62015CJ0437

TEISINGUMO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS

2017 m. gegužės 17 d. ( *1 )

„Apeliacinis skundas — Europos Sąjungos prekių ženklas — Vaizdinis prekių ženklas, kuriame yra žodinis elementas „deluxe“ — Eksperto atsisakymas įregistruoti“

Byloje C‑437/15 P

dėl 2015 m. rugpjūčio 10 d. pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės taryba (EUIPO), atstovaujama S. Palmero Cabezas,

apeliantė,

dalyvaujant kitai proceso šaliai

Deluxe Entertainment Services Group Inc., anksčiau Deluxe Laboratories Inc., įsteigtai Berbanke (Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujamai advokatų L. Gellman ir M. Esteve Sanz,

ieškovei pirmojoje instancijoje,

TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas L. Bay Larsen, teisėjai M. Vilaras, J. Malenovský, M. Safjan ir D. Šváby (pranešėjas),

generalinis advokatas M. Campos Sánchez‑Bordona,

posėdžio sekretorė M. Ferreira, vyriausioji administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2016 m. lapkričio 9 d. posėdžiui,

susipažinęs su 2017 m. sausio 25 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šį

Sprendimą

Apeliaciniu skundu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba (EUIPO) prašo panaikinti 2015 m. birželio 4 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Deluxe Laboratories / VRDT (deluxe) (T‑222/14, EU:T:2015:364; toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo Bendrasis Teismas panaikino 2014 m. sausio 22 d. EUIPO antrosios apeliacinės tarnybos sprendimą (R 1250/2013-2) atmesti Deluxe Laboratories Inc. (vėliau tapusios Deluxe Entertainment Services Group Inc., toliau – Deluxe) apeliaciją, kurią ji pateikė dėl eksperto sprendimo atsisakyti įregistruoti vaizdinį žymenį „deluxe“ kaip Europos Sąjungos prekių ženklą (toliau – ginčijamas sprendimas).

Teisinis pagrindas

2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 207/2009 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (OL L 78, 2009, p. 1) 7 straipsnyje „Absoliutūs atsisakymo registruoti pagrindai“ nustatyta:

„1. Neregistruojami šie žymenys:

<…>

neturintys jokio skiriamojo požymio prekių ženklai;

<…>

2. 1 dalies nuostatos taikomos, net jeigu prekių ženklo neregistravimo pagrindai galioja tiktai dalyje Sąjungos.“

3	Šio reglamento 75 straipsnyje numatyta: „[EUIPO] sprendimuose nurodomi juos pagrindžiantys motyvai. Sprendimai grindžiami tiktai tokiais motyvais ar įrodymais, apie kuriuos šalys galėjo pateikti savo atsiliepimus.“

Faktinės bylos aplinkybės

Skundžiamo sprendimo 1–7 punktuose Bendrasis Teismas faktines bylos aplinkybes apibendrino taip:

„1	2012 m. spalio 10 d. [Deluxe], remdamasi <…> Reglamentu (EB) Nr. 207/2009, pateikė [EUIPO] paraišką įregistruoti Bendrijos prekių ženklą <…>

2	[Prašomas įregistruoti] prekių ženklas yra šis vaizdinis žymuo:

Prekės ir paslaugos, kurioms prašyta įregistruoti prekių ženklą, priklauso peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 9, 35, 37, 39–42 ir 45 klasėms ir pagal kiekvieną iš jų atitinka šį aprašymą:

—

9 klasė: „Kino ir televizijos filmai: miuziklai, veiksmo (nuotykių) filmai, komedijos, drama, siaubo filmai, filmai šeimai, vaikams, animaciniai, sporto, dokumentiniai, reklaminiai, mokslinės fantastikos, istoriniai filmai, edukaciniai filmai, tiesioginė transliacija, kompiuterinės animacijos filmai, 2D, 3D, trileriai, visuomenės informavimo tarnybos pranešimai, vaidybiniai, nevaidybiniai filmai, realybės šou ir trileriai; miuziklų, veiksmo ir nuotykių filmų, komedijų, dramos, siaubo filmų, filmų šeimai, vaikams, animacinių filmų, sporto, dokumentinių, reklaminių, mokslinės fantastikos, istorinių filmų, edukacinių filmų, tiesioginių programų, kompiuterinės animacijos filmų, 2D, 3D, trilerių, visuomenės informavimo tarnybos pranešimų, vaidybinių, nevaidybinių filmų, realybės šou ir trilerių skaitmeninės laikmenos, būtent DVD, DVD HD, optiniai diskai; ir parsisiunčiami garso ir vaizdo įrašai iš kino filmų, televizijos programų ir vaizdo medžiagos“,

