I.

Įvadas

1.

Pertvarkant banką laikas atlieka svarbų vaidmenį. Siekiant nesutrikdyti finansų rinkų ir nesukelti nerimo indėlininkams bei išvengti masinio indėlių atsiėmimo (vadinamojo bank run), pertvarkymo institucijoms turi būti suteiktas įgaliojimas per kelias dienas priimti sprendimą dėl banko pertvarkymo ir jį pertvarkyti. Tokio sprendimo aprėptis yra reikšminga, nes jis ne tik reiškia tam tikromis aplinkybėmis didelę intervenciją į akcininkų ir kreditorių nuosavybės pozicijas, bet ir neretai nulemia įvykusius faktus.

2.

Taigi lemiamą reikšmę turintis kelrodis sunkumų patiriančio banko akcininkams ir kreditoriams yra ankstesnis to banko turto ir įsipareigojimų įvertinimas. Nuo jo rezultato priklauso tai, kokios pertvarkymo priemonės taikomos ir kokiu mastu padengiami akcininkų ir kreditorių nuostoliai.

3.

Dėl Ispanijos banko Banco Popular, kuris 2017 m. buvo pirmoji kredito įstaiga, pertvarkyta Europos Sąjungos lygmeniu, pertvarkymo valdyba (Bendra pertvarkymo valdyba, anglų k. Single Resolution Board, SRB; toliau – BPV) priėjo prie išvados, kad šio banko nuostoliams padengti pirmiausia reikia panaikinti banko akcijas ir nurašyti reikalavimus bankui – daugiau kaip 4 mlrd. EUR. Tik tuomet visą likusį turtą, teises ir įsipareigojimus buvo galima perduoti bankui Banco Santander už simbolinį 1 EUR. Lemiamą reikšmę turintys vertinimai turėjo būti atliekami labai spaudžiant laikui.

4.

Šie apeliaciniai procesai susiję su klausimu, ar (ir jei taip, kokiomis sąlygomis) ankstesni Banco Popular akcininkai ir kreditoriai gali reikalauti atlikti vadinamąjį galutinį ex post vertinimą po to, kai jų kapitalo priemonės buvo visiškai nurašytos ar panaikintos, o Banco Popular susijungė su Banco Santander ir nustojo egzistuoti.

II.

Teisinis pagrindas

5.

Abiejų apeliacinių skundų teisinis pagrindas yra 2014 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 806/2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (toliau – BPeM reglamentas) ( 2 ).

6.

Šio reglamento 56–64 konstatuojamosios dalyse (ištraukos) nustatyta:

7.

Šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

8.

BPeM reglamento 15 straipsnio 1 dalyje nurodyti „Bendrieji pertvarkymo principai“. Juose nustatyta:

9.

BPeM reglamento 17 straipsnyje, aiškinamame kartu su Direktyvos 2014/59/ES (Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva, toliau – BGPD) ( 4 ) 48 straipsniu, numatyta, be kita ko, tuo atveju, kai BPV naudojasi nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais, vadinamoji pakopinė atsakomybė. Tai reiškia, kad galiausiai kapitalo priemonės turi būti nurašomos ir konvertuojamos vertinime nurodytu mastu tam tikra eilės tvarka, būtent pradedant nuo bendro 1 lygio nuosavo kapitalo straipsnių, toliau pereinant prie papildomų 1 lygio priemonių ir baigiant 2 lygio priemonėmis.

10.

BPeM reglamento 18 straipsnio („Pertvarkymo procedūra“) 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta:

11.

„Vertinimas pertvarkymo tikslais“ sureguliuotas BPeM reglamento 20 straipsnyje:

12.

BPeM reglamento 76 straipsnyje reguliuojamas naudojimasis pertvarkymo fondu:

III.

Faktinės aplinkybės

13.

Apeliantė byloje C‑874/19 P, bendrovė Aeris Invest Sàrl (toliau – Aeris), buvo banko Banco Popular Español, SA (toliau – Banco Popular) akcininkė. Apeliantės byloje C‑934/19 P, Algebris (UK) Ltd ir Anchorage Capital Group LLC (toliau – Algebris ir Anchorage) valdo investicinius fondus, kurie turėjo Banco Popular papildomų 1 lygio priemonių ir 2 lygio priemonių.

A.

Pertvarkymo procedūra

14.

2017 m. birželio 7 d. sprendimu ( 5 ) BPV – patvirtinus Komisijai ( 6 ) – nusprendė pertvarkyti Banco Popular (toliau – sprendimas dėl pertvarkymo).

15.

Prieš priimant šį sprendimą buvo atliktas Banco Popular turto ir įsipareigojimų vertinimas, kaip tai suprantama pagal BPeM reglamento 20 straipsnį. Pirmojo vertinimo ataskaitą BPV pateikė 2017 m. birželio 5 d. (toliau – 1‑asis vertinimas). Iš sprendimo dėl pertvarkymo matyti, kad jo dalykas buvo klausimas, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos, kaip jos suprantamos pagal BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalį ( 7 ), ir BPV tai patvirtino. Antrojo vertinimo ataskaitą 2017 m. birželio 6 d. pateikė nepriklausoma ekspertė – audito bendrovė Deloitte (toliau – 2‑asis vertinimas). Šio vertinimo tikslas buvo, pirma, nustatyti Banco Popular turto ir įsipareigojimų vertę, kaip tai suprantama pagal BPeM reglamento 20 straipsnio 4 dalį, antra, pateikti prognozę, kokios sąlygos būtų buvusios taikytos akcininkams ir kreditoriams, jei būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla, ir, trečia, įvertinti, kokį turtą, teises, įsipareigojimus ar nuosavybės priemones būtų galima panaudoti verslo pardavimo tikslais ir kaip šiomis aplinkybėmis turi būti suprantamos komercinės sąlygos ( 8 ).

16.

Deloitte 2‑ąjį vertinimą atliko per dvylika dienų ir galiausiai apskaičiavo, kad Banco Popular grynoji turto vertė yra 1,3 mlrd. EUR pagal geriausią ir minus 8,2 mlrd. EUR pagal nepalankiausią scenarijų, o labiausiai tikėtina neigiama vertė – minus 2 mlrd. EUR. Kaip nurodė Deloitte, šis vertės diapazonas apėmė „papildomų nuostolių rezervą, kaip numatyta BGPD 36 straipsnio 9 dalyje[ ( 9 )], kurio tiksliai nustatyti buvo neįmanoma“. Atsižvelgdama į turėtos informacijos ribotumą ir laiko stygių Deloitte šį vertinimą apibūdino kaip „preliminarų BGPD siekiant taikyti 36 straipsnį[ ( 10 )]“.

