2021 10 20   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 372/1


KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2021/1833

2021 m. liepos 14 d.

kuriuo nustatant kriterijus, kuriais remiantis nustatoma, kada veikla laikoma papildoma pagrindinės veiklos grupės lygmens atžvilgiu, papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

atsižvelgdama į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (1), ypač į jos 2 straipsnio 4 dalį,

kadangi:

(1)

vertinimas, ar asmenys Sąjungoje savo sąskaita užsiima prekyba biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apyvartiniais taršos leidimais ir jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis arba teikia su tuo susijusias investicines paslaugas, kaip papildoma veikla savo pagrindinės veiklos atžvilgiu, turėtų būti atliekamas grupės lygmeniu. Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES (2) 2 straipsnio 11 punkte pateikta apibrėžtimi, grupę sudaro patronuojančioji įmonė ir visos jos patronuojamosios įmonės. Šiame reglamente grupė apima Sąjungoje ir trečiosiose valstybėse esančius subjektus, nesvarbu, ar grupės pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, ar ne;

(2)

vertinimas turėtų būti atliekamas taikant tris alternatyvius testus (toliau – papildomos veiklos testai), grindžiamus grupei priklausančių asmenų prekybos veikla. Testais turėtų būti nustatyta, ar grupei priklausantys asmenys prekiauja savo sąskaita. Jei tie asmenys Sąjungoje teikia su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apyvartiniais taršos leidimais ar jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusias investicines paslaugas tokiu dideliu mastu, palyginti su pagrindine grupės veikla, kad ta veikla negali būti laikoma papildoma grupės lygmeniu, tiems asmenims reikėtų gauti investicinės įmonės veiklos leidimą. Siekiant atsižvelgti į įvairiarūšių grupių, kurioms reikia įvertinti, ar jų prekybos veikla yra papildoma jų pagrindinės veiklos atžvilgiu, ekonominę tikrovę, tiems asmenims reikėtų leisti pasirinkti, kurį iš trijų alternatyvių testų atlikti siekiant nustatyti, ar jų prekybos veikla yra papildoma konkrečios grupės pagrindinės veiklos atžvilgiu. Jei pagal kurį nors iš šių testų asmens prekybos veikla yra papildoma, ji turėtų būti laikoma papildoma pagrindinės veiklos atžvilgiu taikant Direktyvos 2014/65/ES 2 straipsnio 1 dalies j punktą;

(3)

pagal pirmąjį alternatyvų testą asmens veikla turėtų būti papildoma pagrindinės veiklos atžvilgiu, jei grynoji neapmokėta biržos prekių išvestinių finansinių priemonių arba apyvartinių taršos leidimų arba jų išvestinių finansinių priemonių, kuriems numatomas piniginis atsiskaitymas ir kuriais prekiaujama Sąjungoje, išskyrus biržos prekių išvestines finansines priemones arba apyvartinius taršos leidimus arba jų išvestines finansines priemones, kuriais prekiaujama prekybos vietoje, pozicijos nominalioji suma neviršija metinės 3 mlrd. EUR ribos (toliau – de minimis ribinės vertės testas);

(4)

atliekant antrąjį alternatyvų testą asmens prekybos veiklos dydis palyginamas su Sąjungoje vykdoma bendra grupės prekybos veikla (toliau – prekybos veiklos testas). Asmens prekybos veiklos mastas turėtų būti nustatytas iš asmens vykdomos prekybos bendro dydžio atimant sandorių, kurie vykdomi grupės vidaus likvidumo arba rizikos valdymo tikslais, kuriuos galima objektyviai įvertinti ir nustatyti, kad jie mažina tiesiogiai su komercine ar iždo finansavimo veikla susijusią riziką, arba kuriais vykdomos pareigos užtikrinti likvidumą prekybos vietoje (toliau – privilegijuotieji sandoriai), dydžio sumą. Į asmens prekybos veiklą neturėtų būti įskaičiuojamos sutartys, pagal kurias grupei priklausantis asmuo, kuris yra bet kurios iš tų sutarčių šalis, turi veiklos leidimą pagal Direktyvą 2014/65/ES arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES (3). Sąjungoje vykdoma bendra grupės prekybos veikla apima privilegijuotuosius sandorius ir sutartis, jeigu bet kurios iš tų sutarčių šalimi esančiam grupei priklausančiam asmeniui suteiktas veiklos leidimas pagal Direktyvą 2014/65/ES arba Direktyvą 2013/36/ES;

(5)

prekybos veiklos dydis turėtų būti nustatomas pagal biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, apyvartinių taršos leidimų ir jų išvestinių finansinių priemonių sutarčių Sąjungoje bendrąją tariamąją sumą, remiantis ankstesnių trijų metinių laikotarpių slankiuoju vidurkiu;

