<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.6-->
  <head>
    <title>2021-03-202103C117201905850-00-TRA-DOC-LT-CONCL-C-0585-19-202008803-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="30/04/2021 13:38:08" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="CNC" name="TypeDoc"/>
    <meta content="8T3j42BxTzZ64pMzlRq2EqNyvt3dqh8Aapq6XH68qVgMERKMA7SHsmZLnoMAeVTAD/p0xvM73IL/B+meQT8KuKQ9iAauQF2Z/fcA4TPxRZaRTOevf+ZMFlQzwNR0jPCEQ8nQeTCiyp1WJaZPgWPikrpVRZ/kJlJp1bI92e6hats=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="ika" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="0585" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2019" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="ika" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="CNC_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 28/10/2020 09:27:31" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="a9bc572060524e44aa776beabb9229b5" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0585" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId25" style="first"/>
      <div id="rId21" style="even">Generalinio advokato G. Pitruzzella išvada – Byla C-585/19</div>
      <div id="rId22" style="default">Academia de Studii Economice din Bucureşti</div>
    </div>
    <p class="C36Centre" id="para-1" title="page-1">
      GENERALINIO ADVOKATO
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-2" title="page-1">
      GIOVANNI PITRUZZELLA IŠVADA,
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-3" title="page-1">
      pateikta 2020 m. lapkričio 11 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">1</a>
</span>)
      
    </p>
    <p class="C38Centregrasgrandespacement" id="para-4" title="page-1">
      Byla C‑585/19
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-5" title="page-1">
      Academia de Studii Economice din Bucureşti
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-6" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-7" title="page-1">
      Organismul Intermediar pentru Programul Operaţional Capital Uman – Ministerul Educaţiei Naţionale
    </p>
    <p class="C39Centreespacement" id="para-8" title="page-1">
      (Tribunalul Bucureşti (Bukarešto apylinkės teismas, Rumunija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-9" title="page-1">
      „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Direktyva 2003/88 – Kelias darbo sutartis sudarę darbuotojai – Darbo laikas ir poilsio laikas – Maksimalus dienos ir savaitės darbo laikas – Taikymas atsižvelgiant į darbuotoją ar sutartį“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-10" title="page-1">
      
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ar Direktyvoje 2003/88 (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-2" href="#t-2">2</a>
</span>) nustatyti darbo dienos ir darbo savaitės trukmės apribojimai taikomi ir tuo atveju, kai darbuotojas yra sudaręs kelias sutartis su tuo pačiu darbdaviu? Ar jie turėtų būti taikomi „pagal sutartį“ ir dėl to reikia įvertinti, ar jie neviršijami kiekvienos darbo sutarties atveju?</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tokie iš esmės teisiniai klausimai kyla dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių, kurie Teisingumo Teismui suteikia galimybę pirmą kartą patikslinti tam tikrų Direktyvos 2003/88 nuostatų, kurios šiuo atžvilgiu skirtingose valstybėse narėse taikomos nevienodai, aiškinimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">I.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">ES teisės aktai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2003/88 pirmoje, ketvirtoje, penktoje ir vienuoliktoje konstatuojamosiose dalyse nurodyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-16" title="page-3">
      „(1) 1993 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyva 93/104/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 307, 1993, p. 18), kuri nustato minimalius saugos ir sveikatos reikalavimus darbo laiko organizavimui atsižvelgiant į kasdieninio poilsio laiką, pertraukas, savaitin[į] poilsį, ilgiausią savaitinio darbo laiką, metines atostogas, naktinio bei pamaininio darbo aspektus ir darbo modelius, taikomus organizuojant darbo laiką, buvo žymiai iš dalies pakeista. Siekiant patikslinti šiuos klausimus, šios nuostatos turi būti kodifikuotos.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-17" title="page-3">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-18" title="page-3">
      (4) Tikslo pagerinti darbuotojų saugą, higieną ir sveikatą darbe neturėtų būti siekiama vien dėl ekonominių priežasčių.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-19" title="page-3">
      (5) Visi darbuotojai turi turėti pakankamai laiko poilsiui. „Poilsio“ sąvoką būtina išreikšti laiko vienetais, t. y. dienomis, valandomis ir (arba) jų dalimis. Bendrijos darbuotojams turi būti suteikiamas minimalus dienos, savaitės ir kasmetinio poilsio laikas ir atitinkamos pertraukos. Šiomis sąlygomis taip pat yra būtina nustatyti maksimalų savaitės darbo valandų skaičių.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-20" title="page-3">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-21" title="page-3">
      (11) Tam tikros darbo sąlygos gali pakenkti darbuotojų saugai ir sveikatai. Organizuojant darbą pagal tam tikrą modelį, reikia atsižvelgti į bendrą darbo pritaikymo darbuotojui principą.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2003/88 1 straipsnyje nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-23" title="page-4">
      „1. Ši direktyva nustato būtiniausius saugos ir sveikatos reikalavimus dėl darbo laiko organizavimo.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-24" title="page-4">
      „2. Ši direktyva taikoma:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-25" title="page-4">
      a) minimaliam dienos poilsio, savaitės poilsio ir kasmetinių atostogų laikui, pertraukoms ir maksimaliam savaitės darbo laikui ir
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-26" title="page-4">
      b) tam tikriems naktinio darbo, pamaininio darbo ir darbo modelių aspektams.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-27" title="page-4">
      3. Ši direktyva taikoma visoms Direktyvos 89/391/EEB 2 straipsnyje apibrėžtoms veiklos sritims, viešoms ir privačioms, nepažeidžiant šios direktyvos 14, 17, 18 ir 19 straipsnių“.
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2003/88 2 straipsnis išdėstytas taip:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-29" title="page-4">
      „Šioje direktyvoje vartojami šie apibrėžimai:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-30" title="page-4">
      1) „darbo laikas“ – tai bet koks laikas, kai darbuotojas yra darbo vietoje, darbdavio žinioje ir vykdo savo veiklą arba atlieka pareigas pagal nacionalinės teisės aktus ir (arba) praktiką;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-31" title="page-4">
      2) „poilsio laikas“ – tai visoks laikas, kuris nėra darbo laikas;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-32" title="page-4">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2003/88 3 straipsnyje „Dienos poilsis“ nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-34" title="page-4">
      „Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į minimalų 11 valandų nepertraukiamo kasdienio poilsio laiką per parą.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2003/88 6 straipsnyje „Maksimalus savaitės darbo laikas“ nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-36" title="page-4">
      „Valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad, atsižvelgiant į būtinybę garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-37" title="page-4">
      a) savaitės darbo laikas būtų apribotas įstatymais ar kitais teisės aktais arba kolektyvinėmis sutartimis ar darbdavių ir darbuotojų susitarimais;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-38" title="page-4">
      b) vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį nebūtų ilgesnis kaip 48 valandos.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2003/88 17 straipsnyje „Leidžiančios nukrypti nuostatos“ išdėstyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-40" title="page-5">
      „1. Deramai laikydamosi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos bendrųjų principų, valstybės narės gali nukrypti nuo 3–6, 8 ir 16 straipsnių, kai atsižvelgiant į minimos veiklos konkrečias ypatybes, darbo laikas neskaičiuojamas ir (arba) nenustatomas, arba jį gali nusistatyti patys darbuotojai, pirmiausia:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-41" title="page-5">
      a) vadovai arba kiti asmenys, galintys savarankiškai priimti sprendimus;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-42" title="page-5">
      b) darbuotojai šeimose arba
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-43" title="page-5">
      c) religines apeigas bažnyčiose ir religinėse bendruomenėse atliekantys darbuotojai.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-44" title="page-5">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2003/88 22 straipsnyje „Įvairios nuostatos“ nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-46" title="page-5">
      „1. Valstybė narė gali netaikyti 6 straipsnio, jei ji laikosi bendrųjų principų dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos ir imasi priemonių užtikrinti, kad:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-47" title="page-5">
      a) joks darbdavys nereikalautų iš darbuotojo dirbti per septynias dienas daugiau kaip 48 valandas, apskaičiuotas kaip 16 straipsnio b punkte nurodyto pamatinio laikotarpio vidurkis, jei jis negavo darbuotojo sutikimo dirbti tokį darbą;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-48" title="page-5">
      b) joks darbuotojas dėl darbdavio veiksmų nepatirtų jokių nuostolių dėl to, kad jis nenori sutikti dirbti tokį darbą;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-49" title="page-5">
      c) darbdavys turėtų visų tokį darbą dirbančių darbuotojų naujausius sąrašus;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-50" title="page-5">
      d) sąrašai būtų perduoti kompetentingosioms institucijoms, kurios dėl su darbuotojų sauga ir (arba) sveikata susijusių priežasčių gali uždrausti arba apriboti galimybę viršyti savaitės darbo valandų skaičių;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-51" title="page-5">
      e) kompetentingųjų institucijų prašymu darbdavys pateiktų joms informaciją apie tuos atvejus, kai darbuotojai sutiko per septynias dienas dirbti daugiau kaip 48 valandas, apskaičiuotas kaip 16 straipsnio b punkte nurodyto pamatinio laikotarpio vidurkis.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-52" title="page-5">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-53" title="page-5">
      3. Nusprendusios pasinaudoti šiame straipsnyje numatytomis galimybėmis, valstybės narės nedelsdamos informuoja apie tai Komisiją.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Rumunijos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Legea Nr. 53/2003 privind Codul muncii (2003 m. sausio 24 d. Įstatymas Nr. 53/2003 dėl Darbo kodekso) 111, 112, 114 ir 135 straipsniuose numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-56" title="page-6">
      „111 straipsnis: Darbo laikas yra bet koks laikas, kai darbuotojas dirba darbdaviui, yra jo žinioje ir vykdo savo veiklą arba atlieka pareigas, vadovaudamasis taikomomis individualios darbo sutarties, kolektyvinės darbo sutarties ir (arba) galiojančių teisės aktų nuostatomis.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-57" title="page-6">
      112 straipsnio 1 dalis: Visą darbo laiką dirbančių darbuotojų įprasta darbo laiko trukmė yra 8 valandos per dieną ir 40 valandų per savaitę.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-58" title="page-6">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-59" title="page-6">
      114 straipsnio 1 dalis: Maksimali teisėta darbo laiko trukmė negali viršyti 48 valandų per savaitę, įskaitant viršvalandžius.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-60" title="page-6">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-61" title="page-6">
      135 straipsnio 1 dalis: Darbuotojai tarp dviejų darbo dienų turi teisę į poilsį, kuris negali būti trumpesnis nei 12 valandų iš eilės“.