17.

Tiek 1‑asis, tiek 2‑asis vertinimai buvo pridėti prie sprendimo dėl pertvarkymo.

18.

Sprendimo dėl pertvarkymo 5 ir 6 straipsniuose numatyta, kad pirmiausia visas bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, t. y. visų pirma akcijos ( 11 ), ir papildomos 1 lygio priemonės bus nurašomos iki nulio, o 2 lygio priemonės bus konvertuojamos į akcijas, ir tik tuomet kaip pertvarkymo priemonė bus taikomas verslo pardavimas.

19.

Konkrečiai sprendimo dėl pertvarkymo 6 straipsnio 1 dalyje konstatuota:

20.

Remiantis sprendimo dėl pertvarkymo 6 straipsnio 3 dalimi, šios nurašymo ir konvertavimo priemonės grindžiamos 2‑uoju vertinimu, kuris buvo patvirtintas skaidraus ir atviro Ispanijos pertvarkymo institucijos FROB įvykdyto pardavimo proceso rezultatais.

21.

Sprendimo dėl pertvarkymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodyta laisvas ir su jokiomis trečiųjų asmenų teisėmis nesusietas „naujas akcijas II“ už 1 EUR perleisti Banco Santander, SA (toliau – Banco Santander). Taip pat patikslinta, kad pirkėjas jau sutiko su perleidimu.

22.

2018 m. birželio 14 d. Deloitte pateikė BPV BPeM reglamento 20 straipsnio 16 ir 17 dalyse numatyto vertinimo ataskaitą, susijusią su klausimu, ar pertvarkymo veiksmo poveikį patyrusiems akcininkams ir kreditoriams būtų buvusios taikytos geresnės sąlygos, jei įstaigai būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla (toliau – 3‑iasis vertinimas).

23.

Remiantis 2018 m. rugpjūčio 7 d. BPV pareiškimu, iš 3‑iojo vertinimo ataskaitos matyti, kad nėra skirtumo tarp sąlygų, kurios faktiškai taikomos atitinkamiems akcininkams ir kreditoriams, ir sąlygų, kurios jiems būtų buvusios taikomos, jei pertvarkant įstaigą jai būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla. Todėl BPV preliminariai nusprendė, kad ji atitinkamiems Banco Popular akcininkams ir kreditoriams neturi mokėti kompensacijos pagal BPeM reglamento 76 straipsnio 1 dalies e punktą ( 12 ).

24.

2018 m. rugsėjo 28 d. įvyko susijungimas su Banco Santander ir šis perėmė visas Banco Popular teises ir pareigas.

B.

Ginčo aplinkybės

25.

2018 m. gegužės 4 d. Aeris pateikė BPV prašymą suteikti galimybę susipažinti su dokumentais pagal Reglamentą Nr. 1049/2001 ( 13 ) ir, be kita, pareikalavo leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su 2‑uoju galutiniu ex post vertinimu. Kai abi šalys per lygiagrečiai vykstantį ieškinio dėl sprendimo dėl pertvarkymo nagrinėjimo procesą ( 14 ) pasikeitė nuomonėmis dėl būtinybės atlikti galutinį ex post vertinimą, apeliantė, remdamasi SESV 265 straipsniu, 2018 m. rugpjūčio 3 d. paragino BPV atlikti galutinį ex post vertinimą, kaip jis suprantamas pagal BPeM reglamento 20 straipsnio 11 dalį.

26.

2018 m. rugsėjo 14 d. raštu (toliau – 2018 m. rugsėjo 14 d. raštas) BPV šio prašymo netenkino ir nurodė, kad per lygiagrečiai vykstantį ieškinio nagrinėjimo procesą ji jau pateikė teisinę nuomonę.

27.

2018 m. spalio 3 d. Algebris ir Anchorage raštu paragino BPV atlikti galutinį ex post vertinimą, kaip jis suprantamas pagal BPeM reglamento 20 straipsnio 11 dalį, nes, jų teigimu, 1‑asis ir 2‑asis vertinimai buvo preliminarūs.

28.

Atsakydama į šį prašymą BPV 2018 m. spalio 25 d. rašte nurodė, kad savo interneto svetainėje paskelbė Deloitte skirtą raštą, kuriame išdėstė motyvus, kodėl galutinis ex post vertinimas nereikalingas. Tuomet Algebris ir Anchorage 2018 m. lapkričio 16 d. raštu iš BPV pareikalavo aiškaus patvirtinimo, kad ji priėmė sprendimą neatlikti galutinio ex post vertinimo, kaip jis suprantamas pagal BPeM reglamento 20 straipsnio 11 dalį. 2018 m. gruodžio 18 d. BPV, be kita ko, į tai atsakė, kad 2018 m. spalio 25 d. rašte ji jau pateikė savo poziciją ir joje pagal SESV 296 straipsnį išdėstė sprendimo neatlikti galutinio ex post vertinimo motyvus.

29.

Iš esmės BPV abiem atvejais laikėsi nuomonės, kad šiomis aplinkybėmis galutinio Banco Popular ex post vertinimo, kaip jis suprantamas pagal BPeM reglamento 20 straipsnio 11 dalį, atlikti nereikia, nes tokio vertinimo išvada negalėtų turėti pasekmių Banco Popular pardavimui Banco Santander. Beje, vykdant šį pardavimo sandorį, Banco Popular, kaip subjekto, rinkos vertė buvo nustatyta pagal atvirą, sąžiningą ir skaidrią procedūrą. Todėl atliekant galutinį ex post vertinimą negalėtų būti pasiekti BPeM reglamento 20 straipsnio 11 dalyje nustatyti tikslai ir neatsirastų būtinybės mokėti kompensaciją pagal šio straipsnio 12 dalį.

IV.

Procesai Bendrajame Teisme ir skundžiamos nutartys

30.

2018 m. spalio 5 d. Aeris pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą Bendrajame Teisme pareiškė ieškinį dėl 2018 m. rugsėjo 14 d. rašto panaikinimo (byla T‑599/18).

31.