(6)

prekybos veiklos dydis, naudojamas kaip prekybos veiklos testo parametras, vertinamas kaip asmens ar grupės komercinės veiklos, vykdomos kaip pagrindinė veikla, rodiklis. Šį rodiklį asmenims turėtų būti paprasta ir ekonomiškai naudinga taikyti, nes jis pagrįstas duomenimis, kurių jau reikalaujama atitikties tikslais, pavyzdžiui, teikiant informaciją apie sandorius, ir kartu padeda užtikrinti testo prasmingumą;

(7)

šis rodiklis yra tinkamas, nes laikoma, kad racionalus rizikos vengiantis subjektas, pavyzdžiui, biržos prekių gamintojas, perdirbėjas ar vartotojas arba apyvartinių taršos leidimų gamintojas, tvarkytojas ir naudotojas, savo pagrindinės veiklos komercinės veiklos apimtį apdraudžia lygiaverte biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, apyvartinių taršos leidimų ar jų išvestinių finansinių priemonių apimtimi. Todėl visos jo prekybos biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apyvartiniais taršos leidimais ar jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis veiklos apimtis, įvertinta pagal pagrindinio turto bendrąją tariamąją vertę, yra tinkamas grupės pagrindinės veiklos dydžio rodiklis. Kadangi grupės, kurių pagrindinė veikla nėra susijusi su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ar apyvartiniais taršos leidimais, biržos prekių ar apyvartinių taršos leidimų išvestinių finansinių priemonių nenaudotų kaip rizikos mažinimo priemonės, jų prekyba biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apyvartiniais taršos leidimais ar jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis neturėtų būti laikoma apsidraudimu;

(8)

tačiau biržos prekių išvestinių finansinių priemonių naudojimas kaip rizikos mažinimo priemonės negali būti laikomas tiksliausiu visos komercinės veiklos, kurią asmuo arba grupė vykdo kaip savo pagrindinę veiklą, rodikliu, nes juo gali būti neatsižvelgta į kitas investicijas į ilgalaikį turtą, nesusijusį su išvestinių finansinių priemonių rinkomis;

(9)

antruoju testu gali būti tinkamai neįvertinta asmenų, kurie, palyginti su jų dydžiu, vykdo dideles kapitalo investicijas, pavyzdžiui, į infrastruktūros, transporto ir gamybos įrenginių kūrimą, pagrindinė veikla. Juo taip pat nepripažįstamos investicijos, kurių neįmanoma apdrausti finansų rinkose. Todėl būtina numatyti trečią metodą, pagal kurį, siekiant nustatyti, ar ta prekybos veikla yra papildoma grupės pagrindinės veiklos atžvilgiu, yra taikomas naudojamu kapitalu grindžiamas parametras;

(10)

trečiasis alternatyvus testas, t. y. naudojamo kapitalo testas, pateikiamas siekiant atsižvelgti į įvairiarūšių grupių, kurioms reikia įvertinti, ar jų prekybos veikla yra papildoma jų pagrindinės veiklos atžvilgiu, taip pat į grupių, kurios, palyginti su jų dydžiu, vykdo dideles kapitalo investicijas, pavyzdžiui, į infrastruktūros, transporto ir gamybos įrenginių kūrimą, taip pat investicijas, kurių neįmanoma lengvai apdrausti finansų rinkose, ekonominę tikrovę. Kadangi trimis alternatyviais testais atsižvelgiama į skirtingą skirtingų grupių susijusią ekonominę tikrovę, visi testai turėtų būti vienodai tinkamos ir nepriklausomos alternatyvos siekiant nustatyti, ar prekybos veikla yra papildoma konkrečios grupės pagrindinės veiklos atžvilgiu. Jei pagal kurį nors iš šių testų nustatoma, kad asmens prekybos veikla yra papildoma, ji turėtų būti laikoma papildoma pagrindinės veiklos atžvilgiu taikant Direktyvos 2014/65/ES 2 straipsnio 1 dalies j punktą;

(11)

pagal trečiąjį testą kaip grupei priklausančių asmenų vykdomos papildomos veiklos masto rodiklis naudojamas įvertintas kapitalas, kurį ne finansų grupei reikėtų turėti dėl rinkos rizikos, būdingos jos pozicijoms, susidarančioms dėl prekybos Sąjungoje biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apyvartiniais taršos leidimais ir jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, išskyrus dėl privilegijuotųjų sandorių susidarančias pozicijas. Siekiant pozicijoms taikyti proporcingus sąlyginius kapitalo koeficientus, yra naudojama sistema, parengta remiant Bazelio bankų priežiūros komitetui ir Sąjungoje įgyvendinta Direktyva 2013/36/ES. Pagal šią sistemą biržos prekių išvestinės finansinės priemonės, apyvartinio taršos leidimo ar jo išvestinės finansinės priemonės grynoji pozicija Sąjungoje turėtų būti nustatoma užskaitant konkretaus tipo biržos prekių išvestinės finansinės priemonės sutarties, apyvartinio taršos leidimo ar jo išvestinės finansinės priemonės sutarties, pavyzdžiui, ateities, pasirinkimo, išankstinio sandorio arba varantų, ilgąsias ir trumpąsias pozicijas. Nustatant grynąją poziciją, užskaita turėtų būti vykdoma neatsižvelgiant į tai, ar sutartimi yra prekiaujama, į sutarties sandorio šalį ar terminą. Kita vertus, atitinkamos biržos prekių išvestinės finansinės priemonės, apyvartinio taršos leidimo sutarties ar jo išvestinės finansinės priemonės sutarties bendroji pozicija turėtų būti apskaičiuojama sudedant tų tipų sutarčių, kurios susijusios su konkrečia biržos preke arba apyvartiniu taršos leidimu ar jo išvestine finansine priemone, grynąsias pozicijas. Atsižvelgiant į tai, konkretaus tipo biržos prekių išvestinės finansinės priemonės sutarties, apyvartinio taršos leidimo sutarties ar jo išvestinės finansinės priemonės sutarties grynosios pozicijos neturėtų būti tarpusavyje užskaitomos;

