<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:fmx="http://opoce" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.58-20161101.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="n.a."><NO.CASE>C-316/19</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62019CC0316</NO.CELEX><NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2020:641">EU:C:2020:641</NO.ECLI><NO.SEQ>0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>16</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>16</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><PAGE.HEADER><P><HT TYPE="SC">generalinės advokatės J. Kokott išvada – byla C-316/19</HT></P><P><HT TYPE="SC">Komisija / Slovėnija (ECB archyvai)</HT></P></PAGE.HEADER></CURR.TITLE><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinės advokatės</HT></P><P><HT TYPE="UC">Juliane Kokott Išvada,</HT></P><P>pateikta <DATE ISO="20200903">2020 m. rugsėjo 3 d.</DATE><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0001"><P>Originalo kalba: vokiečių.</P></NOTE></P></TI><STI><P><HT TYPE="BOLD">Byla C-316/19</HT></P><P>Europos Komisija</P><P>prieš</P><P>Slovėnijos Respubliką</P></STI></TITLE><INTERMEDIATE><INDEX IDX.CLOSE="“" SEPARATOR=" – " IDX.OPEN="„"><KEYWORD>Procesas dėl įsipareigojimų neįvykdymo</KEYWORD><KEYWORD>SESV 343 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>Sąjungos privilegijos ir imunitetai</KEYWORD><KEYWORD>Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir Europos Centrinio Banko (ECB) statutas</KEYWORD><KEYWORD>39 straipsnis</KEYWORD><KEYWORD>ECB privilegijos ir imunitetai</KEYWORD><KEYWORD>Protokolas dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų</KEYWORD><KEYWORD>2, 18 ir 22 straipsniai</KEYWORD><KEYWORD>ECB archyvų neliečiamumas</KEYWORD><KEYWORD>Sąjungos institucijų ir valstybių narių teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas</KEYWORD><KEYWORD>Bendradarbiavimas taikant Protokolą</KEYWORD><KEYWORD>Krata ir dokumentų poėmis <HT TYPE="ITALIC">Banka Slovenije</HT> patalpose</KEYWORD><KEYWORD>Su ECBS uždavinių vykdymu susiję dokumentai</KEYWORD><KEYWORD>ES sutarties 4 straipsnio 3 dalis</KEYWORD><KEYWORD>Lojalaus bendradarbiavimo principas</KEYWORD></INDEX></INTERMEDIATE><CONTENTS.CONCLUSION><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">I.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Įvadas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0001"><NO.P>1.</NO.P><TXT>Šio proceso dėl įsipareigojimų neįvykdymo dalykas yra Slovėnijos teisėsaugos institucijų veiksmai, susiję su krata ir dokumentų ir duomenų laikmenų poėmiu Slovėnijos centrinio banko <HT TYPE="ITALIC">Banka Slovenije</HT> patalpose. Šie veiksmai buvo atlikti, be kita ko, vykdant nacionalinį ikiteisminį tyrimą prieš buvusį <HT TYPE="ITALIC">Banka Slovenije</HT> valdytoją. Kalbant konkrečiai, šis tyrimas susijęs su kaltinimu piktnaudžiavimu tarnyba restruktūrizuojant vieną Slovėnijos privatų banką 2013 m., t. y. dar prieš sukuriant Europos bankų sąjungą, per kurią didžioji dalis nacionalinės priežiūros institucijų (Slovėnijoje – centrinio banko) vykdytų bankų priežiūros ir pertvarkos užduočių buvo perduota Sąjungai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0002"><P>Perdavimas vyko sukuriant Bendrą priežiūros mechanizmą (<HT TYPE="ITALIC">Single Supervisory Mechanism</HT>, BPM), kuriam vadovauja ECB ir jame naujai įsteigta Priežiūros valdyba (<HT TYPE="ITALIC">Supervisory Board</HT>), ir Bendrą pertvarkymo mechanizmą (<HT TYPE="ITALIC">Single Resolution Mechanism</HT>, <HT TYPE="ITALIC">BPeM</HT>), kuriam vadovauja Bendra pertvarkymo valdyba (<HT TYPE="ITALIC">Single Resolution Board</HT>, BPV).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0002"><NO.P>2.</NO.P><TXT>Sąjungos teisės aspektas byloje susijęs su nacionalinių centrinių bankų padėtimi Europos centrinių bankų sistemoje (toliau – ECBS). Vykdydami svarbiausius savo uždavinius pinigų politikos srityje nacionaliniai centriniai bankai ir Europos Centrinis Bankas (toliau – ECB), kaip nurodė Teisingumo Teismas, <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0001" REF.END="QE0001"/>dalyvauja<QUOT.END REF.START="QS0001" CODE="201C" ID="QE0001"/> ir glaudžiai bendradarbiauja, todėl šiam dariniui <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0002" REF.END="QE0002"/>būdinga kitokia Sąjungos teisės sistemos ir nacionalinės teisės sistemų sąveika ir nežymūs šių sistemų skirtumai<QUOT.END REF.START="QS0002" CODE="201C" ID="QE0002"/><NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0003"><P><DATE ISO="20190226">2019 m. vasario 26 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Rimšēvičs ir ECB / Latvija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑202/18 ir C‑238/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:139">EU:C:2019:139</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0069">69</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="2"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0003"><NO.P>3.</NO.P><TXT>Atsižvelgdama į tai, Europos Komisija kritikuoja Slovėnijos teisėsaugos institucijų veiksmus už tai, kad jos be ECB sutikimo atliko nuodugnią kratą ir poėmį <HT TYPE="ITALIC">Banka Slovenije</HT> patalpose ir taip pažeidė ECB archyvų neliečiamumą. Jis garantuojamas Protokolu dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0004"><P>Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridedamas prie SESV (toliau – Protokolas dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų) (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="202" PAGE.FIRST="266" DATE.PUB="2016">OL C 202, 2016, p. 266</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>. Slovėnijos valdžios institucijos mano, kad šis priekaištas yra neleistinas kišimasis į visiškai nacionalinį ikiteisminį tyrimą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0004"><NO.P>4.</NO.P><TXT>Taigi, Teisingumo Teismo užduotis šioje byloje yra užtikrinti pusiausvyrą tarp Sąjungos intereso apsaugoti ECB veiklą ir nepriklausomumą ir valstybių narių intereso užtikrinti baudžiamojo persekiojimo efektyvumą.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">II.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis pagrindas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">ECBS IR ECB STATUTAS</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0005"><NO.P>5.</NO.P><TXT>Protokolo Nr. 4 dėl ECBS ir ECB statuto, pridedamo prie SESV (toliau – ECBS ir ECB statutas)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0005"><P><REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="202" PAGE.FIRST="230" DATE.PUB="2016">OL C 202, 2016, p. 230</REF.DOC.OJ>.</P></NOTE>, 9.2 punkte nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0003" REF.END="QE0003"/>ECB užtikrina, kad pagal [SESV] 127 straipsnio 2–3 ir 5 dalis ECBS numatyti uždaviniai bus įgyvendinami arba jam pačiam veikiant vadovaujantis šiuo Statutu, arba per nacionalinius centrinius bankus vadovaujantis 12.1 [punktu] ir 14 straipsni[u].<QUOT.END REF.START="QS0003" CODE="201C" ID="QE0003"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0006"><NO.P>6.</NO.P><TXT>ECBS ir ECB statuto 12.1 punkte nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0004" REF.END="QE0004"/>Valdančioji taryba nustato gaires ir priima sprendimus, kurie būtini užtikrinant uždavinių, patikėtų ECBS pagal Sutartis ir šį Statutą, atlikimą. &lt;…&gt;</ALINEA><ALINEA>Tokiu mastu, kuris laikomas galimu ir tinkamu, ir nepažeisdamas šio straipsnio nuostatų, ECB kreipiasi į nacionalinius centrinius bankus atlikti operacijas, kurios sudaro ECBS uždavinių dalį.<QUOT.END REF.START="QS0004" CODE="201C" ID="QE0004"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0007"><NO.P>7.</NO.P><TXT>Statuto 14.3 punktas suformuluotas taip:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0005" REF.END="QE0005"/>Nacionaliniai centriniai bankai yra sudėtinė ECBS dalis ir veikia pagal ECB gaires bei nurodymus. Valdančioji taryba imasi reikiamų veiksmų, kad užtikrintų, jog būtų laikomasi ECB gairių ir nurodymų, bei reikalauja, kad jai būtų pateikiama visa reikalinga informacija.<QUOT.END REF.START="QS0005" CODE="201C" ID="QE0005"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0008"><NO.P>8.</NO.P><TXT>ECBS ir ECB statuto 39 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0006" REF.END="QE0006"/>Valstybių narių teritorijoje ECB naudojasi tokiomis privilegijomis ir imunitetais, kurie yra būtini jo uždaviniams atlikti, laikantis Protokole dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų nustatytų sąlygų.<QUOT.END REF.START="QS0006" CODE="201C" ID="QE0006"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Protokolas dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0009"><NO.P>9.</NO.P><TXT>Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 1 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0007" REF.END="QE0007"/>Sąjungos patalpos ir pastatai yra neliečiami. Juose negali būti atliekama krata, jų negalima rekvizuoti, konfiskuoti ar eksproprijuoti. Be Teisingumo Teismo leidimo Sąjungos nuosavybei ir turtui negali būti taikomos jokios administracinės ar teisinės suvaržymo priemonės.<QUOT.END REF.START="QS0007" CODE="201C" ID="QE0007"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><?PAGE NO="3"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0010"><NO.P>10.</NO.P><TXT>Protokolo 2 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0008" REF.END="QE0008"/>Sąjungos archyvai yra neliečiami.<QUOT.END REF.START="QS0008" CODE="201C" ID="QE0008"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0011"><NO.P>11.</NO.P><TXT>Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 18 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0009" REF.END="QE0009"/>Taikydamos šį Protokolą, Sąjungos institucijos bendradarbiauja su atitinkamomis suinteresuotų valstybių narių valdžios institucijomis.<QUOT.END REF.START="QS0009" CODE="201C" ID="QE0009"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0012"><NO.P>12.</NO.P><TXT>Protokolo 22 straipsnio pirmoje pastraipoje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0010" REF.END="QE0010"/>Šis Protokolas taip pat taikomas Europos Centriniam Bankui, jo organų nariams ir jo darbuotojams nepažeidžiant Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto nuostatų.<QUOT.END REF.START="QS0010" CODE="201C" ID="QE0010"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">C.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Susitarimas dėl ECB buveinės</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0013"><NO.P>13.</NO.P><TXT><DATE ISO="19980918">1998 m. rugsėjo 18 d.</DATE> Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės ir Europos Centrinio Banko susitarimo dėl Europos Centrinio Banko buveinės vietos (toliau – Susitarimas dėl buveinės)<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0006"><P><HT TYPE="ITALIC">BGBl</HT>. 1998 II, p. 2744.</P></NOTE> 3 straipsnyje nustatyta:</TXT><P><QUOT.S LEVEL="1"><ALINEA><QUOT.START CODE="201E" ID="QS0011" REF.END="QE0011"/>[Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų] 2 straipsnyje įtvirtintas archyvų neliečiamumas visų pirma taikomas visiems ECB priklausantiems ar jo turimiems: byloms, raštams, dokumentams, rankraščiams, nuotraukoms, filmų ir garso įrašams, kompiuterių programoms ir magnetinėms juostoms ar diskams, taip pat visai juose esančiai informacijai.<QUOT.END REF.START="QS0011" CODE="201C" ID="QE0011"/></ALINEA></QUOT.S></P></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">III.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Bylos aplinkybės</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0014"><NO.P>14.</NO.P><TXT>2014 m. rugsėjo mėn.–2015 m. balandžio mėn. laikotarpiu <HT TYPE="ITALIC">Nacionalni preiskovalni urad</HT> (Nacionalinė ikiteisminio tyrimo institucija, Slovėnija), remdamasi įvairia informacija, pradėjo ikiteisminį tyrimą prieš kelis aukšto rango Slovėnijos nacionalinio banko Priežiūros tarybos narius dėl įtarimų piktnaudžiavimu tarnyba 2013 m. restruktūrizuojant vieną Slovėnijos privatų banką. Ikiteisminis tyrimas, be kita ko, buvo susijęs su tuometiniu <HT TYPE="ITALIC">Banka Slovenije</HT> valdytoju.