<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.10-->
  <head>
    <title>2023-04-202304C118202300010-00-TRA-DOC-LT-CONCL-C-0001-23-202302277-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="0" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ContentBits"/>
    <meta content="Commission Use" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Name"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="20/04/2023 16:58:44" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="CNC" name="TypeDoc"/>
    <meta content="dmWjnJUGnp4ASTclFCorL1JrDL7JJl89pVuCNRC8aw4QV6j5gQvUhMXJRXSVv5VYoKb6Rkd2Q98jEhwyB1QQSrbejtKbWsMgWr4LUvRUzUa7wazUdLTSsa5Yx2sSxwukUPSAi5MwpXoHaS+pqw0ki2ZSjMIUQ0IMR+sdvr7j27A=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="ikr" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="true" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Enabled"/>
    <meta content="45f5b39e-366f-47f7-900b-538907d5b73f" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ActionId"/>
    <meta content="0001" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2023" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="ikr" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="b24c8b06-522c-46fe-9080-70926f8dddb1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SiteId"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="CNC_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 20/03/2023 17:54:21" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="2023-04-17T12:11:17Z" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SetDate"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="6c43cf037abe4b21b994cdf0c9c71389" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
    <meta content="Standard" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Method"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId24" style="first"/>
      <div id="rId20" style="even">Generalinio advokato G. Pitruzzella išvada – Byla C‑1/23 PPU</div>
      <div id="rId21" style="default">Afrin</div>
    </div>
    <p class="C36Centre" id="para-1" title="page-1">
      GENERALINIO ADVOKATO
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-2" title="page-1">
      GIOVANNI PITRUZZELLA IŠVADA,
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-3" title="page-1">
      pateikta 2023 m. kovo 9 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">1</a>
</span>)
      
    </p>
    <p class="C38Centregrasgrandespacement" id="para-4" title="page-1">
      Byla C‑1/23 PPU
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-5" title="page-1">
      X,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-6" title="page-1">
      Y,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-7" title="page-1">
      A, pagal įstatymą atstovaujamas X ir Y,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-8" title="page-1">
      B, pagal įstatymą atstovaujamas X ir Y,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-9" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-10" title="page-1">
      Belgijos valstybę
    </p>
    <p class="C39Centreespacement" id="para-11" title="page-1">
      (Tribunal de première instance francophone de Bruxelles (Prancūzų kalba bylas nagrinėjantis Briuselio pirmosios instancijos teismas, Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-12" title="page-1">
      „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Sienų kontrolė, prieglobstis ir imigracija – Imigracijos politika – Teisė į šeimos susijungimą – Direktyva 2003/86/EB – Valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos globėjo šeimos nariams leidžiama pateikti prašymą tik šios valstybės kompetentingoje diplomatinėje atstovybėje – Neįmanomas šių šeimos narių atvykimas į minėtą diplomatinę atstovybę“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-13" title="page-1">
      
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymas priimti prejudicinį sprendimą, dėl kurio teikiama ši išvada, pateiktas dėl 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-2" href="#t-2">2</a>
</span>) 5 straipsnio 1 dalies, 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-3" href="#t-3">3</a>
</span>) 23 ir 24 straipsnių, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 ir 24 straipsnių išaiškinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis prašymas pateiktas nagrinėjant X bei Y ir jų nepilnamečių vaikų A ir B (toliau kartu – pareiškėjai pagrindinėje byloje) ginčą su Belgijos valstybe dėl jos atsisakymo nagrinėti X ir jos vaikų pateiktą prašymą išduoti vizą siekiant šeimos susijungimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">I.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąjungos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2003/86 2, 4, 6, 8 ir 13 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-19" title="page-3">
      „(2) Laikantis daugelyje tarptautinės teisės dokumentų įrašyto įsipareigojimo saugoti šeimą ir gerbti šeimos gyvenimą, turėtų būti imamasi priemonių dėl šeimos susijungimo. Ši direktyva gerbia pagrindines teises ir laikosi principų, pripažintų, visų pirma, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-20" title="page-3">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-21" title="page-3">
      (4) Šeimos susijungimas yra būtinas, kad būtų galimas šeimos gyvenimas. Jis padeda kurti sociokultūrinį stabilumą, palengvinantį trečiųjų šalių piliečių integraciją valstybėje narėje, o tai padeda siekti ekonominės ir socialinės sanglaudos, vieno iš pagrindinių Sutartyje nurodytų Bendrijos tikslų.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-22" title="page-3">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-23" title="page-3">
      (6) Šeimai saugoti ir šeimos gyvenimui kurti ar išlaikyti, remiantis bendrais kriterijais, turėtų būti nustatytos materialinės sąlygos naudotis teise į šeimos susijungimą.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-24" title="page-3">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-25" title="page-4">
      (8) Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas pabėgėlių padėčiai, atsižvelgiant į priežastis, privertusias juos palikti savo šalį ir neleidusias jiems ten normaliai gyventi su šeima. Dėl to jiems turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos naudotis teise į šeimos susijungimą.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-26" title="page-4">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-27" title="page-4">
      (13) Turėtų būti nustatytos taisyklės, reglamentuojančios šeimos susijungimo prašymų nagrinėjimo bei šeimos narių atvykimo ir gyvenimo tvarką. Ta tvarka turėtų būti veiksminga ir valdoma, atsižvelgiant į įprastą valstybių narių administracijų darbo krūvį, taip pat ji turėtų būti skaidri ir teisinga, kad suinteresuotiesiems būtų suteiktas atitinkamas teisinis apibrėžtumas [tinkamas teisinis saugumas].“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Direktyvos 2003/86 1 straipsnį jos tikslas – „nustatyti valstybių narių teritorijoje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams naudojimosi šeimos susijungimo teise sąlygas“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios direktyvos 2 straipsnio c ir d punktuose atitinkamai apibrėžiamos sąvokos „globėjas“, tai – „trečiosios šalies pilietis, teisėtai gyvenantis valstybėje narėje ir pateikiantis prašymą [dėl šeimos susijungimo] arba kurio šeimos nariai prašo šeimos susijungimo, kad prisijungtų prie jo [atvyktų pas jį]“, ir „šeimos susijungimas“: „valstybėje narėje teisėtai gyvenančio trečiosios šalies piliečio šeimos narių atvykimas ir gyvenimas toje valstybėje narėje, kad būtų išsaugota šeima, nepaisant ar šeimos santykiai atsirado prieš atvykstant tam gyventojui, ar jam atvykus“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tos pačios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ji taikoma „tais atvejais, kai globėjas turi valstybės narės išduotą, vien[us] metus arba ilgesnį laiką galiojantį leidimą gyventi [šalyje] ir pagrįstas perspektyvas gauti teisę į nuolatinę gyvenamąją vietą [teisę nuolat gyventi šalyje], jeigu jo šeimos nariai yra bet kurį statusą turintys trečiosios šalies piliečiai“, o 5 dalyje – kad ji „neturi poveikio valstybių narių galimybei priimti arba išlaikyti palankesnes nuostatas“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-32" title="page-4">
      „1. Pagal šią direktyvą ir laikydamosi IV skyriuje, taip pat 16 straipsnyje nustatytų sąlygų valstybės narės leidžia atvykti [į šalį] ir gyventi [joje] šiems šeimos nariams:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-33" title="page-4">
      a) globėjo sutuoktiniui;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-34" title="page-4">
      b) globėjo ir jo / jos sutuoktinio nepilnamečiams vaikams. &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2003/86 III skyriuje „Prašymų pateikimas ir nagrinėjimas“ yra tik 5 straipsnis, kuris, kiek tai reikšminga nagrinėjamai bylai, suformuluotas taip:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-36" title="page-5">
      „1. Valstybės narės nustato, ar siekiant pasinaudoti šeimos susijungimo teise prašymą atvykti [į šalį] bei [joje] gyventi atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia globėjas, ar šeimos narys arba nariai.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-37" title="page-5">
      2. Prie prašymo pridedami dokumentiniai šeimos santykių ir 4 bei 6 straipsniuose bei atitinkamais atvejais 7 ir 8 straipsniuose nurodytų sąlygų laikymosi įrodymai, taip pat šeimos nario (‑ių) kelionės dokumentų patvirtintos kopijos.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-38" title="page-5">