(12)

taikant trečiąjį testą, grupės įvertinto kapitalo suma turėtų būti palyginama su faktine kapitalo, kurį ta grupė naudoja, suma, kuri turėtų atitikti jos pagrindinės veiklos dydį. Naudojamas kapitalas turėtų būti apskaičiuojamas remiantis bendro grupės turto, atėmus jos einamąją skolą, suma. Einamoji skola turėtų apimti skolą, grąžintiną per dvylika mėnesių;

(13)

papildomos veiklos testų tikslas – patikrinti, ar grupei priklausantys asmenys, kuriems nesuteiktas veiklos leidimas pagal Direktyvą 2014/65/ES, dėl santykinio ar absoliučiojo savo su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apyvartiniais taršos leidimais ir jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos Sąjungoje dydžio turėtų pateikti paraišką gauti veiklos leidimą. Papildomos veiklos testais nustatomas su biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, apyvartiniais taršos leidimais ir jų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis susijusios veiklos Sąjungoje, kurią grupei priklausantys asmenys gali vykdyti neturėdami veiklos leidimo pagal Direktyvą 2014/65/ES, dėl to, kad ta veikla yra papildoma grupės pagrindinės veiklos atžvilgiu, dydis. Todėl yra tikslinga grupės papildomos veiklos dydį apskaičiuoti pagal kriterijus, pagal kuriuos į visus tris testus neįtraukiama grupės narių, turinčių veiklos leidimą pagal tą direktyvą, veikla, siekiant įvertinti tikrai papildomos veiklos, kurią vykdo veiklos leidimų neturintys grupės nariai, dydį;

(14)

siekiant sudaryti sąlygas rinkos dalyviams pagrįstai planuoti ir vykdyti savo verslą ir atsižvelgti į sezoninius veiklos modelius, alternatyvių testų skaičiavimai, siekiant nustatyti, ar veikla yra laikoma papildoma pagrindinės veiklos atžvilgiu, turėtų būti grindžiami trejų metų laikotarpiu. Todėl subjektai turėtų kas metus apskaičiuoti paprastąjį slankųjį trejų metų vidurkį, kad įvertintų, ar viršija vieną iš trijų alternatyvių testų trijų ribinių verčių. Ši prievolė turėtų nedaryti poveikio kompetentingos institucijos teisei bet kuriuo metu prašyti, kad asmuo nurodytų pagrindą, kuriuo remdamasis tas asmuo savo veiklą Direktyvos 2014/65/ES 2 straipsnio 1 dalies j punkto i ir ii papunkčių tikslu įvertino kaip papildomą savo pagrindinės veiklos atžvilgiu;

(15)

į sandorius, kuriuos galima objektyviai įvertinti ir nustatyti, kad jie mažina tiesiogiai su komercine ar iždo finansavimo veikla susijusią riziką, ir grupės vidaus sandorius turėtų būti atsižvelgiama pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 (4) nuostatas. Tačiau, kiek tai susiję su išvestinių finansinių priemonių sandoriais, kuriuos galima objektyviai įvertinti ir nustatyti, kad jie mažina tiesiogiai su komercine ar iždo finansavimo veikla susijusią riziką, Komisijos deleguotajame reglamente (ES) Nr. 149/2013 (5) nurodomos tik išvestinės finansinės priemonės, kuriomis neprekiaujama reguliuojamose rinkose, o Direktyvos 2014/65/ES 2 straipsnio 4 dalis taikoma išvestinėms finansinėms priemonėms, kuriomis prekiaujama prekybos vietose. Todėl tais atvejais, kai papildomos veiklos testais vienodai atsižvelgiama į išvestines finansines priemones, kuriomis prekiaujama reguliuojamose rinkose, ir išvestines finansines priemones, kuriomis neprekiaujama reguliuojamose rinkose, kalbant apie sandorius, kuriuos galima objektyviai įvertinti ir nustatyti, kad jie mažina tiesiogiai su komercine ar iždo finansavimo veikla susijusią riziką, dera atsižvelgti į išvestines finansines priemones, kuriomis reguliuojamose rinkose prekiaujama;