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0015"><NO.P>15.</NO.P><TXT>Nuo 2015 m. vasario iki balandžio mėn. ikiteisminio tyrimo institucija, remdamasi Slovėnijos baudžiamojo proceso kodeksu, ne kartą kreipėsi į <HT TYPE="ITALIC">Banka Slovenije</HT>, reikalaudama pateikti tam tikrus su šiais kaltinimais susijusius dokumentus ir informaciją. <HT TYPE="ITALIC">Banka Slovenije</HT> šiuos reikalavimus įvykdė nevisiškai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0016"><NO.P>16.</NO.P><TXT>Slovėnijos prokuratūros prašymu <HT TYPE="ITALIC">Okrožno sodišče v Ljubljani</HT> (Liublianos apygardos teismas, Slovėnija) sankcionavo kratą ir poėmį <HT TYPE="ITALIC">Banka Slovenije</HT> patalpose. Slovėnijos centrinio banko valdytojas prieštaravo šiems veiksmams, remdamasis Protokolu dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0017"><NO.P>17.</NO.P><TXT>Vis dėlto <DATE ISO="20160706">2016 m. liepos 6 d.</DATE> policija atliko kratą <HT TYPE="ITALIC">Banka Slovenije</HT> ir paėmė, be kita ko, šiuos dokumentus ir duomenis:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>visus iš <HT TYPE="ITALIC">Banka Slovenije</HT> valdytojo elektroninio pašto paskyros išsiųstus pranešimus,</P></ITEM><ITEM><P>visus 2012–2014 m. laikotarpio elektroninius dokumentus, nepriklausomai nuo jų turinio, buvusius valdytojo darbo vietoje arba jo nešiojamajame kompiuteryje,</P></ITEM><?PAGE NO="4"?><ITEM><P>dalį materialiose laikmenose esančių 2012–2014 m. laikotarpio dokumentų, kurie buvo valdytojo kabinete,</P></ITEM><ITEM><P>visus <HT TYPE="ITALIC">Banka Slovenije</HT> centriniame IT serveryje buvusius su valdytoju susijusius dokumentus.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0018"><NO.P>18.</NO.P><TXT>Dar tą pačią dieną ECB pirmininkas, remdamasis ECB archyvų neliečiamumu, oficialiai pareiškė protestuojantis prieš nurodytų dokumentų poėmį. Visų pirma jis pažymėjo, kad Slovėnijos valdžios institucijos, prieš įgyvendindamos šią priemonę, nebandė suderinti jos su ECB.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0019"><NO.P>19.</NO.P><TXT>Taip užmezgus ryšį tarp ECB atstovo Slovėnijoje ir Slovėnijos ikiteisminio tyrimo institucijų, pastarosios laikėsi nuomonės, kad dėl kai kuriems iš paimtų dokumentų taikytinų privilegijų ir imunitetų gali būti nuspręsta tik juos išnagrinėjus. Nors iš esmės išreiškė norą bendradarbiauti, Slovėnijos valdžios institucijos nepritarė ECB pasiūlymui susitarti dėl bendros ECB dokumentų identifikavimo strategijos, siekiant užkirsti kelią šių dokumentų vertinimui neturint išankstinio ECB leidimo. Slovėnijos generalinis prokuroras įžvelgė šiame pasiūlyme neleistiną kišimąsi į vykdomą ikiteisminį tyrimą. Vis dėlto buvo susitarta, kad <DATE ISO="20161118">2016 m. lapkričio 18 d.</DATE> vyks atsakingo prokuroro ir ECB atstovo susitikimas, kuriame turėjo būti aptarti bendradarbiavimo aspektai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0020"><NO.P>20.</NO.P><TXT><DATE ISO="20161027">2016 m. spalio 27 d.</DATE> atsakingas prokuroras informavo ECB atstovą, kad <DATE ISO="20161117">2016 m. lapkričio 17 d.</DATE> tyrėjai pradės elektroninių duomenų išsaugojimą pagal Slovėnijos baudžiamojo proceso kodeksą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0007"><P>Tai iš esmės suprantama kaip elektroninės kopijos darymas.</P></NOTE>, o ECB atstovas kviečiamas dalyvauti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0021"><NO.P>21.</NO.P><TXT><DATE ISO="20161116">2016 m. lapkričio 16 d.</DATE> ECB skubos tvarka pateikė skundą <HT TYPE="ITALIC">Okrožno sodišče v Ljubljani</HT>, siekdamas išvengti netrukus vyksiančio elektroninių dokumentų rinkimo. Slovėnijos vyriausybė teigė, kad iš esmės šio skundo dalykas taip pat buvo kratos ir poėmio teisėtumas. Bet kuriuo atveju <HT TYPE="ITALIC">Okrožno sodišče v Ljubljani</HT> kitą dieną atmetė šį skundą, motyvuodamas tuo, kad poėmis ir dokumentų išsaugojimas Protokole dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų nėra draudžiamas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0022"><NO.P>22.</NO.P><TXT>Taip pat <DATE ISO="20161117">2016 m. lapkričio 17 d.</DATE> buvo pradėtas visų pirma Slovėnijos centrinio banko valdytojo nešiojamajame kompiuteryje esančių elektroninių dokumentų išsaugojimas. ECB atstovas dalyvavo šioje operacijoje ir pareiškė, kad pažeidžiami ECB archyvai. Nepaisant šio pareiškimo, tam tikri dokumentai nebuvo pašalinti. Atsakingo prokuroro ir ECB atstovo susitikimas, kurį iš pradžių buvo numatyta surengti <DATE ISO="20161118">2016 m. lapkričio 18 d.</DATE>, buvo atidėtas neribotam laikui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0023"><NO.P>23.</NO.P><TXT><DATE ISO="20170117">2017 m. sausio 17 d.</DATE> ECB apskundė <DATE ISO="20161117">2016 m. lapkričio 17 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Okrožno sodišče v Ljubljani</HT> sprendimą Slovėnijos Konstituciniam Teismui. ECB nuomone, <HT TYPE="ITALIC">Okrožno sodišče v Ljubljani</HT> klausimą dėl Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų aiškinimo turėjo pateikti Teisingumo Teismui, todėl pažeidė jos pagrindinę teisę į pagal įstatymą numatytą teismą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0024"><NO.P>24.</NO.P><TXT><DATE ISO="20170515">2017 m. gegužės 15 d.</DATE> elektroniniu laišku atsakingas prokuroras informavo ECB atstovą apie tai, kad policija šiuo metu analizuoja paimtus ir išsaugotus dokumentus, jai nurodyta atskirti visus dokumentus, kuriuos oficialiai ir formaliai išdavė ECB, taip pat visus elektroninius laiškus, kurių siuntėjas yra ECB, o gavėjas – <HT TYPE="ITALIC">Banka Slovenije</HT>. ECB būtų suteikta galimybė pateikti pastabas dėl šių dokumentų naudojimo vykstant ikiteisminiam tyrimui ir baudžiamajam procesui galimo poveikio ECB uždavinių ir įgaliojimų įgyvendinimui. Slovėnija tebesilaiko pozicijos, kad šie dokumentai nepriklauso <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0012" REF.END="QE0012"/>ECB archyvams<QUOT.END REF.START="QS0012" CODE="201C" ID="QE0012"/>. Tuo atveju, jei tam tikri dokumentai ECB keltų abejonių, Slovėnijos valdžios institucijos pasiūlė nagrinėti baudžiamąją bylą laikantis griežto konfidencialumo sąlygų, uždaruose posėdžiuose, jei paaiškėtų, kad šie dokumentai yra būtini baudžiamajam procesui.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="5"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0025"><NO.P>25.</NO.P><TXT>ECB laikėsi savo pozicijos, kad Protokole dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų nustatyta apsauga taip pat taikoma <HT TYPE="ITALIC">Banka Slovenije</HT> dokumentams, jeigu jie buvo parengti bankui vykdant ECBS ir Eurosistemoje pavestus uždavinius. Be to, ECB turėtų duoti sutikimą naudoti visus dokumentus, kuriems taikoma Protokole numatyta apsauga, prieš juos naudojant ikiteisminiame tyrime ar baudžiamajame procese.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0026"><NO.P>26.</NO.P><TXT><DATE ISO="20170612">2017 m. birželio 12 d.</DATE> vykusiame abiejų šalių susitikime susitarimo šiuo klausimu pasiekti nepavyko.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0027"><NO.P>27.</NO.P><TXT><DATE ISO="20180213">2018 m. vasario 13 d.</DATE> ECB pateikė prokuratūrai galutinį pasiūlymą nurodyti dokumentus, kuriems taikomas Protokolas dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0028"><NO.P>28.</NO.P><TXT><DATE ISO="20180419">2018 m. balandžio 19 d.</DATE> sprendimu Slovėnijos Konstitucinis Teismas atmetė <DATE ISO="20170117">2017 m. sausio 17 d.</DATE> ECB skundą, motyvuodamas tuo, kad ECB negali naudotis pagrindinėmis teisėmis.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0029"><NO.P>29.</NO.P><TXT><DATE ISO="20180613">2018 m. birželio 13 d.</DATE> atsakingas prokuroras bendrame susitikime ECB atstovą informavo, kad policija baigė nagrinėti paimtus dokumentus. Jis pranešė, kad ECB galės peržiūrėti šios išvados 24 punkte nurodytus dokumentus, kai bus parengta galutinė policijos ataskaita. Tiesa, siekiant išvengti ECB kišimosi į vykdomus tyrimus, galutinei ataskaitai naudoti dokumentai bus perduoti ECB tik tada, kai policija bus perdavusi juos prokuratūrai.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">IV.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Ikiteisminis etapas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0030"><NO.P>30.</NO.P><TXT><DATE ISO="20170428">2017 m. balandžio 28 d.</DATE> Komisija, remdamasi SESV 258 straipsniu, pakvietė Slovėniją pateikti pastabas dėl priekaišto, kad Slovėnija per kratą ir poėmį <HT TYPE="ITALIC">Banka Slovenije</HT> patalpose <DATE ISO="20160706">2016 m. liepos 6 d.</DATE> neužtikrino ECB archyvų neliečiamumo ir taip pažeidė SESV 343 straipsnį, ECBS ir ECB statuto 39 straipsnį ir Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 2 ir 22 straipsnius. Be to, Slovėnijos valdžios institucijos vengė konstruktyvių diskusijų, taigi nevykdė ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje ir Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 18 straipsnyje įtvirtintos lojalaus bendradarbiavimo pareigos.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0031"><NO.P>31.</NO.P><TXT>Slovėnija atsakė, kad paimti dokumentai negali būti laikomi atitinkančiais sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0013" REF.END="QE0013"/>ECB archyvai<QUOT.END REF.START="QS0013" CODE="201C" ID="QE0013"/> apibrėžtį pagal Protokolą dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų. Dokumentai priklausė <HT TYPE="ITALIC">Banka Slovenije</HT> ir buvo jo valdomi, ECB atžvilgiu šis bankas turi būti laikomas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0014" REF.END="QE0014"/>trečiąja šalimi<QUOT.END REF.START="QS0014" CODE="201C" ID="QE0014"/>. Be to, Slovėnijos valdžios institucijos per visą procesą optimaliai atsižvelgė į ECB teisines nuomones, bet nepadarė išvados, kad jos šioje byloje taikytinos. Atvirkščiai, būtent ECB pažeidė lojalaus bendradarbiavimo pareigą, siekdamas užkirsti kelią įrodymų išsaugojimui nacionalinio ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo proceso tikslu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0032"><NO.P>32.</NO.P><TXT>Komisija šiai nuomonei nepritarė ir <DATE ISO="20180720">2018 m. liepos 20 d.</DATE> išsiuntė Slovėnijai pagrįstą nuomonę; Slovėnija į ją atsakė <DATE ISO="20180911">2018 m. rugsėjo 11 d.</DATE></TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">V.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Šalių reikalavimai ir procesas Teisingumo Teisme</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0033"><NO.P>33.</NO.P><TXT><DATE ISO="20190416">2019 m. balandžio 16 d.</DATE> Komisija pareiškė šį ieškinį.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="6"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0034"><NO.P>34.</NO.P><TXT>Komisija prašo:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>pagal SESV 258 straipsnį pripažinti, kad savavališkai iš <HT TYPE="ITALIC">Banka Slovenije</HT> patalpų paimdama dokumentus, susijusius su ECBS ir Eurosistemos uždavinių vykdymu, ir lojaliai nebendraudama su ECB šiuo klausimu Slovėnija (Slovėnijos valdžios institucijos) neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 343 straipsnį, ECBS ir ECB statuto 39 straipsnį, Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 2, 18 ir 22 straipsnius ir ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį,</P></ITEM><ITEM><P>priteisti iš Slovėnijos bylinėjimosi išlaidas.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0035"><NO.P>35.</NO.P><TXT>Slovėnija prašo:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>atmesti Komisijos ieškinį.</P></ITEM></LIST></P></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0036"><NO.P>36.</NO.P><TXT><DATE ISO="20190903">2019 m. rugsėjo 3 d.</DATE> nutartimi Teisingumo Teismo pirmininkas leido ECB įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0037"><NO.P>37.</NO.P><TXT><DATE ISO="20200622">2020 m. birželio 22 d.</DATE> posėdyje dalyvavo Slovėnija, Komisija ir ECB.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">VI.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Teisinis vertinimas</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0038"><NO.P>38.