<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.00-20081231.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="ECRCJ2006LTA.0600538101.case.xml"><NO.CASE>C-494/04</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62004C0494</NO.CELEX><NO.SEQ>0017.0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>5385</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>5405</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>21</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><LEFT>GENERALINIO ADVOKATO M. POIARES MADURO IŠVADA — BYLA C-494/04</LEFT><RIGHT>HEINTZ VAN LANDEWIJCK</RIGHT></CURR.TITLE><CONTENTS.CONCLUSION><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinio advokato</HT></P><P><HT TYPE="UC">M. Poiares Maduro išvada</HT></P><P>pateikta <DATE ISO="20060216">2006 m. vasario 16 d.</DATE><NOTE NOTE.ID="E0001" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Originalo kalba: portugalų.</P></NOTE></P></TI></TITLE><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Šiuo prašymu priimti prejudicinį sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Hoge Raad</HT> (Nyderlandai) pateikia Teisingumo Teismui klausimų, susijusių su <DATE ISO="19920225">1992 m. vasario 25 d.</DATE> Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole<NOTE NOTE.ID="E0002" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="076" DATE.PUB="1992" PAGE.FIRST="1">OL L 76. p. 1</REF.DOC.OJ>. toliau - Direktyva 92/12/EEB arba Akcizo direktyva.</P></NOTE> ir <DATE ISO="19770517">1977 m. gegužės 17 d.</DATE> Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo - Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas<NOTE NOTE.ID="E0003" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="145" DATE.PUB="1977" PAGE.FIRST="1">OL L 145, p. 1</REF.DOC.OJ>, toliau - Šeštoji direktyva.</P></NOTE> išaiškinimu.</TXT></NP><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Ši byla yra susijusi su tabako produktų apmokestinimu: jie yra apmokestinami ir PVM, ir akcizu — mokesčiu, kuriuo siekiama gauti pajamų valstybės biudžetui ir, paradoksalu, atgrasyti rūkalius nuo rūkymo.</TXT></NP><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Konkrečiau kalbant, ši byla yra susijusi su klausimu, ar bendrovė, parduodanti tabako produktus, turi teisę prašyti grąžinti ar kompensuoti jos sumokėtas sumas už fiskalinių banderolių, kurios rodo mokėtinas akcizo ir PVM sumas, įsigijimą, jei šios banderolės dingo prieš jas priklijuojant ant šių produktų.</TXT></NP><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>I —</NO.P><TXT>Teisinis pagrindas, pagrindinė byla ir Teisingumo Teismui pateikti prejudiriniai klausimai</TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>A —</NO.P><TXT>Atitinkamos Bendrijos teisės nuostatos</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>4.</NO.P><TXT>Pagal Akcizo direktyvos, kuri, remiantis jos 3 straipsnio 1 dalimi, taikoma apdorotam tabakui, 6 straipsnį:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><NP><NO.P><QUOT.START ID="QS0001" REF.END="QE0001" CODE="201E"/>1.</NO.P><TXT>Akcizas tampa mokėtinu, kai produktai išleidžiami vartojimui arba nustačius trūkumus,<?PAGE NO="I-5386"?> kuriems esant akcizas turi būti sumokėtas pagal 14 straipsnio 3 dalį.</TXT><P>Akcizais apmokestinamų produktų išleidimas vartojimui - tai:</P><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>bet koks šių produktų išgabenimas, įskaitant ir neteisėtą, iš laikino akcizo mokėjimo atidėjimo režimo;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>bet kokia šių produktų gamyba, įskaitant ir neteisėtą, kitaip nei taikant šiems produktams laikino akcizo mokėjimo atidėjimo režimą;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>šių produktų importas, įskaitant ir neteisėtą, jeigu jiems nebuvo pritaikytas laikino akcizo mokėjimo atidėjimo režimas.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Taikomos apmokestinimo momentu valstybėje narėje, kurioje produktai išleidžiami vartojimui arba nustatomi trūkumai, galiojančios apmokestinimo sąlygos ir akcizo tarifai. Akcizai apskaičiuojami ir mokami kiekvienos valstybės narės nustatyta tvarka, laikantis nuostatos, kad visos valstybės narės savo produktams bei kitų valstybių narių produktams privalo taikyti tas pačias mokesčio apskaičiavimo bei mokėjimo procedūras.<QUOT.END ID="QE0001" REF.START="QS0001" CODE="201C"/></TXT></NP></QUOT.S></P></NP><NP><NO.P>5.</NO.P><TXT>Tos pačios direktyvos 14 straipsnio 1 dalis nustato:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><NP><NO.P><QUOT.START ID="QS0002" REF.END="QE0002" CODE="201E"/>1.</NO.P><TXT>Įgaliotieji sandėlių savininkai atleidžiami nuo mokesčio už produktus, kurie prarasti taikant jiems laikino akcizo mokėjimo atidėjimo režimą, jeigu jie prarasti dėl nelaimingų atsitikimų arba nenugalimos jėgos <HT TYPE="ITALIC">(force majeure)</HT> ir nustatomi atitinkamos valstybės narės įgaliotos institucijos. Jie taip pat atleidžiami nuo mokesčio už produktus, kurie taikant laikino akcizo mokėjimo atidėjimo režimą produktų gaminimo, perdirbimo, sandėliavimo bei gabenimo metu prarandami dėl natūralių produktų savybių. Kiekviena valstybė narė nustato tokio atleidimo nuo mokesčių sąlygas. Atleidimas nuo mokesčių ta pačia tvarka taikomas 16 straipsnyje nurodytiems prekybininkams dėl taikant laikino akcizo mokėjimo atidėjimo režimą gabenamų produktų.<QUOT.END ID="QE0002" REF.START="QS0002" CODE="201C"/></TXT></NP></QUOT.S></P></NP><NP><NO.P>6.</NO.P><TXT>Minėtos direktyvos 21 straipsnio 1 dalis numato, kad <QUOT.START ID="QS0003" REF.END="QE0003" CODE="201E"/>nepažeisdamos 6 straipsnio 1 dalies, valstybės narės gali reikalauti, kad jų teritorijoje vartojimui išleidžiami produktai turėtų apmokestinimo tikslais naudojamus fiskalinius arba nacionalinius atpažinimo ženklus.<QUOT.END ID="QE0003" REF.START="QS0003" CODE="201C"/></TXT></NP><NP><NO.P>7.</NO.P><TXT>Tos pačios direktyvos 22 straipsnio 2 dalies d punktas numato, kad <QUOT.START ID="QS0004" REF.END="QE0004" CODE="201E"/>už vartojimui valstybėje narėje išleistus ir todėl fiskaliniais arba nacionaliniais atpažinimo ženklais pažymėtus akcizais apmokestinamus produktus<?PAGE NO="I-5387"?> sumokėtas akcizas gali būti fiskalinius arba nacionalinius atpažinimo ženklus išdavusios valstybės narės už mokesčius atsakingos institucijos grąžintas, jeigu ji nustato, kad šie ženklai buvo sunaikinti.<QUOT.END ID="QE0004" REF.START="QS0004" CODE="201C"/></TXT></NP><NP><NO.P>8.</NO.P><TXT>Pagal <DATE ISO="19951127">1995 m. lapkričio 27 d.</DATE> Tarybos direktyvos 95/59/EB dėl kitų nei apyvartos mokesčių, kurie turi įtakos apdoroto tabako suvartojimui<NOTE NOTE.ID="E0004" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="291" DATE.PUB="1995" PAGE.FIRST="10">OI. I. 291, p 40</REF.DOC.OJ>. toliau - Apdoroto tabako direktyva.</P></NOTE> 10 straipsnį:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><NP><NO.P><QUOT.START ID="QS0005" REF.END="QE0005" CODE="201E"/>1.</NO.P><TXT>Akcizo surinkimo taisyklės derinamos ne vėliau kaip baigiamajame etape. Pirmesniais etapais akcizas iš esmės surenkamas naudojant fiskalinį ženklinimą. Jeigu valstybės narės, surinkdamos akcizą, naudoja fiskalinį ženklinimą, jos tokius ženklus privalo pateikti kitų valstybių narių gamintojams ir tiekėjams. Valstybės narės, kurios akcizui surinkti naudoja kitokias priemones, užtikrina, kad tokios priemonės nekeltų prekybai administracinių arba techninių kliūčių.</TXT></NP><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Akcizo taikymo ir mokėjimo taisyklės apdoroto tabako importuotojams ir vietos gamintojams taikomos atsižvelgiant į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priemones.<QUOT.END ID="QE0005" REF.START="QS0005" CODE="201C"/></TXT></NP></QUOT.S></P></NP><NP><NO.P>9.