EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2026 09 17
COM(2026) 476 final
KOMISIJOS ATASKAITA
Europos Komisijos metinė ataskaita dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos 2024 m.
EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2026 09 17
COM(2026) 476 final
KOMISIJOS ATASKAITA
Europos Komisijos metinė ataskaita dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos 2024 m.
KOMISIJOS ATASKAITA
Europos Komisijos metinė ataskaita dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos 2024 m.
Turinys
1. ĮVADAS
2. TEISINIS PAGRINDAS
3. METODIKA IR GAUTA INFORMACIJA
4. ES JŪRINIS NAFTOS IR DUJŲ SEKTORIUS
4.1. Įrenginiai ir gavyba
4.2. Patikros jūroje, tyrimai, vykdymo užtikrinimo veiksmai ir reglamentavimo sistema
5. INCIDENTAI IR SAUGOS VEIKSMINGUMAS
1. ĮVADAS
Europos Komisija nuo 2016 m. skelbia metinę ataskaitą dėl ES naftos ir dujų operacijų jūroje saugos.
Šios ataskaitos teisinis pagrindas yra 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/30/ES 1 dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2004/35/EB, (toliau – Operacijų jūroje saugos direktyva), 25 straipsnio 3 dalis. Operacijų jūroje saugos direktyvos tikslas – pasiekti aukštą naftos ir dujų operacijų jūroje saugos lygį, kuris būtų naudingas:
I.darbuotojams;
II.aplinkai;
III.jūroje esančioms platformoms ir įrangai;
IV.ekonominei veiklai, kaip antai žvejybai bei turizmui.
Valstybėms narėms įgyvendinant direktyvą padedama:
I.užkirsti kelią didelėms avarijoms ir incidentams;
II.sumažinti incidentų skaičių;
III.užtikrinti veiksmingus tolesnius su avarijomis ir incidentais susijusius veiksmus siekiant sumažinti jų padarinių sunkumą.
Kaip ir ankstesnėse ataskaitose, šioje metinėje ataskaitoje:
I.nurodomas ES esančių įrenginių skaičius ir tipas;
II.pateikiama informacija apie saugos incidentus šiuose įrenginiuose;
III.įvertinamas jūroje vykdomų naftos ir dujų operacijų saugos veiksmingumas.
Dabar ataskaita apima devynerių metų laikotarpį ir joje registruojamas valstybių narių jūroje vykdomų naftos ir dujų operacijų saugos veiksmingumas.
Ši ataskaita pagrįsta valstybių narių pateiktomis metinėmis ataskaitomis ir duomenimis, kaip reikalaujama pagal Operacijų jūroje saugos direktyvos 25 straipsnio 3 dalį ir IX priedo 3 punktą.
Viduržemio jūroje yra 164 naftos ir dujų įrenginiai, Šiaurės jūroje ir Atlanto vandenyne – 147 įrenginiai, Juodojoje jūroje – 9 įrenginiai, o Baltijos jūroje – 4 įrenginiai. 2024 m. valstybių narių kompetentingos institucijos patikrino 299 jūroje esančių jų jurisdikcijai priklausančių įrenginių saugą. 2024 m. valstybių narių kompetentingos institucijos pranešė apie dvi dideles avarijas.
Incidentų skaičius padidėjo nuo 44 (2023 m.) iki 72 (2024 m.).
2. TEISINIS PAGRINDAS
Vadovaudamasi Operacijų jūroje saugos direktyvos 25 straipsnio 3 dalimi, Komisija turi skelbti metinę naftos ir dujų operacijų jūroje saugos ir poveikio aplinkai ataskaitą. Ši ataskaita grindžiama atskiromis metinėmis ataskaitomis, kurias valstybės narės turi pateikti Komisijai. Direktyvos IX priedo 3 punkte nustatyta būtiniausia informacija, kuri turi būti pateikta metinėse ataskaitose:
I.įrenginių skaičius, amžius ir vieta;
II.atliktų patikrų ir tyrimų skaičius ir pobūdis, visi vykdymo užtikrinimo veiksmai ar apkaltinamieji nuosprendžiai;
III.visi incidentai;
IV.visi esminiai jūroje vykdomos veiklos reguliavimo sistemos pakeitimai;
V.jūroje vykdomų naftos ir dujų operacijų rezultatai.
