<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><JUDGMENT xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.JUDGMENT><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-346/17 P</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62017CJ0346</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:679">EU:C:2018:679</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>21</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>21</PAGE.TOTAL><AUTHOR>CJ</AUTHOR></BIB.JUDGMENT><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC"><DATE ISO="20180906">2018 m. rugsėjo 6 d.</DATE> Sprendimas – Byla C-346/17 P</HT></P><P><HT TYPE="SC">Klein / Komisija</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Teisingumo Teismo</HT> (trečioji kolegija) <HT TYPE="UC">sprendimas</HT></P><P><DATE ISO="20180906">2018 m. rugsėjo 6 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="STAR" NOTE.ID="E0001"><P>Proceso kalba: vokiečių.</P></NOTE></P></TI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Apeliacinis skundas</KEYWORD><KEYWORD>SESV 340 straipsnio antra pastraipa</KEYWORD><KEYWORD>Europos Sąjungos deliktinė atsakomybė</KEYWORD><KEYWORD>Direktyva 93/42/EEB</KEYWORD><KEYWORD>Medicinos prietaisai</KEYWORD><KEYWORD>8 straipsnio 1 ir 2 dalys</KEYWORD><KEYWORD>Procedūra pagal apsaugos nuostatą</KEYWORD><KEYWORD>Valstybės narės pranešimas apie sprendimą uždrausti pateikti į rinką medicinos prietaisą</KEYWORD><KEYWORD>Europos Komisijos sprendimo nebuvimas</KEYWORD><KEYWORD>Pakankamai akivaizdus teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas</KEYWORD><KEYWORD>Priežastinis ryšys tarp institucijos veiksmų ir nurodytos žalos</KEYWORD><KEYWORD>Žalos buvimo ir dydžio įrodymas</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><JUDGMENT.INIT><P>Byloje C‑346/17 P</P><P>dėl <DATE ISO="20170609">2017 m. birželio 9 d.</DATE> pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 56 straipsnį pateikto apeliacinio skundo</P></JUDGMENT.INIT><PARTIES><PLAINTIFS><P><HT TYPE="BOLD">Christoph Klein</HT>, gyvenantis Großgmain (Austrija), atstovaujamas <HT TYPE="ITALIC">Rechtsanwalt</HT> H.‑J. Ahlt,</P><PARTY.STATUS>apeliantas,</PARTY.STATUS></PLAINTIFS><AGAINST>kitos apeliacinio proceso šalys:</AGAINST><DEFENDANTS><P><HT TYPE="BOLD">Europos Komisija</HT>, atstovaujama G. von Rintelen, A. Sipos ir A. C. Becker,</P><PARTY.STATUS>atsakovė pirmojoje instancijoje,</PARTY.STATUS></DEFENDANTS><INTERVENERS><P><HT TYPE="BOLD">Vokietijos Federacinė Respublika,</HT></P><PARTY.STATUS>įstojusi į bylą šalis pirmojoje instancijoje,</PARTY.STATUS></INTERVENERS></PARTIES><PREAMBLE><PREAMBLE.INIT><P>TEISINGUMO TEISMAS (trečioji kolegija)</P><P>kurį sudaro kolegijos pirmininkas L. Bay Larsen, teisėjai J. Malenovský, M. Safjan (pranešėjas), D. Šváby ir M. Vilaras,</P><P>generalinis advokatas Y. Bot,</P><P>posėdžio sekretorius M. Aleksejev, administratorius,</P></PREAMBLE.INIT><GR.VISA><VISA>atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus <DATE ISO="20180208">2018 m. vasario 8 d.</DATE> posėdžiui,</VISA><VISA>susipažinęs su <DATE ISO="20180321">2018 m. kovo 21 d.</DATE> posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,</VISA></GR.VISA><PREAMBLE.FINAL>priima šį</PREAMBLE.FINAL></PREAMBLE><?PAGE NO="2"?><CONTENTS.JUDGMENT><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Sprendimą</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1</NO.P><TXT>Savo apeliaciniu skundu Christoph Klein prašo panaikinti <DATE ISO="20160928">2016 m. rugsėjo 28 d.</DATE> Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Klein / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑309/10 RENV</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2016:570">EU:T:2016:570</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>; toliau – skundžiamas sprendimas), kuriuo tas teismas atmetė jo ieškinį dėl žalos, tariamai patirtos Europos Komisijai neįvykdžius pareigų, jai tenkančių pagal <DATE ISO="19930614">1993 m. birželio 14 d.</DATE> Tarybos direktyvos 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="169" PAGE.FIRST="1" DATE.PUB="1993">OL L 169, 1993, p. 1</REF.DOC.OJ>; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 12 t., p. 82) 8 straipsnį, atlyginimo.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2</NO.P><TXT>Direktyvos 93/42 1 straipsnio <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0001" ID="QS0001"/>Sąvokos, taikymo sritis<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/> 1 ir 2 dalyse nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="001.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0002" ID="QS0002"/>1.</NO.PARAG><ALINEA>Ši direktyva taikoma medicinos prietaisams ir jų priedams. Šioje direktyvoje priedai laikomi savarankiškais medicinos prietaisais. Toliau medicinos prietaisai ir priedai vadinami prietaisais.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="001.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA><P>Šioje direktyvoje vartojamos tokios sąvokos:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0003" ID="QS0003"/>medicinos prietaisas<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/> yra bet koks instrumentas, aparatas, prietaisas, medžiaga ar kitas reikmuo, kuris gali būti naudojamas atskirai arba kartu su kitu, įskaitant ir jam taikyti reikalingą programinę įrangą, skirtas, kaip numatyta gamintojo, žmogaus:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>susirgimui diagnozuoti, jo plitimui sustabdyti, jo eigai stebėti, jam gydyti ar eigai palengvinti,</P></ITEM><ITEM><P>traumai ar negaliai diagnozuoti, stebėti, gydyti, palengvinti ar kompensuoti,</P></ITEM><ITEM><P>anatomijai ar fiziologiniam procesui tirti, pakeisti ar modifikuoti,</P></ITEM><ITEM><P>pastojimui kontroliuoti,</P></ITEM></LIST></P><P>ir kurio panaudojimas pagal paskirtį neveikia žmogaus organizmo iš vidaus ar išoriškai farmakologinėmis, imunologinėmis ar metabolinėmis priemonėmis, tačiau šios priemonės gali padėti jam funkcionuoti;</P></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>f)</NO.P><TXT><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0004" ID="QS0004"/>gamintojas<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/> – tai fizinis ar juridinis asmuo, atsakingas už prietaiso projektavimą, gamybą, įpakavimą bei ženklinimą prieš pateikiant šį gaminį rinkai savo vardu, nepriklausomai nuo to, ar jis pats atliko tuos veiksmus, ar jo pavedimu – trečioji šalis;</TXT><P>Šioje direktyvoje numatyti gamintojo įsipareigojimai taip pat taikomi fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris surenka, įpakuoja, perdirba, visiškai atnaujina ir (ar) ženklina vieną ar daugiau gatavų produktų ir (ar) nustato jų, kaip prietaisų, paskirtį, ketindamas juos pateikti rinkai savo vardu. Ši pastraipa netaikoma asmeniui, kuris, nebūdamas gamintoju pagal pirmojoje pastraipoje pateiktą apibrėžimą, surenka arba pritaiko jau esančius rinkoje prietaisus, kad šie galėtų būti panaudoti pagal paskirtį individualiam pacientui;</P></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/></P></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3</NO.P><TXT>Šios direktyvos 2 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0005" ID="QS0005"/>Pateikimas rinkai ir pradėjimas naudoti<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0006" ID="QS0006"/>Valstybės narės, pateikdamos prietaisus rinkai arba pradėdamos juos naudoti imasi visų reikalingų priemonių, užtikrinančių, kad prietaisai patektų į rinką ir būtų pradėti naudoti tik tada, kai tinkamai instaliuoti, prižiūrimi ir naudojami pagal paskirtį, nekenkia pacientų ir vartotojų bei kitų asmenų saugai ir sveikatai.<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4</NO.P><TXT>Minėtos direktyvos 3 straipsnis <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0007" ID="QS0007"/>Esminiai reikalavimai<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/> suformuluotas taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0008" ID="QS0008"/>Prietaisai, atsižvelgiant į jų paskirtį, turi atitikti esminius reikalavimus, nurodytus jiems taikomame I priede.<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5</NO.P><TXT>Direktyvos 93/42 8 straipsnyje <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0009" ID="QS0009"/>Apsaugos nuostata<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><PARAG IDENTIFIER="008.001"><NO.PARAG><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0010" ID="QS0010"/>1.</NO.PARAG><ALINEA><P>Kai valstybė narė įsitikina, kad 4 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies antrojoje įtraukoje minimi teisingai sumontuoti, eksploatuojami ir pagal paskirtį naudojami prietaisai gali pakenkti pacientų, vartotojų bei kitų asmenų sveikatai ir (ar) saugai, ji imasi visų reikalingų laikinųjų priemonių tokiems prietaisams pašalinti iš rinkos arba uždrausti ar apriboti jų pateikimą į rinką arba pradėjimą naudoti. Apie tokias priemones valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai nurodydama savo sprendimo priežastį, o ypač tai, ar šios direktyvos nuostatų nesilaikymas paaiškinamas tuo, kad:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>nesilaikoma 3 straipsnyje išdėstytų esminių reikalavimų;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>buvo neteisingai taikomi 5 straipsnyje nurodyti standartai, jeigu tvirtinama, kad standartų buvo laikomasi;</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>patys standartai turi trūkumų.</TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="008.002"><NO.PARAG>2.</NO.PARAG><ALINEA><P>Komisija kuo greičiau pradeda konsultuotis su suinteresuotomis šalimis. Jei po konsultacijų Komisija nustato, kad:</P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>priemonės yra pagrįstos, ji nedelsdama praneša valstybei narei, kuri parodė iniciatyvą, bei kitoms valstybėms narėms; kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas standartų trūkumais, Komisija, pasikonsultavusi su suinteresuotomis šalimis, per du mėnesius pateikia tą klausimą 6 straipsnio 1 dalyje minimam komitetui, jeigu priėmusi sprendimą valstybė narė ketina jo laikytis, ir pradeda vykdyti 6 straipsnyje nurodytą procedūrą;</P></ITEM><ITEM><P>priemonės yra nepagrįstos, ji nedelsdama apie tai praneša valstybei narei, kuri parodė iniciatyvą, bei gamintojui ar jo įgaliotajam atstovui, įsisteigusiam [Europos Sąjungoje].</P></ITEM></LIST></ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="008.003"><NO.PARAG>3.</NO.PARAG><ALINEA>Kai neatitinkantis standartų prietaisas turi ženklą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0011" ID="QS0011"/>CE<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/>, atsakinga valstybė narė imasi atitinkamų veiksmų prieš subjektą, kuris paženklino prietaisą šiuo ženklu, ir praneša apie tai Komisijai bei kitoms valstybėms narėms.</ALINEA></PARAG><PARAG IDENTIFIER="008.004"><NO.PARAG>4.</NO.PARAG><ALINEA>Komisija užtikrina, kad valstybės narės informuojamos apie šios procedūros eigą ir baigtį.<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/></ALINEA></PARAG></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6</NO.P><TXT>Šios direktyvos 18 straipsnyje „Blogai uždėtas ženklas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0012" ID="QS0012"/>CE<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/> nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0013" ID="QS0013"/>Nepažeidžiant 8 straipsnio:</P><LIST TYPE="alpha"><ITEM><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>kai valstybė narė nustato, kad ženklas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0014" ID="QS0014"/>CE<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/> uždėtas netinkamai, gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas [Europos Sąjungoje] privalo nutraukti pažeidinėjimą laikydamasis toje valstybėje narėje nustatytų sąlygų;</TXT></NP></ITEM><?PAGE NO="4"?><ITEM><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>jei sąlygų ir toliau nepaisoma, valstybė narė privalo imtis visų reikalingų priemonių, ribojančių ar draudžiančių tą produktą pateikti rinkai arba užtikrinančių, kad jis būtų atšauktas iš rinkos taip, kaip numatyta 8 straipsnyje.<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/></TXT></NP></ITEM></LIST></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7</NO.P><TXT>Minėtos direktyvos I priedo <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0015" ID="QS0015"/>Esminiai reikalavimai<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/> I dalis <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0016" ID="QS0016"/>Bendrieji reikalavimai<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/> suformuluota taip:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0017" ID="QS0017"/>1.</NO.P><TXT>Prietaisai turi būti suprojektuoti ir pagaminti taip, kad nustatytomis sąlygomis naudojami pagal paskirtį jie nepakenktų nei pacientų klinikinei būklei, nei jų saugai, nei vartotojų saugai ir sveikatai, arba kitų asmenų sveikatai, jei su jų naudojimu susiję pavojai yra priimtini palyginti su nauda pacientui ir jei prietaisai yra aukšto sveikatos apsaugos ir saugos lygio.</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;</P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Prietaisai turi veikti, kaip numatyta gamintojo, taip pat turi būti suprojektuoti, pagaminti ir įpakuoti taip, kad tiktų atlikti vieną ar daugiau 1 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytų funkcijų, kaip nustatyta gamintojo.</TXT></NP></ITEM></LIST><P>&lt;…&gt;<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/></P></QUOT.S></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Ginčo aplinkybės</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8</NO.P><TXT>Skundžiamo sprendimo 1–20 punktuose išdėstytas ginčo aplinkybes galima apibendrinti taip, kaip nurodyta toliau.