—

35 klasė: „Gabenamų krovinių kontrolė, kompiuterizuotas stebėjimas ir sekimas; kino filmų, televizijos programų reklama ir rinkodara; garso ir vaizdo pristatymų, susijusių su muzika, kino filmais, televizijos programomis ir reklama, parengimas; reklamoje naudojamų garsinių ir vaizdinių pristatymų ruošimas; vaizdo ir garso pranešimų pogamybinio montavimo paslaugos; prekių pateikimas rinkai; paslaugų administravimas, būtent informacijos, susijusios su audiovizualinių darbų filmo kūrėjų sąrašu ir subtitrais, vertimo perdavimas subrangovams; televizijos programų, kino filmų ir pranešimų bei komercinių, pramonės ir verslo turinio garso ir vaizdo paslaugų komercinės veiklos administravimas; mugių ir parodų, susijusių su pramogomis, televizija, programine įranga ir vaizdo žaidimais, organizavimas ir rengimas komerciniais ar reklamos tikslais; organizavimo paslaugos, būtent kinematografinio, vaizdo, garso, iliustracijų ar dokumentų turinio archyvų indeksavimas montažo pramonei, skaitmeninių archyvų, kuriuose yra kino, vaizdo, garso, fotografijos ar dokumentinio turinio, administravimas montažo pramonei; inventoriaus administravimas, būtent skaitmeninės rinkmenos, kurioje yra kino, vaizdo, garso, fotografijos ar dokumentinio turinio, lokalizavimas montažo pramonei; verslo administravimo paslaugos, būtent skaitmeninio turto ir intelektinės nuosavybės administravimas“,

—	37 klasė: „Filmų, juostų, DVD, DVD HD, optinių diskų ir kitų įrašymo, skaitmeninių, parsisiunčiamų ir interneto laikmenų skaitmeninimo paslaugos, būtent filmų, juostų, DVD, DVD HD, optinių diskų ir kitų įrašymo, skaitmeninių, parsisiunčiamų ir interneto laikmenų valymas“,

—

39 klasė: „Vaizdo kamerų, filmų, vaizdo įrašų, skaitmeninių laikmenų, duomenų apdorojimo įrangos ir jos priedų sandėliavimas ir pervežimas; kinematografinių, skaitmeninių ir vaizdo įrašų laikmenų sandėliavimas ir pervežimas, reklaminė medžiaga, susijusi su kino filmais, televizijos programomis ir reklama, būtent kostiumais, plakatais, šešėlių animacija, televizijos programomis ir reklama; skaitmeninių vaizdų ir vaizdo įrašų, kinematografinių įrašų ir skaitmeninių garso įrašų elektroninis sandėliavimas; filmų, televizijos programų, reklamos, skaitmeninio kino, DVD, DVD HD, optinių diskų ir kitų įrašomųjų, skaitmeninių ir interneto laikmenų sandėliavimas; pagrindinių vaizdo diskų, garso juostų ir originalių muzikos ir vaizdo CD-ROM sandėliavimas; laikmenų administravimas, būtent skaitmeninių archyvų, kuriuose saugoma kinematografinė, vaizdo, garso, fotografinė ir dokumentinė medžiaga, perkėlimas, archyvavimas ir pervežimas montažo pramonei; prekių pakavimas siekiant pervežti; produktų pristatymas sunkvežimiu; prekių ir paslaugų sandėliavimas ir saugojimas; prekių pakavimas kitiems, būtent muzikos, vaizdo įrašų, DVD, DVD HD, optinių diskų ir kitų įrašomųjų, skaitmeninių ir interneto laikmenų pakavimas; pakavimo paslaugos, skirtos garso, vaizdo ir duomenų įrašams, remiantis kitų asmenų specifikacijomis ir nurodymais“,

—

40 klasė: „Kino filmų, televizijos programų, reklamos ir vaizdo programų, įrašytų į vaizdajuostes, DVD, DVD HD, optinius diskus ir kitas įrašomąsias, skaitmenines ir interneto laikmenas, dauginimas ir kopijavimas; kino filmų, įrašytų į vaizdajuostes, DVD, DVD HD, optinius diskus ir kitas įrašomąsias, skaitmenines, parsisiunčiamas ir interneto laikmenas, atspaudų pozityvų ir negatyvų tvarkymas ir kopijavimas; negatyvų karpymas; spaudos mašinų ir aparatų, skirtų pramoniniam ryškinimui ir spaudai, naudojamų fotografijos, kino ir televizijos pramonėse, nuoma; nespalvotų juostų spalvų paryškinimas; filmų ir vaizdo įrašų subtitravimas; vaizdo įrašų skaitmeninės korekcijos paslaugos ir skaitmeninių vaizdų veidrodiniai atspaudai, būtent spalvų koregavimas ir kino, televizijos ir reklaminių filmų konvertavimas į vaizdo filmus; kinematografijos laikmenos ir kitų vaizdo įrašymo laikmenų kopijavimas, būtent filmų formato keitimas; ir užsakomoji skaitmeninių diskų gamyba; vaizdajuosčių, DVD, DVD HD, optinių diskų ir kitų įrašomųjų, skaitmeninių, parsisiunčiamų ir interneto laikmenų kopijavimas visais profesionaliais formatais; vaizdo paslaugos, būtent profesionalių vaizdajuosčių, DVD, DVD HD, optinių diskų ir kitų įrašomųjų, skaitmeninių, parsisiunčiamų ir interneto laikmenų tvarkymas ir kopijavimas; fotojuostelių ryškinimo paslaugos; filmų perkėlimo į juostas, DVD, DVD HD, optinius diskus ir kitas įrašomąsias, skaitmenines, parsisiunčiamas ir interneto laikmenas paslaugos, būtent kino, televizijos filmų ir reklamos filmų konvertavimas į vaizdajuostes, DVD, DVD HD, optinius diskus ir kitas įrašomąsias, skaitmenines, parsisiunčiamas ir interneto laikmenas; kino filmų ir kitų vaizdo laikmenų saugojimo ir apsaugos paslaugos, pavyzdžiui, skaitmeninė filmų apsauga ir restauravimas; garso, vaizdo ir duomenų įrašų spausdinimo paslaugos; kino, televizijos filmų ir reklamos apdorojimas ir spausdinimas; kino, televizijos filmų ir reklamos skaitmeninis konvertavimas iš 2D į 3D; laboratorijų eksploatavimas kino, televizijos filmų ir reklamos apdirbimui; laikmenų ir skaitmeninių duomenų formatavimas ir konvertavimas; skaitmeninis kino, televizijos filmų ir reklamos konvertavimas į vaizdajuostes, DVD, DVD HD, optinius diskus ir kitas įrašomąsias, skaitmenines ir interneto laikmenas; skaitmeninio filmų perkėlimo į juostas paslaugos, būtent filmų perkėlimas į DVD, DVD HD, optinius diskus ir kitas įrašomąsias, skaitmenines, parsisiunčiamąsias ir interneto laikmenas“,

