–

Ministerul Agriculturii şi Dezvoltării Rurale – Direcţia Generală Pescuit – Autoritatea de Management pentru POPAM, atstovaujamos F. I. Barbu,

–

Rumunijos vyriausybės, atstovaujamos R. Antonie, M. Chicu ir E. Gane,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos J. Hradil, C. Perrin ir L. Radu Bouyon,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 508/2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1255/2011 (OL L 149, 2014, p. 1), 48 straipsnio 1 dalies c punkto, 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013, p. 320 ir klaidų ištaisymas OL L 200, 2016, p. 140), 4, 69 ir 125 straipsnių, taip pat 2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018, p. 1) 33 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Rustrans SRL ir Ministerul Agriculturii şi Dezvoltării Rurale – Direcţia Generală Pescuit – Autoritatea de Management pentru [Programul Operational pentru Pescuit si Afaceri Maritime (POPAM)] (Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija – Žuvininkystės generalinis direktoratas – Jūrų reikalų ir žuvininkystės veiksmų programos vadovaujančioji institucija, Rumunija; toliau – Jūrų reikalų ir žuvininkystės programos vadovaujančioji institucija) ginčą dėl administracinio akto, kuriame ji konstatavo, kad Rustrans gauto finansavimo projekte yra pažeidimų ir jai skirtos finansinės pagalbos dydį sumažino nustatydama skolą biudžetui, teisėtumo.

Teisinis pagrindas

Sąjungos teisė

Reglamentas Nr. 1303/2013

3

Reglamento Nr. 1303/2013 4 straipsnio „Bendrieji principai“ 8 dalyje nustatyta:

4

To reglamento 65 straipsnio „Tinkamumas finansuoti“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:

5

To reglamento 67 straipsnio „Subsidijų formos ir grąžinamosios subsidijos“ 1 dalyje nustatyta:

6

To paties reglamento 69 straipsnyje „Specialiosios subsidijų ir grąžinamųjų subsidijų tinkamumo finansuoti taisyklės“ nustatyta:

7

Reglamento Nr. 1303/2013 125 straipsnio „Vadovaujančiosios institucijos funkcijos“ 1 ir 3 dalyse numatyta:

Reglamentas Nr. 508/2014

8

Reglamento Nr. 508/2014 48 straipsnio „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ 1 dalyje nustatyta:

Reglamentas Nr. 2018/1046

9

Reglamento Nr. 2018/1046 2 straipsnyje „Terminų apibrėžtys“ buvo nustatyta:

10

To reglamento 33 straipsnio „Veiklos rezultatai ir ekonomiškumo, veiksmingumo bei efektyvumo principai“ 1 dalyje buvo numatyta:

11

To reglamento 36 straipsnio „Biudžeto vykdymo vidaus kontrolė“ 1 dalyje buvo nustatyta:

Rumunijos teisė

12

Finansavimo skyrimo dieną galiojusios redakcijos 2016 m. gegužės 11 d. Hotărârea guvernului Nr. 347 privind stabilirea cadrului general de implementare a operațiunilor cofinanțate din Fondul European pentru Pescuit și Afaceri Maritime prin Programul operațional pentru pescuit și afaceri maritime 2014-2020 (Vyriausybės sprendimas Nr. 347, kuriuo nustatoma bendroji iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo bendrai finansuojamų veiksmų įgyvendinimo tvarka pagal 2014–2020 m. jūrų reikalų ir žuvininkystės veiksmų programą) (2016 m. gegužės 12 d. Monitorul Oficial al României, Nr. 368, I dalis) 4 straipsnyje nustatyta:

