TEISINGUMO TEISMO (didžioji kolegija) SPRENDIMAS
2026 m. liepos 16 d. ( *1 )
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė – Valstybių narių teismų bendradarbiavimas civilinėse ar komercinėse bylose – Reglamentas (ES) 2020/1783 – 12 straipsnio 2 dalis – Prašomajam teismui pateiktas prašymas surinkti įrodymus, kurį pateikė prašantysis teismas – Atsisakymo vykdyti tokį prašymą pagrindai – Prašomosios valstybės narės materialinės teisės norma – Įrodymų, kurie laikomi prieštaraujančiais pagrindiniams prašomosios valstybės narės teisės principams, rinkimas – Palaikų ekshumacija siekiant nustatyti kilmę – Genetinė ekspertizė post mortem – Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 ir 7 straipsniai – Teisė į pagarbą žmogaus orumui – Teisė žinoti savo genetinę kilmę“
Byloje C‑196/24 (Aucrinde) ( i )
dėl Tribunal judiciaire de Chambéry (Šamberi teismas, Prancūzija) 2024 m. sausio 16 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2024 m. vasario 20 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
xx
prieš
ww,
yy,
zz,
vv,
dalyvaujant
Ministère public,
TEISINGUMO TEISMAS (didžioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas K. Lenaerts, pirmininko pavaduotojas T. von Danwitz (pranešėjas), kolegijų pirmininkai K. Jürimäe, C. Lycourgos, I. Jarukaitis, M. Condinanzi ir F. Schalin, teisėjai S. Rodin, E. Regan, N. Piçarra, A. Kumin, M. Gavalec, S. Gervasoni, N. Fenger ir R. Frendo,
generalinė advokatė T. Ćapeta,
posėdžio sekretorius C. Di Bella, administratorius,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2025 m. balandžio 29 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
|
– |
xx, atstovaujamo advokatės M. Coppola, |
|
– |
Prancūzijos vyriausybės, atstovaujamos B. Dourthe, O. Duprat-Mazaré ir B. Fodda, |
|
– |
Europos Komisijos, atstovaujamos S. Noë, P. J. O. Van Nuffel ir W. Wils, |
susipažinęs su 2025 m. rugsėjo 11 d. posėdyje pateikta generalinės advokatės išvada,
priima šį
Sprendimą
|
1 |
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1783 dėl valstybių narių teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (įrodymų rinkimas) (OL L 405, 2020, p. 1) 12 straipsnio 2 dalies, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 1 ir 7 straipsnių išaiškinimo. |
|
2 |
Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Italijoje kilusį ginčą tarp xx ir ww, yy, zz bei vv, kurie yra pripažinti aa vaikai, dėl kilmės ryšio nustatymo tarp xx ir aa, palaidoto Prancūzijoje, dėl kurio pastarojoje valstybėje narėje buvo pateiktas prašymas vykdyti Italijos teismo taikytą įrodymų surinkimo priemonę, kuriuo siekiama ekshumuoti aa palaikus, kad būtų atlikta genetinė ekspertizė post mortem. |
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
Chartija
|
3 |
Chartijos 1 straipsnyje „Žmogaus orumas“ nustatyta: „Žmogaus orumas yra neliečiamas. Jį reikia gerbti ir saugoti.“ |
|
4 |
Chartijos 7 straipsnyje „Teisė į privatų ir šeimos gyvenimą“ numatyta: „Kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas.“ |
Reglamentas 2020/1783
|
5 |
Reglamento 2020/1783 3, 4, 15 ir 16 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:
<…>
|
|
6 |
Šio reglamento 1 straipsnio „Taikymo sritis“ 1 dalyje nurodyta: „Šis reglamentas taikomas civilinėse ar komercinėse bylose, kai valstybės narės teismas pagal tos valstybės narės teisę prašo:
|
|
7 |
Minėto reglamento 3 straipsnio „Tiesioginis perdavimas tarp teismų“ 1 dalyje numatyta: „1 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus prašymus dėl įrodymų rinkimo teismas, kuriame yra pradėtas teismo procesas arba kuriame numatoma jį pradėti (toliau – prašantysis teismas), perduoda tiesiogiai kitos valstybės narės kompetentingam teismui (toliau – prašomasis teismas).“ |
|
8 |
Šio reglamento 5 straipsnio „Prašymo forma ir turinys“ 1 dalyje nustatyta: „Prašymai parengiami naudojant I priede nurodytą A formą arba, kai tinkama, L formą. <…>“ |
|
9 |
Reglamento Nr. 2020/1783 10 straipsnio „Neišsamūs prašymai“ 1 dalyje numatyta: „Jei prašymas negali būti įvykdytas dėl to, kad jame nepateikta visa būtina 5 straipsnyje nurodyta informacija, prašomasis teismas apie tai informuoja prašantįjį teismą nedelsdamas ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo, parengto naudojant I priede nurodytą D formą, gavimo ir paprašo prašančiojo teismo atsiųsti trūkstamą informaciją, kiek įmanoma tiksliau nurodydamas tą trūkstamą informaciją.“ |
|
10 |
Šio reglamento II skyriaus 3 skirsnyje „Prašomojo teismo renkami įrodymai“ yra 12 ir 16 straipsniai. |
