1

SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovas Eugen Tomac prašo, pirma, panaikinti 2022 m. gruodžio 8 d. Europos Sąjungos Tarybos „sprendimą“ nepriimti Tarybos sprendimo Nr. 15218/22 dėl visiško Šengeno acquis nuostatų taikymo Bulgarijoje ir Rumunijoje projekto (toliau – projektas Nr. 15218/22) ir, antra, tuo atveju, jei jam nebūtų suteiktas privilegijuotojo ieškovo statusas, nustatyti terminą, per kurį Europos Parlamentas arba kita Europos Sąjungos ar nacionalinė institucija, veikiantys kaip privilegijuotieji ieškovai, prireikus galėtų pakartotinai pareikšti ieškinį.

Ginčo aplinkybės

2

Šengeno acquis, kaip nurodyta 1999 m. gegužės 20 d. Tarybos sprendimo 1999/435/EB dėl Šengeno acquis apibrėžimo siekiant nustatyti kiekvienos acquis nuostatos arba sprendimo teisinį pagrindą, atsižvelgiant į atitinkamas Europos bendrijos steigimo sutarties ir Europos Sąjungos sutarties nuostatas (OL L 176, 1999, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 1 t., p. 136), kaip numatyta 1 straipsnyje, darant nuorodą į A priedą, yra teisinis sąvadas, kuriuo siekiama laipsniškai panaikinti bendrų sienų kontrolę Šengeno erdvės valstybėse narėse.

3

Amsterdamo sutartimi prie ES sutarties ir EB sutarties buvo pridėtas Protokolas dėl Šengeno acquis integravimo į Europos Sąjungos sistemą (OL C 340, 1997, p. 93). Vėliau Protokolas (Nr. 19) dėl Šengeno acquis, įtraukto į Europos Sąjungos sistemą, pridėtas prie Europos Sąjungos sutarties (OL C 115, 2008, p. 290), buvo pridėtas prie Lisabonos sutarties (OL C 83, 2010, p. 290).

4

Kalbant apie Rumuniją, Akto dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų (OL L 157, 2005, p. 203) Protokolo dėl Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos priėmimo į Europos Sąjungą sąlygų ir tvarkos (OL L 157, 2005, p. 29; toliau – Rumunijos stojimo į Sąjungą akto protokolas) 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta:

5

2007 m. sausio 1 d. įstojusi į Sąjungą Rumunija 2009–2011 m. ėmėsi tam tikrų veiksmų pagal Šengeno vertinimo procedūras, siekdama atitikti kriterijus, būtinus visapusiškam Šengeno acquis nuostatų taikymui.

6

2010 m. rugsėjo 29 d. ir 2011 m. liepos 8 d. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė parengė, o vėliau iš dalies pakeitė pirmąjį Tarybos sprendimo dėl visiško Šengeno acquis nuostatų taikymo Bulgarijos Respublikoje ir Rumunijoje projektą, t. y. projektą Nr. 14142/10, tapusį projektu Nr. 14142/1/10 (toliau – projektas Nr. 14142/10).

7

2011 m. birželio 8 d. Rezoliucijoje dėl projekto Nr. 14142/10 (OL CE 380, 2012, p. 160) Parlamentas pritarė šiam projektui.

8

2011 m. birželio 9 d. Tarybos išvadose dėl Rumunijos pasirengimo įgyvendinti visas Šengeno acquis nuostatas vertinimo proceso užbaigimo (dok. 9166/3/11 REV 3) Tarybos Šengeno reikalų darbo grupės Šengeno vertinimo grupė atkreipė dėmesį į tai, kad Rumunijos Šengeno vertinimo procedūros yra užbaigtos. Pažymėdama, kad Rumunija įvykdė visų Šengeno acquis sričių sąlygas, ji padarė išvadą, jog Taryba gali priimti Rumunijos stojimo į Sąjungą akto protokolo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą.

9

Nors 2011 m. birželio 24 d. buvo sutarta, kad sprendimas dėl Rumunijos prisijungimo prie Šengeno erdvės turėtų būti priimtas ne vėliau kaip 2011 m. rugsėjo mėnesį, vis dėlto 2011 m. rugsėjo 22 d. posėdyje Taryba atidėjo balsavimą dėl šio sprendimo priėmimo.

10

2011 m. spalio 13 d. Rezoliucijoje dėl Bulgarijos ir Rumunijos prisijungimo prie Šengeno erdvės (OL CE 94, 2013, p. 13) Parlamentas dar kartą patvirtino savo paramą Rumunijos prisijungimui prie Šengeno erdvės. Jis paragino Tarybą imtis reikiamų priemonių šiuo tikslu.