(16)

tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, kai esamas rinkos likvidumas yra nepakankamas arba atitinkamos išvestinės finansinės priemonės sutarties nėra, gali būti neįmanoma apsidrausti nuo komercinės rizikos naudojant tiesiogiai susijusią biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartį, kitaip sakant, sutartį, kurios pagrindinis turtas ir atsiskaitymo data sutampa su draudžiamos rizikos pagrindiniu turtu ir atsiskaitymo data. Tokiu atveju asmeniui reikėtų leisti naudoti netiesioginį rizikos draudimą, t. y. naudoti glaudžiai susijusią priemonę savo pozicijai apdrausti, kaip antai priemonę, kurios pagrindinis turtas yra kitas, bet labai panašus. Be to, asmenims, sudarantiems biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartis, kad apsidraustų nuo rizikos, susijusios su jų bendra rizika ar bendra grupės rizika, leidžiama naudoti makrolygio arba portfelio apsidraudimą. Šios makrolygio, portfelio arba netiesioginio apsidraudimo biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartys atliekant papildomos veiklos testus turėtų būti laikomos apsidraudimu. Jeigu papildomos veiklos testus taikantis asmuo naudoja portfelio ar makrolygio apsidraudimą, jis gali neturėti galimybės vienareikšmiškai nustatyti ryšį tarp biržos prekių išvestinės finansinės priemonės konkretaus sandorio ir su komercine veikla ir iždo finansavimo veikla tiesiogiai susijusios specifinės rizikos, nuo kurios apsidrausti ketinama sudarant tą sandorį. Su komercine ir iždo finansavimo veikla tiesiogiai susijusi rizika gali būti sudėtinė, pavyzdžiui, susijusi su keliomis geografinėmis rinkomis, keliais produktais, laikotarpiais ar subjektais. Biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutarčių, sudarytų siekiant sumažinti šią riziką, portfelis gali būti susijęs su sudėtingomis rizikos valdymo sistemomis. Tokiais atvejais rizikos valdymo sistemomis turėtų būti neleidžiama ne apsidraudimo sandorių priskirti prie apsidraudimo sandorių, ir jos turėtų suteikti pakankamai išskaidytą apsidraudimo portfelio vaizdą, kad spekuliaciniai elementai būtų identifikuoti ir įtraukti apskaičiuojant ribines vertes. Pozicijos neturėtų būti laikomos mažinančiomis su komercine veikla susijusią riziką vien dėl to, kad jos apskritai sudaro riziką mažinančių sandorių portfelio dalį;

(17)

laikui bėgant rizika gali kisti, todėl siekiant prisitaikyti prie jos raidos, biržos prekių arba apyvartinių taršos leidimų išvestinių finansinių priemonių sutartis, kurios iš pradžių vykdytos, kad būtų sumažinta su komercine veikla susijusi rizika, gali tekti kompensuoti naudojant papildomas biržos prekių ar apyvartinių taršos leidimų išvestinių finansinių priemonių sutartis. Todėl riziką galima apdrausti derinant biržos prekių arba apyvartinių taršos leidimų išvestinių finansinių priemonių sutartis, įskaitant kompensacines biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartis, kuriomis kompensuojamos tos biržos prekių išvestinių finansinių priemonių sutartys, nebesusijusios su komercine rizika. Be to, dėl rizikos raidos, į kurią atsižvelgta tos rizikos mažinimo tikslu prisiimant biržos prekių arba apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės poziciją, ta pozicija vėliau neturėtų būti iš naujo įvertinta kaip nesanti privilegijuotasis sandoris ab initio;

(18)

Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/592 (6) papildo Direktyvą 2014/65/ES kriterijais, pagal kuriuos nustatoma, kada veikla laikoma papildoma pagrindinės veiklos atžvilgiu. Ta direktyva 2021 m. vasario 16 d. iš dalies pakeista Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/338 (7), kuria nustatytos naujos nuostatos dėl papildomai veiklai taikomos išimties ir papildomos veiklos testų, be to, Komisija įgaliota priimti deleguotąjį aktą, kuriuo būtų nustatyti kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, kada veikla laikoma papildoma grupės pagrindinės veiklos atžvilgiu. Visų pirma panaikintas bendro rinkos dydžio testas, nes biržos prekių išvestinių finansinių priemonių situacija Sąjungoje tiek pasikeitė, kad pagal bendro rinkos dydžio testą subjektams nebegalėtų būti taikoma papildomai veiklai taikoma išimtis, net jei jų vykdoma veikla nepasikeitė. Be to, nustatytas de minimis ribinės vertės testas ir pakeistos prekybos veiklos testo ir naudojamo kapitalo testo ribinės vertės. Todėl Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/592 turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo reglamentu;