2019 m. sausio 4 d. Algebris ir Anchorage, taip pat remdamosi SESV 263 straipsnio ketvirta pastraipa, Bendrajam Teismui pateikė prašymą panaikinti „BPV sprendimą neatlikti galutinio Banco Popular ex post vertinimo, apie kurį ieškovėms buvo pranešta 2018 m. gruodžio 18 d. raštu“ (byla T‑2/19).

32.

Dviem 2019 m. spalio 10 d. nutartimis Aeris Invest / BPV (T‑599/18, EU:T:2019:740) (toliau – skundžiama nutartis byloje T‑599/18) ir Algebris (UK) ir Anchorage Capital Group / BPV (T‑2/19, EU:T:2019:741) (toliau – skundžiama nutartis byloje T‑2/19) Bendrasis Teismas atmetė apeliančių ieškinius kaip nepriimtinus.

V.

Šalių reikalavimai ir procesai Teisingumo Teisme

33.

Aeris 2019 m. lapkričio 28 d. procesiniu dokumentu, kurį Teisingumo Teismas gavo tą pačią dieną, padavė apeliacinį skundą.

34.

Ji prašo:

–

pripažinti negaliojančia skundžiamą nutartį byloje T‑599/18, kiek ja ieškinys atmestas kaip nepriimtinas,

–

grąžinti bylą nagrinėti Bendrajam Teismui, kad jis, remdamasis Teisingumo Teismo sprendimu, priimtų sprendimą dėl ieškinio pirmojoje instancijoje, kaip prašo apeliantė pirmojoje instancijoje,

–

atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimo nagrinėjimą.

35.

BPV 2019 m. vasario 18 d. procesiniu dokumentu pareiškė prieštaravimą dėl apeliacinio skundo ir prašo:

–

atmesti apeliacinį skundą kaip nepriimtiną arba bet kuriuo atveju jo netenkinti kaip nepagrįsto,

–

jei būtų netenkinamas pirmasis reikalavimas, grąžinti bylą nagrinėti Bendrajam Teismui, kad jis priimtų galutinį sprendimą,

–

jei būtų netenkinamas antrasis reikalavimas ir galutinį sprendimą priimtų Teisingumo Teismas, netenkinti ieškinio byloje T‑599/18 Bendrajame Teisme,

–

priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, o jei šis reikalavimas būtų netenkinamas, atidėti apeliacinio proceso išlaidų klausimo nagrinėjimą.

36.

Algebris ir Anchorage 2019 m. gruodžio 20 d. procesiniu dokumentu, kurį Teisingumo Teismas gavo tą pačią dieną, padavė apeliacinį skundą.

37.

Jos prašo:

–

pripažinti negaliojančiu skundžiamos nutarties byloje T‑2/19 1 punktą,

–

pripažinti negaliojančiu skundžiamos nutarties byloje T‑2/19 2 punktą ir nurodyti BPV padengti savo bylinėjimosi išlaidas bei apeliančių bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant ieškinį pirmojoje instancijoje ir apeliaciniame procese,

–

konstatuoti, kad apeliantės turi teisę pareikšti ieškinį.

38.

BPV 2019 m. kovo 10 d. procesiniu dokumentu pareiškė prieštaravimą dėl apeliacinio skundo ir prašo:

–

atmesti apeliacinį skundą kaip nepriimtiną arba bet kuriuo atveju jo netenkinti kaip nepagrįsto,

–

jei būtų netenkinamas pirmasis reikalavimas, grąžinti bylą nagrinėti Bendrajam Teismui, kad jis priimtų galutinį sprendimą,

–

jei būtų netenkinamas antrasis reikalavimas ir galutinį sprendimą priimtų Teisingumo Teismas, netenkinti ieškinio byloje T‑2/19 Bendrajame Teisme,

–

priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas, o jei šis reikalavimas būtų netenkinamas, atidėti apeliacinio proceso išlaidų klausimo nagrinėjimą.

39.

Apeliantės ir BPV bylose C‑874/19 P ir C‑934/19 P pastabas dėl atitinkamo apeliacinio skundo pateikė raštu. Byloje C‑874/19 P 2021 m. balandžio 15 d. buvo surengtas teismo posėdis, kuriame dalyvavo Aeris ir BPV.

VI.

Vertinimas

40.

Ginčo, su kuriuo susiję šie apeliaciniai skundai, dalykas nėra nei sprendimo dėl pertvarkymo, kuris buvo priimtas remiantis 1‑uoju ir 2‑uoju vertinimais ( 15 ), teisėtumas, nei šių vertinimų teisingumas iš esmės. Apeliantės šiose bylose tik nori pasiekti, kad BPV nurodytų atlikti galutinį Banco Popular ex post vertinimą, kaip jis suprantamas pagal BPeM reglamento 20 straipsnio 11 dalį.

41.

Pagal šią nuostatą galutinis ex post vertinimas atliekamas tuo atveju, kai pirma atliktas vertinimas buvo preliminarus. BPV šiuo atveju nusprendė nenurodyti po pertvarkymo atlikti galutinį Banco Popular ex post vertinimą pagal šią nuostatą. Dėl šio sprendimo apeliantės pareiškė ieškinius pirmojoje instancijoje.

42.

Bendrasis Teismas skundžiamose nutartyse nenagrinėjo iš esmės, ar, esant tokiai situacijai kaip ši, BPV privalo nurodyti atlikti galutinį ex post vertinimą, kaip jis suprantamas pagal BPeM reglamento 20 straipsnio 11 dalį. Priešingai, jis tik procesiniu aspektu nagrinėjo klausimą, ar apeliantės apskritai to gali reikalauti ir ar atitinkamai turi teisę šiuo tikslu pareikšti ieškinį.

43.

Be abejo, teisės reikalauti atlikti galutinį ex post vertinimą a priori nėra, kai nėra net situacijos, kuriai esant sprendimas atlikti pertvarkymą buvo priimtas remiantis tik preliminariu vertinimu. Taigi pirmiausia reikia išnagrinėti, ar 1‑asis ir 2‑asis vertinimai apskritai buvo „preliminarūs“, kaip tai suprantama pagal BPeM reglamento 20 straipsnį – BPV šiose apeliacinėse bylose tai paneigė (apie tai – A skirsnyje).

44.