      Prireikus siekdamos gauti įrodymų, jog šeimos santykiai egzistuoja, valstybės narės gali apklausti globėją ir jo ar jos šeimos narius bei atlikti reikiamus tyrimus.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-39" title="page-5">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-40" title="page-5">
      3. Prašymas pateikiamas ir nagrinėjamas tuo metu, kai šeimos nariai gyvena ne valstybės narės, kurioje gyvena globėjas, teritorijoje.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-41" title="page-5">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-42" title="page-5">
      4. Valstybės narės kompetentingos institucijos prašymą pateikusiam asmeniui kuo greičiau ir visais atvejais ne vėliau kaip praėjus devyniems mėnesiams nuo prašymo pateikimo dienos pateikia rašytinį pranešimą apie sprendimą.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-43" title="page-5">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-44" title="page-5">
      5. Nagrinėdamos prašymą, valstybės narės deramai atsižvelgia į nepilnamečių vaikų geriausius interesus.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šios direktyvos 7 straipsnio, įtraukto į IV skyrių „Naudojimosi teise į šeimos susijungimą reikalavimai“, 1 dalies a, b ir c punktuose nustatyta, kad tuo metu, kai yra pateiktas prašymas dėl šeimos susijungimo, atitinkama valstybė narė gali reikalauti, kad prašymą pateikęs asmuo pateiktų įrodymų, kad globėjas turi „panašiai šeimai tame pačiame regione normaliomis laikomas gyvenamąsias patalpas, atitinkančias atitinkamoje valstybėje narėje galiojančius bendrus sveikatingumo ir saugos standartus“, „sau ir savo šeimos nariams skirtą ligos draudimą nuo bet kurios rizikos, nuo kurios atitinkamoje valstybėje narėje įprastai apdraudžiami savi piliečiai“, ir „pastovių ir nuolatinių lėšų, kurių pakanka sau ir savo šeimos nariams išlaikyti nesinaudojant atitinkamos valstybės narės socialinės paramos sistema“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2003/86 V skyrius yra skirtas konkrečiai „pabėgėlių šeimų susijungimui“. Šios direktyvos 11 straipsnio, esančio šiame skyriuje, 1 dalyje nustatyta, kad „5 straipsnis taikomas prašymo pateikimui ir nagrinėjimui, atsižvelgiant į šio straipsnio 2 dalį“. Minėtoje dalyje nurodyta, kad, „[j]ei pabėgėlis negali pateikti oficialių dokumentinių šeimos santykių įrodymų, valstybės narės atsižvelgia į kitus tokių santykių buvimo įrodymus, vertintinus pagal nacionalinę teisę“, ir kad „[p]rašymą atmetantis sprendimas negali būti grindžiamas tik tuo, kad trūksta dokumentinių įrodymų“. Be to, šios direktyvos 12 straipsnio, taip pat įtraukto į jos V skyrių, 1 dalies pirmoje pastraipoje numatyta, kad, „[n]ukrypstant nuo 7 straipsnio, valstybės narės nereikalauja, kad pabėgėlis ir (arba) jo šeimos narys (‑iai) pateiktų kartu su prašymais dėl tų šeimos narių, kurie yra nurodyti 4 straipsnio 1 dalyje, įrodymų, kad pabėgėlis atitinka 7 straipsnyje išdėstytus reikalavimus“, o trečioje pastraipoje patikslinta, kad „[v]alstybės narės gali reikalauti, kad pabėgėlis atitiktų 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, jei prašymas dėl šeimos susijungimo nepateikiamas per tris mėnesius nuo pabėgėlio statuso suteikimo“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Belgijos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">1980 m. gruodžio 15 d. Loi sur l’accès au territoire, le séjour, l’établissement et l’éloignement des étrangers (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-4" href="#t-4">4</a>
</span>) (Įstatymas dėl užsieniečių atvykimo į valstybės teritoriją, apsigyvenimo, įsikūrimo joje ir išsiuntimo iš jos; toliau – 1980 m. gruodžio 15 d. įstatymas), kuriuo perkeliama Direktyvos 2003/86 12 straipsnio 1 dalis, 10 straipsnyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-49" title="page-6">
      „1. Atsižvelgiant į 9 ir 12 straipsnių nuostatas, Karalystėje gyventi ilgiau kaip tris mėnesius pagal įstatymą leidžiama šiems asmenims:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-50" title="page-6">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-51" title="page-6">
      4°Toliau nurodytiems užsieniečio, kuris bent dvylika mėnesių turi leidimą gyventi Karalystėje neribotą laiką arba bent dvylika mėnesių turi leidimą joje įsikurti, šeimos nariams. Šis dvylikos mėnesių terminas netaikomas, jeigu santuoka arba registruota partnerystė jau buvo sudarytos prieš užsieniečiui, pas kurį asmuo ketina persikelti, atvykstant į Karalystę arba jeigu sutuoktiniai arba partneriai turi bendrą nepilnametį vaiką. Šios sąlygos, susijusios su gyvenimo šalyje pobūdžiu ir trukme, netaikomos užsieniečio, kuriam gyventi Karalystėje leidžiama pagal 49 straipsnio 1 dalies antrą arba trečią pastraipas ar pagal 49/2 straipsnio 2 arba 3 dalis ar kaip asmeniui, kuriam suteikta tarptautinė apsauga, šeimos nariams:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-52" title="page-6">
      – užsieniečiui sutuoktiniui &lt;…&gt;,
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-53" title="page-6">
      – aštuoniolikos metų nesulaukusiems &lt;…&gt; jų vaikams, kurie atvyksta gyventi su jais.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-54" title="page-6">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-55" title="page-6">
      2. 1 dalies pirmos pastraipos 2 ir 3 punktuose nurodyti užsieniečiai turi pateikti įrodymų, kad jie turi pastovių, pakankamų ir nuolatinių pragyvenimo lėšų, kad galėtų patenkinti savo poreikius ir netaptų našta valdžios institucijoms.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-56" title="page-7">
      1 dalies pirmos pastraipos 4–6 punktuose nurodyti užsieniečiai turi pateikti įrodymų, kad užsienietis, pas kurį ketinama atvykti, turi tinkamą būstą, kad galėtų priimti savo šeimos narį (-ius), kuris (-ie) teikia prašymą dėl susijungimo, ir tas būstas turi atitikti pastatui, nuomojamam kaip pagrindinė gyvenamoji vieta, keliamas sąlygas, kaip numatyta Civilinio kodekso III knygos VIII antraštinės dalies II skyriaus 2 skirsnio 2 straipsnyje, taip pat sveikatos draudimą, kuriuo jis pats ir jo šeimos nariai apdraudžiami nuo rizikos Belgijoje &lt;…&gt;.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-57" title="page-7">
      Be to, 1 dalies pirmos pastraipos 4 ir 5 punktuose nurodytas užsienietis turi pateikti įrodymų, kad jis turi pastovių, nuolatinių ir pakankamų pragyvenimo lėšų, kaip numatyta 5 dalyje, kad galėtų patenkinti savo ir savo šeimos narių poreikius ir kad jie netaptų našta valdžios institucijoms. Ši sąlyga netaikoma, jei pas užsienietį atvyksta tik 1 dalies pirmos pastraipos 4 punkto antroje ir trečioje įtraukose nurodyti šeimos nariai.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-58" title="page-7">
      1 dalies pirmos pastraipos 6 punkte nurodytas užsienietis turi pateikti įrodymų, kad jis turi pastovių, nuolatinių ir pakankamų pragyvenimo lėšų, kaip numatyta 5 dalyje, kad galėtų patenkinti savo ir savo šeimos narių poreikius ir kad jie netaptų našta valdžios institucijoms.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-59" title="page-7">
      Antra, trečia ir ketvirta pastraipos netaikomos užsieniečio, kuris buvo pripažintas pabėgėliu &lt;…&gt;, šeimos nariams, jeigu giminystės, santuokos ar registruotos partnerystės ryšiai atsirado iki šio užsieniečio atvykimo į Karalystę ir su sąlyga, kad prašymas dėl leidimo gyventi šalyje pagal šį straipsnį buvo pateiktas per vienus metus nuo sprendimo, kuriuo užsieniečiui, pas kurį ketinama atvykti, pripažįstamas pabėgėlio statusas arba suteikiama papildoma apsauga, priėmimo.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-60" title="page-7">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">1980 m. gruodžio 15 d. įstatymo, kuriuo į Belgijos teisę buvo perkelta Direktyvos 2003/86 5 straipsnio 1 dalis, 12bis straipsnio 1 dalyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-62" title="page-7">
      „[u]žsienietis, kuris pareiškia, kad yra vienoje iš 10 straipsnyje nurodytų situacijų, pateikia prašymą Belgijos diplomatiniam arba konsuliniam atstovui, kompetentingam pagal jo gyvenamąją arba buvimo vietą užsienyje.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-63" title="page-7">
      Vis dėlto toliau išvardytais atvejais jis gali pateikti prašymą vietos, kurioje yra apsistojęs, [Belgijos] vietos valdžios institucijai:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-64" title="page-7">
      1) jei asmeniui jau leista atvykti į Karalystę arba būti joje ilgiau kaip tris mėnesius kitu pagrindu ir iki šio leidimo atvykti arba būti galiojimo pabaigos jis pateikia visus 2 dalyje nurodytus įrodymus;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-65" title="page-7">
      2) jeigu jam leista būti šalyje ne ilgiau kaip tris mėnesius ir, jei to reikalaujama pagal įstatymą, jis turi galiojančią vizą, kad galėtų sudaryti santuoką ar partnerystę Belgijoje, jei tokia santuoka ar partnerystė buvo faktiškai sudaryta iki šio leidimo galiojimo pabaigos ir jei iki šiam baigiant galioti jis pateikia visus 2 dalyje nurodytus įrodymus;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-66" title="page-8">
      3) jeigu jis dėl išskirtinių aplinkybių negali grįžti į savo šalį, kad galėtų kreiptis į kompetentingą Belgijos diplomatinį ar konsulinį atstovą dėl pagal 2 straipsnį reikalaujamos vizos, ir pateikia visus 2 dalyje nurodytus įrodymus bei savo tapatybę patvirtinančius dokumentus;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-67" title="page-8">