13

2011 m. birželio 29 d. Ordonanța de urgență a guvernului Nr. 66 privind prevenirea, constatarea și sancționarea neregulilor apărute în obținerea și utilizarea fondurilor europene și/sau a fondurilor publice naționale aferente acestora (Vyriausybės dekretas-įstatymas Nr. 66 dėl pažeidimų, susijusių su Europos Sąjungos fondų ir (arba) atitinkamų nacionalinių viešųjų fondų lėšų gavimu ir naudojimu, prevencijos, nustatymo ir sankcijų taikymo) (2011 m. birželio 30 d. Monitorul Oficial al României, Nr. 461, I dalis, toliau – OUG Nr. 66/2011) 2 straipsnio 1 dalies a punkte „pažeidimas“ apibrėžiamas, kaip jis suprantamas pagal tą nuostatą, kaip „bet koks nukrypimas, susijęs nacionalinių ar Sąjungos nuostatų, taip pat sutarčių sąlygų ar kitų įsipareigojimų, pagal teisės aktus prisiimtų remiantis tomis nuostatomis, teisėtumu, tvarkingumu ir atitiktimi, kurį lėmė gavėjo arba už Sąjungos lėšų tvarkymą atsakingos kompetentingos valdžios institucijos veikimas ar neveikimas, padaręs ar galėjęs padaryti žalos Bendrajam Sąjungos biudžetui, tarptautinių viešojo sektoriaus paramos teikėjų biudžetams ir (arba) su jais susijusiems nacionaliniams viešiesiems ištekliams dėl nepagrįstai sumokėtos sumos“.

14

OUG Nr. 66/2011 3 straipsnyje numatyta:

15

Finansavimo skyrimo dieną galiojusios redakcijos 2016 m. gegužės 24 d. Ordinul Nr. 816/2016 al ministrului agriculturii și dezvoltării rurale privind aprobarea Listei detaliate a cheltuielilor eligibile pentru operațiunile finanțate, inclusiv cheltuielile de personal ale Autorității de management, în cadrul Programului operațional pentru pescuit și afaceri maritime 2014-2020 (Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministro Įsakymas Nr. 816/2016, kuriuo patvirtintas išsamus tinkamų finansuoti išlaidų, įskaitant išlaidas vadovaujančiosios institucijos darbuotojams, skirtų įgyvendinti finansuojamus veiksmus pagal 2014–2020 m. jūrų reikalų ir žuvininkystės veiksmų programą, sąrašas) (2016 m. gegužės 26 d. Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 401) išdėstytas priedas, kuriame pateiktas išsamus finansuojamų operacijų išsamus tinkamų finansuoti išlaidų sąrašas, įskaitant valdymo organo personalo išlaidas, pagal 2014–2020 m. jūrų reikalų ir žuvininkystės veiksmų programą.

Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai

16

Jūrų reikalų ir žuvininkystės programos vadovaujančiajai institucijai Rustrans pateikė Reglamento Nr. 508/2014 48 straipsnio 1 dalies c punktu pagrįstą prašymą finansuoti veiklos plėtros ir diversifikavimo projekto įgyvendinimą akvakultūros srityje (toliau – prašymas finansuoti) pagal 2014–2020 m. jūrų reikalų ir žuvininkystės veiksmų programą (toliau – aptariamas projektas). Įgyvendinusi šį projektą, Rustrans siekė pagerinti konkurencingumą ir modernizuoti akvakultūros įmonę, padidinti gamybos pajėgumus ir optimizuoti gamybos sąnaudas, įsigydama specialią akvakultūrai reikalingą pažangiausią technologinę įrangą ir įrenginius.

17

Pagal šį projektą Rustrans įsipareigojo nepiniginiu įnašu įnešti žemės sklypą ir tame sklype esančius pastatus, tarp kurių buvo, be kita ko, žuvininkystės ferma, o tas įnašas buvo įneštas remiantis prašyme finansuoti nustatytomis vertėmis.

18

2018 m. rugsėjo 18 d. Rustrans ir Jūrų reikalų ir žuvininkystės programos vadovaujančioji institucija sudarė aptariamo projekto finansavimo sutartį. Remiantis tos sutarties nuostatomis, Rustrans buvo skirtas negrąžintinas finansavimas žuvininkystės ūkiui skirtai įrangai, technikai ir įrenginiams įsigyti.

19

Bendra finansavimo sutarties suma buvo 19 151 676,06 Rumunijos lėjų (RON) (apie 3 850 000 eurų), iš kurių 5 009 988,24 RON (apie 1 000 000 eurų) arba 28,67 % bendros patvirtintos tinkamos finansuoti sumos Jūrų reikalų ir žuvininkystės programos vadovaujančioji institucija skyrė kaip negrąžinamą finansavimą.