</NO.P><TXT>Šeštosios direktyvos 2 straipsnis nustato, kad:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START ID="QS0006" REF.END="QE0006" CODE="201E"/>Pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamas:</P><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, kai šalies teritorijoje už atlygį prekes tiekia ar paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, veikdamas kaip toks;</TXT></NP><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>prekių importas.<QUOT.END ID="QE0006" REF.START="QS0006" CODE="201C"/></TXT></NP></QUOT.S></P></NP><NP><NO.P>10.</NO.P><TXT>Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato, kad <QUOT.START ID="QS0007" REF.END="QE0007" CODE="201E"/><QUOT.START ID="QS0008" REF.END="QE0008" CODE="201E"/>prekių tiekimas<QUOT.END ID="QE0008" REF.START="QS0008" CODE="201C"/> -tai teisės kaip savininkui disponuoti materialiuoju turtu perdavimas.<QUOT.END ID="QE0007" REF.START="QS0007" CODE="201C"/></TXT></NP><NP><NO.P>11.</NO.P><TXT>Pagal minėtos direktyvos 10 straipsnį:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><NP><NO.P><QUOT.START ID="QS0009" REF.END="QE0009" CODE="201E"/>1.</NO.P><TXT><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT><QUOT.START ID="QS0010" REF.END="QE0010" CODE="201E"/>Apmokestinimo momentas<QUOT.END ID="QE0010" REF.START="QS0010" CODE="201C"/> - tai įvykis, dėl kurio susidaro apmokestinimui būtinos teisinės sąlygos.</TXT></NP></ITEM><?PAGE NO="I-5388"?><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>Mokestis tampa <QUOT.START ID="QS0011" REF.END="QE0011" CODE="201E"/>mokėtinas<QUOT.END ID="QE0011" REF.START="QS0011" CODE="201C"/>, kai mokesčio administratorius pagal tuo metu galiojantį įstatymą įgyja teisę reikalauti mokesčio iš asmens, kuris tą mokestį turi sumokėti, nors mokėjimo terminas gali būti ir atidėtas.</TXT></NP></ITEM></LIST></TXT></NP><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Apmokestinimo momentas įvyksta ir mokestis tampa mokėtinas, kai prekės pristatomos ar paslaugos atliekamos. &lt;...&gt;</TXT></NP><P>&lt;...&gt;<QUOT.END ID="QE0009" REF.START="QS0009" CODE="201C"/></P></QUOT.S></P></NP><NP><NO.P>12.</NO.P><TXT>Pagal tos pačios direktyvos 11 straipsnį apmokestinamąją vertę tiekiamų prekių atveju sudaro viskas, kas sudaro atlygį, kuris yra ar turi būti tiekėjo gautas iš pirkėjo, kliento ar trečiosios šalies už tokias prekes. Šio straipsnio C skirsnio 1 dalies pirmoji pastraipa numato:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START ID="QS0012" REF.END="QE0012" CODE="201E"/>Atsisakymo, grąžinimo, visiško ar dalinio neapmokėjimo atveju arba kai kaina sumažinama tiekimui jau įvykus, apmokestinamoji vertė yra atitinkamai sumažinama laikantis valstybių narių nustatytų sąlygų.<QUOT.END ID="QE0012" REF.START="QS0012" CODE="201C"/></P></QUOT.S></P></NP><NP><NO.P>13.</NO.P><TXT>Be to, Šeštosios direktyvos 27 straipsnis <QUOT.START ID="QS0013" REF.END="QE0013" CODE="201E"/>Supaprastintos procedūros<QUOT.END ID="QE0013" REF.START="QS0013" CODE="201C"/><NOTE NOTE.ID="E0005" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Tekstas iki pakeitimų, padarytų <DATE ISO="20040120">2004 m. sausio 20 d.</DATE> Tarybos direktyva 2004/7/EB (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="027" DATE.PUB="2004" PAGE.FIRST="44">OL L 27, p. 44</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE> nustato, kad:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><NP><NO.P><QUOT.START ID="QS0014" REF.END="QE0014" CODE="201E"/>1.</NO.P><TXT>Taryba, Komisijos pasiūlymu, vieningai gali leisti bet kuriai valstybei imtis specialių priemonių, nukrypstant nuo direktyvos nuostatų, kad būtų supaprastinta mokesčio taikymo tvarka arba užkirstas kelias tam tikriems mokesčio vengimo ar piktnaudžiavimo atvejams. Priemonės, skirtos mokesčio surinkimo tvarkai supaprastinti, neturi daryti įtakos, nebent labai nežymiai, mokesčio sumai, apskaičiuojamai galutinio vartojimo etape.</TXT></NP><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Valstybė narė, ketinanti imtis 1 dalyje nurodytų priemonių, apie jas praneša Komisijai ir jai suteikia visą susijusią informaciją.</TXT></NP><P>&lt;...&gt;</P><P>Tos valstybės narės, kurios <DATE ISO="19770101">1977 m. sausio 1 d.</DATE> taiko specialias 1 dalyje nurodytos rūšies priemones, gali ir toliau jas išlaikyti su sąlyga, kad apie tokias priemones iki <DATE ISO="19780101">1978 m. sausio 1 d.</DATE> jos praneša Komisijai, ir su sąlyga, kad<?PAGE NO="I-5389"?> tais atvejais, kai tokie nukrypimai skirti mokesčio surinkimo tvaikai supaprastinti, jos atitiktų 1 dalyje nustatytus reikalavimus.<QUOT.END ID="QE0014" REF.START="QS0014" CODE="201C"/></P></QUOT.S></P></NP><NP><NO.P>14.</NO.P><TXT>Pagal <DATE ISO="19780626">1978 m. birželio 26 d.</DATE> Devintosios Tarybos direktyvos 78/583/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apyvartos mokesčiu, suderinimo<NOTE NOTE.ID="E0006" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="194" DATE.PUB="1978" PAGE.FIRST="16">OL L 194. p. 16</REF.DOC.OJ>, toliau - Devintoji direktyva.</P></NOTE> 1 straipsnį atitinkamoms valstybėms narėms leidžiama įgyvendinti Šeštąją direktyvą ne vėliau kaip iki <DATE ISO="19790101">1979 m. sausio 1</DATE> dienos.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>B —</NO.P><TXT>Nyderlandų teisės aktai, pagrindinės bylos faktinės aplinkybės ir prejudiciniai klausimai</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>15.</NO.P><TXT>Pagal Akcizo įstatymo 1 straipsnį (Wet op de accijns, <DATE ISO="19911031">1991 m. spalio 31 d.</DATE>, <HT TYPE="ITALIC">Staatsblad</HT> 1991, 561, toliau - Akcizo įstatymas):</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><NP><NO.P><QUOT.START ID="QS0015" REF.END="QE0015" CODE="201E"/>1.</NO.P><TXT>Akcizo mokesčiu apmokestinami:</TXT><P>&lt;...&gt;</P><P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>f.</NO.P><TXT>tabako produktai.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Akcizas mokamas nuo 1 dalyje numatytų prekių išleidimo vartojimui ir importo.<QUOT.END ID="QE0015" REF.START="QS0015" CODE="201C"/></TXT></NP></QUOT.S></P></NP><NP><NO.P>16.</NO.P><TXT>Pagal to paties įstatymo 73 straipsnio 1 dalį <QUOT.START ID="QS0016" REF.END="QE0016" CODE="201E"/>tabako produktai išleidimo vartojimui ir importo momentu turi būti pažymėti akcizo banderolėmis, skirtomis atitinkamam tabako produktui<QUOT.END ID="QE0016" REF.START="QS0016" CODE="201C"/>.</TXT></NP><NP><NO.P>17.</NO.P><TXT>Pagal šio įstatymo 76 straipsnio 1 ir 2 dalis:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><NP><NO.P><QUOT.START ID="QS0017" REF.END="QE0017" CODE="201E"/>1.</NO.P><TXT>Akcizo suma, kurią sudaro akcizo banderolių mokestinė vertė, turi būti sumokėta pateikiant prašymą (dėl banderolių).</TXT></NP><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Nukrypstant nuo 1 dalies nuostatų mokėjimas gali būti atidėtas vėliausiai iki trečiojo mėnesio po to mėnesio, kurį buvo pateiktas prašymas dėl akcizo banderolių, paskutinės dienos, su sąlyga, kad tokiu atveju bus pateikta sumokėjimo garantija.<QUOT.END ID="QE0017" REF.START="QS0017" CODE="201C"/></TXT></NP></QUOT.S></P></NP><?PAGE NO="I-5390"?><NP><NO.P>18.</NO.P><TXT>Bendrovė <HT TYPE="ITALIC">Heintz van Landewijck SARL</HT> (toliau - <HT TYPE="ITALIC">van Landewijck)</HT> Liuksemburge vykdo didmeninę apdoroto tabako prekybą, kuriai turi įgaliotojo sandėlių savininko licenciją.</TXT></NP><NP><NO.P>19.</NO.P><TXT><DATE ISO="19981006">1998 m. spalio 6 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">van Landewijck,</HT> vadovaudamasi Akcizo įstatymo 75 straipsniu<NOTE NOTE.ID="E0007" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Kuris nustato, kad prašymą dėl akcizo banderolių inspektoriui gali pateikti būtent Įgaliotasis sandėlio savininkas tabako produktams ir prekybininkas, kuris priklijuoja akcizo banderoles ant šių produktu ne Nyderlandų teritorijoje.</P></NOTE>, pateikė <HT TYPE="ITALIC">Belastingdienst/Douane te Amsterdam</HT> (Amsterdamo mokesčių ir muitų tarnyba, toliau - inspektorius) du prašymus dėl akcizo banderolių apdorotam tabakui. Ji įgaliojo įmonę <HT TYPE="ITALIC">Securicor Omega</HT> jai pristatyti šias banderoles.