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Atliekant papildomos veiklos testą įtraukiamų klasių turtas

Papildoma veikla grupės pagrindinės veiklos atžvilgiu laikoma ta Direktyvos 2014/65/ES 2 straipsnio 1 dalies j punkto i ir ii papunkčiuose nurodytų asmenų veikla, kuri yra susijusi su vienos ar kelių toliau nurodytų klasių turtu:

a)

biržos prekių išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, susijusiomis su biržos prekėmis arba pagrindiniu turtu ir nurodytomis Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 5, 6, 7 ir 10 punktuose;

b)

apyvartiniais taršos leidimais, nurodytais Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 11 punkte, arba apyvartinių taršos leidimų išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, nurodytomis Direktyvos 2014/65/ES I priedo C skirsnio 4 punkte.

2 straipsnis

Papildomos veiklos testai

1.   1 straipsnyje nurodyta asmenų veikla laikoma papildoma grupės pagrindinės veiklos atžvilgiu, jeigu ji atitinka bet kurią iš šių sąlygų:

a)

pagal 3 straipsnį apskaičiuota grynoji neapmokėta biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kurioms numatomas piniginis atsiskaitymas, arba apyvartinių taršos leidimų arba jų išvestinių finansinių priemonių, kuriems numatomas piniginis atsiskaitymas, kuriais prekiaujama Sąjungoje, išskyrus biržos prekių išvestines finansines priemones arba apyvartinius taršos leidimus arba jų išvestines finansines priemones, kuriais prekiaujama prekybos vietoje, pozicijos nominalioji suma neviršija metinės 3 mlrd. EUR ribos (toliau – de minimis ribinės vertės testas);

b)

pagal 4 straipsnio 1 dalį apskaičiuotas tos veiklos dydis sudaro 50 % arba mažiau bendro grupės kitos prekybos veiklos dydžio, apskaičiuoto pagal 4 dalies 2 dalį;

c)

įvertintas kapitalas, naudojamas tai veiklai vykdyti ir apskaičiuotas pagal 5 straipsnio 1 ir 3 dalis, nesudaro daugiau nei 50 % kapitalo, naudojamo grupės lygmeniu pagrindinei veiklai vykdyti ir apskaičiuoto pagal 5 straipsnio 4 dalį.

2.   Laikoma, kad grupę sudaro patronuojančioji įmonė ir visos jos patronuojamosios įmonės. Grupė apima Sąjungoje ir trečiosiose valstybėse esančius subjektus, nesvarbu, ar grupės pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, ar ne.

3 straipsnis

De minimis ribinės vertės testas

1.   2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta grynoji neapmokėta pozicijos nominalioji suma apskaičiuojama kaip ankstesnių 12 mėnesių agreguotų mėnesio pabaigos grynųjų neapmokėtų visų grupei priklausančio asmens Sąjungoje sudarytų biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kurioms numatomas piniginis atsiskaitymas, arba apyvartinių taršos leidimų arba jų išvestinių finansinių priemonių, kuriems numatomas piniginis atsiskaitymas, sutarčių nominaliųjų verčių vidurkis.

Pirmoje pastraipoje nurodytos grynosios neapmokėtos nominaliosios vertės apskaičiuojamos remiantis visomis biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, kurioms numatomas piniginis atsiskaitymas, arba apyvartinių taršos leidimų arba jų išvestinių finansinių priemonių, kuriems numatomas piniginis atsiskaitymas ir kuriais neprekiaujama prekybos vietoje, sutartimis, kurių šalimi per atitinkamą metinį ataskaitinį laikotarpį, nurodytą 6 straipsnio 2 dalyje, yra bet kuris Sąjungoje esantis asmuo.

Pirmoje ir antroje pastraipose nurodytos biržos prekių išvestinių finansinių priemonių arba apyvartinių taršos leidimų išvestinių finansinių priemonių sutartys, kurioms numatomas piniginis atsiskaitymas, apima visas išvestinių finansinių priemonių sutartis, susijusias su biržos prekėmis ar apyvartiniais taršos leidimais, už kurias turi būti atsiskaitoma pinigais arba gali būti atsiskaitoma pinigais tokią galimybę pasirinkus vienai iš šalių dėl kitos priežasties nei įsipareigojimų neįvykdymas arba kitas sutarties nutraukimo įvykis.

2.   Į 1 dalyje nurodytą agregavimą neįtraukiamos pozicijos, susidariusios dėl sutarčių, sudarytų dėl sandorių, nurodytų Direktyvos 2014/65/ES 2 straipsnio 4 dalies ketvirtos pastraipos a, b ir c punktuose, arba sutarčių, jeigu bet kurios iš jų šalimi esančiam grupei priklausančiam asmeniui suteiktas veiklos leidimas pagal Direktyvą 2014/65/ES arba Direktyvą 2013/36/ES.