20

Šį 5 009 988,24 RON dydžio negrąžinamą finansavimą sudarė EJRŽF dalis – 3 757 491,18 RON (apie 755 000 eurų), arba 75 % nuo visos negrąžinamo finansavimo sumos, o iš nacionalinio biudžeto skirta dalis buvo 1 252 497,06 RON (apie 250 000 eurų) arba 25 % nuo negrąžintino finansavimo sumos.

21

Rustrans įnašas į finansuoti tinkamas išlaidas, kurį sudarė nepiniginis įnašas žemės sklypu ir tame sklype esančiais pastatais, tarp kurių buvo žuvininkystės ferma, sudarė 12 467 883,69 RON (apie 2 500 000 eurų) arba 71,33 % nuo visos tinkamos finansuoti sumos.

22

Sklypo, kurį Rustrans įnešė kaip nepiniginį įnašą, vertė buvo 1 505 336,03 RON (apie 301 000 eurų) arba 8,61 % nuo visos tinkamos finansuoti sumos.

23

Įvykdžiusi aptariamą projektą, Rustrans pateikė keturias paraiškas atlyginti išlaidas, pagal kurias jai buvo išmokėta iš viso 4 826 294,03 RON (apie 965 000 eurų), iš kurių 3 619 720,51 RON (apie 724 000 eurų) sudarė EJRŽF įnašas (75 %) ir 1 206 573,51 RON (apie 240 000 eurų) – įnašas iš nacionalinio biudžeto (25 %).

24

2021 m. Komisijos Jūrų reikalų ir žuvininkystės generalinis direktoratas atliko auditą, kuris atskleidė du pažeidimus, susijusius su Jūrų reikalų ir žuvininkystės programos vadovaujančiosios institucijos sutikimo atlyginti išlaidas, susijusias su nepiniginiu įnašu į projektą žemės sklypu ir pastatais, sąlygomis. Pirmasis nustatytas pažeidimas – Reglamento Nr. 1303/2013 69 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies b punkto pažeidimas, nes su tuo įnašu susijusios išlaidos viršija maksimalią 10 % ribą nuo visų šiems projektams tinkamų finansuoti išlaidų. Antrasis pažeidimas buvo susijęs su ryšio tarp to nepiniginio įnašo ir finansuojamos operacijos nebuvimu, atsižvelgiant į patikimo finansų valdymo principą, įtvirtintą Reglamento Nr. 1303/2013 4 straipsnio 8 dalyje ir 125 straipsnio 1 dalyje, taip pat Reglamento 2018/1046 33 straipsnio 1 dalyje.

25

Tokiomis aplinkybėmis Jūrų reikalų ir žuvininkystės programos vadovaujančioji institucija atliko patikrinimus, kiek tai susiję su aptariamu projektu. 2022 m. spalio 19 d. pažeidimų konstatavimo ir skolos biudžetui nustatymo protokole ta institucija nustatė pažeidimus, kaip jie suprantami pagal OUG Nr. 66/2011 2 straipsnio 1 dalies a punktą, susijusius, viena vertus, su tiesioginio ryšio tarp nepiniginio įnašo ir finansuojamos operacijos nebuvimu ir, kita vertus, su 10 % tinkamų finansuoti išlaidų ribos, nustatytos reglamento Nr. 1303/2013 69 straipsnio 1 dalyje, viršijimu.

26

Taigi buvo nustatyta 3 378 392,20 RON (apie 676 000 eurų) skola biudžetui; iš tos sumos 2 533 794,15 RON (apie 507 000 eurų) pagal EJRŽF įnašą ir 844 598,05 RON (apie 169 000 eurų) – pagal įnašą iš nacionalinio biudžeto.

27

2022 m. lapkričio 7 d. Rustrans kreipėsi su ieškiniu į Curtea de Apel Bacău (Bakeu apeliacinis teismas, Rumunija), kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, kad šis, viena vertus, panaikintų 2022 m. spalio 19 d. protokolą ir, kita vertus, atleistų ją nuo 3 378 392,20 RON (apie 676 000 eurų) sumos mokėjimo.

28

Šiam teismui kyla klausimas, pirma, ar nepiniginis įnašas žemės sklypu ir pastatais sudaro „tiesioginį ryšį“ su finansuojamomis operacijomis, t. y. su konkrečios įrangos, technikos ir įrenginių, skirtų esamiems akvakultūros ūkiams modernizuoti, pirkimu.