      4) jeigu jam leidžiama būti šalyje ne ilgiau kaip tris mėnesius ir jis yra nepilnametis, kaip nurodyta 10 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos 4 punkto antroje ir trečioje įtraukose; arba jeigu jis yra nepilnamečio, kuris pripažintas pabėgėliu, arba nepilnamečio, kuriam suteikta papildoma apsauga, kaip nurodyta 10 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos 7 punkte, globėjas.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">II.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">X ir Y yra Sirijos piliečiai. Jie susituokė 2016 m. Sirijoje. Šioje santuokoje atitinkamai 2016 m. ir 2018 m. gimė du vaikai – A ir B. Y teigia, kad 2019 m. išvyko iš Sirijos per Turkiją, o jo žmona ir vaikai liko Sirijos šiaurės vakaruose esančiame Afrino mieste. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad Belgijos Karalystė šių faktinių aplinkybių neginčija. Jis taip pat nurodo, kad neabejotina, jog sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priėmimo dieną X ir du vaikai, kurių ji susilaukė su Y, vis dar yra Afrino mieste.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2022 m. rugpjūčio 25 d. Y Belgijoje buvo pripažintas pabėgėliu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Office des étrangers (Užsieniečių reikalų tarnyba, Belgija) adresuotu 2022 m. rugsėjo 28 d. elektroniniu laišku (toliau – 2022 m. rugsėjo 28 d. elektroninis laiškas) pareiškėjų pagrindinėje byloje advokatas X ir vaikų A ir B vardu pateikė prašymą dėl šeimos susijungimo, kad jie galėtų atvykti pas Y į Belgiją. Šiame elektroniniame laiške pareiškėjų pagrindinėje byloje advokatas nurodo, kad X ir vaikai „yra išskirtinėje situacijoje, dėl kurios jiems iš tiesų kyla kliūčių nuvykti į Belgijos diplomatinę atstovybę, kad pateiktų prašymą dėl šeimos susijungimo, jiems siekiant susijungti su sutuoktiniu ir tėvu“, ir kad būtent dėl šios priežasties prašymas pateikiamas elektroniniu paštu. Šio prašymo originalas kartu su pridedamais dokumentais buvo išsiųstas šiai tarnybai registruotu paštu 2022 m. rugsėjo 29 d.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2022 m. rugsėjo 29 d. Užsieniečių reikalų tarnyba patvirtino gavusi 2022 m. rugsėjo 28 d. elektroninį laišką ir atsakė pareiškėjų pagrindinėje byloje advokatui, kad „elektroniniu paštu neįmanoma pateikti prašymo išduoti šeimos susijungimo vizą“, ir kartu paragino jį „susisiekti su kompetentinga Belgijos ambasada ir išsiaiškinti, kokių veiksmų galima imtis“ (toliau – 2022 m. rugsėjo 29 d. elektroninis laiškas). Iš nacionalinės bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. spalio 11 d. elektroniniu laišku pareiškėjų pagrindinėje byloje advokatas dar kartą kreipėsi į Užsieniečių reikalų tarnybą, primygtinai reikalaudamas pripažinti X ir vaikų A ir B vardu pateiktą prašymą dėl šeimos susijungimo priimtinu. 2022 m. spalio 12 d. elektroniniu laišku Užsieniečių reikalų tarnyba atsakyme padarė nuorodą į savo 2022 m. rugsėjo 29 d. elektroninį laišką ir nurodė, kad „tai yra paskutinis atsakymas šiuo klausimu“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2022 m. lapkričio 9 d. pareiškėjai pagrindinėje byloje kreipėsi į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą, prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, įpareigoti Belgijos valstybę užregistruoti X ir vaikų A ir B prašymą išduoti vizą remiantis 1980 m. gruodžio 15 d. įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Jie tvirtina, kad, neleidus jiems pateikti prašymo dėl šeimos susijungimo Belgijoje, toks susijungimas tampa neįmanomas, todėl Direktyva 2003/86 netenka veiksmingumo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konstatavęs, kad Y, kuriam pripažintas pabėgėlio statusas, negali nuvykti į Siriją ir kad X bei vaikams A ir B neįmanoma pateikti prašymo dėl šeimos susijungimo Belgijos diplomatinei atstovybei, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas tvirtina, kad tokiomis aplinkybėmis atsisakant leisti pareiškėjams pagrindinėje byloje pateikti prašymą dėl šeimos susijungimo Belgijoje kliudoma jų šeimos gyvenimui. Jis mano, kad tokio atsisakymo teisėtumas „išplaukia iš Direktyvos 2003/86 5 straipsnio 1 dalies, todėl yra neginčijamas“, ir kad telieka patikrinti, ar šis atsisakymas kelia grėsmę šios direktyvos veiksmingumui arba juo pažeidžiamos pagrindinės teisės, į kurias daroma nuoroda šios direktyvos 2 konstatuojamojoje dalyje. Jis pažymi, kad siekdama pagrįsti atsisakymą leisti X bei vaikams A ir B pateikti prašymą dėl šeimos susijungimo Belgijos valstybė teigia, kad jie privalo atvykti į Belgijos diplomatinę atstovybę Turkijoje, Libane arba Jordanijoje, kad būtų galima patikrinti tapatybę, paimant jų biometrinius identifikatorius. Nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad šis tikslas nustatyti teisę į šeimos susijungimą turinčių asmenų tapatybę yra teisėtas, jis kelia klausimą, ar Belgijos valstybės naudojamos priemonės šiam tikslui pasiekti, t. y. nuo pat procedūros pradžios reikalauti, kad šeimos nariai atvyktų į diplomatinę atstovybę, atitinka proporcingumo principą, kaip reikalaujama pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Būtent tokiomis aplinkybėmis Tribunal de première instance francophone de Bruxelles (Prancūzų kalba bylas nagrinėjantis Briuselio pirmosios instancijos teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-76" title="page-9">
      „Ar valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos prašymą atvykti į šalį ir joje gyventi tos valstybės diplomatinėje atstovybėje gali pateikti tik asmens, pripažinto pabėgėliu, šeimos nariai, net tuo atveju, jeigu jiems neįmanoma atvykti į šią atstovybę, atitinka Direktyvos 2003/86 5 straipsnio 1 dalį, kuri gali būti siejama su [šios] direktyvos tikslu palengvinti šeimos susijungimą, [Direktyvos 2011/95] 23 ir 24 straipsniais, [Chartijos] 7 ir 24 straipsniais, taip pat pareiga užtikrinti Sąjungos teisės veiksmingumą?“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo prašo šioje byloje taikyti Teisingumo Teismo procedūros reglamento 107 straipsnyje numatytą prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">III.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Procesas Teisingumo Teisme</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2023 m. sausio 11 d. Teisingumo Teismo trečioji kolegija nusprendė šią bylą nagrinėti taikant Teisingumo Teismo procedūros reglamento 107 straipsnio 1 dalyje numatytą prejudicinio sprendimo priėmimo skubos tvarka procedūrą. Rašytines pastabas pateikė pareiškėjai pagrindinėje byloje, Belgijos vyriausybė, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija. Šios suinteresuotosios šalys, taip pat Vokietijos, Ispanijos, Prancūzijos ir Nyderlandų vyriausybės buvo išklausytos per 2023 m. kovo 1 d. vykusį posėdį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">IV.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Analizė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl Belgijos vyriausybės prašymo pripažinti, kad nėra poreikio priimti sprendimą</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Savo rašytinėse pastabose pareiškėjai pagrindinėje byloje ir Belgijos vyriausybė Teisingumo Teismą informavo, kad 2023 m. vasario 3 d. elektroniniu laišku (toliau – 2023 m. vasario 3 d. elektroninis laiškas) Užsieniečių reikalų tarnyba pareiškėjų pagrindinėje byloje advokatui pranešė, kad X bei vaikams A ir B leista pateikti prašymus išduoti vizas dėl šeimos susijungimo, „šiame etape“ neatvykstant į Belgijos diplomatinę ar konsulinę atstovybę. 2023 m. vasario 3 d. elektroniniame laiške, kurio visą tekstą pareiškėjai pagrindinėje byloje pateikė rašytinių pastabų priede, rašoma:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-83" title="page-11">
      „Atsižvelgdami į jūsų 2022 m. rugsėjo 29 d. registruotą laišką, gautą 2022 m. spalio 3 d., ir 2022 m. spalio 11 d. elektroninį laišką, vėl jums rašome dėl šios bylos. Kiek mums žinoma, po mūsų 2022 m. spalio 12 d. elektroninio laiško jūsų klientai nesikreipė į jokią Belgijos diplomatinę ar konsulinę atstovybę. Atsižvelgiant į ypatingas šios bylos aplinkybes, buvo nuspręsta išimties tvarka leisti jūsų klientams pateikti prašymus išduoti vizą, šiame etape neatvykstant į Belgijos diplomatinę ar konsulinę atstovybę. Tačiau, kadangi prašymai turi būti teikiami atstovybėje, labai svarbu, kad jūsų klientai pasirinktų Belgijos ambasadą ar generalinį konsulatą, kuriame jie norėtų pateikti prašymus išduoti vizą, ir apie tai informuotų Užsieniečių reikalų tarnybą. Tai, kad jūsų klientai neprivalo asmeniškai atvykti į prašymams pateikti pasirinktą atstovybę, vis dėlto neatleidžia jų nuo pareigos užpildyti prašymo išduoti vizą formų, sumokėti vizos mokesčio (jei toks mokestis taikomas) ir pateikti visų dokumentų (arba, jei pateikiami ne visi dokumentai, aiškinamąjį dokumentą, kuriame būtų nurodytos tikslios priežastys, kodėl jie negali pateikti visų dokumentų). Išimties tvarka dokumentus dėl prašymų išduoti vizą turite atsiųsti Užsieniečių reikalų tarnybai. Jie bus perduoti jūsų klientų pasirinktai Belgijos ambasadai arba generaliniam konsulatui, kad prašymai būtų ten užregistruoti ir prireikus pasirinkta atstovybė galėtų patvirtinti apie gavimą (jei bus pateikti visi dokumentai) &lt;…&gt;“. Tame pačiame elektroniniame laiške Užsieniečių reikalų tarnyba taip pat nurodė, kad X bei vaikai A ir B bet kuriuo atveju turėtų atvykti į pasirinktą diplomatinę ar konsulinę atstovybę „galbūt vykstant procedūrai, jei to reikėtų nagrinėjant prašymus (pokalbiui, tapatybės patikrinimui ar galimam DNR tyrimui), ir bet kuriuo atveju, kad jiems būtų išduotos vizos (jei būtų priimtas sprendimas jas išduoti)“.