|
11 |
Minėto reglamento 12 straipsnyje „Bendrosios nuostatos dėl prašymo vykdymo“ nurodyta: „1. Prašomasis teismas prašymą vykdo nedelsdamas ir ne vėliau kaip per 90 dienų nuo prašymo gavimo dienos. 2. Prašomasis teismas prašymą vykdo pagal savo nacionalinę teisę. 3. Prašantysis teismas gali reikalauti, kad prašymas būtų vykdomas laikantis specialios tvarkos, numatytos jo nacionalinėje teisėje, naudodamas I priede nurodytą A formą. Prašomasis teismas vykdo prašymą laikydamasis specialios tvarkos, nebent tai yra nesuderinama su jo nacionaline teise arba jis to negali daryti dėl didelių praktinių sunkumų. Jei prašomasis teismas dėl vienos iš tų priežasčių netenkina reikalavimo vykdyti prašymą laikantis specialios tvarkos, jis informuoja prašantįjį teismą naudodamas I priede nurodytą H formą. <…>“ |
|
12 |
To paties reglamento 16 straipsnio „Atsisakymai vykdyti prašymus“ 2 ir 3 dalyse nustatyta: „2. Be 1 dalyje nurodytų priežasčių, prašymą galima atsisakyti vykdyti tik tuo atveju, jei egzistuoja viena ar daugiau iš šių priežasčių:
3. Prašomasis teismas negali atsisakyti vykdyti prašymo tik dėl to, kad pagal jo nacionalinę teisę kitas jo valstybės narės teismas turi išimtinę jurisdikciją bylos dalyko atžvilgiu[,] arba dėl to, kad pagal tos valstybės narės teisę nebūtų pripažinta teisė pareikšti ieškinį dėl to dalyko.“ |
|
13 |
Reglamento 2020/1783 II skyriaus 4 skirsnyje „Tiesioginis prašančiojo teismo įrodymų rinkimas ir diplomatų ar konsulinių pareigūnų renkami įrodymai“ esantis 19 straipsnis, atsižvelgiant į jo pavadinimą, susijęs su tiesioginiu prašančiojo teismo įrodymų rinkimu. Šiame 19 straipsnyje nustatyta: „1. Jei teismas prašo, kad įrodymai būtų tiesiogiai renkami kitoje valstybėje narėje, jis prašymą pateikia tos valstybės narės centrinei įstaigai arba kompetentingai institucijai, naudodamas I priede nurodytą L formą. <…> 7. Prašomosios valstybės narės centrinė įstaiga arba kompetentinga institucija gali atsisakyti tenkinti prašymą tiesiogiai surinkti įrodymus tik tuo atveju, jei:
<…>“ |
Prancūzijos teisė
|
14 |
Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Code civil (Civilinis kodeksas; toliau – Prancūzijos civilinis kodeksas) 16 straipsnyje nustatyta: „Įstatymu užtikrinama asmens viršenybė, draudžiamas bet koks jo orumo pažeidimas ir užtikrinama pagarba žmogui nuo pat jo gyvenimo pradžios.“ |
|
15 |
Šio kodekso 16-1-1 straipsnyje nurodyta: „Pagarba žmogaus kūnui tęsiasi ir po mirties. Su mirusiųjų palaikais, įskaitant kremuotųjų pelenus, turi būti elgiamasi pagarbiai ir oriai.“ |
|
16 |
Minėto kodekso 16-9 straipsnyje numatyta: „Šio skyriaus nuostatos yra imperatyvios.“ |
|
17 |
To paties kodekso 16-11 straipsnyje nustatyta: „Asmens tapatybės nustatymo naudojant jo genetinius pėdsakus gali būti prašoma tik:
Civilinėse bylose šio nustatymo galima siekti tik vykdant teismo, nagrinėjančio ieškinį dėl kilmės nustatymo ar užginčijimo arba subsidijų gavimo ar panaikinimo, paskirtą tyrimo priemonę. Aiškus suinteresuotojo asmens sutikimas turi būti gautas iš anksto. Jei asmuo neduoda aiškaus sutikimo būdamas gyvas, po jo mirties negalima atlikti jokio identifikavimo pagal genetinius pėdsakus. <…>“ |
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
|
18 |
Pareiškėjas pagrindinėje byloje xx kreipėsi į Tribunale di Genova (Genujos teismas, Italija) su prašymu pripažinti, kad jis yra Prancūzijoje palaidoto aa biologinis sūnus, leisti jam naudoti tėvo pavardę, nurodyti kompetentingam civilinės metrikacijos skyriaus pareigūnui įrašyti būsimą teismo sprendimą, kai jis įsiteisės, ir po tariamo tėvo palaikų ekshumacijos parengti ekspertizę, patvirtinančią kilmę iš nesusituokusių tėvų. |
|
19 |
Atsakovai pagrindinėje byloje, kurie yra pripažinti aa vaikai, prieštaravo, kad būtų atlikti hematologo išvadai būtini tyrimai, kuri leistų nustatyti, ar pareiškėjo pagrindinėje byloje genetinės savybės atitinka jų pačių genetines savybes. Jie paprašė atlikti jų mirusio tėvo palaikų genetinį tyrimą toje vietoje, kur jis yra palaidotas. Tribunale di Genova (Genujos teismas) nurodė atlikti hematologo ekspertizę ir paskyrė ekspertą, kad šis, ekshumavus tariamo tėvo palaikus, atliktų pareiškėjo pagrindinėje byloje ir palaikų genetinį palyginimą. |
|
20 |
2022 m. lapkričio 18 d.Tribunale di Genova (Genujos teismas) išsiuntė Tribunal judiciaire de Chambéry (Šamberi teismas, Prancūzija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, prašymą pagal Reglamentą 2020/1783 surinkti įrodymus, t. y. ekshumuoti tariamo tėvo palaikus ir paimti deoksiribonukleorūgšties (DNR) mėginį atitinkamai hematologo ekspertizei atlikti. |