Bet net ir tuomet, jei 1‑asis ir 2‑asis vertinimai pagal šią nuostatą laikytini „preliminariais“, tam, kad ieškiniai dėl atsisakymo atlikti galutinį ex post vertinimą būtų priimtini, reikia, kad toks vertinimas šiomis aplinkybėmis galėtų daryti poveikį teisinei apeliančių padėčiai. Bendrasis Teismas skundžiamose nutartyse tai paneigė (apie tai – B skirsnio 1 dalyje).

45.

Taigi šiose apeliacinėse bylose iš principo reikia išsiaiškinti galutinio ex post vertinimo pasekmes ir tikslą tam, kad būtų galima nustatyti, ar jis šiuo atveju galėtų daryti poveikį teisinei apeliančių padėčiai. Šioje bendroje išvadoje apsiribojama šio klausimo nagrinėjimu (apie tai – B skirsnio 2 dalyje) ( 16 ).

A.

Dėl 1‑ojo ir 2‑ojo vertinimų preliminaraus pobūdžio

46.

Bendrasis Teismas skundžiamose nutartyse laikė įrodyta, kad 1‑asis ir 2‑asis vertinimai buvo „preliminarūs“, kaip tai suprantama pagal BPeM reglamento 20 straipsnio 11 dalį, todėl iš principo galutinis ex post vertinimas galėjo būti reikalingas. Šalys pirmojoje instancijoje su šia prielaida taip pat sutiko ir ja rėmėsi. Vis dėlto apeliaciniame procese BPV, atsakydama į Teisingumo Teismo klausimą, pirmą kartą išreiškė nuomonę, kad 2‑asis vertinimas nebuvo preliminarus, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, taigi galutinio ex post vertinimo klausimas net neturi būti keliamas.

47.

Vis dėlto kyla klausimas, ar Teisingumo Teismas apeliacinio proceso etape apskritai dar gali nagrinėti teisinio 1‑ojo ir 2‑ojo vertinimų kvalifikavimo kaip preliminarių pagal BPeM reglamento 20 straipsnio 11 dalį aspektą, juo labiau ex officio (apie tai – 1 dalyje). Bet kuriuo atveju, mano manymu, nėra abejonių, kad šie vertinimai kvalifikuotini kaip preliminarūs (apie tai – 2 dalyje).

1.

Šio nagrinėjimo leistinumas apeliacinio proceso etape

48.

Sąjungos teismų vykdomos teisėtumo kontrolės sistemoje ginčo ribas iš esmės apibrėžia tik bylos šalys, nustatydamos ginčo dalyko apimtį ( 17 ).

49.

Teisingumo Teismo apeliaciniame procese vykdoma teisminė kontrolė iš esmės yra susijusi tik su ieškinio ir gynybos pagrindais, kurie jau buvo pareikšti procese Bendrajame Teisme. Ieškinio ir gynybos pagrindai, kurie procese Bendrajame Teisme galėjo būti, bet nebuvo pareikšti, apeliaciniame procese yra nepriimtini ( 18 ).

50.

BPV pirmojoje instancijoje preliminaraus 1‑ojo ir 2‑ojo vertinimų pobūdžio klausimo nekėlė, taigi jo neapibrėžė kaip ginčo dalyko. Todėl apeliaciniame procese ji negali pareikšti naujo su tuo susijusio gynybos pagrindo ( 19 ).

51.

Tam tikri ieškinio pagrindai gali ar netgi turi būti patikrinti ex officio ( 20 ). Tokiu atveju Teisingumo Teismas apeliaciniame procese gali ex officio patikrinti ieškinio arba gynybos pagrindą, kurį būtų turėjęs ex officio patikrinti Bendrasis Teismas. Vis dėlto ieškinio arba gynybos pagrindą, kuris yra susijęs su sprendimo teisėtumu iš esmės ir kuriame nurodomas Sutarčių ar bet kurios su jų taikymu susijusios teisės normos pažeidimas, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnį, Sąjungos teismas gali nagrinėti tik tuomet, kai tokį pagrindą (laiku) nurodo kuri nors šalis ( 21 ).

52.

Atitinkamai Teisingumo Teismas jau nusprendė, kad Bendrojo Teismo ex officio atliktas taikytos priemonės materialinių sąlygų nagrinėjimas yra neleidžiamas, kai nė viena iš šalių nekėlė klausimo dėl šių materialinių sąlygų buvimo ( 22 ).

53.

1‑ojo ir 2‑ojo vertinimų kvalifikavimas kaip preliminarių, kaip tai suprantama pagal BPeM reglamento 20 straipsnio 11 dalį, yra gynybos pagrindas, susijęs su sprendimo neatlikti galutinio ex post vertinimo teisėtumu iš esmės. Remiantis šios nuostatos formuluote, preliminaraus vertinimo buvimas yra galutinio ex post vertinimo atlikimo sąlyga.

54.

Taigi Teisingumo Teismas preliminaraus 1‑ojo ir 2‑ojo vertinimų pobūdžio klausimą galėtų nagrinėti tik tuomet, jei viena iš šalių jį būtų ginčijusi Bendrajame Teisme ir tai būtų buvę leidžiama. BPV tai padarė teismo posėdyje vykstant apeliaciniam procesui, todėl šis argumentas turi būti atmestas kaip pateiktas per vėlai ( 23 ). Taigi šiuo atveju šis klausimas negali būti nagrinėjamas.

2.

Dėl nagrinėjimo iš esmės

55.

Tuo atveju, jei Teisingumo Teismas vis dėlto manytų, kad dar apeliaciniame procese galima ex officio išnagrinėti preliminaraus 1‑ojo ir 2‑ojo vertinimų pobūdžio klausimą, toliau jį papildomai apsvarstysiu.

56.

Tam pirmiausia reikia suprasti vertinimo pertvarkymo tikslais atlikimo būdą ir reikšmę (apie tai – a skyrelyje). Paskui bus galima atsakyti, ar 1‑asis ir 2‑asis vertinimai laikytini preliminariais (apie tai – b skyrelyje).

a)

Pertvarkymo tikslais atliekamo vertinimo atlikimo būdas ir reikšmė

57.