—

41 klasė: „Kino, televizijos filmų ir reklamos, skaitmeninių vaizdo įrašų ir vaizdajuosčių laboratorijų ir montažo paslaugos, būtent aukštos raiškos filmų skaitymas, skaitmeninis spalvų chronometražas, skaitmeninių vaizdo įrašų ir aukštos raiškos atvaizdų įrašymas lazeriu į juostą; skaitmeninės kino, televizijos filmų ir reklamos ir vaizdo tvarkymo paslaugos; skaitmeninių vaizdų apdorojimo paslaugos; skaitmeninis ir elektroninis kino, televizijos filmų ir reklamos vaizdų manipuliavimas; skaitmeninio vaizdo įrašymas į vaizdo juostas; vaizdo ir garso laikmenų gamyba, būtent vaizdo kasečių ir DVD, DVD HD, optinių diskų ir kitų įrašymo, skaitmeninių, parsisiunčiamųjų ir interneto laikmenų gamyba kitiems; televizijos, kinematografinių filmų, reklamos, vaizdo, DVD, DVD HD, optinių diskų ir kitų įrašymo, skaitmeninių, parsisiunčiamųjų ir interneto laikmenų gamyba, būtent skaitmeninio kino, optinių ir skaitmeninių specialiųjų efektų kūrimas kitiems; garsinės produkcijos paslaugos; filmų montažo paslaugos; elektroninė kino, televizijos filmų ir reklamos gamyba, įrašant į vaizdajuostes, DVD, DVD HD, optinius diskus ir kitas įrašymo, skaitmenines, parsisiuntimo ir interneto laikmenas; specialiųjų efektų vaizdajuostėms, DVD, DVD HD, optiniams diskams ir kitoms įrašymo, skaitmeninėms, parsisiuntimo ir interneto laikmenoms kūrimas; kino, televizijos filmų ir reklamos filmų kūrimas ir platinimas; vaizdajuosčių, įrašų, DVD, DVD HD, optinių diskų ir kitų įrašymo, skaitmeninių, parsisiuntimo ir interneto laikmenų įgarsinimo paslaugų teikimas; pagalbos paslaugos, susijusios su kino filmų gamyba ir platinimu; vaizdo diskų, garso juostelių ir pastoviosios atminties kompaktinių diskų (CD-ROM), į kuriuos įrašyta muzika ir atvaizdai, gamyba; kino, televizijos filmų ir reklamos platinimo arba rodymo organizavimas; filmų, juostų, DVD, DVD HD, optinių diskų ir kitų įrašymo, skaitmeninių, parsisiuntimo ir interneto laikmenų platinimas; dubliavimo ir filmų montavimo paslaugos; vaizdo ir garso takelis kino filmams, televizijai ir reklamoms“,

—

42 klasė: „Kompiuterio programinės įrangos projektavimas ir tobulinimas; produktų moksliniai tyrimai ir tobulinimas; tinklaviečių administravimas kitiems; tinklalapių kūrimo paslaugos kitiems; skaitmeniniai vandens ženklai; grafikos dizaino paslaugos reklamai pramoginėje spaudoje; DVD meniu kūrimas kitiems; muzikos, vaizdo, DVD ir skaitmeninės laikmenos pakuočių kūrimas kitiems; filmų ir skaitmeninio vaizdo dauginimo, kopijavimo ir platinimo kokybės kontrolė kitiems; turinio kūrimo paslaugos, būtent interaktyvios programinės įrangos ir kito daugialypio turinio projektavimas ir tobulinimas; multimedijos gaminių projektavimas ir tobulinimas, būtent DVD meniu kūrimas kitiems; skaitmeninės rinkmenos, kurioje yra kinematografinis, vaizdo, garso, fotografijos ir dokumentų turinys, atkūrimas montažo pramonei; duomenų ir dokumentų perkėlimas iš fizinės laikmenos į elektroninę laikmeną; DVD, DVD HD, optinių diskų ir kitų įrašymo, skaitmeninių, parsisiuntimo ir interneto laikmenų kūrimo paslaugos; skaitmeninis filmų ir vaizdo duomenų suspaudimas; laikmenų ir skaitmeninių duomenų laikmenų suspaudimo paslaugos“,