Pagal 2014 m. spalio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1112/2014 2 (toliau – Įgyvendinimo reglamentas) 2 straipsnio 2 dalį, reikalaujamą informaciją valstybės narės privalo paskelbti ir pateikti iki metų, einančių po ataskaitinio laikotarpio, birželio 1 d. (pvz., iki 2025 m. birželio 1 d. už 2024 m.).
Valstybės narės informaciją turi pateikti naudodamos Įgyvendinimo reglamento II priede pateiktas formas. Naudodami šias formas:
I.jūroje esančių naftos ir dujų įrenginių operatoriai ir savininkai gali dalytis informacija apie didelių pavojų rodiklius;
II.valstybės narės gali skelbti informaciją apie didelių pavojų rodiklius.
Siekiant skatinti nuoseklų įgyvendinimo reglamente nustatytų ataskaitų teikimo reikalavimų aiškinimą, Komisijos tarnybų gairėse 3 valstybių narių kompetentingoms institucijoms, operatoriams ir savininkams pateikiama pagalbinės informacijos ir pavyzdžių.
3. METODIKA IR GAUTA INFORMACIJA
Valstybės narės turi, naudodamos formas, pateikti metines ataskaitas apie saugos incidentus jūriniame naftos ir dujų sektoriuje. Į tas metines ataskaitas turi būti įtraukta informacija apie jūroje esančius ES naftos ir dujų įrenginius, kaip antai įrenginių skaičius, tipas, vieta ir amžius. Valstybių narių ataskaitose taip pat turi būti pateikta ši informacija: i) jūroje atliktų patikrų, tyrimų, taip pat vykdymo užtikrinimo veiksmų, kurių imtasi, skaičius, ii) incidentų skaičius, nurodant kategoriją, pagal Operacijų jūroje saugos direktyvos 25 straipsnio 3 dalį ir iii) sužalojimų skaičius pagal Įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 1112/2014 nustatytą H pranešimo reikalavimą.
Rengdama šią metinę ataskaitą Komisija naudojo informaciją, kurią pateikė Airija, Bulgarija, Danija, Graikija, Italija, Ispanija, Kipras, Kroatija, Lenkija, Malta, Nyderlandai, Portugalija, Rumunija ir Vokietija. Visos šios valstybės narės pareiškė pateikusios visą reikiamą informaciją apie visus įrenginius. Kitos valstybės narės aktyvios veiklos jūriniame naftos ir dujų sektoriuje nevykdė.
4. ES JŪRINIS NAFTOS IR DUJŲ SEKTORIUS
4.1. Įrenginiai ir gavyba
2024 m. valstybės narės pranešė apie 324 ES vandenyse esančius įrenginius (žr. 1 lentelę).
·Dauguma jūrinių įrenginių 4 yra Viduržemio jūroje. Aktyviausiai veiklą vykdo Italija (turi 43 proc. visų įrenginių ES vandenyse), antroje vietoje – Kroatija.
·Šiaurės jūroje ir Atlanto vandenyne daugiausia įrenginių (apie 42 proc. visų įrenginių ES vandenyse) yra Nyderlandų išskirtinėje ekonominėje zonoje Šiaurės jūroje.
·Juodojoje jūroje gerai įsitvirtinusi Rumunijos jūrinė naftos ir dujų pramonė. Bulgarija toliau vykdo angliavandenilių žvalgymo jūroje veiklą, tačiau turi tik vieną įrenginį ir išgauna nedidelį kiekį naftos ir dujų.
·Baltijos jūroje jūrinių įrenginių turi tik Lenkija.