29

Beje, vertinant, kaip laikomasi patikimo finansų valdymo ir efektyvumo principų, Komisijos ir Rumunijos valstybės nuomonės išsiskyrė, nes kiekviena pusė skirtinai apskaičiavo išlaidas, kurios reikalingos esamiems akvakultūros ūkiams modernizuoti. Iš tiesų, Rumunijos valstybė nusprendė, kad į tas išlaidas patenka sklypas ir jame esantys pastatai, nes jeigu jų nebūtų, projektas būtų neįmanomas, o Komisija nusprendė, kad sklypas ir pastatai yra išankstinė modernizavimo operacijos sąlyga.

30

Pasak to teismo, prašyme finansuoti aprašyta projekto veikla buvo siekta ne tiesiogiai veikti pastatuose, kuriais ieškovė finansavo projektą, o suteikti žuvininkystės fermai reikalingas priemones konkrečiai veiklai vykdyti. Jis pažymi, kad, remiantis patikimo finansų valdymo ir efektyvumo principais, pagal tą nuostatą tinkamomis finansuoti išlaidomis laikomos tik tos išlaidos, kurios reikalingos esamiems akvakultūros ūkiams modernizuoti.

31

Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą, ar Reglamento Nr. 1303/2013 69 straipsnio 3 dalies b punkte, pagal kurį užstatytų ar neužstatytų sklypų pirkimo išlaidos, viršijančios 10 % nuo aptariamos operacijos visos tinkamos finansuoti išlaidų sumos, nėra tinkamos finansuoti, nustatyta 10 % riba taikoma apskritai visam nepiniginiam įnašui, t. y. sklypui ir pastatams, ar tik įnašui sklypu.

32

Šiomis aplinkybėmis Curtea de Apel Bacău (Bakeu apeliacinis teismas, Rumunija) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

Dėl prejudicinių klausimų

Dėl pirmojo ir antrojo klausimų

Dėl priimtinumo

33

Rumunijos vyriausybė ir Jūrų reikalų ir žuvininkystės programos vadovaujančioji institucija ginčija pateiktų pirmojo ir antrojo klausimų priimtinumą dėl kelių priežasčių. Pirma, pasak šios institucijos, tie klausimai yra nepriimtini, nes susiję su Reglamento Nr. 1303/2013 69 straipsniu, kuriame išdėstyta nuostata yra aiški, numatoma ir vienareikšmiška, todėl jos aiškinti nereikia. Prejudiciniai klausimai yra nepriimtini taip pat dėl to, kad nenurodytos priežastys, dėl kurių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kilo neaiškumų dėl šių nuostatų arba dėl ryšio tarp tų nuostatų ir ginčui pagrindinėje byloje taikomų nacionalinės teisės aktų aiškinimo, taip pat dėl to, kad pateikti klausimai yra neaiškūs.

34

Šiuo klausimu pakanka priminti, kad jeigu pasitvirtintų aplinkybė, jog teisingas Sąjungos teisės aiškinimas nagrinėjamu atveju yra toks akivaizdus, kad nekyla jokių pagrįstų abejonių, Teisingumo Teismas galėtų priimti nutartį pagal Teisingumo Teismo Procedūros reglamento 99 straipsnį, o ta aplinkybė netrukdo nacionaliniam teismui pateikti prejudicinių klausimų, o taip pateikti klausimai dėl tos aplinkybės netampa nepriimtini (2023 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Asociaţia „Forumul Judecătorilor din România“, C‑216/21, EU:C:2023:628, 49 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

35

Beje, reikia pažymėti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją Teisingumo Teismui ir nacionaliniams teismams bendradarbiaujant, kaip numatyta SESV 267 straipsnyje, tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes turi įvertinti, ar norint tinkamai išspręsti bylą būtina pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą, ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Todėl iš principo Teisingumo Teismas turi priimti sprendimą tuo atveju, kai pateikiami klausimai susiję su Sąjungos teisės išaiškinimu. Taigi klausimams dėl Sąjungos teisės taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prejudicinio klausimo, tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinas tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus (2023 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Groenland Poultry, C‑169/22, EU:C:2023:638, 32 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