</NO.P><TXT>Grįsdama savo ieškinį Komisija nurodo du pagrindus, susijusius su įvairiais Slovėnijos teisėsaugos institucijų veiksmais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0039"><NO.P>39.</NO.P><TXT>Pirmasis pagrindas susijęs su <DATE ISO="20160706">2016 m. liepos 6 d.</DATE> įvykiais, t. y. pačia krata <HT TYPE="ITALIC">Banka Slovenije</HT> patalpose ir tam tikrų dokumentų ir duomenų laikmenų poėmiu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0008"><P>Žr. šios išvados 16 ir 17 punktus.</P></NOTE>. Komisijos nuomone, Slovėnija šiais veiksmais nepaisė ECB archyvų neliečiamumo pagal SESV 343 straipsnį, ECBS ir ECB statuto 39 straipsnį, Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 2 ir 22 straipsnius, siejamus su 18 straipsniu, ir taip pažeidė ES sutarties 4 straipsnio 3 dalį (šiuo klausimu žr. A skirsnį).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0040"><NO.P>40.</NO.P><TXT>Be to, Komisija mano, kad Slovėnijos valdžios institucijos nepakankamai koordinavo savo veiksmus su ECB prieš kratą, poėmį ir po jų. Dėl tokio elgesio nurodomas ieškinio antrasis pagrindas, kuriame Komisija teigia, kad buvo pažeista Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 18 straipsnyje ir ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta lojalaus bendradarbiavimo pareiga (šiuo klausimu žr. B skirsnį).</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">A.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl kratos ir poėmio Banka Slovenije patalpose teisėtumo (pirmasis pagrindas)</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0041"><NO.P>41.</NO.P><TXT>Kiek tai susiję su Komisijos ieškinio pirmuoju pagrindu, pažymėtina, kad šalys nesutaria, pirma, ar nacionalinio centrinio banko turimiems dokumentams gali būti taikoma Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 2 ir 22 straipsniuose nustatyta ECB archyvų apsauga. Slovėnijos nuomone, tai atmestina jau vien vertinant konceptualiai, tačiau Komisija mano, kad apsauga taikoma ir tokiems dokumentams, jeigu jie susiję su ECBS ar Eurosistemos uždavinių vykdymu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0042"><NO.P>42.</NO.P><TXT>Kita vertus, nesutariama dėl <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0015" REF.END="QE0015"/>ECB archyvams<QUOT.END REF.START="QS0015" CODE="201C" ID="QE0015"/> taikomo teisinio režimo. ECB ir Komisija mano, kad prieš naudojant bet kokius dokumentus, kuriuos apima ši sąvoka, nacionaliniuose ikiteisminiuose tyrimuose ar baudžiamuosiuose procesuose, turi būti gautas ECB sutikimas. Tačiau Slovėnija mano, kad dokumentų poėmiui ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo proceso tikslu ECB galėtų prieštarauti tik tuo atveju, jei įrodytų, kad tai kenkia ECB veiklai ir nepriklausomumui.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="7"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0043"><NO.P>43.</NO.P><TXT>Taigi, pirmiausia reikia išnagrinėti, ar Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 2 ir 22 straipsniuose nustatyta <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0016" REF.END="QE0016"/>ECB archyvų<QUOT.END REF.START="QS0016" CODE="201C" ID="QE0016"/> apsauga taikoma nacionalinio centrinio banko turimiems dokumentams, ir, jei taip, kokios rūšies dokumentams (šiuo klausimu žr. 1 dalį).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0044"><NO.P>44.</NO.P><TXT>Antra, reikia aptarti, kokie konkrečiai su ECB archyvais susiję veiksmai yra reikalaujami ar draudžiami pagal Protokolą dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų (šiuo klausimu žr. 2 dalį).</TXT></NP.ECR><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">1.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl sąvokos <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0017" REF.END="QE0017"/>ECB archyvai<QUOT.END REF.START="QS0017" CODE="201C" ID="QE0017"/></HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">a)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 2 straipsnio, siejamo su 22 straipsniu, aiškinimo</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0045"><NO.P>45.</NO.P><TXT>Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 2 ir 22 straipsniuose sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0018" REF.END="QE0018"/>ECB archyvai<QUOT.END REF.START="QS0018" CODE="201C" ID="QE0018"/> neapibrėžta.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0046"><NO.P>46.</NO.P><TXT>Pagal ECB ir Vokietijos Federacinės Respublikos susitarimo dėl buveinės 3 straipsnį ši sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0019" REF.END="QE0019"/>visų pirma taikoma visiems ECB priklausantiems ar jo turimiems: byloms, raštams, dokumentams, rankraščiams, nuotraukoms, filmų ir garso įrašams, kompiuterių programoms ir magnetinėms juostoms ar diskams, &lt;…&gt; visai juose esančiai informacijai<QUOT.END REF.START="QS0019" CODE="201C" ID="QE0019"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0047"><NO.P>47.</NO.P><TXT>Šioje byloje nereikia atsakyti į klausimą, kokiu mastu Susitarimo dėl buveinės nuostatos apskritai gali būti visuotinai taikomos<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0009"><P>Šiuo klausimu žr. generalinio advokato N. Jääskinen išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Feyerbacher</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑62/11</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:305">EU:C:2012:305</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>, 43 ir paskesni punktai).</P></NOTE>, nes Susitarimo dėl buveinės 3 straipsnyje, kaip matyti iš jo formuluotės (<QUOT.START CODE="201E" ID="QS0020" REF.END="QE0020"/>visų pirma<QUOT.END REF.START="QS0020" CODE="201C" ID="QE0020"/>), nėra baigtinio saugomų dokumentų sąrašo, o Komisija remiasi platesne Sąjungos archyvų apsauga. Komisijos nuomone, ECB archyvų neliečiamumas taikomas ne tik ECB <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0021" REF.END="QE0021"/>priklausantiems ar jo turimiems<QUOT.END REF.START="QS0021" CODE="201C" ID="QE0021"/> dokumentams, bet ir nacionalinio centrinio banko turimiems ir jo parengtiems dokumentams, kiek jie susiję su ECBS uždavinių vykdymu.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0048"><NO.P>48.</NO.P><TXT>Slovėnija su tuo nesutinka ir nurodo, kad ribojamas apsaugos taikymas tik atitinkamai organizacijai <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0022" REF.END="QE0022"/>priklausantiems ar jo[s] turimiems<QUOT.END REF.START="QS0022" CODE="201C" ID="QE0022"/> dokumentams atitinka bendruosius tarptautinės teisės principus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0010"><P>Šiuo klausimu Slovėnija visų pirma nurodo <DATE ISO="19460213">1946 m. vasario 13 d.</DATE> Jungtinių Tautų susitarimo dėl privilegijų ir imunitetų ir <DATE ISO="19471121">1947 m. lapkričio 21 d.</DATE> Konvencijos dėl Jungtinių Tautų specializuotųjų agentūrų privilegijų ir imunitetų 2 straipsnio 4 dalį, taip pat <DATE ISO="19490902">1949 m. rugsėjo 2 d.</DATE> Paryžiuje sudaryto Europos Tarybos bendrojo susitarimo dėl privilegijų ir imunitetų 5 straipsnį.</P></NOTE>. Sąjungos privilegijos ir imunitetai kyla iš imunitetų, suteikiamų tarptautinėms organizacijoms pagal tarptautinę teisę, siekiant apsaugoti jas nuo nepagrįsto buveinės valstybės kišimosi. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Sąjunga didėjant integracijai nebegali būti laikoma klasikine tarptautine organizacija, jai suteiktos privilegijos ir imunitetai netenka pagrįstumo, todėl turi būti taikomi siaurai. Kitaip nei paprastai būna tarptautinių organizacijų atveju, Sąjungos padėtis, palyginti su jos valstybių narių padėtimi, nėra mažiau palanki. Bet kuriuo atveju dokumentui nebėra taikoma apsauga pagal Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 2 straipsnį, jei atitinkama institucija perduoda šį dokumentą arba praneša apie jį nacionalinei valdžios institucijai, pavyzdžiui, centriniam bankui. Perdavimas tretiesiems asmenims prilygsta Protokolu suteikiamų privilegijų ir imunitetų atsisakymui. Dėl funkcinio Sąjungos privilegijų ir imunitetų pobūdžio galiausiai taip pat reikia siauro aiškinimo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0049"><NO.P>49.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tarptautinę teisę, sąvoką <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0023" REF.END="QE0023"/>Sąjungos archyvai<QUOT.END REF.START="QS0023" CODE="201C" ID="QE0023"/> reikia aiškinti savarankiškai pagal Sąjungos teisę<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0011"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19731009">1973 m. spalio 9 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Muras</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>12/73</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1973:100">EU:C:1973:100</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0007">7</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="19820114">1982 m. sausio 14 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Corman</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>64/81</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1982:5">EU:C:1982:5</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0008">8</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20140130">2014 m. sausio 30 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Diakite</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑285/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:39">EU:C:2014:39</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0027">27</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Dėl Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 3 straipsnio savarankiško aiškinimo žr. <DATE ISO="19960328">1996 m. kovo 28 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">AGF Belgium</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑191/94</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1996:144">EU:C:1996:144</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0016">16</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20070322">2007 m. kovo 22 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Belgija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑437/04</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2007:178">EU:C:2007:178</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0046">46</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Remiantis suformuota jurisprudencija, taip aiškinant reikia atsižvelgti ne tik į nuostatos formuluotę, bet ir į jos kontekstą, prasmę ir tikslą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0012"><P><DATE ISO="20000919">2000 m. rugsėjo 19 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Linster</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑287/98</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2000:468">EU:C:2000:468</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20100902">2010 m. rugsėjo 2 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Kirin Amgen</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑66/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:484">EU:C:2010:484</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20131003">2013 m. spalio 3 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zentrale zur Bekämpfung unlauteren Wettbewerbs</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑59/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2013:634">EU:C:2013:634</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="8"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0050"><NO.P>50.</NO.P><TXT>Iš sąsajos su Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 1 straipsniu galima daryti išvadą, jog dokumentai ir duomenų laikmenos, dėl kurių kilo ginčas, negali nepatekti į Protokolo 2 straipsnyje, siejamame su 22 straipsniu, nustatytos apsaugos taikymo sritį vien dėl to, kad jie nebuvo ECB patalpose. Visi ECB pastatuose ir patalpose esantys objektai jau saugomi pagal Protokolo 1 straipsnį, siejamą su 22 straipsniu. Taigi, tuo atveju, jei Protokolo 2 straipsniu siekiama papildomai išsaugoti savarankišką taikymo sritį, iš esmės jis taip pat turi apimti dokumentus ir duomenų laikmenas, esančius kitose vietose nei ECB patalpos, jei tai yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0024" REF.END="QE0024"/>Sąjungos archyvai<QUOT.END REF.START="QS0024" CODE="201C" ID="QE0024"/>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0051"><NO.P>51.