teisėje, priskiriamas prie Lenkijoje nustatytos teisių gynimo priemonių sistemos „Sąjungos teisei priklausančiose srityse“, kaip tai suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, todėl šis teismas turi atitikti veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus (pagal analogiją žr. 2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi šiose bylose Teisingumo Teismas turi jurisdikciją aiškinti ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Chartijos 47 straipsniu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl prejudicinių klausimų</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pirmųjų klausimų c punktų bylose C‑96/24 ir C‑112/24</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmųjų klausimų c punktais bylose C‑96/24 ir C‑112/24 prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, atsižvelgiant į Chartijos 47 straipsnį, reikia aiškinti taip, kad teisėjo paskyrimo aplinkybės pačios savaime gali reikšti teisės į pagal įstatymą įsteigtą nepriklausomą ir nešališką teismą, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas, pažeidimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia primintina, kad, kaip matyti iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos, nors valstybių narių teisingumo sistemos organizavimas, visų pirma nacionalinių teismų steigimas, sudėtis, įgaliojimai ir veikimas, yra priskirtas šių valstybių kompetencijos sričiai, įgyvendindamos šią kompetenciją jos privalo laikytis iš Sąjungos teisės, ypač iš ESS 19 straipsnio joms kylančių įpareigojimų (šiuo klausimu žr. 2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 44 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2026 m. kovo 24 d. Sprendimo Rzecznik Praw Obywatelskich (Bendrosios kompetencijos teisėjo nušalinimas), C‑521/21, EU:C:2026:242, 28 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Veiksmingos teisminės gynybos principas, į kurį daroma nuoroda ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, yra bendrasis Sąjungos teisės principas, įtvirtintas, be kita ko, EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje, kurią atitinka Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa. Taigi, kaip priminta šio sprendimo 37 punkte, į šią nuostatą reikia tinkamai atsižvelgti aiškinant ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą (šiuo klausimu žr. 2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 45 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2026 m. kovo 24 d. Sprendimo Rzecznik Praw Obywatelskich (Bendrosios kompetencijos teisėjo nušalinimas), C‑521/21, EU:C:2026:242, 42 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisės kreiptis į pagal įstatymą įsteigtą nepriklausomą ir nešališką teismą užtikrinimo garantijos, būtent tos, kuriomis remiantis apibrėžiama teismo sąvoka ir sudėtis, yra kertinis teisės į teisingą bylos nagrinėjimą akmuo. Tam, kad teisės subjektai demokratinėje visuomenėje pasitikėtų teismais, būtina patikrinti, ar teismo sudėtis atitinka tokio teismo apibrėžtį, kai šiuo klausimu kyla didelių abejonių (2026 m. kovo 24 d. Sprendimo Rzecznik Praw Obywatelskich (Bendrosios kompetencijos teisėjo nušalinimas), C‑521/21, EU:C:2026:242, 69 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remiantis suformuota jurisprudencija, pagal Sąjungos teisę reikalaujamoms nepriklausomumo ir nešališkumo garantijoms būtina, kad egzistuotų taisyklės, be kita ko, dėl atitinkamo teismo sudėties, jo narių skyrimo, įgaliojimų trukmės, nusišalinimo, nušalinimo ir atšaukimo priežasčių, kad teisės subjektams nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl to, ar šiam teismui nedaro įtakos išorės veiksniai, ir dėl jo neutralumo, kai susikerta interesai (2021 m. spalio 6 d. Sprendimo W.Ż. (Aukščiausiojo Teismo Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija – Skyrimas), C‑487/19, EU:C:2021:798, 109 punktas ir 2026 m. kovo 24 d. Sprendimo Rzecznik Praw Obywatelskich (Bendrosios kompetencijos teisėjo nušalinimas), C‑521/21, EU:C:2026:242, 70 punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, nusprendė, kad, nors teisė į „pagal įstatymą įsteigtą teismą“ yra savarankiška, ji labai glaudžiai susijusi su „nepriklausomumo“ ir „nešališkumo“ garantijomis. Konkrečiai kalbant, pagal valdžių padalijimo principą, kuris būdingas teisinės valstybės veikimui, turi būti užtikrinamas teismų nepriklausomumas nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių (2026 m. kovo 24 d. Sprendimo Rzecznik Praw Obywatelskich (Bendrosios kompetencijos teisėjo nušalinimas), C‑521/21, EU:C:2026:242, 72 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">„Pagal įstatymą įsteigto teismo“ reikalavimu, kaip jis suprantamas pagal Sąjungos teisę, siekiama išvengti, kad teismų sistemos organizavimas būtų paliktas vykdomosios valdžios diskrecijai, ir užtikrinti, kad ši sritis būtų reglamentuojama įstatymo, kurį įstatymų leidžiamoji valdžia priima laikydamasi jos kompetencijos įgyvendinimo taisyklių. Šis žodžių junginys pirmiausia atspindi teisinės valstybės principą ir susijęs ne tik su paties teismo steigimo teisiniu pagrindu, bet ir su kiekvieną bylą nagrinėjančio teismo sudėtimi ir bet kuria kita vidaus teisės nuostata, kurios nesilaikant vieno ar kelių teisėjų dalyvavimas nagrinėjant bylą tampa neteisėtas; tokios nuostatos konkrečiai susijusios su atitinkamo teismo narių nepriklausomumu ir nešališkumu (šiuo klausimu žr. 