Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1784/77

1977 m. liepos 19 d.

dėl apynių sertifikavimo

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1971 m. liepos 26 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1696/71 dėl bendro apynių rinkos organizavimo [1], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EEB) Nr. 1170/77 [2], ir ypač į jo 2 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi Reglamente (EEB) Nr. 1696/71 numatyta sertifikuoti 1 straipsnyje nurodytus produktus, išaugintus arba paruoštus Bendrijoje; kadangi turėtų būti nustatytos bendrosios šio sertifikavimo taisyklės;

kadangi tam tikriems produktams dėl jų ypatingos sudėties ir jų naudojimo sertifikavimo procedūra neturėtų būti taikoma;

kadangi valstybėms narėms turėtų būti leidžiama sertifikuoti produktus, atitinkančius šiame reglamente išdėstytas sąlygas per specialiai tam tikslui paskirtas atsakingas įstaigas arba departamentus;

kadangi, norint užtikrinti, kad būtų laikomasi sertifikavimo procedūros, turėtų būti numatyta nuostata dėl tikrinimo laikantis atitinkamų taisyklių;

kadangi pagal pirmiau minėto reglamento 2 straipsnio 2 dalį sertifikatai gali būti išduodami tik produktams, kurie atitinka minimalius kokybės standartus; kadangi turėtų būti numatyta nuostata, užtikrinanti, kad nuo pirminio prekybos rinkoje etapo ir vėliau bus laikomasi minimalių prekybos reikalavimų;

kadangi norint užtikrinti, kad sertifikuotus produktus būtų įmanoma identifikuoti, reikėtų nustatyti taisykles, kurios nurodytų, kad pakuotėje turi būti pateikta smulki informacija, reikalinga oficialiai kontrolei atlikti bei pirkėjams informuoti;

kadangi atitinkamoms valstybėms narėms turėtų būti leista nustatyti zonas arba regionus, kurie būtų laikomi apynių auginimo vietovėmis;

kadangi sertifikavimo principas numato griežtas mišinių reguliavimo taisykles; kadangi dėl tos priežasties apynių spurgų mišiniai turėtų būti pripažįstami tik tuo atveju, jei juos sudaro tos pačios rūšies, to paties derliaus sertifikuoti produktai iš to paties auginimo vietovės; kadangi, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šios nuostatos, taip pat reikėtų tiksliai nurodyti, kad mišinių ruošimas turi būti atliekamas esant priežiūrai ir kad mišiniai būtų sertifikuojami taikant tą pačią sertifikavimo tvarką, kaip ir tuos mišinius sudarančioms dalims;

kadangi, atsižvelgiant į vartotojų reikalavimus, gaminant miltelius ir ekstraktus, reikėtų leisti maišyti sertifikuotus apynius, kurie yra skirtingų rūšių ir ne iš tos pačios vietovės; kadangi šiuo atveju kontrolės ir sertifikavimo reikalavimai turėtų būti tokie patys, kaip ir anksčiau nurodytiems apynių spurgų mišiniams,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

1. Šis reglamentas taikomas produktams, nurodytiems Reglamento (EEB) Nr. 1696/71 1 straipsnyje, jei jų derlius nuimtas Bendrijoje arba jie paruošti iš tokių produktų, kurių derlius buvo nuimtas Bendrijoje arba jie buvo importuoti iš trečiųjų šalių pagal minėto reglamento 5 straipsnį, išskyrus:

a) apynius, kurių derlius nuimtas aludariui priklausančioje žemėje ir kuriuos aludaris naudoja natūraliame arba perdirbtame pavidale;

b) izomerizuotus apynių ekstraktus;

c) produktus, gautus iš apynių ir perdirbtus pagal sutartį alaus daryklos vardu, jei šiuos produktus vartoja pati alaus darykla;

d) apynius ir produktus, gautus iš apynių, supakuotus mažose pakuotėse, kurie parduodami privatiems fiziniams asmenims jų asmeniniam naudojimui.

Produktai, nurodyti punktuose nuo a iki d, turi būti kontroliuojami remiantis tvarka, kurią reikia nustatyti.

2. Sertifikavimo tvarka apima sertifikatų išdavimą, pakuočių žymėjimą ir uždarymą.

3. Sertifikavimas vykdomas oficialiai prižiūrint valstybei narei pirmoje prekybos pakopoje, t. y. prieš pasiūlant gaminį parduoti, ir bet kuriuo atveju prieš perdirbimą. Apynių spurgams tai atliekama ne vėliau kaip metų, einančių po derliaus nuėmimo, kovo 31 dieną. Tačiau, jei kyla problemų dėl konkretaus derliaus realizavimo, anksčiau minėtas terminas gali būti pratęsiamas vėliausiai nuo tų pačių metų kovo 31 d. iki liepos 31 d. vėliausiai pagal Reglamento (EEB) Nr. 1696/71 20 straipsnyje nustatytą tvarką.

