TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) SPRENDIMAS
2025 m. balandžio 10 d. ( *1 )
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Teismų bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose – Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR – Europos arešto orderis – 4 straipsnio 4 ir 6 punktai – Neprivalomo nevykdymo pagrindai – Sąlyga, pagal kurią veika priklauso vykdančiosios valstybės narės jurisdikcijai pagal jos pačios baudžiamąją teisę – Negalutinis nuosprendis – Europos arešto orderis, išduotas siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą“
Byloje C‑481/23 (Sangas) ( i )
dėl Audiencia Nacional (Nacionalinis teismas, Ispanija) 2023 m. liepos 24 d. nutartimi, kurią Teisingumo Teismas gavo 2023 m. liepos 26 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje, kurioje prašoma įvykdyti Europos arešto orderį, išduotą dėl
JMTB,
dalyvaujant
Ministerio Fiscal,
Abogacía del Estado,
TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkė M. L. Arastey Sahún, teisėjai D. Gratsias, E. Regan (pranešėjas), J. Passer ir B. Smulders,
generalinis advokatas J. Richard de la Tour,
posėdžio sekretorė L. Carrasco Marco, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2024 m. lapkričio 13 d. posėdžiui,
išnagrinėjęs pastabas, pateiktas:
|
– |
Ministerio Fiscal, atstovaujamos R. de Miguel Morante, |
|
– |
Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos L. Aguilera Ruiz, A. Gavela Llopis ir P. Pérez Zapico, |
|
– |
Lietuvos vyriausybės, atstovaujamos K. Dieninio ir V. Kazlauskaitės-Švenčionienės, |
|
– |
Austrijos vyriausybės, atstovaujamos A. Posch, J. Schmoll ir C. Leeb, |
|
– |
Europos Komisijos, atstovaujamos J. Baquero Cruz, H. Leupold ir J. Vondung, |
atsižvelgęs į sprendimą, priimtą susipažinus su generalinio advokato nuomone, nagrinėti bylą be išvados,
priima šį
Sprendimą
|
1 |
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (OL L 190, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 34), iš dalies pakeisto 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR (OL L 81, 2009, p. 24) (toliau – Pagrindų sprendimas 2002/584), 4 straipsnio 4 ir 6 punktų išaiškinimo. |
|
2 |
Šis prašymas pateiktas nagrinėjant dėl JMTB išduoto Europos arešto orderio vykdymo procedūrą. |
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisė
|
3 |
Pagrindų sprendimo 2002/584 1 straipsnyje „Europos arešto orderio apibrėžimas ir įpareigojimas jį vykdyti“ numatyta: „1. Europos arešto orderis yra teisminis sprendimas, kurį išduoda valstybė narė, kad kita valstybė narė areštuotų [suimtų] ir perduotų prašomą perduoti asmenį, siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba vykdyti laisvės atėmimo bausmę [siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą arba laisvės atėmimo bausmę], arba sprendimą dėl įkalinimo. 2. Valstybės narės vykdo Europos arešto orderį, remdamosi tarpusavio pripažinimo principu ir vadovaudamosi šio pagrindų sprendimo nuostatomis. <…>“ |
|
4 |
Pagrindų sprendimo 3 straipsnyje numatyti Europos arešto orderio privalomo nevykdymo pagrindai. |
|
5 |
Pagrindų sprendimo 4 straipsnyje „Europos arešto orderio neprivalomo nevykdymo pagrindai“ nustatyta: „Vykdančioji teisminė institucija gali atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį: <…>
<…>
<…>“ |
|
6 |
Pagrindų sprendimo 4a straipsnyje numatytos kitos aplinkybės, kuriomis vykdančioji teisminė institucija gali atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį, o jo 5 straipsnis susijęs su garantijomis, kurias konkrečiais atvejais turi suteikti išduodančioji valstybė narė. |
Rumunijos teisė
|
7 |
Iš naujo paskelbto (Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 411, 2019 m. gegužės 27 d.) 2004 m. birželio 28 d.Legea Nr. 302/2004 privind cooperarea judiciară internațională în materie penală (Įstatymas Nr. 302/2004 dėl tarptautinio teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose) (Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 594, 2004 m. liepos 1 d.) 99 straipsnio 2 dalies c ir g punktuose ir 3 dalyje nustatyta: „2. Rumunijos vykdančioji teisminė institucija gali atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį šiais atvejais: <…>