1 lentelė. Įrenginiai 2024 m. sausio 1 d.: įrenginio tipas pagal regioną ir valstybę narę
|
Regionas |
Šalis |
Įrenginio tipas (*) |
|||||
|
SŽĮ |
PNĮ |
SNG |
PGĮ |
Iš viso (pagal regioną ir šalį) |
Pokytis, palyginti su 2023 m. |
||
|
Baltijos jūra |
3 |
1 |
0 |
0 |
4 |
-- |
|
|
Lenkija |
3 |
1 |
0 |
0 |
4 |
-- |
|
|
Juodoji jūra |
5 |
4 |
0 |
0 |
9 |
-- |
|
|
Bulgarija |
0 |
1 |
0 |
0 |
1 |
-- |
|
|
Rumunija |
5 |
3 |
0 |
0 |
8 |
-- |
|
|
Viduržemio jūra |
15 |
147 |
0 |
2 |
164 |
-- |
|
|
Kroatija |
2 |
17 |
0 |
0 |
19 |
-- |
|
|
Graikija |
1 |
1 |
0 |
0 |
2 |
-- |
|
|
Italija |
11 |
127 |
0 |
2 |
140 |
-- |
|
|
Ispanija |
1 |
2 |
0 |
0 |
3 |
-- |
|
|
Šiaurės jūra ir Atlanto vandenynas |
42 |
100 |
5 |
0 |
147 |
-- |
|
|
Danija |
10 |
19 |
1 |
0 |
30 |
-- |
|
|
Vokietija |
1 |
1 |
0 |
0 |
2 |
-- |
|
|
Airija |
0 |
0 |
0 |
0 |
0 |
-- |
|
|
Nyderlandai |
31 |
80 |
4 |
0 |
115 |
-- |
|
|
Iš viso (pagal įrenginio tipą) |
65 |
252 |
5 |
2 |
324 |
-- |
|
|
(*) SŽĮ – stacionarūs įrenginiai, kuriuose dirba žmonės; SNG – stacionarūs ne gavybos įrenginiai; PGĮ – plūduriuojantys gavybos įrenginiai; PNĮ – paprastai neprižiūrimi įrenginiai. |
Daugiau kaip pusė jūrinių įrenginių pradėti eksploatuoti 1980–2000 m. 2024 m. pradėti eksploatuoti penki nauji stacionarūs įrenginiai 5 . Su naujais gavybos įrenginiais Šiaurės jūroje ir Atlanto vandenyne susijusi plėtra pastebimai sumažėjo nuo 2010 m.
Apie 76 proc. Europos Sąjungoje išgaunamos naftos ir dujų (12 254 kilotonos naftos ekvivalento, toliau – ktne) išgaunama Šiaurės jūroje ir Atlanto vandenyne (žr. 2 lentelę). Didžiausi gamintojai Šiaurės jūroje ir Atlanto vandenyne – Nyderlandai ir Danija. Didžiausi gamintojai Viduržemio jūroje – Italija ir Kroatija, o po jų – Graikija. Ispanija gavybos nevykdė. Juodojoje jūroje didelį kiekį šių žaliavų išgauna tik Rumunija.
2 lentelė. ES naftos ir dujų gavybos jūroje apimtis (ktne) 2024 m.
|
Regionas |
Šalis |
ktne |
% viso ES išgaunamo kiekio |
Pokytis (%), palyginti su 2023 m. |
|
Baltijos jūra |
301,29 |
1,87 % |
6,09 % |
|
|
Lenkija |
301,29 |
1,87 % |
6,09 % |
|
|
Juodoji jūra |
1709,131 |
10,63 % |
–4,30 % |
|
|
Bulgarija |
4,667 |
0,03 % |
–33,33 % |
|
|
Rumunija |
1704,464 |
10,60 % |
-4,14 % |
|
|
Viduržemio jūra |
1817,17 |
11,30 % |
–4,21 % |
|
|
Kroatija |
157,53 |
0,98 % |
–18,38 % |
|
|
Graikija |
53,64 |
0,33 % |
–10,60 % |
|
|
Italija |
1606 |
9,99 % |
–2,37 % |
|
|
Ispanija |
0 |
0,0 % |
-- |
|
|
Šiaurės jūra ir Atlanto vandenynas |
12254 |
76,20 % |
6,08 % |
|
|
Danija |
4534 |
28,19 % |
–3,53 % |
|
|
Vokietija |
730 |
4,54 % |
3,40 % |
|
|
Nyderlandai |
6990 |
43,47 % |
13,73 % |
|
|
Iš viso |
16081,591 |
100,00 % |
3,63 % |
ES lygmeniu 2024 m. dujų ir naftos gavyba padidėjo 3,63 proc. (apie 563,6 ktne), palyginti su 2023 m. Nors daugumoje šalių gamyba sumažėjo, bendrą padidėjimą daugiausia lėmė 13,8 proc. gamybos padidėjimas Nyderlanduose, kurie yra pagrindinis ES gamintojas.
2024 m. 69 proc. visos ES gavybos (ktne) sudarė dujos, o 31 proc. – nafta.
Daugiausia naftos ir toliau išgavo Danija (3 143 ktne), o po jos rikiuojasi Vokietija (719 ktne), Italija (389 ktne), Nyderlandai (298 ktne), Lenkija (275 ktne) ir Graikija (51 ktne). Svarbiausiu dujų gamintoju išliko Nyderlandai (6 692 ktne), po jų rikiuojasi Rumunija (1 613 ktne), Danija (1 391 ktne) ir Italija (1 217 ktne).