11

2011 m. gruodžio 7 d. Tarybos sprendimo projektas Nr. 14302/3/11, kurį parengė Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė, netapo pagrindu Tarybai balsuoti 2011 m. gruodžio 9 d. posėdyje.

12

2018 m. gruodžio 11 d. rezoliucijoje „Šengeno acquis nuostatų visapusiškas taikymas Bulgarijoje ir Rumunijoje. Patikrinimų prie sausumos, jūrų ir oro sienų panaikinimas“ (OL C 388, 2020, p. 18) Parlamentas paragino Tarybą, pirma, kuo greičiau pateikti naują sprendimo dėl visiško Šengeno acquis nuostatų taikymo Rumunijoje projektą, remiantis projektu Nr. 14142/10, ir, antra, vieninteliu teisės aktu nedelsiant priimti sprendimą dėl patikrinimų prie vidaus sienų panaikinimo.

13

Vėliau Europos Komisija patvirtino, kad Rumunija atitinka būtinas sąlygas, kad Šengeno acquis nuostatos būtų pripažintos taikytinomis šioje valstybėje, ir 2021 m. birželio 2 d. pirmajame komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai „Sklandžiai veikiančios ir atsparios Šengeno erdvės strategija“ (COM(2021) 277 final), o vėliau 2022 m. gegužės 24 d. antrajame komunikate Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2022 m. Šengeno erdvės padėties ataskaita“ (COM(2022) 0301 final)  paragino Tarybą imtis būtinų priemonių šiuo tikslu.

14

2022 m. spalio 18 d. Rezoliucijoje dėl Rumunijos ir Bulgarijos prisijungimo prie Šengeno erdvės (OL C 149, 2023, p. 11) Parlamentas dar kartą paragino Tarybą imtis visų būtinų priemonių, kad iki 2022 m. pabaigos būtų priimtas sprendimas dėl Šengeno acquis nuostatų visapusiško taikymo Rumunijoje.

15

2022 m. spalio 21 d. eksperto ataskaitoje, parengtoje Komisijos pavedimu vykdant savanorišką faktų nustatymo misiją Bulgarijoje ir Rumunijoje dėl Šengeno acquis taikymo ir jo raidos nuo 2011 m. (dok. 13906/22), buvo patvirtintos 2011 m. užbaigtų vertinimo procedūrų išvados. Ataskaitoje taip pat teigiama, kad Rumunija įgyvendino acquis ir jo priemones ir netgi sustiprino jų taikymą visose srityse. 2022 m. lapkričio 16 d. komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai „Šengeno erdvės stiprinimas užtikrinant visapusišką Bulgarijos, Rumunijos ir Kroatijos dalyvavimą ir panaikinant vidaus sienų kontrolę“ (COM(2022) 636 final) Komisija dar kartą paragino Tarybą leisti Rumunijai tapti Šengeno erdvės dalimi.

16

2022 m. lapkričio 29 d. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė, remdamasi Rumunijos stojimo į Sąjungą akto protokolo 4 straipsnio 2 dalimi, parengė projektą Nr. 15218/22.

17

2022 m. gruodžio 8 d. įvyko Teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) sudėties tarybos posėdis, kuriame buvo sprendžiama dėl Šengeno erdvės politinio valdymo (t. y. Šengeno tarybos) ir su teisėkūros procedūra nesusijusios veiklos, dėl į posėdžio darbotvarkės 3 punkto a papunktį įtraukto projekto Nr. 15218/22, kuriame buvo numatyta, jog galima prašyti balsuoti dėl galimo priėmimo. Tame posėdyje valstybių narių vyriausybių atstovams nesant vieningos nuomonės dėl projekto Nr. 15218/22, šis projektas nebuvo priimtas.

18

Ieškovas yra Europos Parlamento narys, turintis Rumunijos pilietybę.

19

2022 m. gruodžio 15 d. elektroniniu laišku ieškovas paklausė Tarybos generalinio sekretoriato TVR generalinės direktorės, ar ji galėtų perduoti jam balsavimo dėl visapusiško Šengeno acquis taikymo Rumunijoje, kuris buvo įtrauktas į 2022 m. gruodžio 8 d. Tarybos posėdžio darbotvarkę, rezultatus ir šio posėdžio protokolą arba su tuo susijusią ataskaitą.