4. Sertifikavimas atliekamas pačiame ūkyje arba įstaigose, kurias patvirtina valstybės narės ir kurios yra žinomos kaip "sertifikavimo centrai" arba "sertifikavimo sandėliai".

5. Jei, atlikus sertifikavimą, pasikeičia vieno iš 1 paragrafe nurodytų produktų pakuotė, nepriklausomai nuo to, ar jis buvo, ar nebuvo perdirbtas, gaminį reikia iš naujo sertifikuoti.

6. Valstybės narės paskiria oficialias įstaigas arba departamentus, įgaliotus atlikti sertifikavimą, ir atsakingas už sertifikavimo sistemos laikymosi užtikrinimą.

2 straipsnis

1. Reglamento (EEB) Nr. 1696/71 2 straipsnio 2 dalyje nurodytas prekybos etapas, kuriam galioja minimalūs prekybos reikalavimai, yra tas etapas, kurio metu išduodamas sertifikatas.

2. Veiksniai, su kuriais yra susiję straipsnio 1dalyje nurodyti reikalavimai, drėgnumas ir priemaišos kiekvienam produktui nustatomi pagal Reglamento (EEB) Nr. 1696/71 20 straipsnyje nustatytą tvarką.

3 straipsnis

Duomenys, pateikiami ant kiekvienos pakuotės ir sertifikatas, kuris pridedamas prie produkto, yra sertifikavimo įrodymas.

4 straipsnis

Ant kiekvienos pakuotės viena iš Bendrijos kalbų nurodoma ne mažiau, nei šie duomenys:

a) produkto apibūdinimas, apynių su sėklomis ar be jų atveju, įskaitant žodžius "paruošti apyniai" arba "neparuošti apyniai";

b) veislė arba veislės;

c) nuoroda, pagal kurią nustatomas sertifikato numeris.

Smulki informacija užrašoma įskaitomai, vienodo dydžio nenusitrinančiomis raidėmis.

5 straipsnis

Sertifikate pateikiami ne mažiau, nei šie duomenys:

1) apie apynius:

a) produkto apibūdinimas;

b) sertifikato referencinis numeris;

c) grynasis svoris;

d) apynių auginimo vietovė;

e) derliaus metai;

f) veislė.

2) produktams paruoštiems iš apynių:

kartu su straipsnio 1 dalyje išvardytais duomenimis nurodoma perdirbimo vieta ir data.

6 straipsnis

1. Apynių auginimo vietovė – tai auginimo zonos arba regionai, įtraukti į atitinkamą valstybės narės sudarytą sąrašą.

2. Komisija užtikrina, kad apynių auginimo vietovių sąrašas būtų spausdinamas Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

7 straipsnis

Išskyrus atvejį, pateiktą 1 straipsnio 1 dalies a punkte, produktams paruoštiems iš apynių gaminti gali būti naudojami tik Bendrijoje sertifikuoti apyniai ir apyniai importuoti iš trečiųjų šalių pagal Reglamento (EEB) Nr. 1696/71 5 straipsnio reikalavimus.

8 straipsnis

1. Produktai, kuriems taikomas šis reglamentas, kol jie yra apyvartoje, gali būti maišomi tik prižiūrint sertifikavimo centruose arba sertifikavimo sandėliuose.

2. Apyniai, skirti mišiniams, turi būti iš to paties auginimo vietovės, to paties derliaus ir tos pačios veislės.

3. Tačiau sertifikuoti apyniai, išauginti Bendrijoje, to paties derliaus, bet skirtingų veislių bei iš skirtingų auginimo vietovių gali būti maišomi gaminant miltelius bei ekstraktus, jeigu produktu pateikiamame sertifikate nurodyta:

a) naudotos veislės, auginimo vietovės ir derliaus metai;

b) kiekvienos mišiniui naudotos veislės svoris procentais;

c) sertifikatų, išduotų naudotiems apyniams, referenciniai numeriai.

9 straipsnis

Pasibaigus trijų mėnesių laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, valstybės narės praneša Komisijai, kuri apie tai informuoja atitinkamas valstybes nares, įstaigų arba departamentų, paskirtų pagal 1 straipsnio 6 dalį, pavadinimus ir adresus bei priemones, kurių imtasi šiam reglamentui vykdyti.

10 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja 1978 m. rugpjūčio 1 d.

Tačiau apynių milteliais ir apynių ekstraktais, pagamintais iki 1978 m. rugpjūčio 1 d., galima prekiauti ir be sertifikato iki 1979 m. kovo 31 d. Ši data gali būti nukeliama laikantis Reglamento (EEB) Nr. 1696/71 20 straipsnyje nurodytos tvarkos.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1977 m. liepos 19 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

A. Humblet

[1] OL L 175, 1971 8 4, p. 1.

[2] OL L 137, 1977 6 3, p. 7.

--------------------------------------------------