|
21 |
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatavo, kad Italijos teismo pateiktas prašymas patenka į Reglamento 2020/1783 taikymo sritį ir yra priimtinas. Šį prašymą pateikė vienos valstybės narės teismas ir jį turi vykdyti kitos valstybės narės teismas, šiuo atveju – prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo jurisdikcijoje. Įrodymai, kuriuos pastarojo teismo prašoma surinkti, skirti naudoti civilinėje byloje. |
|
22 |
Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad jis nėra vien tik Italijos teismo taikytos įrodymų rinkimo priemonės vykdymo institucija, bet turi priimti teismo sprendimą, kad patikrintų, ar įvykdytos Reglamente 2020/1783 nustatytos sąlygos. Šis patikrinimas negali būti laikomas paprastu formalumu, atsižvelgiant į šio reglamento 12 straipsnio 2 dalį, pagal kurią prašomasis teismas įpareigojamas „vykdyti prašymą pagal savo nacionalinę teisę“. |
|
23 |
Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad nėra jokio pagrindo, dėl kurio būtų draudžiama vykdyti minėtą prašymą pagal Reglamento 2020/1783 16 straipsnį. Iš tiesų prašymas ekshumuoti palaikus, siekiant paimti DNR mėginį, laikytinas prašymu surinkti įrodymus. Tokio prašymo vykdymas priklauso Prancūzijos teismų jurisdikcijai, nes teisė pareikšti ieškinį dėl kilmės nustatymo pripažįstama Prancūzijos teisėje. Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nemanė, kad turi pateikti prašymą, kuriuo būtų siekiama, kad Tribunale di Genova (Genujos teismas) užpildytų prašymą surinkti įrodymus, kaip jam tokia galimybė suteikiama pagal šio reglamento 10 straipsnio 1 dalį. |
|
24 |
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas konstatavo, kad jei Tribunale di Genova (Genujos teismas) būtų pageidavęs, kad jo prašymas būtų įvykdytas Prancūzijoje pagal „specialią procedūrą“, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2020/1783 12 straipsnio 3 dalį, šis teismas būtų turėjęs užpildyti šio reglamento I priede pateiktos A formos 12 punktą, tačiau nagrinėjamu atveju to nepadarė. Todėl nekyla klausimo dėl tokios specialios procedūros suderinamumo su prašomosios valstybės narės teise. |
|
25 |
Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl to, ar pagal Reglamento 2020/1783 12 straipsnio 2 dalį prašomajam teismui leidžiama atsisakyti taikyti šį reglamentą ir nevykdyti prašymo surinkti įrodymus, motyvuojant tuo, kad šio prašymo „forma“ prieštarauja pagrindiniams jo valstybės narės teisės principams. Šio teismo teigimu, iš Europos Komisijos tarnybų parengto 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1206/2001 dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (OL L 174, 2001, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 4 t., p. 121), kuris nuo 2022 m. liepos 1 d. panaikintas ir pakeistas Reglamentu 2020/1783, taikymo praktinio vadovo matyti, kad „forma“ gali būti laikoma nesuderinama su šios valstybės narės teise, jeigu ji prieštarauja pagrindiniams jos teisės principams. Taip yra nagrinėjamu atveju, nes pagal Prancūzijos teisę, t. y. pagal Prancūzijos civilinio kodekso 16-11 straipsnį, draudžiama ekshumuoti palaikus siekiant nustatyti kilmės ryšį, nebent miręs asmuo tam davė aiškų sutikimą dar būdamas gyvas. |
|
26 |
Nors atsisakymo vykdyti prašymą surinkti įrodymus atvejai išsamiai išvardyti Reglamento 2020/1783 16 straipsnyje, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar pagal šio reglamento 12 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad prašomasis teismas „prašymą vykdo pagal savo nacionalinę teisę“, leidžiama dėl kitų priežasčių prieštarauti tokio prašymo vykdymui. |
|
27 |
Jeigu Reglamento 2020/1783 12 straipsnio 2 dalis būtų taikoma neatsižvelgiant į prašomosios valstybės narės teisę, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui taip pat kyla klausimas, kaip Chartijos 1 ir 7 straipsniai turėtų būti aiškinami ir apibrėžiami įgyvendinant šio reglamento nuostatas. |
|
28 |
Konkrečiai kalbant, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo Teisingumo Teismo nustatyti, ar teisė žinoti savo kilmę ir reikalauti, kad ji būtų pripažinta, kurią, jo nuomone, užtikrina Chartijos 7 straipsnis, yra viršesnė arba gali būti viršesnė už mirusio asmens teisę nebūti tiriamam post mortem atliekant genetinius tyrimus be jo aiškaus sutikimo, duoto dar jam esant gyvam – teisę, kuri, jo nuomone, kyla iš Chartijos 1 straipsnyje įtvirtinto pagarbos žmogaus orumui principo. |