</NO.P><TXT>Be to, Teisingumo Teismas dėl Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 2 straipsnio taip pat yra nusprendęs, kad Sąjungos archyvų neliečiamumas nėra absoliutus ir turi būti suprantamas funkcine prasme<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0013"><P><DATE ISO="19900713">1990 m. liepos 13 d.</DATE> Nutartis <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zwartveld ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑2/88-IMM</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1990:315">EU:C:1990:315</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0019">19</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Kitaip, nei mano Slovėnija, vis dėlto tai nereiškia visuotinės pareigos Protokolo 2 straipsnį, siejamą su 22 straipsniu, aiškinti siaurai. Veikiau darytina išvada, kad apsaugos apimtį riboja atitinkamos išimties prasmė ir tikslas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0014"><P><DATE ISO="19900713">1990 m. liepos 13 d.</DATE> Nutartis <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zwartveld ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑2/88-IMM</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1990:315">EU:C:1990:315</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Kartu tai reiškia, kad apsaugos sritis taip pat gali būti nustatyta tik atsižvelgiant į šį tikslą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0015"><P>Šiuo klausimu dėl parlamentinio imuniteto žr. <DATE ISO="20110906">2011 m. rugsėjo 6 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Patriciello</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑163/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2011:543">EU:C:2011:543</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0029">29</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0052"><NO.P>52.</NO.P><TXT>Bylos šalys neginčija, kad minėtomis nuostatomis siekiama apsaugoti ECB veiklą ir nepriklausomumą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0016"><P>Žr. <DATE ISO="19900713">1990 m. liepos 13 d.</DATE> Nutartį <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zwartveld ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑2/88-IMM</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1990:315">EU:C:1990:315</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0019">19</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>). Dėl Sąjungos turto ir lėšų apsaugos žr. <DATE ISO="19710511">1971 m. gegužės 11 d.</DATE> Nutartį <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">X / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>1/71 SA</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1971:48">EU:C:1971:48</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0003">3</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0005">5</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0006">6</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0008">8</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20051124">2005 m. lapkričio 24 d.</DATE> Nutartį <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gil do Nascimento ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑5/05 SA</NO.CASE>, nepaskelbta Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:723">EU:C:2005:723</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0011">11</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), taip pat <DATE ISO="20180530">2018 m. gegužės 30 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Dell'Acqua</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑370/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:344">EU:C:2018:344</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0034">34</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad archyvų neliečiamumu visų pirma siekiama užkirsti kelią saugomuose dokumentuose esančios informacijos atskleidimui, jei toks atskleidimas galėtų pakenkti atitinkamos institucijos veiklai ar nepriklausomumui, ypač jei kiltų pavojus šios institucijos uždavinių vykdymui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0017"><P><DATE ISO="19901206">1990 m. gruodžio 6 d.</DATE> Nutartis <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zwartveld ir kt</HT>.</NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑2/88-IMM</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1990:440">EU:C:1990:440</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0011">11</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0053"><NO.P>53.</NO.P><TXT>Vis dėlto ECB savo pagrindinį uždavinį pagal SESV 127 straipsnį – palaikyti kainų stabilumą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0018"><P><DATE ISO="20030710">2003 m. liepos 10 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / ECB</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑11/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:395">EU:C:2003:395</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0092">92</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20150616">2015 m. birželio 16 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gauweiler</HT> <HT TYPE="ITALIC">ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑62/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:400">EU:C:2015:400</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20181211">2018 m. gruodžio 11 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Weiss</HT> <HT TYPE="ITALIC">ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑493/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:1000">EU:C:2018:1000</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0051">51</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> – vykdo ne vienas, o kartu su nacionaliniais centriniais bankais, kurie kartu su ECB sudaro ECBS (žr. SESV 282 straipsnio 1 dalį).</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0054"><NO.P>54.</NO.P><TXT>Tam, kad ECBS arba Eurosistema<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0019"><P>Atsižvelgiant į tai, kad pagal SESV 282 straipsnio 4 dalį valstybės narės, kurių valiuta nėra euro, išlaiko savo įgaliojimus pinigų politikos srityje, Sąjungos pinigų politiką galiausiai apibrėžia ir įgyvendina Eurosistema, t. y. ECB ir valstybių narių, kurių valiuta yra euro, centriniai bankai.</P></NOTE> veiktų ir tinkamai vykdytų savo uždavinius, būtina, kad ECB ir nacionaliniai centriniai bankai glaudžiai bendradarbiautų dalydamiesi darbu ir nuolat keistųsi informacija. Pagal ECB ir ECBS statuto 9.2 punktą visus pagal SESV 127 straipsnį ECBS pavestus uždavinius vykdo arba pats ECB, arba nacionaliniai centriniai bankai. Atitinkamai Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad ECB ir nacionaliniai centriniai bankai ECBS yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0025" REF.END="QE0025"/>vieningi<QUOT.END REF.START="QS0025" CODE="201C" ID="QE0025"/> ir glaudžiai bendradarbiauja, todėl Sąjungos teisės sistemos ir nacionalinės teisės sistemų skirtumai yra nežymūs<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0020"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20190226">2019 m. vasario 26 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Rimšēvičs ir ECB / Latvija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑202/18 ir C‑238/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:139">EU:C:2019:139</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0069">69</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0055"><NO.P>55.</NO.P><TXT>Dėl šios priežasties reikia atmesti Slovėnijos argumentą, kad ECB atskleidžia dokumentą, kai perduoda ar išsiunčia jį nacionaliniams centriniams bankams, todėl tokiam dokumentui nebetaikoma Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 2 ir 22 straipsniuose nustatyta apsauga. Tuo atveju, jei tai yra su ECBS veikla susijęs dokumentas, jis išlieka priklausantis ECBS kompetencijai net ir perduotas nacionaliniam centriniam bankui. Iš esmės tol, kol dokumentas išlieka priklausantis nustatytai ECBS kompetencijai, jam ir turi būti taikomas Protokole dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų nustatytas ECB archyvų apsaugos režimas.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="9"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0056"><NO.P>56.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, nesvarstytinas ir perdavimas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0026" REF.END="QE0026"/>tretiesiems asmenims<QUOT.END REF.START="QS0026" CODE="201C" ID="QE0026"/>. Tiesa, centriniai bankai ir jų valdytojai kartu yra ir nacionalinės valdžios institucijos. Vis dėlto jų funkcinis statusas ECBS atžvilgiu yra dvejopas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0021"><P><DATE ISO="20190226">2019 m. vasario 26 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Rimšēvičs ir ECB / Latvija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑202/18 ir C‑238/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:139">EU:C:2019:139</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0070">70</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Šiuo klausimu nacionalinių centrinių bankų negalima lyginti su valstybių narių institucijomis, atsakingomis už Sąjungos teisės įgyvendinimą kitose srityse. Nacionaliniai centriniai bankai pagal ECBS ir ECB statuto 14.3 punktą veikiau yra <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0027" REF.END="QE0027"/>sudėtinė ECBS dalis<QUOT.END REF.START="QS0027" CODE="201C" ID="QE0027"/>. Be to, valstybės narės, kurios valiuta yra euro, centrinio banko valdytojas pagal SESV 283 straipsnio 1 dalį yra ECB Valdančiosios tarybos narys.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0057"><NO.P>57.</NO.P><TXT>Taigi, tuo atveju, jei ECB archyvų apsauga ECBS kontekste būtų apribota ir taikoma tik dokumentams, kuriuos parengė ECB arba kuriuos ECB turi bet kuriuo atveju, ir netaikoma visiems tiems dokumentams, kuriuos turi ar kuriuos parengė nacionaliniai centriniai bankai, minėta apsauga nebūtų taikoma didelei daliai dokumentų, kurių atskleidimas galėtų pakenkti tinkamam ECBS arba Eurosistemos uždavinių vykdymui. Dėl šios priežasties ECB archyvų neliečiamumas negalėtų būti užtikrinamas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0058"><NO.P>58.</NO.P><TXT>Tai dar labiau patvirtina aplinkybė, kad tam tikroms pinigų politikos priemonėms būtinas ypatingas tam tikros informacijos, kurią taip pat gali turėti ar net visų pirma turi arba valdo nacionaliniai centriniai bankai, konfidencialumas. Kaip pavyzdį galima paminėti ECBS <HT TYPE="ITALIC">Public Sector Purchase Programme</HT> (Viešojo sektoriaus pirkimo programa, VSPP), kurią įgyvendinant Eurosistemos nacionaliniai centriniai bankai visų pirma perka antrinėse rinkose skolos vertybinius popierius, ypač vyriausybės obligacijas. Tam, kad ši programa veiktų, būtina, kad antrinėse rinkose nebūtų žinomas tikslus tam tikrų valstybių narių vyriausybės obligacijų pirkimo raktas ir mastas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0022"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20150616">2015 m. birželio 16 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gauweiler</HT> <HT TYPE="ITALIC">ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑62/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:400">EU:C:2015:400</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0106">106</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Tikėtina, kad ši informacija yra ir tarp tų dokumentų, kuriuos turi ir valdo atitinkami nacionaliniai centriniai bankai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0059"><NO.P>59.