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9</NO.P><TXT>Apeliantas Ch. Klein yra pagal Vokietijos teisę įsteigtos akcinės bendrovės <HT TYPE="ITALIC">atmed AG</HT>, kuri šiuo metu nemoki, vadovas. Jis taip pat yra sukūręs medicinos prietaisą, skirtą padėti kvėpuoti astma sergantiems žmonėms, kuriam patentą gavo XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sprendimas uždrausti prietaisą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0018" ID="QS0018"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/></HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10</NO.P><TXT>Nuo 1996 m. iki 2001 m. apelianto prietaiso, skirto padėti kvėpuoti, gamyba buvo patikėta <HT TYPE="ITALIC">Primed Halberstadt GmbH</HT> bendrovės <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik AG</HT> sąskaita. Ši bendrovė taip pat buvo šio pritaiso pavadinimu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0019" ID="QS0019"/>Inhaler Broncho Air®<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/> (toliau – prietaisas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0020" ID="QS0020"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/>) platintoja. Vokietijos rinkoje šis prietaisas buvo ženklinamas ženklu CE, siekiant nurodyti jo atitiktį Direktyvos 93/42 esminiams reikalavimams.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11</NO.P><TXT>1996 m. Vokietijos valdžios institucijos pateikė <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT> sprendimo uždrausti platinti prietaisą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0021" ID="QS0021"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/> projektą. Šiame projekte minėtos valdžios institucijos paaiškino, kad dėl išsamaus klinikinio įvertinimo nebuvimo joms kyla abejonių dėl šio prietaiso atitikties Direktyvoje 93/42 numatytiems esminiams reikalavimams. Jos taip pat išreiškė savo valią atšaukti šio prietaiso egzempliorius, jau pateiktus į rinką.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12</NO.P><TXT><DATE ISO="19970522">1997 m. gegužės 22 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT> išsiuntė Vokietijos valdžios institucijomis raštą, jame jos informuojamos, kad prietaisas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0022" ID="QS0022"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/> nebeteikiamas į rinką jau nuo <DATE ISO="19970101">1997 m. sausio 1 d.</DATE> ir kad jo platinimas sustabdytas, kol bus atlikti papildomi tyrimai ir bandymai dėl šio produkto atitikties Direktyvai 93/42. Ji taip pat informavo Vokietijos valdžios institucijas, kad nagrinėjamas prietaisas nebuvo platinamas užsienyje (toliau – <DATE ISO="19970522">1997 m. gegužės 22 d.</DATE> raštas).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13</NO.P><TXT><DATE ISO="19970923">1997 m. rugsėjo 23 d.</DATE> Vokietijos valdžios institucijos priėmė sprendimą, kuriuo draudžiama <HT TYPE="ITALIC">Primed Halberstadt GmbH</HT> pateikti į rinką prietaisą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0023" ID="QS0023"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/> (toliau – <DATE ISO="19970923">1997 m. rugsėjo 23 d.</DATE> sprendimas dėl draudimo). Šiame sprendime Vokietijos valdžios institucijos iš esmės pažymėjo, kad, remiantis <HT TYPE="ITALIC">Bundesinstitut für Arzneimittel und Medizinprodukte</HT> (Federalinis vaistų ir medicinos prietaisų<?PAGE NO="5"?> institutas, Vokietija) nuomone, prietaisas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0024" ID="QS0024"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/> neatitinka Direktyvos 93/42 I priede nustatytų esminių reikalavimų, nes jo saugumas nebuvo pakankamai moksliškai įrodytas, atsižvelgiant į gamintojo pateiktą informaciją.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14</NO.P><TXT><DATE ISO="19980107">1998 m. sausio 7 d.</DATE> Vokietijos valdžios institucijos išsiuntė Komisijai raštą „Procedūra pagal apsaugos nuostatą remiantis Direktyvos 93/42 8 straipsniu dėl [prietaiso <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0025" ID="QS0025"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/>]; jame pranešta Komisijai apie <DATE ISO="19970923">1997 m. rugsėjo 23 d.</DATE> sprendimą dėl draudimo (toliau – <DATE ISO="19980107">1998 m. sausio 7 d.</DATE> raštas).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15</NO.P><TXT>Komisija nepriėmė sprendimo po šio Vokietijos valdžios institucijų pranešimo.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Sprendimas uždrausti prietaisą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0026" ID="QS0026"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/></HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16</NO.P><TXT><DATE ISO="20000616">2000 m. birželio 16 d.</DATE> išimtinės apelianto medicinos prietaiso eksploatavimo teisės buvo perleistos bendrovei <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT>. Po perleidimo nuo 2002 m. šis prietaisas buvo išimtinai platinamas bendrovės <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT> pavadinimu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0027" ID="QS0027"/>effecto®<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/> (toliau – prietaisas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0028" ID="QS0028"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/>). 2003 m. ši bendrovė taip pat įsipareigojo jį gaminti. Pateikiant į Vokietijos rinką šis prietaisas buvo ženklinamas ženklu CE, žyminčiu jo atitiktį Direktyvoje 93/42 nustatytiems esminiams reikalavimams.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17</NO.P><TXT><DATE ISO="20050518">2005 m. gegužės 18 d.</DATE> Vokietijos valdžios institucijos priėmė sprendimą, draudžiantį <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT> pateikti į rinką prietaisą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0029" ID="QS0029"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/> (toliau <DATE ISO="20050518">2005 m. gegužės 18 d.</DATE> sprendimas dėl draudimo). Iš esmės jos manė, kad atitikties vertinimo procedūra, be kita ko, klinikinis vertinimas, nebuvo atliktas tinkamai ir kad dėl šios priežasties minėtas prietaisas negalėjo būti traktuojamas kaip atitinkantis Direktyvoje 93/42 nustatytus esminius reikalavimus. Apie šį sprendimą Vokietijos valdžios institucijos nepranešė Komisijai, kaip to reikalaujama pagal Direktyvos 93/42 8 straipsnio 1 dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18</NO.P><TXT><DATE ISO="20060116">2006 m. sausio 16 d.</DATE> ir <DATE ISO="20060817">rugpjūčio 17 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT> susisiekė su Komisijos tarnybomis ir nurodė, kad Vokietijos valdžios institucijos nepranešė Komisijai apie <DATE ISO="20050518">2005 m. gegužės 18 d.</DATE> sprendimą dėl draudimo. Jos teigimu, procedūra pagal apsaugos nuostatą turėjo būti vykdoma vadovaujantis Direktyvos 93/42 8 straipsniu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19</NO.P><TXT>Atsižvelgusi į <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT> pateiktą informaciją, <DATE ISO="20061006">2006 m. spalio 6 d.</DATE> Komisija paklausė Vokietijos valdžios institucijų, ar, jų nuomone, buvo įvykdytos procedūros pagal apsaugos nuostatą sąlygos, numatytos Direktyvos 93/42 8 straipsnio 1 dalyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20</NO.P><TXT><DATE ISO="20061212">2006 m. gruodžio 12 d.</DATE> Vokietijos Federacinė Respublika Komisijai paaiškino mananti, kad <DATE ISO="19980107">1998 m. sausio 7 d.</DATE> išsiuntus raštą pradėta procedūra, susijusi su prietaisu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0030" ID="QS0030"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/>, buvo procedūra pagal apsaugos nuostatą, kaip tai suprantama pagal minėtą nuostatą (toliau – 1998 m. procedūra pagal apsaugos nuostatą), ir kad nauja procedūra dėl to paties prietaiso kitu pavadinimu nebuvo pagrįsta. Be to, Vokietijos valdžios institucijos informavo Komisiją apie savo vis dar esamas abejones dėl prietaiso <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0031" ID="QS0031"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/> atitikties Direktyvoje 93/42 nustatytiems esminiams reikalavimams, todėl paprašė jos patvirtinti <DATE ISO="20050518">2005 m. gegužės 18 d.</DATE> sprendimą dėl draudimo. <DATE ISO="20061213">2006 m. gruodžio 13 d.</DATE> Komisija informavo <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT> apie Vokietijos valdžios institucijų atsakymą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21</NO.P><TXT><DATE ISO="20061218">2006 m. gruodžio 18 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT> paprašė Komisijos pradėti procedūrą pagal EB 226 straipsnį dėl Vokietijos Federacinės Respublikos įsipareigojimų neįvykdymo ir tęsti procedūrą pagal apsaugos nuostatą, kuri, kaip ji teigia, buvo pradėta 1998 m. (toliau – <DATE ISO="20061218">2006 m. gruodžio 18 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT> raštas).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22</NO.P><TXT><DATE ISO="20070222">2007 m. vasario 22 d.</DATE> Komisija pasiūlė Vokietijos valdžios institucijoms įvertinti <DATE ISO="20050518">2005 m. gegužės 18 d.</DATE> sprendimą atsižvelgiant į 1998 m. procedūrą pagal apsaugos nuostatą ir tai padaryti remiantis nauja informacija. Jos teigimu, tai padėtų išvengti naujo pranešimo ir užtikrintų didesnį veiksmingumą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23</NO.P><TXT><DATE ISO="20070718">2007 m. liepos 18 d.</DATE> Komisija informavo Vokietijos valdžios institucijas apie savo išvadą, pagal kurią šis atvejis yra netinkamo ženklinimo ženklu CE atvejis ir dėl šios priežasties turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į Direktyvos 93/42 18 straipsnį. Šiuo aspektu Komisija suabejojo tuo, kad prietaisas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0032" ID="QS0032"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/> negali atitikti šioje direktyvoje nustatytų esminių reikalavimų. Tačiau ji manė, kad buvo būtini papildomi klinikiniai duomenys, norint įrodyti, jog prietaisas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0033" ID="QS0033"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/> atitinka minėtus reikalavimus, ir pasiūlė Vokietijos valdžios institucijoms glaudžiai bendradarbiauti su <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT> tam, kad būtų nustatyta, kokių duomenų trūksta. Komisija apeliantui pateikė rašto, šiuo klausimu skirto Vokietijos valdžios institucijoms, kopiją.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24</NO.P><TXT>2008 m. apeliantas pateikė peticiją Europos Parlamentui dėl Komisijos nepakankamo jos bylos nagrinėjimo. <DATE ISO="20110119">2011 m. sausio 19 d.</DATE> Parlamentas priėmė Rezoliuciją P7_TA (2011) 0017.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25</NO.P><TXT><DATE ISO="20110309">2011 m. kovo 9 d.</DATE> apeliantas paprašė Komisijos padengti 170 mln. EUR nuostolių bendrovei <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT> ir 130 mln. EUR jam pačiam. <DATE ISO="20110311">2011 m. kovo 11 d.</DATE> Komisija atmetė apelianto prašymą dėl nuostolių atlyginimo.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Procesas Bendrajame Teisme ir Teisingumo Teisme</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26</NO.P><TXT><DATE ISO="20110915">2011 m. rugsėjo 15 d.</DATE> Bendrojo Teismo kanceliarija gavo apelianto ieškinį dėl žalos atlyginimo, grindžiamą SESV 268 straipsnio, siejamo su 340 straipsnio antra pastraipa, nuostatomis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27</NO.P><TXT><DATE ISO="20140121">2014 m. sausio 21 d.</DATE> Sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Klein / Komisija</HT></NAME.CASE>, (<NO.CASE>T‑309/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2014:19">EU:T:2014:19</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) Bendrasis Teismas atmetė šį ieškinį, motyvuodamas tuo, kad Komisijos veiksmai Direktyvos 93/42 atžvilgiu nebuvo neteisėti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28</NO.P><TXT>Visų pirma Bendrasis Teismas dėl suėjusio senaties termino pripažino nepriimtinu apelianto prašymą, susijusį su žalos, tariamai patirtos iki <DATE ISO="20060915">2006 m. rugsėjo 15 d.</DATE>, atlyginimu. Dėl draudimo pateikti į rinką prietaisą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0034" ID="QS0034"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/> jis nusprendė, kad Komisijos neveikimas nebuvo neteisėtas, nes, nepaisant <DATE ISO="19980107">1998 m. sausio 7 d.</DATE> rašto pavadinimo, šis draudimas buvo susijęs ne su atveju, numatytu apsaugos nuostatoje, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/42 8 straipsnio 2 dalį, bet su nepagrįsto žymėjimo ženklu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0035" ID="QS0035"/>CE<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/> atveju pagal Direktyvos 93/42 18 straipsnį. Bendrojo Teismo teigimu, šiame kontekste, remiantis tos pačios direktyvos 8 straipsnio 3 dalimi, Komisija tik turėjo informuoti susijusią valstybę narę ir neprivalėjo priimti sprendimo. Galiausiai dėl prietaiso <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0036" ID="QS0036"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/> draudimo reikia pažymėti, kad Bendrasis Teismas atmetė apelianto argumentus, pagal kuriuos iš esmės Komisija savo iniciatyva turėjo pradėti procedūrą pagal apsaugos nuostatą remiantis Direktyvos 93/42 8 straipsnio 2 dalimi arba bent jau pradėti įsipareigojimų neįvykdymo procedūrą pagal EB 226 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29</NO.P><TXT>Gavęs apelianto apeliacinį skundą Teisingumo Teismas <DATE ISO="20150422">2015 m. balandžio 22 d.</DATE> Sprendimu <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Klein / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑120/14 P</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:252">EU:C:2015:252</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) iš dalies panaikino <DATE ISO="20140121">2014 m. sausio 21 d.</DATE> Bendrojo Teismo sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Klein / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑309/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2014:19">EU:T:2014:19</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir grąžino jam bylą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30</NO.P><TXT>Teisingumo Teismas, pirma, atmetė apelianto skundą tiek, kiek juo buvo siekiama iki <DATE ISO="20060915">2006 m. rugsėjo 15 d.