4.2. Patikros jūroje, tyrimai, vykdymo užtikrinimo veiksmai ir reglamentavimo sistema
2024 m. valstybių narių kompetentingos institucijos reguliariai tikrino jų jurisdikcijai priklausančius jūrinius įrenginius (žr. 3 lentelę). Paprastai kuo daugiau įrenginių šalis turėjo, tuo daugiau patikrų joje buvo atlikta.
Palyginti su 2023 m., bendras patikrų skaičius ES sumažėjo (nuo 435 iki 371). Šis skaičius sumažėjo daugumoje valstybių narių.
3 lentelė. Patikros jūroje pagal regioną ir valstybę narę 2024 m.
|
Regionas |
Šalis |
Patikros |
Darbo dienos, praleistos įrenginyje (neįskaitant kelionės laiko) |
Patikrintų įrenginių skaičius |
|
Baltijos jūra |
2 |
4 |
3 |
|
|
Lenkija |
2 |
4 |
3 |
|
|
Juodoji jūra |
28 |
204 |
11 |
|
|
Bulgarija |
0 |
0 |
0 |
|
|
Rumunija |
28 |
204 |
11 |
|
|
Viduržemio jūra |
216 |
280 |
202 |
|
|
Kroatija |
23 |
40 |
9 |
|
|
Kipras |
0 |
0 |
0 |
|
|
Graikija |
2 |
20 |
2 |
|
|
Italija |
189 |
219 |
189 |
|
|
Ispanija |
2 |
1 |
2 |
|
|
Šiaurės jūra ir Atlanto vandenynas |
125 |
254,5 |
83 |
|
|
Danija |
24 |
94,5 |
24 |
|
|
Vokietija |
3 |
4 |
1 |
|
|
Nyderlandai |
98 |
156 |
58 |
|
|
Iš viso |
371 |
742,5 |
299 6 |
Pagal Operacijų jūroje saugos direktyvos 18 straipsnį reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad jų kompetentingos institucijos turėtų tam tikras teises ir įgaliojimus, susijusius su jų jurisdikcijai priklausančiomis operacijomis ir įrenginiais. Šie įgaliojimai apima teisę uždrausti eksploatuoti įrenginius, teisę reikalauti, kad operatoriai imtųsi priemonių, kuriomis užtikrinama, kad būtų laikomasi rizikos valdymo reikalavimų, ir teisę imtis priemonių, kuriomis užtikrinama nuolatinė operacijų sauga.
2024 m. buvo atlikti trys didelių avarijų tyrimai. Iš jų du tyrimai užbaigti (Italijoje ir Danijoje), o vienas tebevykdomas (Kroatijoje).
2024 m. nesiimta jokių vykdymo užtikrinimo veiksmų.
5. INCIDENTAI IR SAUGOS VEIKSMINGUMAS
Įrenginių operatoriai bei savininkai ir valstybių narių kompetentingos institucijos privalo pranešti apie avariją arba didelio pavojaus situaciją (toliau – įvykis). Tačiau tas pats įvykis gali būti priskiriamas daugiau nei vienai kategorijai, nustatomai pagal incidento pobūdį. Pavyzdžiui, vieno įvykio atveju turi būti pranešta apie dviejų kategorijų incidentus, jei tas įvykis yra susijęs su: a) nenumatytu dujų nutekėjimu, dėl kurio b) taip pat reikėjo evakuoti darbuotojus.
2024 m. valstybės narės pranešė apie 72 įvykius 7 , palyginti su 44 pranešimais apie įvykius 2023 m.:
-Danija pranešė apie 21 įvykį, vieną didelę avariją 8 (2023 m. buvo 12 įvykių) 9 .
-Kroatija pranešė apie 8 įvykius, bet nepranešė apie jokias dideles avarijas (2023 m. buvo 8 įvykiai) 10 .
-Nyderlandai pranešė apie 45 įvykius, bet nepranešė apie jokias dideles avarijas 11 (2023 m. buvo 24 įvykiai) 12 .
-Graikija pranešė apie 4 įvykius 13 , bet nepranešė apie jokias dideles avarijas (2023 m. nebuvo nė vieno įvykio).
-Italija pranešė apie 1 didelę avariją 14 (2023 m. nebuvo nė vienos didelės avarijos ir nė vieno įvykio).