36

Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nutartyje teikti tokį prašymą nurodė, kad tam, jog galėtų išspręsti ginčą pagrindinėje byloje, jam reikia išaiškinti ne tik Reglamento Nr. 1303/2013 69 straipsnį, bet ir to reglamento 4 ir 125 straipsnius, taip pat Reglamento 2018/1046 33 straipsnį, kuriame įtvirtintas patikimo finansų valdymo principas, ir nustatyti, ar Rustrans nepiniginis įnašas žemės sklypu ir jame esančiais pastatais gali būti laikomas tinkamomis finansuoti išlaidomis pagal Reglamentą Nr. 1303/2013 ir, dėl tos priežasties, būti bendrai finansuojamas taikant grąžinimą. Taigi nėra akivaizdu, kad prašomas to reglamento 69 straipsnio išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku arba kad pagrindinėje byloje nagrinėjama problema yra hipotetinė.

37

Antra, Rumunijos vyriausybė teigia, kad pirmajame ir antrajame klausimuose prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo prašo įvertinti faktines aplinkybes ir nustatyti, ar yra tiesioginis ryšys tarp pagrindinėje byloje nagrinėjamo nepiniginio įnašo ir aptariamo projekto dalyko, tačiau ši užduotis tenka ne Teisingumo Teismui, o prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

38

Šiuo klausimu reikia priminti, kad vykstant SESV 267 straipsnyje numatytam procesui, grindžiamam aiškiu nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo funkcijų atskyrimu, tik nacionalinis teismas yra kompetentingas nustatyti ir vertinti pagrindinės bylos faktines aplinkybes (1979 m. lapkričio 15 d. Sprendimo Denkavit Futtermittel, 36/79, EU:C:1979:258, 12 punktas ir 2024 m. birželio 13 d. Sprendimo Adient, C‑533/22, EU:C:2024:501, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

39

Nagrinėjamu atveju pakanka konstatuoti, kad, priešingai nei teigia Rumunijos vyriausybė, pirmajame ir antrajame klausimuose prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo Teisingumo Teismo atlikti ne faktinių aplinkybių vertinimą, o išaiškinti Sąjungos teisės nuostatas, kad būtų galima nustatyti, ar nepiniginiam įnašui žemės sklypais ir juose esančiais pastatais galima taikyti sąvoką „tinkamos finansuoti išlaidos“ pagal Reglamento Nr. 1303/2013 69 straipsnį.

40

Vadinasi, pirmasis ir antrasis klausimai yra priimtini.

Dėl esmės

41

Iš pradžių svarbu priminti, kad, remiantis suformuota jurisprudencija, vykstant SESV 267 straipsnyje įtvirtintai nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo bendradarbiavimo procedūrai, pastarasis nacionaliniam teismui turi pateikti naudingą atsakymą, kad šis galėtų priimti spendimą nagrinėjamoje byloje. Tokiu atveju, prireikus, Teisingumo Teismui gali tekti performuluoti jam pateiktus klausimus. Be to, Teisingumo Teismui gali tekti atsižvelgti į Sąjungos teisės normas, kurių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nebuvo nurodęs pateiktame klausime (2023 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Groenland Poultry, C‑169/22, EU:C:2023:638, 47 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

42

Prašymo priimti prejudicinį sprendimą pirmasis ir antrasis klausimai susiję su siekiu išsiaiškinti, ar paramos gavėjo nepiniginis įnašas žemės sklypais ir juose esančiais pastatais gali atitikti Reglamento Nr. 1303/2013 69 straipsnyje minimas ESI fondų taisykles dėl tinkamumo finansuoti. Svarbu pažymėti, viena vertus, kad išlaidų tinkamumo finansuoti sąvoka konkrečiai aptariama to reglamento 65 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir, kita vertus, kad to reglamento 67 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, jog subsidijos gali būti teikiamos kaip tinkamų finansuoti faktiškai patirtų ir gavėjo apmokėtų išlaidų ir, jei taikoma, nepiniginių įnašų atlyginimas.