</DATE> patirtos žalos atlyginimo. Antra, dėl draudimo pateikti į rinką prietaisą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0037" ID="QS0037"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/> Teisingumo Teismas nusprendė, kad Bendrasis Teismas pažeidė Direktyvos 93/42 8 ir 18 straipsnius, nes priėjo prie išvados, kad Komisija nepažeidė savo pareigų pagal šią direktyvą. Konkrečiau kalbant, Teisingumo Teismas buvo tos nuomonės, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, jog Komisija, gavusi <DATE ISO="19980107">1998 m. sausio 7 d.</DATE> raštą, neprivalėjo pradėti procedūros pagal apsaugos nuostatą remiantis Direktyvos 93/42 8 straipsniu. Be to, Teisingumo Teismo nuomone, dėl Direktyvos 93/42 18 straipsnio galimo taikymo prietaisui <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0038" ID="QS0038"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/> Komisija nebuvo atleista nuo pareigos imtis veiksmų pagal tos pačios direktyvos 8 straipsnio 2 dalį. Dėl draudimo, susijusio su prietaisu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0039" ID="QS0039"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/>, Teisingumo Teismas kaip nepriimtiną atmetė apelianto ketvirtąjį pagrindą, nurodytą siekiant, kad būtų konstatuota, jog Bendrasis Teismas toje sprendimo dalyje padarė klaidų.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="7"?><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Skundžiamas sprendimas</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31</NO.P><TXT>Iš skundžiamo sprendimo 32–36 punktų matyti, kad savo reikalavimų antrąja dalimi apeliantas Bendrojo Teismo prašė konstatuoti, kad Komisija atlygintų nuostolius dėl savo neveikimo ne tik per su prietaisu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0040" ID="QS0040"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/>, bet ir su prietaisu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0041" ID="QS0041"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/> susijusią 1998 m. procedūrą pagal apsaugos nuostatą. Skundžiamo sprendimo 36 punkte Bendrasis Teismas šią reikalavimų dalį pripažino nepriimtina tiek, kiek ji susijusi su tariamai neteisėtu Komisijos neveikimu per procedūrą dėl prietaiso <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0042" ID="QS0042"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0042" CODE="201C" ID="QE0042"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32</NO.P><TXT>Dėl Sąjungos deliktinės atsakomybės sąlygų Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 57 punkte nurodė: kadangi, pirma, Komisija neturėjo jokios diskrecijos, kiek tai susiję su sprendimo priėmimu po 1998 m. procedūros pagal apsaugos nuostatą, pradėtos remiantis Direktyvos 93/42 8 straipsnio 2 dalimi, ir kadangi, antra, protinga ir rūpestinga administravimo institucija panašiomis aplinkybėmis nepadarytų konstatuoto pažeidimo, Komisijos padarytas Sąjungos teisės pažeidimas buvo pakankamai akivaizdus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33</NO.P><TXT>Dėl klausimo, ar pagal Direktyvos 93/42 8 straipsnį apeliantui suteikiamos teisės, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 67 punkte nurodė, kad apeliantas galėjo remtis tik <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT> perleistomis teisėmis į kompensaciją ir kad jis neturėtų remtis teisėmis į kompensaciją dėl jo asmeninės ar <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT> padėties, nes joms netaikoma apsaugos nuostata, įtvirtinta Direktyvos 93/42 8 straipsnio 2 dalyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34</NO.P><TXT>Dėl priežastinio ryšio Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 73 punkte konstatavo, kad net darant prielaidą, jog bus įrodytas visos žalos, kurią nurodo apeliantas, buvimas, bet kuriuo atveju neturėtų būti nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp minėtos žalos ir neteisėtų Komisijos veiksmų. Šiuo aspektu Bendrasis Teismas visų pirma nurodė tokius argumentus:</TXT><QUOT.S LEVEL="1"><LIST TYPE="OTHER"><ITEM><NP><NO.P><QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0043" ID="QS0043"/>74</NO.P><TXT>&lt;…&gt; reikia pažymėti, kad savo <DATE ISO="19970522">1997 m. gegužės 22 d.</DATE> raštu <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT> informavo Vokietijos valdžios institucijas apie ketinimą savanoriškai nutraukti prekybą prietaisu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0044" ID="QS0044"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0044" CODE="201C" ID="QE0044"/>, kol bus atlikti papildomi tyrimai ir bandymai dėl šio pritaiso atitikties Direktyvai 93/42. Be to, iš šio rašto matyti, kad prietaisas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0045" ID="QS0045"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0045" CODE="201C" ID="QE0045"/> nuo <DATE ISO="19970101">1997 m. sausio 1 d.</DATE> nebebuvo tiekiamas į rinką bendrovės platintojos sprendimu ir kad juo nebuvo prekiaujama jokioje valstybėje narėje, ne [Vokietijos Federacinėje Respublikoje]. Minėtame rašte nurodyta, kad su Vokietijos valdžios institucijomis ir [Federaliniu vaistų ir medicinos prietaisų institutu] bus iš naujo susisiekta, kai bus naujos informacijos apie prietaiso saugumą.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>75</NO.P><TXT>Iš to darytina išvada, kad prietaisą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0046" ID="QS0046"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0046" CODE="201C" ID="QE0046"/> nustota teikti į rinką ir juo prekiauti, kaip tvirtina ir Komisija su Vokietijos Federacine Respublika, prieš <DATE ISO="19970923">1997 m. rugsėjo 23 d.</DATE> uždraudžiant prekiauti minėtu prietaisu, taip pat prieš <DATE ISO="19980107">1998 m. sausio 7 d.</DATE> pranešant apie šį sprendimą Komisijai vadovaujantis Direktyvos 93/42 8 straipsnio 1 dalimi. Todėl ieškovo tariama žala, kurią, jo teigimu, be kita ko, sudaro prietaiso <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0047" ID="QS0047"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0047" CODE="201C" ID="QE0047"/> pardavimų praradimas ir kiti skoliniai įsipareigojimai, susiję su šiuo pardavimų praradimu, grindžiama sprendimu, kurį savo iniciatyva priėmė <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT>, bet ne tariamu Komisijos neveikimu. Be to, reikia manyti, priešingai, nei tvirtina ieškovas, kad šiuo aspektu reikšmės neturi aplinkybė, jog Komisija sužinojo apie šį prekybos nutraukimą tik vėlesniame procedūros etape.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>76</NO.P><TXT>Be to, tiek, kiek ieškovas tvirtina, kad prietaisas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0048" ID="QS0048"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0048" CODE="201C" ID="QE0048"/> nebuvo platinamas nuo 1997 m. dėl [<DATE ISO="19970923">1997 m. rugsėjo 23 d.</DATE>] sprendimo dėl draudimo ir dėl Komisijos neveikimo, reikia konstatuoti, kad tokiam argumentui prieštarauja <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT> teiginiai rašte, kurį Komisija gavo <DATE ISO="20061218">2006 m. gruodžio 18 d.</DATE> ir kuris patvirtina savanorišką prietaiso <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0049" ID="QS0049"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0049" CODE="201C" ID="QE0049"/> platinimo sustabdymą. Iš tiesų reikia pažymėti, kad šiame rašte minėta bendrovė paaiškino, jog <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0050" ID="QS0050"/>[1998 m. procedūra pagal apsaugos nuostatą] neteko savo dalyko netrukus po [<DATE ISO="19980107">1998 m. sausio 7 d.</DATE>] rašto, nes tuometinis gamintojas<?PAGE NO="8"?> deklaravo, kad nebeprekiauja prietaisu iki tol, kol atlikus papildomus tyrimus bus patvirtintas jo saugumas<QUOT.END REF.START="QS0050" CODE="201C" ID="QE0050"/>. Be to, šiame rašte nurodyta, kad ši deklaracija <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0051" ID="QS0051"/>Vokietijos valdžios institucijoje buvo pateikta žodžiu 1997 m. sausio mėn. ir patvirtinta raštu <DATE ISO="19970522">1997 m. gegužės 22 d.</DATE><QUOT.END REF.START="QS0051" CODE="201C" ID="QE0051"/>.<QUOT.END REF.START="QS0043" CODE="201C" ID="QE0043"/></TXT></NP></ITEM></LIST></QUOT.S></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35</NO.P><TXT>Skundžiamo sprendimo 78 punkte Bendrasis Teismas, nagrinėdamas priežastinį ryšį, nusprendė, antra, kad argumentui, jog Komisija bet kuriuo atveju būtų priėmusi priešingą sprendimą nei Vokietijos valdžios institucijos, negalima pritarti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36</NO.P><TXT>Šiuo klausimu Bendrasis Teismas, atlikęs savo analizę, skundžiamo sprendimo 81 punkte nusprendė, kad nėra jokio tikrumo, kad Komisija būtų priėmusi tokį sprendimą, kokį nurodo apeliantas, ir kad, be to, kadangi apelianto argumentas dėl 1998 m. procedūros pagal apsaugos nuostatą baigties buvo grindžiamas tik visiškai hipotetiniais teiginiais, šioje byloje negalėjo būti konstatuotas priežastinio ryšio buvimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37</NO.P><TXT>Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 82 punkte pridūrė, kad išlaidos advokatams ir paskolos su palūkanomis, kurias apeliantas turėjo paimti tam, kad galėtų padengti procesų nacionaliniuose teismuose išlaidas, buvo prisiimtos jo iniciatyva, siekiant ginčyti Vokietijos valdžios institucijų sprendimų teisėtumą, todėl negalima pagrįstai prašyti, kad Komisija jas atlygintų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38</NO.P><TXT>Atsižvelgdamas į tai Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 83 ir 84 punktuose nusprendė, kad apeliantas neįrodė tiesioginio priežastinio ryšio, kurio pakaktų Sąjungos deliktinei atsakomybei kilti, buvimą ir kadangi prašymui dėl nuostolių atlyginimo atmesti pakanka vienos iš sąlygų šiai atsakomybei kilti nebuvimo, reikia atmesti visą ieškinį ir nereikia nagrinėti sąlygos, susijusios su žalos buvimu.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Šalių reikalavimai Teisingumo Teisme</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39</NO.P><TXT>Apeliaciniu skundu apeliantas Teisingumo Teismo prašo:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>panaikinti skundžiamą sprendimą,</P></ITEM><ITEM><P>priteisti iš Komisijos apeliantui <FT TYPE="DECIMAL">1562662,30</FT> EUR sumą kartu su 8 % palūkanomis, mokėtinomis nuo sprendimo paskelbimo kartu su bazinėmis palūkanomis,</P></ITEM><ITEM><P>konstatuoti, kad Komisija privalo atlyginti apeliantui nuostolius, kurie dar turi būti nustatyti ir kurie atsirado nuo <DATE ISO="20060915">2006 m. rugsėjo 15 d.</DATE>,</P></ITEM><ITEM><P>priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas,</P></ITEM><ITEM><P>nepatenkinus šių reikalavimų, panaikinti skundžiamą sprendimą ir grąžinti bylą Bendrajam Teismui.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40</NO.P><TXT>Komisija prašo Teisingumo Teismo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl apeliacinio skundo</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41</NO.P><TXT>Grįsdamas savo apeliacinį skundą apeliantas iš esmės nurodo septynis pagrindus, susijusius, pirma, su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio antros pastraipos pažeidimu tiek, kiek Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, kad apelianto reikalavimų antra dalis yra nepriimtina; antra, su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio antros pastraipos pažeidimu tiek, kiek Bendrasis Teismas, vertindamas ieškinio dėl nuostolių atlyginimo sąlygas, padarė klaidą; trečia, su Bendrojo Teismo procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalies pažeidimu tiek, kiek Bendrasis Teismas<?PAGE NO="9"?> klaidingai kaip naują atmetė pagrindą, susijusį su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 41 straipsnio ir gero administravimo principo pažeidimu; ketvirta, su Direktyvos 93/42 8 straipsnio ir SESV 28 ir paskesnių straipsnių pažeidimu tiek, kiek šiomis nuostatomis privatiems asmenims suteikiamos teisės; penkta, su Bendrojo Teismo klaida jam atliekant priežastinio ryšio tarp Komisijos veiksmų ir nurodytos žalos vertinimą; šešta, su atsižvelgimo į Komisijos sprendimo projektą nebuvimu ir, septinta, su <DATE ISO="19501104">1950 m. lapkričio 4 d.</DATE> Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio ir Chartijos 47 straipsnio pažeidimu tiek, kiek Bendrasis Teismas klaidingai atmetė apelianto pateiktą prašymą dėl įpareigojimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42</NO.P><TXT>Be to, apeliantas, remdamasis Chartijos 41 straipsniu, Teisingumo Teismo prašo įpareigoti Komisiją pateikti su procedūra pagal apsaugos nuostatą remiantis Direktyvos 93/42 8 straipsniu susijusią bylos medžiagą.</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl apeliacinio skundo pirmojo pagrindo</HT></HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Šalių argumentai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43</NO.P><TXT>Apeliantas teigia, kad Teisingumo Teisme jis ginčijo Bendrojo Teismo konstatavimą <DATE ISO="20140121">2014 m. sausio 21 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Klein / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑309/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2014:19">EU:T:2014:19</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), pagal kurį, nesant oficialaus Vokietijos valdžios institucijų pranešimo dėl prietaiso <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0052" ID="QS0052"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0052" CODE="201C" ID="QE0052"/>, Komisija neprivalėjo priimti sprendimo pagal Direktyvos 93/42 8 straipsnio 2 dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44</NO.P><TXT>Kadangi šis pagrindas kaip nepriimtinas buvo Teisingumo Teismo atmestas <DATE ISO="20150422">2015 m. balandžio 22 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Klein / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑120/14 P</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:252">EU:C:2015:252</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), iš to išplaukia, kad ši Bendrojo Teismo išvada yra galutinė, taikant Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio antrą pastraipą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45</NO.P><TXT>Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad apelianto Teisingumo Teisme pateikto pagrindo atmetimas nereiškia, kad jis negali reikalauti atlyginti nuostolius ir sumokėti palūkanas, kiek tai susiję su prietaisu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0053" ID="QS0053"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0053" CODE="201C" ID="QE0053"/>. Iš tiesų Sąjungos deliktinės atsakomybės, kiek tai susiję su šiuo prietaisu, nebuvimas nėra teisės klausimas, kuris buvo išnagrinėtas Teisingumo Teismo sprendime dėl apeliacinio skundo. Tai, kad Komisija turėjo priimti sprendimą pagal Direktyvos 93/42 8 straipsnį ir kad dėl to ji elgėsi neteisėtai, buvo galutinai nuspręsta Teisingumo Teismo, todėl <DATE ISO="20150422">2015 m. balandžio 22 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Klein / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑120/14 P</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:252">EU:C:2015:252</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) pasekmės taikytinos ir prietaisui <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0054" ID="QS0054"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0054" CODE="201C" ID="QE0054"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46</NO.P><TXT>Skundžiamo sprendimo 32–36 punktuose Bendrasis Teismas iš to Teisingumo Teismo sprendimo padarė išvadą, kad antroji reikalavimų dalis, kuria apeliantas prašė Bendrojo Teismo įpareigoti Komisiją atlyginti nuostolius ne tik dėl jos neveikimo per 1998 m. procedūrą pagal apsaugos nuostatą, susijusią su prietaisu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0055" ID="QS0055"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0055" CODE="201C" ID="QE0055"/>, bet ir dėl jos neveikimo, kiek tai susiję su prietaisu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0056" ID="QS0056"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0056" CODE="201C" ID="QE0056"/>, turi būti pripažinta nepriimtina.