20

2022 m. gruodžio 16 d. Tarybos generalinio sekretoriato TVR generalinė direktorė elektroniniu paštu atsakė ieškovui, kad per šį posėdį projektas Nr. 15218/22 iš tikrųjų nebuvo priimtas ir kad pagal Tarybos darbo tvarkos taisyklių 8 ir 9 straipsnius, kadangi tai buvo svarstymai dėl ne teisėkūros procedūra priimamo akto, kurie nėra vieši, balsavimo rezultatai nebuvo viešai skelbiami. Ji pridūrė, kad šios procedūros protokolas taip pat nebuvo paskelbtas viešai.

Ieškovo reikalavimai

21

Ieškovas Bendrojo Teismo prašo:

–

panaikinti 2022 m. gruodžio 8 d. Tarybos „sprendimą“ nepriimti projekto Nr. 15218/22,

–

tuo atveju, jei jam nebūtų suteiktas privilegijuoto ieškovo statusas, nustatyti terminą, per kurį prireikus būtų galima pakartotinai pareikšti ieškinį Parlamento ar kitos Sąjungos institucijos arba nacionalinės institucijos, veikiančių kaip privilegijuotasis ieškovas, vardu;

–

priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Dėl teisės

22

Pagal Bendrojo Teismo Procedūros reglamento 126 straipsnį, jeigu ieškinys akivaizdžiai nepriklauso Bendrojo Teismo jurisdikcijai arba jeigu jis akivaizdžiai nepriimtinas, Bendrasis Teismas gali bet kada nuspręsti priimti sprendimą motyvuota nutartimi ir netęsti proceso.

23

Šioje byloje Bendrasis Teismas, manydamas, kad viskas pakankamai aišku iš bylos dokumentų, nusprendė pagal minėtą straipsnį priimti sprendimą dėl šio ieškinio, nesiimdamas jokių kitų veiksmų nagrinėjamoje byloje.

24

Visų pirma reikia priminti: kadangi ieškinio priimtinumas yra viešąja tvarka grindžiamas pagrindas, kuris turi būti iškeltas Bendrojo Teismo iniciatyva, Procedūros reglamento 126 straipsniu grindžiamos nutarties priėmimas nepriklauso nuo to, ar atsakovas ginčija ieškinio priimtinumą. Taigi šioje byloje vertinant akivaizdų nepriimtinumo pobūdį neturi reikšmės tai, kad ieškinys nebuvo įteiktas atsakovei ir kad dėl to ji negalėjo remtis pavėluotu ieškinio pareiškimu (šiuo klausimu žr. 2020 m. kovo 5 d. Sprendimo Credito Fondiario / BPV, C‑69/19 P, EU:C:2020:178, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

25

Iš suformuotos jurisprudencijos, susijusios su ieškinių dėl panaikinimo priimtinumu, matyti, kad kvalifikuojant ginčijamus aktus reikia remtis jų turiniu ir jų rengėjų ketinimu. Šiuo klausimu pažymėtina, ieškinys pagal SESV 263 straipsnį gali būti reiškiamas dėl visų aktų, kuriuos priima institucijos, neatsižvelgiant į jų pobūdį ar formą, kuriais galutinai nustatoma institucijos pozicija pasibaigus administracinei procedūrai ir kuriais siekiama sukelti privalomų teisinių pasekmių (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 17 d. Sprendimo Athinaïki Techniki / Komisija, C‑521/06 P, EU:C:2008:422, 42 punktą; 2010 m. sausio 26 d. Sprendimo Internationaler Hilfsfonds / Komisija, C‑362/08 P, EU:C:2010:40, 52 punktą ir 2013 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Komisija / Taryba, C‑63/12, EU:C:2013:752, 28 punktą bei jame nurodytą jurisprudenciją).

26

Būtent atsižvelgiant į šiuos principus reikia patikrinti, ar nagrinėjamu atveju Tarybos atsisakymas priimti projektą Nr. 15218/22 yra aktas, kurį galima ginčyti, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį.

27

Tiesa, kaip nurodo ieškovas, iš Rumunijos stojimo į Sąjungą akto protokolo 4 straipsnio 2 dalies matyti, kad Tarybos sprendimas dėl visapusiško Šengeno acquis nuostatų taikymo Rumunijoje gali būti priimtas tik tada, kai pagal Šengeno vertinimo procedūras bus patikrinta, ar šioje valstybėje narėje įvykdytos sąlygos, būtinos visoms atitinkamoms acquis dalims taikyti (žr. šios nutarties 4 punktą). Taip pat tiesa, kad nagrinėjamu atveju šis patikrinimas buvo baigtas 2011 m. birželio 9 d. priėmus Tarybos Šengeno reikalų darbo grupės Šengeno vertinimo sudėties išvadas (žr. šios nutarties 8 punktą).