|
29 |
Jis taip pat nurodo, kad Tribunale di Genova (Genujos teismas) prašymas surinkti įrodymus prieštarauja Prancūzijos civilinio kodekso 16-11 straipsniui, kuriame išvardyti atvejai, kai leidžiama nustatyti asmens tapatybę pagal jo genetinius pėdsakus. Ši nacionalinė nuostata savo ruožtu galėtų prieštarauti 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 8 straipsniui. Taigi klausimas kyla ir dėl to, ar šis 16-11 straipsnis atitinka Chartiją, be kita ko, jos 1 straipsnį, kuriuo užtikrinama pagarba žmogaus orumui ir atitinkamai pagarba mirusiesiems, taip pat jos 7 straipsnį, kuriuo, kaip EŽTK 8 straipsnio atitikmeniu, pripažįstama kiekvieno asmens teisė į privatų gyvenimą. |
|
30 |
Šiomis aplinkybėmis Tribunal judiciaire de Chambéry (Šamberi teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
|
Dėl prejudicinių klausimų
|
31 |
Savo klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento 2020/1783 12 straipsnio 2 dalis, siejama su Chartijos 1 ir 7 straipsniais, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją prašomajam teismui leidžiama atsisakyti vykdyti prašymą surinkti įrodymus, kuriuo siekiama gauti įrodymą – genetinį mėginį, paimtą ekshumavus tariamo tėvo ar motinos palaikus, kurį pagal šį reglamentą perdavė prašantysis teismas nagrinėdamas bylą dėl kilmės nustatymo, motyvuojant tuo, kad pagal prašomojo teismo valstybės narės materialinės teisės normą tokius įrodymus rinkti draudžiama. |
|
32 |
Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia išsiaiškinti, ar jis gali taikyti nacionalinės materialinės teisės normą, t. y. Prancūzijos civilinio kodekso 16-11 straipsnį, pagal kurį draudžiama ekshumuoti palaikus siekiant atlikti genetinį tyrimą post mortem, išskyrus atvejus, kai atitinkamas asmuo tam davė aiškų sutikimą dar būdamas gyvas, siekdamas prieštarauti Italijos teismo pagal Reglamento 2020/1783 1 straipsnio 1 dalies a punktą ir 12 straipsnį perduotam prašymui surinkti įrodymus. |
|
33 |
Pirmiausia reikia konstatuoti, kad Reglamento 2020/1783 1 ir 12 straipsniai iš esmės atitinka Reglamento Nr. 1206/2001, kuris buvo panaikintas ir pakeistas Reglamentu 2020/1783, 1 ir 10 straipsnius. Todėl Teisingumo Teismo pateiktas panaikinto reglamento nuostatų išaiškinimas išlieka aktualus nagrinėjant šį prašymą priimti prejudicinį sprendimą. |
|
34 |
Pirma, dėl Reglamento 2020/1783 taikymo srities reikia priminti, kad šis reglamentas iš esmės taikytinas tik tokiu atveju, kai vienos valstybės narės teismas nusprendžia įrodymus rinkti taikydamas vieną iš tame reglamente numatytų įrodymų rinkimo priemonių, ir šiuo atveju jis privalo laikytis su šiomis priemonėmis susijusios tvarkos (šiuo klausimu žr. 2013 m. vasario 21 d. Sprendimo ProRail, C‑332/11, EU:C:2013:87, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). |
|
35 |
Pagal Reglamento 2020/1783 1 straipsnio 1 dalies a ir b punktus šis reglamentas taikomas civilinėse ar komercinėse bylose, kai valstybės narės teismas pagal tos valstybės narės teisę prašo kitos valstybės narės kompetentingo teismo surinkti įrodymus arba prašo leisti pačiam tiesiogiai surinkti įrodymus kitoje valstybėje narėje. |
|
36 |
Darytina išvada, kad Reglamento Nr. 2020/1783 materialinė taikymo sritis, kaip ji apibrėžta jo 1 straipsnio 1 dalyje ir kaip matyti iš šio reglamento struktūros, apsiriboja dviem įrodymų rinkimo būdais: pirma, kai pagal šio reglamento 12–18 straipsnius kitos valstybės narės prašančiojo teismo prašymu įrodymus renka prašomasis teismas ir, antra, kai juos tiesiogiai renka prašantysis teismas kitoje valstybėje narėje šio reglamento 19 straipsnyje nustatyta tvarka. |
|
37 |
Nagrinėjamu atveju neginčijama, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui buvo pateiktas Tribunale di Genova (Genujos teismas), kaip prašančiojo teismo, prašymas surinkti įrodymus, naudojant Reglamento 2020/1783 I priede pateiktą A formą, susijusią su netiesioginiu įrodymų rinkimo priemonės, numatytos šio reglamento 1 straipsnio 1 dalies a punkte, vykdymu. Pagal minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalį prašantysis teismas tokį prašymą dėl įrodymų rinkimo perduoda „tiesiogiai [prašomajam] teismui“. |
|
38 |
Darytina išvada, kad kai prašomasis teismas netiesiogiai vykdo tokią įrodymų rinkimo priemonę, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, jis privalo laikytis to paties reglamento 12–18 straipsniuose numatytos tvarkos. |
|
39 |