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Belgijos vyriausybė iš esmės teigia, kad, iš 2023 m. vasario 3 d. elektroninio laiško matyti, jog Užsieniečių reikalų tarnyba leido X bei vaikams A ir B pateikti prašymus išduoti vizą jiems asmeniškai neatvykstant į Belgijos diplomatinę ar konsulinę atstovybę, vadinasi, atsakymas į prejudicinį klausimą nebėra būtinas ginčui išspręsti, todėl nereikia priimti sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, jog pareiškėjai pagrindinėje byloje prašė nacionalinio teismo įpareigoti Belgijos valstybę, remiantis 1980 m. gruodžio 15 d. įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktu, užregistruoti X bei vaikų A ir B prašymą išduoti šeimos susijungimo vizą, pateiktą Užsieniečių reikalų tarnybai 2022 m. rugsėjo 28 d. elektroniniu laišku, taip pat šio prašymo originalo kopiją, persiųstą šiai tarnybai 2022 m. rugsėjo 29 d. registruotu laišku (toliau – 2022 m. rugsėjo 28 ir 29 d. prašymas). Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą taip pat matyti, kad pareiškėjai pagrindinėje byloje prašė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo skirti baudą už kiekvieną delsimo užregistruoti šį prašymą dieną.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto reikia pažymėti, kaip nurodo pareiškėjai pagrindinėje byloje, kad 2023 m. vasario 3 d. elektroniniame laiške visiškai neužsimenama apie 2022 m. rugsėjo 28 ir 29 d. prašymą, o tik informuojamas pareiškėjų pagrindinėje byloje advokatas, kad X bei vaikai A ir B turi teisę pateikti (naują) prašymą išduoti šeimos susijungimo vizą neatvykdami į Belgijos diplomatinę ar konsulinę atstovybę. Taigi, šis elektroninis laiškas negali būti laikomas atsisakymo užregistruoti 2022 m. rugsėjo 28 ir 29 d. prašymą, apie kurį Užsieniečių reikalų tarnyba 2022 m. rugsėjo 29 d. elektroniniu laišku pranešė pareiškėjų pagrindinėje byloje advokatui ir kurį ši tarnyba patvirtino 2022 m. spalio 12 d. elektroniniu laišku, atšaukimu po pakartotinio svarstymo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-5" href="#t-5">5</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis Tribunal de première instance francophone de Bruxelles (Prancūzų kalba bylas nagrinėjantis Briuselio pirmosios instancijos teismas) pateiktas prejudicinis klausimas ginčui išspręsti išlieka visiškai aktualus. Teisingumo Teismo atsakymas į šį klausimą leis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui įvertinti, ar pareiškėjų pagrindinėje byloje pateikti argumentai, kuriais jie siekia užginčyti šio atsisakymo užregistruoti prašymą teisėtumą remiantis Sąjungos teise, yra pagrįsti, ir priimti sprendimą dėl jų pareikštų reikalavimų pagrįstumo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, priklausomai nuo šio atsakymo turinio ir motyvų, kuriais jis grindžiamas, jame prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui taip pat gali būti pateikta duomenų, kurie būtų naudingi sprendžiant paskesnį klausimą, iškilusį po 2023 m. vasario 3 d. elektroninio laiško, t. y. ar tai, kad nebuvo laikomasi formalumų, kurių, Užsieniečių reikalų tarnybos teigimu, X bei vaikai A ir B turėjo laikytis, kad galėtų pateikti prašymą išduoti šeimos susijungimo vizą asmeniškai neatvykdami į Belgijos diplomatinę ar konsulinę atstovybę, savaime gali lemti pareiškėjų pagrindinėje byloje reikalavimų atmetimą, ar vis dėlto turėtų būti leista a posteriori patikslinti 2022 m. rugsėjo 28 ir 29 d. prašymą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai norėčiau pridurti, kad jeigu remdamasis Teisingumo Teismo atsakymu į prejudicinį klausimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas manytų, kad 2022 m. rugsėjo 28 ir 29 d. prašymas buvo pateiktas pagrįstai ir turi būti – prireikus patikslintas – užregistruotas, kompetentingai administracinei įstaigai, t. y. Užsieniečių reikalų tarnybai, vėliausiai 2022 m. rugsėjo 29 d. atsirastų pareiga jį išnagrinėti ir nuo tos dienos būtų pradėtas skaičiuoti Direktyvos 2003/86 5 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas. Taigi data, laikoma X bei vaikų A ir B prašymo išduoti šeimos susijungimo vizą pateikimo data, pastariesiems yra svarbi. Juolab dėl jų dabartinės padėties kilmės šalyje ne tik dėl tebesitęsiančio ginkluoto konflikto vietovėje, kurioje jie gyvena (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-6" href="#t-6">6</a>
</span>), bet ir, remiantis jų atstovo per posėdį pateikta informacija, dėl neseniai Turkijoje ir Sirijos šiaurėje įvykusio žemės drebėjimo. Tokiomis aplinkybėmis akivaizdu, kad bet koks nepagrįstas delsimas nagrinėti jų prašymą gali nepagrįstai prailginti jų buvimą nesaugumo ir nepritekliaus padėtyje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi, dėl visų išdėstytų priežasčių prašau Teisingumo Teismo atmesti Belgijos vyriausybės argumentus, kad nėra poreikio priimti sprendimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl prejudicinio klausimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Savo prejudiciniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Direktyvos 2003/86 5 straipsnio 1 dalis, siejama su Chartijos 7 ir 24 straipsniais, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiami valstybės narės teisės aktai, kuriuose numatyta, jog pabėgėliu pripažinto asmens šeimos nariai privalo asmeniškai pateikti prašymą dėl šeimos susijungimo šios valstybės narės diplomatinei atstovybei net tuo atveju, kai jiems neįmanoma atvykti į šią atstovybę.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirminės pastabos</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia reikia pažymėti, kad, nors prejudicinio klausimo formuluotėje taip pat nurodyti Direktyvos 2011/95 23 ir 24 straipsniai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-7" href="#t-7">7</a>
</span>), šios nuostatos vis dėlto neatrodo susijusios su atsakymu į šį klausimą. Jose iš tikrųjų numatoma situacija, kai šeimos nariai yra kartu su pabėgėliu atitinkamos valstybės narės teritorijoje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-8" href="#t-8">8</a>
</span>), o pagrindinėje byloje X bei vaikai A ir B vis dar yra trečiojoje valstybėje – savo kilmės šalyje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tiesa, 2021 m. lapkričio 9 d. Sprendime Bundesrepublik Deutschland (Šeimos vienovės išsaugojimas) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-9" href="#t-9">9</a>
</span>) Teisingumo Teismas, be kita ko, konstatavo, kad Direktyvos 2011/95 23 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią valstybės narės apskritai įpareigojamos rūpintis tarptautinės apsaugos gavėjo šeimos vienovės išsaugojimu, pripažįstama, kad egzistuoja glaudus ryšys tarp priemonių, būtinų pabėgėlio šeimos apsaugai bei šeimos vienovės išsaugojimui ir tarptautinės apsaugos teikimo logikos. Vis dėlto, kadangi šioje situacijoje siekiama atkurti tokią vienovę sujungiant šeimą, šis ryšys sukonkretinamas Direktyvos 2003/86 nuostatomis. Taigi, mano nuomone, į Tribunal de première instance francophone de Bruxelles (Prancūzų kalba bylas nagrinėjantis Briuselio pirmosios instancijos teismas) pateiktą prejudicinį klausimą reikia atsakyti remiantis tik šiomis nuostatomis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dar preliminariai ir siekiant išsklaidyti dviprasmiškumą dėl prejudicinio klausimo prasmės ir apimties svarbu pažymėti, kad jis susijęs tik su reikalavimu, visų pirma pabėgėliu pripažinto asmens šeimos nariams, asmeniškai atvykti į atitinkamos valstybės narės diplomatinę ar konsulinę atstovybę, kad pateiktų prašymą išduoti šeimos susijungimo vizą, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/86 5 straipsnio 1 dalį. Nepaisant to, kad per teismo posėdį vykusios diskusijos išsiplėtė ir buvo diskutuota apskritai apie reikalavimą – kurį posėdyje dalyvavusios valstybės narės laikė esminiu, – kad šeimos nariai tam tikrame susijungimo procedūros etape asmeniškai atvyktų į atitinkamą diplomatinę ar konsulinę atstovybę, kad būtų galima užregistruoti jų biometrinius duomenis ir atlikti patikrinimus, būtinus dėl saugumo ir siekiant išvengti apgaulės, šios bylos kontekste Teisingumo Teismas turi atsakyti tik į klausimą, ar pagal Sąjungos teisę draudžiami valstybės narės teisės aktai arba administracinė praktika, pagal kuriuos sistemingai ir be jokių išimčių reikalaujama tokio atvykimo nuo prašymo išduoti šeimos susijungimo vizą pateikimo etapo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai primintina, kad Teisingumo Teismas, nagrinėdamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą, neprivalo aiškinti nacionalinės teisės nuostatų. Iš tikrųjų laikydamasis Sąjungos teismų ir nacionalinių teismų kompetencijos atskyrimo taisyklių Teisingumo Teismas turi atsižvelgti į faktinį ir teisinį sprendime dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą suformuluotų prejudicinių klausimų kontekstą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-10" href="#t-10">10</a>
</span>). Prašyme priimti prejudicinį sprendimą Tribunal de première instance francophone de Bruxelles (Prancūzų kalba bylas nagrinėjantis Briuselio pirmosios instancijos teismas) pažymėjo, kad pagal Belgijos teisę prašymą išduoti šeimos susijungimo vizą privaloma pateikti asmeniškai ir kad nėra jokių šios pareigos išimčių, net jei globėjas yra pabėgėlis. Taigi būtent toks Belgijos teisės ir administracinės praktikos aiškinimas turi būti atskaitos taškas Teisingumo Teismo analizei, nors Belgijos vyriausybė jį iš esmės ginčija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl Direktyvos 2003/86 tikslo ir iš jos kylančių pareiškėjų teisių</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją Direktyva 2003/86 siekiama palengvinti šeimos susijungimą ir užtikrinti apsaugą trečiųjų šalių piliečiams, visų pirma nepilnamečiams (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-11" href="#t-11">11</a>