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Peržiūra Simpson / Taryba ir HG / Komisija, C‑542/18 RX-II ir C‑543/18 RX-II, EU:C:2020:232, 73 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo W.Ż. (Aukščiausiojo Teismo Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija – Skyrimas), C‑487/19, EU:C:2021:798, 129 punktą ir 2026 m. kovo 24 d. Sprendimo Rzecznik Praw Obywatelskich (Bendrosios kompetencijos teisėjo nušalinimas), C‑521/21, EU:C:2026:242, 73 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi būtina, kad sprendimų dėl teisėjų skyrimo materialinės sąlygos ir procedūrinės taisyklės būtų tokios, kad teisės subjektams negalėtų kilti jokių pagrįstų abejonių dėl to, ar atitinkamiems teisėjams po jų paskyrimo nedaro įtakos išorės veiksniai, ir dėl šių teisėjų neutralumo, kai susikerta interesai. Šiuo tikslu svarbu, kad tos sąlygos ir taisyklės būtų suformuluotos taip, kad atitiktų šio sprendimo pirmesniame punkte primintus reikalavimus (2026 m. kovo 24 d. Sprendimo Rzecznik Praw Obywatelskich (Bendrosios kompetencijos teisėjo nušalinimas), C‑521/21, EU:C:2026:242, 74 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konkrečiai dėl teisėjų skyrimo procedūros Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad, atsižvelgiant į esminį šios procedūros poveikį geram teisminės valdžios veikimui ir legitimumui demokratinėje teisės viršenybe grindžiamoje valstybėje, tokia procedūra neišvengiamai yra neatsiejama sąvokos „pagal įstatymą įsteigtas teismas“, kaip ji suprantama pagal Chartijos 47 straipsnio antrą pastraipą, dalis, nes teismo nepriklausomumas, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, vertintinas, be kita ko, pagal tai, kaip šio teismo nariai buvo paskirti (šiuo klausimu žr. 2026 m. kovo 24 d. Sprendimo Rzecznik Praw Obywatelskich (Bendrosios kompetencijos teisėjo nušalinimas), C‑521/21, EU:C:2026:242, 75 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto ne bet kokia klaida, kuri gali būti padaryta per teisėjo skyrimo procedūrą, gali sukelti abejonių dėl šio teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo, taigi ir dėl kolegijos, kurioje jis posėdžiauja, turimo „pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo“, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę, statuso (2026 m. kovo 24 d. Sprendimo Rzecznik Praw Obywatelskich (Bendrosios kompetencijos teisėjo nušalinimas), C‑521/21, EU:C:2026:242, 76 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal suformuotą jurisprudenciją pažeidimas, padarytas skiriant teisėjus atitinkamoje teismų sistemoje, lemia ir reikalavimo, kad teismas būtų įsteigtas pagal įstatymą, pažeidimą, ypač kai jis yra tokio pobūdžio ir sunkumo, kad kyla realus pavojus, jog kita valdžia, visų pirma vykdomoji, gali nepagrįstai pasinaudoti diskrecija, pažeisdama viso skyrimo proceso rezultatą, ir dėl to teisės subjektams kils pagrįstų abejonių dėl vieno ar kelių atitinkamų teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo, o taip yra tuo atveju, kai pažeidžiamos pagrindinės nuostatos, kurios yra sudedamoji šios teismų sistemos steigimo ir veikimo dalis (šiuo klausimu žr. 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Peržiūra Simpson / Taryba ir HG / Komisija, C‑542/18 RX-II ir C‑543/18 RX-II, EU:C:2020:232, 75 punktą ir 2026 m. kovo 24 d. Sprendimo Rzecznik Praw Obywatelskich (Bendrosios kompetencijos teisėjo nušalinimas), C‑521/21, EU:C:2026:242, 77 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Norint konstatuoti, jog buvo pažeistas „pagal įstatymą įsteigto teismo“ reikalavimas, ir tokio pažeidimo pasekmes, turi būti bendrai įvertintos įvairios aplinkybės, dėl kurių visumos teisės subjektams kyla pagrįstų abejonių dėl teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo (2026 m. kovo 24 d. Sprendimo Rzecznik Praw Obywatelskich (Bendrosios kompetencijos teisėjo nušalinimas), C‑521/21, EU:C:2026:242, 78 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taikydamas šio sprendimo 46–48 punktuose primintą jurisprudenciją Teisingumo Teismas 2023 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Krajowa Rada Sądownictwa (Leidimas teisėjui toliau eiti pareigas) (C‑718/21, EU:C:2023:1015) 77 punkte dėl Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) Izba Kontroli Nadzwyczajnej i Spraw Publicznych (Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija) pripažinimo „teismu“, kaip jis suprantamas pagal SESV 267 straipsnį, nusprendė, kad kartu vertinami visi sisteminiai ir individualūs požymiai, apibūdinantys kai kurių teisėjų paskyrimą į šią kolegiją, rodo, kad ji nėra „pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas“, kaip tai suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa (šiuo klausimu žr. 2025 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo AW „T“, C‑225/22, EU:C:2025:649, 49 ir 50 punktus).