Šiomis aplinkybėmis jurisdikcijos ir atsakomybės pasiskirstymas tarp šių dviejų teismų įgyvendinant šias nuostatas, kaip numatyta Reglamente 2020/1783, grindžiamas aiškiu aspektų, susijusių su ginčui taikytina materialine teise, ir įrodymų rinkimą reglamentuojančių procesinių taisyklių atskyrimu. |
|
40 |
Šiuo klausimu iš pačios Reglamento 2020/1783 1 straipsnio 1 dalies formuluotės matyti, kad civilinį ar komercinį ginčą nagrinėjančios valstybės narės teismo taikoma įrodymų rinkimo priemonė, kuria siekiama gauti įrodymus, kuriuos reikia surinkti kitoje valstybėje narėje, reglamentuojama prašančiojo teismo valstybės narės teise. Tik šis teismas, kuris yra susipažinęs su visomis bylos aplinkybėmis, pagal taikytiną materialinę teisę gali įvertinti reikalingus įrodymus. |
|
41 |
Kai reikalaujami įrodymai yra kitos valstybės narės teismo jurisdikcijoje, o civilinę ar komercinę bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas Reglamentą 2020/1783, nusprendžia pasinaudoti šiame reglamente numatyta netiesioginio įrodymų rinkimo priemone, prašydamas kitos valstybės narės kompetentingo teismo surinkti įrodymus, procedūrinės taisyklės, pagal kurias bus renkami šie įrodymai, reglamentuojamos to kompetentingo teismo valstybės narės teise. |
|
42 |
Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad Reglamente 2020/1783 nustatytas teisminio bendradarbiavimo mechanizmas, kuris griežtai apsiriboja procesiniais įrodymų rinkimo tarpvalstybinio pobūdžio teismo procesuose aspektais. Taigi šiuo reglamentu siekiama ne suderinti skirtingų valstybių narių įrodinėjimo teisę, bet, kaip matyti iš jo 3 ir 4 konstatuojamųjų dalių, padidinti teismo procesų veiksmingumą ir spartą, supaprastinant ir racionalizuojant šių valstybių teismų bendradarbiavimo mechanizmus, kiek tai susiję su įrodymų rinkimu civilinėse ar komercinėse bylose tarpvalstybiniuose procesuose. Tai leidžia užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą ir sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, grindžiamą dideliu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. |
|
43 |
Darytina išvada, kad pagal Reglamente 2020/1783 nustatytą sistemą būtent prašantysis teismas, nagrinėjantis tarpvalstybinio pobūdžio civilinę ar komercinę bylą, vienintelis turi teisę nuspręsti, kurie įrodymai, jo manymu, yra reikšmingi, ir šiuo tikslu taikyti įrodymų rinkimo priemonę, kurią vykdyti prašo prašomojo teismo kitoje valstybėje narėje. Taigi, priešingai, negu Teisingumo Teisme teigė Prancūzijos vyriausybė, nei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nei Teisingumo Teismas neturi iš naujo apibrėžti tokios įrodymų rinkimo priemonės dalyko, kaip jį apibrėžė prašantysis teismas savo prašyme surinkti įrodymus. |
|
44 |
Kilus abejonių dėl prašančiojo teismo pasirinkto įrodymų rinkimo būdo arba trūkstant informacijos, pagal Reglamentą 2020/1783 prašomajam teismui pripažįstama tik galimybė, remiantis jo 10 straipsniu, nedelsiant apie tai pranešti prašančiajam teismui ir paprašyti jo pateikti trūkstamą informaciją, ją nurodant kiek įmanoma tiksliau. Nagrinėjamu atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kaip prašomasis teismas, nepateikė prašančiajam teismui jokio prašymo, kad šis papildytų savo prašymą vykdyti pagrindinėje byloje nagrinėjamą įrodymų rinkimo priemonę. |
|
45 |
Antra, Reglamento 2020/1783 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašomasis teismas prašymą vykdo nedelsdamas ir ne vėliau kaip per 90 dienų nuo prašymo gavimo dienos. Pagal šio reglamento 12 straipsnio 2 dalį prašomasis teismas prašymą vykdo pagal savo nacionalinę teisę. |
|
46 |
Pagal suformuotą jurisprudenciją, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į kontekstą bei teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (2010 m. gegužės 4 d. Sprendimo TNT Express Nederland, C‑533/08, EU:C:2010:243, 44 punktas, 2022 m. spalio 28 d. Sprendimo Generalstaatsanwaltschaft München (Ekstradicija ir ne bis in idem), C‑435/22 PPU, EU:C:2022:852, 67 punktas, taip pat 2026 m. kovo 26 d. Sprendimo Pumpyanskiy ir kt. / Taryba, C‑696/23 P, C‑704/23 P, C‑711/23 P, C‑35/24 P ir C‑111/24 P, EU:C:2026:245, 99 punktas). |
|
47 |
Dėl Reglamento 2020/1783 12 straipsnio formuluotės pažymėtina, kad, viena vertus, iš šio 12 straipsnio 1 dalies, kurioje, be kita ko, vartojamas žodis „nedelsdamas“ ir kuri turi būti aiškinama atsižvelgiant į to paties reglamento 15 konstatuojamąją dalį, matyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė įpareigoti prašomąjį teismą greitai įvykdyti įrodymų rinkimo priemonę, kurios jo prašoma. |