</NO.P><TXT>Be to, bent jau kiek tai susiję su ECBS ar Eurosistemos institucijomis, negalima pritarti ir Slovėnijos prieštaravimui, kad Sąjungos institucijų privilegijos ir imunitetai didėjant Sąjungos integracijai praranda svarbą. Iš tiesų ECB nepriklausomumas, kurį kaip tik siekiama apsaugoti SESV 343 straipsniu, ECBS ir ECB statuto 39 straipsniu ir Protokolu dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų, kyla ne tik iš Sąjungos, kaip tarptautinės organizacijos, statuso. Šis nepriklausomumas pagal sutarčių koncepciją veikiau yra esminė sąlyga siekiant užtikrinti kainų stabilumą ir tam visų pirma būtinas institucijų, kurioms patikėta ši užduotis, nepriklausomumas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0023"><P>Šiuo klausimu žr. generalinio advokato F. G. Jacobs išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / ECB</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑11/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:556">EU:C:2002:556</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0150">150</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir mano išvadą bylose <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Rimšēvičs / Latvija ir ECB / Latvija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑202/18 ir C‑238/18</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2018:1030">EU:C:2018:1030</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0005">5</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0076">76</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>). Dėl ECB nepriklausomumo ir kainų stabilumo tikslo ryšio taip pat žr. Sutarties, iš dalies keičiančios Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį siekiant sukurti ekonominę ir pinigų sąjungą, projektą, <DATE ISO="19900821">1990 m. rugpjūčio 21 d.</DATE> Komisijos komunikatas, <HT TYPE="ITALIC">Europos Bendrijų biuletenis</HT>, 2/91 priedas, visų pirma p. 14, 20 ir 58.</P></NOTE>. Dėl šios priežasties nepriklausomumo reikalavimas pagal SESV 130 straipsnio 1 dalį taip pat taikomas nacionaliniams centriniams bankams.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0060"><NO.P>60.</NO.P><TXT>Taigi, sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0028" REF.END="QE0028"/>archyvai<QUOT.END REF.START="QS0028" CODE="201C" ID="QE0028"/> turi apimti visus dokumentus, kuriuos rengia, tvarko ir išsiunčia ECB arba nacionaliniai centriniai bankai, vykdydami ECBS ir Eurosistemos uždavinius, ir nesvarbu, ar šiuos dokumentus turi ECB, ar nacionaliniai centriniai bankai.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0061"><NO.P>61.</NO.P><TXT>Tam, kad dokumentas būtų pripažintas archyvų dalimi, nėra svarbus jo ryšio su ECBS uždavinių vykdymu glaudumas. Kitaip, nei mano Slovėnija, aplinkybė, kad atskleidus dokumente esančią informaciją dėl jo antraeilės reikšmės ECBS veiklai nekils grėsmės ECB nepriklausomumui ar grėsmės, kad bus sutrikdyta ECB veikla, nereiškia, jog toks dokumentas <HT TYPE="ITALIC">a fortiori</HT> neturi būti laikomas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0029" REF.END="QE0029"/>ECB archyvų<QUOT.END REF.START="QS0029" CODE="201C" ID="QE0029"/> dalimi. Šis funkcinis reikalavimas šiuo konkrečiu atveju veikiau susijęs su imuniteto taikymo ribomis<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0024"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19900713">1990 m. liepos 13 d.</DATE> Nutartį <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zwartveld ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑2/88-IMM</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1990:315">EU:C:1990:315</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, kurias reikia išnagrinėti toliau (šiuo klausimu žr. 2 dalį).</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><?PAGE NO="10"?><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">b)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl poveikio <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0030" REF.END="QE0030"/>ECB archyvams<QUOT.END REF.START="QS0030" CODE="201C" ID="QE0030"/> šioje byloje</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0062"><NO.P>62.</NO.P><TXT>Pagal suformuotą jurisprudenciją vykstant procesui dėl įsipareigojimų nevykdymo būtent Komisija turi įrodyti nurodyto įsipareigojimo neįvykdymą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0025"><P><DATE ISO="20021212">2002 m. gruodžio 12 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vokietija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑209/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:747">EU:C:2002:747</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20140904">2014 m. rugsėjo 4 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Prancūzija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑237/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2152">EU:C:2014:2152</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20150709">2015 m. liepos 9 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Airija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑87/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2015:449">EU:C:2015:449</NO.ECLI></REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Kalbant apie nagrinėjamą atvejį, tai reiškia, kad Komisija pirmiausia turi įrodyti, jog tarp <DATE ISO="20160706">2016 m. liepos 6 d.</DATE> Slovėnijos teisėsaugos institucijų paimtų dokumentų buvo ir tokių, kurie susiję su ECBS uždavinių vykdymu. Šiuo aspektu Komisija iš esmės negali remtis vien kokia nors prielaida<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0026"><P><DATE ISO="20021212">2002 m. gruodžio 12 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vokietija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑209/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:747">EU:C:2002:747</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20120315">2012 m. kovo 15 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Kipras</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑340/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:143">EU:C:2012:143</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0053">53</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20140904">2014 m. rugsėjo 4 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Prancūzija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑237/12</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2014:2152">EU:C:2014:2152</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0032">32</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0063"><NO.P>63.</NO.P><TXT>Vis dėlto nagrinėjamas atvejis ypatingas tuo, kad visus dokumentus, dėl kurių kilo ginčas, Slovėnijos teisėsaugos institucijos jau turi. Taigi Komisija negali tiksliai nustatyti, kokie konkrečiai dokumentai buvo paimti.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0064"><NO.P>64.</NO.P><TXT>Neginčijama, kad atliekant kratą buvo paimti, be kita ko, visi pranešimai, kurie buvo išsiųsti iš <HT TYPE="ITALIC">Banka Slovenije</HT> valdytojo elektroninio pašto paskyros, taip pat visi valdytojo darbo vietoje arba jo nešiojamajame kompiuteryje buvę elektroniniai dokumentai, susiję su 2012–2014 m. laikotarpiu. Tarp šių dokumentų neišvengiamai turi būti su ECBS uždavinių vykdymu susijusių dokumentų. Pagal SESV 283 straipsnio 1 dalį <HT TYPE="ITALIC">Banka Slovenije</HT> valdytojas yra ECB Valdančiosios tarybos, kuri pagal SESV 129 straipsnio 1 dalį vadovauja ECBS ir priima visus ECBS veiklai būtinus sprendimus, narys<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0027"><P>Taip pat žr. ECBS ir ECB statuto 12.1. punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0065"><NO.P>65.</NO.P><TXT>Tokiomis aplinkybėmis Slovėnija privalo motyvuotai paneigti, kad kalbama apie dokumentus, susijusius su ECBS uždavinių vykdymu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0028"><P><DATE ISO="20050426">2005 m. balandžio 26 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Airija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑494/01</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:250">EU:C:2005:250</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20101202">2010 m. gruodžio 2 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Portugalija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑526/09</NO.CASE>, nepaskelbtas Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:734">EU:C:2010:734</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20121018">2012 m. spalio 18 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Jungtinė Karalystė</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑301/10</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2012:633">EU:C:2012:633</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0072">72</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad Slovėnija tvirtina, jog kompetentingos institucijos net negali identifikuoti šių dokumentų, reikia daryti prielaidą, kad <DATE ISO="20160706">2016 m. liepos 6 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Banka Slovenije</HT> patalpose atlikta krata ir poėmiu buvo paveikti ir <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0031" REF.END="QE0031"/>ECB archyvai<QUOT.END REF.START="QS0031" CODE="201C" ID="QE0031"/>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">2.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Dėl Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų pažeidimo</HT></TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">a)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos privilegijų ir imunitetų funkcinis pobūdis</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0066"><NO.P>66.</NO.P><TXT>Vis dėlto vien nustačius, kad poėmiu bet kuriuo atveju buvo paveikti ir tokie dokumentai, kuriuos galima priskirti sąvokai <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0032" REF.END="QE0032"/>ECB archyvai<QUOT.END REF.START="QS0032" CODE="201C" ID="QE0032"/>, dar negalima daryti išvados, jog buvo pažeistas imunitetas. Kitame etape veikiau taip pat reikia išsiaiškinti, ką konkrečiai reiškia ECB archyvų <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0033" REF.END="QE0033"/>neliečiamumas<QUOT.END REF.START="QS0033" CODE="201C" ID="QE0033"/> arba kokiomis aplinkybėmis preziumuojamas Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų pažeidimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0067"><NO.P>67.</NO.P><TXT>Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imuniteto 2 straipsnyje sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0034" REF.END="QE0034"/>neliečiamumas<QUOT.END REF.START="QS0034" CODE="201C" ID="QE0034"/> išsamiau neapibrėžta. Vis dėlto Protokolo 1 straipsnio antrame sakinyje dėl Sąjungos patalpų ir pastatų, kurie pagal pirmą sakinį taip pat <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0035" REF.END="QE0035"/>neliečiami<QUOT.END REF.START="QS0035" CODE="201C" ID="QE0035"/>, nurodoma, kad juose <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0036" REF.END="QE0036"/>negali būti atliekama krata, jų negalima rekvizuoti, konfiskuoti ar eksproprijuoti<QUOT.END REF.START="QS0036" CODE="201C" ID="QE0036"/>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="11"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0068"><NO.P>68.</NO.P><TXT>Šie draudžiamų veiksmų pavyzdžiai iš esmės taip pat turi būti taikomi Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 2 straipsniui. Neaišku, kodėl sąvoka <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0037" REF.END="QE0037"/>neliečiamumas<QUOT.END REF.START="QS0037" CODE="201C" ID="QE0037"/> Protokolo 2 straipsnyje turėtų turėti kitokią reikšmę nei 1 straipsnyje. Šiuo klausimu Teisingumo Teismo jurisprudencijoje patvirtinta, kad aiškinant kurią nors Protokolo nuostatą reikia atsižvelgti į kitų jo nuostatų formuluotę ir vertinimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0029"><P><DATE ISO="19900713">1990 m. liepos 13 d.</DATE> Nutartis <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zwartveld ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑2/88-IMM</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1990:315">EU:C:1990:315</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0069"><NO.P>69.