Vykdant bet kurį pertvarkymą atliekami (bent) trys sunkumų patiriančios kredito įstaigos vertinimai. BPeM reglamento 20 straipsnyje aiškiai skiriami tik vertinimas, kuris turi būti atliekamas prieš pertvarkymą (1–10 dalys), ir vertinimas, kuris turi būti atliekamas po pertvarkymo (16–18 dalys). Vis dėlto iš Deleguotojo reglamento (ES) 2018/345 ( 24 ) 1 konstatuojamosios dalies matyti, kad prieš pertvarkymą, taigi iš ex ante perspektyvos, turi būti atliekami du skirtingi vertinimai. Atsižvelgiant į aplinkybes, abu šie vertinimai gali būti tik preliminarūs ( 25 ). Trečiasis yra vertinimas iš ex post perspektyvos ( 26 ), tačiau jo negalima supainioti su galutiniu ex post vertinimu, kaip jis suprantamas pagal BPeM reglamento 20 straipsnio 11 dalį ir kurį prašoma atlikti šiuo atveju.

58.

Remiantis BPeM reglamento 20 straipsnio 5 dalies a punktu, pirmojo vertinimo tikslas yra padėti nuspręsti, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos arba kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo sąlygos. Tam atliekant šį vertinimą iš esmės orientuojamasi į atitinkamos kredito įstaigos turto balansinę vertę ir įsipareigojimus, siekiant nustatyti, ar, pavyzdžiui, yra arba gresia pernelyg didelis balansinis įsiskolinimas arba nemokumas ( 27 ). Antrasis vertinimas skirtas visų pirma sprendimui dėl pertvarkymo priemonės pasirinkimo ir pertvarkymo strategijos rengimo priimti (žr. BPeM reglamento 20 straipsnio 5 dalies b–g punktus). Atliekant šį vertinimą siekiama nustatyti ekonominę turto ir įsipareigojimų vertę ( 28 ). Trečiuoju vertinimu siekiama atlikus pertvarkymo veiksmus patikrinti, ar akcininkams ir kreditoriams būtų buvusios taikytos geresnės sąlygos, jei būtų buvusi iškelta įprastinė bankroto byla. Taip siekiama užtikrinti, kad dėl institucijų intervencijos nė vienas kreditorius nepatektų į blogesnę padėtį, nei būtų buvęs tuo atveju, jei atitinkama kredito įstaiga būtų buvusi likviduojama iškeliant įprastinę bankroto bylą (vadinamasis no creditor worse off principas). Priešingu atveju jis įgytų teisę į kompensaciją pagal BPeM reglamento 76 straipsnio 1 dalies e punktą.

59.

Antrasis vertinimas turi didžiausią įtaką konkrečiam sprendimo dėl pertvarkymo formavimui, taigi taip pat teisinei akcininkų ir kreditorių padėčiai ( 29 ). Taip yra dėl to, kad šio vertinimo išvadoje – konkrečiai pagal nustatytą neigiamą atitinkamo banko turto vertės ir įsipareigojimų dydžio skirtumą (toliau – kapitalo trūkumas) – nustatoma, kokiu mastu turi būti nurašomos ir konvertuojamos kapitalo priemonės ( 30 ).

60.

Kapitalo priemonių nurašymą ir konvertavimą, taip įgyvendinant gelbėjimo privačiomis lėšomis koncepciją, galima pavadinti bankų pertvarkymo taikant bendrą pertvarkymo mechanizmą (anglų k. Single Resolution Mechanism, SRM; toliau – BPeM) „šerdimi“. Mat jį kurdamas Europos Sąjungos teisės aktų leidėjas priėmė principinį sprendimą žlungančių bankų nuostoliams padengti pasitelkti akcininkus ir kreditorius, o ne mokesčių mokėtojus ( 31 ). Todėl BPeM buvo įvesta gelbėjimo privačiomis lėšomis koncepcija. Tai yra balansinis restruktūrizavimas, t. y. banko nuostolių kompensavimas ir prireikus jo rekapitalizavimas, nurašant ir konvertuojant kapitalo priemones, kurių savininkai yra atitinkamo banko akcininkai ir kreditoriai. Priešinga priemonė yra gelbėjimas viešosiomis lėšomis, t. y. nuostolių kompensavimas ir rekapitalizavimas suteikiant kapitalo injekciją, daugiausia iš mokesčių mokėtojų pinigų.

61.

Gelbėjimo privačiomis lėšomis koncepcija BPeM reglamente minima ir kaip atskira pertvarkymo priemonė (27 straipsnis), ir kaip „kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai“ pagal BPeM reglamento 21 straipsnį ( 32 ). Šie įgaliojimai nėra tikroji pertvarkymo priemonė, tačiau jais įprastai naudojamasi prieš taikant vieną iš kitų trijų pertvarkymo priemonių tam, kad vykdant bet kurį pertvarkymą būtų užtikrinama, kad akcininkai ir kreditoriai būtų tinkamu mastu pasitelkiami nuostoliams padengti. Taip buvo ir šiuo atveju, nes BPV, prieš taikydama verslo pardavimo priemonę pagal BPeM reglamento 24 straipsnį, nurašė ir konvertavo kapitalo priemones ( 33 ).

62.

Konkrečiai kalbant, nurašant kapitalo priemones galima padengti nuostolius, nes taip, paprastai tariant, balanso įsipareigojimų dalis „sutrumpinama“ nominaliąja šių priemonių verte. Taigi taip gali būti kompensuojamas vertės sumažėjimas balanso turto dalyje. Be to, vadinamąsias atitinkamas kapitalo priemones konvertuojant į bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą balanse galima atkurti KRR 92 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendro 1 lygio nuosavo kapitalo pakankamumo koeficientą ir taip rekapitalizuoti banką ( 34 ). Nes, kai įsipareigojimai, kaip antai tam tikros obligacijos ir subordinuotosios skolos priemonės (atitinkamos kapitalo priemonės) ( 35 ), konvertuojamos į akcijas (t. y. bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą) ( 36 ), padidėja visų įsipareigojimų dalis, kurią sudaro bendras 1 lygio nuosavas kapitalas, taigi taip pat minėtas koeficientas.

63.

Kapitalo priemonės nurašomos ir konvertuojamos tam tikra eilės tvarka, taikant vadinamąją pakopinę atsakomybę pagal BPeM reglamento 17 straipsnį ( 37 ). Tai iš esmės yra atvirkštinis eiliškumas negu bankroto atveju. Taigi nuostoliai kompensuojami pirmiausia nurašant akcijas, paskui nurašant ir (arba) konvertuojant tam tikras ilgalaikes, subordinuotąsias obligacijas ir panašius įsipareigojimus ir t. t.

64.

Kuo didesnis kapitalo trūkumas nustatomas atliekant antrąjį vertinimą, tuo platesnė yra kreditorių atsakomybė pagal BPeM reglamento 17 straipsnį ( 38 ).