</span>). Šiuo tikslu Direktyva 2003/86, kaip nurodyta jos 1 straipsnyje, nustatomos valstybių narių teritorijoje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams naudojimosi šeimos susijungimo teise sąlygos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-12" href="#t-12">12</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal Direktyvos 2003/86 8 konstatuojamąją dalį šia direktyva taip pat siekiama suteikti didesnę apsaugą pabėgėliams, kai jų padėčiai turi būti skirtas ypatingas dėmesys dėl priežasčių, privertusių juos palikti savo šalį ir neleidusių normaliai gyventi su šeima, kai jie galėjo būti ilgą laiką atskirti nuo šeimos, kol jiems buvo suteiktas pabėgėlio statusas; be to, pabėgėliams ar jų šeimos nariams dažnai neįmanoma pateikti oficialių dokumentų arba jiems gali būti pavojinga susisiekti su savo kilmės šalies institucijomis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-13" href="#t-13">13</a>
</span>). Būtent šiuo tikslu šioje direktyvoje pabėgėliams numatytos palankesnės sąlygos naudotis teise į šeimos susijungimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-14" href="#t-14">14</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, kad Direktyvos 2003/86 4 straipsnio 1 dalyje valstybėms narėms nustatytos tikslios pozityviosios pareigos, kurias atitinka aiškiai apibrėžtos teisės. Minėtoje direktyvoje apibrėžtais atvejais jos įpareigojamos leisti susijungti atitinkamiems globėjo šeimos nariams – įskaitant pagal direktyvos 4 straipsnio 1 dalies a ir b punktus globėjo sutuoktinį ir poros nepilnamečius vaikus – ir tam negali naudotis savo diskrecija (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-15" href="#t-15">15</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Valstybių narių pozityviosios pareigos pagal Direktyvą 2003/86 pirmiausia egzistuoja globėjo, kaip trečiosios šalies piliečio, teisėtai gyvenančio valstybių narių teritorijoje, atžvilgiu. Vadinasi, Y, kaip globėjas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2003/86 2 straipsnio c punktą, turi subjektinę teisę, kuri turi būti įgyvendinama šioje direktyvoje nustatytomis sąlygomis, kad X bei vaikai A ir B atvyktų pas jį į Belgiją.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto manau, kad Direktyvoje 2003/86 valstybėms narėms nustatytos tam tikros pozityviosios pareigos ir šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalies a–d punktuose išvardytų globėjo šeimos narių, kurie atitinka šioje nuostatoje numatytas sąlygas, atžvilgiu. Nors jie neturi tokios pat teisės į šeimos susijungimą kaip globėjas, vis dėlto direktyva jiems taikoma kaip asmenims, netiesiogiai galintiems naudotis globėjui suteiktomis teisėmis. Taigi, mano nuomone, X, kaip Y sutuoktinė, ir vaikai A ir B, kaip poros nepilnamečiai vaikai, pagal Direktyvą 2003/86 ir joje numatytomis sąlygomis turi teisę bent jau į tai, kad Y nebūtų nepagrįstai trukdoma naudotis iš šios direktyvos kylančia teise į šeimos susijungimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi prašymo atvykti į šalį ir joje gyventi pateikimas atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms kartu su patvirtinamaisiais dokumentais, nurodytais Direktyvos 2003/86 5 straipsnio 2 dalyje, pagal šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalį yra būtina išankstinė šios teisės įgyvendinimo sąlyga, pareiškėjai pagrindinėje byloje taip pat turi teisę, kad iš jų nebūtų nepagrįstai atimta reali ir konkreti galimybė ja pasinaudoti. Konkrečiau kalbant, pareiškėjai pagrindinėje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui teigė, kad iš Direktyvos 2003/86 kildina teisę pateikti prašymą dėl šeimos susijungimo ir reikalauti, kad Belgijos valdžios institucijos užregistruotų ir išnagrinėtų jų prašymą šioje direktyvoje nustatytomis sąlygomis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, kad minėtos direktyvos 5 straipsnio 1 dalis, kaip bus matyti toliau, nesuderina (ar bent jau nevisiškai suderina) praktinės prašymų atvykti į šalį ir joje gyventi siekiant šeimos susijungimo pateikimo tvarkos, o ją nustatyti paliekama valstybėms narėms, pareiškėjai pagrindinėje byloje privalėjo laikytis Belgijos teisės nuostatų šiuo klausimu, kuriose su tam tikromis išimtimis, netaikytinomis X bei vaikų A ir B situacijai, numatyta, kad tokį prašymą globėjo šeimos nariai turi pateikti asmeniškai Belgijos diplomatiniam ar konsuliniam atstovui, kurio teritorinėje jurisdikcijoje yra jų gyvenamoji ar buvimo užsienyje vieta.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Priešingai, nei Belgijos valstybė teigė pagrindinėje byloje, šiuo atveju reikia įvertinti, ar Belgijos teisės aktų leidėjas, nenustatęs taisyklės, pagal kurią prašymai dėl šeimos susijungimo turi būti pateikiami asmeniškai, išimčių, kai atitinkamiems asmenims neįmanoma laikytis tos taisyklės, pasinaudojo Direktyvos 2003/86 5 straipsnio 1 dalyje jam suteikta diskrecija taip, kad ji atitiktų šios direktyvos tikslus ir Chartijoje, kurią šia direktyva siekiama įgyvendinti, pripažintas pagrindines teises.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi šiame etape reikėtų išnagrinėti šios diskrecijos apimtį ir ribas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pagal Direktyvos 2003/86 5 straipsnio 1 dalį valstybėms narėms suteiktos diskrecijos apimties ir ribų</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip jau pabrėžiau, Direktyva 2003/86 nėra visiškai suderinama prašymo išduoti šeimos susijungimo vizą pateikimo tvarka, jos 5 straipsnio 1 dalyje tik numatoma, kad valstybės narės nustato, ar tokį prašymą „atitinkamos valstybės narės kompetentingoms institucijoms pateikia globėjas, ar šeimos narys arba nariai“, o 5 straipsnio 2 dalyje – kad prie tokio prašymo turi būti pridėti „dokumentiniai šeimos santykių [su globėju] ir [minėtoje direktyvoje] nurodytų sąlygų laikymosi įrodymai, taip pat šeimos nario (-ių) kelionės dokumentų patvirtintos kopijos“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš Direktyvos 2003/86 parengiamųjų darbų, kuriais remiasi Komisija ir pareiškėjai pagrindinėje byloje, matyti, kad Komisijos pasiūlyme dėl direktyvos iš pradžių buvo numatyta, kad prašymą dėl šeimos susijungimo turi pateikti globėjas, kuris, būdamas jau nuolatinis gyventojas, turėtų „lengviau susigaudyti administraciniuose formalumuose dėl to, kad moka šalies kalbą ir žino nacionalinių valdžios institucijų darbo tvarką“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-16" href="#t-16">16</a>
</span>). Taigi šiuo pasiūlymu buvo siekiama palengvinti naudojimąsi teise į šeimos susijungimą prašymo pateikimo etape. Vadinasi, pirmenybė buvo teikiama tam, kad į atitinkamos valstybės narės kompetentingą administracinę įstaigą tiesiogiai kreiptųsi šeimos narys, kuris iš esmės yra palankiausioje padėtyje atlikti šį pirmąjį procedūros etapą. Tarybai pateikus pakeitimą, pirminis pasiūlymas buvo iš dalies pakeistas, numatant valstybėms narėms, kurios to pageidauja, antrąją galimybę, t. y. galimybę numatyti, kad prašymą dėl šeimos susijungimo iš užsienio turi pateikti globėjo šeimos nariai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-17" href="#t-17">17</a>
</span>). Iš dalies pakeistame pasiūlyme Komisija nurodė, kad naujoji formuluotė skirta „dviem valstybių narių numatytoms procedūroms suderinti“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-18" href="#t-18">18</a>
</span>). Teisingumo Teisme ši institucija paaiškino, kad šis pakeitimas buvo numatytas tam, kad valstybės narės galėtų organizuoti pokalbius su atitinkamais asmenimis ir tyrimus, siekiant veiksmingai kovoti su sukčiavimu, susijusiu su prašytojų tapatybe ir jų deklaruojamų ryšių su globėju autentiškumu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi pagal Direktyvos 2003/86 5 straipsnio 1 dalies formuluotę, kuri galiausiai buvo palikta, valstybės narės turi nustatyti tiek asmenį, atsakingą už tokio prašymo pateikimą, tiek institucijas, kompetentingas jį priimti, taip pat formalumus, kuriuos reikia atlikti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiame etape reikia patikslinti, kad, kaip teigia Taryba, ir, priešingai, nei tvirtina prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, tai, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas valstybėms narėms paliko diskreciją nustatyti prašymų dėl šeimos susijungimo pateikimo tvarką, nereiškia, kad atsisakymo užregistruoti tokį prašymą dėl to, kad nebuvo laikytasi atitinkamos valstybės narės šiuo klausimu nustatytų taisyklių, teisėtumas savaime išplaukia iš Direktyvos 2003/86 5 straipsnio 1 dalies ir kad jis negali būti ginčijamas. Teisėtumas priklauso nuo to, kaip valstybė narė pasinaudojo šia diskrecija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, mano nuomone, valstybių narių diskrecijai įgyvendinant Direktyvos 2003/86 5 straipsnio 1 dalį taikomos trys apribojimai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmasis apribojimas susijęs su reikalavimu paisyti Direktyvos 2003/86 tikslo ir prasmės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad leidimas susijungti šeimai yra „bendra taisyklė“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-19" href="#t-19">19</a>
</span>) ir kad valstybės narės joms pagal Direktyvą 2003/86 suteikta diskrecija „negali naudotis taip, kad pakenktų [šios direktyvos] tikslui [skatinti šeimos susijungimą] ir jos veiksmingumui“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-20" href="#t-20">20</a>
</span>). Taigi pagal Direktyvos 2003/86 5 straipsnio 1 dalį valstybėms narėms suteikta diskrecija negali būti įgyvendinama taip, kad kliudytų arba pernelyg apsunkintų ar padarytų neįmanomą prašymo pagal šią nuostatą pateikimą, taigi, ir naudojimąsi teise į šeimos susijungimą, kad nebūtų pakenkta šios direktyvos tikslui ir jos veiksmingumui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antrasis apribojimas susijęs su pagarba pagrindinėms teisėms.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš Direktyvos 2003/86 2 konstatuojamosios dalies matyti, kad ja pripažįstamos pagrindinės teisės ir laikomasi Chartijoje įtvirtintų principų. Teisingumo Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad šios direktyvos nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į Chartijos 7 straipsnį ir 24 straipsnio 2 bei 3 dalis. Kalbant konkrečiau, Chartijos 7 straipsnis, kuriuo pripažįstama teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą – o teisė į šeimos susijungimą yra konkretus teisės į šeimos gyvenimo gerbimą aspektas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-21" href="#t-21">21</a>