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">II.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Faktinės aplinkybės, pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Rumunijos aukštojo mokslo įstaiga Academia de Studii Economice din București (Bukarešto ekonomikos studijų akademija, toliau – ASE) gavo negrąžintiną Sąjungos finansavimą iš Europos socialinio fondo, suteiktą Rumunijos institucijų, būtent – Organismul Intermediar pentru Programul Operațional Capital Uman - Ministerul Educației Naționale (Veiksmų programos „Žmogiškasis kapitalas“ tarpinė institucija prie Švietimo ministerijos, toliau – OI POCU MEN). Šis finansavimas skirtas veiklai pagal projektą POSDRU/89/1.5/S/59184 (žmogiškųjų išteklių plėtros sektoriaus veiksmų programa „Veiksmingi ir aukšto lygio podoktorantūros tyrimai ekonomikos mokslų srityje Rumunijoje“, toliau – projektas).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2018 m. birželio 4 d. protokole, kuriuo konstatuojami pažeidimai, OI POCU MEN pripažino netinkamomis finansuoti dalį išlaidų projekto vykdymo grupės ekspertų darbo užmokesčiui, motyvuodama tuo, kad nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2013 m. sausio mėn. šių darbuotojų deklaruotas bendras darbo pagal sutartį valandų skaičius viršijo maksimalią 13 darbo valandų per dieną ribą, OI POCU MEN nurodymuose nustatytą vadovaujantis Direktyvos 2003/88 nuostatomis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Netinkamomis finansuoti išlaidomis laikoma 13 808 RON (2 904 EUR) suma, kurią sudaro išlaidos projekto vykdymo grupės darbuotojų darbo užmokesčiui (grynasis darbo užmokestis, mokesčiai, darbuotojo ir darbdavio įmokos).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip nurodo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, iš pagrindinės bylos medžiagos matyti, kad kelias darbo sutartis su ekspertais sudarė tas pats darbdavys – ASE. Atrodo, kad ši institucija juos buvo įdarbinusi kaip samdomus darbuotojus pagal individualias neterminuotas sutartis dėl darbo 40 valandų per savaitę visą darbo laiką, tačiau jie taip pat buvo sudarę vieną ar kelias individualias darbo sutartis su tuo pačiu darbdaviu dėl darbo ne visą darbo laiką. Taigi tam tikromis dienomis šių darbuotojų bendras darbo valandų skaičius svyravo nuo 14 iki 16 valandų per dieną.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">ASE administracinis skundas dėl protokolo, kuriuo konstatuojami pažeidimai, buvo atmestas OI POCU MEN sprendimu 1035/DDDZ/02.08.2018, o dėl to sprendimo panaikinimo iškelta prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo Tribunalul Bucureşti (Bukarešto apylinkės teismas, Rumunija) nagrinėjama byla.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Minėtas sprendimas, be kita ko, grindžiamas argumentu, kad Direktyvos 2003/88 3 straipsnyje numatyta riba (13 valandų kasdienio darbo pagal darbo sutartį) taikoma ne kiekvienai darbo sutarčiai, o darbuotojui, neatsižvelgiant į sudarytų sutarčių skaičių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad netinkamomis finansuoti pripažintos sumos yra ekspertų, kurių darbo laiką nuo 2012 m. spalio mėn. iki 2013 m. sausio mėn. tam tikromis dienomis apėmė ne tik pagrindinis darbo laikas, t. y. 8 valandos per dieną, bet ir darbo valandos, skirtos minėtam ir kitiems projektams ar veiklai vykdyti, darbo užmokesčio išlaidos. Bendras šių asmenų per dieną išdirbtų valandų skaičius viršijo projekto valdymo institucijos nurodymuose, kurie, OI POCU MEN teigimu, buvo parengti pagal Direktyvos 2003/88 3 ir 6 straipsnius, nustatytą 13 valandų per dieną ribą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tokiomis aplinkybėmis Tribunalul Bucureşti (Bukarešto apylinkės teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-71" title="page-7">
      „1. Ar sąvoka „darbo laikas“, kaip apibrėžta Direktyvos 2003/88/EB 2 straipsnio 1 punkte, reiškia „bet kok[į] laik[ą], kai darbuotojas yra darbo vietoje, darbdavio žinioje ir vykdo savo veiklą arba atlieka pareigas“ pagal vieną sutartį (dėl darbo visą darbo laiką) ar pagal visas (darbo) sutartis, sudarytas to darbuotojo?
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-72" title="page-7">
      2. Ar Direktyvos 2003/88/EB 3 straipsnyje (pareiga imtis būtinų priemonių, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į minimalų 11 valandų nepertraukiamo kasdienio poilsio laiką per parą) ir Direktyvos 2003/88/EB 6 straipsnio b punkte (reikalavimas, kad vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį nebūtų ilgesnis kaip 48 valandos) valstybėms narėms nustatyti įpareigojimai turėtų būti aiškinami kaip susiję su viena sutartimi, ar su visomis sutartimis, sudarytomis su tuo pačiu darbdaviu ar su skirtingais darbdaviais?