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, 2024 m. lapkričio 7 d. Sprendimo Prezes Urzędu Ochrony Konkurencji i Konsumentów (C‑326/23, EU:C:2024:940) 35 ir 37 punktuose Teisingumo Teismas konstatavo, kad teisėjo, kuris pats vienas sudaro prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą ir buvo paskirtas į Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) Civilinių bylų kolegiją, skyrimo procedūros trūkumai yra identiški Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegijos teisėjų skyrimo procedūros trūkumams, ir jau vien dėl jų teisės subjektams gali kilti pagrįstų ir didelių abejonių dėl šio teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo, todėl jis nėra „teismas“, kaip tai suprantama pagal SESV 267 straipsnį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi tam tikri teisėjų skyrimo procedūros trūkumai patys savaime gali rodyti, kad atitinkami teisėjai neatitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų. Tokiais atvejais negalima reikalauti, kad bylos šalis, kuri kelia klausimą dėl šių reikalavimų laikymosi, pateiktų papildomų įrodymų, patvirtinančių jų nepaisymą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl prašymo atlikti kolegijos teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo vertinimą, siekiant nustatyti, ar kolegija atitinka pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo reikalavimus, kaip tai suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Chartijos 47 straipsniu, pažymėtina, kad tokį prašymą pateikusi šalis turėtų galėti remtis argumentais, grindžiamais tik su šio teisėjo paskyrimu susijusiomis aplinkybėmis ir įrodančiais, kad padarytas tokio pobūdžio ir sunkumo pažeidimas, dėl kurio teisės subjektams kyla abejonių dėl teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo vykdomosios ar įstatymų leidžiamosios valdžios atžvilgiu, nesant reikalo remtis kitais įrodymais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) kolegijai, pagal Aukščiausiojo Teismo įstatymo 29 straipsnį turinčiai nagrinėti šio teismo teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo klausimą, reikia pačiai atitikti pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo reikalavimus, kaip tai suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Chartijos 47 straipsnį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmųjų klausimų c punktus bylose C‑96/24 ir C‑112/24 reikia atsakyti: ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad teisėjo paskyrimo aplinkybės pačios savaime gali reikšti teisės į pagal įstatymą įsteigtą nepriklausomą ir nešališką teismą, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas, pažeidimą, jei šios aplinkybės yra susijusios su tokio pobūdžio ir tokio sunkumo pažeidimu, dėl kurio teisės subjektams kyla pagrįstų abejonių dėl šio teisėjo nepriklausomumo ar nešališkumo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pirmųjų klausimų b punktų bylose C‑96/24, C‑103/24 ir C‑112/24</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">61</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmųjų klausimų šiose trijose bylose b punktais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją tikrinti, ar teisme pareigas einantis teisėjas atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, taigi ir tai, ar paisoma teisės į pagal įstatymą įsteigtą teismą, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas, negali šio teismo kolegija, kurią sudaro vienas ar keli teisėjai, kurių padėtis dėl jų paskyrimo sąlygų yra tokia pati kaip teisėjo, dėl kurio atliekamas šis patikrinimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">62</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip priminta šio sprendimo 45 punkte, veiksmingos teisminės gynybos principas, į kurį daroma nuoroda ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kylantis iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, kuris įtvirtintas visų pirma EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje, kurią atitinka Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">63</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, Chartijoje įtvirtintos teisės atitinka EŽTK įtvirtintas teises, todėl pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį siekiama užtikrinti būtiną Chartijoje numatytų ir EŽTK garantuojamų atitinkamų teisių darną, nedarant neigiamos įtakos Sąjungos teisės autonomijai. Remiantis Su Pagrindinių teisių chartija susijusiais išaiškinimais (OL C 303, 2007, p. 17), jos 47 straipsnio antra pastraipa atitinka EŽTK 6 straipsnio 1 dalį. Taigi Teisingumo Teismas turi užtikrinti, kad šioje byloje jo pateiktu išaiškinimu būtų garantuojamas toks apsaugos lygis, kuris nepažeistų pagal EŽTK 6 straipsnio 1 dalį, kaip ją aiškina Europos Žmogaus Teisių Teismas, suteikiamo apsaugos lygio (šiuo klausimu žr. 2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 46 