</NO.P><TXT>Vis dėlto Slovėnija mano, kad atitinkamų dokumentų poėmis konkrečiomis šios bylos aplinkybėmis nėra ECB archyvų pažeidimas. Preziumuoti pažeidimą būtų galima tik tuo atveju, jei šiais veiksmais būtų pakenkta ECB veiklai ar nepriklausomumui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0070"><NO.P>70.</NO.P><TXT>Grįsdama savo nuomonę Slovėnija iš esmės remiasi Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 2 straipsnyje, siejamame su 22 straipsniu, nustatyto imuniteto funkciniu pobūdžiu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0030"><P>Slovėnija remiasi <DATE ISO="19900713">1990 m. liepos 13 d.</DATE> Nutartimi <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zwartveld ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑2/88-IMM</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1990:315">EU:C:1990:315</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0019">19</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0020">20</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Funkcinio imuniteto atveju galimybė perduoti tokius dokumentus atmetama tik tuo atveju, jei taip galėtų būti pakenkta Sąjungos įstaigos veiklai ir nepriklausomumui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0031"><P><DATE ISO="19900713">1990 m. liepos 13 d.</DATE> Nutartis <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zwartveld ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑2/88-IMM</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1990:315">EU:C:1990:315</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Be to, Sąjungos institucijos ir įstaigos pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją iš esmės privalo padėti valstybių narių valdžios institucijoms atlikti nusikalstamų veikų tyrimus, kai jie susiję su tų Sąjungos institucijų turima informacija apie faktines aplinkybes; pavyzdžiui, suteikdamos galimybę susipažinti su atitinkamais dokumentais.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0071"><NO.P>71.</NO.P><TXT>Tuo remdamasi Slovėnija nagrinėjamu atveju daro išvadą, kad prieštaraujant Slovėnijos valdžios institucijos tyrimų priemonėms ECB archyvų neliečiamumu gali būti remiamasi tik tiek, kiek atitinkamų dokumentų poėmiu ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo proceso tikslu gali būti pakenkta ECB veiklai ir nepriklausomumui. Vis dėlto nei ECB, nei Komisija nepateikė atitinkamo įrodymo.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0072"><NO.P>72.</NO.P><TXT>Šios dvi institucijos, priešingai, pažymi, kad pagal bendrą privilegijų ir imunitetų sistemą valstybių narių teisėsaugos institucijos iš esmės visais atvejais privalo gauti atitinkamos institucijos sutikimą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0032"><P>Dėl parlamentinio imuniteto žr. Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnio 3 dalį; dėl Sąjungos lėšų ir turto perleidimo žr. <DATE ISO="19930429">1993 m. balandžio 29 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Forafrique Burkinabe / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑182/91</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1993:165">EU:C:1993:165</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0014">14</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), taip pat <DATE ISO="20051124">2005 m. lapkričio 24 d.</DATE> Nutartį <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Gil do Nascimento ir kt. / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑5/05 SA</NO.CASE>, nepaskelbta Rink., <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:723">EU:C:2005:723</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0014">14</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Tuo atveju, jei institucija nesutiktų, turėtų būti priimtas Teisingumo Teismo sprendimas. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją tokia tvarka taikytina ir prieigai prie Sąjungos archyvų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0033"><P>Šiuo klausimu Komisija ir ECB remiasi <DATE ISO="19900713">1990 m. liepos 13 d.</DATE> Nutartimi <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zwartveld ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑2/88-IMM</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1990:315">EU:C:1990:315</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Atsižvelgiant į tai, kad Slovėnijos valdžios institucijos neprašė ECB leidimo ir nesikreipė į Teisingumo Teismą, krata ir nagrinėjamų dokumentų poėmiu buvo pažeisti ECB archyvai. Taigi ECB veiklos ar nepriklausomumo suvaržymo klausimas neturi reikšmės.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0073"><NO.P>73.</NO.P><TXT>Mano nuomone, toks požiūris nesuderinamas su vien funkciniu Sąjungos privilegijų ir imunitetų pobūdžiu. Vis dėlto valstybių narių valdžios institucijoms negali būti leidžiama atlikti poėmių neatsižvelgiant į galimas Sąjungos institucijų privilegijas ir imunitetus, jei tik <HT TYPE="ITALIC">a posteriori</HT> paaiškėja, kad atitinkamuose dokumentuose nebuvo jokios informacijos, kuri galėtų pakenkti šių institucijų uždavinių vykdymui. Tokia išvada būtų nesuderinama su tikslu užtikrinti visišką ir veiksmingą Sąjungos institucijų apsaugą nuo suvaržymų ir grėsmių, galinčių kilti jų nepriklausomumui ir sklandžiai veiklai<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0034"><P><DATE ISO="20191219">2019 m. gruodžio 19 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Junqueras Vies</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑502/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:1115">EU:C:2019:1115</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0082">82</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0074"><NO.P>74.</NO.P><TXT>Šią priešpriešą galima panaikinti atskiriant materialinius ir procesinius Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų pažeidimus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0075"><NO.P>75.</NO.P><TXT>Materialiniu požiūriu Protokolo 2 ir 22 straipsniais saugoma ECB veikla ir jo nepriklausomumas. Vis dėlto tam, kad galėtų būti užtikrinta visapusiška ir veiksminga apsauga, tam tikrais atvejais šią apsaugą reikia papildyti procesinėmis garantijomis.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="12"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0076"><NO.P>76.</NO.P><TXT>Dėl šios priežasties institucijos ir valstybės narės pagal Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 18 straipsnį privalo bendradarbiauti, taikydamos Protokolą. Taigi šioje nuostatoje sukonkretinamas ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas lojalaus bendradarbiavimo principas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0035"><P><DATE ISO="20081021">2008 m. spalio 21 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Marra</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑200/07 ir C‑201/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:579">EU:C:2008:579</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Remdamasis šia nuostata, Teisingumo Teismas padarė išvadą, jog atitinkama Sąjungos institucija privalo leisti susipažinti su dokumentais, jei nėra grėsmės, kad bus pakenkta šios institucijos veiklai ar nepriklausomumui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0036"><P><DATE ISO="19900713">1990 m. liepos 13 d.</DATE> Nutartis <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zwartveld ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑2/88-IMM</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1990:315">EU:C:1990:315</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0022">22</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Atitinkamai valstybių narių valdžios institucijos iš esmės privalo gauti tokį leidimą, jei nori susipažinti su Sąjungos archyvais, taigi šiuo atveju – su dokumentais, kurie yra susiję su ECBS uždavinių vykdymu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0037"><P>ESS 4 straipsnio 3 dalyje šiuo klausimu pabrėžiamas įsipareigojimų <HT TYPE="ITALIC">abipusiškumas</HT>; žr. <DATE ISO="20031016">2003 m. spalio 16 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Airija / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑339/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:545">EU:C:2003:545</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0072">72</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0077"><NO.P>77.</NO.P><TXT>Ši pareiga procesiniu požiūriu užtikrina pagal Protokolo 2 straipsnį materialiai saugomą Sąjungos institucijų veiklą ir nepriklausomumą. Ja užtikrinama, kad atitinkamos Sąjungos institucijos apskritai galėtų naudotis savo teisėmis pagal Protokolą. Tuo atveju, jei valstybių narių institucijos, pageidaujančios susipažinti su tam tikrais dokumentais ar duomenimis, visiškai nepalaiko ryšio su atitinkamomis Sąjungos institucijomis, pastarosios negali įvertinti, kokiu mastu šiuo pageidavimu galėtų būti pakenkta jų veiklai ir nepriklausomumui ir kokių atsargumo priemonių, jei reikia, jos privalo imtis, siekdamos užkirsti kelią tokiam neigiamam poveikiui arba jį sumažinti. Taip yra visų pirma tokiu atveju, kaip nagrinėjamasis šioje byloje, kai konkrečius dokumentus turi ne atitinkama Sąjungos institucija.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0078"><NO.P>78.</NO.P><TXT>Komisijos priekaištas susijęs būtent su šiuo procedūriniu Sąjungos archyvų apsaugos aspektu. Iš esmės Komisija Slovėnijos teisėsaugos institucijoms prikiša tai, kad jos veikė iš anksto nesuderinusios veiksmų su ECB. Priekaištaujama ne dėl konkretaus neigiamo poveikio ECB veiklai ar nepriklausomumui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0079"><NO.P>79.</NO.P><TXT>Tiesa, pareiga iš anksto suderinti veiksmus su atitinkamomis Sąjungos institucijomis, kaip teisingai pažymi Slovėnijos vyriausybė, gali pakenkti tam tikrų tyrimo priemonių veiksmingumui. Vis dėlto tam tikromis aplinkybėmis, derinant vienas kitam prieštaraujančius interesus, kas yra neatsiejama nuo Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų nuostatų, su tuo reikia susitaikyti. Į valstybių narių teisėsaugos institucijų interesus atitinkamai atsižvelgiama visapusiškai įpareigojant susijusią Sąjungos instituciją lojaliai bendradarbiauti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0038"><P><DATE ISO="19900713">1990 m. liepos 13 d.</DATE> Nutartis <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zwartveld ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑2/88-IMM</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1990:315">EU:C:1990:315</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0021">21</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Šis įpareigojimas apima tinkamas tyrimo interesų apsaugos priemones. Be to, Sąjungos institucijos sprendimą gali visapusiškai peržiūrėti Teisingumo Teismas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0039"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19900713">1990 m. liepos 13 d.</DATE> Nutartį <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zwartveld ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑2/88-IMM</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1990:315">EU:C:1990:315</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="19901206">1990 m. gruodžio 6 d.</DATE> Nutartį <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zwartveld ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑2/88-IMM</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1990:440">EU:C:1990:440</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0007">7</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0080"><NO.P>80.</NO.P><TXT>Iš antrosios Teisingumo Teismo nutarties byloje <HT TYPE="ITALIC">Zwartveld</HT> matyti, kad atsisakymas leisti susipažinti su dokumentais negali būti pateisinamas bendro pobūdžio ar tipiniais teiginiais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0040"><P><DATE ISO="19901206">1990 m. gruodžio 6 d.