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47</NO.P><TXT>Be to, iš minėto Teisingumo Teismo sprendimo rezoliucinės dalies matyti, kad jis nedarė jokio skirtumo tarp prietaisų <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0057" ID="QS0057"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0057" CODE="201C" ID="QE0057"/> ir <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0058" ID="QS0058"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0058" CODE="201C" ID="QE0058"/>. Todėl to paties sprendimo rezoliucinė dalis apima, atsižvelgiant į teisės į nuostolių atlyginimą sąlygas, visą žalą, kurią apeliantas patyrė dėl jo turimų ir jam perleistų teisių tiek dėl prietaiso <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0059" ID="QS0059"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0059" CODE="201C" ID="QE0059"/>, tiek dėl prietaiso <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0060" ID="QS0060"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0060" CODE="201C" ID="QE0060"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48</NO.P><TXT>Komisija tvirtina, kad apeliacinio skundo pirmasis pagrindas nepagrįstas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="10"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Teisingumo Teismo vertinimas</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49</NO.P><TXT>Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio antroje pastraipoje numatyta, kad, grąžinus bylą Bendrajam Teismui, Teisingumo Teismo sprendimas teisės klausimais tam teismui yra privalomas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50</NO.P><TXT>Šiuo aspektu reikia pažymėti, kad savo <DATE ISO="20140121">2014 m. sausio 21 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Klein / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑309/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2014:19">EU:T:2014:19</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) Bendrasis Teismas atmetė apelianto teiginį, kad, kalbant apie prietaisą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0061" ID="QS0061"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0061" CODE="201C" ID="QE0061"/>, Komisija turėjo priimti sprendimą pagal Direktyvos 93/42 8 straipsnio 2 dalį, net nesant oficialaus Vokietijos valdžios institucijų pranešimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51</NO.P><TXT>Savo apeliaciniame skunde byloje, kurioje buvo priimtas <DATE ISO="20150422">2015 m. balandžio 22 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Klein / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑120/14 P</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:252">EU:C:2015:252</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), apeliantas nurodė ketvirtąjį pagrindą, susijusį su Komisijos sprendimo dėl prietaiso <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0062" ID="QS0062"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0062" CODE="201C" ID="QE0062"/> nebuvimu, ir ginčijo Bendrojo Teismo šiuo klausimu pateiktą išvadą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52</NO.P><TXT><DATE ISO="20150422">2015 m. balandžio 22 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Klein / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NAME.CASE>C‑120/14 P</NAME.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:252">EU:C:2015:252</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) 87 ir 88 punktuose Teisingumo Teismas nusprendė, kad apeliantas tiksliai nenurodė nei sprendimo motyvuojamosios dalies punktų, kuriuos jis ginčija ketvirtajame pagrinde, nei juo labiau teisės klaidos toje skundžiamo sprendimo dalyje. Todėl Teisingumo Teismas nusprendė, kad nurodytą ketvirtąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepriimtiną.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53</NO.P><TXT>Taigi, kadangi Teisingumo Teismas atmetė kaip nepriimtiną šį apeliacinio skundo pagrindą dėl motyvų, susijusių su jo netikslumu, teisės klausimas, nagrinėtas <DATE ISO="20140121">2014 m. sausio 21 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Klein / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑309/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2014:19">EU:T:2014:19</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir susijęs su Komisijos veiksmais dėl prietaiso <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0063" ID="QS0063"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0063" CODE="201C" ID="QE0063"/>, tapo galutinis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54</NO.P><TXT>Vien tai, kad <DATE ISO="20150422">2015 m. balandžio 22 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Klein / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑120/14 P</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:252">EU:C:2015:252</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) rezoliucinės dalies 1 punkte Teisingumo Teismas nedarė atskirties tarp prietaisų <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0064" ID="QS0064"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0064" CODE="201C" ID="QE0064"/> ir <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0065" ID="QS0065"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0065" CODE="201C" ID="QE0065"/>, negali pakeisti šio konstatavimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55</NO.P><TXT>Vadinasi, skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas teisingai atmetė kaip nepriimtiną apelianto pateiktų reikalavimų antrąją dalį, kurioje jis Bendrojo Teismo prašė konstatuoti, kad Komisija turi jam atlyginti nuostolius ir kad ji tinkamai neveikė prietaiso <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0066" ID="QS0066"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0066" CODE="201C" ID="QE0066"/> atžvilgiu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56</NO.P><TXT>Tokiomis aplinkybėmis apeliacinio skundo pirmąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl apeliacinio skundo antrojo pagrindo</HT></HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Šalių argumentai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57</NO.P><TXT>Apeliantas nurodo, kad pagal <DATE ISO="20150422">2015 m. balandžio 22 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Klein / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑120/14 P</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:252">EU:C:2015:252</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) rezoliucinės dalies 1 punktą Teisingumo Teismas jau nusprendė, jog buvo pakankamai akivaizdus Direktyvos 93/42 8 straipsnio pažeidimas, ir kad pagal minėtą straipsnį privatiems asmenims suteikiamos teisės. Minėtame rezoliucinės dalies 1 punkte esantys žodžiai <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0067" ID="QS0067"/>tariamai patirta žala<QUOT.END REF.START="QS0067" CODE="201C" ID="QE0067"/> turi būti suprantami taip, kad tik žalos buvimą dar turi patikrinti Bendrasis Teismas sprendime, kuris bus priimtas bylą grąžinus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58</NO.P><TXT>Dėl to, kad skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas iš naujo išnagrinėjo Sąjungos deliktinę atsakomybę ir padarė išvadą, kad apeliantas negalėjo remtis teisėmis į kompensaciją, susijusiomis jo asmenine padėtimi, arba teisėmis, kurias jam perleido <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT>, <DATE ISO="20150422">2015 m. balandžio 22 d.</DATE> Sprendimas<?PAGE NO="11"?> <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Klein / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑120/14 P</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:252">EU:C:2015:252</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) neteko privalomojo poveikio. Todėl Bendrasis Teismas pažeidė Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio antrą pastraipą, kiek tai susiję su ieškinio dėl nuostolių atlyginimo sąlygų nagrinėjimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59</NO.P><TXT>Komisija teigia, kad antrasis pagrindas yra nepagrįstas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Teisingumo Teismo vertinimas</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60</NO.P><TXT>Remiantis suformuota Teisingumo Teismo jurisprudencija, Sąjungos deliktinės atsakomybės, kaip ji suprantama pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą, atsiradimas siejamas su visų sąlygų įvykdymu, t. y. veiksmų, kuriais kaltinama Sąjungos institucija, neteisėtumu, žalos realumu ir priežastinio ryšio tarp institucijos veiksmų ir nurodytos žalos buvimu (<DATE ISO="20141014">2014 m. spalio 14 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Giordano / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑611/12 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2282">EU:C:2014:2282</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0035">35</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir jame nurodyta jurisprudencija).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61</NO.P><TXT>Dėl pirmosios sąlygos pažymėtina, kad Teisingumo Teismas jau ne kartą yra nurodęs, jog reikalaujama, kad būtų įrodytas pakankamai akivaizdus teisės normos, kuria siekiama suteikti teises privatiems asmenims, pažeidimas (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20000704">2000 m. liepos 4 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Bergaderm ir Goupil / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑352/98 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:361">EU:C:2000:361</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20140710">2014 m. liepos 10 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Nikolaou / Audito Rūmai</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑220/13 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2057">EU:C:2014:2057</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0053">53</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62</NO.P><TXT>Apelianto teigimu, pagal <DATE ISO="20150422">2015 m. balandžio 22 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Klein / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑120/14 P</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:252">EU:C:2015:252</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) rezoliucinės dalies 1 punktą Teisingumo Teismas jau buvo nusprendęs, kad buvo pakankamai akivaizdus Direktyvos 93/42 8 straipsnio pažeidimas ir kad pagal minėtą straipsnį privatiems asmenims suteikiamos teisės, todėl skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas negalėjo iš naujo nagrinėti šios Sąjungos deliktinės atsakomybės sąlygos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63</NO.P><TXT>Šiuo aspektu reikia priminti, kad <DATE ISO="20150422">2015 m. balandžio 22 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Klein / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑120/14 P</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:252">EU:C:2015:252</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) Teisingumo Teismas dėl apelianto nurodyto antrojo pagrindo, susijusio su netinkamu Direktyvos 93/42 8 ir 18 straipsnių taikymu, nagrinėjo, ar Komisija, gavusi <DATE ISO="19980107">1998 m. sausio 7 d.</DATE> raštą, privalėjo imtis veiksmų. Išnagrinėjęs Teisingumo Teismas nusprendė, kad savo <DATE ISO="20140121">2014 m. sausio 21 d.</DATE> Sprendime <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Klein / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑309/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2014:19">EU:T:2014:19</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) Bendrasis Teismas pažeidė Direktyvos 93/42 8 ir 18 straipsnius.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64</NO.P><TXT>Nors Teisingumo Teismas pripažino, kad Bendrasis Teismas pažeidė minėtus Direktyvos 93/42 straipsnius, jis nenagrinėjo Sąjungos deliktinės atsakomybės sąlygų, be kita ko, pirmosios iš šių sąlygų, kad būtų pakankamai akivaizdus teisės nuostatos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimas. Be to, jo sprendime nepateikta jokios nuorodos į šią sąlygą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65</NO.P><TXT>Taigi <DATE ISO="20150422">2015 m. balandžio 22 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Klein / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑120/14 P</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:252">EU:C:2015:252</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) rezoliucinės dalies 1 punkte pateikta formuluotė, pagal kurią <DATE ISO="20140121">2014 m. sausio 21 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Klein / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑309/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2014:19">EU:T:2014:19</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0068" ID="QS0068"/>panaikinamas tiek, kiek šiuo sprendimu Bendrasis Teismas atmetė ieškinį, kiek juo siekiama įpareigoti Europos Komisiją atlyginti Christoph Klein tariamai patirtą žalą nuo <DATE ISO="20060915">2006 m. rugsėjo 15 d.