3.   1 dalyje nurodytos grynosios neapmokėtos nominaliosios vertės nustatomos pagal užskaitos metodiką, nurodytą 5 straipsnio 2 dalyje.

4.   Atlikus šiame straipsnyje nurodytą agregavimą gautos vertės išreiškiamos eurais.

4 straipsnis

Prekybos veiklos testas

1.   2 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos veiklos, kurią Sąjungoje vykdo grupei priklausantis asmuo, dydis apskaičiuojamas agreguojant visų biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, apyvartinių taršos leidimų ir jų išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių šalis yra tas asmuo, bendrąją tariamąją vertę.

Į pirmoje pastraipoje nurodytą agregavimą neįtraukiamos sutartys, sudarytos dėl sandorių, nurodytų Direktyvos 2014/65/ES 2 straipsnio 4 dalies ketvirtos pastraipos a, b ir c punktuose, arba sutartys, jeigu bet kurios iš jų šalimi esančiam grupei priklausančiam asmeniui suteiktas veiklos leidimas pagal Direktyvą 2014/65/ES arba Direktyvą 2013/36/ES.

2.   Bendras grupės kitos prekybos veiklos, nurodytos 2 straipsnio 1 dalies b punkte, dydis apskaičiuojamas agreguojant visų biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, apyvartinių taršos leidimų ir jų išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių šalimi yra tai grupei priklausantys asmenys, bendrąją tariamąją vertę.

Į pirmoje pastraipoje nurodytą agregavimą įtraukiamos sutartys, sudarytos dėl sandorių, nurodytų Direktyvos 2014/65/ES 2 straipsnio 4 dalies ketvirtos pastraipos a, b ir c punktuose, arba sutartys, jeigu bet kurios iš jų šalimi esančiam grupei priklausančiam asmeniui suteiktas veiklos leidimas pagal Direktyvą 2014/65/ES arba Direktyvą 2013/36/ES.

3.   Bendra rinkos prekybos veikla, nurodyta 1 ir 2 dalyse, apskaičiuojama agreguojant visų sutarčių, kuriomis neprekiaujama prekybos vietoje ir kurių šalis yra bet koks Sąjungoje esantis asmuo, ir visų kitų sutarčių, kuriomis prekiaujama Sąjungoje esančioje prekybos vietoje per 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą atitinkamą metinį ataskaitinį laikotarpį, bendrąją tariamąją vertę.

4.   Šiame straipsnyje nurodytos agreguotos vertės išreiškiamos eurais.

5 straipsnis

Naudojamo kapitalo testas

1.   Įvertintas kapitalas, naudojamas 2 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytai veiklai vykdyti, yra šių elementų suma:

a)

15 % kiekvienos grynosios pozicijos, nesvarbu, ilgosios ar trumposios, padaugintos iš biržos prekių išvestinės finansinės priemonės, apyvartinio taršos leidimo ar jo išvestinių finansinių priemonių kainos;

b)

3 % bendrosios pozicijos (ilgosios ir trumposios pozicijų suma), padaugintos iš biržos prekių išvestinės finansinės priemonės, apyvartinio taršos leidimo ar jo išvestinių finansinių priemonių kainos.

Pirmoje pastraipoje nurodytos pozicijos apskaičiuojamos remiantis visomis sutartimis, kuriomis neprekiaujama prekybos vietoje ir kurių šalis yra bet koks Sąjungoje esantis asmuo, ir visomis kitomis sutartimis, kuriomis prekiaujama Sąjungoje esančioje prekybos vietoje per 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą atitinkamą metinį ataskaitinį laikotarpį.

2.   Taikant 1 dalies pirmos pastraipos a punktą, biržos prekių išvestinės finansinės priemonės, apyvartinio taršos leidimo arba jo išvestinės finansinės priemonės Sąjungoje grynoji pozicija nustatoma užskaitant toliau nurodytas ilgąsias ir trumpąsias pozicijas:

a)

kiekvieno tipo biržos prekių išvestinės finansinės priemonės sutarties, kurios pagrindinis turtas yra konkreti biržos prekė, siekiant apskaičiuoti kiekvieno tipo sutarties, kurios pagrindinis turtas yra ta biržos prekė, grynąją poziciją;

b)

apyvartinių taršos leidimų sutarties, siekiant apskaičiuoti tos apyvartinių taršos leidimų sutarties grynąją poziciją; arba

c)

kiekvieno tipo apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės sutarties, siekiant apskaičiuoti kiekvieno tipo apyvartinių taršos leidimų išvestinės finansinės priemonės sutarties grynąją poziciją.

Taikant 1 dalies pirmos pastraipos a punktą, skirtingų tipų sutarčių, kurių pagrindinis turtas yra ta pati biržos prekė, arba skirtingų tipų išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių pagrindinis turtas yra tas pats apyvartinis taršos leidimas, grynosios pozicijos gali būti užskaitytos tarpusavyje.