</span>) – Teisingumo Teismo teigimu, turi būti siejamas kartu su pareiga atsižvelgti į viršesnį vaiko interesą, pripažintą Chartijos 24 straipsnio 2 dalyje, ir paisant šio 24 straipsnio 3 dalyje nurodytos būtinybės vaikui reguliariai palaikyti asmeninius santykius su savo abiem tėvais (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-22" href="#t-22">22</a>
</span>). Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat yra priminęs, kokie svarbūs yra tam tikri tarptautinės teisės aktai, visų pirma Vaiko teisių konvencija (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-23" href="#t-23">23</a>
</span>), kurios 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su tėvais prieš jų norą, o jos 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog iš šios pareigos išplaukia, kad vaiko ar jo tėvų prašymą atvykti į valstybę dalyvę arba išvykti iš jos, kad šeima galėtų susijungti, valstybė dalyvė turi svarstyti palankiai nusiteikusi, humaniškai ir kruopščiai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-24" href="#t-24">24</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apskritai pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį įgyvendindamos Sąjungos teisę, taip pat naudodamosi diskrecija, kai direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, valstybės narės paiso Chartijoje įtvirtintų teisių ir principų ir skatina jų taikymą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-25" href="#t-25">25</a>
</span>). Be to, remiantis Chartijos 52 straipsnio 1 dalimi bet koks Chartijoje pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės, taip pat, remiantis proporcingumo principu, „turi būti būtinas ir tikrai atitikti Europos Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba būti reikalingas kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nacionalinės teisės aktai, dėl kurių asmeniui neleidžiama atvykti į šalį, kurioje gyvena jo artimi giminaičiai, įskaitant atsisakymą leisti susijungti šeimai, atitinkančiai reikiamų lėšų sąlygas, gali būti teisės į šeimos gyvenimo gerbimą suvaržymas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-26" href="#t-26">26</a>
</span>), todėl, kad būtų suderinamas su Chartija, jis turi atitikti jos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prie tokios išvados priėjo ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), aiškindamas EŽTK 8 straipsnį, kurio turinys iš esmės yra toks pat kaip Chartijos 7 straipsnio. Nors, kaip teisingai primena Belgijos vyriausybė, EŽTT yra aiškiai pažymėjęs, kad EŽTK, ypač jos 8 straipsnis, negarantuoja užsieniečio teisės atvykti į konkrečią šalį ar joje gyventi, jis vis dėlto sistemingai peržiūri priemonių, kurios sudaro šeimos susijungimo kliūtis ir kurios analizuojamos kaip šiame straipsnyje įtvirtintos teisės į šeimos gyvenimo gerbimą apribojimai, proporcingumą. Pavyzdžiui, neseniai su šeimos gyvenimu ir imigracija susijusioje byloje jis konstatavo, kad „valstybės pareigos įsileisti į savo teritoriją joje gyvenančių asmenų giminaičius mastas skiriasi atsižvelgiant į konkrečią atitinkamų asmenų padėtį bei viešąjį interesą ir reikalauja teisingos pusiausvyros tarp konkuruojančių interesų“, o geriausi vaiko interesai tokiame kontekste turi „didelę reikšmę“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-27" href="#t-27">27</a>
</span>). Jis taip pat pažymėjo, kad sprendimų priėmimo procesas, susijęs su prašymu dėl šeimos susijungimo, turi suteikti „lankstumo, spartos ir veiksmingumo garantijas, būtinas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi [EŽTK] 8 straipsnyje garantuojamos [atitinkamų asmenų] teisės į šeimos gyvenimo gerbimą“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-28" href="#t-28">28</a>
</span>). Visų pirma kalbant apie pabėgėlių šeimos susijungimą, pažymėtina, jog EŽTT yra ne kartą priminęs, kad „šeimos vienovė yra esminė pabėgėlių teisė ir kad šeimos susijungimas yra pagrindinis elementas, leidžiantis asmenims, pabėgusiems nuo persekiojimo, grįžti prie normalaus gyvenimo“; jis taip pat patikslino, kad „dėl būtinybės pabėgėliams taikyti palankesnę šeimos susijungimo procedūrą nei kitiems užsieniečiams egzistuoja tarptautinis ir europinis konsensusas“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-29" href="#t-29">29</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai, trečias Direktyvos 2003/86 5 straipsnio 1 dalyje valstybėms narėms paliktos diskrecijos apribojimas, mano nuomone, kyla iš valstybėms narėms nustatytos individualizavimo pareigos įgyvendinant šią direktyvą. Pagal šią pareigą, kurią Teisingumo Teismas kildino iš minėtos direktyvos 17 straipsnio (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-30" href="#t-30">30</a>
</span>) ir kuri taikoma visiems į šios direktyvos taikymo sritį patenkantiems sprendimams, valstybės narės privalo užtikrinti, kad kompetentingos nacionalinės tarnybos kiekvienu konkrečiu atveju atliktų individualų atitinkamų asmenų padėties vertinimą, atsižvelgtų į visus svarbius veiksnius ir prireikus skirtų ypatingą dėmesį vaikų interesams ir siekiui sudaryti palankias šeimos gyvenimo sąlygas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-31" href="#t-31">31</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi į Tribunal de première instance francophone de Bruxelles (Prancūzų kalba bylas nagrinėjantis Briuselio pirmosios instancijos teismas) pateiktą prejudicinį klausimą reikia atsakyti atsižvelgiant į pirma išdėstytus įvairius apribojimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl atsakymo į prejudicinį klausimą</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip leidžiama pagal Direktyvos 2003/86 5 straipsnio 1 dalį, Belgijos teisės aktų leidėjas pasirinko galimybę, kad prašymą dėl šeimos susijungimo turi pateikti šeimos nariai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-32" href="#t-32">32</a>
</span>). Pagal 1980 m. gruodžio 15 d. įstatymo 12bis straipsnio 1 dalį toks prašymas turi būti pateiktas teritorinę kompetenciją turinčiai diplomatinei atstovybei (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-33" href="#t-33">33</a>
</span>). Šis įstatymas nenumato jokių šios taisyklės išimčių užsienyje gyvenantiems šeimos nariams. Be to, iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir bylos medžiagos matyti, ir šalys to neginčija, kad, nors 1980 m. gruodžio 15 d. įstatymo 12bis straipsnio 1 dalies formuluotė šia prasme nėra aiški, praktiškai prašymą dėl šeimos susijungimo atitinkami šeimos nariai turi pateikti diplomatinei atstovybei asmeniškai, net jei globėjas yra pripažintas pabėgėliu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl priežasčių, kurias išdėstysiu toliau, manau, kad tokia Direktyvos 2003/86 5 straipsnio 1 dalies įgyvendinimo sistema, kokia taikoma Belgijos teisėje, neatsižvelgiama į pirma apibūdintus valstybėms narėms pagal šią nuostatą suteiktos diskrecijos apribojimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia, kadangi joje nėra aiškiai, skaidriai ir bendrai numatytos prašymo dėl šeimos susijungimo pateikimo asmeniškai alternatyvios priemonės, kai paaiškėja, kad atitinkamiems šeimos nariams nuvykti į kompetentingą diplomatinę ar konsulinę atstovybę yra neįmanoma, toks mechanizmas akivaizdžiai kenkia Direktyvos 2003/86 tikslui skatinti šeimos susijungimą. Tas pats pasakytina ir apie konkretesnį šios direktyvos tikslą – suteikti didesnę apsaugą pripažintiems pabėgėliams, nes, kaip matyti iš pagrindinės bylos, pareiga asmeniškai atvykti į tokią atstovybę, kad būtų pateiktas prašymas dėl susijungimo, taip pat griežtai taikoma ir jų šeimos nariams. Kadangi dėl jos pirma aprašytose situacijose tampa praktiškai neįmanoma pasinaudoti teise į šeimos susijungimą, net jei tenkinamos visos Direktyvoje 2003/86 numatytos sąlygos, leidžiančios tokį susijungimą, tokia nuostata taip pat kenkia šios direktyvos veiksmingumui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">61.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Aplinkybė, kurią Belgijos vyriausybė paminėjo savo rašytinėse pastabose ir teismo posėdyje, jog kreipdamiesi į kompetentingą diplomatinę ar konsulinę atstovybę suinteresuotieji asmenys gali siekti, kad jiems būtų bent laikinai pritaikyta pareigos asmeniškai pateikti prašymą išduoti šeimos susijungimo vizą išimtis, neleidžia suabejoti padaryta išvada. Pirma, darant prielaidą, kad, kaip teigia Belgijos vyriausybė, egzistuoja reali galimybė nukrypti nuo taisyklės, kad prašymai turi būti teikiami asmeniškai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-34" href="#t-34">34</a>
</span>), iš šios vyriausybės žodžių matyti, kad sprendimas taikyti tokią išimtį yra visiškai diskrecinis ir gali būti priimamas tik labai retai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-35" href="#t-35">35</a>