Iš 2024 m. įvykusių incidentų 81,94 proc. incidentų susiję su nenumatytu dujų ir (arba) naftos ir (arba) pavojingųjų medžiagų nutekėjimu, 16,67 proc. incidentų – su saugai ir aplinkosaugos požiūriu labai svarbių elementų gedimu ir 1,39 proc. incidentų – su susidūrimais su laivais. Nė viename iš tų incidentų žmonių nežuvo. Nebuvo pranešta apie gręžinio praradimą arba sraigtasparnių avarijas.
4 lentelė. Incidentai pagal kategorijas (nustatytas Operacijų jūroje saugos direktyvos IX priede) 2024 m.
|
Kategorija |
Iš viso |
Kategorijos dalis |
Visų incidentų dalis |
Santykinis padidėjimas, palyginti su 2023 m. |
|
|
a) |
Nenumatyti nutekėjimai (iš viso) |
59 |
100 % |
81,94 % |
+55 % |
|
Gaisrai dėl užsiliepsnojusios naftos ir (arba) dujų |
0 |
0 % |
0,00 % |
-- |
|
|
Sprogimai dėl užsiliepsnojusios naftos ir (arba) dujų |
0 |
0 % |
0,00 % |
-- |
|
|
Neužsiliepsnojusios dujos |
20 |
34 % |
27,78 % |
+43 % |
|
|
Neužsiliepsnojusi nafta |
8 |
14 % |
11,11 % |
+14 % |
|
|
Pavojingosios medžiagos |
31 |
52 % |
43,06 % |
+82 % |
|
|
b) |
Gręžinių praradimas (iš viso) |
0 |
0 % |
0,00 % |
–100 % |
|
Išsiliejimas |
0 |
0 % |
0,00 % |
-- |
|
|
Išsiliejimas / nukreipimo sistemos aktyvavimas |
0 |
0 % |
0,00 % |
–100 % |
|
|
Gręžinio užkardos gedimas |
0 |
0 % |
0,00 % |
-- |
|
|
c) |
Saugai ir aplinkosaugos požiūriu labai svarbaus elemento gedimas |
12 |
100 % |
16,67 % |
300 % |
|
d) |
Konstrukcinio vientisumo praradimas (iš viso) |
0 |
0 % |
0,00 % |
-- |
|
Konstrukcinio vientisumo praradimas |
0 |
-- |
0,00 % |
-- |
|
|
Stabilumo / plūdrumo praradimas |
0 |
-- |
0,00 % |
-- |
|
|
Pozicionavimo galimybių praradimas |
0 |
-- |
0,00 % |
-- |
|
|
e) |
Susidūrimai su laivais |
1 |
100 % |
1,39 % |
NAUJA |
|
f) |
Sraigtasparnių avarijos |
0 |
-- |
0,00 % |
-- |
|
g) |
Mirtinos avarijos (*) |
0 |
-- |
0,00 % |
-- |
|
h) |
Sunkūs sužalojimai, jeigu vienos avarijos metu sunkiai sužalojami penki ar daugiau žmonių |
0 |
-- |
0,00 % |
-- |
|
i) |
Darbuotojų evakavimas |
0 |
-- |
0,00 % |
-- |
|
j) |
Poveikį aplinkai turinčios avarijos |
0 |
-- |
0,00 % |
-- |
|
Iš viso |
72 |
100,00 % |
+64 % |
||
|
(*) Tik jei susijusios su didele avarija. |
|||||
Bendras incidentų skaičius ES padidėjo nuo 44 (2023 m.) iki 72 (2024 m.) (+64 proc.). Šį skirtumą daugiausia lemia tai, kad nenumatyto nutekėjimo atvejų padaugėjo nuo 38 iki 59 (+55 proc.), o saugai ir aplinkosaugos požiūriu labai svarbių elementų gedimo atvejų – nuo 3 iki 12 (+300 proc.). Nebuvo pranešimų apie incidentus, susijusius su gręžinių praradimu (palyginti su trimis 2023 m.). Pranešta apie vieną susidūrimą su laivu (2023 m. tokių pranešimų nebuvo).
Nenumatyto nutekėjimo atvejai susiję su pavojingųjų medžiagų (17 incidentų, 45 proc.), dujų (14 incidentų, 37 proc.) ir naftos (7 incidentai, 18 proc) nutekėjimu.
2024 m. du incidentai buvo priskirti didelėms avarijoms. Valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos kartu su operatoriais įvertino incidentų priežastis, kad nustatytų, ar reikia imtis tyrimų ar vykdymo užtikrinimo veiksmų. Valdžios institucijos imtis vykdymo užtikrinimo veiksmų nereikalavo.