3.   Taikant 1 dalies pirmos pastraipos b punktą, biržos prekių išvestinės finansinės priemonės, apyvartinio taršos leidimo ar jo išvestinės finansinės priemonės sutarties bendroji pozicija nustatoma apskaičiuojant kiekvieno tipo sutarties, kurios pagrindinis turtas yra konkreti biržos prekė, kiekvienos apyvartinių taršos leidimų sutarties arba kiekvieno tipo sutarties, kurios pagrindinis turtas yra konkretus apyvartinis taršos leidimas, grynųjų pozicijų absoliučiųjų verčių sumą.

Taikant 1 dalies pirmos pastraipos b punktą, skirtingų tipų išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių pagrindinis turtas yra ta pati biržos prekė, arba skirtingų tipų išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių pagrindinis turtas yra tas pats apyvartinis taršos leidimas, grynosios pozicijos negali būti tarpusavyje užskaitytos.

Apskaičiuojant įvertintą kapitalą neįtraukiamos pozicijos, susidariusios dėl sandorių, nurodytų Direktyvos 2014/65/ES 2 straipsnio 4 dalies ketvirtos pastraipos a, b ir c punktuose, arba sutarčių, jeigu bet kurios iš jų šalimi esančiam grupei priklausančiam asmeniui suteiktas veiklos leidimas pagal Direktyvą 2014/65/ES arba Direktyvą 2013/36/ES.

4.   Kapitalas, naudojamas pagrindinei grupės veiklai vykdyti, yra bendro grupės turto suma atėmus jos trumpalaikę skolą, nurodytą atitinkamo metinio apskaičiavimo laikotarpio pabaigos grupės konsoliduotose finansinėse ataskaitose. Taikant šią dalį, trumpalaike laikoma skola, kurios terminas trumpesnis nei 12 mėn.

5.   Atlikus šiame straipsnyje nurodytus skaičiavimus gautos vertės išreiškiamos eurais.

6 straipsnis

Apskaičiavimo procedūra

1.   Atliekant 3 straipsnyje nurodytą de minimis ribinės vertės testą, apskaičiuojamas ir su 2 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta ribine verte palyginamas trijų metinių apskaičiavimo laikotarpių, ėjusių prieš apskaičiavimo datą, metinių verčių paprastasis vidurkis. 4 ir 5 straipsniuose nurodytas prekybos veiklos dydžio ir naudojamo kapitalo apskaičiavimas grindžiamas kasdienės prekybos veiklos arba tokiai prekybos veiklai skirto įvertinto kapitalo paprastuoju vidurkiu per tris metinius apskaičiavimo laikotarpius, ėjusius prieš apskaičiavimo datą. Apskaičiavimai atliekami kas metus pirmąjį kalendorinių metų, einančių po metinio apskaičiavimo laikotarpio, ketvirtį, kai gautų metinių verčių paprastasis vidurkis palyginamas su atitinkamomis ribinėmis vertėmis, nurodytomis 2 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose.

2.   Taikant 1 dalį, metinis apskaičiavimo laikotarpis reiškia laikotarpį, kuris prasideda konkrečių metų sausio 1 d. ir baigiasi tų metų gruodžio 31 d.

3.   Taikant 1 dalį, 2022 m. apskaičiuojant prekybos veiklos dydį arba įvertintą kapitalą, skirtą prekybos veiklai, atsižvelgiama į tris ankstesnius metinius apskaičiavimo laikotarpius, prasidėjusius 2019 m. sausio 1 d., 2020 m. sausio 1 d. ir 2021 m. sausio 1 d., o atliekant 2023 m. apskaičiavimą atsižvelgiama į tris ankstesnius metinius apskaičiavimo laikotarpius, prasidėjusius 2020 m. sausio 1 d., 2021 m. sausio 1 d. ir 2022 m. sausio 1 d.

4.   Nukrypstant nuo 3 dalies, kasdienės prekybos veiklos arba tokiai prekybos veiklai skirto įvertinto kapitalo apskaičiavimo ataskaitinis laikotarpis apima tik paskutinį metinį apskaičiavimo laikotarpį, kai laikomasi abiejų šių sąlygų:

a)

kasdienė prekybos veikla arba tokiai prekybos veiklai skirtas įvertintas kapitalas sumažėja daugiau nei 10 %, lyginant anksčiausią ir paskutinį iš trijų ankstesnių metinių apskaičiavimo laikotarpių, ir

b)

kasdienė prekybos veikla arba tokiai prekybos veiklai skirtas įvertintas kapitalas per paskutinį iš trijų metinių apskaičiavimo laikotarpių yra mažesni nei per du ankstesnius apskaičiavimo laikotarpius.