</TXT></NP><NP><NO.P>20.</NO.P><TXT><DATE ISO="19981009">1998 m. spalio 9 d.</DATE> inspektorius apskaičiavo <HT TYPE="ITALIC">van Landewijck</HT> mokėtinas sumas už du prašymus dėl banderolių, tai yra atitinkamai <FT TYPE="NUMBER">177809</FT> NLG (<FT TYPE="NUMBER">140575</FT> NLG akcizo mokesčio ir <FT TYPE="NUMBER">37234</FT> NLG PVM) ir <FT TYPE="NUMBER">2711474</FT> NLG (<FT TYPE="NUMBER">2202857</FT> NLG akcizo mokesčio ir <FT TYPE="NUMBER">508617</FT> NLG - PVM).</TXT></NP><NP><NO.P>21.</NO.P><TXT><DATE ISO="19981012">1998 m. spalio 12 d.</DATE> pervežimo įmonė <HT TYPE="ITALIC">Smit Koerier,</HT> veikianti <HT TYPE="ITALIC">Securicor Omega</HT> vardu, iš <HT TYPE="ITALIC">PTT Post Filatelie,</HT> vėliau tapusios <HT TYPE="ITALIC">Geldnet Services BV,</HT> atsiėmė banderoles, dėl kurių buvo pateiktas prašymas.</TXT></NP><NP><NO.P>22.</NO.P><TXT>Iš <DATE ISO="19981217">1998 m. gruodžio 17 d.</DATE> Liuksemburgo draudimo kompanijos <HT TYPE="ITALIC">Le Foyer</HT> įgalioto eksperto surašyto protokolo yra aišku, kad <DATE ISO="19981013">1998 m. spalio 13 d.</DATE> 19 vai. 40 min. <HT TYPE="ITALIC">Smit Koerier</HT> pristatė tris banderolių paketus į <HT TYPE="ITALIC">Securicor Omega</HT> pastatą, kuris yra Utrechte (Nyderlandai), ir kad <DATE ISO="19981014">1998 m. spalio 14 d.</DATE> 10 val. <HT TYPE="ITALIC">Securicor Omega</HT> konstatavo, jog šie paketai dingo.</TXT></NP><NP><NO.P>23.</NO.P><TXT><DATE ISO="19981123">1998 m. lapkričio 23 d.</DATE> laišku <HT TYPE="ITALIC">van Landewijck</HT> informavo inspektorių, kad banderolių, kurias atsiėmė <HT TYPE="ITALIC">Smit Koerier,</HT> jis dar negavo, jog jos neparuoštos naudoti ir kad <HT TYPE="ITALIC">Securicor Omega</HT> neigia bet kokią atsakomybę už jų dingimą. <HT TYPE="ITALIC">Van Landewijck</HT> tame pačiame laiške prašė inspektoriaus <QUOT.START ID="QS0018" REF.END="QE0018" CODE="201E"/>įvertinti konkrečias šio atvejo aplinkybes anksčiau, negu sueis paskutinis sumokėjimo terminas, t. y. <DATE ISO="19990131">1999 m. sausio 31</DATE> diena<QUOT.END ID="QE0018" REF.START="QS0018" CODE="201C"/>.</TXT></NP><NP><NO.P>24.</NO.P><TXT>Inspektorius išnagrinėjo šį laišką kaip prašymą kompensuoti ar grąžinti <HT TYPE="ITALIC">van Landewijck</HT> sumokėtą sumą už aptariamas banderoles, pateiktą pagal Akcizo įstatymo 79 straipsnio 3 dalies ir šį įstatymą įgyvendinančio poįstatyminio teisės akto 52 straipsnio nuostatas. <DATE ISO="20010130">2001 m. sausio 30 d.</DATE> sprendimu jis šį prašymą atmetė.</TXT></NP><?PAGE NO="I-5391"?><NP><NO.P>25.</NO.P><TXT>Minėto Akcizų įstatymo 79 straipsnio 3 dalis nustato, kad:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><P><QUOT.START ID="QS0019" REF.END="QE0019" CODE="201E"/>Ministras, remdamasis savo numatytomis sąlygomis ir apribojimais, gali nustatyti taisykles dėl pateikus prašymą dėl akcizo banderolių sumokėtos ar mokėtinos sumos kompensavimo ar grąžinimo:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>kurias grąžino jų prašęs ūkio subjektas;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>dar nepriklijuotos ant tabako produktų, kurie buvo parduoti ar importuoti, buvo prarastos per nelaimingą atsitikimą ar dėl <HT TYPE="ITALIC">force majeure;</HT></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>buvo sunaikintos, kontroliuojant administratoriui.<QUOT.END ID="QE0019" REF.START="QS0019" CODE="201C"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></P></NP><NP><NO.P>26.</NO.P><TXT>Šią 79 straipsnio 3 dalį įgyvendino Akcizo įstatymo įgyvendinimo poįstatyminio teisės akto (Uitvoeringsregeling accijns, <DATE ISO="19911220">1991 m. gruodžio 20 d.</DATE>, Nr. WV 91/440, <HT TYPE="ITALIC">Nederlandse Staatscourant</HT> 1991, 252, toliau — įgyvendinimo poįstatyminis teisės aktas) 52 straipsnis, pagal kurį ūkio subjektas, pateikęs prašymą dėl akcizo banderolių, gali susigrąžinti mokesčių sumą, atitinkančią <QUOT.START ID="QS0020" REF.END="QE0020" CODE="201E"/>per nelaimingą atsitikimą ar dėl <HT TYPE="ITALIC">force majeure</HT> prarastų<QUOT.END ID="QE0020" REF.START="QS0020" CODE="201C"/> banderolių vertę, su sąlyga, kad pateiks prašymą dėl grąžinimo per mėnesį nuo praradimo dienos ir apie tai neatidėliodamas praneš inspektoriui, nurodydamas praradimo laiką, vietą ir priežastį. To paties straipsnio 6 dalis numato, kad galima grąžinti pinigus už prarastas banderoles <QUOT.START ID="QS0021" REF.END="QE0021" CODE="201E"/>tik tuo atveju, jei galima tiksliai nustatyti akcizo sumą<QUOT.END ID="QE0021" REF.START="QS0021" CODE="201C"/>.</TXT></NP><NP><NO.P>27.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Van Landewijck</HT> pateiktas skundas dėl šio inspektoriaus sprendimo inspektoriaus buvo atmestas. <HT TYPE="ITALIC">Gerechtshof te Amsterdam</HT> pareikštas ieškinys dėl šio sprendimo atmetimo taip pat buvo pripažintas nepagrįstu. Pirma, šis teismas tvirtino, kad ieškovė nepakankamai įtikinamai įrodė, jog banderolių nebėra nei kad rizika, jog jos dar gali būti panaudotos, yra nedidelė, o todėl banderolės negali būti laikomos prarastomis Akcizo įstatymo 79 straipsnio 3 dalies b punkto prasme.</TXT></NP><NP><NO.P>28.</NO.P><TXT>Antra, taikydamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Wet op de omzetbelasting 1968, <DATE ISO="19680628">1968 m. birželio 28 d.</DATE>, <HT TYPE="ITALIC">Staatsblad</HT> 1968, 329, toliau - PVM įstatymas) 28 straipsnį, <HT TYPE="ITALIC">Gerechtshof</HT> nusprendė, kad prašymas sugrąžinti PVM turi būti atmestas dėl tų pačių<?PAGE NO="I-5392"?> motyvų, kaip ir atsisakymas sugrąžinti akcizo mokestį<NOTE NOTE.ID="E0008" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Šis PVM įstatymo 28 straipsnis numato, kad PVM už apdorotą tabaką renkamas pagal taikomą akcizų surinkimo tvarką. Jis nustato, kad šiems produktams taikoma PVM norma yra 19/119 mažmeninės prekybos kainos, pagal kurią skaičiuojamas akcizas, ir kad šis PVM negali būti atskaitytas.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>29.</NO.P><TXT>Tuomet <HT TYPE="ITALIC">van Landewijck</HT> pateikė kasacinį skundą <HT TYPE="ITALIC">Hoge Raad,</HT> kuris nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><NP><NO.P><QUOT.START ID="QS0022" REF.END="QE0022" CODE="201E"/>1.</NO.P><TXT>Ar Akcizo direktyva reiškia, kad valstybės narės turi priimti teisės nuostatą, pagal kurią, kaip ir šiuo atveju, jos privalo grąžinti ar kompensuoti kaip akcizo mokestį sumokėtas ar mokėtinas sumas, kai yra pateiktas prašymas dėl akcizo banderolių, kai prašantis asmuo (kuris yra įgaliotasis sandėlio savininkas) nepanaudojo ir negalės panaudoti banderolių, kurios dingo prieš jas priklijuojant ant akcizu apmokestinamų produktų, o trečiosios šalys negalėjo panaudoti ir nepanaudos šių banderolių teisėtai, nors negalima atmesti to, kad jos panaudojo ar galės panaudoti banderoles, jas priklijuodamos ant apdoroto tabako, kuris pateikiamas į prekybą neteisėtai?</TXT></NP><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>Ar Šeštoji direktyva, ypač jos 27 straipsnio 1 ir 5 dalys, turi būti aiškinama taip, kad aplinkybė, jog Nyderlandų vyriausybė Komisijai pranešė, kad ji norėtų išlaikyti specialią mokesčio nuo apdoroto tabako surinkimo procedūrą, pasibaigus Šeštosios direktyvos 27 straipsnio 5 dalyje nustatytam terminui, kuris buvo pratęstas Devintąja direktyva, reiškia, kad jei asmuo remiasi šio nustatyto termino nesilaikymu po to, kai buvo pranešta, ši speciali mokesčio surinkimo procedūra turi būti netaikoma netgi po pranešimo?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>Jei atsakymas į 2 klausimo a punktą yra neigiamas, ar Šeštoji direktyva, ypač jos 27 straipsnio 1 ir 5 dalys turi būti aiškinamos taip, kad Nyderlandų PVM įstatymo 28 straipsnyje numatyta speciali mokesčio už apdorotą tabaką surinkimo procedūra turi būti netaikoma tuo pagrindu, kad ji yra nesuderinama su minėtose direktyvos nuostatose numatytais reikalavimais?