43

Be to, Reglamento Nr. 508/2014 48 straipsnio 1 dalies c punkte, į kurį daro nuorodą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, tik numatyta, kad EJRŽF gali remti akvakultūros ūkių modernizavimą, tačiau jame nieko konkrečiai nenurodyta dėl su tam tikra konkrečia operacija susijusių išlaidų tinkamumo finansuoti.

44

Tokiomis aplinkybėmis ir siekiant pateikti naudingą atsakymą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui reikia nuspręsti, kad pirmuoju ir antruoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Reglamento Nr. 1303/2013 65 straipsnio 1 ir 2 dalys, 67 straipsnio 1 dalies a punktas ir 69 straipsnis, aiškinami atsižvelgiant į to reglamento 4 straipsnį ir 125 straipsnio 1 dalį, taip pat į Reglamento 2018/1046 33 straipsnį, turi būti aiškinami taip, kad sąvoka „tinkamos finansuoti išlaidos“, kaip ji suprantama pagal tas nuostatas, taikoma paramos gavėjo nepiniginiam įnašui žemės sklypais ir juose esančiais pastatais, skirtam akvakultūros ūkiui modernizavimo projektui, pagal kurį numatyta tik įsigyti esamam žuvininkystės ūkiui skirtą specialią įrangą, techniką ir įrenginius.

45

Pirma, iš pradžių reikia pažymėti, kad, kaip nurodyta reglamento Nr. 1303/2013 65 straipsnio 1 dalyje, išlaidų tinkamumas finansuoti nustatomas pagal nacionalines taisykles, išskyrus tuos atvejus, kai šiame reglamente arba konkrečiam ESI fondui taikomose taisyklėse ar jomis remiantis nustatomos konkrečios taisyklės. To straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaidos laikomos tinkamomis finansuoti iš ESI fondų, tik jeigu paramos gavėjas jas faktiškai patyrė ir jei jos apmokėtos per laikotarpį nuo programos pateikimo Komisijai arba 2014 m. sausio 1 d. (taikoma ankstesnė iš šių datų) iki 2023 m. gruodžio 31 d.

46

Reglamento Nr. 1303/2013 67 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta, kad subsidijos ir grąžinamosios subsidijos gali būti teikiamos atlyginant tinkamas finansuoti faktiškai patirtas ir apmokėtas išlaidas kartu atlyginant, jei yra, nepiniginius įnašus ir nusidėvėjimą.

47

Galiausiai to reglamento 69 straipsnio 1 dalyje nustatytos konkrečiai nepiniginiams įnašams būtent žemės sklypais ir pastatais, už kuriuos neatliekami piniginiai mokėjimai, pagrįsti sąskaitomis faktūromis arba lygiaverčiais įrodomaisiais dokumentais, taikomos tinkamumo finansuoti taisyklės. Remiantis ta nuostata, tokiems nepiniginiams įnašams taikoma sąlyga, kad jie leidžiami pagal ESI fondų ir programos tinkamumo finansuoti taisykles ir jeigu tenkinami visi toje nuostatoje išvardyti kriterijai. Šiuo klausimu tos dalies antroje pastraipoje numatyta, kad žemės sklypų ar juose esančių pastatų vertę turi patvirtinti nepriklausomas kvalifikuotas ekspertas arba tinkamai įgaliota oficiali įstaiga, ir ta vertė negali viršyti to reglamento 69 straipsnio 3 dalies b punkte nustatytos ribos, t. y. kad ji iš principo negali viršyti 10 % ribos nuo aptariamos operacijos visų tinkamų finansuoti išlaidų.

48

Taigi reikia konstatuoti, kad remiantis šių nuostatų formuluote negalima teigti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas aiškiai nustatė, jog nepiniginis įnašas žemės sklypais ir juose esančiais pastatais yra tinkamas finansuoti su sąlyga, kad yra tiesioginis ryšys tarp, viena vertus, tokio paramos gavėjo nepiniginio įnašo ir, kita vertus, bendrai finansuojamo projekto.

49

Antra, taip pat reikia priminti, kad, remiantis SESV 317 straipsniu, biudžetą vykdo Komisija bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, laikydamasi, be kita ko, patikimo finansų valdymo principo, kuris Reglamento Nr. 2018/1046 2 straipsnio 59 punkte apibrėžiamas kaip biudžeto vykdymas laikantis ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų. Taigi pagal patikimo finansų valdymo principą reikalaujama, kad valstybės narės ESI fondus, prie kurių priskiriamas ir EJRŽF, naudotų laikydamosi atskiriems sektoriams skirto Sąjungos reglamentavimo teisinių principų ir reikalavimų.