<…>
<…> 3. Jeigu taikytinas tik 2 dalies c punkte nurodytas atvejis, Rumunijos vykdančioji teisminė institucija, prieš priimdama 109 straipsnyje nurodytą sprendimą, prašo išduodančiosios teisminės institucijos pateikti patvirtintą apkaltinamojo nuosprendžio kopiją ir visą kitą būtiną informaciją, nurodydama išduodančiajai teisminei institucijai priežastį, dėl kurios prašoma šių dokumentų. Užsienio teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį papildomai pripažįsta teismas, kuriame vyksta Europos arešto orderio vykdymo procedūra. Jeigu Rumunijos vykdančioji teisminė institucija pripažįsta užsienio teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, bausmės vykdymo orderis išduodamas 109 straipsnyje nurodyto sprendimo priėmimo dieną.“ |
Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai
|
8 |
2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, patikslintu 2022 m. kovo 3 d. nutartimi (toliau – 2022 m. vasario 21 d. nuosprendis), Audiencia Nacional (Nacionalinis teismas, Ispanija) nuteisė JMTB (toliau – kaltinamasis), kuris yra Rumunijoje gyvenantis Ispanijos pilietis, kaip trijų nusikalstamų veikų mokesčių srityje ir vienos su pinigų plovimu susijusios nusikalstamos veikos bendrininką. Už kiekvieną iš šių trijų nusikalstamų veikų mokesčių srityje kaltinamajam buvo skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė ir 23 mln. EUR bauda už 2011 mokestinius metus, 135 mln. EUR bauda už 2012 mokestinius metus ir 140 mln. EUR bauda už 2013 mokestinius metus, taip pat papildomos sankcijos. Už su pinigų plovimu susijusią nusikalstamą veiką jam buvo skirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė ir 54 mln. EUR bauda. |
|
9 |
Kaltinamasis buvo nuteistas iš esmės už kelių bendrovių, kurioms vadovavo asmenys, iš tiesų paskirti kaip fiktyvūs direktoriai, įsteigimą Ispanijoje, siekiant išvengti iš viso daugiau kaip 100 mln. EUR pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėjimo už angliavandenilių pardavimą 2011–2013 finansiniais metais. |
|
10 |
Kai kaltinamasis pranešė, kad dėl 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžio pateikė kasacinį skundą, jam buvo atsisakyta išduoti leidimą vykti į Rumuniją. Vis dėlto nustačius, kad kaltinamasis yra prie Kroatijos sienos ir vyksta Rumunijos kryptimi, 2022 m. balandžio 6 d. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas dėl jo priėmė sprendimą, taip pat išdavė Europos arešto orderį ir tarptautinį arešto orderį, kuriuose nurodė paskelbti jo paiešką, jį sulaikyti ir suimti (toliau – 2022 m. balandžio 6 d. sprendimas). |
|
11 |
2023 m. balandžio 4 d. raštu Curtea de Apel Alba Iulia (Alba Julijos apeliacinis teismas, Rumunija) pateikė sprendimo, kuriuo atsisakė vykdyti šį Europos arešto orderį, kopiją. |
|
12 |
Iš to sprendimo buvo matyti, kad dėl kaltinamojo išduotam Europos arešto orderiui netaikomas nė vienas iš Pagrindų sprendimo 2002/584 3 straipsnyje numatytų privalomo nevykdymo pagrindų. Vis dėlto, kiek tai susiję su šio pagrindų sprendimo 4 straipsnyje numatytais neprivalomo nevykdymo pagrindais, Curtea de Apel Alba Iulia (Alba Julijos apeliacinis teismas) konstatavo, pirma, kad kaltinamasis pateikė patvirtinamuosius dokumentus, įrodančius, kad jis be pertraukų teisėtai gyveno Rumunijos teritorijoje bent penkerius metus, ir, antra, kad jis pareiškė nenorintis būti perduotas Ispanijos teisminėms institucijoms, o tai prilygsta atsisakymui, kad bausmė būtų vykdoma išduodančiojoje valstybėje narėje, todėl yra pagrindas atsisakyti perduoti suinteresuotąjį asmenį. |
|
13 |