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>Jei atsakymas į 2 klausimo b punktą yra neigiamas, ar Šeštoji direktyva, ypač jos 27 straipsnio 1 ir 5 dalys turi būti aiškinamos taip, kad joms<?PAGE NO="I-5393"?> prieštarauja PVM negrąžinimas, esant pirmajame klausime nurodytoms aplinkybėms?<QUOT.END ID="QE0022" REF.START="QS0022" CODE="201C"/></TXT></NP></ITEM></LIST></TXT></NP></QUOT.S></P></NP></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>II —</NO.P><TXT>Analizė</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>30.</NO.P><TXT>Iš pirmo žvilgsnio ši byla kelia tam tikrą painiavą. <HT TYPE="ITALIC">Van Landewijck</HT> yra tabako produktų įgaliotasis sandėlio savininkas ir pagal Nyderlandų teisę turi dalyvauti už tabako produktus mokamo akcizo ir PVM mokėjimo proceso grandinėje, kuriuos paskutinieji sumoka vartotojai. Šiuo požiūriu ji privalo prašyti fiskalinių banderolių, už jas sumokėti ir priklijuoti šias banderoles ant tabako produktų prieš juos išleisdama iš savo sandėlių.</TXT></NP><NP><NO.P>31.</NO.P><TXT>Jei ji sumokėjo Nyderlandų mokesčio administratoriui už tabako produktus mokėtinas akcizo ir PVM sumas, tačiau šie produktai iš sandėlio nebuvo išleisti, ji turi tą pačią fiskalinę skolą mokėti antrą kartą. Taigi <HT TYPE="ITALIC">van Landewijck</HT> privalo iš naujo sumokėti akcizą ir PVM, kad galėtų parduoti savo produktus.</TXT></NP><NP><NO.P>32.</NO.P><TXT>Galima būtų manyti, kad tokiai situacijai būtų galima pritaikyti patarlę <QUOT.START ID="QS0023" REF.END="QE0023" CODE="201E"/>tinginys dusyk eina, šykštuolis dusyk moka<QUOT.END ID="QE0023" REF.START="QS0023" CODE="201C"/>. Tačiau taip nėra. Iš tiesų, kaip matyti iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, <HT TYPE="ITALIC">van Landewijck</HT> tinkamai sumokėjo akcizo ir PVM sumas, kurias reikėjo sumokėti pagal taikytiną Nyderlandų teisę, kad būtų galima parduoti aptariamus tabako produktus. Šiuo atveju dvigubas apmokestinimas atsirado dėl to, kad banderolės, rodančios, jog akcizas ir PVM buvo sumokėti, dingo pakeliui be jokių pėdsakų, tad <HT TYPE="ITALIC">van Landewijck</HT> privalo sumokėti antrą kartą, kad gautų naujas banderoles, kurios leistų jai išleisti iš sandėlio aptariamus tabako produktus.</TXT></NP><NP><NO.P>33.</NO.P><TXT>Norint sužinoti, ar tokia pareiga yra priimtina Akcizo ir PVM direktyvų požiūriu, svarbiausia išsiaiškinti, ar banderolės turi tikrąją vertę, kuri jas atskiria nuo paprastų dokumentų, patvirtinančių, kad <HT TYPE="ITALIC">van Landewijck</HT> sumokėjo inspektoriui nustatytą pinigų sumą.</TXT></NP><NP><NO.P>34.</NO.P><TXT>Šiuo požiūriu Nyderlandų vyriausybė, Vokietijos vyriausybė, Europos Bendrijų Komisija ir net <HT TYPE="ITALIC">van Landewijck</HT> sutaria, kad yra rizika - kuri, <HT TYPE="ITALIC">van Landewijck</HT> teigimu, yra labai maža, bet vis dėlto ji yra - kad tretieji asmenys, pasisavinę dingusias banderoles, jas panaudos sukčiavimui. Šie tretieji asmenys gali, pavyzdžiui, jas priklijuoti ant kontrabandinių<?PAGE NO="I-5394"?> ar iš sandėlio be fiskalinių banderolių pavogtų<NOTE NOTE.ID="E0009" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Situacija byloje British American Tobacco ir Newman Shipping (<DATE ISO="20050714">2005 m. liepos 14 d.</DATE> sprendimas, <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-435/03" YEAR="2005" PAGE.ECR="I-7077">C-435/03, Rink. p. I-7077</REF.DOC.ECR>) buvo būtent tokia, kai iš sandėlio buvo pavogti tabako produktai be fiskalinių banderolių.</P></NOTE> tabako produktų, taip sudarant įspūdį, kad akcizas ir PVM buvo sumokėti. Tačiau tikroji banderolių vertė kyla būtent iš to, kad jei jos prarandamos, jas pasisavinę tretieji asmenys gali jas panaudoti labai konkretiems neteisėtiems tikslams. Tokios rizikos nebūtų, jei fiskalinės banderolės būtų paprasti dokumentai, rodantys, kad ant kiekvienos banderolės aiškiai nurodyti du asmenys atsiskaitė tarpusavyje dėl nurodytos skolos. Tačiau taip nėra, nes ant banderolių yra tik trys duomenys, apibūdinantys atitinkamo tabako produkto rūšį ar pobūdį (pavyzdžiui, cigaretės ar cigarai), vienetų skaičių arba kiekį ir mažmeninę kainą.</TXT></NP><NP><NO.P>35.</NO.P><TXT>Nagrinėjamoje byloje dėl to, kad fiskalinės banderolės turi tikrąją vertę, jų dingimas (nesant tikriems, kad jos buvo sunaikintos) būtinai iškelia problemą dėl rizikos, kad bus piktnaudžiaujama jas naudojant, padalijimo tarp <HT TYPE="ITALIC">van Landewijck</HT> ir Nyderlandų mokesčio administratoriaus. Nyderlandų teisė šią problemą sprendžia vienodai ir akcizo, ir PVM sistemoje. Abiem atvejais jokia norminė nuostata neleidžia susiklosčius aptariamai situacijai grąžinti ar kompensuoti <HT TYPE="ITALIC">van Landewijck</HT> jos sumokėtų akcizo ir PVM sumų.</TXT></NP><NP><NO.P>36.</NO.P><TXT>Laikydamasis <HT TYPE="ITALIC">Hoge Raad</HT> pateiktų klausimų tvarkos, aš pradėsiu nuo klausimo dėl atsisakymo grąžinti akcizą aptarimo. Tuomet aptarsiu atsisakymo grąžinti PVM problemą.</TXT></NP><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>A —</NO.P><TXT>Pirmasis klausimas</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>37.</NO.P><TXT>Banderolių praradimo rizikos padalijimo problema neaptarta nei Akcizo, nei Apdoroto tabako direktyvose. Šiose direktyvose -atitinkamai 21 straipsnyje ir 10 straipsnio 1 dalyje - valstybėms narėms tik suteikiama galimybė naudoti fiskalines banderoles kaip priemonę akcizui už apdorotą tabaką sumokėti.</TXT></NP><NP><NO.P>38.</NO.P><TXT>Iš principo niekas netrukdo valstybei narei nustatyti taisykles, kurios būtų taikomos šioms fiskalinių banderolių dingimo rizikos ir iš jos kylančios vėlesnio piktnaudžiavimo jomis rizikos padalijimo problemoms. Taigi Nyderlandų teisė numato, kad, išskyrus atvejus, numatytus Akcizo įstatymo 79 straipsnio 3 dalyje ir įgyvendinimo poįstatyminio teisės akto 52 straipsnyje<NOTE NOTE.ID="E0010" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Pagal Nyderlandų Akcizo įstatymo 79 straipsnį, jei būtų buvę įrodyta, kad aptariamos banderolės buvo sunaikintos, van <HT TYPE="ITALIC">Landewijck</HT> būtų turėjusi teisę į sumokėtų akcizo sumų grąžinimą ar kompensavimą. Tai suprantama atsižvelgiant į tai, kad tokiu atveju - bet ne paprasto praradimo atveju — nebūtų rizikos, jog bus piktnaudžiaujama naudojant šias banderoles.</P></NOTE>, banderolių praradimo ir vėlesnio piktnaudžiavimo jomis rizika, kaip yra nagrinėjamu<?PAGE NO="I-5395"?> atveju, tenka asmeniui, kuris pateikė prašymą dėl banderolių ir kurio vardu bei sąskaita jos buvo paimtos iš <HT TYPE="ITALIC">PTT Post Filatelie.</HT> Šis asmuo, kuris kontroliuoja banderoles, Nyderlandų teisėje yra laikomas esančiu geriausioje padėtyje siekiant išvengti, kad piktnaudžiavimo jomis rizika nepasitvirtintų, arba bent jau galinčiu apsisaugoti nuo šios rizikos pasirašant draudimo sutartį ar bet kokiu kitu būdu. Taigi tai, matyt, yra rizikos padalijimo taisyklė, pagrįsta šalies, kurios padėtis yra geriausia stebėti banderoles, atsakomybės logika<NOTE NOTE.ID="E0011" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Taip pat tinkamo draudimo apskaičiavimo požiůtiu po to, kai banderolės buvo pristatytos, prašymą dėl jų pateikusio subjekto padėtis yra daug palankesnė nei mokesčio administratoriaus.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>39.</NO.P><TXT>Net jei ir akivaizdu, kad Bendrijos teisės aktų leidėjas norėjo suteikti valstybėms narėms visišką veikimo laisvę fiskalinių banderolių dingimo rizikos padalijimo srityje, vis dėlto tai nereiškia, kad bet koks atsakymas į šį klausimą būtinai atitiks Akcizo direktyvą ir bendruosius Bendrijos teisės principus, ypač proporcingumo principą.</TXT></NP><NP><NO.P>40.</NO.P><TXT>Ieškovė teigia, kad vien dėl to, jog tik tretieji asmenys gali piktnaudžiauti naudodami banderoles, nesurenkama akcizo mažiau į valstybės biudžetą, nes asmenys, darantys tokio pobūdžio nusikaltimus, paprastai niekada neketina mokėti akcizo už jų parduodamus tabako produktus. Aš negaliu pritarti šiam argumentui.