—

45 klasė: „Pagalbos kino, televizijos ir reklamos pramonės produktų saugumo klausimais paslaugos, būtent produktų autentiškumo ir piratavimo atvejų nustatymas ir skaitmeninių duomenų įrašymas bei sekimas; saugus spausdinimas, būtent skaitmeninių duomenų bei laikmenų kodavimas, siekiant susekti jų nelegalios kopijos šaltinį, ir skaitmeninių duomenų bei laikmenų kodavimo ir perkodavimo paslaugos; kino, televizijos filmų ir reklamos kodavimas, siekiant susekti jų nelegalios kopijos šaltinį; įrašyto turinio apsaugos paslaugos; antipiratinių teisių valdymas, būtent produktų apsaugos paslaugos, teikiamos kino filmų, televizijos ir reklamos srityje; su saugumu susijusios technologijos ir paslaugos, būtent sekimo ir stebėjimo paslaugos, naudojamos užtikrinti, stebėti ir sekti užkoduotiems filmams nuo įsilaužimo, piratavimo ir klastočių; elektroninio turinio apsaugos paslaugos; moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra, susiję su neteisėtų skaitmeninių vaizdo filmų, televizijos ir reklamos rinkmenų neteisėtu parsiuntimu ir saugojimu“.

<…>

2013 m. birželio 13 d. sprendimu ekspertas atmetė paraišką dėl visų šio sprendimo 3 punkte nurodytų prekių ir paslaugų remdamasis Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b ir c punktais ir motyvuodamas tuo, kad, pirma, prašomas įregistruoti prekių ženklas neturi skiriamojo požymio ir, antra, informuoja vartotojus apie nagrinėjamų prekių ir paslaugų kokybę.

6	2013 m. liepos 3 d. [Deluxe] pagal Reglamento Nr. 207/2009 58–64 straipsnius dėl eksperto sprendimo pateikė apeliaciją [EUIPO].

[Ginčijamu sprendimu] [EUIPO] antroji apeliacinė taryba [toliau – Apeliacinė taryba] paliko galioti eksperto sprendimą. Ji taip pat nusprendė, kad Europos Sąjungos dalyje, kurioje suprantama anglų kalba, žodinis elementas „deluxe“ pats savaime neleidžia atskirti ieškovės prekių ir paslaugų nuo jos konkurentų prekių ir paslaugų, nes tai – bendras reklaminis ženklinimas ir juo tiesiog „teigiama, kad kokybė yra geresnė“. Ji pridūrė, kad terminas „deluxe“ priklauso terminų kategorijai, dėl kurių neturi būti suteiktos monopolinės teisės į prekių ženklą, ir kad nagrinėjamo vaizdinio elemento nepakanka, kad prašomam įregistruoti prekių ženklui būtų suteiktas skiriamasis požymis. Dėl tų pačių priežasčių Apeliacinė taryba patvirtino eksperto sprendimą, kiek jame nurodyta, kad prašomas įregistruoti prekių ženklas informuoja vartotojus apie nagrinėjamų prekių ir paslaugų kokybę. Apeliacinė taryba taip pat nusprendė, kad šis prekių ženklas neįgijo skiriamojo požymio dėl naudojimo Sąjungoje.“

Procesas Bendrajame Teisme ir skundžiamas sprendimas

5	2014 m. balandžio 10 d. Bendrojo Teismo kanceliarija gavo Deluxe ieškinį, kuriame ji prašė panaikinti ginčijamą sprendimą.

Savo ieškinyje Deluxe rėmėsi penkiais pagrindais, kurie visi buvo grindžiami atitinkamai pareigos motyvuoti, Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies c punkto, 7 straipsnio 1 dalies b punkto ir 7 straipsnio 3 dalies, taip pat teisėtų lūkesčių apsaugos principo, įgytų teisių ir Bendrijos teisės aktų teisėtumo pažeidimu.

Deluxe tvirtino, kad Apeliacinė taryba nenurodė atsisakymo įregistruoti nagrinėjamą prekių ženklą motyvų dėl kiekvienos iš atitinkamų prekių ir paslaugų. Ji, be kita ko, teigė, kad ši taryba visiškai neatsižvelgė į kiekvienos iš šių prekių ir paslaugų savybes, nors tai buvo esminis elementas norint nustatyti sąvokos „deluxe“ išgalvotą, patariamąjį ar aliuzinį pobūdį.

8	EUIPO tvirtino, kad iš ginčijamame sprendime vartojamo žodžių junginio „be išimties“ matyti, kad Apeliacinė taryba atskirai išnagrinėjo atitinkamas prekes ir paslaugas ir kad ji galėjo remtis bendrais motyvais, nes visos šios prekės ir paslaugos priklausė garso ir vaizdo sektoriui.