Be to, Curtea de Apel Alba Iulia (Alba Julijos apeliacinis teismas) konstatavo, kad nusikalstamos veikos, už kurias Europos arešto orderį išdavusi teisminė institucija pirmojoje instancijoje nuteisė kaltinamąjį, Ispanijos teisės aktuose buvo apibrėžtos kaip sukčiavimo mokesčių srityje ir pinigų plovimo nusikalstamos veikos, už kurias baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų, todėl jeigu šios veikos būtų priklausiusios Rumunijos teisminių institucijų jurisdikcijai, patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už analogiškas nusikalstamas veikas senaties terminas būtų buvęs dešimt metų nuo paskutinio veiksmo ar paskutinio neveikimo dienos. |
|
14 |
Pažymėjęs, kad trys su sukčiavimu mokesčių srityje susijusios nusikalstamos veikos, už kurias kaltinamasis buvo nuteistas, buvo padarytos 2011–2013 finansiniais metais, Curtea de Apel Alba Iulia (Alba Julijos apeliacinis teismas) iš to padarė išvadą, kad senaties terminas pradėjo eiti vėliausiai 2013 m. gruodžio 31 d. Be to, manydamas, kad nuo šių trijų nusikalstamų veikų padarymo nebuvo pagrindo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui nutrūkti, Curtea de Apel Alba Iulia (Alba Julijos apeliacinis teismas) tuo remdamasis padarė išvadą, kad senatis yra suėjusi. |
|
15 |
Atsižvelgdamas į minėtą sprendimą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad atsisakydamas perduoti kaltinamąjį Curtea de Apel Alba Iulia (Alba Julijos apeliacinis teismas) konstatavo, jog pagrindinėje byloje egzistuoja du aptariamo Europos arešto orderio neprivalomo nevykdymo pagrindai, susiję, pirma, su patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatimi pagal Rumunijos teisę ir, antra, su kaltinamojo gyvenamąja vieta Rumunijoje. |
|
16 |
Kiek tai susiję su patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatimi pagal Rumunijos teisę, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad sprendimas atsisakyti perduoti kaltinamąjį buvo priimtas taikant Rumunijos teisėje nustatytas nusikalstamų veikų senaties taisykles, nors visos pagrindinėje byloje nagrinėjamos veikos buvo padarytos Ispanijoje ir yra Ispanijos Karalystės ekonominiams interesams kenkiančios su sukčiavimu mokesčių srityje susijusios nusikalstamos veikos, o tai reiškia, kad Rumunijos teisminės institucijos jokiu atveju neturi jurisdikcijos nagrinėti šių nusikalstamų veikų, todėl negali remtis Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 4 punktu. |
|
17 |
Dėl kaltinamojo gyvenamosios vietos Rumunijoje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 6 punktą prašomą perduoti asmenį galima atsisakyti perduoti tik tuo atveju, jeigu įvykdytos trys kumuliacinės sąlygos, t. y. pirma, Europos arešto orderis turi būti išduotas siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo, antra, atitinkamas asmuo turi būti arba gyventi vykdančiojoje valstybėje narėje arba būti jos pilietis ir, trečia, vykdančioji valstybė turi imtis vykdyti šią bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo pagal savo vidaus teisę. Nagrinėjamu atveju pirmoji iš šių sąlygų neįvykdyta, nes kaltinamasis buvo nuteistas tik pirmojoje instancijoje, o dėl šio nuosprendžio pateiktas kasacinis skundas. Be to, net darant prielaidą, kad kaltinamasis laikomas gyvenančiu Rumunijoje, atsisakymas jį perduoti nebuvo susietas su jokiu Rumunijos valdžios institucijų įsipareigojimu Rumunijoje įvykdyti bausmę, kuri galėtų būti galutinai skirta suinteresuotajam asmeniui. |
|
18 |
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, toks atsisakymas nėra pateisinamas atsižvelgiant į Teisingumo Teismo jurisprudenciją, suformuotą 2023 m. sausio 31 d. Sprendime Puig Gordi ir kt. (C‑158/21, EU:C:2023:57). Kaip iš esmės matyti iš to sprendimo 75 ir 76 punktų, jeigu būtų pripažįstama, kad valstybė narė gali be Pagrindų sprendimo 2002/584 3, 4 ir 4a straipsniuose nurodytų Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų nustatyti ir kitų nacionaline teise grindžiamų pagrindų, leidžiančių nevykdyti šio arešto orderio, būtų kliudoma sklandžiai veikti šiame pagrindų sprendime nustatytai supaprastintai asmenų perdavimo sistemai. |
|
19 |
Šiomis aplinkybėmis Audiencia Nacional (Nacionalinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokius prejudicinius klausimus:
|
Dėl prejudicinių klausimų
Dėl pirmojo klausimo
|
20 |
Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 6 punktas turi būti aiškinamas taip, kad Europos arešto orderį vykdanti teisminė institucija, remdamasi šia nuostata, gali atsisakyti vykdyti šį arešto orderį, jeigu jis nebuvo išduotas siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo, kaltinamasis dar nėra galutinai nuteistas ir vykdančioji valstybė narė nesiėmė pagal savo vidaus teisę vykdyti laisvės atėmimo bausmės arba galutinio sprendimo dėl įkalinimo, kuris galėtų būti priimtas dėl šio asmens. |
|
21 |
Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad, kaip numatyta Pagrindų sprendimo 2002/584 1 straipsnio 1 dalyje, Europos arešto orderis gali būti susijęs su dviem situacijomis. Taigi arešto orderis gali būti išduotas siekiant, viena vertus, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą arba, kita vertus, vykdyti laisvės atėmimo bausmę ar sprendimą dėl įkalinimo (2010 m. spalio 21 d. Sprendimo B., C‑306/09, EU:C:2010:626, 49 punktas). |
|
22 |
Nors Pagrindų sprendimo 2002/584 bendra struktūra grindžiama tarpusavio pripažinimo principu, vis dėlto pripažinimas nereiškia absoliučios pareigos vykdyti išduotą arešto orderį, nes Pagrindų sprendime aiškiai nurodyti Europos arešto orderio privalomo (3 straipsnis) ir neprivalomo (4 ir 4a straipsniai) nevykdymo pagrindai, taip pat garantijos, kurias ypatingais atvejais turi suteikti išduodančioji valstybė narė (5 straipsnis) (šiuo klausimu žr. 2010 m. spalio 21 d. Sprendimo B., C‑306/09, EU:C:2010:626, 50 punktą, taip pat 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo Minister for Justice and Equality (Teismų sistemos trūkumai), C‑216/18 PPU, EU:C:2018:586, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). |
|
23 |
Konkrečiai kalbant, Pagrindų sprendimo 2002/584 sistema, kaip matyti, be kita ko, iš šių straipsnių, palieka valstybėms narėms galimybę ypatingais atvejais leisti kompetentingoms teisminėms institucijoms nuspręsti, kad skirta bausmė turi būti vykdoma vykdančiosios valstybės narės teritorijoje (2010 m. spalio 21 d. Sprendimo B., C‑306/09, EU:C:2010:626, 51 punktas ir 2018 m. gruodžio 13 d. Sprendimo Sut, C‑514/17, EU:C:2018:1016, 30 punktas). |
|
24 |
Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad vykdančioji teisminė institucija gali atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį, jeigu jis buvo išduotas siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę ar sprendimą dėl įkalinimo, kai prašomas perduoti asmuo yra vykdančiojoje valstybėje narėje arba yra jos pilietis ar gyventojas ir toji valstybė imasi vykdyti šią bausmę ar sprendimą dėl įkalinimo pagal savo vidaus teisę. |
|
25 |
Taigi iš paties Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 6 punkto teksto matyti, jog tam, kad prašomas perduoti asmuo patektų į šios nuostatos taikymo sritį, dėl jo turi būti išduotas Europos arešto orderis, „siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo“ (antroji iš šio sprendimo 21 punkte nurodytų situacijų). Tik esant tokiai situacijai gali būti įvykdyta paskutinė šioje nuostatoje įtvirtinta sąlyga. |
|
26 |
Vis dėlto nagrinėjamu atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad nors 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu kaltinamajam, kaip trijų nusikalstamų veikų mokesčių srityje ir vienos su pinigų plovimu susijusios nusikalstamos veikos vykdytojui, pirmojoje instancijoje buvo skirtos kelios bausmės, jis apskundė šį nuosprendį kasacine tvarka, todėl su šiuo nuosprendžiu susijusi baudžiamoji byla tebenagrinėjama Ispanijos teismuose. Iš Teisingumo Teismo turimos informacijos matyti, kad pagal Ispanijos teisę minėtas nuosprendis nėra vykdytinas, nes pateiktas kasacinis skundas. |
|
27 |