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-73" title="page-8">
      3. Jei į pirmąjį ir antrąjį klausimus būtų atsakyta taip, kad valstybės narės neturi galimybės nacionaliniu lygmeniu nustatyti, kad Direktyvos 2003/88/EB 3 straipsnis ir 6 straipsnio b punktas taikomi atskirai sutarčiai, nes nėra nacionalinės teisės nuostatų, kuriose būtų apibrėžta tai, kad minimali dienos poilsio trukmė ir maksimalus savaitės darbo laikas turi būti nustatyti atsižvelgiant į darbuotoją (nepaisant to, kiek darbo sutarčių jis sudaręs su tuo pačiu darbdaviu ar skirtingais darbdaviais), ar valstybės narės viešoji institucija, veikianti valstybės vardu, gali remtis tiesioginiu Direktyvos 2003/88/EB 3 straipsnio ir 6 straipsnio b punkto nuostatų taikymu ir taikyti darbdaviui sankcijas, jei jis nesilaikė toje direktyvoje numatytų dienos poilsio trukmės ir (arba) maksimalaus savaitės darbo laiko apribojimų?“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">III.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis vertinimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirminės pastabos</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl priimtinumo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Komisija ir kai kurios į bylą įstojusios šalys teigė, kad prejudiciniai klausimai yra nepriimtini dėl įvairių motyvų, kuriuos galima apibendrinti taip: a) faktinių aplinkybių trūkumą vertinimui atlikti ir b) netiesioginę šių aplinkybių sąsają su pagrindinės bylos dalyku. Be to, kelios šalys taip pat teigė, kad kai kurios klausimų dalys iš dalies nepriimtinos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tiesa, kad nutartis dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, kuris, kaip jau minėjau, yra susijęs tam tikromis iš valstybės lėšų netinkamomis finansuoti išlaidomis, o ne tiesiogiai su darbo valandų skaičiavimu siekiant patikrinti, ar laikomasi Direktyvoje 2003/88 nustatytų ribų, galėjo būti išsamesnė daugeliu faktinių aspektų. Vis dėlto joje pateikiama būtina informacija, susijusi su pagrindinės bylos faktinėmis aplinkybėmis, ir nurodomos taikytinos Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės nuostatos, leidžiant pakankamai suprasti šios bylos dalyką ir apskritai pateiktus klausimus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kalbant konkrečiai, nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nurodyta, kad OI POCU MEN išdavė skolos dokumentą, nes ASE nesilaikė taisyklių dėl maksimalaus darbo valandų per dieną skaičiaus: man atrodo, to pakanka Direktyvos 2003/88 nuostatų, susijusių su darbo dienos trukmės apribojimu, nagrinėjimui pagrįsti. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės patikrinti, ar OI POCU MEN tinkamai priėmė ginčijamą skolos priemonę, bet kadangi pateikti klausimai susiję su Sąjungos teisės normos išaiškinimu, Teisingumo Teismas, iš principo, turi priimti sprendimą. Iš tikrųjų, kaip neseniai patvirtino Teisingumo Teismas, „tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes turi įvertinti tai, ar jo sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas, ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-3" href="#t-3">3</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į šią „svarbos prezumpciją, Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prejudicinio klausimo, tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės nuostatos išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-4" href="#t-4">4</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Abejonių kelia kai kurios prejudicinių klausimų dalys, kurias Teisingumo Teismas galėtų pripažinti nepriimtinomis. Visų pirma turiu omenyje Direktyvos 2003/88 6 straipsnio b punkte numatyto darbo savaitės trukmės apribojimo, apie kurį kalbama antrojo prejudicinio klausimo antroje dalyje, nesilaikymo pasekmes. Iš prašyme priimti prejudicinį sprendimą aprašytų faktinių aplinkybių nematyti, dėl kokios priežasties ši nuostata yra svarbi, nes ASE kaltinama tiktai maksimalios darbo dienos trukmės viršijimu. Analizė, kurioje iš esmės aptarsiu darbo laiko apribojimų laikymosi tikslus, bus bendro pobūdžio, todėl nereikės aiškiai atskirti su darbo dienos ir darbo savaitės trukmės apribojimais susijusių aspektų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto, mano nuomone, antrojo prejudicinio klausimo dalis, susijusi su Direktyvos 2003/88 nuostatose numatytų darbo dienos ir darbo savaitės trukmės ribų taikymu su skirtingais darbdaviais sudarytoms darbo sutartims, yra nepriimtina. Šiuo klausimu iš bylos medžiagos ir net iš ASE pastabų matyti, kad visos sutartys, bent jau sudarytos su ekspertais dėstytojais (kurios nagrinėjamos pagrindinėje byloje), buvo sudarytos tik su šiuo universitetu. Taigi ši antrojo klausimo dalis yra hipotetinė (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-5" href="#t-5">5</a>
</span>). Bet kuriuo atveju ji neatitinka Teisingumo Teismo procedūros reglamento 94 straipsnio reikalavimų, nes nacionalinis teismas nenurodė faktinių aplinkybių, kuriomis pagrįsta ši prejudicinio klausimo dalis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-6" href="#t-6">6</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvos 2003/88 tikslas ir darbuotojo padėtis Sąjungos teisės apsaugos sistemoje</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tikrasis Teisingumo Teismo orientyras ieškant atsakymo į su darbo laiko trukme susijusius klausimus yra Direktyvoje 2003/88 nustatytas tikslas užtikrinti apsaugą, visų pirma atsižvelgiant į darbuotojo kaip silpnesniosios šalies padėtį sutartiniuose santykiuose su darbdaviu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tikrųjų Direktyva 2003/88 siekiama nustatyti būtiniausius reikalavimus, skirtus sveikatos apsaugai ir saugai darbo vietose gerinti, o šio tikslo, be kita ko, siekiama derinant nacionalinės teisės nuostatas dėl darbo laiko (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-7" href="#t-7">7</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis siekis yra esminis kuriamos Sąjungos socialinės teisės veiksnys. SESV 153 straipsnio pagrindu 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvoje 89/391/EEB nustatęs bendruosius darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos principus, teisės aktų leidėjas šias gaires sukonkretino keliose specialiosiose direktyvose. Viena iš jų yra Direktyva 2003/88, kuria buvo kodifikuota ankstesnė 1993 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyva 93/104/EB (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-8" href="#t-8">8</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tam, kad būtų pasiekti šie tikslai, Direktyvos 2003/88 nuostatose nurodytas minimalus dienos ir savaitės poilsio laikas, taip pat 48 valandų vidutinis darbo savaitės laikas, įskaitant viršvalandžius.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis nuostatomis įgyvendinamas Pagrindinių teisių chartijos 31 straipsnis, kurio 1 dalyje pripažinus, kad „kiekvienas darbuotojas turi teisę į saugias, jo sveikatą ir orumą atitinkančias darbo sąlygas“, 2 dalyje nustatyta, kad „kiekvienas darbuotojas turi teisę į tai, kad būtų apribotas maksimalus darbo laikas, teisę į dienos ir savaitės poilsį, taip pat kasmetines mokamas atostogas“. Ši teisė tiesiogiai susijusi su Chartijos I antraštinėje dalyje išsamiau aprašoma žmogaus orumo apsauga (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-9" href="#t-9">9</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Neseniai priimtame sprendime Teisingumo Teismo didžioji kolegija paaiškino, kad „kiekvieno darbuotojo teisė į maksimalios darbo trukmės ribojimą ir kasdienio bei savaitės poilsio laiką yra ne tik labai svarbi Sąjungos socialinės teisės taisyklė, bet ir aiškiai įtvirtinta Chartijos, kuri, remiantis ESS 6 straipsnio 1 dalimi, turi tokią pačią teisinę galią kaip ir Sutartys, 31 straipsnio 2 dalyje. Direktyvos 2003/88 nuostatose, visų pirma jos 3, 5 ir 6 straipsniuose, paaiškinama ši pagrindinė teisė, todėl jos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į šią teisę“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-10" href="#t-10">10</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, jis priminė, kad „Direktyva 2003/88 siekiama nustatyti būtiniausius reikalavimus, skirtus darbuotojų gyvenimo ir darbo sąlygoms gerinti derinant nacionalinės teisės aktus dėl darbo laiko trukmės“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-11" href="#t-11">11</a>