9	Bendrasis Teismas patenkino Deluxe ieškinį.

Skundžiamo sprendimo 15–18 punktuose priminęs Teisingumo Teismo jurisprudenciją, to sprendimo 20–22 punktuose Bendrasis Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į daugiau kaip 90 prie 8 klasės priskiriamų atskirų prekių ir paslaugų, kurios priklauso įvairioms sritims, aprašymą, matyti, kad jos tarpusavyje taip skiriasi savo pobūdžiu, savybėmis, paskirtimi ir pateikimo rinkai būdais, kad negali būti laikomos kaip sudarančios homogeninę kategoriją, dėl kurios Apeliacinė taryba galėtų pateikti bendrus motyvus. Apeliacinė taryba nenurodė, kad tarp nagrinėjamų prekių ir paslaugų yra pakankamai tiesioginė ir konkreti sąsaja, dėl kurios jos sudaro homogeninę kategoriją (toliau – reikalaujama sąsaja).

Iš tiesų, kaip Bendrasis Teismas nurodė skundžiamo sprendimo 23 punkte, Apeliacinė taryba daro bendrą nuorodą į „prekes ir paslaugas“, „visas prekes ir paslaugas“ ir „nagrinėjamas prekes ir paslaugas“, tačiau atskirai neišskiria nė vienos iš minėtoms klasėms priklausančių prekių ir paslaugų ar net jų kategorijų ar grupių. Taip skundžiamo sprendimo 24 punkte Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad, neišanalizavusi prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamojo pobūdžio dėl kiekvienos iš nagrinėjamų prekių ir paslaugų, Apeliacinė taryba neatliko konkretaus vertinimo, kaip to reikalaujama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą, kiek tai susiję su prie atitinkamų klausių priskiriamomis prekėmis ir paslaugomis, ir šiuo atžvilgiu nepakankamai teisiškai motyvavo ginčijamą sprendimą.

Nagrinėdamas EUIPO argumentus skundžiamo sprendimo 26 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad iš žodžių junginio „be išimties“ net netiesiogiai neišplaukia, kad Apeliacinė taryba įvertino prašomo įregistruoti prekių ženklo skiriamąjį požymį dėl visų atitinkamų prekių ir paslaugų. Iš tiesų, kaip pažymėjo Bendrasis Teismas, Apeliacinė taryba ginčijamame sprendime nurodė tik tai, kad be išimties visos prekės galėjo būti apibūdintos kaip esančios geresnės kokybės ir kad be išimties visos paslaugos galėjo būti pristatomos kaip užtikrinančios tokią kokybę. Ji nenurodė, kad tarp prie atitinkamų klasių priskiriamų prekių ir paslaugų yra reikalaujama sąsaja, taigi nenurodė jokios informacijos, kuri pateisintų rėmimąsi bendrais motyvais.

Dėl EUIPO argumento, kad garso ir vaizdo sektoriuje tarp nagrinėjamų prekių ir paslaugų buvo tiesioginė sąsaja, skundžiamo sprendimo 27 punkte Bendrasis Teismas nurodė, kad šios išvados nėra ginčijamame sprendime. Be to, Bendrasis Teismas paneigė reikalaujamos sąsajos tarp tam tikrų prekių ir paslaugų, kaip antai kino filmų, produktų pristatymo sunkvežimio paslaugų, prekių sandėliavimo ir saugojimo paslaugų, produktų mokslinių tyrimų ir tobulinimo paslaugų ir interneto puslapių administravimo ir kūrimo kitiems paslaugų, buvimą. Jis konstatavo, kad bet kuriuo atveju iš ginčijamo sprendimo teksto nematyti, kad tokia sąsaja egzistuotų. Galiausiai Bendrasis Teismas nusprendė, jog aplinkybė (jeigu būtų įrodyta), kad žodis „deluxe“ yra giriamojo ir reklaminio pobūdžio terminas, galimas vartoti visoms nagrinėjamoms prekėms ir paslaugoms, šiuo klausimu neturi reikšmės.

14	Todėl Bendrasis Teismas panaikino ginčijamą sprendimą.

Šalių reikalavimai

Savo apeliaciniu skundu EUIPO Teisingumo Teismo prašo:

—	panaikinti skundžiamą sprendimą,

—	priteisti iš ieškovės Bendrajame Teisme bylinėjimosi išlaidas.

Dėl apeliacinio skundo

16	EUIPO apeliaciniame skunde remiasi vieninteliu pagrindu, grindžiamu Reglamento Nr. 207/2009 75 straipsnio, siejamo su to paties reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktu ir 2 dalimi, pirmo sakinio pažeidimu. Šį pagrindą sudaro dvi dalys.

Šalių argumentai

Pirmoje savo apeliacinio skundo vienintelio pagrindo dalyje EUIPO nurodo, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nes apribojo galimybę pateikti bendrus motyvus nurodęs, kad tokia galimybė galima tik tuo atveju, kai prekės ar paslaugos sudaro homogenines kategorijas. EUIPO mano, kad Bendrasis Teismas negali atmesti galimybės pateikti bendrus motyvus dėl įvairių prekių ir paslaugų, kai kiekvienos iš jų atveju žymuo suvokiamas taip pat, todėl joms taikytini motyvai nesikeičia.