28

Vis dėlto reikia priminti, kad pagal tas pačias nuostatas Šengeno vertinimo procedūrų ir šio patikrinimo užbaigimas yra tik vienas procedūros etapas, po kurio turi būti konsultuojamasi su Parlamentu, o paskui priimamas Tarybos sprendimas dėl visapusiško Šengeno acquis nuostatų taikymo Rumunijoje.

29

Visų pirma iš Rumunijos stojimo į Sąjungą akto protokolo 4 straipsnio 2 dalies antros pastraipos matyti, kad tokį sprendimą Taryba gali priimti tik vieningu jos narių, atstovaujančių valstybių narių, kurioms Šengeno acquis nuostatos jau įsigaliojo, vyriausybėms, ir Rumunijos, kuriai šios nuostatos turi įsigalioti, vyriausybės atstovo susitarimu.

30

Taigi, nepaisant to, kad Šengeno vertinimo procedūros yra baigtos ir vėliau gali sukelti ieškovui privalomų teisinių pasekmių, Rumunijos stojimo į Sąjungą akto protokolo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas Tarybos sprendimas gali egzistuoti tik tuo atveju, jei yra priimtas vieningai, laikantis šios nutarties 29 punkte nurodytų sąlygų (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2004 m. liepos 13 d. Sprendimo Komisija / Taryba, C‑27/04, EU:C:2004:436, 30 punktą).

31

Nagrinėjamu atveju reikia pažymėti, kad nepaisant to, jog Šengeno vertinimo procedūros buvo užbaigtos ir Parlamentas priėmė 2011 m. birželio 8 d. ir spalio 13 d., 2018 m. gruodžio 11 d. ir 2022 m. spalio 18 d. rezoliucijas, Taryboje balsuojant dėl projekto Nr. 15218/22 nebuvo pasiektas reikiamas atitinkamų valstybių narių vyriausybių atstovų vieningumas (žr. šios nutarties 17 punktą).

32

Taip pat reikia pažymėti, kad Rumunijos stojimo į Sąjungą akto protokolo 4 straipsnyje nenustatytas joks terminas, kuriam pasibaigus Rumunijos stojimo į Sąjungą akto protokolo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas Tarybos sprendimas turi būti arba yra laikomas priimtu.

33

Taigi būtų nesuderinama su šio straipsnio formuluote, kurioje aiškiai numatyta kelių etapų procedūra ir nenustatytas joks jai skirtas terminas, atsižvelgus į išankstinių etapų rezultatus padaryti išvadą, kad Tarybos įgaliojimai vieningai priimti sprendimą, kaip jis suprantamas pagal šį straipsnį, pasibaigia. Vadinasi, šių etapų pasibaigimas ar bet kokia kita Sąjungos institucijos priimta pozicija negali saistyti šių atstovų ar būti laikomi prielaida, kad jie laikėsi tam tikros pozicijos, prieš oficialiai priimant tokį sprendimą šios nutarties 29 punkte nurodytomis sąlygomis.

34

Taigi Taryba tebeturi teisę pakartotinai įtraukti projektą Nr. 15218/22 į kito posėdžio darbotvarkę arba Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė gali parengti naują Tarybos sprendimo dėl visapusiško Šengeno acquis nuostatų taikymo Rumunijoje projektą. Tokiu atveju balsuojant dėl projekto Nr. 15218/22 nereikia grįžti užbaigti etapų iki Tarybos sprendimo priėmimo, kaip apibrėžta Rumunijos stojimo į Sąjungą akto protokolo 4 straipsnio 2 dalyje, t. y. kitaip tariant, pakartotinai atlikti tame straipsnyje numatytą procedūrą nuo pat pradžių.

35

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, reikia konstatuoti, kad, nesant reikiamo vieningumo, Taryba nepriėmė jokio sprendimo, kaip tai suprantama pagal Rumunijos stojimo į Sąjungą akto protokolo 4 straipsnio 2 dalį, ir kad balsavimas, po kurio projektas Nr. 15218/22 nepriimtas, savaime nereiškia Tarybos atsisakymo priimti tokį sprendimą vėliau.

36

Vadinasi, sprendimas nepriimti projekto Nr. 15218/22 negali būti laikomas aktu, kurį galima ginčyti pagal SESV 263 straipsnį (pagal analogiją žr. 2004 m. liepos 13 d. Sprendimo Komisija / Taryba, C‑27/04, EU:C:2004:436, 34 punktą).