</span>), patikslindamas, kad „[š]iuo darbo laiko organizavimo taisyklių suderinimu Europos Sąjungos lygmeniu siekiama užtikrinti geresnę darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą, suteikiant jiems minimalų poilsio laiką, ypač dienos ir savaitės poilsį, ir atitinkamas poilsio pertraukas ir numatant savaitės darbo laiko maksimalią ribą“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-12" href="#t-12">12</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Toliau tame pačiame sprendime dar kartą nurodyta darbuotojo padėtis Sąjungos apsaugos sistemoje: „darbo santykiuose darbuotojas laikytinas silpnesne šalimi, todėl būtina užkirsti kelią tam, kad darbdavys turėtų galimybę apriboti jo teises“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-13" href="#t-13">13</a>
</span>); be to, nurodoma, kad, „atsižvelgiant į šią silpnesnės šalies situaciją, darbuotojas gali būti atgrasomas eksplicitiškai remtis savo teisėmis prieš darbdavį, [jeigu] visų pirma jam reikalaujant šių teisių darbdavys gali imtis priemonių, kurios gali turėti neigiamą poveikį šio darbuotojo darbo santykiams“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-14" href="#t-14">14</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš pirmiau nurodytų principų kyla tam tikrų pasekmių: a) direktyvos aiškinimui atsižvelgiant į joje nustatytus apsaugos tikslus; b) darbuotojo naudojimuisi joje nustatytomis teisėmis; c) valstybių narių diskrecijos apimčiai taikant šios direktyvos nuostatas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, iš minėtos Direktyvos 2003/88 ir Chartijoje nurodytų pagrindinių socialinių teisių funkcinės sąsajos matyti, kad Direktyva 2003/88 turi būti aiškinama ir jos taikymo sritis turi būti apibrėžta taip, kad darbuotojai galėtų visapusiškai ir veiksmingai naudotis joje nurodytomis subjektyviomis teisėmis ir neliktų jokių kliūčių, kurios faktiškai galėtų apriboti arba paveikti tokį naudojimąsi.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tokiomis aplinkybėmis Direktyvos 2003/88 išaiškinimas, dėl kurio būtų galima nuosekliai siekti jos tikslų ir būtų užtikrinta visiška bei veiksminga teisių, kurios joje priskiriamos darbuotojams, apsauga, lemia konkrečias pareigas ją įgyvendinantiems subjektams, kurie turi išvengti to, kad, nesant struktūrinės pusiausvyros darbdavio ir darbuotojo ekonominiuose santykiuose, nebūtų galima pasinaudoti pačioje direktyvoje numatytomis teisėmis. Tai reiškia, kad, kaip priminta neseniai priimtame Teisingumo Teismo sprendime, jos nuostatos negali būti aiškinamos siaurai, nes tai būtų nepalanku iš jos kylančioms darbuotojo teisėms (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-15" href="#t-15">15</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antroji tokios aiškinimo krypties pasekmė – darbuotojas negalėtų naudotis minėtomis teisėmis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Turi būti laikoma, kad dėl glaudaus ryšio su pirminėmis ir pagrindinėmis teisėmis Direktyvoje 2003/88 pripažintomis darbuotojų teisėmis, visų pirma teise į dienos ir savaitės poilsį, kylančiomis iš nustatytų atitinkamų darbo dienos ir darbo savaitės trukmės apribojimų, šie darbuotojai negalėtų laisvai disponuoti, nes jomis siekiama apsaugoti viešąjį interesą, teisę į sveikatą ir saugą darbe.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tai reiškia, kad minėtos teisės nepriskiriamos prie esminių sutartinio pobūdžio teisių, kurių darbuotojas gali nuspręsti atsisakyti mainais už papildomą darbo užmokestį ar kitą naudą, bet yra vienos pagrindinių teisių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-16" href="#t-16">16</a>
</span>), pripažįstamų pirminiuose konstitucinio lygio teisės šaltiniuose arba jiems prilyginamuose teisės šaltiniuose, kurie susiję ne tik su darbdavio ir darbuotojo sutartiniais santykiais, bet ir su „darbuotojo asmeniu“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš to matyti, kad darbuotojui negali būti palikta teisė pačiam nuspręsti, ar naudotis tokiomis teisėmis, ar ne, todėl nacionalinės teisės aktų leidėjas ir, galiausiai, darbdavys turi jas pripažinti ir užtikrinti be jokios galimybės nuo jų nukrypti, išskyrus aiškiai pačioje Direktyvoje 2003/88 nurodytus atvejus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šią aiškinimo kryptį taip pat galima patvirtinti remiantis naujausia Teisingumo Teismo jurisprudencija. Minėtame Sprendime CCOO nurodyta, kad valstybės narės „privalo imtis būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į minimalų 11 valandų nepertraukiamo kasdienio poilsio laiką per parą“, ir privalo numatyti „48 valandų maksimalų vidutinį savaitės darbo laiką, įskaitant viršvalandžius, kaip tai aiškiai patikslinta minėtoje nuostatoje, nuo kurios, nesant šios direktyvos 22 straipsnio 1 dalyje nurodytos prielaidos, &lt;…&gt; negalima nukrypti, net jeigu atitinkamas darbuotojas yra davęs sutikimą“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-17" href="#t-17">17</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš to darau trečiąją išvadą, kuri kyla iš pirma primintų principų, dėl ribotos valstybių narių diskrecijos taikant Direktyvos 2003/88 nuostatas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Siekiant užtikrinti visišką Direktyvos 2003/88 veiksmingumą, būtina, kad valstybės narės užtikrintų, jog būtų laikomasi šio minimalaus poilsio laiko, ir užkirstų kelią bet kokiam maksimalaus darbo savaitės trukmės viršijimui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Žinoma, Direktyvos 2003/88 3 ir 5 straipsniuose ir 6 straipsnio b punkte nenustatyta konkreti tvarka, kurią taikydamos valstybės narės turi užtikrinti juose numatytų teisių įgyvendinimą. Kaip matyti iš šių nuostatų teksto, jomis valstybėms narėms pavedama nustatyti tokią tvarką imantis „būtinų priemonių“ šiuo tikslu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi valstybės narės turi diskreciją šiuo klausimu, tačiau, atsižvelgiant į pagrindinį Direktyva 2003/88 siekiamą tikslą užtikrinti veiksmingą darbuotojų gyvenimo ir darbo sąlygų apsaugą ir didesnę jų saugą bei sveikatos apsaugą, jos privalo užtikrinti, kad šios teisės būtų veiksmingos, nurodydamos darbuotojams iš tikrųjų naudotis šioje direktyvoje numatytu minimaliu dienos ir savaitės poilsio laiku ir maksimalaus savaitės darbo laiko apribojimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Darytina išvada, kad valstybių narių nustatyta tvarka, skirta Direktyvos 2003/88 reikalavimų įgyvendinimui užtikrinti, neturi būti tokia, kad Chartijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Direktyvos 2003/88 3 ir 5 straipsniuose bei 6 straipsnio b punkte įtvirtintos teisės „prarastų esmę“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-18" href="#t-18">18</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl prejudicinių klausimų</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmasis ir antrasis prejudiciniai klausimai</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmaisiais dviem klausimais, išskyrus, mano nuomone, nepriimtiną dalį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-19" href="#t-19">19</a>
</span>), nacionalinis teismas iš esmės nori sužinoti, ar tuo atveju, kai darbuotojas sudarė kelias individualias darbo sutartis su tuo pačiu darbdaviu, Direktyvos 2003/88/EB 2 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio ir 6 straipsnio b punkto nuostatos turi būti taikomos sutarčiai, ar darbuotojui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš to, kas nurodyta dėl Direktyvos 2003/88 tikslų ir darbuotojo padėties Sąjungos teisės apsaugos sistemoje, matyti, kad geriausia būtų aiškinti taip, kad darbo dienos trukmės apribojimai, netiesiogiai nustatyti Direktyvoje 2003/88 nurodant minimalų 11 valandų poilsio laiką (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-20" href="#t-20">20</a>