Taigi, EUIPO teigimu, tam, kad dėl registracijos paraiškoje nurodytų prekių ir paslaugų galima būtų pateikti bendrus motyvus, užtenka, kad jos turėtų bendrą savybę. Tokią bendrą savybę sudaro tai, kad kiekvienos iš nurodytų prekių ir paslaugų atveju nuoroda į geresnę kokybę būtų suvokiama kaip paprastas komercinis argumentas. Nagrinėjamu atveju žymeniu „deluxe“ visų šių prekių ir paslaugų atžvilgiu būtų vienodai perteikiama giriamojo ir reklaminio pobūdžio informacija, negalinti suteikti visuomenei galimybės nustatyti tokių prekių ar paslaugų kilmės. Savo argumentus EUIPO grindžia motyvais, kuriais Teisingumo Teismas rėmėsi 2014 m. gruodžio 11 d. Nutartyje FTI Touristik / VRDT (C‑253/14 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2014:2445), kurioje Teisingumo Teismas pripažino pakankamai tiesioginės ir konkrečios sąsajos tarp nurodytų prekių ir paslaugų egzistavimą, kurį lėmė bendra savybė, t. y. tai, kad visoms prekėms ir paslaugoms galėjo būti taikomos nuolaidos ar specialūs pasiūlymai.

19	Taigi, EUIPO mano, kad skundžiamo sprendimo 24 punkte padaryta išvada, kad Apeliacinė taryba neatliko konkretaus reikalaujamo vertinimo, nes nenustatė, kad visos prekės ir paslaugos buvo homogeninės, yra klaidinga.

20	Be to, EUIPO teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai skundžiamo sprendimo 27 punkte atmetė Apeliacinės tarybos išvadą, kad žodis „deluxe“ yra giriamojo ir reklaminio pobūdžio terminas, galimas vartoti kalbant apie visas nagrinėjamas prekes ir paslaugas, kaip nesvarbią.

Deluxe atsako, kad EUIPO pernelyg didelę reikšmę skyrė bylai BigXtra, kurioje buvo priimta 2014 m. gruodžio 11 d. Nutartis FTI Touristik / VRDT (C‑253/14 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2014:2445); tuo atveju prekių ženklą „BigXtra“ atsisakyta įregistruoti remiantis tuo, kad visiškai aišku, jog žodis buvo giriamojo pobūdžio. Deluxe mano, kad ši byla nesvarbi, nes ji skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Žodis „deluxe“ gali turėti apibūdinamąjį ar giriamąjį pobūdį, tik kai kalbama apie pačias prekes, o ne apie jų pardavimo būdą, nes neegzistuoja prekės pardavimo forma „deluxe“, juo labiau jeigu būtų atsižvelgta į atitinkamą visuomenę.

Antroje savo apeliacinio skundo vienintelio pagrindo dalyje EUIPO tvirtina, kad pakankamo homogeniškumo reikalavimo aiškinimas, kurį skundžiamo sprendimo 20–22 ir 26 punktuose pateikė Bendrasis Teismas ir pagal kurį Apeliacinė taryba gali pateikti bendrus motyvus, kad atmestų nagrinėjamo prekių ženklo registracijos paraišką, neatitinka jurisprudencijos, be kita ko, 2010 m. kovo 18 d. Nutarties CFCMCEE / VRDT, (C‑282/09 P, EU:C:2010:153). Iš tiesų, nustatęs ryšį tarp „homogeninės kategorijos“ buvimo ir prekių ir paslaugų aprašymo, Bendrasis Teismas klaidingai aiškino „pakankamo homogeniškumo“ prekių arba paslaugų „kategorijos“ arba „grupės“ sąvoką, kaip ji suprantama pagal nurodytą jurisprudenciją, taigi ir tarp prekių ir paslaugų turinčios egzistuoti „tiesioginės ir konkrečios sąsajos“ sąvoką.

23	EUIPO teigimu, pakankamo homogeniškumo reikalavimą reikia aiškinti plačiau, t. y. kaip reiškiantį, kad užtenka, jog prekės ar paslaugos turėtų bendrą savybę, kuri galėtų būti būdinga ir skirtingų sektorių prekėms ar paslaugoms.

EUIPO tvirtina, jog nagrinėjamu atveju ginčijame sprendime aiškiai nurodyta, kad bendra atitinkamų prekių ir paslaugų savybė yra tai, kad be išimties visos prekės gali būti apibūdintos kaip esančios geresnės kokybės ir kad be išimties visos paslaugos gali būti pristatomos kaip užtikrinančios tokią kokybę.

25	Deluxe ginčija EUIPO teiginį, kad nagrinėjamos prekės ir paslaugos yra pakankamai homogeninės ir kad dėl to jos gali būti laikomos sudarančiomis vieną visumą.

Teisingumo Teismo vertinimas

26	Kadangi EUIPO ginčija šio sprendimo 10–13 nurodytą Bendrojo Teismo vertinimą ir abi apeliacinio skundo vienintelio pagrindo dalys grindžiamos Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto ir 75 straipsnio pažeidimu, jas reikia nagrinėti kartu.

Visų pirma pažymėtina, kad iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad kompetentinga institucija negali apsiriboti minimalia registracijos paraiškos analize; atvirkščiai, ji turi atlikti griežtą ir išsamią analizę tam, kad prekių ženklai nebūtų įregistruoti nepagrįstai (2003 m. gegužės 6 d. Sprendimo Libertel, C‑104/01, EU:C:2003:244, 59 punktas).