</DATE> Nutartis <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zwartveld ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑2/88-IMM</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1990:440">EU:C:1990:440</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0011">11</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Taip užtikrinama, kad Sąjungos institucijos nepagrįstai ar savavališkai nedarytų neigiamo poveikio valstybių narių baudžiamosioms priemonėms. Taigi Slovėnijos susirūpinimas, kad net ir bet koks centrinio banko dokumentų ryšys su ECBS uždaviniais galėtų užkirsti kelią nacionalinių valdžios institucijų galimybei su jais susipažinti ir taip visiškai sužlugdyti tyrimą, yra nepagrįstas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0081"><NO.P>81.</NO.P><TXT>Be to, neatrodo, kad <DATE ISO="20160706">2016 m. liepos 6 d.</DATE> poėmis būtų buvęs atliktas pasinaudojant netikėtumo poveikiu. Priešingai, <HT TYPE="ITALIC">Banka Slovenije</HT> iš jau anksčiau užmegzto kontakto su Slovėnijos teisėsaugos institucijomis žinojo, kad šios institucijos nori susipažinti su tam tikrais dokumentais.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="13"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0082"><NO.P>82.</NO.P><TXT>Taigi procesinių Sąjungos archyvų apsaugos garantijų pažeidimas nereiškia, kad neigiamas poveikis atitinkamos Sąjungos institucijos veiklai ir nepriklausomumui materialiniu požiūriu jau įrodytas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0041"><P>Atitinkamai Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad Sąjungos lėšų areštu be išankstinio susijusios institucijos ar Teisingumo Teismo leidimo pažeidžiamas Protokolas, neatsižvelgiant į tai, ar tuo areštu daromas neigiamas poveikis susijusios institucijos veiklai ir nepriklausomumui; žr. <DATE ISO="19930429">1993 m. balandžio 29 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Forafrique Burkinabe / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑182/91</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1993:165">EU:C:1993:165</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0014">14</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0083"><NO.P>83.</NO.P><TXT>Šis procesinių ir materialinių Protokolo pažeidimų atskyrimas tam tikromis aplinkybėmis gali turėti įtakos įrodymų vertinimui. Atsakant į klausimą, ar dokumentas gali būti naudojamas kaip įrodymas nacionaliniame baudžiamajame procese, gali turėti reikšmės aplinkybė, ar jis buvo gautas materialiai pažeidus Sąjungos privilegijas ir imunitetus, ar pažeidus procesinį imuniteto aspektą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0042"><P>Nors tik nacionaliniai teismai turi įvertinti pagal Sąjungos teisę suteikiamų privilegijų ir imunitetų poveikį nacionaliniame baudžiamajame procese, vis dėlto jie turi tinkamai paisyti Sąjungos teisės, visų pirma ES sutarties 4 straipsnio 3 dalies; žr. <DATE ISO="20191219">2019 m. gruodžio 19 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Junqueras Vies</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑502/19</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:1115">EU:C:2019:1115</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0093">93</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0084"><NO.P>84.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į tai, jog šioje byloje nustatyta, kad Slovėnijos teisėsaugos institucijos <DATE ISO="20160706">2016 m. liepos 6 d.</DATE> kratą ir poėmį atliko vienašališkai, iš anksto nesuderinusios su ECB ir nepaprašiusios Teisingumo Teismo priimti sprendimo, galima teigti, kad šiais veiksmais jos pažeidė Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 2 ir 22 straipsnius, siejamus su 18 straipsniu.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="ITALIC">b)</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Papildomai: dėl neigiamo poveikio ECB veiklai ir nepriklausomumui įrodymo</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0085"><NO.P>85.</NO.P><TXT>Nepaisant to, kad jau Komisijos ieškinio pirmasis pagrindas yra pagrįstas dėl pirma nurodytų priežasčių, lemiamą reikšmę tolesnei ginčo tarp ECB ir Slovėnijos eigai taip pat gali turėti tai, ar poėmiu iš esmės pažeistas ir imunitetas. Šiomis aplinkybėmis kyla neigiamo poveikio ECB veiklai ar nepriklausomumui įrodymo klausimas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0086"><NO.P>86.</NO.P><TXT>Tuo atveju, jei Teisingumo Teismas pritartų Slovėnijos nuomonei, jog vien dokumento pripažinimas <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0038" REF.END="QE0038"/>ECB archyvų<QUOT.END REF.START="QS0038" CODE="201C" ID="QE0038"/> dalimi reiškia prielaidą, kad gali būti pakenkta ECB veiklai ir nepriklausomumui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0043"><P>Žr. šios išvados 61 punktą.</P></NOTE>, minėtas klausimas turėtų net ir lemiamą reikšmę nagrinėjant šią bylą.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0087"><NO.P>87.</NO.P><TXT>Iš Teisingumo Teismo nutarčių byloje <HT TYPE="ITALIC">Zwartveld</HT> šiuo klausimu matyti, kad iš esmės atitinkama Sąjungos institucija turi įrodyti, kiek atitinkamuose dokumentuose esančios informacijos atskleidimas kenkia Sąjungos veiklai ir nepriklausomumui ir atitinkamai institucijai pavestų uždavinių vykdymui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0044"><P><DATE ISO="19900713">1990 m. liepos 13 d.</DATE> Nutartis <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zwartveld ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑2/88-IMM</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1990:315">EU:C:1990:315</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0025">25</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="19901206">1990 m. gruodžio 6 d.</DATE> Nutartis <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zwartveld ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑2/88-IMM</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1990:440">EU:C:1990:440</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0011">11</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0088"><NO.P>88.</NO.P><TXT>Vis dėlto ir šiuo klausimu susiduriama su jau minėta problema, kad paimti dokumentai yra Slovėnijos teisėsaugos institucijose, todėl nei ECB, nei Komisija nežino, kokie konkrečiai dokumentai yra susiję su informacijos atskleidimu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0045"><P>Šiuo klausimu žr. šios išvados 63 punktą.</P></NOTE>. Tik žinant dokumentus ir jų turinį galima įvertinti, ar juose esančios informacijos atskleidimas pakenks ECB veiklai ir nepriklausomumui.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0089"><NO.P>89.</NO.P><TXT>Taigi šiomis aplinkybėmis taip pat būtina remtis Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 18 straipsniu. Minėtas straipsnis valstybes nares įpareigoja bendradarbiauti su Sąjungos institucijomis, kad būtų užtikrintas tinkamas Protokolo taikymas. Tai atitinkamai reiškia, kad Slovėnijos valdžios institucijos privalo leisti identifikuoti dokumentus, kurie turi būti laikomi <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0039" REF.END="QE0039"/>ECB archyvais<QUOT.END REF.START="QS0039" CODE="201C" ID="QE0039"/>, ir sudaryti ECB galimybę pateikti pastabas dėl šių dokumentų.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="14"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0090"><NO.P>90.</NO.P><TXT>Be to, pagal jurisprudenciją ES sutarties 4 straipsnio 3 dalis valstybę narę per procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo taip pat įpareigoja pateikti Komisijai visą informaciją, kuri jai leistų įvertinti, ar įsipareigojimai neįvykdyti<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0046"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="20021212">2002 m. gruodžio 12 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vokietija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑209/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2002:747">EU:C:2002:747</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0039">39</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0043">43</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Kaip jau nurodyta, lojalaus bendradarbiavimo pareiga netgi gali reikšti, jog valstybė narė turi iš esmės ir išsamiai užginčyti Komisijos pateiktus duomenis ir jų sukeliamas pasekmes, jei Komisija pateikė pakankamai įrodymų, kad valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0047"><P>Šiuo klausimu žr. šios išvados 65 punktą.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0091"><NO.P>91.</NO.P><TXT>Vis dėlto ne bet koks atsakove esančios valstybės narės pranašumas, kiek tai susiję su informacija, gali lemti tokį įrodinėjimo pareigos perkėlimą. Nukrypimas nuo įrodinėjimo pareigos paskirstymo veikiau turi būti pateisinamas atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, įrodinėjamos aplinkybės pobūdį ir taikytiną Sąjungos teisę<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0048"><P>Šiuo klausimu žr. generalinės advokatės C. Stix-Hackl išvadą byloje <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vokietija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑441/02</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2005:337">EU:C:2005:337</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0052">52</REF.NP.ECR>–<REF.NP.ECR REF="NP0055">55</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0092"><NO.P>92.</NO.P><TXT>Šiuo atveju, mano nuomone, nereikia perkelti įrodinėjimo pareigos, kiek tai susiję su neigiamu poveikiu ECBS veiklai. Veikiau ECB turėtų konkrečiai paaiškinti, kodėl tam tikruose dokumentuose esančios informacijos atskleidimas galėtų kelti grėsmę ECBS uždavinių vykdymui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0049"><P>Dėl minėto kriterijaus žr. šios išvados 52 punktą.</P></NOTE>. Vis dėlto ECB gali pateikti įrodymus tik tuo atveju, jei Slovėnijos valdžios institucijos bendradarbiaus ir pateiks ECB visą informaciją, leidžiančią jam atlikti tokį vertinimą. Be to, ši būtinybė rodo, kad nagrinėjamoje byloje vien dėl procesinio imuniteto aspekto pažeidimo reikia konstatuoti, jog buvo pažeista Sąjungos teisė.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">B.</HT></HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD"><HT TYPE="ITALIC">Dėl pareigos koordinuoti veiksmus su ECB prieš kratą ir poėmį ir po jų (antrasis pagrindas)</HT></HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0093"><NO.P>93.</NO.P><TXT>Teikdama ieškinio antrąjį pagrindą Komisija teigia, jog dėl to, kad Slovėnijos teisėsaugos institucijoms nepradėjo <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0040" REF.END="QE0040"/>konstruktyvaus dialogo<QUOT.END REF.START="QS0040" CODE="201C" ID="QE0040"/> su ECB, Slovėnija pažeidė Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 18 straipsnyje ir ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą lojalaus bendradarbiavimo pareigą. Iš esmės Komisija kritikuoja tai, jog Slovėnijos valdžios institucijos nepakankamai koordinavo veiksmus su ECB prieš kratą ir dokumentų poėmį ir po jų tam, kad būtų kuo mažiau varžoma sklandi ECB veikla ir nepriklausomumas.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0094"><NO.P>94.</NO.P><TXT>Kiek tai susiję su Slovėnijos valdžios institucijos veiksmais prieš atliekant kratą ir poėmį <HT TYPE="ITALIC">Banka Slovenije</HT> patalpose, ieškinio antrasis pagrindas turinio aspektu sutampa su pirmuoju pagrindu. Teikiant ieškinio pirmąjį pagrindą priekaištaujama būtent dėl vienašališkų Slovėnijos teisėsaugos institucijų veiksmų atliekant kratą ir poėmį, t. y. išankstinio veiksmų nesuderinimo su ECB. Šiuo klausimu jau konstatuota, kad tokie veiksmai laikytini Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 18 straipsnio pažeidimu<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0050"><P>Žr. šios išvados 76–84 punktus.</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0095"><NO.P>95.</NO.P><TXT>Taigi lieka išnagrinėti, ar pareigos kyla iš Protokolo 18 straipsnio, kiek tai susiję su laikotarpiu po pačios kratos ir poėmio, ir, jei taip, tai kokios.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0096"><NO.P>96.