</DATE><QUOT.END REF.START="QS0068" CODE="201C" ID="QE0068"/>, neturėtų būti suprantama taip, kad Teisingumo Teismas, atlikęs savo nagrinėjimą, pripažino, jog šiuo atveju buvo įvykdyta pirmoji Sąjungos deliktinės atsakomybės sąlyga.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66</NO.P><TXT>Vadinasi, kaltindamas Bendrąjį Teismą tuo, kad skundžiamame sprendime jis nagrinėjo, ar Komisija padarė akivaizdų Direktyvos 93/42 8 straipsnio pažeidimą ir ar pagal minėtą straipsnį privatiems asmenims suteikiama teisių, apeliantas klaidingai aiškina <DATE ISO="20150422">2015 m. balandžio 22 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Klein / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑120/14 P</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:252">EU:C:2015:252</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), be kita ko, jo rezoliucinę dalį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67</NO.P><TXT>Taigi apeliacinio skundo antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><?PAGE NO="12"?><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl apeliacinio skundo trečiojo, šeštojo ir septintojo pagrindų</HT></HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Šalių argumentai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68</NO.P><TXT>Apeliacinio skundo trečiajame pagrinde apeliantas teigia, kad skundžiamo sprendimo 46 punkte Bendrasis Teismas kaip nepriimtiną dėl to, kad tai naujas pagrindas, atmetė jo kaltinimą, jog Komisijos neveikimas yra Chartijos 41 straipsnio ir gero administravimo principo pažeidimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69</NO.P><TXT>Apeliantas savo ieškinyje tvirtino, kad Komisijos pareiga priimti sprendimą pagal Direktyvos 93/42 8 straipsnio 2 dalį išplaukia iš <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0069" ID="QS0069"/>gero valdymo<QUOT.END REF.START="QS0069" CODE="201C" ID="QE0069"/> principo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70</NO.P><TXT>Taigi pagrindas dėl Chartijos 41 straipsnio pažeidimo nėra naujas, nes <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0070" ID="QS0070"/>gero valdymo<QUOT.END REF.START="QS0070" CODE="201C" ID="QE0070"/> ir gero administravimo principai sutampa.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71</NO.P><TXT>Šeštajame pagrinde apeliantas tvirtina, kad Komisija prie jos atsiliepimo į ieškinį Bendrajame Teisme per procesą, po kurio buvo priimtas skundžiamas sprendimas, kaip priedą pridėjo du sprendimų projektus, iš kurių vienas buvo parengtas pasirašyti ir buvo laikomas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0071" ID="QS0071"/>galutiniu<QUOT.END REF.START="QS0071" CODE="201C" ID="QE0071"/>, t. y. projektas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0072" ID="QS0072"/>priedas KOM RENV I<QUOT.END REF.START="QS0072" CODE="201C" ID="QE0072"/> (toliau – nagrinėjamas sprendimo projektas). Jis įrodo, kad Komisija manė, jog sprendimas uždrausti prietaisą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0073" ID="QS0073"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0073" CODE="201C" ID="QE0073"/>, kurį <DATE ISO="20050518">2005 m. gegužės 18 d.</DATE> priėmė Vokietijos valdžios institucijos, nebuvo pagrįstas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72</NO.P><TXT>Vis dėlto skundžiamame sprendime Bendrasis Teismas nenagrinėjo šio įrodymo. Per procesą, kuriame laikomasi procesinės lygybės principo, Bendrasis Teismas turėjo suteikti apeliantui galimybę, bent jau kaip proceso organizavimo priemonę, pateikti savo poziciją dėl nagrinėjamo sprendimo projekto. Todėl Bendrasis Teismas pažeidė teisės į teisingą procesą principą, numatytą EŽTK 6 straipsnyje ir Chartijos 47 straipsnyje.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73</NO.P><TXT>Be to, tai, kad Bendrasis Teismas neatsižvelgė į šiuos du Komisijos pateiktus sprendimų projektus, lemia faktinių aplinkybių ir įrodymų iškraipymą. Iš tiesų skaitant minėtus projektus matyti, kad Komisija padarė išvadą, jog Vokietijos valdžios institucijų priemonė uždrausti prietaisą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0074" ID="QS0074"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0074" CODE="201C" ID="QE0074"/> buvo neproporcinga.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74</NO.P><TXT>Galiausiai septintajame pagrinde apeliantas tvirtina, kad savo rašytinėse pastabose byloje, kurioje buvo priimtas skundžiamas sprendimas, jis Bendrojo Teismo paprašė įpareigoti Komisiją pateikti visą bylos medžiagą, susijusią su 1998 m. procedūra pagal apsaugos nuostatą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75</NO.P><TXT>Atmetęs šį prašymą, Bendrasis Teismas pažeidė EŽTK 6 straipsnį ir Chartijos 47 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76</NO.P><TXT>Komisijos teigimu, apeliacinio skundo trečiasis, šeštasis ir septintasis pagrindai yra nepagrįsti.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Teisingumo Teismo vertinimas</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77</NO.P><TXT>Dėl apeliacinio skundo trečiojo pagrindo pakanka pažymėti, kad kaltinimas dėl Chartijos 41 straipsnio ir gero administravimo principo pažeidimo apelianto buvo pateiktas siekiant įrodyti neteisėtą Komisijos veiksmų pobūdį. Be to, kalbant apie apeliacinio skundo šeštąjį ir septintąjį pagrindus, pažymėtina, kad Komisijos pateiktų sprendimų projektai, taip pat galimas jos įpareigojimas pateikti savo bylos medžiagą dėl 1998 m. procedūros pagal apsaugos nuostatą, skirti tam pačiam tikslui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78</NO.P><TXT>Skundžiamo sprendimo 57 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad Komisija padarė pakankamai akivaizdų Sąjungos teisės pažeidimą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="13"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79</NO.P><TXT>Šiomis aplinkybėmis apelianto nurodyti pažeidimai trečiajame, šeštajame ir septintajame pagrinduose, darant prielaidą, kad įrodyti, negalėjo turėti pasekmių apeliantui ir neturėtų pateisinti skundžiamo sprendimo panaikinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0080"><NO.P>80</NO.P><TXT>Darytina išvada, kad apeliacinio skundo trečiąjį, šeštąjį ir septintąjį pagrindus reikia atmesti kaip nepagrįstus.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl apeliacinio skundo ketvirtojo pagrindo</HT></HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Šalių argumentai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0081"><NO.P>81</NO.P><TXT>Apeliantas pažymi, kad Direktyvoje 93/42 daroma nuoroda ne tik į <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0075" ID="QS0075"/>gamintoją<QUOT.END REF.START="QS0075" CODE="201C" ID="QE0075"/>, bet ir į <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0076" ID="QS0076"/>suinteresuotas šalis<QUOT.END REF.START="QS0076" CODE="201C" ID="QE0076"/>. Remiantis tuo darytina išvada, kad šia direktyva suteikiamos teisės medicinos prietaiso gamintojui ir suinteresuotoms šalims, kaip antai šio prietaiso išradėjui ar kitiems asmenims, prisidedantiems prie jo gamybos ar platinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0082"><NO.P>82</NO.P><TXT>Taigi apeliantas, kaip aptariamo medicinos prietaiso išradėjas ir pagrindinis <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT> akcininkas, taip pat kaip licencijos davėjas <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT>, galėjo remtis, atsižvelgiant į jo asmeninę padėtį, Direktyvos 93/42 8 straipsniu ir SESV 28 bei paskesniais straipsniais. Jis taip pat yra asmuo, kuriam, labiau nei kitai suinteresuotajai šaliai, ekonomiškai turi įtakos Komisijos neveikimas per 1998 m. procedūrą pagal apsaugos nuostatą remiantis Direktyvos 93/42 8 straipsniu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0083"><NO.P>83</NO.P><TXT>Be to, pagal minėtą straipsnį suteikiamos teisės <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT>, prietaiso <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0077" ID="QS0077"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0077" CODE="201C" ID="QE0077"/> gamintojui, dėl kurio pradėta 1998 m. procedūra pagal apsaugos nuostatą. Prietaisai <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0078" ID="QS0078"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0078" CODE="201C" ID="QE0078"/> ir <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0079" ID="QS0079"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0079" CODE="201C" ID="QE0079"/> yra identiški, o tai reiškia, kad jie turi atitikti tas pačias sąlygas atsižvelgiant į Direktyvą 93/42.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0084"><NO.P>84</NO.P><TXT>Be to, ieškinio priedas įrodo, kad <DATE ISO="20070222">2007 m. vasario 22 d.</DATE> Komisijos raštas taip pat buvo skirtas <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT>. Šiuo aspektu Komisija pasiūlė Vokietijos valdžios institucijoms įvertinti sprendimą uždrausti prietaisą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0080" ID="QS0080"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0080" CODE="201C" ID="QE0080"/> per 1998 m. procedūrą pagal apsaugos nuostatą, susijusią su prietaisu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0081" ID="QS0081"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0081" CODE="201C" ID="QE0081"/>. Todėl Bendrasis Teismas rėmėsi netiksliomis aplinkybėmis ir padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, kai priėjo prie išvados, kad <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT> nebuvo susijusi su šia procedūra pagal apsaugos nuostatą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0085"><NO.P>85</NO.P><TXT>Iš šio samprotavimo darytina išvada, kad Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, jog apeliantui negali būti priteistas nuostolių atlyginimas asmeniškai ar <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT> naudai, kiek tai susiję su prietaisu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0082" ID="QS0082"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0082" CODE="201C" ID="QE0082"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0086"><NO.P>86</NO.P><TXT>Komisija Teisingumo Teismo prašo atmesti apeliacinio skundo ketvirtąjį pagrindą kaip nepagrįstą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Teisingumo Teismo vertinimas</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0087"><NO.P>87</NO.P><TXT>Šioje byloje apeliantas pateikė apeliacinį skundą dėl deliktinės atsakomybės, siekdamas, kad būtų atlyginti nuostoliai dėl jo asmeninių teisių pažeidimo ir dėl <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT> bei <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT> teisių pažeidimo perleidus teises į kompensaciją tarp šių dviejų bendrovių ir jo paties.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0088"><NO.P>88</NO.P><TXT>Šiame apeliacinio skundo pagrinde jis kaltina Bendrąjį Teismą tuo, kad skundžiamo sprendimo 63–67 punktuose nusprendė, jog apeliantas galėjo remtis tik teisėmis į kompensaciją, kurias perleido <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT> sutartimi, <DATE ISO="20070127">2007 m. sausio 27 d.</DATE> sudaryta tarp jos ir apelianto, bet ne teisėmis į kompensaciją, grindžiamas jo asmenine ar <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT>, kuri išimtinėmis teisėmis platino prietaisą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0083" ID="QS0083"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0083" CODE="201C" ID="QE0083"/>, o vėliau ėmėsi ir jo gamybos, padėtimi.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="14"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0089"><NO.P>89</NO.P><TXT>Viena vertus, kaip matyti išnagrinėjus apelianto pateiktą pirmąjį pagrindą šioje byloje, Bendrasis Teismas skundžiamame sprendime teisingai atmetė kaip nepriimtiną jame pateiktų reikalavimų antrąją dalį, kuria siekiama, kad Komisija atlygintų apeliantui nuostolius, ir pripažinti, kad ši institucija tinkamai neveikė per procedūrą dėl prietaiso <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0084" ID="QS0084"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0084" CODE="201C" ID="QE0084"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0090"><NO.P>90</NO.P><TXT>Šiomis sąlygomis, kadangi <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT> tik platino, o vėliau gamino prietaisą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0085" ID="QS0085"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0085" CODE="201C" ID="QE0085"/>, Bendrasis Teismas teisingai nusprendė, kad apeliantas neturėtų remtis teisėmis į kompensaciją, kurias jam perleido ši bendrovė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0091"><NO.P>91</NO.P><TXT>Šiuo aspektu tai, kad <DATE ISO="20070222">2007 m. vasario 22</DATE> raštas, kuriuo Komisija Vokietijos valdžios institucijoms pasiūlė įvertinti <DATE ISO="20050518">2005 m. gegužės 18 d.</DATE> sprendimą 1998 m. procedūros pagal apsaugos nuostatą kontekste ir jį vertinti remiantis nauja informacija, taip pat buvo skirtas <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT>, negali suteikti apeliantui teisių į kompensaciją, kiek tai susiję su prietaisu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0086" ID="QS0086"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0086" CODE="201C" ID="QE0086"/>, taikant Direktyvos 93/42 8 straipsnį.