</TXT></NP><NP><NO.P>41.</NO.P><TXT>Iš tiesų, jei banderolių praradimo rizika tenka <HT TYPE="ITALIC">van Landewijck,</HT> ekonominiu požiūriu ji praranda daugiau nei inspektorius. Iš tiesų, jei mokesčio administratorius prisiima piktnaudžiavimo ar sukčiavimo naudojant dingusias banderoles riziką, tai nereiškia, kad valstybės pajamos automatiškai sumažės akcizo, sumokėto už dingusias banderoles, suma, nes negalima būti visiškai tikriems, kad bus piktnaudžiaujama naudojant visas banderoles.</TXT></NP><NP><NO.P>42.</NO.P><TXT>Jei banderoles galima panaudoti neteisėtai, be abejo, bet kuriuo atveju tai sudaro galimybes jomis piktnaudžiauti. Net jei yra didesnė ar mažesnė tikimybė (tačiau visuomet mažesnė nei šimtas procentų), kad faktiškai pasitvirtins, jog naudojant banderoles piktnaudžiaujama, vien tai, kad banderoles galima taip panaudoti, be jokios abejonės, reiškia nuostolius valstybės biudžetui. Vadinasi, atsisakymas kompensuoti ar grąžinti dingusių banderolių sumas, pavyzdžiui, toks, kuris kyla iš Nyderlandų teisės aktų, veiksmingai padeda užkirsti kelią tam, kad valstybės biudžetas patirtų nuostolių.</TXT></NP><?PAGE NO="I-5396"?><NP><NO.P>43.</NO.P><TXT>Visi žino, kad kontrabanda daro įtaką prekybai tabako produktais ir kad šių produktų fiskalinės banderolės yra paklausios prekės neteisėtai prekybai tabako produktais. Todėl akivaizdu, kad sukčiavimo, mokesčių vengimo ir piktnaudžiavimo prevencija yra tikslas, galintis teisėtai orientuoti su fiskalinių banderolių teisine tvarka susijusius nacionalinius teisės aktus<NOTE NOTE.ID="E0012" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Žr. Akcizo direktyvos 21 straipsnio 2 dalies antrąją pastraipą, iš dalies pakeistą <DATE ISO="19941222">1994 m. gruodžio 22 d.</DATE> Tarybos direktyva 94/74/EB (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="365" DATE.PUB="1994" PAGE.FIRST="46">OL L 365, p. 46</REF.DOC.OJ>), pagal kurią <QUOT.START ID="QS0024" REF.END="QE0024" CODE="201E"/>nepažeisdamos jokių nuostatu, kurias gali priimti valstybės narės, užtikrindamos šio straipsnio tinkamą vykdymą ir siekdamos išvengti bet kokios apgaulės, vengimo mokėti mokesčius arba piktnaudžiavimo, valstybės narės užtikrina, kad šie ženklai ar ženklinimai nedalytų jokių kliūčių akcizu apmokestinamų produktų laisvam gabenimui<QUOT.END ID="QE0024" REF.START="QS0024" CODE="201C"/>.</P></NOTE>. Šis tikslas taip pat svarbus ir nustatant banderolių dingimo atveju taikytiną tvarką, kaip yra nagrinėjamu atveju.</TXT></NP><NP><NO.P>44.</NO.P><TXT>Banderolių dingimo rizikos padalijimo tvarka, kuri nagrinėjamu atveju leistų asmeniui, pateikusiam prašymą dėl banderolių, kurio sąskaita ir vardu jos buvo paimtos iš <HT TYPE="ITALIC">PTT Post Filatelie,</HT> grąžinti ar kompensuoti už šias banderoles sumokėtas sumas, skatintų piktnaudžiavimą. Prašymą dėl banderolių pateikęs asmuo nebūtų suinteresuotas rūpintis akcizo banderolėmis, jei, joms paprasčiausiai dingus, inspektorius grąžintų ar kompensuotų sumokėtą sumą. Kaip savo rašytinėse pastabose pabrėžia Nyderlandų vyriausybė, prašymą dėl banderolių pateikęs asmuo galėtų ir tyčia leisti dingti banderolėms, kad vėliau susigrąžintų už jas sumokėtą sumą.</TXT></NP><NP><NO.P>45.</NO.P><TXT>Žinoma, ieškovė teigia, kad piktnaudžiavimo banderolėmis rizika konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis yra tokia maža (pirmiausia dėl to, kad ji siūlo žemą mažmeninę kainą, kad po banderolių dingimo padidėjo kainos ir kad įvedus eurą kainos buvo perskaičiuotos), jog būtų neproporcinga visiškai atsisakyti grąžinti ar kompensuoti sumas, sumokėtas pateikus prašymą dėl banderolių, kurios dingo.</TXT></NP><NP><NO.P>46.</NO.P><TXT>Šiuo požiūriu priminsiu, kad kiekviena nacionalinė valdžios institucija, įgaliota taikyti Bendrijos teisę, privalo laikytis bendrųjų Bendrijos teisės principų<NOTE NOTE.ID="E0013" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Žr., pavyzdžiui, <DATE ISO="19880426">1988 m. balandžio 26 d.</DATE> Sprendimą Krücken (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="316/86" YEAR="1988" PAGE.ECR="2213">316/86, Rink. p. 2213, 22 punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="19790927">1979 m. rugsėjo 27 d.</DATE> Sprendimą Eridania (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="230/78" YEAR="1979" PAGE.ECR="2749">230/78, Rink. p. 2749, 31 punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Yra konstatuota, kad <QUOT.START ID="QS0025" REF.END="QE0025" CODE="201E"/>iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos matyti, jog proporcingumo principas yra vienas bendrųjų Bendrijos teisės principų<QUOT.END ID="QE0025" REF.START="QS0025" CODE="201C"/><NOTE NOTE.ID="E0014" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><DATE ISO="19890711">1989 m. liepos 11 d.</DATE> Sprendimas Schröder (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="265/87" YEAR="1989" PAGE.ECR="2263">265/87, Rink. p. 2263, 21 punktas</REF.DOC.ECR>) ir naujesnis <DATE ISO="20050310">2005 m. kovo 10 d.</DATE> Sprendimas Tempelman ir van Schaijk (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-96/03+C-97/03" YEAR="2005" PAGE.ECR="I-1895">C-96/03 ir C-97/03, Rink. p. I-1895, 47 punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Taigi valstybės narės turi jo laikytis įgyvendindamos Bendrijos teisės aktus<NOTE NOTE.ID="E0015" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Šiame kontekste žr. <DATE ISO="20000518">2000 m. gegužės 18 d.</DATE> Sprendimą Rombi ir Arkopharma (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-107/97" YEAR="2000" PAGE.ECR="I-3367">C-107/97, Rink. p. I-3367, 65 punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20020711">2002 m. liepos 11 d.</DATE> Sprendimą Marks &amp; Spencer (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-62/00" YEAR="2002" PAGE.ECR="I-6325">C-62/00, Rink. p. I-6325, 44 punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Norint nustatyti, ar Nyderlandų tvarka dėl sumokėtų akcizo sumų grąžinimo ar kompensavimo, dėl kurios buvo pateiktas prejudicinis klausimas, atitinka proporcingumo principą, reikia patikrinti, ar šia tvarka įgyvendinamos priemonės yra tinkamos ja<?PAGE NO="I-5397"?> siekiamiems tikslams įgyvendinti ir neviršija to, kas yra būtina jiems pasiekti<NOTE NOTE.ID="E0016" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Žr. <DATE ISO="19931207">1993 m. gruodžio 7 d.</DATE> Sprendimą ADM Ölmühlen (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-339/92" YEAR="1993" PAGE.ECR="I-6473">C-339/92, Rink. p. I-6473, 15 punktas</REF.DOC.ECR>) ir minėto sprendimo Tempelman ir van Schaijk 47 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>47.</NO.P><TXT>Šiuo požiūriu, pirma, Nyderlandų grąžinimo tvarka yra tinkama priemonė siekiant įgyvendinti tikslą išvengti banderolių dingimo ir vėlesnio sukčiavimo jas naudojant rizikos, nes ja atsižvelgiama į <HT TYPE="ITALIC">van Landewijck</HT> kaip asmens, esančio geriausioje padėtyje banderolėms stebėti, padėtį. Antra, ši tvarka neviršija to, kas yra būtina ja siekiamiems tikslams įgyvendinti, ribų. Išvada būtų kitokia, jei joje nebūtų numatyta jokios galimybės grąžinti ar kompensuoti sumas, jei per nelaimingą atsitikimą ar dėl <HT TYPE="ITALIC">force majeure</HT> banderolės buvo sunaikintos ar tapo visiškai nepanaudojamos. Todėl, mano nuomone, Nyderlandų tvarka dėl akcizo sumų grąžinimo ar kompensavimo fiskalinių banderolių praradimo atveju visiškai atitinka bendruosius Bendrijos teisės principus ir, pirmiausia, proporcingumo principą.</TXT></NP><NP><NO.P>48.