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">64</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, primintina, kad pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą kiekviena valstybė narė turi užtikrinti, kad institucijos, priskirtos prie jos teisių gynimo priemonių Sąjungos teisei priklausančiose srityse sistemos kaip „teismai“, kaip jie suprantami pagal Sąjungos teisę, ir turinčios priimti sprendimus dėl šios teisės taikymo ar aiškinimo, atitiktų veiksmingos teisminės gynybos reikalavimus, tarp jų – nepriklausomumo reikalavimą (2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 47 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">65</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo aspektu primintina, kad teismų nepriklausomumo reikalavimas, kuris neatsiejamas nuo teismo paskirties, yra teisės į veiksmingą teisminę gynybą ir pagrindinės teisės į teisingą bylos nagrinėjimą esmė, o šios teisės ypač svarbios, nes yra visų teisių, kurias teisės subjektai turi pagal Sąjungos teisę, apsaugos ir valstybių narių bendrų vertybių, nurodytų ESS 2 straipsnyje, tarp jų teisinės valstybės vertybės, išsaugojimo garantas (2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 49 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">66</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal suformuotą jurisprudenciją šis nepriklausomumo reikalavimas apima du aspektus. Pagal pirmąjį, išorinį, aspektą reikalaujama, kad atitinkama institucija savo funkcijas vykdytų visiškai autonomiškai, jos nesaistytų jokie hierarchijos ar pavaldumo ryšiai, ji negautų jokių nurodymų ar įpareigojimų, taigi būtų apsaugota nuo išorinio poveikio ar spaudimo, kurie gali kelti grėsmę jos narių nepriklausomam sprendimų priėmimui ir turėti įtakos jų sprendimams (2019 m. lapkričio 19 d. Sprendimo A. K. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos nepriklausomumas), C‑585/18, C‑624/18 ir C‑625/18, EU:C:2019:982, 121 punktas ir 2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 50 punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">67</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antrasis, vidinis, aspektas susijęs su sąvoka „nešališkumas“ ir pagal jį reikalaujama vienodai atsiriboti nuo bylos šalių ir jų atitinkamų interesų, susijusių su nagrinėjamos bylos dalyku. Šis aspektas reikalauja objektyvumo ir jokio suinteresuotumo bylos baigtimi nebuvimo, išskyrus, kad ginčas būtų išspręstas griežtai laikantis teisės normų (2019 m. lapkričio 19 d. Sprendimo A. K. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos nepriklausomumas), C‑585/18, C‑624/18 ir C‑625/18, EU:C:2019:982, 122 punktas ir 2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 51 punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">68</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Norint užtikrinti šias nepriklausomumo ir nešališkumo garantijas, būtina, kad egzistuotų taisyklės, be kita ko, dėl atitinkamo teismo sudėties, kad teisės subjektams nekiltų jokių pagrįstų abejonių dėl to, ar šiam teismui nedaro įtakos išorės veiksniai, ir dėl jo neutralumo, kai susikerta interesai (šiuo klausimu žr. 2019 m. lapkričio 19 d. Sprendimo A. K. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos nepriklausomumas), C‑585/18, C‑624/18 ir C‑625/18, EU:C:2019:982, 123 punktą ir 2024 m. liepos 11 d. Sprendimo Hann-Invest ir kt., C‑554/21, C‑622/21 ir C‑727/21, EU:C:2024:594, 52 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">69</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konkrečiau kalbant apie nešališkumo principą, pažymėtina, jog pagal jį reikalaujama, kad teisėjai neturėtų jokio asmeninio intereso, šališkumo ar išankstinio nusistatymo nagrinėjamuose ginčuose ir visas šalis vertintų vienodai ir teisingai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">70</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nusprendęs, kad nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo ar šališkumo nebuvimą, kuris gali būti patikrintas įvairiais būdais. Anot šio teismo, turi būti vertinamas subjektyvusis nešališkumas, kai atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, siekiant patikrinti, ar jo nagrinėjamoje byloje esama kokio nors išankstinio nusistatymo arba šališkumo, taip pat objektyvusis nešališkumas, kai vertinama, ar pats teismas ir, be kita ko, jo sudėtis, suteikė pakankamai garantijų, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių dėl jo nešališkumo (šiuo klausimu žr. 2009 m. spalio 15 d. EŽTT sprendimo Micallef prieš Maltą, CE:ECHR:2009:1015JUD001705606, 93 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">71</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atliekant objektyvų nešališkumo vertinimą turi būti keliamas klausimas, ar, nepriklausomai nuo asmeninio teisėjų elgesio, tam tikri faktai, kuriuos galima patikrinti, leidžia suabejoti teisėjų nešališkumu. Šioje srityje tam tikrą reikšmę gali turėti net įspūdis. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, tam, kad būtų galima nuspręsti dėl priežasčių, verčiančių nerimauti, kad šie nepriklausomumo ar objektyvaus nešališkumo reikalavimai konkrečioje byloje nėra įvykdyti, į konkrečios šalies poziciją reikia atsižvelgti, tačiau ji nevaidina lemiamo vaidmens. Lemiamos reikšmės turi tai, ar konkrečios baimės gali būti laikomos objektyviai pateisinamomis (šiuo klausimu žr. 2009 m. spalio 15 d. EŽTT sprendimo Micallef prieš Maltą, CE:ECHR:2009:1015JUD001705606, 96 ir 98 punktus ir 2024 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Vivacom Bulgaria, C‑369/23, EU:C:2024:1043, 33 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">72</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat iš esmės yra nusprendęs, kad teisėjų dalyvavimas priimant sprendimą dėl vieno iš jų kolegų, tos pačios sudėties teismo narių, nušalinimo gali pagrįsti teiginį, kad pažeista EŽTK 6 straipsnio 1 dalis, jeigu dėl jų pačių pateiktas toks prašymas nušalinti (šiuo klausimu žr. 1994 m. rugsėjo 22 d. EŽTT sprendimo Debled prieš Belgiją, CE:ECHR:1994:0922JUD002681891, 37 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">73</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi kolegijos, turinčios priimti sprendimą dėl to, ar teisėjo dalyvavimas nagrinėjant konkrečią bylą pažeidžia pagal įstatymą įsteigto teismo reikalavimą, narių padėtis negali būti tokia pati kaip šio teisėjo. Dėl aplinkybių, susijusių su jų pačių paskyrimu teisėjais, ir to teisėjo paskyrimo aplinkybių tapatumo teisės subjektams gali kilti pagrįstų abejonių dėl šios kolegijos neutralumo, kai susikerta interesai. Taigi šios kolegijos nariai negali nagrinėti šio teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo klausimo, kai jų padėtis yra tokia pati.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">74</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad nuostatos, reglamentuojančios vertinimo, ar Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) pareigas einantis teisėjas atitinka nepriklausomumo ar nešališkumo reikalavimus, procedūrą, įsigaliojo 2022 m. iš dalies pakeitus Aukščiausiojo Teismo įstatymą, siekiant užtikrinti teisės subjektų teisę į pagal įstatymą įsteigtą nepriklausomą ir nešališką teismą, kaip tai suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Chartijos 47 straipsniu. Ši procedūra suteikia galimybę Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) nagrinėjamos bylos šalims prašyti įvertinti šio teismo teisėjo, turinčio priimti sprendimą dėl jų bylos, nepriklausomumą ir nešališkumą, siekiant nustatyti, ar jų bylą nagrinėti paskirtas teisėjas atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, o tokį prašymą nagrinėja speciali penkių teisėjų, atsitiktine tvarka atrinktų iš Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjų, išskyrus teisėją, dėl kurio pateiktas toks prašymas, kolegija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">75</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, kaip nurodyta šio sprendimo 59 punkte, Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) kolegijai, pagal Aukščiausiojo Teismo įstatymo 29 straipsnį turinčiai nagrinėti šio teismo teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo klausimą, reikia pačiai atitikti pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo reikalavimus, kaip tai suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Chartijos 47 straipsniu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">76</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konkrečiau kalbant, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar į Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) naujos sudėties KRS siūlymu paskirtas teisėjas gali būti penkių teisėjų kolegijoje, kuri turi priimti sprendimą dėl prašymo atlikti nepriklausomumo ir nešališkumo vertinimą pagal Aukščiausiojo Teismo įstatymo 29 straipsnį, jeigu jo paties skyrimo sąlygos yra tokios pat kaip teisėjo, dėl kurio pateiktas šis prašymas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">77</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš nutarčių dėl prašymų priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) kolegijoje, kuriai pavesta nagrinėti prašymus atlikti nepriklausomumo ir nešališkumo vertinimą trijose pagrindinėse bylose, bent vienas teisėjas buvo paskirtas, be kita ko, remiantis naujos sudėties KRS siūlymu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">78</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, kaip nurodyta šio sprendimo 73 punkte, jei Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) pareigas einantis teisėjas buvo paskirtas tokiomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir teisėjas, dėl kurio prašymas atlikti nepriklausomumo ir nešališkumo vertinimą pateiktas remiantis būtent šiomis aplinkybėmis, negalima leisti, kad minėtas pirmasis teisėjas posėdžiautų šio teismo kolegijoje, kuriai pavesta priimti sprendimą dėl šio prašymo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">79</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į visus išdėstytus argumentus, į pirmųjų klausimų bylose C‑96/24, C‑103/24 