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0092"><NO.P>92</NO.P><TXT>Kita vertus, kalbant apie apelianto nurodytas teises į kompensaciją, grindžiamas jo asmenine padėtimi, tiesa tai, kad Direktyvos 93/42 8 straipsnio 2 dalies įžanginėje dalyje daroma nuoroda į <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0087" ID="QS0087"/>suinteresuotąsias šalis<QUOT.END REF.START="QS0087" CODE="201C" ID="QE0087"/>. Vis dėlto šios nuostatos antroje įtraukoje patikslinta, kad jei priemonės yra nepagrįstos, Komisija apie jas nedelsdama praneša valstybei narei, kuri parodė iniciatyvą, ir <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0088" ID="QS0088"/>gamintojui<QUOT.END REF.START="QS0088" CODE="201C" ID="QE0088"/> ar jo įgaliotajam atstovui, įsisteigusiam Sąjungoje. Minėtoje nuostatoje neminima jokia kita suinteresuota šalis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0093"><NO.P>93</NO.P><TXT>Taigi, iš pačios Direktyvos 93/42 8 straipsnio 2 dalies antros įtraukos formuluotės matyti, kad tik medicinos prietaiso gamintojas ar jo įgaliotasis atstovas gali įgyti teisių į kompensaciją.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0094"><NO.P>94</NO.P><TXT>Vadinasi, Bendrasis Teismas teisingai manė, kad apeliantas negalėjo remtis jo asmenine padėtimi grindžiamomis teisėmis į kompensaciją.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0095"><NO.P>95</NO.P><TXT>Be to, tiek, kiek apeliantas tvirtina, kad pagal SESV 28 ir paskesnius straipsnius jam asmeniškai ir <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT> suteikiamos teisės į kompensaciją pagal Direktyvos 93/42 8 straipsnį, pakanka pažymėti, kad tokie argumentai nebuvo nurodyti jo ieškinyje pirmosios instancijos teisme. Taigi tai yra naujas pagrindas, todėl nepriimtinas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0096"><NO.P>96</NO.P><TXT>Taigi apeliacinio skundo ketvirtasis pagrindas turi būti atmestas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl penktojo pagrindo</HT></HT></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Šalių argumentai</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0097"><NO.P>97</NO.P><TXT>Apeliantas pažymi, kad, remiantis skundžiamo sprendimo 74 ir 75 punktais, <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Primed Halberstadt</HT> savanoriškai nustojo tiekti rinkai prietaisą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0089" ID="QS0089"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0089" CODE="201C" ID="QE0089"/>, nes <DATE ISO="19970522">1997 m. gegužės 22 d.</DATE> rašte <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT> nurodė, kad šiuo metu šio prietaiso rinkai nebetiekia.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0098"><NO.P>98</NO.P><TXT>Šis prekybos prietaisu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0090" ID="QS0090"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0090" CODE="201C" ID="QE0090"/> sustabdymas nebuvo savanoriškas <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT>, kurios tikslas buvo tiekti į rinką šį prietaisą, veiksmas. Tačiau Vokietijos valdžios institucijos nepaliko jai kitos išeities, nes praktiškai niekas neperka prekės, kuri, nors objektyviai ir nepavojinga, bet yra vykstančios draudimo procedūros objektas. Be to, kiek tai susiję su civiline atsakomybe, apeliantas galimų prietaiso <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0091" ID="QS0091"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0091" CODE="201C" ID="QE0091"/> pirkėjų atžvilgiu turi informavimo pareigą, kuri juos atgraso nuo minėto prietaiso įsigijimo.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="15"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0099"><NO.P>99</NO.P><TXT>Taigi Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 74 ir 75 punktuose iškraipė faktines aplinkybes, o paties Bendrojo Teismo faktinių aplinkybių konstatavimas parodo, kad <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT> nesavanoriškai pašalino savo prietaisą iš rinkos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0100"><NO.P>100</NO.P><TXT>Šio pašalinimo savanoriško pobūdžio nebuvimas taip pat išplaukia iš aplinkybės, kad Vokietijos valdžios institucijos manė privalančios drausti pateikti į rinką prietaisą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0092" ID="QS0092"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0092" CODE="201C" ID="QE0092"/> <DATE ISO="19970923">1997 m. rugsėjo 23 d.</DATE>, o to nebūtų buvę būtina, jei <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">Primed Halberstadt</HT> laisva valia būtų pašalinusios šį prietaisą iš rinkos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0101"><NO.P>101</NO.P><TXT>Be to, <HT TYPE="ITALIC">Primed Halberstadt</HT>, susitarusi su <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT>, pateikė skundą dėl <DATE ISO="19970923">1997 m. rugsėjo 23 d.</DATE> sprendimo dėl draudimo, o to ji nebūtų dariusi, jei būtų savanoriškai pašalinusi prietaisą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0093" ID="QS0093"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0093" CODE="201C" ID="QE0093"/> iš rinkos. Todėl dėl šio sprendimo ir prieš jį pateikto skundo pareiškimas <DATE ISO="19970522">1997 m. gegužės 22 d.</DATE> rašte tapo niekinis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0102"><NO.P>102</NO.P><TXT>Skundžiamo sprendimo 74 ir 75 punktuose pateikti argumentai grindžiami ir klaidingu teisiniu faktinių aplinkybių kvalifikavimu. Iš tiesų, jei po <DATE ISO="19980107">1998 m. sausio 7 d.</DATE> rašto Komisija būtų nedelsdama priėmusi sprendimą pagal Direktyvos 93/42 8 straipsnį, <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT> būtų galėjusi nedelsiant vėl prekiauti prietaisu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0094" ID="QS0094"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0094" CODE="201C" ID="QE0094"/>. Būtent dėl Komisijos neveikimo vėliau atsirado žalos, be kita ko, išlaidų, susijusių su <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT> įsteigimu ir su prietaiso <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0095" ID="QS0095"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0095" CODE="201C" ID="QE0095"/> atitikties vertinimu, bet ne dėl pirma įvykusio atsisakymo teikti prietaisą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0096" ID="QS0096"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0096" CODE="201C" ID="QE0096"/> į rinką.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0103"><NO.P>103</NO.P><TXT>Apeliantas taip pat tvirtina, kad Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 76 punkte atliko teisiškai klaidingą <DATE ISO="20061218">2006 m. gruodžio 18 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT> rašto kvalifikavimą. Iš tiesų ši bendrovė negalėjo pateikti pareiškimo <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT> vardu ir šis dokumentas neturėtų prieštarauti faktui, kad Komisijos neveikimas buvo lemiama priežastis to, kad nuo datos, nuo kurios Komisija privalėjo priimti sprendimą, prietaisas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0097" ID="QS0097"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0097" CODE="201C" ID="QE0097"/> nebebuvo platinamas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0104"><NO.P>104</NO.P><TXT>Apeliantas primena, kad skundžiamo sprendimo 79 ir 80 punktuose Bendrasis Teismas padarė išvadą, kad nebuvo priežastinio ryšio tarp Komisijos veiksmų ir nurodytos žalos, nes nebuvo aišku, jog minėta institucija būtų priėmusi sprendimą, kuris jam būtų palankus. Bendrasis Teismas tik rėmėsi Vokietijos valdžios institucijų nuorodomis, tačiau neatliko savo nagrinėjimo, o tai reiškia motyvavimo nebuvimą. Atlikdamas šį nagrinėjimą Bendrasis Teismas turėjo padaryti išvadą, kad Komisija turėjo atsižvelgti, be kita ko, į aplinkybę, jog prietaisas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0098" ID="QS0098"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0098" CODE="201C" ID="QE0098"/> nebuvo pažymėtas ženklu CE, į proporcingumo principą, susijusį su tuo, kad tai I klasės medicinos prietaisas, iš principo keliantis labai mažą pavojų sveikatai, taip pat į Teisingumo Teismo jurisprudenciją, susijusią su Direktyvos 93/42 nuostatomis. Remdamasis šiais motyvais Bendrasis Teismas turėjo pripažinti, kad <DATE ISO="19970923">1997 m. rugsėjo 23 d.</DATE> sprendimas dėl draudimo, kurį priėmė Vokietijos valdžios institucijos dėl prietaiso <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0099" ID="QS0099"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0099" CODE="201C" ID="QE0099"/>, nebuvo pagrįstas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0105"><NO.P>105</NO.P><TXT>Apeliantas nesutinka su tuo, kad jo teiginiai, susiję su procedūros pagal apsaugos nuostatą baigtimi ir pateikti skundžiamo sprendimo 81 punkte, yra <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0100" ID="QS0100"/>hipotetiniai<QUOT.END REF.START="QS0100" CODE="201C" ID="QE0100"/>. Iš tiesų jo argumentai grindžiami teisinių ir faktinių aplinkybių nagrinėjimu, kurį turėjo atlikti Komisija. Be to, Bendrasis Teismas turėjo atsižvelgti į nagrinėjamą sprendimo projektą, pagal kurį Vokietijos valdžios institucijų sprendimas uždrausti prietaisą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0101" ID="QS0101"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0101" CODE="201C" ID="QE0101"/> yra nepagrįstas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0106"><NO.P>106</NO.P><TXT>Apeliantas tvirtina, kad atmetęs jo reikalavimų antrąją dalį, susijusią su prietaisu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0102" ID="QS0102"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0102" CODE="201C" ID="QE0102"/>, Bendrasis Teismas visiškai neatsižvelgia į šį prietaisą, o tai yra klaidingas faktinių aplinkybių teisinis kvalifikavimas. Jei pradėjus 1998 m. procedūrą pagal apsaugos nuostatą Komisija būtų priėmusi sprendimą, <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT> po šio sprendimo priėmimo būtų galėjusi tiekti rinkai prietaisą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0103" ID="QS0103"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0103" CODE="201C" ID="QE0103"/> ir iki šiol juo prekiauti. Bet kuriuo atveju Komisijos sprendimo nebuvimo pasekmės būtų pakankamai tiesioginės, nes toks nebuvimas buvo pagrindinė, lemiama ir objektyviai numatoma išlaidų, dėl kurių susitarta įsteigiant <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT>, o vėliau nutraukiant jos veiklą, priežastis.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="16"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0107"><NO.P>107</NO.P><TXT>Galiausiai apeliantas pažymi, kad išlaidos advokatams ir paskolos su palūkanomis, kurias apeliantas turėjo paimti tam, kad galėtų padengti procesų nacionaliniuose teismuose išlaidas, nebūtų atsiradusios, jei Komisija per protingą terminą būtų priėmusi sprendimą per 1998 m. procedūrą pagal apsaugos nuostatą remiantis Direktyvos 93/42 8 straipsniu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0108"><NO.P>108</NO.P><TXT>Komisija teigia, kad niekas neleidžia tvirtinti, jog dėl jos neveikimo <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT> turėjo nutraukti prietaiso <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0104" ID="QS0104"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0104" CODE="201C" ID="QE0104"/> platinimą 1997 m. Iš tiesų nėra įmanoma, bent jau chronologiniu požiūriu, kad <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT> sprendimas nutraukti šio prietaiso teikimą į rinką nuo <DATE ISO="19970101">1997 m. sausio 1 d.</DATE> buvo neišvengiama pasekmė to, kad Komisija nesiėmė veiksmų po pranešimo apie <DATE ISO="19980107">1998 m. sausio 7 d.</DATE> raštą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0109"><NO.P>109</NO.P><TXT>Jei <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT> būtų maniusi, kad prietaisas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0105" ID="QS0105"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0105" CODE="201C" ID="QE0105"/> buvo teikiamas į rinką visiškai teisėtai, būtų toliau galėjusi tęsti jo platinimą ir, remiantis Vokietijos administracinio proceso kodeksu, pateikti skundą dėl būsimo sprendimo dėl draudimo, kuris iš principo turi stabdomąjį poveikį. <HT TYPE="ITALIC">Primed Halberstadt Medizintechnik</HT> taip pat būtų ėmusi veiksmų prieš <DATE ISO="19970923">1997 m. rugsėjo 23 d.</DATE> Vokietijos valdžios institucijų priimtą sprendimą dėl prietaiso <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0106" ID="QS0106"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0106" CODE="201C" ID="QE0106"/> uždraudimo ir šis sprendimas, atsižvelgiant į skundo stabdomąjį poveikį, niekada nebūtų tapęs galutinis. Todėl, priešingai, nei tvirtina apeliantas, jis nebuvo priverstas įsteigti <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0110"><NO.P>110</NO.P><TXT>Tai, kad prietaisu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0107" ID="QS0107"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0107" CODE="201C" ID="QE0107"/> dar buvo galima prekiauti, patvirtina faktas, jog, remiantis paties apelianto teiginiais byloje, kurioje buvo priimtas <DATE ISO="20140121">2014 m. sausio 21 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Klein / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑309/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2014:19">EU:T:2014:19</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>), šį prietaisą <HT TYPE="ITALIC">Primed Halberstadt Medizintechnik</HT> gamino 1996–2001 m. ir iš tiesų juo <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT> toliau prekiavo 1996–2002 m.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0111"><NO.P>111</NO.P><TXT>Komisija teigia, kad kaltinimas dėl faktinių aplinkybių iškraipymo nebuvo pakankamai pagrįstas ir kad Bendrasis Teismas savo sprendimo 75 punkte nenusprendė, jog 1998 m. procedūra pagal apsaugos nuostatą neteko savo dalyko. Be to, <DATE ISO="20061218">2006 m. gruodžio 18 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT> raštas patvirtina išvadą, kad <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT> savo iniciatyva nusprendė nebeteikti prietaiso <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0108" ID="QS0108"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0108" CODE="201C" ID="QE0108"/> į rinką.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0112"><NO.P>112</NO.P><TXT>Dėl preziumuojamo Komisijos sprendimo rezultato po <DATE ISO="19980107">1998 m. sausio 7 d.