</span>), turėtų būti taikomi darbuotojui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvoje numatyta apsauga taikoma darbuotojui (o ne darbo sutarčiai), o darbo dienos (ir darbo savaitės) trukmės apribojimai užtikrinant šią apsaugą yra veiksmingi dviem aspektais: viešosios teisės požiūriu, kadangi sveikatos apsauga yra viešasis interesas, kuris yra viršesnis už privačius šalių interesus; sutartiniu požiūriu, kadangi darbuotojas, kaip silpnoji santykių šalis, turi būti apsaugotas nuo galimo darbdavio piktnaudžiavimo, dėl kurio jis galėtų (pagal sutartį) apriboti jo teises (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-21" href="#t-21">21</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Aiškinimas, pagal kurį direktyvoje nustatyti apribojimai gali būti apeiti paprasčiausiai prašant darbuotojo sudaryti kelias darbo sutartis, kurių kiekvienoje būtų nustatyta trumpesnė nei numatyta darbo dienos ir darbo savaitės trukmė, prieštarauja iki šiol išdėstytoms Teisingumo Teismo nustatytoms gairėms.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tai aiškiai nurodyta ir Direktyvos 2003/88/EEB 3 straipsnyje: „Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į minimalų 11 valandų nepertraukiamo kasdienio poilsio laiką per parą.“</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tuo atveju, kai darbuotojas sudaro kelias sutartis su tuo pačiu darbdaviu, siūlomas sisteminis požiūris, kartu atsižvelgiant į tekstą, nedviprasmiškai rodo, kad: a) Direktyvos 2003/88 nuostatos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į joje nustatytą apsaugos tikslą ir siekiant užtikrinti šios direktyvos veiksmingumą ir, galiausiai, visišką ir veiksmingą naudojimąsi joje pripažintomis darbuotojų subjektyviomis teisėmis panaikinant bet kokią kliūtį, kuri faktiškai gali apriboti arba paveikti naudojimąsi jomis; b) kadangi direktyvoje pripažintos teisės yra glaudžiai susijusios su pirminėmis ir pagrindinėmis teisėmis, turi būti laikoma, kad patys darbuotojai negali jomis laisvai disponuoti ir nuo jų nacionalinės teisės aktų leidėjai gali nukrypti tik direktyvoje aiškiai numatytais atvejais; c) valstybių narių nustatyta tvarka, skirta Direktyvos 2003/88 reikalavimų įgyvendinimui užtikrinti, neturi panaikinti joje įtvirtintų teisių esmės.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi siūlomu aiškinimu paneigiami kai kurių į bylą įstojusių šalių argumentai, pateikti siekiant įrodyti, kad direktyvoje ir nacionalinės teisės aktuose nustatyti trukmės apribojimai turi būti taikomi sutarčiai, o ne darbuotojui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuos argumentus galima apibendrinti taip: direktyvos tekste nenurodyta, kad apribojimai turi būti taikomi darbuotojui, o apribojimų taikymą sutarčiai patvirtina tai, jog tai aiškiai numatyta tam tikrų sektorių teisės aktuose; Komisijos pasiūlymams iš dalies pakeisti direktyvą siekiant tekste įtvirtinti nuostatą, kad ji turi būti taikoma darbuotojui, nebuvo pritarta Taryboje, todėl jie nebuvo patvirtinti; faktinė situacija valstybėse narėse siejama su diskrecija taikyti Direktyvos 2003/88 nuostatas, tad nors dauguma valstybių ribojančias nuostatas taiko darbuotojui, kai kuriose valstybėse šios nuostatos taikomos sutarčiai; taip yra dėl ekonominių priežasčių ir dėl galimo direktyvos aiškinimo, pagal kurį apribojimų taikymas darbuotojui galėtų turėti reikšmingų padarinių; darbuotojui turėtų būti leidžiama sutikti dirbti ilgesnį darbo laiką, viršijant direktyvoje nustatytus apribojimus, remiantis keliomis sutartimis ir atsižvelgiant į pagal Sąjungos teisę saugomą jo laisvę užsiimti profesine veikla; tam tikroms darbuotojų kategorijoms Direktyvoje 2003/88 nustatyti apribojimai netaikomi, tačiau turi būti taikomos šioje direktyvoje numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Argumentas, paremtas nuostatos tekstu, grindžiamas plačiai žinomu teisinio aiškinimo principu ubi lex voluit dixit, ubi noluit tacuit, nėra labai įtikinamas ir prieštarauja ankstesniuose punktuose išdėstytiems sisteminio ir teleologinio Direktyvos 2003/88 aiškinimo rezultatams, iš kurių matyti, kad, siekiant užtikrinti Sąjungos teisės nuostatų veiksmingumą, būtina laikytis darbo dienos (ir darbo savaitės) trukmės apribojimų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-22" href="#t-22">22</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, tai, kad kai kuriais specialiais atvejais daroma aiški nuoroda į taikymą darbuotojui, visiškai neprieštarauja mano siūlomam aiškinimui. Iš tikrųjų tam tikroms darbuotojų kategorijoms ir tam tikruose konkrečiuose sektoriuose dirbantiems darbuotojams, pavyzdžiui, mobiliąją kelių transporto veiklą vykdantiems darbuotojams (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-23" href="#t-23">23</a>
</span>), dėl vidinių vykdomos veiklos ypatybių reikia ypatingos apsaugos, ir jų atveju pagal specialias Sąjungos teisės nuostatas apribojimas taikomas darbuotojui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Valstybių narių skirtinga praktika (kaip pažymėjo pati Komisija savo ataskaitoje dėl Direktyvos 2003/88 įgyvendinimo valstybėse narėse (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-24" href="#t-24">24</a>
</span>) ir aiškinamajame komunikate dėl šios direktyvos (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-25" href="#t-25">25</a>
</span>)), taip pat sąlygos, kuriomis ši direktyva buvo priimta, kitos direktyvos dėl darbo laiko ir Europos Parlamento pasiūlymai dėl Direktyvos 2003/88 pakeitimo, kurie iki šiol buvo atmesti, yra veiksniai, nagrinėjamoje byloje neturintys lemiamos reikšmės. Jie galėtų būti svarbūs ateityje svarstant kelių darbo sutarčių su keliais darbdaviais klausimą. Iš tikrųjų kyla įvairių klausimų, susijusių su skirtingų darbdavių sutartine atsakomybe vykdant pareigą užtikrinti saugumą ir su galimybe žinoti situacijas, kurių pats darbdavys negali visiškai kontroliuoti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įvairių valstybių narių išdėstyti argumentai dėl joms suteiktos diskrecijos pasirinkti Direktyvos 2003/88 3 straipsnio ir 6 straipsnio b punkto nuostatų įgyvendinimo tvarką yra nepagrįsti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-26" href="#t-26">26</a>
</span>). Manau, kad mums pateiktas klausimas susijęs ne su aptariamų teisės normų įgyvendinimo tvarką, o veikiau su tų teisės normų turiniu. Taigi Teisingumo Teismas turi išaiškinti šias normas, kad vienodai nustatytų jų turinį: jeigu apribojimai būtų viršyti vien dėl to, kad darbuotojas sudarė kelias darbo sutartis, pati apsauga netektų „esmės“ ir, kaip jau minėjau, turėtų reikšmingą įtaką direktyvos veiksmingumui.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl galimo siūlomo aiškinimo ekonominio poveikio pakanka priminti, kad, kaip matyti iš Direktyvos 2003/88 4 konstatuojamosios dalies, veiksminga darbuotojų saugos ir sveikatos apsauga negali priklausyti nuo visiškai ekonominių priežasčių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-27" href="#t-27">27</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, vadovaujantis bylos medžiaga negalima aiškiai ir tiksliai išnagrinėti, kokią ekonominę įtaką toks aiškinimas galėtų daryti įvairioms ekonomikos sistemoms, pagal kurias šiuo metu Direktyvoje 2003/88 numatyti apribojimai taikomi sutarčiai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kalbant apie darbuotojo teisę dirbti ir užsiimti laisvai pasirinkta profesija ar veikla, į kurią daroma nuoroda kaip į Pagrindinių teisių chartijoje (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-28" href="#t-28">28</a>
</span>) besąlygiškai pripažintą teisę, pirma nurodyti principai, kad Direktyva 2003/88 siekiama apsaugos tikslų ir kad darbuotojo padėtis yra silpnesnė, rodo, kad viešojoje teisėje yra nustatyti išoriniai apribojimai, susiję su bendrais interesais, kaip antai sveikatos apsauga ir sauga darbo vietoje, kurie yra svarbesni už galimus privačius paties darbuotojo interesus ir atitinka teisingą Chartijos 52 straipsnio 1 dalies išaiškinimą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-29" href="#t-29">29</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">61.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai, vertindamas Direktyvoje 2003/88 įtvirtintas nukrypti leidžiančias nuostatas, visų pirma 17 straipsnio 1 dalį, kuria galima pagrįsti šios direktyvos 3 ir 6 straipsnių netaikymą tam tikriems darbuotojams, Teisingumo Teismas ne kartą priminė, kad ta nuostata taikoma darbuotojams, „kurių visas darbo laikas, atsižvelgiant į konkrečias vykdomos veiklos ypatybes, neskaičiuojamas arba nenustatomas, arba jį gali nusistatyti patys darbuotojai“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-30" href="#t-30">30</a>