ir C‑112/24 b punktus reikia atsakyti: ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją tikrinti, ar pareigas einantis teisėjas atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, taigi ir tai, ar paisoma teisės į pagal įstatymą įsteigtą teismą, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas, negali šio teismo kolegija, kurią sudaro vienas ar keli teisėjai, kurių padėtis dėl jų paskyrimo sąlygų yra tokia pati kaip teisėjo, dėl kurio atliekamas šis patikrinimas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pirmųjų klausimų a punktų ir antrųjų klausimų bylose C‑96/24, C‑103/24 ir C‑112/24, trečiojo klausimo byloje C‑103/24 ir ketvirtųjų klausimų bylose C‑96/24 ir C‑112/24</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">80</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiais klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Chartijos 47 straipsniu, Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) įpareigojamas ex officio išnagrinėti, ar teisėjų kolegija, turinti priimti sprendimą dėl prašymo įvertinti teismo teisėjo nepriklausomumą ir nešališkumą, atitinka pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo reikalavimą. Jam taip pat kyla klausimas, pirma, ar šios kolegijos narys, kuriam kyla abejonių dėl to, ar kitas jos narys atitinka šiuos nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, turi prašyti nušalinti tą narį ir, antra, ar prašymą įvertinti teismo teisėjo nepriklausomumą ir nešališkumą gali vertinti kolegija, kurios tik mažuma narių buvo paskirta per procedūrą, kurioje padaryta pažeidimų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">81</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pažymėtina, kad šiais klausimais prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, kokiomis priemonėmis galima užtikrinti, kad prašymus įvertinti Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjo nepriklausomumą ir nešališkumą nagrinėtų šio teismo kolegija, atitinkanti pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo reikalavimus, kaip tai suprantama pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą ir Chartijos 47 straipsnį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">82</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis pirmųjų klausimų a punktus ir antruosius klausimus bylose C‑96/24, C‑103/24 ir C‑112/24, trečiąjį klausimą byloje C‑103/24 ir ketvirtuosius klausimus bylose C‑96/24 ir C‑112/24 reikia performuluoti taip, kad jais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad tuo atveju, kai teismo kolegija, turinti nagrinėti prašymą patikrinti, ar šio teismo narys atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, pati pažeidžia teisę į pagal įstatymą įsteigtą teismą dėl to, kad joje yra šių reikalavimų neatitinkantis teisėjas, atitinkamas teismas privalo užtikrinti, kad toks teisėjas nedalyvautų nagrinėjant šį prašymą, ir prireikus turi netaikyti nacionalinės teisės normų, pagal kurias nustatoma šios kolegijos sudėtis, kad šį prašymą galėtų nagrinėti šias Sąjungos teisės nuostatas atitinkanti kolegija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">83</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją pagrindinė teisė į pagal įstatymą įsteigtą nepriklausomą ir nešališką teismą reiškia, kad kiekvienas nacionalinis teismas, turintis taikyti Sąjungos teisę, privalo patikrinti, ar jo sudėtis atitinka tokio teismo apibrėžtį, kai šiuo klausimu kyla didelių abejonių, nes toks patikrinimas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad teisės subjektai demokratinėje visuomenėje pasitikėtų teismais; arba kad toks nacionalinis teismas tam tikromis aplinkybėmis turi galėti patikrinti, ar teisėjo skyrimo procedūros pažeidimas galėjo lemti šios pagrindinės teisės pažeidimą (šiuo klausimu žr. 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Peržiūra Simpson / Taryba ir HG / Komisija, C‑542/18 RX-II ir C‑543/18 RX-II, EU:C:2020:232, 57 punktą ir 2023 m. birželio 5 d. Sprendimo Komisija / Lenkija (Teisėjų nepriklausomumas ir privatus gyvenimas), C‑204/21, EU:C:2023:442, 276 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">84</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taip pat primintina, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad to, jog atitinkamoje kolegijoje yra vienas teisėjas, neatitinkantis pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo reikalavimų, pakanka, kad ši kolegija nebūtų laikoma pagal įstatymą įsteigtu nepriklausomu ir nešališku teismu, kaip jis suprantamas pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, siejamą su Chartijos 47 straipsnio antra pastraipa (šiuo klausimu žr. 2020 m. kovo 26 d. Sprendimo Peržiūra Simpson / Taryba ir HG / Komisija, C‑542/18 RX-II ir C‑543/18 RX-II, EU:C:2020:232, 69–75 punktus ir 2025 m. rugsėjo 4 d. Sprendimo AW „T“, C‑225/22, EU:C:2025:649, 57 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">85</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, reikia priminti, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, pagal