37

Be to, tokia išvada neprieštarauja teisei į veiksmingą teisinę gynybą pagal Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį, todėl primintina, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją šia nuostata nesiekiama pakeisti Sutartyse numatytos teisminės kontrolės sistemos, būtent taisyklių dėl tiesiogiai Sąjungos teismui pareikštų ieškinių priimtinumo (žr. 2020 m. balandžio 30 d. Sprendimo Izba Gospodarcza Producentów i Operatorów Urządzeń Rozrywkowych / Komisija, C‑560/18 P, EU:C:2020:330, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2021 m. gegužės 20 d. Nutarties LG ir kt. / Komisija, T‑482/20, nepaskelbta Rink., EU:T:2021:290, 64 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; šiuo klausimu pagal analogiją taip pat žr. 2021 m. balandžio 27 d. Nutarties Macías Chávez ir kt. / Ispanija ir Parlamentas, T‑719/20, EU:T:2021:216, 37 punktą (nepaskelbtą Rink.)). Kadangi, kaip paaiškinta pirmiau, balsavimas, po kurio nebuvo priimtas projektas Nr. 15218/22, nėra Tarybos priimtas sprendimas, kaip tai suprantama pagal Rumunijos stojimo į Sąjungą akto protokolo 4 straipsnio 2 dalį, ir nėra aktas, kurį galima ginčyti, ieškovo teise į veiksmingą teisinę gynybą negali būti remiamasi siekiant išvengti priimtinumo taisyklių taikymo šiam ieškiniui (šiuo klausimu žr. 2021 m. gegužės 20 d. Nutarties LG ir kt. / Komisija, T‑482/20, nepaskelbta Rink., EU:T:2021:290, 64 punktą).

38

Taigi pirmasis reikalavimų pagrindas, kuriuo prašoma panaikinti 2022 m. gruodžio 8 d. Tarybos „sprendimą“, susijusį su projekto Nr. 15218/22 nepriėmimu, turi būti atmestas kaip akivaizdžiai nepriimtinas, iš esmės nenagrinėjant ieškovo pateiktų argumentų šiuo klausimu.

39

Be to, antrojo reikalavimo, kuriuo Bendrojo Teismo prašoma, jeigu ieškovas nebūtų pripažintas privilegijuotuoju ieškovu, nustatyti laikotarpį, per kurį Parlamentas arba kita Sąjungos institucija ar nacionalinė institucija, veikiantys kaip privilegijuotieji ieškovai, galėtų pakartotinai pareikšti ieškinį, pirma, reikia priminti, kad pagal SESV 263 straipsnio antrą pastraipą privilegijuotojo ieškovo statusas suteikiamas tik valstybei narei, Parlamentui, Tarybai arba Komisijai. Atsižvelgiant į tai, ieškovui nagrinėjamoje byloje toks statusas negali būti suteiktas.

40

Kita vertus, reikia pažymėti, kad Bendrasis Teismas neturi jurisdikcijos Parlamentui, kitai Sąjungos institucijai ar Rumunijai „suteikti laikotarpio“ pareikšti ieškinį dėl 2022 m. gruodžio 8 d. Tarybos „sprendimo“, kuriuo buvo nepatvirtintas projektas Nr. 15218/22. Šiuo klausimu reikia priminti, kad ieškinio pareiškimo terminai, nustatomi siekiant užtikrinti teisinių situacijų aiškumą ir saugumą bei išvengti bet kokios diskriminacijos, yra imperatyvūs ir jų negali nustatyti nei bylos šalys, nei teismas (žr. 2007 m. spalio 25 d. Nutarties Estaser El Mareny / Komisija, T‑274/06, nepaskelbta Rink., EU:T:2007:323, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

41

Vadinasi, šis prašymas, taigi ir antrasis reikalavimas, turėtų būti atmestas dėl akivaizdaus jurisdikcijos nebuvimo.

42

Iš to matyti, kad ieškinys turi būti atmestas iš dalies kaip akivaizdžiai nepriimtinas ir iš dalies dėl akivaizdaus jurisdikcijos nebuvimo, nesant būtinybės apie tai pranešti Tarybai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43

Kadangi ši nutartis priimta dar neįteikus ieškinio Tarybai ir šiai dar nenurodžius bylinėjimosi išlaidų, pakanka nuspręsti, kad ieškovas padengia savo paties bylinėjimosi išlaidas, kaip nurodyta Procedūros reglamento 133 straipsnyje.

1.

Atmesti ieškinį iš dalies kaip akivaizdžiai nepriimtiną ir iš dalies dėl akivaizdaus jurisdikcijos nebuvimo.

2.

Eugen Tomac padengia savo bylinėjimosi išlaidas.