</span>). Kadangi nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą teigiama, kad pagrindinėje byloje aptariami darbuotojai buvo sudarę darbo sutartis dėl darbo visą darbo laiką, kuriose buvo numatyta 40 darbo valandų per savaitę, mano nuomone, mažai tikėtina, kad tie darbuotojai būtų priskirti tai darbuotojų kategorijai, net jeigu jie yra universiteto dėstytojai. Bet kuriuo atveju tai turi nustatyti nacionalinis teismas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">62.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nors argumentai, kad Direktyvoje 2003/88 numatyti darbo dienos (ir darbo savaitės) trukmės apribojimai turi būti taikomi sutarčiai, yra paneigti mano siūlomu sisteminiu ir teleologiniu aiškinimu, vis dėlto reikia išaiškinti kai kuriuos aspektus, siekiant tinkamai apibrėžti mano išvados turinį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">63.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Darbo dienos (ir darbo savaitės) trukmės apribojimų taikymas kiekvienam darbuotojui, neatsižvelgiant į su tuo pačiu darbdaviu sudarytų sutarčių skaičių, suponuoja, kad nacionalinis teismas pripažįsta, jog konkrečiu atveju sąvokos „darbuotojas“ ir „darbo laikas“ suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Sąjungos teisėje.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">64.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip Komisija teisingai priminė savo rašytinėse pastabose, Direktyvos 2003/88 nuostatos iš tikrųjų taikomos tiktai „darbuotojams“, kaip tai suprantama pagal šią direktyvą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">65.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisingumo Teismas taip pat neseniai priminė, kad „sąvoka „darbuotojas“ neturi būti skirtingai aiškinama pagal nacionalinės teisės aktus, nes tai yra autonomiška Sąjungos teisės sąvoka. Ji turi būti apibrėžta remiantis objektyviais kriterijais, kurie, atsižvelgiant į suinteresuotojo asmens teises ir pareigas, yra būdingi darbo santykiams“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-31" href="#t-31">31</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">66.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nacionalinis teismas „turi remtis objektyviais kriterijais ir visapusiškai įvertinti visas jo nagrinėjamos bylos aplinkybes, susijusias su vykdomos veiklos pobūdžiu ir santykiu tarp atitinkamų šalių“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-32" href="#t-32">32</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">67.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kvalifikavimo tikslais reikia priminti, kad „pagrindinis darbo santykių požymis yra tas, kad asmuo tam tikrą laiką kito asmens naudai ir jo vadovaujamas teikia tam tikras paslaugas, už kurias gauna atlyginimą“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-33" href="#t-33">33</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">68.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi darbo santykiai „suponuoja, jog egzistuoja pavaldumo ryšys tarp darbuotojo ir jo darbdavio. Tokio ryšio buvimas turi būti vertinamas kiekvienu atskiru atveju atsižvelgiant į visus šalių tarpusavio santykius apibūdinančius elementus ir aplinkybes“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-34" href="#t-34">34</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">69.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Laikas, kurį darbuotojai pagrindinėje byloje skyrė paslaugoms pagal projektą POSDRU/89/1.5/S/59184 teikti, yra svarbus nustatant šios direktyvos 3 straipsnyje ir 6 straipsnio b punkte numatytą minimalų dienos poilsio laiką arba maksimalų savaitės darbo laiką tik tuo atveju, jeigu įgyvendinant šį projektą ASE ir šiuos ekspertus siejo pavaldumo santykis. Sprendžiant iš bylos medžiagos, atrodo, kad tai buvo darbas, esant pavaldumo ryšiui, tačiau tai turi patikrinti nacionalinis teismas, atsižvelgdamas ir į sutartyje nurodytos paslaugos požymius (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-35" href="#t-35">35</a>
</span>) (matyti, kad tai buvo dėstymo ir mokslinių tyrimų veikla).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">70.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi siūlomame aiškinime neatmetama galimybė, kad, kaip teisingai pažymėjo Komisija (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-36" href="#t-36">36</a>
</span>), darbuotojai, be pagal darbo sutartį teikiamų paslaugų, gali vykdyti savarankiškai dirbančių asmenų arba savanorių veiklą, kai tai leidžiama pagal galiojančias nacionalinės teisės nuostatas; akivaizdu, kad tokiu atveju laikas, skirtas veiklai, nesant pavaldumo ryšio, nėra įtraukiamas į Direktyvoje 2003/88 numatytas ribas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">71.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kalbant apie sąvoką „darbo laikas“, reikia nurodyti, kad, kaip ne kartą pažymėjo Teisingumo Teismas, sąvokos „darbo laikas“ ir „poilsio laikas“, kaip jos suprantamos pagal Direktyvą 2003/88, yra Sąjungos teisės sąvokos, kurias reikia apibrėžti pagal objektyvius kriterijus, remiantis šios direktyvos, kuria siekiama nustatyti būtiniausius reikalavimus, skirtus darbuotojų gyvenimo ir darbo sąlygoms gerinti, sistema ir tikslu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-37" href="#t-37">37</a>
</span>), todėl jos neturi būti aiškinamos „atsižvelgiant į skirtingus valstybių narių teisės aktų reikalavimus &lt;…&gt;. Tik toks [autonomiškas] aiškinimas gali užtikrinti visapusišką šios direktyvos veiksmingumą ir vienodą minėtų sąvokų taikymą visose valstybėse narėse. &lt;…&gt; [A]plinkybė, kad darbo laiko sąvokoje pateikiama nuoroda į „nacionalinės teisės aktus ir (arba) praktiką“, nereiškia, kad valstybės narės gali vienašališkai nustatyti šios sąvokos turinį. Be to, šios valstybės negali darbuotojų teisę į tinkamai nustatytą darbo laiką ir atitinkamą poilsio laiką sieti su tam tikra sąlyga, nes tokia teisė yra tiesiogiai numatyta šios direktyvos nuostatose. Jei būtų aiškinama kitaip, Direktyvos 93/104 (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-38" href="#t-38">38</a>
</span>) tikslas suderinti darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą nustatant būtinus reikalavimus būtų neįgyvendinamas.“ (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-39" href="#t-39">39</a>
</span>)
      </p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">72.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Direktyvoje apibrėžiant darbo laiko sąvoką, naudingą taikant joje numatytą apsaugą, nurodytas „bet koks laikas, kai darbuotojas yra darbo vietoje, darbdavio žinioje ir vykdo savo veiklą arba atlieka pareigas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-40" href="#t-40">40</a>