65.

Procedūra, pagal kurią, siekiant nustatyti kapitalo trūkumą, atliekant vertinimą pagal BPeM reglamento 20 straipsnį nustatoma ekonominė atitinkamo banko turto ir įsipareigojimų vertė, yra labai sudėtinga. Be to, ji labai priklauso nuo tam tikrų bendrųjų sąlygų, kaip antai laiko, turimų duomenų kiekybės ir kokybės bei rinkos sąlygų ( 39 ).

66.

Laikas tampa labai brangus, kai paaiškėja, kad ekonominė banko padėtis sparčiai blogėja. Nes, kartą praradus rinkos pasitikėjimą, be valstybės intervencijos žlugimas nebeišvengiamas ( 40 ).

67.

Siekiant užkirsti tam kelią – ir kartu kuo labiau sumažinti pasekmes visai ekonomikai, – pagal BGPD ir BPeM reglamentą pertvarkymo institucijoms suteikiami labai platūs įgaliojimai, kad būtų išvengta žlugimo. Tačiau visų pirma tam jos turi galėti veikti greitai, veiksmingai ir ryžtingai ( 41 ).

68.

Taigi BPeM reglamento 20 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad esant skubiai pertvarkymo būtinybei galima atlikti preliminarų vertinimą.

b)

Preliminarus 1‑ojo ir 2‑ojo vertinimų pobūdis nagrinėjamu atveju

69.

Pagal BPeM reglamento 20 straipsnio 11 dalį (ex ante) vertinimas laikytinas preliminariu, jei neatitinka visų 1 dalyje ir 4–9 dalyse nustatytų reikalavimų; tokiu atveju turi būti kuo skubiau atliekamas galutinis ex post vertinimas, kuris visiškai atitiktų visus šiose dalyse nustatytus reikalavimus.

70.

20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vertinimą turi atlikti nepriklausomas ekspertas. Jei tai neįmanoma, pagal 3 dalį vertinimą gali atlikti BPV, tačiau tuomet jis laikomas preliminariu. Šiuo atveju 1‑ąjį vertinimą atliko BPV, todėl nekyla abejonių dėl jo preliminaraus pobūdžio.

71.

2‑ąjį vertinimą atliko nepriklausoma ekspertė – bendrovė Deloitte. Taigi šio vertinimo kvalifikavimas kaip „preliminaraus“ pagal BPeM reglamento 20 straipsnio 11 dalį priklauso visų pirma nuo to, ar jis atitinka 4–9 dalyse nustatytus reikalavimus.

72.

Prie tokių reikalavimų priskiriami įstaigos atnaujintas balansas ir finansinės būklės ataskaita (7 dalies a punktas), turto apskaitinės vertės analizė ir įvertis (b punktas) ir neįvykdytų balansinių ir nebalansinių įsipareigojimų, išdėstytų įstaigos dokumentuose ir įrašuose, sąrašas nurodant atitinkamus kreditus ir atsakomybės eiliškumą pagal BPeM reglamento 17 straipsnį (c punktas). Be to, jei taikoma pertvarkymo priemonė yra verslo pardavimas, pagal 8 dalį reikia atlikti subjekto turto ir įsipareigojimų rinkos vertės įvertį. Galiausiai pagal 9 dalį vertinimo ataskaitoje nurodomi į klases pagal atsakomybės eiliškumą suskirstyti kreditoriai ir nustatomos sąlygos, kurios, tikėtina, būtų buvusios taikomos kiekvienai klasei, jei subjektas būtų buvęs likviduojamas keliant įprastinę bankroto bylą.

73.

Vis dėlto, priešingai, nei teismo posėdyje byloje C‑874/19 P tvirtino BPV, vien iš aplinkybės, kad 2‑asis vertinimas bent tam tikru mastu apima visus šiuos elementus, negalima daryti išvados, kad jis yra galutinis.

74.

Tai jau aiškiai kyla tiesiogiai iš BPeM reglamento 20 straipsnio 10 dalies formuluotės: net ir tais atvejais, kai dėl tam tikromis aplinkybėmis būtinos skubos gali būti atliekamas tik preliminarus vertinimas, turi būti laikomasi 1, 4, 7 ir 9 dalyse nustatytų reikalavimų – kiek praktiškai įmanoma konkrečiomis aplinkybėmis. Kitaip tariant, pagal šią nuostatą vertinimas gali būti laikomas preliminariu ir tuomet, kai tam tikru mastu atitinka šiuos reikalavimas. Lemiamą reikšmę turi tai, ar vertinimas šiuos reikalavimus atitinka „visiškai“, nes tik tokiu atveju pagal 20 straipsnio 11 dalį jis laikytinas galutiniu.

75.

Taigi preliminarus arba galutinis vertinimo pobūdis yra kokybinis požymis, kurio realizavimas priklauso visų pirma nuo turimo laiko ( 42 ). Tai matyti, pavyzdžiui, iš to, kad šiuo klausimu reikšmingose nuostatose preziumuojama, jog atliekant preliminarų vertinimą remiamasi nepakankamai išsamia informacija ir duomenimis ( 43 ). O tai kaip tik sietina su laiko surinkti ir peržiūrėti šiuos duomenis stygiumi. Remiantis ekspertų vertinimu, bankui įvertinti vidutiniškai reikia šešių mėnesių ( 44 ). Atsižvelgiant į jo balanso sumą ir veiklą, tai gali trukti ir ilgiau.

76.

Taigi praktikoje pertvarkymą atlikti dažniausiai tenka remiantis preliminariu vertinimu ( 45 ). Dėl to BPeM reglamento 20 straipsnio 13 dalyje kaip tik ir numatyta, kad preliminarus vertinimas gali būti leidžiamas sprendimo dėl pertvarkymo pagrindas ( 46 ).

77.

Šiuo atveju šeštas pagal dydį Ispanijos bankas, kurio balanso suma siekė 130 mlrd. EUR ir apėmė labai sunkiai įvertinamą turtą, kaip antai neveiksnias paskolas, nekilnojamąjį turtą ir atidėtųjų mokesčių turtą, buvo įvertintas per 12 dienų. Vis dėlto per šį laiką nebuvo įmanoma netgi užfiksuoti viso turto ir įsipareigojimų, todėl pati bendrovė Deloitte šį vertinimą apibūdino kaip „preliminarų“ ( 47 ). Auditoriai turėjo susitelkti tik į pagrindinius turto objektus ir įsipareigojimus ( 48 ).

