(1)

įrodyta, kad naudojantis vieno langelio principu veikiančia importo sistema (IOSS) palengvinamas ir užtikrinamas geresnis PVM prievolių vykdymas, susijęs su importu, ir taip užtikrinama, kad nebūtų konkurencijos iškraipymo, kenkiančio Sąjungos prekių atsargoms, nes mažos vertės siuntų importui iš trečiųjų šalių Sąjungos vartotojams taikomas mokesčių surinkimas yra ne toks veiksmingas. Atsižvelgiant į eksponentiškai didėjantį importą, būtina toliau skatinti naudotis IOSS sistema. Todėl, siekiant to tikslo, tiekėjams arba tiekėjais laikomiems asmenims, kurie nėra registruoti IOSS sistemoje, tačiau tiekia prekes pagal IOSS sistemą, paprastai turėtų tekti prievolė sumokėti importo PVM ir PVM už importuojamas prekes, parduodamas vykdant nuotolinę prekybą, galutinės prekių paskirties valstybėse narėse; dėl šios priežasties būtų reikalaujama registruotis kiekvienoje iš tų valstybių narių;

(2)

siekiant apsaugoti valstybių narių mokestines pajamas, Sąjungoje neįsisteigę ir IOSS sistemoje nesinaudojantys tiekėjai arba tiekėjais laikomi asmenys turėtų būti įpareigoti paskirti fiskalinį agentą, kuris prisiimtų visas PVM prievoles, susijusias su visomis reikalavimus atitinkančiomis importo siuntomis. Tačiau ta pareiga neturėtų būti taikoma, jei tiekėjas arba tiekėjais laikomi asmenys yra įsisteigęs Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2021/942 (3) nurodytoje šalyje arba šalyje, su kuria importo valstybė narė yra sudariusi susitarimą dėl savitarpio pagalbos. Siekiant pagerinti vykdymo užtikrinimą, prievolė naudotis fiskalinio agento paslaugomis yra tinkama ir proporcinga priemonė Sąjungoje neįsisteigusiems tiekėjams arba tiekėjais laikomiems asmenims, kurie nesinaudoja IOSS sistema;

(3)

tokio fiskalinio agento PVM mokėjimui skyrimo sąlygos turėtų būti suderintos su už Sąjungos ribų įsisteigusių tiekėjų arba tiekėjais laikomų asmenų pareiga paskirti tarpininką IOSS sistemos naudojimui, kad būtų užtikrintos vienodos PVM už importuojamas prekes, parduodamas vykdant reikalavimus atitinkančią nuotolinę prekybą, rinkimo sąlygos. Todėl tam tikri už Sąjungos ribų įsisteigę tiekėjai arba tiekėjais laikomi asmenys turėtų būti įpareigoti turėti fiskalinį agentą tiek importo PVM, tiek nuotolinės prekybos importuojamų prekių PVM tikslais kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje vykdomas toks tiekimas. Tačiau, kadangi, kai nesinaudojama IOSS sistema, importo valstybė narė ir galutinės prekių paskirties valstybė narė nuotolinės prekybos importuojamomis prekėmis atveju bus ta pati valstybė narė, gali nereikėti paskirti dviejų atskirų fiskalinių agentų toje konkrečioje valstybėje narėje;

(4)

jei IOSS sistema nesinaudojama, reikalavimus atitinkančių siuntų importo PVM tiesiogiai surenka galutinės prekių paskirties valstybė narė, t. y. valstybė narė, į kurią importuojamos prekės. Tačiau tais atvejais, kai naudojamasi IOSS sistema, importas neapmokestinamas importo PVM, o nuotolinės prekybos importuojamomis prekėmis PVM surenka ir sumoka tiekėjas arba tiekėju laikomas asmuo savo registravimosi valstybei narei, kuri perduoda PVM atitinkamoms vartojimo valstybėms narėms. Todėl nustatant fiskalinio agento paskyrimo sąlygas, kai nesinaudojama IOSS sistema, reikėtų atsižvelgti į šią situaciją. Nustatant tarpininko paskyrimo sąlygas, kai naudojamasi IOSS sistema, valstybėms narėms leidžiama reikalauti garantijų, kurios būtų pakankamos ir proporcingos rizikai, susijusiai su asmenimis ir sandoriais, dėl kurių tarpininkaujama;