</span>) &lt;…&gt;“ (2 straipsnio 1 dalis).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">73.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgiant į tai, remiantis iki šiol išdėstytu teleologiniu aiškinimu, direktyvoje nustatytų darbo dienos (ir darbo savaitės) trukmės apribojimų laikymasis turi būti vertinamas in concreto atsižvelgiant į faktiškai dirbtas valandas. Kadangi tai yra nuostatos, kuriomis siekiama apsaugoti darbuotoją ne ekonominiu, o jo sveikatos ir saugos darbo vietose požiūriu, vien galimas, o ne faktinis sutartyje nustatytų apribojimų viršijimas savaime nereiškia, kad buvo pažeistos nustatytos ribos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">74.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Būtent nacionalinis teismas turi patikrinti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamu atveju ASE įdarbinti darbuotojai vykdė užduotis esant pavaldumo ryšiui ir ar darbo sutartyje nurodytos valandos buvo faktinis darbo laikas, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2003/88 (kaip ji išaiškinta Teisingumo Teismo jurisprudencijoje). Jis taip pat turi patikrinti, ar įvykdytos šios direktyvos 17 straipsnyje nurodytos sąlygos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">75.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nacionalinis teismas, atlikęs šį patikrinimą, turės įvertinti, ar prašymas atlyginti už darbo valandas pagal įstatymą ir šalių sudarytą sutartį yra pagrįstas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">76.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Galiausiai aptarsiu kai kurių į bylą įstojusių šalių pateiktus prašymus apriboti sprendimo poveikį laiko atžvilgiu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">77.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymas apriboti sprendimo poveikį laiko atžvilgiu, kurį pirmiausia pateikė Rumunijos vyriausybė, remdamasi tuo, kad nagrinėjamų Direktyvos 2003/88 nuostatų taikymas darbuotojui turėtų sisteminį poveikį Rumunijos darbo rinkai, kur daug darbuotojų yra sudarę sutartis su keliais darbdaviais, neturėtų būti nagrinėjamas, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kaip siūlau, kad antrasis prejudicinis klausimas yra nepriimtinas tiek, kiek jis pateiktas dėl su keliais darbdaviais sudarytų sutarčių.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">78.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl antrojo Rumunijos vyriausybės pateikto prašymo manau, kad jį galima atmesti, nes vien finansinės pasekmės, kurių valstybei narei gali kilti dėl prejudicinio sprendimo, savaime nėra pagrindas apriboti šio sprendimo poveikį laiko atžvilgiu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-41" href="#t-41">41</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">79.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">ASE prašymą, kurį prašoma nagrinėti, jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų, kad nagrinėjamos Direktyvos 2003/88 nuostatos turėtų būti taikomos darbuotojui, manau, reikia atmesti dėl to, kad jis visiškai nemotyvuotas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-42" href="#t-42">42</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečiasis prejudicinis klausimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">80.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar tuo atveju, jeigu Direktyvos 2003/88 nuostatos, nustatančios minimalų kasdienio poilsio laiką ir maksimalų savaitės darbo laiką, būtų taikomos kiekvienam darbuotojui, valstybės vardu veikiantis viešasis subjektas galėtų remtis Direktyvos 2003/88 3 straipsnio ir 6 straipsnio b punkto tiesioginiu veikimu prieš darbdavį, kuris šių nuostatų nesilaiko.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">81.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pritariu Komisijai, kuri savo rašytinėse pastabose teigia, kad Teisingumo Teismo atsakymas į šį klausimą būtų nepagrįstas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-43" href="#t-43">43</a>
</span>). Iš tikrųjų, kaip matyti iš bylos medžiagos, pagrindinė byla susijusi su „horizontaliu“ tiesioginio veikimo principo taikymu dviejų Rumunijos valstybės institucijų tarpusavio santykiams. Be to, Rumunijos nacionalinės teisės aktuose – Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje – numatyta, kad kiekvienas darbuotojas turi teisę į minimalų 12 valandų poilsio laiką tarp dviejų darbo dienų, o Direktyvos 2003/88 3 straipsnyje nustatyta riba yra 11 valandų minimalaus poilsio laiko per dieną. Todėl nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias darbo laikas gali trukti iki 12 valandų per dieną, apsaugo labiau nei direktyvos nuostatos. Pagal tiesioginio veikimo principą privatiems asmenims leidžiama tiesiogiai remtis direktyvoje nustatytomis teisės normomis pareiškiant ieškinį valstybei narei, kai ši direktyva nėra perkelta į nacionalinę teisę arba yra perkelta neteisingai. Tačiau nagrinėjamu atveju neginčijama jokia nacionalinės teisės nuostata, kuri būtų nesuderinama su Sąjungos teisės nuostatomis (šiuo atveju – Direktyva 2003/88).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">82.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tai reiškia, kad tiesioginio veikimo klausimas kyla tiktai tuo atveju kai nacionalinės teisės negalima aiškinti taip, kad ji atitiktų Sąjungos teisę (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-44" href="#t-44">44</a>
</span>). Man atrodo, kad nagrinėjamu atveju nėra jokios priežasties manyti, jog OI POCU MEN nebūtų galėjusi pagrįsti savo sprendimo Rumunijos teisės nuostatomis, aiškinamomis laikantis taikomų Direktyvos 2003/88 nuostatų. Tai turės patikrinti nacionalinis teismas, tačiau nematau kliūčių pateikti Sąjungos teisę atitinkantį išaiškinimą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">83.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jei nacionalinis teismas nuspręstų, kad šias nuostatas atitinkantis aiškinimas neįmanomas, jis turės patikrinti, ar įvykdytos sąlygos remtis tiesioginiu Direktyvos 2003/88 nuostatų veikimu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">84.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kaip žinoma, pirmiausia būtina, kad Direktyvos 2003/88 3 straipsnio ir 6 straipsnio b punkto nuostatos būtų besąlygiškos ir pakankamai aiškios (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-45" href="#t-45">45</a>
</span>). Manau, kad šiuo klausimu daug abejonių nekyla, nes Teisingumo Teismas jau turėjo progą tai patvirtinti dėl Direktyvos 2003/88 6 straipsnio b punkto.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">85.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, kadangi iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad OI POCU MEN yra valstybės vardu veikianti viešoji institucija, būtina, kad nacionalinis teismas patikrintų, ar ASE yra įstaiga, nesvarbu, kokia jos teisinė forma, kuriai viešosios valdžios institucijos aktu ir šios prižiūrimai pavesta teikti tam tikrą bendrojo intereso paslaugą, ir ar šiuo tikslu jai yra suteikti įgaliojimai nukrypti nuo privačių asmenų santykiams taikomų nuostatų (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-46" href="#t-46">46</a>
</span>). Bylos medžiaga beveik nepalieka abejonių dėl to, kad ASE yra viešasis subjektas, bet šią faktinę aplinkybę bet kuriuo atveju turi patikrinti nacionalinis teismas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">IV.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">86.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į pirma išdėstytus argumentus, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Tribunalul Bucureşti (Bukarešto apylinkės teismas, Rumunija) Teisingumo Teismui pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-150" title="page-21">
      1) Sąvoka „darbo laikas“, kaip apibrėžta Direktyvos 2003/88 2 straipsnio 1 punkte, reiškia „bet kokį laiką, kai darbuotojas yra darbo vietoje, darbdavio žinioje ir vykdo savo veiklą arba atlieka pareigas“ pagal visas darbo sutartis, šio darbuotojo sudarytas su tuo pačiu darbdaviu.
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-151" title="page-21">
      2) Direktyvos 2003/88/EB 3 straipsnyje (pareiga imtis būtinų priemonių, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į minimalų 11 valandų nepertraukiamo kasdienio poilsio laiką per parą) ir Direktyvos 2003/88/EB 6 straipsnio b punkte (reikalavimas, kad vidutinis darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį nebūtų ilgesnis kaip 48 valandos) valstybėms narėms nustatyti įpareigojimai turėtų būti aiškinami kaip nustatantys apribojimus visoms su tuo pačiu darbdaviu sudarytoms sutartims.
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-152" title="page-21">
      3) Nustatydamas galimą Direktyvos 2003/88 3 straipsnyje ir 6 straipsnio b punkte nustatytų apribojimų viršijimą, nacionalinis teismas turi patikrinti, ar sutartyje nurodytos paslaugos teikiamos esant pavaldumo ryšiui, t. y. įvykdyta sąvokos „darbuotojas“ pagal Sąjungos teisę taikymo sąlyga, ar faktinės „darbo valandos“ atitinka Sąjungos teisėje vartojamą sąvoką ir ar netaikomos Direktyvos 2003/88 17 straipsnyje numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos.