6. IŠVADOS
2024 m. jūroje buvo 324 ES naftos ir dujų įrenginiai.
Naftos ir dujų gavyba padidėjo nuo 15 518 ktne 2023 m. iki 16 082 ktne 2024 m. (3,6 proc. gavybos apimties padidėjimas, palyginti su 4,6 proc. sumažėjimu nuo 2022 m. iki 2023 m.).). 72 proc. visos jūroje išgautos ES naftos ir dujų išgavo Danija ir Nyderlandai.
Komisija įvertino ES naftos ir dujų operacijų jūroje saugą remdamasi valstybių narių pagal įgyvendinimo reglamentą pateikta informacija. Todėl Komisijos vertinimo tikslumas priklauso nuo šios informacijos tikslumo.
2024 m. valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos toliau stengėsi užtikrinti aukštą naftos ir dujų operacijų jūroje saugos lygį – jos atliko 299 įrenginių patikrą (2023 m. patikrino 388 įrenginius). 2024 m. nepranešta apie jokius vykdymo užtikrinimo veiksmus.
Bendras incidentų skaičius padidėjo nuo 44 (2023 m.) iki 72 (2024 m.). 2024 m. įvyko dvi didelės avarijos, o 2023 m. tokių avarijų nebuvo. Apie mirties atvejus nepranešta. Kompetentingos institucijos nesiėmė jokių vykdymo užtikrinimo veiksmų. Įvyko 39 sužalojimai 15 ir 13 sunkių sužalojimų 16 .
Apibendrinant, dėl valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų darbo – pagal Operacijų jūroje saugos direktyvą vykdytų privalomų patikrų ir įgyvendintų veiksmų – naftos ir dujų operacijos jūroje išliko saugios.
Siekdama išlaikyti šį saugos lygį, Komisija toliau glaudžiai bendradarbiauja su Europos Sąjungos už jūroje vykdomą naftos ir dujų sektoriaus veiklą atsakingų institucijų grupe (EUOAG). EUOAG skatina taikyti geriausią saugaus visų operacijų vykdymo praktiką ir padeda grupėje atstovaujamoms valstybių narių kompetentingoms institucijoms.
OL L 178, 2013 m. birželio 28 d., p. 66.
OL L 302, 2014 m. spalio 22 d., p. 2.
Rekomendacinis dokumentas dėl 2014 m. spalio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1112/2014.
Mobilieji gręžimo jūroje įrenginiai į 4.1 skirsnyje pateiktus duomenis neįtraukti.
Keturi Italijoje, vienas Nyderlanduose.
Per ataskaitinius metus įrenginys gali būti patikrinamas daugiau nei kartą, todėl patikrų skaičius (371) skiriasi nuo bendro įrenginių skaičiaus (299) – dėl įrenginių, kurių eksploatavimas buvo per metus nutrauktas, skaičiaus ir įrenginių, kurie per metus pradėjo veikti, skaičiaus.
.
Pareiga pranešti netaikoma tam tikriems įvykiams (pvz., nesusijusiems su operacijomis).
Dujų nuotėkį platformoje „Tyra East“, susijusį su gavybos pradžia po operacijų sutrikimo.
14 incidentų, apie kuriuos pranešė Danija, buvo nenumatyti nutekėjimai. 7 incidentai nebuvo priskirti jokiai IX priedo „Incidentų kategorijos“ 4.2 skirsnio kategorijai.
Iš 8 įvykių, apie kuriuos pranešė Kroatija, 5 buvo susiję su nenumatytu nutekėjimu, o 3 – su saugai ir aplinkosaugos požiūriu labai svarbių elementų (SECE) gedimu.
Didelės avarijos – tai, be kita ko, incidentai, dėl kurių gali žūti arba būti sunkiai sužaloti žmonės (net jei taip neatsitiko).
5 incidentai, apie kuriuos pranešė Nyderlandai, buvo susiję su SECE gedimu, o 40 – su nenumatytu nutekėjimu.
Graikijoje visi 4 incidentai buvo SECE gedimai.
Italija pranešė apie vieną susidūrimo su laivu incidentą.
3 sužalojimai Italijoje, 1 – Rumunijoje, 24 – Danijoje ir 11 – Nyderlanduose.
8 sunkūs sužalojimai Italijoje, 1 – Nyderlanduose, 4 – Danijoje.