(5)

netiesioginiams atstovams muitinėje tenka svarbus vaidmuo vykdant su siuntų importu susijusias procedūras. Nors jų užduotis visų pirma apima muitinės taisykles, jie gali atlikti aktyvų vaidmenį užtikrinant, kad būtų surenkamas importo PVM. Šiuo metu tai įmanoma, kai netiesioginis atstovas muitinėje yra paskiriamas asmeniu, kuriam tenka prievolė sumokėti importo PVM. Tačiau pagal šia direktyva nustatytas priemones, kuriomis skatinama naudotis IOSS sistema, prievolė sumokėti importo PVM galėtų tekti netiesioginiam atstovui muitinėje, kai netiesioginis atstovas muitinėje veikia kaip asmens, kuriam tenka prievolė sumokėti importo PVM, fiskalinis agentas. Kadangi netiesioginis atstovas muitinėje, atliekantis fiskalinio agento funkciją, yra galimybė, o ne pareiga, tikslinga suteikti galimybę valstybėms narėms nustatyti, kad netiesioginiams atstovams muitinėje, kurie neatlieka fiskalinio agento funkcijos, tektų prievolė solidariai sumokėti importo PVM, kad būtų užtikrintas importo PVM mokėjimas. Be to, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė nustatyti, kad kiti asmenys, pavyzdžiui, tie, kuriems tenka prievolė sumokėti skolą muitinei su muitais susijusių pažeidimų atveju, tektų prievolė solidariai sumokėti importo PVM;

(6)

pagal šia direktyva nustatytas priemones, kuriomis skatinama naudotis IOSS sistema, tiekėjas arba tiekėju laikomas asmuo yra sistemingai atsakingas už importo PVM. Todėl, kai tiekėjas, tiekėju laikomas asmuo ir, kai taikytina, jų paskirtas fiskalinis agentas arba asmuo, kuriam gali tekti prievolė solidariai sumokėti importo PVM, nesilaiko PVM prievolės, susijusios su tam tikromis importuojamomis prekėmis, tos prekės nebus išleistos į laisvą apyvartą. Siekiant, kad įsigyjantis asmuo nepatirtų neigiamų pasekmių dėl asmenų, kuriems tenka prievolė mokėti importo PVM, reikalavimų nesilaikymo, valstybės narės turėtų galėti leisti, kad įsigyjantis asmuo, jei įsigyjantis asmuo sutinka, sumokėtų importo PVM, kurį turi sumokėti tiekėjas arba tiekėju laikomas asmuo, jei tiekėjas arba tiekėju laikomas asmuo nevykdo registracijos ir mokėjimo prievolių ir kai tiekėjas arba tiekėju laikomas asmuo yra nežinomas importo metu muitinės deklaraciją pateikiančiam asmeniui. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti leista nustatyti tinkamas tos galimybės taikymo sąlygas ir procedūras, siekiant užtikrinti, kad įsigyjančiam asmeniui mokant importo PVM nesumažėtų priemonių, kuriomis skatinama naudotis šia direktyva nustatyta IOSS sistema, veiksmingumas. Tuo mokėjimu neturėtų būti daromas poveikis įsigyjančio asmens galimybei susigrąžinti importo PVM iš tiekėjo arba tiekėju laikomo asmens pagal atitinkamą civilinę teisę. Kadangi šia galimybe siekiama įveikti sunkumus, kylančius dėl perėjimo nuo įsigyjančio asmens atsakomybės prie tiekėjo arba tiekėju laikomo asmens atsakomybės už importo siuntas, Komisija turėtų įvertinti, ar tų taisyklių tolesnis taikymas užbaigus muitinės reformą yra pagrįstas;

(7)

pagal Tarybos sprendimo 2006/112/EB (4) XII antraštinės dalies 7 skyriuje nustatytas specialias procedūras asmuo, kuriam tenka prievolė sumokėti importo PVM, susijusį su importuojamomis prekėmis, parduodamomis vykdant reikalavimus atitinkančią nuotolinę prekybą, yra įsigyjantis asmuo. Tai prieštarauja tikslui perkelti įsigyjančio asmens atsakomybę tiekėjui arba tiekėju laikomam asmeniui ir nustatyti, kad jie būtų sistemingai atsakingi už importo PVM, susijusį su tomis prekėmis. Netgi tais atvejais, kai importo PVM moka įsigyjantis asmuo, ši prievolė ir toliau iš esmės tenka tiekėjui arba tiekėju laikomam asmeniui. Todėl specialios procedūros nebeturėtų būti taikomos ir turėtų būti panaikintos;

(8)

pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų (5) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie savo perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamas direktyvos nuostatų ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių tarpusavio ryšys. Šios direktyvos atžvilgiu teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(9)

kadangi šios direktyvos tikslą, t. y. paspartinti bendros registracijos PVM tikslais Sąjungoje koncepcijos įgyvendinimą, galima pasiekti tik Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina tam tikslui pasiekti;

(10)

todėl Direktyva 2006/112/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

1)

201 straipsnis pakeičiamas taip:

(*1)   2010 m. kovo 16 d. Tarybos direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis (OL L 84, 2010 3 31, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2010/24/oj)“;"

2)

įterpiamas šis straipsnis:

3)

204 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

4)

205 straipsnis papildomas šia dalimi:

„Be to, 201 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytomis aplinkybėmis valstybės narės gali numatyti, kad asmeniu, kuriam tenka prievolė solidariai sumokėti importo PVM, turi būti laikomas asmuo, kuris nėra įsigyjantis asmuo ir asmuo, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM.“

5)

įterpiamas šis straipsnis:

6)

XII antraštinės dalies 7 skyrius išbraukiamas.