78.

Toks veikimo būdas atliekant preliminarų vertinimą yra visiškai pateisinamas ir būtent todėl pagal BPeM reglamento 20 straipsnio 10 dalies antrą pastraipą į preliminarų vertinimą įtraukiamas papildomų nuostolių rezervas ( 49 ). Šiuo atveju į 2‑ąjį vertinimą toks rezervas tikrai įtrauktas.

79.

Šiuo klausimu BPV teismo posėdyje byloje C‑874/19 P pateikė argumentą, jog, remiantis BPeM reglamento 20 straipsnio 10 dalies antros pastraipos formuluote, a priori neatmetama, kad toks rezervas gali būti įtrauktas ir į galutinį vertinimą.

80.

Vis dėlto toks aiškinimas atmestinas. Iš Reglamento 2018/345 13 straipsnio matyti, kad rezervas yra skirtas papildomiems nuostoliams, kurie atliekant preliminarų vertinimą dar nėra aiškūs arba dar negali būti pripažįstami, padengti. Galutiniu vertinimu, priešingai, kaip tik siekiama užtikrinti, kad būtų visiškai pripažinti visi turto nuostoliai ir būtų galima priimti sprendimą atkurti reikalavimus arba padidinti laikinos įstaigos arba turto valdymo įmonės sumokėto atlygio sumą (BPeM reglamento 20 straipsnio 11 dalies antra pastraipa). Tai neįmanoma, kol į vertinimą yra įtrauktas papildomų nuostolių rezervas. Priešingai, faktinį kapitalo trūkumą įmanoma nustatyti tik tuomet, kai buvo visiškai įvertinti visi turto objektai ir įsipareigojimai.

81.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Bendrasis Teismas pagrįstai preziumavo, jog 1‑asis ir 2‑asis vertinimai buvo preliminarūs.

B.

Dėl apeliacinių skundų

82.

Apeliantės iš esmės laikosi nuomonės, kad atliekant preliminarų 2‑ąjį vertinimą buvo nustatyta gerokai per maža Banco Popular vertė, visų pirma dėl įtraukto rezervo. Iš to, apeliančių manymu, vėl kyla, kad jų kapitalo priemonių nurašymo ir (arba) konvertavimo mastas buvo nepagrįstas, todėl atlikus galutinį ex post vertinimą jos įgytų teisę į finansinę kompensaciją arba žalos atlyginimą.

1.

Skundžiamos nutartys

83.

Bendrasis Teismas skundžiamose nutartyse, priešingai, nutarė, kad galutinis ex post vertinimas šiomis aplinkybėmis negalėtų turėti poveikio teisinei apeliančių padėčiai. Todėl jis ieškinius atmetė kaip nepriimtinus.

84.

Algebris ir Anchorage atveju Bendrasis Teismas paneigė jų tiesioginę sąsają, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą ( 50 ), nes, remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, tam, kad tokia sąsaja būtų, be kita ko, reikia, kad veiksmas, kurį prašoma atlikti, turėtų tiesioginį poveikį teisinei ieškovo padėčiai ( 51 ). Aeris atveju Bendrasis Teismas nutarė, kad sprendimas neatlikti galutinio ex post vertinimo nėra teisės aktas, dėl kurio galima pareikšti ieškinį, kaip tai suprantama pagal SESV 263 straipsnio ketvirtą pastraipą. Taip yra dėl to, kad šio sprendimo privalomos teisinės pasekmės nepaveiktų Aeris interesų, iš esmės pakeisdamos jos teisinę padėtį ( 52 ).

85.

Atsižvelgiant į tai, reikia priminti, kad Teisingumo Teismas paaiškino, jog pastarasis reikalavimas iš dalies sutampa su tiesioginės sąsajos reikalavimu, kuris turi būti įvykdytas, kai ieškinius dėl panaikinimo pareiškia ieškovai, kuriems atitinkamas Sąjungos teisės aktas nėra skirtas ( 53 ), kaip nagrinėjamu atveju Algebris ir Anchorage,. Taigi keliamas teisinis klausimas abiejose bylose yra tapatus.

86.

Savo nuomonę, kad galutinis Banco Popular ex post vertinimas negalėtų turėti jokio poveikio teisinei apeliančių padėčiai, Bendrasis Teismas iš esmės pagrindė argumentu, jog šiuo atveju tokiu vertinimu nebūtų galima pasiekti nė vieno iš BPeM reglamento 20 straipsnio 11 dalies antroje pastraipoje nustatytų tikslų, taigi jis visais aspektais neturėtų pasekmių apeliantėms.

87.

Pagal šios nuostatos a punktą, viena vertus, galutiniu ex post vertinimu siekiama užtikrinti, kad bet kokie pertvarkytino banko turto nuostoliai būtų visiškai pripažinti jo apskaitos dokumentuose. Vis dėlto, Bendrojo Teismo manymu, šio tikslo pasiekti nebeįmanoma, kai buvo visiškai nurašytas ir konvertuotas Banco Popular reguliuojamasis nuosavas kapitalas ir paskui jis susijungė su Banco Santander, nes dabar pastarasis yra atsakingas už tai, kad visi taip gauti turto objektai ir įsipareigojimai būtų tinkamai įtraukti į balansą ( 54 ).

88.

Kita vertus, galutinis ex post vertinimas šiuo atveju taip pat negali nulemti BPeM reglamento 20 straipsnio 11 dalies antros pastraipos b punkte ir 12 dalyje nurodyto sprendimo. Šioje nuostatoje tuo atveju, kai pagal galutinį ex post vertinimą gaunamas kitoks rezultatas dėl faktinio kapitalo trūkumo dydžio nei pagal preliminarų vertinimą, numatytos dvi pataisos galimybės: pirma, jei remiantis preliminariu vertinimu pritaikyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė, gali būti priimamas sprendimas atkurti kreditorių reikalavimus (11 dalies antros pastraipos b punktas, aiškinamas kartu su 12 dalies a punktu) ( 55 ). Antra, atlikus galutinį ex post vertinimą gali būti nusprendžiama padidinti atlygio, kurį laikina įstaiga arba turto valdymo įmonė sumokėjo už turto ir įsipareigojimų perleidimą, sumą (11 dalies antros pastraipos b punktas, aiškinamas kartu su 12 dalies b punktu).