</NO.P><TXT>Todėl siūlau Teisingumo Teismui į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pirmąjį klausimą atsakyti taip, kad Direktyvos 92/12 nuostatos nekliudo valstybėms narėms taikyti tokią teisinę tvarką, pagal kurią šios valstybės finansinę atsakomybę dėl fiskalinių banderolių praradimo nustato prašymus dėl jų pateikusiems asmenims ir banderoles gavusiems asmenims ir pagal kurią šios valstybės neprivalo grąžinti ar kompensuoti akcizo sumos, sumokėtos pateikus prašymą dėl fiskalinių banderolių, esant tokioms aplinkybėms, kaip yra nagrinėjamoje byloje. Ši teisinė tvarka taip pat atitinka proporcingumo principą.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>B —</NO.P><TXT>Klausimai, susiję su PVM</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>49.</NO.P><TXT>PVM įstatymo 28 straipsnis numato PVM už tabako produktus surinkimo tvarką, panašią į tą, kuri taikoma akcizui, t. y. tik viename etape, išleidžiant iš sandėlio akcizu apmokestinamus produktus (arba importuojant ar įsigyjant Bendrijos viduje). Prašymą dėl banderolių pateikęs asmuo turi sumokėti mokėtino PVM sumą, kaip ir akcizo mokestį, vienu kartu, tada, kai gauna akcizo banderoles, ir negali jo iš anksto atskaityti.</TXT></NP><NP><NO.P>50.</NO.P><TXT>Ši tvarka yra speciali tvarka, nukrypstanti (Šeštosios direktyvos 27 straipsnio 1 dalies prasme) nuo Šeštąja direktyva nustatytos įprastinės Bendrijos PVM mokėjimo sistemos. Pagal ją PVM yra renkamas tabako produktų pristatymo metu. Šios nukrypstančios tvarkos tikslas yra, pirma, supaprastinti apmokestinimą PVM, jį renkant tik viename<?PAGE NO="I-5398"?> tabako produktų išleidimo į prekybą etape, išleidžiant iš sandėlio ar importuojant, pagal akcizo sistemą ir, antra, kovoti su sukčiavimu, nes mažmeninė prekyba nėra įtraukta į apmokestinimo procesą.</TXT></NP><NP><NO.P>51.</NO.P><TXT>Teisingumo Teismui pateikto antrojo klausimo a ir b punktai yra būtent susiję su PVM įstatymo 28 straipsnio taikymo problema dėl to, kad apie šiuo straipsniu nustatytą specialią PVM surinkimo tvarką Komisijai nebuvo pranešta per Šeštosios direktyvos 27 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, kuris buvo pratęstas Devintąja direktyva, t. y. <DATE ISO="19790101">1979 m. sausio 1</DATE> dieną.</TXT></NP><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Antrojo klausimo a punktas</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>52.</NO.P><TXT>Pirmiausia kyla klausimas, kokios yra pavėluotai, t. y. <DATE ISO="19790612">1979 m. birželio 12 d.</DATE>, Komisijai pateikto pranešimo apie šią tvarką pasekmės.</TXT></NP><NP><NO.P>53.</NO.P><TXT>Ieškovės teigimu, nepranešimas apie nukrypstančią priemonę per nustatytą terminą turėtų sukelti tas pačias pasekmes kaip ir nepranešimas. Taigi ši nukrypstanti tvarka yra neteisėta ir negali būti taikoma asmenims, kurie dėl to prieštarauja. Šiuo požiūriu tai, kad Nyderlandų Karalystė faktiškai pranešė Komisijai apie šią nukrypstančią tvarką praėjus beveik šešiems mėnesiams nuo termino pasibaigimo, neturi reikšmės. Aš nepritariu šiam požiūriui.</TXT></NP><NP><NO.P>54.</NO.P><TXT>Šeštosios direktyvos 27 straipsnio 5 dalis formaliai nenustato sankcijos, taikytinos praleidus joje numatytą terminą. Šiomis sąlygomis reikia įvertinti, pirma, sprendimo, kurį reikia priimti per nustatytą terminą, pobūdį ir tikslą ir, antra, asmens, kuriam jis skirtas ir kurio interesai buvo pažeisti, padėtį<NOTE NOTE.ID="E0017" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Žr. pagal analogiją <DATE ISO="19880127">1988 m. sausio 27 d.</DATE> Sprendimą <HT TYPE="ITALIC">Danija prieš Komisija</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="349/85" YEAR="1988" PAGE.ECR="169">349/85, Rink. p. 169, 19 punktas</REF.DOC.ECR>), kuriame Teisingumo Teismas konstatavo, jog <QUOT.START ID="QS0026" REF.END="QE0026" CODE="201E"/>už šio termino nesilaikymą nenumačius jokios sankcijos, jis, atsižvelgiant į sprendimo apmokėti sąskaitas, kuriuo iš esmės siekiama užtikrinti, kad nacionalinių valdžios institucijų patirtos išlaidos atitiktų Bendrijos taisykles, pobūdį gali būti laikomas tik formaliu terminu, jei nepakenkiama kurios nors valstybės narės interesams<QUOT.END ID="QE0026" REF.START="QS0026" CODE="201C"/>.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>55.</NO.P><TXT>Aš pritariu Nyderlandų vyriausybės ir Komisijos nuomonei, kad aptariamas terminas yra tik formalus terminas. Tokio pranešimo tikslas nėra gauti Komisijos leidimą, o tik leisti jai įvertinti šias priemones. Kadangi faktiškai apie tvarką buvo pranešta ir Komisija galėjo įvertinti aptariamas nukrypstančias priemones bei supažindinti su savo nuomone šiuo klausimu (tai ji ir padarė, nenurodydama jokios su jomis susijusios problemos), šių priemonių taikomumas neturėtų<?PAGE NO="I-5399"?> būti ginčijamas. Išvada būtų kitokia, jei Komisija nebūtų pareiškusi nuomonės dėl šios priemonės.</TXT></NP><NP><NO.P>56.</NO.P><TXT>Žinoma, akivaizdu, kad nukrypstanti priemonė, apie kurią pagal 27 straipsnio 5 dalį Komisijai nebuvo pranešta, negali būti toliau taikoma. Ieškovė savo pastabose primena, kad <DATE ISO="19921027">1992 m. spalio 27 d.</DATE> Sprendime <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš Vokietiją</HT><NOTE NOTE.ID="E0018" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-74/91" YEAR="1992" PAGE.ECR="I-5437">C-74/91, Rink. p. I-5437. 21 punktas</REF.DOC.ECR>.</P></NOTE> patvirtinama, jog <QUOT.START ID="QS0027" REF.END="QE0027" CODE="201E"/>jei Šeštosios direktyvos 27 straipsnio 5 dalis leidžia valstybėms narėms, <DATE ISO="19770101">1977 m. sausio 1 d.</DATE> taikiusioms specialias nukrypstančias supaprastinimo priemones, jas išlaikyti, ši galimybė leidžiama tik įvykdžius tam tikras sąlygas, pavyzdžiui, pranešti Komisijai apie šias priemones iki <DATE ISO="19780101">1978 m. sausio 1</DATE> dienos<QUOT.END ID="QE0027" REF.START="QS0027" CODE="201C"/><NOTE NOTE.ID="E0019" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Tame pačiame kontekste žr. <DATE ISO="19890213">1989 m. vasario 13 d.</DATE> Sprendimą Direct Cosmetics (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="5/84" YEAR="1978" PAGE.ECR="617">5/84, Rink. 617, 22 punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="19910711">1991 m. liepos 11 d.</DATE> Sprendimą Lennartz (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-97/90" YEAR="1991" PAGE.ECR="I-3795">C-97/90, Rink. p. I-3795, 33 punktas</REF.DOC.ECR>), kuriame patvirtinama, kad <QUOT.START ID="QS0028" REF.END="QE0028" CODE="201E"/>jei nukrypimas nebuvo konstatuotas taikantis 27 straipsnio, kuris nustato valstybėms narėms pareigą pranešti, nacionalinės mokesčių valdžios institucijos neturi remtis prieš mokesčių mokėtoją nuo Seštosios direktyvos sistemos nukrypstančiomis nuostatomis<QUOT.END ID="QE0028" REF.START="QS0028" CODE="201C"/>.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>57.</NO.P><TXT>Vis dėlto ši Teisingumo Teismo praktika nesusijusi su ypatingu klausimu, kuris mums rūpi nagrinėjamoje byloje, t. y. kokias būtent pasekmes sukelia pranešimas, faktiškai padarytas pasibaigus terminui. Šiuo požiūriu toks nustatyto termino praleidimas negali nesukelti pavėlavusiai vyriausybei jokių pasekmių, nes priešingu atveju aptariamos priemonės taikomumo požiūriu būtų nesvarbu, ar apie ją buvo pranešta iki <DATE ISO="19790101">1979 m. sausio 1 d.</DATE>, ar po kelių mėnesių, ar metų. Taigi tokio termino praleidimo pasekmė būtų ta, kad nukrypstanti priemonė negali būti taikoma ar nukreipiama prieš mokesčių mokėtoją nuo termino praleidimo dienos iki to momento, kai, pranešus apie priemonę, Komisija supažindino su savo nuomone apie aptariamą priemonę, nenurodydama su ja susijusių problemų.</TXT></NP><NP><NO.P>58.</NO.P><TXT>Todėl aš siūlau Teisingumo Teismui į antrojo klausimo a punktą atsakyti, kad Šeštosios direktyvos 27 straipsnio 5 dalis numato formalų terminą ir neturi būti aiškinama taip, kad asmuo gali pareikšti, jog speciali mokesčio surinkimo tvarka yra netaikoma dėl to, kad buvo praleistas terminas, per kurį valstybės narės privalo pranešti Komisijai apie tokios specialios surinkimo tvarkos buvimą, jei Komisija faktiškai galėjo įvertinti aptariamą surinkimo tvarką ir supažindinti su savo nuomone šiuo klausimu.