</DATE> rašto gavimo ši institucija teigia, kad žalą, kurią teigia patyręs apeliantas, būtų galima laikyti nulemta galbūt neteisėto jos elgesio tik tuo atveju, jei būtų galima įrodyti, kad ši žala nebūtų buvusi patirta, jei Komisijos elgesys nebūtų buvęs neteisėtas. Skundžiamo sprendimo 79 punkte Bendrasis Teismas konstatavo, kad <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT> pati pripažino, jog buvo būtini papildomi mokslo tyrimai ir bandymai siekiant nustatyti prietaiso <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0109" ID="QS0109"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0109" CODE="201C" ID="QE0109"/> saugumą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0113"><NO.P>113</NO.P><TXT>Dėl argumento, grindžiamo pareigos motyvuoti pažeidimu, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 72 punkte teisingai rėmėsi <DATE ISO="19970923">1997 m. rugsėjo 23 d.</DATE> sprendimo dėl draudimo ir <DATE ISO="19980107">1998 m. sausio 7 d.</DATE> rašto turiniu, iš to padarydamas išvadą, kad nebuvo jokio tikrumo, jog Komisija būtų priėmusi tokį sprendimą, kokį nurodo apeliantas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0114"><NO.P>114</NO.P><TXT>Be to, Vokietijos Federacinė Respublika būtų pateikusi pagal Direktyvos 93/42 8 straipsnį reikalaujamus įrodymus, jei kiltų su medicinos prietaisais susijusios rizikos, ir kad Vokietijos valdžios institucijų sprendimas bet kuriuo atveju būtų buvęs patvirtintas atsižvelgiant į abejones dėl prietaiso <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0110" ID="QS0110"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0110" CODE="201C" ID="QE0110"/> veiksmingumo, kylančias dėl klinikinių duomenų trūkumo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0115"><NO.P>115</NO.P><TXT>Dėl apelianto argumentų, susijusių su 1998 m. procedūra pagal apsaugos nuostatą, Komisija pažymi, kad jie nepagrįsti. Siekdama išsamumo ji patikslina, kad nagrinėjamas sprendimo projektas apelianto buvo nurodytas Bendrajame Teisme siekiant įrodyti, kad Komisija padarė pakankamai akivaizdų teisės nuostatos pažeidimą, bet ne atliekant priežastinio ryšio tarp Komisijos elgesio ir nurodytos žalos nagrinėjimą. Be to, šis projektas negali įrodyti tokio priežastinio ryšio buvimą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="17"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0116"><NO.P>116</NO.P><TXT>Dėl argumento, grindžiamo priežastiniu ryšiu, kiek tai susiję su prietaisu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0111" ID="QS0111"/>effecto<QUOT.END REF.START="QS0111" CODE="201C" ID="QE0111"/>, Komisija mano, pirma, kad Bendrasis Teismas neprivalėjo į jį atsakyti, nes nei apeliantas asmeniškai, nei <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT> nepriskirtini Direktyvos 93/42 8 straipsnio taikymo sričiai. Antra, apeliantas neprivalėjo padengti išlaidų, susijusių su <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT> įsteigimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0117"><NO.P>117</NO.P><TXT>Dėl apelianto nurodytų išlaidų nacionaliniuose teismuose nagrinėjamose bylose reikia pažymėti, kad jos neturėtų būti pakankamai tiesiogiai siejamos su Komisijos veiksmais. Jos niekaip nėra susijusios su Komisijos neveikimu po <DATE ISO="19980107">1998 m. sausio 7 d.</DATE> rašto gavimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0118"><NO.P>118</NO.P><TXT>Tuo remdamasi Komisija tvirtina, kad apeliacinio skundo visas penktasis pagrindas yra nepagrįstas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><P><HT TYPE="ITALIC">Teisingumo Teismo vertinimas</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0119"><NO.P>119</NO.P><TXT>Šioje byloje konstatavęs, kad Komisija padarė pakankamai akivaizdų Sąjungos teisės pažeidimą ir kad apeliantas galėjo remtis tik <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT> perleistomis teisėmis į kompensaciją, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 73 punkte nusprendė, kad negalima nustatyti priežastinio ryšio tarp neteisėtų Komisijos veiksmų ir apelianto nurodytos žalos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0120"><NO.P>120</NO.P><TXT>Šiuo aspektu Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 74 punkte visų pirma nurodė, kad <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT> <DATE ISO="19970522">1997 m. gegužės 22 d.</DATE> raštu informavo Vokietijos valdžios institucijas apie ketinimą savanoriškai nutraukti prekybą prietaisu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0112" ID="QS0112"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0112" CODE="201C" ID="QE0112"/>, kol bus atlikti papildomi tyrimai ir bandymai dėl šio prietaiso atitikties Direktyvai 93/42.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0121"><NO.P>121</NO.P><TXT>Skundžiamo sprendimo 75 punkte Bendrasis Teismas iš to padarė išvadą, kad prietaiso <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0113" ID="QS0113"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0113" CODE="201C" ID="QE0113"/> teikimas į rinką ir prekyba sustabdyti iki <DATE ISO="19970923">1997 m. rugsėjo 23 d.</DATE> sprendimo dėl draudimo prekiauti šiuo prietaisu, taip pat iki pranešimo Komisijai apie šį sprendimą <DATE ISO="19980107">1998 m. sausio 7 d.</DATE> remiantis Direktyvos 93/42 8 straipsnio 1 dalimi, todėl apelianto nurodyta žala, kurią, kaip jis teigia, sudarė, be kita ko, prietaiso <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0114" ID="QS0114"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0114" CODE="201C" ID="QE0114"/> pardavimo apimties sumažėjimas ir kiti skoliniai įsipareigojimai, susiję su šiuo pardavimo apimties sumažėjimu, buvo grindžiama pačios <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT> iniciatyva priimtu sprendimu, bet ne tariamu Komisijos neveikimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0122"><NO.P>122</NO.P><TXT>Skundžiamo sprendimo 76 punkte Bendrasis Teismas pridūrė, kad tiek, kiek apeliantas tvirtina, jog prietaisas <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0115" ID="QS0115"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0115" CODE="201C" ID="QE0115"/> nebuvo platinamas nuo 1997 m. dėl <DATE ISO="19970923">1997 m. rugsėjo 23 d.</DATE> sprendimo dėl draudimo ir dėl Komisijos neveikimo, reikia konstatuoti, kad toks argumentas prieštarauja <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT> teiginiams rašte, kurį Komisija gavo <DATE ISO="20061218">2006 m. gruodžio 18 d.</DATE> ir kuris patvirtina savanorišką prietaiso <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0116" ID="QS0116"/>Ihaler<QUOT.END REF.START="QS0116" CODE="201C" ID="QE0116"/> platinimo sustabdymą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0123"><NO.P>123</NO.P><TXT>Apeliantas tvirtina, kad šiuo konstatavimu Bendrasis Teismas iškraipė faktines aplinkybes, nes iš bylos medžiagos matyti, jog buvo priežastinis ryšys tarp neteisėto Komisijos elgesio ir žalos, kurią jis tariamai patyrė.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0124"><NO.P>124</NO.P><TXT>Iš SESV 256 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmos pastraipos matyti, jog tik Bendrasis Teismas turi kompetenciją konstatuoti faktines aplinkybes, išskyrus atvejus, kai jo konstatuotų aplinkybių ir tikrovės neatitiktis matyti iš jam pateiktos bylos medžiagos, ir tokias faktines aplinkybes įvertinti (<DATE ISO="20060406">2006 m. balandžio 6 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">General Motors / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑551/03 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:229">EU:C:2006:229</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0051">51</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20160308">2016 m. kovo 8 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Graikija / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑431/14 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:145">EU:C:2016:145</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0030">30</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0125"><NO.P>125</NO.P><TXT>Taigi faktinių aplinkybių vertinimas nėra teisės klausimas, kuriam taikoma Teisingumo Teismo kontrolė, išskyrus Bendrajame Teisme pateiktų įrodymų iškraipymo atvejį (<DATE ISO="20060518">2006 m. gegužės 18 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Archer Daniels Midland ir Archer Daniels Midland Ingredients / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑397/03 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2006:328">EU:C:2006:328</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0085">85</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20160308">2016 m. kovo 8 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Graikija / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑431/14 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:145">EU:C:2016:145</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0031">31</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="18"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0126"><NO.P>126</NO.P><TXT>Jeigu apeliantas tvirtina, kad Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus, pagal SESV 256 straipsnį, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 58 straipsnio pirmą pastraipą ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 168 straipsnio 1 dalies d punktą jis turi aiškiai nurodyti, kokius įrodymus jis iškraipė, taip pat įrodyti nagrinėjimo klaidas, dėl kurių Bendrasis Teismas, atlikdamas vertinimą, šitaip iškraipė įrodymus. Be to, iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad iškraipymas turi būti akivaizdžiai matomas iš bylos medžiagos, neatliekant naujo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo (<DATE ISO="20100617">2010 m. birželio 17 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Lafarge / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑413/08 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:346">EU:C:2010:346</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0016">16</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR> ir <DATE ISO="20160308">2016 m. kovo 8 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Graikija / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑431/14 P</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2016:145">EU:C:2016:145</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0127"><NO.P>127</NO.P><TXT>Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad 1996 m. Vokietijos valdžios institucijos perdavė <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT> sprendimo, kuriuo siekiama uždrausti platinti prietaisą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0117" ID="QS0117"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0117" CODE="201C" ID="QE0117"/>, projektą. <DATE ISO="19970522">1997 m. gegužės 22 d.</DATE> raštu <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT> pranešė Vokietijos valdžios institucijoms, kad nuo <DATE ISO="19970101">1997 m. sausio 1 d.</DATE> šis prietaisas nebeteikiamas į rinką ir kad jo platinimas sustabdytas, kol bus atlikti papildomi tyrimai ir bandymai dėl šios prekės atitikties Direktyvai 93/42. <DATE ISO="19970923">1997 m. rugsėjo 23 d.</DATE> Vokietijos valdžios institucijos priėmė sprendimą, draudžiantį <HT TYPE="ITALIC">Primed Halberstadt Medizintechnik</HT>, gaminančiai prietaisą <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0118" ID="QS0118"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0118" CODE="201C" ID="QE0118"/> <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT> sąskaita, pateikti šį prietaisą į rinką.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0128"><NO.P>128</NO.P><TXT>Šiuo aspektu reikia konstatuoti, kad bet kuriuo atveju šis sprendimas dėl draudimo nutraukė savanorišką <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT> vykdomos prekybos prietaisu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0119" ID="QS0119"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0119" CODE="201C" ID="QE0119"/> sustabdymą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0129"><NO.P>129</NO.P><TXT>Be to, kaip tvirtina apeliantas ieškinyje pirmosios instancijos teisme, o to neginčijo Komisija, <HT TYPE="ITALIC">Primed Halberstadt Medizintechnik</HT>, remdamasi Vokietijos administracinio proceso kodeksu, Vokietijos teismuose pareiškė ieškinį dėl <DATE ISO="19970923">1997 m. rugsėjo 23 d.</DATE> sprendimo dėl draudimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0130"><NO.P>130</NO.P><TXT>Taigi tas ieškinys, net jei ir turi sustabdomąjį poveikį, patvirtina, kad <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT> prekybos prietaisu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0120" ID="QS0120"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0120" CODE="201C" ID="QE0120"/> sustabdymas šiuo atveju nebuvo savanoriškas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0131"><NO.P>131</NO.P><TXT>Be to, priešingai, nei skundžiamo sprendimo 76 punkte nusprendė Bendrasis Teismas, <DATE ISO="20061218">2006 m. gruodžio 18 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT> rašto turinys negali patvirtinti <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT> savanoriško prietaiso <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0121" ID="QS0121"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0121" CODE="201C" ID="QE0121"/> platinimo sustabdomojo pobūdžio. Iš tiesų, pirma, šis paprastas <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT> pareiškimas praėjus keleriems metams po ginčijamų aplinkybių, kuris nebuvo padarytas <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT> vardu, neturėtų būti su ja susijęs. Antra, kaip jau buvo nurodyta, pats ieškinys dėl <DATE ISO="19970923">1997 m. rugsėjo 23 d.</DATE> sprendimo dėl draudimo patvirtina, kad prekybos prietaisu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0122" ID="QS0122"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0122" CODE="201C" ID="QE0122"/> sustabdymas nebuvo savanoriškas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0132"><NO.P>132</NO.P><TXT>Taigi, šiuo atveju nusprendęs, kad <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT> savanoriškai nutraukė prekybą prietaisu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0123" ID="QS0123"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0123" CODE="201C" ID="QE0123"/>, Bendrasis Teismas savo sprendime iškraipė jam vertinti pateiktas faktines aplinkybes.