|
48 |
Kita vertus, Reglamento 2020/1783 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad prašymą surinkti įrodymus vykdo prašomasis teismas „pagal savo nacionalinę teisę“, tačiau nepatikslinta šios nuorodos į „nacionalinę teisę“ apimtis. |
|
49 |
Vis dėlto iš šios nuostatos konteksto matyti, kad joje esanti nuoroda į „nacionalinę teisę“ turi būti suprantama kaip apimanti procesines taisykles, nustatytas prašomojo teismo valstybės narės teisėje. Minėto reglamento 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta šio principo išimtis, numatant, kad, jei laikomasi pastarojoje nuostatoje nurodytų sąlygų, prašantysis teismas gali reikalauti prašomojo teismo, kad šis, siekdamas įvykdyti prašymą surinkti įrodymus, laikytųsi „specialios tvarkos“, numatytos prašančiojo teismo valstybės teisėje. |
|
50 |
Šiuo klausimu, kaip išvados 58 punkte pažymėjo generalinė advokatė, Reglamento 2020/1783 12 straipsnio 2 dalyje pateikta nuoroda į žodžių junginį „nacionalinė teisė“ susijusi su procesinėmis taisyklėmis dėl įrodymų rinkimo. Tuo tarpu šio reglamento 12 straipsnio 3 dalimi siekiama išimties tvarka leisti pakeisti taikytiną procedūrą, pakeičiant prašomojo teismo valstybės narės procesinę teisę prašančiojo teismo valstybės narės procesine teise, nors įrodymų rinkimo procedūra vis dar priklauso prašomojo teismo jurisdikcijai. |
|
51 |
Pirma pateikti argumentai patvirtina tokį Reglamento 2020/1783 12 straipsnio 2 dalies aiškinimą, pagal kurį šį nuostata taikoma tik procesinei įrodymų rinkimo tvarkai, todėl tik šią tvarką iš esmės reglamentuoja prašomosios valstybės narės teisė. |
|
52 |
Šį aiškinimą taip pat patvirtina Reglamentu 2020/1783 siekiami tikslai, kuriais, kaip jau buvo pažymėta šio sprendimo 42 punkte, siekiama padidinti teismo procesų veiksmingumą ir spartą, supaprastinant ir racionalizuojant valstybių teismų bendradarbiavimo mechanizmus, kiek tai susiję su įrodymų rinkimu tarpvalstybinio pobūdžio civilinėse ar komercinėse bylose. Taigi, šiuo reglamentu siekiama užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą ir sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, grindžiamą dideliu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. |
|
53 |
Atsižvelgiant į šį tikslą, pažymėtina, kad Reglamentu 2020/1783 buvo nustatyta tvarka, pagal kurią valstybės narės turi pašalinti galimas kliūtis šioje srityje. Taigi šis reglamentas negali būti aiškinamas taip, kad juo ribojamos galimybės rinkti kitose valstybėse narėse esančius įrodymus. Priešingai, juo siekiama tokias galimybes sustiprinti, skatinant teismų bendradarbiavimą šioje srityje (šiuo klausimu žr. 2011 m. vasario 17 d. Sprendimo Weryński, C‑283/09, EU:C:2011:85, 62 punktą, 2012 m. rugsėjo 6 d. Sprendimo Lippens ir kt., C‑170/11, EU:C:2012:540, 29 punktą, taip pat 2013 m. vasario 21 d. Sprendimo ProRail, C‑332/11, EU:C:2013:87, 43 ir 44 punktus). |
|
54 |
Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad Reglamento 2020/1783 16 straipsnyje, kuris yra svarbus aiškinant šio reglamento 12 straipsnio 2 dalį, išsamiai išdėstyti atsisakymo netiesiogiai vykdyti įrodymų rinkimo priemonę. Be to, šis išsamus pobūdis aiškiai matyti iš Reglamento 2020/1783 16 konstatuojamosios dalies, kurioje nurodyta, kad tam, „kad būtų užtikrintas veiksmingas šio reglamento įgyvendinimas, aplinkybėmis, kurioms esant būtų galima atsisakyti vykdyti prašymą surinkti įrodymus, turėtų būti galima pasinaudoti tik išimtiniais atvejais“ (šiuo klausimu žr. 2011 m. vasario 17 d. Sprendimo Weryński, C‑283/09, EU:C:2011:85, 53 punktą). |
|
55 |
Iš to matyti: kadangi tokie atsisakymo netiesiogiai vykdyti įrodymų rinkimo priemonę pagrindai turi būti suprantami kaip išimtys, jie turi būti aiškinami siaurai (šiuo klausimu žr. 2015 m. liepos 16 d. Sprendimo Diageo Brands, C‑681/13, EU:C:2015:471, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). |
|
56 |
Juo labiau kad Reglamentu 2020/1783 nustatytu teisminio bendradarbiavimo mechanizmu įrodymų rinkimo tarpvalstybiniuose teismo procesuose srityje siekiama, kaip matyti iš šio reglamento 3 konstatuojamosios dalies, palengvinti įrodymų rinkimą ir kartu padėti sutrumpinti asmenų ir įmonių sugaištamą laiką bei sumažinti jiems tenkančias išlaidas. Todėl šis mechanizmas prisideda prie teisės į veiksmingą teisminę gynybą užtikrinimo. |
|
57 |