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Antrojo klausimo b punktas</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>59.</NO.P><TXT>Net jei dėl vėluojančio pranešimo pobūdžio speciali PVM už tabako produktus surinkimo tvarka, apie kurią pranešė Nyderlandų Karalystė, netampa netaikytina ir net jei šiuo požiūriu Komisija nenurodė jokių problemų, vis tiek reikia išanalizuoti, ar ši nukrypstanti tvarka atitinka Šeštosios direktyvos 27 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.</TXT></NP><?PAGE NO="I-5400"?><NP><NO.P>60.</NO.P><TXT>Iš tiesų Šeštosios direktyvos 27 straipsnio 5 dalis nustato, kad priemonės, priimtos siekiant supaprastinti PVM surinkimo tvarką, turi atitikti šio straipsnio 1 dalyje nustatytas specialias sąlygas. Jos <QUOT.START ID="QS0029" REF.END="QE0029" CODE="201E"/>neturi daryti įtakos, nebent labai nežymiai, mokesčio sumai, mokėtinai galutinio vartojimo etape<QUOT.END ID="QE0029" REF.START="QS0029" CODE="201C"/>.</TXT></NP><NP><NO.P>61.</NO.P><TXT>Neginčijama, kad PVM surinkimo naudojant fiskalines banderoles tvarka apskritai supaprastina PVM už tabako produktus surinkimą, nes jis surenkamas viename etape. Be to, PVM yra apskaičiuojamas remiantis galutiniam vartotojui skirta kaina. Taigi, kaip Komisija pažymi savo pastabose, aptariama surinkimo tvarka reiškia, kad mokėtino PVM suma įskaičiuojama į produktų kainą jų galutinio vartojimo etape, kaip reikalauja 27 straipsnio 1 dalis. Pagal šią nukrypstančią PVM surinkimo sistemą naudojant privalomas akcizo banderoles ir draudžiant parduoti tabako produktus vartotojams už kitą kainą nei ant banderolių nurodyta mažmeninė kaina, sumokėto mokesčio suma iš principo liks proporcinga apdoroto tabako mažmeninei kainai, nesvarbu, kiek sandorių buvo sudaryta tabako produktų gamybos ir platinimo procese. Iš šios sistemos nematyti, kad ji neatitinka Šeštosios direktyvos 27 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų.</TXT></NP><NP><NO.P>62.</NO.P><TXT>Tačiau prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad tokiu atveju, jei, pavyzdžiui, produktai būtų neparduoti arba būtų prarasti tarpininkų ar mažmeninėje prekyboje, arba jei mažmeninėje prekyboje tabako produktai būtų (neteisėtai) parduoti už kitą kainą nei ant banderolių nurodyta mažmeninė kaina, kiltų abejonių dėl atitikimo 27 straipsnio 1 dalyje <HT TYPE="ITALIC">in fine</HT> nustatytai specialiai sąlygai. Iš tiesų esant šioms išimtinėms situacijoms gamintojui gali tekti sumokėti daugiau PVM nei PVM, kurį reikėtų sumokėti, jei būtų taikoma Šeštąja direktyva nustatyta įprastinė Bendrijos PVM surinkimo sistema. Todėl galima pagrįstai kelti klausimą dėl tokios nukrypstančios tvarkos įtakos galutinio vartojimo stadijoje mokėtino mokesčio sumai ir ar ji neviršija to, kas yra būtina siekiant tikslų, t. y. supaprastinti mokesčio surinkimo tvarką ir kovoti su sukčiavimu, mokesčio vengimu ir piktnaudžiavimu.</TXT></NP><NP><NO.P>63.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į šį kontekstą aš manau, kad norint padaryti išvadą, jog apskritai PVM surinkimo viename etape, tuo pat metu kaip ir akcizo, tvarka naudojant fiskalines banderoles prieštarauja 27 straipsnio 1 dalyje nustatytam reikalavimui, pagal kurį aptariama supaprastinimo priemonė negali daryti įtakos, <QUOT.START ID="QS0030" REF.END="QE0030" CODE="201E"/>nebent labai nežymiai, mokesčio sumai, apskaičiuojamai galutinio vartojimo etape<QUOT.END ID="QE0030" REF.START="QS0030" CODE="201C"/>, nereikėtų remtis akivaizdžiai išimtinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, atveju, kai tabako produktai neparduodami, arba neteisėto pardavimo atveju, kai mažmeninėje prekyboje tabako produktai parduodami už kitą kainą nei ant fiskalinių banderolių nurodyta mažmeninė kaina. Taip pat reikia<?PAGE NO="I-5401"?> priminti, kad nukrypstanti tvarka gali tapti nesuderinama su 27 straipsnio 1 dalies sąlygomis ne dėl bet kokių nukrypimų, o tik dėl tokių, kurie nėra nedideli. Nyderlandų nukrypstančios tvarkos keliamų galimų pokyčių išimtinis pobūdis ir tai, kad jie nevyksta nuolat ir sistemiškai, neleidžia įrodyti, jog jų visuma padaro daugiau nei nedidelė įtaką galutinio vartojimo stadijoje mokėtino mokesčio sumai.</TXT></NP><NP><NO.P>64.</NO.P><TXT>Be to, reikia pažymėti, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką Šeštosios direktyvos 27 straipsnio 5 dalyje nurodytos nukrypstančios nacionalinės priemonės, kuriomis siekiama supaprastinti mokesčio surinkimo tvarką arba kovoti su sukčiavimu ar mokesčio vengimu, <QUOT.START ID="QS0031" REF.END="QE0031" CODE="201E"/>gali nukrypti nuo Šeštosios direktyvos 11 straipsnyje nurodytos PVM apmokestinamosios vertės tik neperžengdamos šiam tikslui pasiekti griežtai būtinų ribų<QUOT.END ID="QE0031" REF.START="QS0031" CODE="201C"/><NOTE NOTE.ID="E0020" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><DATE ISO="19840410">1984 m. balandžio 10 d.</DATE> Sprendimas Komisija prieš Belgiją (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="324/82" YEAR="1984" PAGE.ECR="1861">324/82. Rink. p. 1861, 29 punktas</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="19970529">1997 m. gegužes 29 d.</DATE> Sprendimas Sbipalle (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-63/96" YEAR="1997" PAGE.ECR="I-2847">C-63/96, Rink. p. I-2847, 24 punktas</REF.DOC.ECR>) ir minėto sprendimo British American Tobacco ir Newman Shipping 44 punktas.</P></NOTE>. Leidžiamos tik tokios priemonės, kurios yra <QUOT.START ID="QS0032" REF.END="QE0032" CODE="201E"/>būtinos ir tinkamos įgyvendinant specialų tikslą, kurio jos siekia, ir jei jos daro kuo mažiau įtakos Šeštosios direktyvos tikslams ir principams<QUOT.END ID="QE0032" REF.START="QS0032" CODE="201C"/><NOTE NOTE.ID="E0021" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><DATE ISO="20000919">2000 m. rugsėjo 19 d.</DATE> Sprendimas Ampafrance ir Sanofi (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-177/99+C-181/99" YEAR="2000" PAGE.ECR="I-7013">C-177/99 ir C-181/99, Rink. p. I-7013. 43 punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20040429">2004 m. balandžio 29 d.</DATE> Sprendimas Sudholz (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-17/01" YEAR="2004" PAGE.ECR="I-4271">C-17/01, Rink. p. I-4271, 46 punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>65.</NO.P><TXT>Aptariama nukrypstančia PVM surinkimo tvarka naudojant fiskalines banderoles siekiama prisidėti prie mokesčio surinkimo tvarkos supaprastinimo ir užkirsti kelią sukčiavimui ir mokesčio vengimui. Vertinant visą šią tvarką, ji siekia šio tikslo neviršydama to, kas yra būtina, ir nesudaro didesnių kliūčių Šeštosios direktyvos tikslams įgyvendinti.</TXT></NP><NP><NO.P>66.</NO.P><TXT>Todėl siūlau Teisingumo Teismui į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo antrojo klausimo b punktą atsakyti, kad Šeštosios direktyvos 27 straipsnio 1 ir 5 dalys turi būti aiškinamos taip, kad speciali PVM už tabako produktus surinkimo tvarka, tokia, kokia nustatyta PVM įstatymo 28 straipsnyje, atitinka joje numatytus reikalavimus ir apskritai neviršija to, kas būtina siekiant supaprastinti mokesčio surinkimo tvarką ir užkirsti kelią sukčiavimui ir mokesčio vengimui.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Antrojo klausimo c punktas</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>67.</NO.P><TXT>Palyginti su ankstesniu klausimu, šis paskutinis <HT TYPE="ITALIC">Hoge Raad</HT> pateiktas klausimas yra konkrečiau susijęs su už pirmajame klausime apibūdintomis aplinkybėmis dingusių banderolių sumokėto PVM sumų grąžinimo<?PAGE NO="I-5402"?> ar kompensavimo tvarkos atitiktimi Šeštajai direktyvai, ypač jos 27 straipsnio 1 ir 5 dalims.</TXT></NP><NP><NO.P>68.