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0133"><NO.P>133</NO.P><TXT>Remiantis tuo darytina išvada, kad Bendrasis Teismas, remdamasis tokiu teiginiu, negalėjo pagrįstai nuspręsti, jog buvo priežastinis ryšys tarp Komisijos veiksmų ir apelianto nurodytos žalos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0134"><NO.P>134</NO.P><TXT>Manydamas, kad apeliantas neįrodė tokio priežastinio ryšio, Bendrasis Teismas, antra, skundžiamo sprendimo 77–81 punktuose nusprendė, kad negalima pritarti argumentui, jog Komisija bet kuriuo atveju būtų priėmusi priešingą Vokietijos valdžios institucijų išvadai sprendimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0135"><NO.P>135</NO.P><TXT>Kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 72 punkte, Komisijos sprendimo, kurį ji turėjo priimti, tikrumo klausimą Bendrasis Teismas šiuo atveju turėjo nagrinėti analizuodamas su prietaisu <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0124" ID="QS0124"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0124" CODE="201C" ID="QE0124"/> susijusios žalos tikrumą ir dydį, o ne priežastinio ryšio tarp Komisijos veiksmų ir nurodytos žalos nagrinėjimo etape.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0136"><NO.P>136</NO.P><TXT>Taigi Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai atmetė tokio priežastinio ryšio buvimą, remdamasis tikrumo dėl teigiamo Komisijos sprendimo nebuvimu po to, kai ji <DATE ISO="19980107">1998 m. sausio 7 d.</DATE> gavo Vokietijos valdžios institucijų raštą.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="19"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0137"><NO.P>137</NO.P><TXT>Galiausiai, trečia, Bendrasis Teismas skundžiamo sprendimo 82 punkte nusprendė, kad išlaidos advokatams ir paskolos su palūkanomis, kurias apeliantas turėjo paimti tam, kad galėtų padengti procesų nacionaliniuose teismuose išlaidas, buvo prisiimtos jo iniciatyva, siekiant ginčyti Vokietijos valdžios institucijų sprendimų teisėtumą, todėl Komisija neturėtų būti įpareigota jų atlyginti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0138"><NO.P>138</NO.P><TXT>Kaip tvirtina ir apeliantas, Bendrasis Teismas negalėjo atmesti, kad yra priežastinis šių išlaidų ryšys, be kita ko, kiek tai susiję su išlaidomis, patirtomis pareiškus ieškinį dėl <DATE ISO="19970923">1997 m. rugsėjo 23 d.</DATE> sprendimo, ir Komisijos sprendimo dėl prietaiso <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0125" ID="QS0125"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0125" CODE="201C" ID="QE0125"/> remiantis Direktyvos 93/42 8 straipsnio 2 dalimi nepriėmimo. Iš tiesų minėtos išlaidos susidarė ir toliau kaupėsi dėl to, kad Komisija nepriėmė sprendimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0139"><NO.P>139</NO.P><TXT>Taigi reikia konstatuoti, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, kai nusprendė, jog reikia atmesti priežastinio ryšio tarp neteisėto Komisijos elgesio ir apelianto nurodytos žalos, atsiradusios dėl išlaidų advokatams ir paskolų su palūkanomis, kurias apeliantas turėjo paimti tam, kad galėtų padengti procesų nacionaliniuose teismuose išlaidas, buvimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0140"><NO.P>140</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pritarti apeliacinio skundo penktajam pagrindui, todėl panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek Bendrasis Teismas atmetė ieškinį, motyvuodamas tuo, kad apeliantas neįrodė tiesioginio ir pakankamo priežastinio ryšio, dėl kurio gali kilti Sąjungos deliktinė atsakomybė, buvimo.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl prašymo Teisingumo Teismui įpareigoti Komisiją pateikti visą bylos medžiagą, susijusią su procedūra pagal apsaugos nuostatą remiantis Direktyvos 93/42 8 straipsniu</HT></HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0141"><NO.P>141</NO.P><TXT>Apeliaciniu skundu remdamasis Chartijos 41 straipsniu apeliantas Teisingumo Teismo prašo įpareigoti Komisiją pateikti visą bylos medžiagą, susijusią su procedūra pagal apsaugos nuostatą remiantis Direktyvos 93/42 8 straipsniu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0142"><NO.P>142</NO.P><TXT>Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad prašomų dokumentų pateikimas negali būti naudingas apeliantui, nes buvo konstatuota, kad Komisija padarė pakankamai akivaizdų Sąjungos teisės pažeidimą, ir nenurodoma, jog minėti dokumentai gali būti naudingi kitais šio apeliacinio skundo tikslais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0143"><NO.P>143</NO.P><TXT>Taigi nereikia tenkinti apelianto pateikto prašymo dėl įpareigojimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0144"><NO.P>144</NO.P><TXT>Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas tiek, kiek jame nuspręsta, jog apeliantas neįrodė tiesioginio ir pakankamo priežastinio ryšio, dėl kurio gali kilti Sąjungos atsakomybė, buvimo. Likusią apeliacinio skundo dalį reikia atmesti.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl ieškinio Bendrajame Teisme</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0145"><NO.P>145</NO.P><TXT>Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnio pirmos pastraipos antrą sakinį jis Bendrojo Teismo sprendimo panaikinimo atveju gali pats priimti galutinį sprendimą, jei toje bylos stadijoje tai galima daryti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0146"><NO.P>146</NO.P><TXT>Taip yra šioje byloje. Todėl reikia išnagrinėti ar, atsižvelgiant į Sąjungos deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, primintas šio sprendimo 60 punkte, buvo įvykdytos sąlygos dėl nurodytų nuostolių realumo ir priežastinio neteisėtų veiksmų, kurie, kaip buvo konstatuota, lėmė pakankamai akivaizdų Sąjungos teisės pažeidimą, ir minėtos žalos ryšio.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="20"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0147"><NO.P>147</NO.P><TXT>Dėl nurodytos žalos reikia priminti, kad žala, kurią atlyginti prašoma ieškinyje dėl Sąjungos deliktinės atsakomybės pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą, turi būti reali ir tikra, o tai įrodyti turi ieškovas. Jis turi pateikti patikimų įrodymų tiek dėl nurodytos žalos egzistavimo, tiek dėl jos dydžio (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20090716">2009 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">SELEX Sistemi Integrati / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑481/07 P</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:461">EU:C:2009:461</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0036">36</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR> ir jame nurodytą jurisprudenciją).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0148"><NO.P>148</NO.P><TXT>Šiuo atveju iš atsakymo, pateikto į ketvirtąjį pagrindą, kurį nurodė apeliantas, grįsdamas šį apeliacinį skundą, darytina išvada, kad jis galėjo remtis tik <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT> perleistomis teisėmis į kompensaciją, išskyrus tas, kurios susijusios su jo asmenine ar <HT TYPE="ITALIC">atmed</HT> padėtimi.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0149"><NO.P>149</NO.P><TXT>Be to, iš <DATE ISO="20140121">2014 m. sausio 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Klein / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑309/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2014:19">EU:T:2014:19</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) 54 punkto matyti, kad apelianto prašymas dėl nuostolių atlyginimo bet kuriuo atveju turi būti atmestas kaip nepriimtinas, nes jis susijęs su žala, tariamai patirta iki <DATE ISO="20060915">2006 m. rugsėjo 15 d.</DATE></TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0150"><NO.P>150</NO.P><TXT>Taigi, kaip savo išvados 45 punkte nurodė generalinis advokatas, dėl bendro <DATE ISO="20140121">2014 m. sausio 21 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Klein / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑309/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2014:19">EU:T:2014:19</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) ir apeliacinio skundo pirmojo pagrindo atmetimo šiuo aspektu <DATE ISO="20150422">2015 m. balandžio 22 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Klein / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑120/14 P</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:252">EU:C:2015:252</NO.ECLI>) <REF.NP.ECR REF="NP0058">58</REF.NP.ECR> punkte</REF.DOC.ECR> poveikio apeliantas galėjo pagrįstai prašyti tik atlyginti tariamą žalą, patirtą nuo <DATE ISO="20060915">2006 m. rugsėjo 15 d.</DATE>, kiek tai susiję su <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0151"><NO.P>151</NO.P><TXT>Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kalbant apie teisių į kompensaciją apimtį, kiek tai susiję su <HT TYPE="ITALIC">Broncho-Air Medizintechnik</HT> laikotarpiu po <DATE ISO="20060915">2006 m. rugsėjo 15 d.</DATE>, jos nustatymas gali kelti tam tikrų problemų, susijusių, be kita ko, su tuo, kad, kaip tvirtina ir apeliantas, ieškinio dėl <DATE ISO="19970923">1997 m. rugsėjo 23 d.</DATE> sprendimo dėl draudimo, kurį Vokietijos valdžios institucijos priėmė dėl prietaiso <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0126" ID="QS0126"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0126" CODE="201C" ID="QE0126"/>, nagrinėjimas nebuvo užbaigtas ieškinio pirmosios instancijos teisme pareiškimo dieną.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0152"><NO.P>152</NO.P><TXT>Vis dėlto apeliantas neturėtų būti atleistas nuo visų pareigų pateikti įrodymų dėl žalos, kurią, kaip jis tvirtina, patyrė. Dėl šios rūšies materialinės žalos jis privalo pateikti šios žalos egzistavimo įrodymų ir jos įvertinimą pagrindžiančius skaičiavimus, kuris negali būti atliktas remiantis vien teisingumu (šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20090716">2009 m. liepos 16 d.</DATE> Sprendimo <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">SELEX Sistemi Integrati / Komisija</HT></NAME.CASE>, <NO.CASE>C‑481/07 P</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2009:461">EU:C:2009:461</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> punktą</REF.DOC.ECR>).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0153"><NO.P>153</NO.P><TXT>Šiuo aspektu apeliantas savo ieškinyje pirmosios instancijos teisme tik nurodė su procesu susijusias išlaidas ir mokesčius advokatams, sumokėtus dėl protesto procedūros, pradėtos 1997 m. prieš Vokietijos valdžios institucijų draudimą dėl prietaiso <QUOT.START CODE="201E" REF.END="QE0127" ID="QS0127"/>Inhaler<QUOT.END REF.START="QS0127" CODE="201C" ID="QE0127"/>, tačiau nenurodė jų dydžio, pagrįsto skaičiavimais ar vertinimu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0154"><NO.P>154</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas atlyginti nuostolius, kaip ir prašymas paskirti ekspertą, turi būti atmestas.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><P><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></P></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0155"><NO.P>155</NO.P><TXT>Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra pagrįstas ir pats Teismas priima galutinį sprendimą byloje, išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0156"><NO.P>156</NO.P><TXT>Pagal šio reglamento 138 straipsnio 3 dalį, taikomą apeliacinėse bylose pagal to paties reglamento 184 straipsnio 1 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Tačiau Teisingumo Teismas gali nuspręsti, kad, be savo bylinėjimosi išlaidų, šalis padengia dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="21"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0157"><NO.P>157</NO.P><TXT>Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas sprendimas iš dalies panaikintas, bet prašymas dėl nuostolių atlyginimo atmestas, reikia įpareigoti apeliantą ir Komisiją padengti savo bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0158"><NO.P>158</NO.P><TXT>Procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalyje, taikomoje apeliaciniam procesui pagal šio reglamento 184 straipsnio 1 dalį, numatyta, kad į bylą įstojusios valstybės narės ir institucijos padengia savo išlaidas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0159"><NO.P>159</NO.P><TXT>Taigi Vokietijos Federacinė Respublika, kaip į bylą pirmosios instancijos teisme įstojusi šalis, padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su šiuo procesu.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><JURISDICTION><INTRO>Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:</INTRO><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Panaikinti <DATE ISO="20160928">2016 m. rugsėjo 28 d.</DATE> Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Klein / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>T‑309/10 RENV</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:T:2016:570">EU:T:2016:570</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>) tiek, kiek jame nuspręsta, kad Christoph Klein neįrodė tiesioginio ir pakankamo priežastinio ryšio, dėl kurio gali kilti Europos Sąjungos deliktinė atsakomybė, buvimo.</HT></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Atmesti likusią apeliacinio skundo dalį.</HT></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">3.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Atmesti Christoph Klein apeliacinį skundą, kuriuo siekiama, kad būtų atlyginta žala, tariamai patirta dėl to, kad Europos Komisija pažeidė pareigas, kurios jai tenka pagal <DATE ISO="19930614">1993 m. birželio 14 d.</DATE> Tarybos direktyvos 93/42/EB dėl medicinos prietaisų 8 straipsnį.</HT></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">4.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Christoph Klein ir Europos Komisija padengia savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.</HT></TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">5.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Vokietijos Federacinė Respublika padengia savo bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.</HT></TXT></NP></ITEM></LIST></JURISDICTION></CONTENTS.JUDGMENT><SIGNATURE.CASE><SIGNATORY><P>Parašai.</P></SIGNATORY></SIGNATURE.CASE></JUDGMENT>