Šiomis aplinkybėmis Reglamento 2020/1783 12 straipsnio 2 dalies aiškinimas, pagal kurį reikėtų pridėti šio reglamento 16 straipsnyje nenumatytą atsisakymo vykdyti prašymą surinkti įrodymus pagrindą, galėtų paneigti minėtame reglamente įtvirtintos teismų bendradarbiavimo sistemos veiksmingumą, kiek tai susiję su įrodymų rinkimu civilinėse ar komercinėse bylose tarp valstybių narių teismų, kurios viena iš esminių elementų yra principinė pareiga vykdyti tokį prašymą surinkti įrodymus. |
|
58 |
Darytina išvada, kad prašomasis teismas, gavęs prašančiojo teismo pagal Reglamento 2020/1783 1 straipsnio 1 dalies a punktą ir 12 straipsnį perduotą prašymą surinkti įrodymus, siekdamas užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą renkant įrodymus civilinėse ir komercinėse bylose turi vykdyti prašomą įrodymų rinkimo priemonę pagal prašomosios valstybės narės proceso teisę. Šiuo klausimu pažymėtina, kad prašomojo teismo įgaliojimai atsisakyti vykdyti tokią priemonę apsiriboja tik šio reglamento 16 straipsnyje nurodytais atsisakymo pagrindais, ir atsisakymo vykdyti tokią priemonę, kaip tai suprantama pagal Reglamento 2020/1783 12 straipsnį, negali pateisinti, be kita ko, pagrindai, grindžiami prašomojo teismo valstybės narės materialine teise, įskaitant pagrindus, grindžiamus pagrindiniais prašomojo teismo valstybės teisės principais. |
|
59 |
Iš to matyti, kad prašantysis teismas, atsižvelgdamas į savo valstybės narės materialinę teisę, turi įvertinti sąlygas, kuriomis gali būti taikoma įrodymų rinkimo priemonė siekiant rinkti kitoje valstybėje narėje esančius įrodymus. Taigi nagrinėjamu atveju šias sąlygas turi vertinti ne prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į Prancūzijos civilinio kodekso 16-11 straipsnį, o prašantysis teismas, atsižvelgdamas į Italijos materialinę teisę. |
|
60 |
Šiuo klausimu iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad pagal Italijos materialinę teisę pripažįstama asmens teisė žinoti savo kilmę ir vykstant teismo procesui dėl kilmės nustatymo leidžiama atlikti genetinį tyrimą post mortem ekshumavus tariamo tėvo ar motinos palaikus. |
|
61 |
Trečia, kadangi Reglamento 2020/1783 taikymu įgyvendinama Sąjungos teisė, kaip tai suprantama pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį, nacionaliniai teismai, įgyvendinantys bendradarbiavimą pagal šį reglamentą, privalo laikytis reikalavimų, kylančių iš Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių. |
|
62 |
Reglamentu 2020/1783, kaip teisminio bendradarbiavimo priemone, civilinėse ir komercinėse bylose sukonkretinamas valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo principas, kuriam Sąjungos teisėje tenka esminė svarba, nes jis leidžia sukurti ir išlaikyti erdvę be vidaus sienų. Šis principas, be kita ko, reikalauja, kad, kiek tai susiję su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, kiekviena valstybė manytų, jog, išskyrus atvejus, kai yra išimtinių aplinkybių, visos kitos valstybės narės paiso Sąjungos teisės ir ypač šioje teisėje įtvirtintų pagrindinių teisių (2014 m. gruodžio 18 d.Nuomonės 2/13 (ES prisijungimas prie EŽTK), EU:C:2014:2454, 191 punktas). |
|
63 |
Taigi pagal Sąjungos teisę gali būti reikalaujama, kad ją įgyvendindamos valstybės narės preziumuotų, jog kitos valstybės narės paiso pagrindinių teisių, todėl jos negali ne tik reikalauti iš kitos valstybės narės aukštesnio nacionalinio pagrindinių teisių apsaugos lygio nei nustatytas pagal Sąjungos teisę, bet ir, išskyrus išimtinius atvejus, tikrinti, ar kita valstybė narė konkrečiu atveju veiksmingai paisė Sąjungos garantuojamų pagrindinių teisių (2014 m. gruodžio 18 d.Nuomonės 2/13 (ES prisijungimas prie EŽTK), EU:C:2014:2454, 192 punktas). |
|
64 |
Kaip matyti iš šio sprendimo 43 punkto, pagal Reglamentą 2020/1783 būtent prašantysis teismas pagal savo valstybės narės teisę privalo nustatyti, kokią įrodymų rinkimo priemonę reikia taikyti jo nagrinėjamoje byloje. Taigi tik šis prašantysis teismas turi patikrinti, ar jo sprendimas taikyti tokią priemonę atitinka Sąjungos garantuojamas pagrindines teises. |
|
65 |
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į pagrindinės bylos aplinkybes, apibendrintas šio sprendimo 19 punkte, atrodo, kad aptariama įrodymų rinkimo priemonė, t. y. tariamo tėvo palaikų ekshumacija ir DNR mėginio paėmimas atitinkamai genetinei ekspertizei atlikti, buvo nurodyta vykdyti tik po to, kai jo pripažinti vaikai atsisakė atlikti tyrimus, būtinus hematologo ekspertizei, leidžiančiai nustatyti, ar pareiškėjo genetinės savybės atitinka atsakovų genetines savybes, ir po jų prašymo atlikti jų mirusio tėvo palaikų genetinį tyrimą toje vietoje, kur jis yra palaidotas. |