</NO.P><TXT>Kaip ir analizuojant prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pirmąjį klausimą, tai, kad aptariamos fiskalinės banderolės turi tikrąją vertę ir kad jų dingimas kelia tikrą riziką, jog bus sukčiaujama jas naudojant, vaidina esminį vaidmenį atsakant ir į šį paskutinį klausimą. Kaip matyti iš dviejų ankstesnių klausimų analizės, nagrinėjamu atveju tai, kad už tabako produktus mokėtino PVM sumos yra surenkamos naudojant fiskalines banderoles, neprieštarauja Bendrijos teisei. Taigi dėl to, kad šios banderolės, atsižvelgiant į jų savybes ir ant jų nurodytus duomenis, turi jau minėtą tikrąją vertę, suprantama, jog jų dingimo rizikos padalijimo tvarka gali būti pagrįsta prašymą dėl banderolių pateikusio asmens, kuris gavo jas pats ar tarpininkaujant kitam asmeniui, veikiančiam jo sąskaita ir vardu, atsakomybės principu, nes šis asmuo yra geriausioje padėtyje aptariamoms vertybėms stebėti.</TXT></NP><NP><NO.P>69.</NO.P><TXT>Žinoma, tokios banderolių praradimo rizikos padalijimo taisyklės taikymas nagrinėjamos bylos aplinkybėmis sukelia labai sunkias finansines pasekmes ūkio subjektui, šiuo atveju <HT TYPE="ITALIC">van Landewijck,</HT> praradusiam banderoles ne dėl savo kaltės. Tačiau tokia rizikos padalijimo taisyklė, kuri perkelia riziką banderoles gavusiam asmeniui, kuris faktiškai jas kontroliuoja, turi būti laikoma bendro ir abstraktaus pobūdžio taisykle. Finansinių pasekmių neigiamas pobūdis šaliai, kuriai tenka rizika, yra logiška bet kokios prekių praradimo rizikos padalijimo taisyklės taikymo pasekmė prekybos srityje. Tai negali reikšti, kad tokia bendra taisyklė prieštarauja Šeštajai direktyvai, ypač jos 27 straipsnio 1 ir 5 dalims.</TXT></NP><NP><NO.P>70.</NO.P><TXT>Žinoma, pagal aptariamą tvarką, kurioje numatyta, kad negrąžinamos sumos už dingusias, o ne sunaikintas banderoles, praktiniu požiūriu gali susidaryti tokia situacija, kai tie patys tabako produktai bus apmokestinti PVM dvigubai. Tačiau tokią tvarką pateisina motyvai, iš esmės sutampantys su motyvais, nurodytais atsakyme į pirmąjį klausimą. Šiuo atveju šią banderolių dingimo ir vėlesnio sukčiavimo jas naudojant rizikos padalijimo tvarką taip pat pateisina tai, kad <QUOT.START ID="QS0033" REF.END="QE0033" CODE="201E"/>Šeštoji direktyva pripažįsta ir remia tikslą kovoti su sukčiavimu, mokesčio vengimu ir galimu piktnaudžiavimu<QUOT.END ID="QE0033" REF.START="QS0033" CODE="201C"/><NOTE NOTE.ID="E0022" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><DATE ISO="20040429">2004 m. balandžio 29 d.</DATE> Sprendimas Gemeente Leusden ir Holin Groep (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-487/01+C-7/02" YEAR="2004" PAGE.ECR="I-5337">C-487/01 ir C-7/02, Kink. p. I-5337, 76 punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>71.</NO.P><TXT>Kyla paskutinis klausimas. Komisija ir ieškovė mano, kad minėtas sprendimas<?PAGE NO="I-5403"?> <HT TYPE="ITALIC">British American Tobacco ir Newman Shipping</HT> yra svarbus nagrinėjant šią bylą ir duoda pagrindą teigiamai atsakyti į antrojo klausimo c punktą. Kadangi šiame sprendime Teisingumo Teismas konstatavo, kad tabako produktų vagystė iš sandėlio nėra laikoma prekių tiekimu Šeštosios direktyvos prasme, <HT TYPE="ITALIC">a fortiori</HT> taip pat turėtų būti ir toms pačioms prekėms skirtų fiskalinių banderolių praradimo ar vagystės atveju.</TXT></NP><NP><NO.P>72.</NO.P><TXT>Aš nepritariu šiai nuomonei. Minėtame sprendime <HT TYPE="ITALIC">British American Tobacco ir Newman Shipping</HT> pagal nagrinėjamus Belgijos teisės aktus tabako produktų vagystė buvo laikoma apmokestinimo momentu Šeštosios direktyvos prasme. Šiuo požiūriu Teisingumo Teismas konstatavo, kad valstybė narė negali akcizu apmokestinamų produktų vagystės laikyti vienu iš Šeštojoje direktyvoje numatytų apmokestinimo momentų<NOTE NOTE.ID="E0023" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Zr. šio sprendimo 42 ir 48 punktus.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>73.</NO.P><TXT>Tačiau nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės ir Nyderlandų teisės aktai skiriasi nuo minėtos bylos <HT TYPE="ITALIC">British American Tobacco ir Newman Shipping</HT> faktinių aplinkybių ir teisės aktų. Pastarojoje byloje ginčijamos nukrypstančios priemonės nebuvo galima pateisinti tabako produktų savininko skatinimo juos saugoti logika. Ji būtų perteklinė savininko atžvilgiu, kuris, jei nėra požymių, kad jis būtų dalyvavęs vagystėje, natūraliai siekia išvengti savo tabako produktų praradimo, ir to visiškai pakanka, kad jis būtų paskatintas saugoti aptariamus produktus. Priešingai, fiskalinių banderolių dingimo atveju, jei nebūtų tokios banderolių gavėjo atsakomybės taisyklės, kokią nagrinėjamoje byloje priėmė Nyderlandų vyriausybė, banderolių gavėjas faktiškai nebūtų skatinamas jas saugoti, jei, banderolėms dingus, jų nesunaikinus, būtų galima lengvai grąžinti ar kompensuoti už jas sumokėtas sumas. Šis skirtumas leidžia atmesti argumentą, kad iš bylos <HT TYPE="ITALIC">British American Tobacco ir Newman Shipping a fortiori</HT> išplaukia, kad nagrinėjamoje byloje <HT TYPE="ITALIC">van Landewijck</HT> turi turėti teisę į už mokėtino PVM sumos grąžinimą ar kompensavimą.</TXT></NP><NP><NO.P>74.</NO.P><TXT>Taigi manau, kad į antrojo klausimo c punktą Teisingumo Teismas turėtų atsakyti, kad sumų, sumokėtų už akcizo banderoles, kurios atitinka mokėtino PVM sumas, grąžinimo pareigos nebuvimas, esant tokioms aplinkybėms, kokios yra nagrinėjamoje byloje, yra suderinamas su Šeštąja direktyva, ypač jos 27 straipsnio 1 ir 5 dalims.</TXT></NP></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="I-5404"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>III —</NO.P><TXT>Išvada</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>75.</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui į <HT TYPE="ITALIC">Hoge Raad</HT> pateiktus klausimus atsakyti taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><NP><NO.P><QUOT.START ID="QS0034" REF.END="QE0034" CODE="201E"/>1.</NO.P><TXT><DATE ISO="19920225">1992 m. vasario 25 d.</DATE> Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole, nuostatos nekliudo valstybėms narėms taikyti tokią teisinę tvarką, pagal kurią šios valstybės finansinę atsakomybę dėl fiskalinių banderolių praradimo nustato prašymus dėl jų pateikusiems asmenims ir banderoles gavusiems asmenims, ir pagal kurią šios valstybės neprivalo grąžinti ar kompensuoti akcizo sumos, sumokėtos pateikus prašymą dėl fiskalinių banderolių, esant tokioms aplinkybėms, kaip yra nagrinėjamoje byloje. Ši teisinė tvarka taip pat atitinka proporcingumo principą.</TXT></NP><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT><DATE ISO="19770517">1977 m. gegužės 17 d.</DATE> Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo - Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 27 straipsnio 5 dalis numato formalų terminą ir turi būti aiškinama taip, kad asmuo negali pareikšti, jog speciali mokesčio surinkimo tvarka yra netaikoma dėl to, kad buvo praleistas terminas, per kurį valstybės narės privalo pranešti Komisijai apie tokios specialios surinkimo tvarkos buvimą, jei Komisija faktiškai galėjo įvertinti aptariamą surinkimo tvarką ir supažindinti su savo nuomone šiuo klausimu.</TXT></NP><?PAGE NO="I-5405"?><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Šeštosios direktyvos 77/388 27 straipsnio 1 ir 5 dalys turi būti aiškinamos taip, kad speciali PVM už tabako produktus surinkimo tvarka, kokia nustatyta PVM [statymo 28 straipsnyje, atitinka joje numatytus reikalavimus ir apskritai neviršija to, kas būtina ir proporcinga siekiant supaprastinti mokesčio surinkimo tvarką ir užkirsti kelią sukčiavimui ir mokesčio vengimui.</TXT></NP><NP><NO.P>4.</NO.P><TXT>Sumų, sumokėtų už akcizo banderoles, kurios atitinka mokėtino PVM sumas, grąžinimo pareigos nebuvimas, esant tokioms aplinkybėms, kokios yra nagrinėjamoje byloje, yra suderinamas su Šeštąja direktyva, ypač jos 27 straipsnio 1 ir 5 dalimis.<QUOT.END ID="QE0034" REF.START="QS0034" CODE="201C"/></TXT></NP></QUOT.S></P></NP></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>