Kadangi prekių ženklą visada prašoma įregistruoti registracijos paraiškoje nurodytoms prekėms ar paslaugoms, klausimas, ar prekių ženklui taikytinas vienas iš absoliučių atmetimo pagrindų, turi būti nagrinėjamas konkrečiai atsižvelgiant į šias prekes ir paslaugas (2007 m. vasario 15 d. Sprendimo BVBA Management, Training en Consultancy, C‑239/05, EU:C:2007:99, 31 punktas).

Reikia priminti, kad pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, viena vertus, absoliutūs atmetimo pagrindai turi būti nagrinėjami dėl kiekvienos prekės ar paslaugos, kurioms prašoma įregistruoti prekių ženklą, ir, antra, sprendime, kuriuo kompetentinga institucija atsisako registruoti prekių ženklą, paprastai turi būti nurodyti motyvai dėl kiekvienos tokios prekės ar paslaugos (2007 m. vasario 15 d. Sprendimo BVBA Management, Training en Consultancy, C‑239/05, EU:C:2007:99, 34 punktas ir 2010 m. kovo 18 d. Nutarties CFCMCEE / VRDT, C‑282/09 P, EU:C:2010:153, 37 punktas).

Vis dėlto dėl paskutinio reikalavimo Teisingumo Teismas patikslino, kad kompetentinga institucija gali pateikti tik bendrus motyvus dėl visų atitinkamų prekių ar paslaugų, kai tas pats atsisakymo pagrindas taikomas prekių ar paslaugų kategorijai ar grupei (2007 m. vasario 15 d. Sprendimo BVBA Management, Training en Consultancy, C‑239/05, EU:C:2007:99, 37 punktas ir 2013 m. spalio 17 d. Sprendimo Isdin / Bial‑Portela, C‑597/12 P, EU:C:2013:672, 26 punktas).

Teisingumo Teismas taip pat patikslino, kad tokia galimybė apima tik tas prekes ar paslaugas, kurios pakankamai tiesiogiai ir konkrečiai susijusios tiek, kad sudaro pakankamai homogeninę prekių ar paslaugų kategoriją ar grupę (2013 m. spalio 17 d. Sprendimo Isdin / Bial‑Portela, C‑597/12 P, EU:C:2013:672, 27 punktas).

Siekiant įvertinti, ar Sąjungos prekių ženklo registracijos paraiškoje nurodytos prekės ir paslaugos tarpusavyje pakankamai tiesiogiai ir konkrečiai susijusios ir gali būti suskirstytos į pakankamai homogenines kategorijas ar grupes, kaip tai suprantama pagal pirmesniame punkte nurodytą jurisprudenciją, reikia atsižvelgti į šios užduoties tikslą leisti konkrečiai įvertinti, ar registracijos paraiškoje nurodytam prekių ženklui taikytinas vienas iš absoliučių atmetimo pagrindų, ir tokį vertinimą palengvinti, kaip tai numatyta šio sprendimo 28 punkte nurodytoje jurisprudencijoje.

Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamos prekės ir paslaugos turi būti suskirstytos į vieną ar kelias grupes ar kategorijas, visų pirma atsižvelgiant į joms bendras savybes, kurios yra svarbios vertinant, ar prašomam įregistruoti prekių ženklui gali būti taikomas konkretus absoliutus atmetimo pagrindas. Iš to matyti, kad toks vertinimas turi būti atliktas konkrečiai nagrinėjant kiekvieną registracijos paraišką ir prireikus atsižvelgiant į kiekvieną iš skirtingų galimai taikytinų absoliučių atmetimo pagrindų.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad a priori negalima atmesti prielaidos, kad visos registracijos paraiškoje nurodytos prekės ir paslaugos turi savybę, kuri yra svarbi atliekant absoliutaus atmetimo pagrindo analizę, ir kad, siekiant atlikti atitinkamos registracijos paraiškos analizę vertinant tokį absoliutų atmetimo pagrindą, jos gali būti iš naujos priskirtos prie vienos kategorijos ar vienos grupės, kurios būtų pakankamai homogeninės, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 31 punkte nurodytą jurisprudenciją.

Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo sprendimo 26 punkto matyti, kad dėl visų nurodytoje registracijos paraiškoje minimų prekių ir paslaugų Apeliacinė taryba pažymėjo, kad be išimties visos prekės gali būti apibūdintos kaip esančios geresnės kokybės ir kad be išimties visos paslaugos gali būti pristatomos kaip užtikrinančios tokią kokybę. Iš to matyti, kad Apeliacinė taryba iš esmės nusprendė, kad visos jai pateiktoje vertinti registracijos paraiškoje nurodytos prekės ir paslaugos turėjo savybę, kuri buvo svarbi nagrinėjant Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą absoliutų atmetimo pagrindą, t. y. tai, kad visos jos galėjo būti apibūdintos kaip esančios geresnės kokybės ar kaip užtikrinančios tokią kokybę, taigi šio absoliutaus atmetimo pagrindo analizės sumetimais visos jos priklausė vienai pakankamai homogeninei kategorijai ar grupei. Apeliacinės tarybos teigimu, šios bendros nagrinėjamų prekių ir paslaugų savybės svarbą jai norint atlikti analizę, kurią privalo padaryti, patvirtina ginčijamame sprendime nurodyta išvada, kad prašomu įregistruoti prekių ženklu buvo „teigiama, kad kokybė yra geresnė“.