Sąjungos teisės viršenybės principą Sąjungos teisė laikoma viršesne už valstybių narių teisę. Todėl pagal šį principą reikalaujama, kad visos valstybių narių institucijos užtikrintų visišką įvairių Sąjungos teisės normų veiksmingumą, o valstybių narių teisė negali pakenkti šių normų veiksmingumui tų valstybių teritorijoje (2023 m. liepos 13 d. Sprendimo YP ir kt. (Teisėjo imuniteto panaikinimas ir jo nušalinimas nuo pareigų), C‑615/20 ir C‑671/20, EU:C:2023:562, 61 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">86</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi pagal šį principą kiekvienas nacionalinis teismas, turintis taikyti Sąjungos teisės nuostatas pagal jam suteiktą jurisdikciją, turi pareigą užtikrinti visišką šios teisės reikalavimų veiksmingumą jo nagrinėjamoje byloje, prireikus savo iniciatyva netaikydamas bet kurių tiesiogiai veikiančiai Sąjungos teisės nuostatai prieštaraujančių nacionalinės teisės nuostatų ar praktikos, ir neprivalo prašyti, kad ši nacionalinė nuostata ar praktika būtų panaikintos teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis, arba laukti, kol tai bus padaryta. Šios pareigos vykdymas, be kita ko, būtinas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi valstybių narių lygybės prieš Sutartis, ir yra ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto lojalaus bendradarbiavimo principo išraiška (2023 m. liepos 13 d. Sprendimo YP ir kt. (Teisėjo imuniteto panaikinimas ir jo nušalinimas nuo pareigų), C‑615/20 ir C‑671/20, EU:C:2023:562, 62 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">87</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, aiškinama atsižvelgiant į Chartijos 47 straipsnį, kurioje valstybėms narėms nustatytas aiškus ir tikslus įpareigojimas pasiekti rezultatą ir jis nėra susietas su jokia sąlyga dėl teismų, turinčių aiškinti ir taikyti Sąjungos teisę, nepriklausomumo ir nešališkumo, taip pat reikalavimu, kad jie būtų įsteigti pagal įstatymą, yra tiesiogiai veikianti, o tai reiškia, kad neturi būti taikoma jokia nacionalinės teisės nuostata, nacionalinė jurisprudencija ar praktika, prieštaraujanti šioms Sąjungos teisės nuostatoms, kaip jas išaiškino Teisingumo Teismas (2023 m. liepos 13 d. Sprendimo YP ir kt. (Teisėjo imuniteto panaikinimas ir jo nušalinimas nuo pareigų), C‑615/20 ir C‑671/20, EU:C:2023:562, 63 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">88</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš suformuotos jurisprudencijos taip pat matyti, kad, net nesant nacionalinės teisės aktų, kuriais būtų nutrauktas Teisingumo Teismo konstatuotas įsipareigojimų neįvykdymas, nacionaliniai teismai privalo imtis visų priemonių, kad Sąjungos teisė būtų visiškai taikoma vadovaujantis tuo, kas nustatyta sprendime dėl įsipareigojimų neįvykdymo. Be to, pagal ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą lojalaus bendradarbiavimo principą nacionaliniai teismai turi pašalinti neteisėtas Sąjungos teisės pažeidimo pasekmes (šiuo klausimu žr. 2022 m. kovo 10 d. Sprendimo Grossmania, C‑177/20, EU:C:2022:175, 38 ir 63 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją ir 2023 m. liepos 13 d. Sprendimo YP ir kt. (Teisėjo imuniteto panaikinimas ir jo nušalinimas nuo pareigų), C‑615/20 ir C‑671/20, EU:C:2023:562, 64 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">89</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Siekdamas įvykdyti šio sprendimo 85–88 punktuose primintas pareigas, nacionalinis teismas turi, kiek įmanoma, aiškinti atitinkamus nacionalinės teisės aktus taip, kad jie atitiktų iš Sąjungos teisės kylančius reikalavimus. Vis dėlto, jeigu toks aiškinimas neleidžia išvengti teisės subjektų teisės į pagal įstatymą įsteigtą nepriklausomą ir nešališką teismą pažeidimo, šis teismas, siekdamas užtikrinti Sąjungos teisės viršenybę, privalo netaikyti nagrinėjamų nacionalinės teisės nuostatų, ypač kai dėl jų bylą nagrinėtų teisėjai, kurie gali būti arba pasirodyti šališki (šiuo klausimu žr. 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo W.Ż. (Aukščiausiojo Teismo Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija – Skyrimas), C‑487/19, EU:C:2021:798, 159 ir 161 punktus ir 2023 m. liepos 13 d. Sprendimo YP ir kt. (Teisėjo imuniteto panaikinimas ir jo nušalinimas nuo pareigų), C‑615/20 ir C‑671/20, EU:C:2023:562, 65 punktą).