7 straipsnis

Sandoriai, laikomi mažinančiais riziką

1.   Taikant Direktyvos 2014/65/ES 2 straipsnio 4 dalies ketvirtos pastraipos b punktą, laikoma, kad išvestinių finansinių priemonių sandorį galima objektyviai įvertinti ir nustatyti, kad jis mažina tiesiogiai su komercine ar iždo finansavimo veikla susijusią riziką, kai įvykdomas vienas ar daugiau šių kriterijų:

a)

sandoriu mažinama rizika, atsirandanti dėl turto, paslaugų, sąnaudų, produktų, biržos prekių ar įsipareigojimų, kuriuos asmuo arba jo grupė turi, kuria, gamina, tvarko, teikia, perka, teikia rinkai, nuomoja, parduoda ar įgyja arba pagrįstai numato turėti, kurti, gaminti, tvarkyti, teikti, pirkti, teikti rinkai, nuomoti, parduoti ar įgyti vykdydami savo įprastinę ūkinę veiklą, vertės galimo pokyčio;

b)

sandoriu draudžiama rizika, atsirandanti dėl galimo netiesioginio palūkanų normų, infliacijos, valiutų keitimo kursų ar kredito rizikos svyravimo poveikio a punkte nurodyto turto, paslaugų, sąnaudų, produktų, prekių ar įsipareigojimų vertei;

c)

sandoris laikomas apsidraudimo sutartimi pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1606/2002 (8) 3 straipsnį.

2.   Taikant 1 dalį, sandoris, laikomas mažinančiu riziką ir sudarytas vienas arba kartu su kitomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis, yra tas, kurio atžvilgiu ne finansų subjektas

a)

savo vidaus politikoje apibūdina:

i)

biržos prekių išvestinių finansinių priemonių, apyvartinių taršos leidimų ar jų išvestinių finansinių priemonių sutarčių, įtrauktų į portfelius, naudojamus tiesiogiai su komercine ar iždo finansavimo veikla susijusiai rizikai mažinti, tipus ir tų sutarčių tinkamumo kriterijus;

ii)

portfelio ir rizikos, kurią portfelis mažina, ryšį;

iii)

priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti, kad su tomis sutartimis susiję sandoriai nebūtų naudojami jokiu kitu tikslu, išskyrus rizikos, tiesiogiai susijusios su ne finansų subjekto komercine arba iždo finansavimo veikla, draudimą, ir kad kitais tikslais naudojamus sandorius būtų galima aiškiai identifikuoti;

b)

gali sudaryti pakankamai išskaidytą portfelių vaizdą pagal biržos prekių išvestinių finansinių priemonių klasę, apyvartinį taršos leidimą arba jo išvestinę finansinę priemonę, pagrindinę biržos prekę, laikotarpį ir kitus svarbius veiksnius.

8 straipsnis

Panaikinimas

Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/592 panaikinamas.

Nuorodos į Deleguotąjį reglamentą (ES) 2017/592 laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal šio reglamento priede nurodytą atitikties lentelę.

9 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2021 m. liepos 14 d.

Komisijos vardu

Pirmininkė

Ursula VON DER LEYEN


(1)   OL L 173, 2014 6 12, p. 349.

(2)   2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).

(3)   2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).

(4)   2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (OL L 201, 2012 7 27, p. 1).

(5)   2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 149/2013, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 papildomas nuostatomis dėl netiesioginės tarpuskaitos susitarimų, tarpuskaitos prievolės, viešo registro, galimybės naudotis prekybos vietos paslaugomis, ne finansų sandorio šalių ir ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, rizikos mažinimo būdų techninių reguliavimo standartų (OL L 52, 2013 2 23, p. 11).

(6)   2016 m. gruodžio 1 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2017/592, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES papildoma techniniais reguliavimo standartais, susijusiais su kriterijais, pagal kuriuos nustatoma, ar veikla laikoma papildoma pagrindinės veiklos atžvilgiu (OL L 87, 2017 3 31, p. 492).

(7)   2021 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/338, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2014/65/ES, kiek tai susiję su informacijos teikimo reikalavimais, produktų valdymu ir pozicijų apribojimais, ir direktyvos 2013/36/ES bei (ES) 2019/878, kiek tai susiję su jų taikymu investicinėms įmonėms, siekiant paskatinti atsigavimą nuo COVID-19 krizės (OL L 68, 2021 2 26, p. 14).

(8)   2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo (OL L 243, 2002 9 11, p. 1).


PRIEDAS

Atitikties lentelė

Šis reglamentas

Deleguotasis reglamentas (ES) 2017/592

1 straipsnis

2 straipsnio 1 dalis

2 straipsnis

1 straipsnis

3 straipsnis

2 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys

3 straipsnio 3 ir 4 dalys

4 straipsnis

2 straipsnio 2, 3 ir 4 dalys

3 straipsnio 1 dalies a punktas, 2 dalies a ir b punktai, 3 ir 4 dalys

5 straipsnis

3 straipsnio 1 dalies b punktas, 5–10 dalys

6 straipsnis

4 straipsnis

7 straipsnis

5 straipsnis

8 straipsnis

—

9 straipsnis

6 straipsnis