</NO.P><TXT>Pagal suformuotą jurisprudenciją ES sutarties 4 straipsnio 3 dalis valstybes nares įpareigoja imtis visų reikiamų bendrų ar specialių priemonių, galinčių užtikrinti Sąjungos teisės galiojimą ir veiksmingumą<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0051"><P><DATE ISO="20101007">2010 m. spalio 7 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Stils Met</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑382/09</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2010:596">EU:C:2010:596</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0044">44</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>), <DATE ISO="20171205">2017 m. gruodžio 5 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Vokietija / Taryba</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑600/14</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2017:935">EU:C:2017:935</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0094">94</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20191031">2019 m. spalio 31 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Nyderlandai</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑395/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:918">EU:C:2019:918</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0095">95</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="15"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0097"><NO.P>97.</NO.P><TXT>Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 18 straipsnyje, kuriame šiuo klausimu sukonkretinama ES sutarties 4 straipsnio 3 dalis, Sąjungos ir valstybių narių valdžios institucijos įpareigojamos bendradarbiauti, kad būtų išvengta skirtingo Protokolo nuostatų aiškinimo ir taikymo<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0052"><P><DATE ISO="20081021">2008 m. spalio 21 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Marra</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑200/07 ir C‑201/07</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2008:579">EU:C:2008:579</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0041">41</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0042">42</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Ši pareiga pagal savo pobūdį yra abipusė<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0053"><P><DATE ISO="20031016">2003 m. spalio 16 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Airija / Komisija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑339/00</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2003:545">EU:C:2003:545</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0072">72</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Jei, kaip šioje byloje, reikia suderinti prieštaringus interesus, minėta pareiga reiškia, jog kiekviena šalis savo kompetenciją turi įgyvendinti atsargiai, kad kuo mažiau paveiktų kitos šalies teisėtus interesus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0054"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19830210">1983 m. vasario 10 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Liuksemburgas / Parlamentas</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>230/81</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1983:32">EU:C:1983:32</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0037">37</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0038">38</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0098"><NO.P>98.</NO.P><TXT>Taigi tam, kad ECB apskritai galėtų pasinaudoti teisėmis pagal Protokolą, Slovėnija pirmiausia turi leisti identifikuoti dokumentus, kurie turi būti laikomi <QUOT.START CODE="201E" ID="QS0041" REF.END="QE0041"/>ECB archyvų<QUOT.END REF.START="QS0041" CODE="201C" ID="QE0041"/> dalimi, ir suteikti ECB galimybę pateikti pastabas dėl galimo neigiamo poveikio ECB veiklai ir nepriklausomumui<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0055"><P>Šiuo klausimu žr. šios išvados 89 ir 92 punktus.</P></NOTE>. Tokiomis aplinkybėmis ECB turėtų nurodyti konkrečius argumentus prieš dokumentų naudojimą nacionaliniame ikiteisminiame tyrime ar baudžiamajame procese.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0099"><NO.P>99.</NO.P><TXT>Siekiant kuo labiau sumažinti neigiamo poveikio riziką ir kartu nepagrįstai nevilkinti tyrimų eigos, abi šalys turi prisidėti prie greito tyrimo. Slovėnija šiuo klausimu nurodė, kad ECB delsė daugiau kaip šešis mėnesius, tik tada pateikė Slovėnijos valdžios institucijoms saugomų dokumentų identifikavimo kriterijus<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0056"><P>Žr. laikotarpį, kuriuo remtasi šios išvados 26 ir 27 punktuose.</P></NOTE>. ECB per posėdį negalėjo paaiškinti šio delsimo. Tiesa, Slovėnijos valdžios institucijos suteikė ECB galimybę pateikti pastabas tik dėl šios išvados 24 punkte nurodytų dokumentų. Užuot neleidęs įvertinti visų kitų dokumentų, ikiteisminio tyrimo teisėjas (remdamasis <HT TYPE="ITALIC">Zwartveld</HT> bylos pavyzdžiu) arba ECB skundą gavęs teismas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0057"><P>Šiuo klausimu žr. šios išvados 21 ir 23 punktus.</P></NOTE> turėjo kreiptis į Teisingumo Teismą, kad šis nustatytų Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 2 ir 22 straipsniuose įtvirtintos apsaugos apimtį<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0058"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19900713">1990 m. liepos 13 d.</DATE> Nutartį <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zwartveld ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑2/88-IMM</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1990:315">EU:C:1990:315</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0024">24</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0100"><NO.P>100.</NO.P><TXT>Ši pareiga taip pat netampa perteklinė dėl, pavyzdžiui, Slovėnijos valdžios institucijų pasiūlymo vykdyti nacionalinį baudžiamąjį procesą laikantis griežto konfidencialumo sąlygų, uždaruose posėdžiuose. Žinoma, į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama vertinant, ar tam tikrų dokumentų naudojimas nacionaliniame baudžiamajame procese gali pakenkti ECB veiklai ir nepriklausomumui. Vis dėlto, jei Slovėnija šiuo klausimu laikosi kitokios nuomonės, ji privalo kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti sprendimą ir negali vienašališkai nuspręsti naudoti atitinkamus dokumentus baudžiamajame procese.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0101"><NO.P>101.</NO.P><TXT>Šiuo klausimu iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos taip pat matyti, kad apskritai gali būti reikalaujama leisti susipažinti tik su tokiais dokumentais, kurie yra svarbūs nacionalinio ikiteisminio tyrimo ar baudžiamojo proceso tikslais<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0059"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19901206">1990 m. gruodžio 6 d.</DATE> Nutartį <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Zwartveld ir kt</HT></NAME.CASE>. (<NO.CASE>C‑2/88-IMM</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:1990:440">EU:C:1990:440</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0007">7</REF.NP.ECR> ir <REF.NP.ECR REF="NP0008">8</REF.NP.ECR> punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0102"><NO.P>102.</NO.P><TXT>Šioje byloje atitinkamai darytina išvada, kad Slovėnijos valdžios institucijos ne vėliau nei išsaugodamos paimtus dokumentus turėjo apsiriboti tais dokumentais, kurie yra būtini nacionalinio ikiteisminio tyrimo tikslais. Bet kuriuo atveju tai taikytina tiek, kiek negalima atmesti galimybės, kad tam tikro dokumento atskleidimas gali pažeisti saugotinus ECB interesus, o tai savo ruožtu turi įrodyti ECB<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0060"><P>Šiuo klausimu žr. šios išvados 98 punktą.</P></NOTE>. Be to, atsargiai įgyvendindamos savo kompetenciją<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0061"><P>Žr. šios išvados 97 punktą.</P></NOTE> Slovėnijos valdžios institucijos privalėjo nedelsdamos grąžinti visus dokumentus, kurie yra pripažintini ECB archyvais ir neturi reikšmės šiai bylai. Šiuo klausimu taip pat reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją remiantis lojalaus bendradarbiavimo pareiga taip pat reikia panaikinti neteisėtas Sąjungos teisės pažeidimo pasekmes<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0062"><P><DATE ISO="20191031">2019 m. spalio 31 d.</DATE> Sprendimas <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Nyderlandai</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑395/17</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:918">EU:C:2019:918</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0098">98</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR><?PAGE NO="16"?><NP.ECR IDENTIFIER="NP0103"><NO.P>103.</NO.P><TXT>Vis dėlto iki to laiko, kol Komisija pareiškė ieškinį, Slovėnijos valdžios institucijos nepatikslino, kokius dokumentus dėl kokių priežasčių jos naudojo ar ketina naudoti ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo proceso tikslais, taip pat negrąžino <HT TYPE="ITALIC">Banka Slovenije</HT> arba ECB nereikalingų dokumentų, sudarančių ECB archyvus.</TXT></NP.ECR><NP.ECR IDENTIFIER="NP0104"><NO.P>104.</NO.P><TXT>Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Slovėnija ir savo veiksmais po kratos ir poėmio <HT TYPE="ITALIC">Banka Slovenije</HT> patalpose pažeidė Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 18 straipsnį.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">VII.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Dėl bylinėjimosi išlaidų</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0105"><NO.P>105.</NO.P><TXT>Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, o Slovėnija pralaimėjo bylą, Slovėnija turi padengti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad į bylą įstojusios institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas, ECB padengia savo bylinėjimosi išlaidas<NOTE TYPE="FOOTNOTE" NUMBERING="ARAB" NUMBERING.CONTINUED="YES" NOTE.ID="E0063"><P>Pagal analogiją žr. <DATE ISO="20190327">2019 m. kovo 27 d.</DATE> Sprendimą <REF.DOC.ECR><NAME.CASE><HT TYPE="ITALIC">Komisija / Vokietija</HT></NAME.CASE> (<NO.CASE>C‑620/16</NO.CASE>, <NO.ECLI ECLI="ECLI:EU:C:2019:256">EU:C:2019:256</NO.ECLI>, <REF.NP.ECR REF="NP0101">101</REF.NP.ECR> punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP.ECR></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P><HT TYPE="BOLD">VIII.</HT></NO.P><TXT><HT TYPE="BOLD">Išvada</HT></TXT></NP></TI></TITLE><NP.ECR IDENTIFIER="NP0106"><NO.P>106.</NO.P><TXT>Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui priimti tokį sprendimą:</TXT><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Slovėnijos Respublika:</TXT><P><LIST TYPE="NDASH"><ITEM><P>Slovėnijos teisėsaugos institucijoms <DATE ISO="20160706">2016 m. liepos 6 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Banka Slovenije</HT> patalpose paėmus, be kita ko, visus iš <HT TYPE="ITALIC">Banka Slovenije</HT> valdytojo elektroninio pašto paskyros išsiųstus pranešimus, taip pat visus 2012–2014 m. laikotarpio elektroninius dokumentus, kurie buvo valdytojo darbo vietoje arba jo nešiojamajame kompiuteryje, iš anksto nesuderinus šių veiksmų su ECB ar nepaprašius Teisingumo Teismo priimti sprendimą, neįvykdė įsipareigojimų pagal Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 2 ir 22 straipsnius, siejamus su 18 straipsniu,</P></ITEM><ITEM><P>be to, po poėmio neleidusi ECB identifikuoti su ECBS uždavinių vykdymu susijusių dokumentų, kad ECB turėtų galimybę pateikti pastabas dėl galimo neigiamo poveikio ECB veiklai ir nepriklausomumui, ir nenurodžiusi priežasčių, dėl kurių tam tikri dokumentai yra būtini nacionalinio ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo proceso tikslais, ir negrąžinusi visų kitų dokumentų, kurie turi būti priskirti ECB archyvams, neįvykdė įsipareigojimų pagal Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 18 straipsnį.</P></ITEM></LIST></P></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Slovėnijos Respublika padengia bylinėjimosi išlaidas.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>ECB padengia savo bylinėjimosi išlaidas.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP.ECR></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>