Skundžiamo sprendimo 22 punkte nurodyta aplinkybė, jog Apeliacinė taryba aiškiai nenurodė, kad tarp nagrinėjamų prekių ir paslaugų yra pakankamai tiesioginė ir konkreti sąsaja, dėl kurios jos sudarė homogeninę kategoriją, negali lemti kitokios išvados, nes toks nurodymas implicitiškai išplaukia iš skundžiamo sprendimo 26 punkte minimos išvados, kuria vadovavosi minėta taryba.

Siekdamas patikrinti, ar Apeliacinė taryba įvykdė pareigą atlikti konkretų vertinimą, kaip to reikalaujama pagal Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punktą, ir pakankamai teisiškai motyvuoti savo sprendimą, Bendrasis Teismas, atlikdamas faktinių aplinkybių vertinimą, turėjo išnagrinėti, ar šio sprendimo 35 punkte nurodytos Apeliacinės tarybos išvados yra pagrįstos.

Bendrasis Teismas visų pirma turėjo įvertinti, ar, viena vertus, prašomą įregistruoti prekių ženklą, kuris sudarytas iš žodinio ir vaizdinio elementų, atitinkama visuomenė iš tikrųjų, tiesiogiai ir iškart gali suprasti kaip geresnės kokybės nurodymą arba kaip giriamojo pobūdžio informaciją, o ne kaip juo žymimų prekių ir paslaugų komercinės kilmės nuorodą.

Kita vertus, nagrinėdamas prašomo įregistruoti prekių ženklo žodinį elementą Bendrasis Teismas turėjo patikrinti, ar iš tiesų žodžiu „deluxe“ buvo perteikiama „geresnės kokybės“ koncepcija, kaip tai tvirtina Apeliacinė taryba, nes šiuo žodiniu elementu daroma tiesioginė nuoroda į sąvoką „luxe“. Jeigu būtų pripažinta, kad žodžio „deluxe“ reikšmė skiriasi nuo „geresnės kokybės“ reikšmės, kaip tai savo išvados 54 ir 55 punktuose nurodo generalinis advokatas, tokiu atveju Bendrasis Teismas turėtų išanalizuoti, ar, atsižvelgiant į šią reikšmę, nagrinėjamu prekių ženklu žymimos prekės ir paslaugos sudaro homogeninę grupę, kuri pateisintų rėmimąsi bendrais motyvais.

40	Tačiau Bendrasis Teismas visiškai atmetė galimybę, kad galima padaryti išvadą, jog atitinkamos prekės ir paslaugos buvo homogeninės, ir šiuo klausimu neatsižvelgė nei į prašomo įregistruoti prekių ženklo specifiką, nei, be kita ko, į tai, kaip jį suvokia atitinkama visuomenė.

Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo 21 punkto, Bendrasis Teismas tik konstatavo, kad ginčijamoje registracijos paraiškoje nurodytos prekės ir paslaugos tarpusavyje taip skyrėsi savo pobūdžiu, savybėmis, paskirtimi ir pateikimo rinkai būdais, kad negalėjo būti laikomos kaip sudarančios homogeninę kategoriją, kuri leistų Apeliacinei tarybai pateikti dėl jų bendrus motyvus. Taigi, Bendrasis Teismas atmetė galimybę pripažinti, kad, nepaisant tarp nagrinėjamų prekių ir paslaugų egzistuojančių skirtumų, visos jos turėjo bendrą savybę, kuri yra svarbi Apeliacinės tarybos turimai atlikti analizei, ir tai, kaip nurodyta šio sprendimo 33 ir 34 punktuose, galėtų pateisinti jų naują priskyrimą prie vienos (tos pačios) homogeninės grupės ir kad Apeliacinė taryba galėtų dėl jų pateikti bendrus motyvus.

42	Dėl tų pačių priežasčių klaidingas ir skundžiamo sprendimo 27 punkte nurodytas Bendrojo Teismo teiginys, jog „aplinkybė, <…> kad žodis „deluxe“ yra giriamojo ir reklaminio pobūdžio terminas, galimas vartoti visoms nagrinėjamoms prekėms ir paslaugoms, neturi reikšmės“.

43	Iš to, kas nurodyta, matyti, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, susijusią su Reglamento Nr. 207/2009 7 straipsnio 1 dalies b punkto ir 75 straipsnio išaiškinimu, todėl skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas.

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmą pastraipą, jei Teisingumo Teismas panaikina Bendrojo Teismo sprendimą, jis gali pats paskelbti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti, arba grąžinti bylą Bendrajam Teismui. Šiuo atveju konstatuotina, kad šioje stadijoje Teisingumo Teismas bylos negali išnagrinėti.

45	Todėl reikia grąžinti bylą Bendrajam Teismui ir atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

1.	Panaikinti 2015 m. birželio 4 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą Deluxe Laboratories / VRDT (deluxe) (T‑222/14, nepaskelbtas Rink., EU:T:2015:364).

2.	Grąžinti bylą Europos Sąjungos Bendrajam Teismui.

3.	Atidėti klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų nagrinėjimą.

Parašai.

( *1 ) Proceso kalba: ispanų.