|
66 |
Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Chartijos 7 straipsnyje, susijusiame su kiekvieno asmens teise į tai, kad būtų gerbiamas privatus ir šeimos gyvenimas, būsto neliečiamybė ir komunikacijos slaptumas, numatytos bent jau tos pačios garantijos, kokios numatytos EŽTK 8 straipsnyje, į kurias pagal Chartijos 52 straipsnio 3 dalį reikia atsižvelgti kaip į minimalią apsaugą (šiuo klausimu žr. 2024 m. spalio 4 d. Sprendimo Mirin, C‑4/23, EU:C:2024:845, 63 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). |
|
67 |
Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, susijusia su EŽTK 8 straipsniu, teisė į tapatybę laikoma neatsiejama privataus gyvenimo sąvokos dalimi, kuri apima teisę žinoti savo kilmę ir reikalauti, kad ji būtų pripažinta. Pagal šią jurisprudenciją asmenų, siekiančių įrodyti savo kilmę, interesas gauti informaciją, kuri jiems yra būtina norint sužinoti tiesą apie svarbų jų asmeninės tapatybės aspektą, yra gyvybiškai svarbus interesas, saugomas pagal EŽTK, net jei šis interesas turi būti suderintas su trečiųjų asmenų teise į mirusio asmens palaikų neliečiamumą, teise į pagarbą mirusiesiems, taip pat viešuoju interesu užtikrinti teisinį saugumą (šiuo klausimu žr. 2006 m. liepos 13 d. EŽTT sprendimo Jäggi prieš Šveicariją, CE:ECHR:2006:0713JUD005875700, 38 ir 39 punktus). |
|
68 |
Šiomis aplinkybėmis Europos Žmogaus Teisių Teismas jau yra pažymėjęs, kad vien tariamo tėvo ar motinos interesų apsauga negali būti laikoma pakankamu argumentu atimti iš asmens, siekiančio nustatyti savo kilmę, teises pagal EŽTK 8 straipsnį. Jis, be kita ko, nusprendė, kad, atsižvelgiant į atitinkamos bylos aplinkybes, atsisakymas atlikti genetinę ekspertizę post mortem, kuris grindžiamas tuo, kad nėra aiškaus ir išankstinio tariamo biologinio tėvo ar motinos sutikimo, yra nepateisinamas pareiškėjo teisės žinoti savo kilmę pažeidimas (šiuo klausimu žr. 2011 m. birželio 16 d. EŽTT sprendimo Pascaud prieš Prancūziją, CE:ECHR:2011:0616JUD001953508, 64, 65 ir 68 punktus). |
|
69 |
Kalbant apie prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo klausimus dėl Chartijos 1 straipsnyje įtvirtintos teisės į žmogaus orumą paisymo, iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos nematyti, kad derindamas konkuruojančius interesus pagrindinėje byloje Tribunale di Genova (Genujos teismas) nebūtų tinkamai atsižvelgęs į šią teisę. |
|
70 |
Be to, pakanka konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju jokia aplinkybė neleidžia daryti prielaidos, jog tai yra išimtinis atvejis, kaip suprantama pagal šio sprendimo 62 ir 63 punktuose primintą Teisingumo Teismo jurisprudenciją, kai prašomasis teismas pagrįstai ginčija tai, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama įrodymų rinkimo priemonė atitinka Sąjungos garantuojamas pagrindines teises. |
|
71 |
Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti: Reglamento 2020/1783 12 straipsnio 2 dalis, siejama su Chartijos 1 ir 7 straipsniais, turi būti aiškinama taip, kad pagal ją prašomajam teismui neleidžiama atsisakyti vykdyti prašymą surinkti įrodymus, kuriuo siekiama gauti įrodymą – genetinį mėginį, paimtą ekshumavus tariamo tėvo ar motinos palaikus, kurį pagal šį reglamentą perdavė prašantysis teismas nagrinėdamas bylą dėl kilmės nustatymo, motyvuojant tuo, kad pagal prašomojo teismo valstybės narės materialinės teisės normą tokius įrodymus rinkti draudžiama. |
Dėl bylinėjimosi išlaidų
|
72 |
Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos. |
|
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia: |
|
2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1783 dėl valstybių narių teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (įrodymų rinkimas) 12 straipsnio 2 dalis, siejama su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 ir 7 straipsniais, |
|
turi būti aiškinama taip: |
|
pagal ją prašomajam teismui neleidžiama atsisakyti vykdyti prašymą surinkti įrodymus, kuriuo siekiama gauti įrodymą – genetinį mėginį, paimtą ekshumavus tariamo tėvo ar motinos palaikus, kurį pagal šį reglamentą perdavė prašantysis teismas nagrinėdamas bylą dėl kilmės nustatymo, motyvuojant tuo, kad pagal prašomojo teismo valstybės narės materialinės teisės normą tokius įrodymus rinkti draudžiama. |
|
Parašai. |
( *1 ) Proceso kalba: prancūzų.
( i ) Šios bylos pavadinimas išgalvotas. Jis neatitinka jokios bylos šalies tikrojo vardo, pavardės ar pavadinimo.