Be to, iš šių aplinkybių matyti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sprendimas, kuriuo grindžiamas pagrindinėje byloje nagrinėjamas Europos arešto orderis, yra ne 2022 m. vasario 21 d. nuosprendis, o 2022 m. balandžio 6 d. sprendimas, kuriuo nurodyta paskelbti kaltinamojo paiešką, jį sulaikyti ir suimti. Pastarąjį sprendimą priėmė tas teismas, nes kaltinamasis nesilaikė prevencinių priemonių, kurios jam buvo taikomos jam iškeltoje baudžiamojoje byloje. Konkrečiai kalbant, nors kaltinamasis buvo lygtinai paleistas, aiškiai uždraudžiant išvykti iš Ispanijos teritorijos ir įpareigojant dalyvauti teismo posėdžiuose, buvo nustatyta, kad jis yra Kroatijos pasienyje ir vyksta Rumunijos kryptimi. Taigi 2022 m. balandžio 6 d. sprendimas buvo priimtas, o juo remiantis Europos arešto orderis – išduotas, siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą šiame procese. |
|
28 |
Todėl, kaip teigia Ministerio Fiscal (prokuratūra, Ispanija), Ispanijos vyriausybė ir Europos Komisija ir kaip prašyme priimti prejudicinį sprendimą iš esmės pažymi jį pateikęs teismas, pagrindinėje byloje nagrinėjamas Europos arešto orderis buvo priimtas ne „siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo“, kaip tai suprantama pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 6 punktą, bet dėl kitos Pagrindų sprendimo 2002/584 1 straipsnio 1 dalyje numatytos ir šio sprendimo 21 punkte primintos situacijos, t. y. siekiant vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. |
|
29 |
Darytina išvada, kad kaltinamojo situacija nepatenka į Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 6 punkto taikymo sritį, todėl atsisakymas vykdyti dėl jo išduotą Europos arešto orderį negali būti grindžiamas šia nuostata. |
|
30 |
Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 6 punktas turi būti aiškinamas taip, kad Europos arešto orderį vykdanti teisminė institucija negali atsisakyti vykdyti šio arešto orderio remdamasi šia nuostata, jeigu arešto orderis nebuvo išduotas siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo. |
Dėl antrojo klausimo
|
31 |
Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 4 punktas turi būti aiškinamas taip, kad Europos arešto orderį vykdanti teisminė institucija gali atsisakyti vykdyti šį arešto orderį remdamasi šia nuostata, net jeigu veika nepriklauso vykdančiosios valstybės narės jurisdikcijai pagal jos pačios baudžiamąją teisę, motyvuodama tuo, kad jeigu būtų buvę taikomi šios valstybės narės teisės aktai, būtų suėjusi patraukimo baudžiamojon atsakomybėn arba bausmės vykdymo senatis. |
|
32 |
Primintina, kad pagal Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 4 punktą vykdančiajai teisminei institucijai leidžiama atsisakyti vykdyti Europos arešto orderį, jeigu pagal vykdančiosios valstybės narės teisę yra suėjusi baudžiamojo persekiojimo senatis ir veikos priklauso šios valstybės narės jurisdikcijai pagal jos pačios baudžiamąją teisę. |
|
33 |
Taigi iš Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 4 punkto teksto matyti, kad abi jame nustatytos sąlygos taikomos kumuliatyviai. Darytina išvada, kad vykdančioji teisminė institucija negali remtis šioje nuostatoje numatytu Europos arešto orderio neprivalomo nevykdymo pagrindu, jeigu veikos, dėl kurių vykdomas baudžiamasis persekiojimas ar paskirta bausmė, nepriklauso šios valstybės narės jurisdikcijai pagal jos pačios baudžiamąją teisę, net jei būtų suėjusi baudžiamojo persekiojimo ar bausmės vykdymo senatis, jeigu ši teisė būtų buvusi taikoma. |
|
34 |
Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti: Pagrindų sprendimo 2002/584 4 straipsnio 4 punktas turi būti aiškinamas taip, kad Europos arešto orderį vykdanti teisminė institucija negali atsisakyti vykdyti šio arešto orderio remdamasi šia nuostata, kai veika nepriklauso vykdančiosios valstybės narės jurisdikcijai pagal jos pačios baudžiamąją teisę, net jei – jeigu būtų buvę taikomi šios valstybės narės teisės aktai – būtų suėjusi patraukimo baudžiamojon atsakomybėn arba bausmės vykdymo senatis. |
Dėl bylinėjimosi išlaidų
|
35 |
Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos. |
|
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia: |
|
|
|
Parašai. |
( *1 ) Proceso kalba: ispanų.
( i ) Šios bylos pavadinimas išgalvotas. Jis neatitinka jokios bylos šalies tikrojo vardo, pavardės ar pavadinimo.