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">90</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa valstybėms narėms nėra primetamas vienas veikimo modelis veiksmingai teisminei gynybai užtikrinti arba pasitikėjimui teisingumo vykdymo sistema, kurį visuomenė prarado dėl sisteminių pažeidimų skiriant teisėjus į pareigas, atkurti (2026 m. kovo 24 d. Sprendimo Rzecznik Praw Obywatelskich (Bendrosios kompetencijos teisėjo nušalinimas), C‑521/21, EU:C:2026:242, 64 punktas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">91</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi atitinkamos valstybės narės teisės sistemoje turi būti nustatytos procesinės taisyklės, leidžiančios užtikrinti, kad prašymą patikrinti, ar laikomasi teismo nario nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų, išnagrinėtų kolegija, atitinkanti iš pagrindinės teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą kylančius reikalavimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">92</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmųjų klausimų a punktus ir antruosius klausimus šiose trijose bylose, į trečiąjį klausimą byloje C‑103/24 ir ketvirtuosius klausimus bylose C‑96/24 ir C‑112/24 reikia atsakyti: ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad tuo atveju, kai teismo kolegija, turinti nagrinėti prašymą patikrinti, ar šio teismo narys atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, pati pažeidžia teisę į pagal įstatymą įsteigtą teismą dėl to, kad joje yra šių reikalavimų neatitinkantis teisėjas, atitinkamas teismas privalo užtikrinti, kad toks teisėjas nedalyvautų nagrinėjant šį prašymą, ir prireikus turi netaikyti nacionalinės teisės normų, pagal kurias nustatoma šios kolegijos sudėtis, kad šį prašymą galėtų nagrinėti šias Sąjungos teisės nuostatas atitinkanti kolegija. Konkrečiai kalbant, teisėjai, kurie neatitinka būtino nešališkumo reikalavimų, turi būti pašalinti iš kolegijos, kuriai pavesta atlikti tokį vertinimą. Atitinkamos valstybės narės teisinėje sistemoje turi būti nustatytos procesinės taisyklės, užtikrinančios, kad tokį prašymą nagrinėtų teisėjų kolegija, atitinkanti reikalavimus, kylančius iš pagrindinės teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl trečiųjų klausimų bylose C‑96/24 ir C‑112/24</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">93</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmųjų klausimų a punktus ir į antruosius klausimus bylose C‑96/24, C‑103/24 ir C‑112/24, į trečiąjį klausimą byloje C‑103/24 ir į ketvirtuosius klausimus bylose C‑96/24 ir C‑112/24, nereikia atsakyti į trečiuosius klausimus bylose C‑96/24 ir C‑112/24.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count"/>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl bylinėjimosi išlaidų</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">94</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C41DispositifIntroduction" id="para-183" title="page-24">
      Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia:
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C32Dispositifmarge1" id="para-185" title="page-25">
      turi būti aiškinama taip:
    </p>
    <p class="C32Dispositifmarge1" id="para-186" title="page-25">
      teisėjo paskyrimo aplinkybės pačios savaime gali reikšti teisės į pagal įstatymą įsteigtą nepriklausomą ir nešališką teismą, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas, pažeidimą, jei šios aplinkybės yra susijusios su tokio pobūdžio ir tokio sunkumo pažeidimu, dėl kurio teisės subjektams kyla pagrįstų abejonių dėl šio teisėjo nepriklausomumo ar nešališkumo.
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C32Dispositifmarge1" id="para-188" title="page-25">
      turi būti aiškinama taip:
    </p>
    <p class="C32Dispositifmarge1" id="para-189" title="page-25">
      pagal ją tikrinti, ar teisme pareigas einantis teisėjas atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, taigi ir tai, ar paisoma teisės į pagal įstatymą įsteigtą teismą, kaip tai suprantama pagal šias nuostatas, negali šio teismo kolegija, kurią sudaro vienas ar keli teisėjai, kurių padėtis dėl jų paskyrimo sąlygų yra tokia pati kaip teisėjo, dėl kurio atliekamas šis patikrinimas.
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsniu,</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C32Dispositifmarge1" id="para-191" title="page-25">
      turi būti aiškinama taip:
    </p>
    <p class="C32Dispositifmarge1" id="para-192" title="page-25">
      tuo atveju, kai teismo kolegija, turinti nagrinėti prašymą patikrinti, ar šio teismo narys atitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimus, pati pažeidžia teisę į pagal įstatymą įsteigtą teismą dėl to, kad joje yra šių reikalavimų neatitinkantis teisėjas, atitinkamas teismas privalo užtikrinti, kad toks teisėjas nedalyvautų nagrinėjant šį prašymą, ir prireikus turi netaikyti nacionalinės teisės normų, pagal kurias nustatoma šios kolegijos sudėtis, kad šį prašymą galėtų nagrinėti šias Sąjungos teisės nuostatas atitinkanti kolegija. Konkrečiai kalbant, teisėjai, kurie neatitinka būtino nešališkumo reikalavimų, turi būti pašalinti iš kolegijos, kuriai pavesta atlikti tokį vertinimą. Atitinkamos valstybės narės teisinėje sistemoje turi būti nustatytos procesinės taisyklės, užtikrinančios, kad tokį prašymą nagrinėtų teisėjų kolegija, atitinkanti reikalavimus, kylančius iš pagrindinės teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą.
    </p>
    <div class="signatures">
<p class="C77Signatures" id="para-193" title="page-25">
<span class="signatory">Parašai.</span>
</p>
</div>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">*</a>
</span>) Proceso kalba: lenkų.</p>
</body>
</html>