</span>), tik tada, kai Užsieniečių reikalų tarnyba mano, kad prašytojų atvykimas į kompetentingą diplomatinę atstovybę yra objektyviai neįmanomas, ir kad diplomatinė ar konsulinė atstovybė turi būti Užsieniečių reikalų tarnybos įgaliota numatyti asmeniniam prašytojų atvykimui alternatyvias priemones. Antra, iš Belgijos valstybės pozicijos dėl skubos sąlygos vertinimo pagrindinėje byloje matyti, kad Belgijos administracinė įstaiga „neįmanomumo“ sąvoką aiškina itin griežtai, iš esmės paneigdama šios sąlygos egzistavimą net ir tais atvejais, kai atitinkami asmenys gyvena konflikto zonose ir keliaudami rizikuoja patirti nežmonišką ar žeminamą elgesį. Trečia, atsižvelgiant į išimtinį jos pobūdį ir į tai, kad ji suteikiama tik administracinės įstaigos nuožiūra, suinteresuotieji asmenys negauna jokios informacijos apie tai, kad egzistuoja galimybė taikyti tokią išimtį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-36" href="#t-36">36</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">62.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, be atvejų, kai objektyviai neįmanoma atvykti, abejotina, ar reikalavimas, kad globėjo šeimos nariai nuo pirmojo šeimos susijungimo procedūros etapo fiziškai atvyktų į diplomatinę ar konsulinę atstovybę, yra suderinamas su Direktyva 2003/86 visais atvejais, kai, atsižvelgiant į konkrečią prašytojų padėtį ir jų gyvenamojoje šalyje susiklosčiusias aplinkybes, kelionė būtų didelė kliūtis atlikti formalumus, būtinus prašymui dėl šeimos susijungimo pateikti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">63.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad šeimos susijungimo procedūra vyksta etapais ir dažnai po prašymo pateikimo reikia, kad atitinkami šeimos nariai kelis kartus vyktų į diplomatinę ar konsulinę atstovybę, visų pirma tam, kad pateiktų dokumentus, atvyktų į pokalbį, atliktų DNR tyrimus ir, jei prašymas patenkinamas, atsiimtų vizas. Man atrodo, kad reikalavimas, kad tokie asmenys, tarp kurių paprastai yra pažeidžiamiausi šeimos nariai, pavyzdžiui, maži vaikai, daug kartų ilgai, sunkiomis ir net pavojingomis sąlygomis arba patirdami pernelyg dideles išlaidas vyktų į diplomatines ar konsulines atstovybes, kurios, kaip ir pagrindinėje byloje, gali būti ne toje šalyje, kurioje jie gyvena, kad atliktų formalumus, kuriuos galima lengvai atlikti nuotoliniu būdu, neatitinka Direktyvos 2003/86 prasmės ir veikiau parodo valią sudaryti daugiau tokio susijungimo kliūčių, kurios atgrasytų nuo naudojimosi šia teise. Tai ypač pasakytina apie pabėgėlių šeimos narius, kuriems gali kilti didesnių sunkumų atvykti. Taigi įpareigojimas asmeniškai pateikti prašymą dėl šeimos susijungimo sukeltų nepalankesnes sąlygas būtent trečiųjų šalių piliečių kategorijai, kurią Direktyva 2003/86 visų pirma siekiama apsaugoti, ir paradoksaliai aplinkybės, dėl kurių jie pabėgo iš savo šalies ir dėl kurių Sąjungos teisės aktų leidėjas, remdamasis šios direktyvos 8 konstatuojamąja dalimi, numatė palankesnes sąlygas pasinaudoti teise į šeimos susijungimą, objektyviai apsunkintų jos įgyvendinimą, o gal net padarytų jį praktiškai neįmanomą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-37" href="#t-37">37</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">64.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Belgijos vyriausybė teigia, kad asmeninis prašymo išduoti šeimos susijungimo vizą pateikimas yra būtinas tam, kad būtų galima nustatyti prašytojų tapatybę ir surinkti jų biometrinius duomenis, visų pirma siekiant kovoti su sukčiavimu, susijusiu su asmens tapatybe ir šeimos ryšiais. Kad ir koks teisėtas būtų toks tikslas, mano nuomone, juo negalima pateisinti sistemingo reikalavimo prašytojams asmeniškai atvykti į diplomatinę ar konsulinę atstovybę nuo pat šeimos susijungimo procedūros pradžios. Neneigdamas Belgijos vyriausybės nustatyto reikalavimo atlikti tokį duomenų rinkimą pagrįstumo, be kita ko, tam, kad būtų galima atlikti būtinus saugumo patikrinimus pagal, be kita ko, Direktyvos 2003/86 6 straipsnio 1 dalį, ir su tuo susijusios būtinybės, kad tam tikrame procedūros etape prašytojai asmeniškai atvyktų į diplomatinę ar konsulinę atstovybę, kad būtų surinkti jų biometriniai duomenys, nemanau, kad toks duomenų surinkimas yra būtinas nuo prašymo dėl šeimos susijungimo pateikimo etapo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-38" href="#t-38">38</a>
</span>). Svarbu siekti nepagrįstai nedidinti šeimos narių kelionių skaičiaus, ypač jeigu jos yra sudėtingos ar rizikingos, ypač ankstyvame procedūros etape, kai prašymas dar neišnagrinėtas ir suinteresuotieji asmenys dar negali įvertinti teigiamo rezultato tikimybės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">65.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, iš esmės dėl tų pačių priežasčių, kurios jau išdėstytos, tai, kad valstybė narė sistemingai reikalauja, kad globėjo, be kita ko, pabėgėliu pripažinto asmens, šeimos nariai atvyktų į šios valstybės narės diplomatinę ar konsulinę atstovybę tik tam, kad būtų pateiktas prašymas dėl šeimos susijungimo, net ir tuo atveju, kai prašytojų kelionė į šią atstovybę yra objektyviai neįmanoma, pernelyg sudėtinga ar rizikinga, pažeidžia Chartijos 7 straipsnyje, prireikus taikomame kartu su jos 24 straipsnio 2 ir 3 dalimis, įtvirtintą teisę į šeimos vienovės gerbimą. Toks įpareigojimas yra šios teisės pažeidimas, neproporcingas kovos su sukčiavimu šeimos susijungimo srityje tikslui ir pažeidžiantis Chartijos 52 straipsnio 1 dalį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">66.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai, trečia, įgyvendinant Direktyvos 2003/86 5 straipsnio 1 dalį, kaip matyti iš Belgijos teisės ir administracinės praktikos, taip pat nepaisoma šios išvados 56 punkte paminėtos individualizavimo pareigos. Sistemoje, pagal kurią iš esmės ir praktiškai be išimčių reikalaujama, kad globėjo šeimos nariai atvyktų į kompetentingą diplomatinę atstovybę, iš principo neleidžiama atsižvelgti į suinteresuotųjų asmenų padėtį, visų pirma į aplinkybes, kurios, Teisingumo Teismo nuomone, gali turėti įtakos prašymo dėl šeimos susijungimo nagrinėjimo apimčiai ir intensyvumui, kaip antai į atitinkamų vaikų amžių ir jų padėtį kilmės šalyje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-39" href="#t-39">39</a>
</span>). Į šias aplinkybes a fortiori reikia atsižvelgti ankstesniame tokio prašymo pateikimo formalumų etape. </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">67.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Apskritai valstybės narės turi užtikrinti, kad Direktyvos 2003/86 5 straipsnio 1 dalies įgyvendinimo procedūra būtų kuo lankstesnė ir, kaip pažymėjo EŽTT, suteiktų lankstumo, spartos ir veiksmingumo garantijas, kad būtų paisoma atitinkamų asmenų teisės į šeimos gyvenimo gerbimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-40" href="#t-40">40</a>
</span>). Šiuo požiūriu negalima sutikti su pertekliniu formalizmu, kuris visų pirma matyti iš 2023 m. vasario 3 d. elektroninio laiško, kartu atsižvelgiant į 2022 m. rugsėjo 28 ir 29 d. prašymo, apie kurį Užsieniečių tarnyba anksčiau pranešė pareiškėjų advokatui, atmetimą daugiausia dėl to, kad jis buvo pateiktas tiesiogiai administracinei įstaigai, kompetentingai jį nagrinėti, o ne per Belgijos diplomatinę ar konsulinę atstovybę, ypač turint omenyje X bei vaikų A ir B padėtį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">68.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prieš darydamas išvadą dar noriu pabrėžti, kaip savo rašytinėse pastabose teisingai pažymėjo Taryba, jog Direktyvos 2003/86 5 straipsnio 1 dalies formuluotė yra pakankamai plati, kad prašymo išduoti vizą šeimos susijungimo tikslu pateikimo procedūra galėtų būti nustatyta taip, kad atitiktų šios direktyvos tikslą ir ja grindžiamas pagrindines teises net ir tais atvejais, kai valstybė narė, šiuo atveju – Belgijos Karalystė, pasirinko sprendimą, pagal kurį užduotis pateikti tokį prašymą tenka globėjo šeimos nariams. Taigi šiuo straipsniu nėra atmetama galimybė, kad minėtas prašymas kompetentingai diplomatinei ar konsulinei atstovybei būtų teikiamas per įgaliotąjį asmenį, paštu ar elektroniniu paštu, taigi globėjo šeimos nariams fiziškai nedalyvaujant, taip pat galimybė, kad jie, kaip tai padarė X bei vaikai A ir B, pateiktų jį atitinkamoje valstybėje narėje tiesiogiai už jo nagrinėjimą atsakingai administracinei įstaigai. Pagal suformuotą jurisprudenciją valstybės narės, visų pirma jų teismai, ne tik privalo savo nacionalinę teisę aiškinti taip, kad ji atitiktų Sąjungos teisę, bet ir nesivadovauti tokiu antrinės teisės akto aiškinimu, dėl kurio kiltų kolizija su Sąjungos teisės sistemos saugomomis pagrindinėmis teisėmis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-41" href="#t-41">41</a>
</span>). Vadinasi, Direktyvos 2003/86 5 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama taip, kad galima taikyti tokią griežtą ir nelanksčią tvarką, kokia taikoma Belgijoje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">69.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Remdamasis tuo, kas išdėstyta, manau, kad į pateiktą prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip: pagal Direktyvos 2003/86 5 straipsnio 1 dalį, siejamą su Chartijos 7 straipsniu ir 24 straipsnio 2 dalimi, draudžiami valstybės narės teisės aktai, pagal kuriuos reikalaujama, kad trečiojoje šalyje esantys šeimos nariai, ypač pabėgėliu pripažinto asmens šeimos nariai, asmeniškai pateiktų prašymą atvykti į šalį ir joje gyventi šeimos susijungimo tikslu diplomatinei ar konsulinei atstovybei, turinčiai teritorinę jurisdikciją toje valstybėje narėje, nenumatant išimčių tais atvejais, kai, atsižvelgiant į konkrečią atitinkamų asmenų padėtį ir jų gyvenamosios vietos šalyje susiklosčiusias aplinkybes, nuvykti į tokią atstovybę yra neįmanoma, pernelyg sunku arba rizikinga.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">V.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">70.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į visus išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Tribunal de première instance francophone de Bruxelles (Prancūzų kalba bylas nagrinėjantis Briuselio pirmosios instancijos teismas, Belgija) pateiktą prejudicinį klausimą:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-138" title="page-25">
      Pagal 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą 5 straipsnio 1 dalį, siejamą su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 straipsniu ir 24 straipsnio 2 dalimi, draudžiami valstybės narės teisės aktai, reglamentavimas ar administracinė praktika, pagal kuriuos reikalaujama, kad trečiojoje šalyje esantys šeimos nariai, ypač pabėgėliu pripažinto asmens šeimos nariai, asmeniškai pateiktų prašymą atvykti į šalį ir joje gyventi šeimos susijungimo tikslu diplomatinei ar konsulinei atstovybei, turinčiai teritorinę jurisdikciją toje valstybėje narėje, nenumatant išimčių tais atvejais, kai, atsižvelgiant į konkrečią atitinkamų asmenų padėtį ir jų gyvenamosios vietos šalyje susiklosčiusias aplinkybes, nuvykti į tokią atstovybę yra neįmanoma, pernelyg sunku arba rizikinga.