    </p>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">1</a>
</span>) Originalo kalba: italų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-2" href="#c-2">2</a>
</span>) 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, 2003, p. 9).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-3" href="#c-3">3</a>
</span>) Žr. 2020 m. rugsėjo 3 d. Sprendimą Vivendi (C‑719/18, EU:C:2020:627, 32 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-4" href="#c-4">4</a>
</span>) Žr. 2020 m. rugsėjo 3 d. Sprendimą Vivendi (C‑719/18, EU:C:2020:627, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-5" href="#c-5">5</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2020 m. sausio 22 d. Sprendimą Baldonedo Martín (C‑177/18, EU:C:2020:26, 68 ir 72–74 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-6" href="#c-6">6</a>
</span>) Pagal analogiją žr. 2017 m. spalio 26 d. Sprendimą Balgarska energiyna borsa (C‑347/16, EU:C:2017:816, 56 ir 58–60 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-7" href="#c-7">7</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2017 m. lapkričio 9 d. Sprendimą Maio Marques da Rosa (C‑306/16, EU:C:2017:844, 45 punktas) ir 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimą Federación de Servicios Privados del sindicato Comisiones obreras (C‑266/14, EU:C:2015:578, 23 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-8" href="#c-8">8</a>
</span>) Teisingumo Teismo suformuotoje jurisprudencijoje nuosekliai tvirtinama, kad Direktyvos 2003/88 1–8 straipsniai suformuluoti iš esmės taip pat kaip 1993 m. lapkričio 23 d. Tarybos direktyvos 93/104/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 307, 1993, p. 18; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 2 t., p. 197), iš dalies pakeistos 2000 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/34/EB (OL L 195, 2000, p. 41; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 27), 1–8 straipsniai, todėl Teisingumo Teismo pateiktas šių straipsnių išaiškinimas gali būti pritaikytas nurodytiems Direktyvos 2003/88 straipsniams; žr., ex multis, 2018 m. vasario 21 d. Sprendimą Matzak (C‑518/15, EU:C:2018:82, 32 punktas) ir 2011 m. kovo 4 d. Nutartį Grigore (C‑258/10, nepaskelbta Rink., EU:C:2011:122, 39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-9" href="#c-9">9</a>
</span>) Šiuo klausimu taip pat žr. generalinio advokato E. Tanchev išvadą byloje King (C‑214/16, EU:C:2017:439, 36 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-10" href="#c-10">10</a>
</span>) Žr. 2019 m. gegužės 14 d. Sprendimą CCOO (C‑55/18, EU:C:2019:402, 30 ir 31 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija). Chartijos 31 straipsnyje nustatyta: „1) Kiekvienas darbuotojas turi teisę į saugias, jo sveikatą ir orumą atitinkančias darbo sąlygas; 2) Kiekvienas darbuotojas turi teisę į tai, kad būtų apribotas maksimalus darbo laikas, teisę į dienos ir savaitės poilsį, taip pat kasmetines mokamas atostogas“.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-11" href="#c-11">11</a>
</span>) Žr. 2019 m. gegužės 14 d. Sprendimą CCOO (C‑55/18, EU:C:2019:402, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-12" href="#c-12">12</a>
</span>) Žr. 2019 m. gegužės 14 d. Sprendimą CCOO (C‑55/18, EU:C:2019:402, 37 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-13" href="#c-13">13</a>
</span>) Žr. 2019 m. gegužės 14 d. Sprendimą CCOO (C‑55/18, EU:C:2019:402, 44 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-14" href="#c-14">14</a>
</span>) Žr. 2019 m. gegužės 14 d. Sprendimą CCOO (C‑55/18, EU:C:2019:402, 45 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-15" href="#c-15">15</a>
</span>) Žr. 2019 m. gegužės 14 d. Sprendimą CCOO (C‑55/18, EU:C:2019:402, 32 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-16" href="#c-16">16</a>
</span>) Dėl aiškaus tokio statuso pripažinimo Teisingumo Teismo jurisprudencijoje žr. šios išvados 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-17" href="#c-17">17</a>
</span>) Žr. 2019 m. gegužės 14 d. Sprendimą CCOO (C‑55/18, EU:C:2019:402, 38 ir 39 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija). Pasviruoju šriftu išskirta mano.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-18" href="#c-18">18</a>
</span>) Žr. 2019 m. gegužės 14 d. Sprendimą CCOO (C‑55/18, EU:C:2019:402, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-19" href="#c-19">19</a>
</span>) Kurioje, kaip minėjau, aptarta galimybė, kad darbuotojas pasirašys kelias darbo sutartis su skirtingais darbdaviais, kurią nagrinėjant reikėtų išdėstyti kitus argumentus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-20" href="#c-20">20</a>
</span>) Šis samprotavimas taip pat taikomas savaitės darbo laiko apribojimams (jis lygus vidutiniškai 48 valandoms, įskaitant viršvalandžius), jeigu Teisingumo Teismas nuspręstų antrojo prejudicinio klausimo antrosios dalies nelaikyti nepriimtina dėl to, kad ji nėra tiesiogiai susijusi su pagrindinėje byloje nagrinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-21" href="#c-21">21</a>
</span>) Žr. šios išvados 31 punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-22" href="#c-22">22</a>
</span>) Dėl panašių argumentų darbo laiko tema, bet susijusių su matavimo sistemomis žr. mano išvadą byloje CCOO (C‑55/18, EU:C:2019:87, 74 ir paskesni punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-23" href="#c-23">23</a>
</span>) 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo (OL L 80, 2002, p. 35, 2002 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 224) 4 straipsnis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-24" href="#c-24">24</a>
</span>) 2017 m. balandžio 26 d. ataskaita COM(2017) 254 final.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-25" href="#c-25">25</a>
</span>) 2017 m. gegužės 24 d. komunikatas (OL C 165, 2017, p. 1).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-26" href="#c-26">26</a>
</span>) Žr. šios išvados 41 ir paskesnius punktus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-27" href="#c-27">27</a>
</span>) Žr. 2019 m. gegužės 14 d. Sprendimą CCOO (C‑55/18, EU:C:2019:402, 66 ir 67 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-28" href="#c-28">28</a>
</span>) 15 straipsnio 1 dalis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-29" href="#c-29">29</a>
</span>) „Bet koks šios Chartijos pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės. Remiantis proporcingumo principu, apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.“</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-30" href="#c-30">30</a>
</span>) Žr. 2017 m. liepos 26 d. Sprendimą Hälvä ir kt. (C‑175/16, EU:C:2017:617, 32 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Direktyvos 2003/88 17 straipsnio 1 dalyje numatyta nukrypti leidžianti nuostata turi būti aiškinama taip, kad ji taikoma tik tiek, kiek būtina apsaugoti interesams, kuriuos ši leidžianti nukrypti nuostata leidžia apsaugoti (2017 m. liepos 26 d. Sprendimas Hälvä ir kt. (C‑175/16, EU:C:2017:617, 31 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija)).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-31" href="#c-31">31</a>
</span>) Žr. 2018 m. lapkričio 20 d. Sprendimą Sindicatul Familia Constanţa ir kt. (C‑147/17, EU:C:2018:926, 41 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-32" href="#c-32">32</a>
</span>) Žr. 2015 m. kovo 26 d. Sprendimą Fenoll (C‑316/13, EU:C:2015:200, 29 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-33" href="#c-33">33</a>
</span>) Žr. 2018 m. lapkričio 20 d. Sprendimą Sindicatul Familia Constanţa ir kt. (C‑147/17, EU:C:2018:926, 41 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-34" href="#c-34">34</a>
</span>) Žr. 2018 m. lapkričio 20 d. Sprendimą Sindicatul Familia Constanãa ir kt. (C‑147/17, EU:C:2018:926, 42 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-35" href="#c-35">35</a>
</span>) Dėl nuorodos į Direktyvoje 2003/88 numatytas nukrypti leidžiančias nuostatas taip pat žr. ankstesnį punktą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-36" href="#c-36">36</a>
</span>) Rašytinių pastabų 64 punktas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-37" href="#c-37">37</a>
</span>) Žr. 2018 m. vasario 21 d. Sprendimą Matzak (C‑518/15, EU:C:2018:82, 62 punktas) ir 2015 m. rugsėjo 10 d. Sprendimą Federación de Servicios Privados del sindicato Comisiones obreras (C‑266/14, EU:C:2015:578, 27 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-38" href="#c-38">38</a>
</span>) Kaip minėta, Direktyva 2003/88, kurios ankstesni Teisingumo Teismo išaiškinimai, susiję su ankstesnės direktyvos nuostatomis, tebegalioja.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-39" href="#c-39">39</a>
</span>) Žr. 2003 m. rugsėjo 9 d. Sprendimą Jaeger (C‑151/02, EU:C:2003:437, 58 ir 59 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-40" href="#c-40">40</a>
</span>) Išskirta mano.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-41" href="#c-41">41</a>
</span>) Žr. 2014 m. vasario 27 d. Sprendimą Transportes Jordi Besora (C‑82/12, EU:C:2014:108, 48 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-42" href="#c-42">42</a>
</span>) Žr. 2019 m. spalio 3 d. Sprendimą Schuch-Ghannadan (C‑274/18, EU:C:2019:828, 66 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-43" href="#c-43">43</a>
</span>) Rašytinių pastabų 67 ir paskesni punktai.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-44" href="#c-44">44</a>
</span>) 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimas Bauer ir Willmeroth (C‑569/16 ir C‑570/16, EU:C:2018:871, 65 punktas) ir 2019 m. birželio 24 d. Sprendimas Popławski (C‑573/17, EU:C:2019:530, 55 punktas).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-45" href="#c-45">45</a>
</span>) Žr. 2010 m. spalio 14 d. Sprendimą Fuß (C‑243/09, EU:C:2010:609, 57 punktas). Mano nuomone, tie patys argumentai taikytini ir šios direktyvos 3 straipsniui.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-46" href="#c-46">46</a>
</span>) 2012 m. sausio 24 d. Sprendimas Dominguez (C‑282/10, EU:C:2012:33, 38 ir 39 punktai) ir 2013 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Portgás (C‑425/12, EU:C:2013:829, 23–30 punktai).</p>
</body>
</html>