50

Šiuo klausimu Reglamento Nr. 1303/2013 4 straipsnio 8 dalyje primenama, kad valstybės narės laikosi patikimo finansų valdymo principo, kaip nustatyta Reglamento 2018/1046 33 straipsnyje.

51

Pastarojo straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asignavimai naudojami laikantis patikimo finansų valdymo principo ir vadovaujantis toje dalyje išvardytais ekonomiškumo, efektyvumo ir veiksmingumo principais, iš kurių pastarasis tos dalies b punkte apibrėžtas kaip geriausias naudotų išteklių, vykdytos veiklos ir įgyvendintų tikslų santykis.

52

Reglamento Nr. 1303/2013 125 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vadovaujančioji institucija atsako už veiksmų programos valdymą laikantis patikimo finansų valdymo principo. To straipsnio 3 dalyje iš esmės pažymėta, kad ta institucija privalo užtikrinti, jog atrinktos operacijos visu jų vykdymo laikotarpiu atitiktų taikomas Sąjungos ir atitinkamų valstybių narių teisės normas ir kad tomis operacijomis būtų siekiama atitinkamų prioritetinių krypčių konkrečių tikslų ir rezultatų.

53

Remiantis šiais argumentais darytina išvada, kad vadovaujančioji institucija turi įsitikinti, kad atrinktos finansuoti operacijos atitiktų veiksmingumo principą, t. y. kad santykis tarp įgyvendinamų priemonių, vykdomos veiklos ir tomis operacijomis siekiamų tikslų būtų geriausias. Tas santykis reiškia, kad vykdant struktūrinio ir investicijų fondo bendrai finansuojamą operaciją paramos gavėjo patirtos išlaidos ir galimi jo nepiniginiai įnašai į projektą turi būti tiesiogiai susiję su vykdoma veikla, kad juos būtų galima laikyti tinkamais finansuoti.

54

Nagrinėjamu atveju, kaip galima teigti remiantis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodyta informacija, aptariamas projektas dėl Rustrans vykdomos veiklos akvakultūros srityje plėtros ir diversifikavimo yra priskiriamas Reglamento Nr. 508/2014 48 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytam tikslui, t. y. akvakultūros ūkio modernizavimui ir yra susijęs tik žuvininkystės ūkiui skirtos įrangos, technikos ir įrenginių įsigijimu. Šiuo tikslu Rustrans prie projekto finansavimo prisidėjo nepiniginiu įnašu žemės sklypu ir jame esančiais pastatais, tačiau prašyme finansuoti konkrečiai nenurodė, kad projektas skirtas vykdyti tiesiogiai tame sklype ir jame esančiuose pastatuose. Tuo remiantis darytina išvada, kad gali pasirodyti, jog tas nepiniginis įnašas tiesiogiai nesusijęs su finansuojamu projektu, kad tas įnašas galėtų būti laikomas tinkamų finansuoti Sąjungos lėšomis, o tai turi išsiaiškinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

55

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, į pirmąjį ir antrąjį klausimus reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 1303/2013 65 straipsnio 1 ir 2 dalys, 67 straipsnio 1 dalies a punktas ir 69 straipsnis, aiškinami atsižvelgiant į to reglamento 4 straipsnį ir 125 straipsnio 1 dalį, taip pat į Reglamento 2018/1046 33 straipsnį, turi būti aiškinami taip, kad sąvoka „tinkamos finansuoti išlaidos“, kaip ji suprantama pagal tas nuostatas, netaikoma paramos gavėjo nepiniginiam įnašui žemės sklypais ir juose esančiais pastatais, skirtam akvakultūros ūkiui modernizavimo projektui, pagal kurį numatyta tik įsigyti esamam žuvininkystės ūkiui skirtą specialią įrangą, techniką ir įrenginius.

Dėl trečiojo ir ketvirtojo klausimų

56

Atsižvelgiant į atsakymą, pateiktą į pirmąjį ir antrąjį klausimus, į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus atsakyti nereikia.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.