    </p>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">1</a>
</span>) Originalo kalba: prancūzų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-2" href="#c-2">2</a>
</span>) OL L 251, 2003, p. 12; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 224.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-3" href="#c-3">3</a>
</span>) OL L 337, 2011, p. 9.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-4" href="#c-4">4</a>
</span>) Moniteur belge, 1980 m. gruodžio 31 d., p. 145584.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-5" href="#c-5">5</a>
</span>) Beje, per teismo posėdį Belgijos vyriausybės atstovė pareiškė aiškią poziciją šiuo klausimu, kai pažymėjo, jog negalima laikyti, kad pareiškėjai pagrindinėje byloje pateikė prašymą išduoti šeimos susijungimo vizą, nes jie nesilaikė privalomų formalumų ir neatvyko į instituciją, kompetentingą priimti ir užregistruoti tokį prašymą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-6" href="#c-6">6</a>
</span>) Žr., be kita ko, nevyriausybinės organizacijos „Human Rights Watch“ dokumentus, su kuriais galima susipažinti šiuose tinklapiuose: https://www.hrw.org/news/2022/10/24/turkey-hundreds-refugees-deported-syria, https://www.hrw.org/news/2022/08/17/questions-and-answers-turkeys-threatened-incursion-northern-syria, https://www.hrw.org/world-report/2023/country-chapters/syria.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-7" href="#c-7">7</a>
</span>) Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas tik primena šių nuostatų formuluotes, nepateikdamas jokių papildomų motyvų, kodėl jomis remiasi. Teismo posėdyje pareiškėjų pagrindinėje byloje atstovas paaiškino, kad taip yra dėl to, jog 1980 m. gruodžio 15 d. įstatymo 10 straipsniu į nacionalinę teisę perkeliamos, be kita ko, ir šios nuostatos.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-8" href="#c-8">8</a>
</span>) Žr. šios direktyvos 2 straipsnio j punkte pateiktą sąvokos „šeimos nariai“, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2011/95, apibrėžtį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-9" href="#c-9">9</a>
</span>) C‑91/20, EU:C:2021:898, 42 ir 43 punktai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-10" href="#c-10">10</a>
</span>) Žr. 2022 m. rugsėjo 8 d. Sprendimą Ametic (C‑263/21, EU:C:2022:644, 64 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-11" href="#c-11">11</a>
</span>) Žr. 2022 m. lapkričio 17 d. Sprendimą Belgische Staat (Susituokusi nepilnametė pabėgėlė) (C‑230/21, EU:C:2022:887, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-12" href="#c-12">12</a>
</span>) Žr. 2022 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimo Bundesrepublik Deutschland (Pilnametystės sulaukusio vaiko šeimos susijungimas) (C‑279/20, EU:C:2022:618, 38 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-13" href="#c-13">13</a>
</span>) Žr. 2019 m. gruodžio 12 d. Sprendimą Bevándorlási és Menekültügyi Hivatal (Šeimos susijungimas – Pabėgėlio sesuo) (C‑519/18, EU:C:2019:1070, 50 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-14" href="#c-14">14</a>
</span>) Žr. 2022 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimą Bundesrepublik Deutschland (Pilnametystės sulaukusio vaiko šeimos susijungimas) (C‑279/20, EU:C:2022:618, 61 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-15" href="#c-15">15</a>
</span>) Žr. 2022 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimo Bundesrepublik Deutschland (Pilnametystės sulaukusio vaiko šeimos susijungimas) (C‑279/20, EU:C:2022:618, 34 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-16" href="#c-16">16</a>
</span>) Pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos dėl teisės į šeimos susijungimą, COM(1999) 638 final, p. 18 (toliau – pirminis pasiūlymas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-17" href="#c-17">17</a>
</span>) Žr. iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl teisės į šeimos susijungimą, COM(2002) 225 final (toliau – iš dalies pakeistas pasiūlymas) 5 straipsnį.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-18" href="#c-18">18</a>
</span>) Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad Parlamento pasiūlytas Komisijos iš dalies pakeisto pasiūlymo pakeitimas, kuriuo siekiama patikslinti, kad prašymas dėl šeimos susijungimo bet kuriuo atveju turėtų būti pateiktas valstybėje narėje, kurioje gyvena globėjas, motyvuojant, be kita ko, sunkumais, su kuriais gali susidurti šeimos nariai, norėdami atvykti į tos valstybės narės diplomatinę atstovybę (žr. Pranešimą dėl iš dalies pakeisto pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos dėl teisės į šeimos susijungimą (naujos konsultacijos) – Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas | A5-0086/2003 | Europos Parlamentas (europa.eu)), buvo atmestas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-19" href="#c-19">19</a>
</span>) Žr. 2016 m. balandžio 21 d. Sprendimą Khachab (C‑558/14, EU:C:2016:285, 25 punktas). Kaip savo išvadoje byloje, kurioje priimtas šis sprendimas, pažymėjo generalinis advokatas P. Mengozzi (C‑558/14, EU:C:2015:852, 38 punktas), priežastis, dėl kurios leidimas susijungti su šeima laikoma „taisykle“, yra ta, kad tai yra teisė.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-20" href="#c-20">20</a>
</span>) Žr. 2019 m. gruodžio 12 d. Sprendimą Bevándorlási és Menekültügyi Hivatal (Šeimos susijungimas – Pabėgėlio sesuo) (C‑519/18, EU:C:2019:1070, 62 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-21" href="#c-21">21</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2006 m. birželio 27 d. Sprendimą Parlamentas / Taryba (C‑540/03, EU:C:2006:429, 52 punktas). Taip pat žr. generalinio advokato P. Mengozzi išvadą byloje Noorzia (C‑338/13, EU:C:2014:288, 20 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-22" href="#c-22">22</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2022 m. lapkričio 17 d. Sprendimą Belgische Staat (Susituokusi nepilnametį pabėgėlė) (C‑230/21, EU:C:2022:887, 47 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-23" href="#c-23">23</a>
</span>) Priimta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1989 m. lapkričio 20 d. Rezoliucijoje 44/25 ir įsigaliojusi 1990 m. rugsėjo 2 d.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-24" href="#c-24">24</a>
</span>) Žr. 2006 m. birželio 27 d. Sprendimą Parlamentas / Taryba (C‑540/03, EU:C:2006:429, 57 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-25" href="#c-25">25</a>
</span>) Žr. 2022 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimo Bundesrepublik Deutschland (Pilnametystės sulaukusio vaiko šeimos susijungimas) (C‑279/20, EU:C:2022:618, 39 ir 40 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-26" href="#c-26">26</a>
</span>) Analogiškai žr. 2002 m. liepos 11 d. Sprendimą Carpenter (C‑60/00, EU:C:2002:434, 41 punktas) dėl 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsnio ir dėl Europos Sąjungos piliečių šeimos gyvenimo apsaugos nuo sprendimų dėl išsiuntimo iš šalies; taip pat žr. 2002 m. liepos 25 d. Sprendimą MRAX (C‑459/99, EU:C:2002:461, 53 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-27" href="#c-27">27</a>
</span>) 2021 m. liepos 9 d. EŽTT sprendimas M. A. prieš Daniją, (CE:ECHR:2021:0709JUD000669718, 132 ir 133 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-28" href="#c-28">28</a>
</span>) 2014 m. liepos 10 d. EŽTT sprendimas Senigo Longue ir kiti prieš Prancūziją (CE:ECHR:2014:0710JUD001911309, 75 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-29" href="#c-29">29</a>
</span>) 2014 m. liepos 10 d. EŽTT sprendimas Tanda‑Muzinga prieš Prancūziją (CE:ECHR:2014:0710JUD000226010, 75 punktas) ir 2014 m. liepos 10 d. EŽTT sprendimas Mugenzi prieš Prancūziją (CE:ECHR:2014:0710JUD005270109, 54 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-30" href="#c-30">30</a>
</span>) Direktyvos 2003/86 17 straipsnyje numatyta, kad „[v]alstybės narės &lt;…&gt; deramai atsižvelgia į asmens šeimos santykių pobūdį ir tvirtumą, jo gyvenimo valstybėje narėje trukmę, šeimos, kultūrinių ir socialinių ryšių su jo ar jos kilmės šalimi buvimą“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-31" href="#c-31">31</a>
</span>) Žr. 2019 m. kovo 13 d. Sprendimą E. (C‑635/17, EU:C:2019:192, 59 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-32" href="#c-32">32</a>
</span>) Kelios kitos valstybės narės pasirinko tą patį variantą, kartais kartu suteikdamos galimybę prašymą pateikti ir globėjui (AT, CZ, DE, EE, FI, HR, HU, LU, LV, SE, SK). Kitos pasirinko sistemą, pagal kurią prašymą dėl šeimos susijungimo gali pateikti tik globėjas (BG, CY, EL, ES, FR, PL, SI); žr. 2019 m. kovo 29 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Direktyvos 2003/86 dėl teisės į šeimos susijungimą įgyvendinimo [COM(2019) 162 final, p. 11].</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-33" href="#c-33">33</a>
</span>) Iš sprendimo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad kompetentinga diplomatinė atstovybė nustatoma pagal atitinkamų šeimos narių aktualią gyvenamąją šalį. Kai atitinkamų asmenų, kaip pareiškėjų pagrindinėje byloje atveju, gyvenamosios vietos šalyje nėra Belgijos diplomatinės atstovybės, jie gali pasirinkti kaimyninių šalių diplomatines atstovybes.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-34" href="#c-34">34</a>
</span>) Atkreipiu dėmesį, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šios aplinkybės nemini, o priešingai, daro prielaidą, kad tokiose situacijose, kokios nagrinėjamos pagrindinėje byloje, nenumatyta jokios leidžiančios nukrypti nuostatos. Tačiau, kaip pažymėjau šios išvados 34 punkte, Teisingumo Teismas turi laikytis prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodyto teisinio pagrindo.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-35" href="#c-35">35</a>
</span>) Be to, atkreipiu dėmesį, kad vienintelis atitinkamas Belgijos vyriausybės pateiktas pavyzdys yra susijęs su Belgijos piliečio prašymais išduoti vizą šeimos susijungimo tikslu, pateiktais per globėją kaip įgaliotąjį asmenį, pagal 1980 m. gruodžio 15 d. įstatymo 9 straipsnį (žr. adresu https://www.refworld.org/pdfid/58b04f134.pdf). Su Belgija susijusi tyrimo ataskaita, įtraukta į 2017 m. birželio mėn. Federalinio migracijos centro („Myria“) tyrimą „Le regroupement national des ressortissants des pays tiers en Europe: pratiques nationales“ („Trečiųjų valstybių piliečių šeimos susijungimas Europoje nacionaliniu lygmeniu: nacionalinė praktika“), kurį teismo posėdyje paminėjo Belgijos vyriausybės atstovė, pagrįsta minėtu sprendimu ir joje pabrėžiama: „It is not possible for the sponsor to introduce the application. Only in very exceptional cases, the sponsor can be authorised to introduce the application. This should then be done in the same country as usually foreseen for the introduction of the application by its family members“ („Globėjas pateikti prašymo negali. Globėjas gali būti įgaliotas pateikti prašymą tik labai išimtiniais atvejais. Jis turėtų būti teikiamas toje pačioje šalyje, kurioje paprastai, kaip numatyta, turėtų pateikti prašymą jo šeimos nariai“) (žr. https://emnbelgium.be/sites/default/files/publications/FINAL%20BE%20report%20on%20Family%20Reunification%20with%20a%20TCN_1.pdf, p. 46). Vis dėlto akivaizdu, jog reikalavimas, kad globėjas prašymą pateiktų toje pačioje šalyje, kurioje gyvena šeimos nariai, pabėgėliams būtų neįgyvendinamas, jei prašymą reikalaujama pateikti asmeniškai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-36" href="#c-36">36</a>
</span>) Dėl to, kaip svarbu, kad suinteresuotieji asmenys galėtų gauti aiškią ir skaidrią informaciją „raštu“ apie įvairius šeimos susijungimo procedūros etapus, žr. Nicholson F., „The Essential Right to Family Unity of Refugees and Others in Need of International Protection in the Context of Family Reunification“, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR), p. 122.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-37" href="#c-37">37</a>
</span>) Dėl sunkumų, susijusių su prašytojų galimybe atvykti į ambasadas, ir daugybės reikalingų kelionių žr. Nicholson F., „The Essential Right to Family Unity of Refugees and Others in Need of International Protection in the Context of Family Reunification“, op. cit. p. 124 ir paskesni.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-38" href="#c-38">38</a>
</span>) Be to, teismo posėdyje Belgijos vyriausybė nepaaiškino, kodėl prašant išduoti šeimos susijungimo vizą yra absoliučiai būtina surinkti biometrinius duomenis. </p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-39" href="#c-39">39</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2006 m. birželio 27 d. Sprendimo Parlamentas / Taryba, C‑540/03 EU:C:2006:429, 56 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-40" href="#c-40">40</a>
</span>) Žr. šios išvados 55 punkte nurodytą jurisprudenciją.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-41" href="#c-41">41</a>
</span>) Žr. 2022 m. rugpjūčio 1 d. Sprendimo Bundesrepublik Deutschland (Pilnametystės sulaukusio vaiko šeimos susijungimas) (C‑279/20, EU:C:2022:618, 39 ir 40 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).</p>
</body>
</html>