89.

Vis dėlto šįkart nebuvo nė vieno iš šių atvejų, nes po to, kai BPV pasinaudojo nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais, buvo pritaikyta verslo pardavimo priemonė. BPeM reglamento 20 straipsnio 12 dalies b punkte nenumatyta galimybės tokiu atveju vėliau padidinti pirkėjo sumokėto atlygio sumą. Šios nuostatos a punkte nenumatyta ir galimybės tokiu atveju, kai visos akcijos ir atitinkamos kapitalo priemonės visiškai nurašomos ir konvertuojamos ir naujai sukurtos akcijos paskui perleidžiamos trečiajai šaliai, jas vėl atkurti. Taigi apeliantės negalėtų remdamosi galutiniu ex post vertinimu pasiekti nei savo akcijų arba reikalavimų atkūrimo, nei kitokio pobūdžio kompensacijos ( 56 ).

90.

Vis dėlto kompensacija pagal BPeM reglamento 76 straipsnio 1 dalies e punktą būtų buvusi galima, jei atliekant 3‑ąjį vertinimą būtų buvę konstatuota, kad apeliantės dėl pertvarkymo patyrė didesnių nuostolių, nei būtų patyrusios iškėlus įprastinę bankroto bylą. Galutinis ex post vertinimas, kurio reikalaujama, vis tiek nebūtų tam tinkamas pagrindas, todėl ir šiuo aspektu negalėtų turėti poveikio teisinei apeliančių padėčiai ( 57 ).

2.

Apeliacinių skundų pagrindų tikrinimas

91.

Apeliančių nuomone, aiškindamas BPeM reglamento 20 straipsnio 11 ir 12 dalis Bendrasis Teismas padarė teisinę klaidą.

92.

Apeliančių požiūriu, laikantis vienodo požiūrio principo, jos, kaip ir atitinkami dalininkai ir akcininkai, tuo atveju, kai taikomos BPeM reglamento 20 straipsnio 12 dalyje nurodytos pertvarkymo priemonės (laikinos įstaigos įsteigimas, turto atskyrimas ir gelbėjimas privačiomis lėšomis), turėtų turėti teisę reikalauti atlikti galutinį ex post vertinimą, kad, kaip ir minėtieji akcininkai, galėtų pasiekti, kad būtų atkurtos jų akcijos arba reikalavimai arba padidinta pirkėjo sumokėto atlygio suma ( 58 ). Apeliančių manymu, tokia galimybė negali būti atmetama vien dėl to, kad per Banco Popular pertvarkymo procesą po to, kai buvo nurašytos ir konvertuotos kapitalo priemonės, buvo pritaikyta verslo pardavimo priemonė.

93.

Taigi galutinis ex post vertinimas reikalingas siekiant gauti tinkamą kompensaciją už atimtą nuosavybę, kaip tai suprantama pagal Chartijos 17 straipsnio 1 dalies antrą sakinį; vadinasi, tai, kad šis vertinimas neatliktas, gali daryti poveikį teisinei apeliančių padėčiai. Tik atlikus galutinį ex post vertinimą apeliantės galėtų nustatyti mastą, kuriuo jų kapitalo priemonės tariamai buvo neteisėtai nurašytos ir konvertuotos ir pagal kurį būtų nustatomas joms mokėtinos kompensacijos dydis. (Šiuo atveju nerealizuota) apeliančių galimybė gauti kompensaciją, atitinkančią akcijų, kurios buvo 3‑ojo vertinimo dalykas, likvidacinę vertę (no creditor worse off), yra nepakankama, nes pagal galutinį ex post vertinimą galėjo būti nustatyta didesnė jų kapitalo priemonių vertė ( 59 ).

94.

Apeliančių argumentai grindžiami netinkamu BPeM reglamento 20 straipsnio 11 ir 12 dalių veikimo aiškinimu; tam, kad būtų galima suprasti šias nuostatas, pirmiausia reikia paaiškinti, kaip veikia ir kaip taikomos įvairios pertvarkymo priemonės (apie tai – a skyrelyje). Iš to kyla, kad Bendrojo Teismo pateiktas šių nuostatų išaiškinimas nepažeidžia nei Chartijos 17 straipsnio (apie tai – b skyrelyje), nei vienodo požiūrio principo (apie tai – c skyrelyje).

a)

Dėl pertvarkymo priemonių veikimo būdo ir BPV veiksmų jas taikant

95.

BPeM reglamente numatytos keturios pertvarkymo priemonės ( 60 ): verslo pardavimas (24 straipsnis), laikinos įstaigos įsteigimas (25 straipsnis), turto atskyrimas (26 straipsnis) ir gelbėjimas privačiomis lėšomis (27 straipsnis).

96.

Gelbėjimo privačiomis lėšomis atveju, kaip jau paaiškinta ( 61 ), nurašant ir konvertuojant kapitalo priemones atliekamas atitinkamo banko balansinis restruktūrizavimas, siekiant paskui jį įprasta tvarka pertvarkyti arba tęsti jo veiklą ( 62 ).

97.

Tiek įsteigiant laikiną įstaigą, tiek atskiriant turtą, žlungančio banko turto, teisių, įsipareigojimų arba akcijų dalis už atlygį perleidžiama institucijų įsteigtam ir valdomam subjektui. Šis subjektas siekia šį turtą valdyti taip, kad jis būtų kuo pelningesnis vėliau parduodant. Įsteigus laikiną įstaigą, banko ypatingos svarbos funkcijas bet kuriuo atveju taip pat laikinai toliau vykdo šis subjektas. Lieka vadinamasis blogas bankas (anglų k. bad bank), kuris paskui likviduojamas pagal įprastas bankroto taisykles.

98.

Verslo pardavimo institutas taip pat yra žlungančio banko akcijų, turto, teisių arba įsipareigojimų perleidimas – tik privačiam pirkėjui, kuris už tai taip pat turi sumokėti atlygį. Vis dėlto, kai žlungantis bankas parduodamas kaip visuma, priešingai nei laikinos įstaigos įsteigimo arba turto atskyrimo atveju, jis tuo momentu nustoja egzistuoti.

99.

BPV, priimdama sprendimą dėl pertvarkymo priemonės pasirinkimo, pagal BPeM reglamento 18 straipsnio 5 dalį turi užtikrinti, kad būtų pasiekti 14 straipsnyje nustatyti pertvarkymo tikslai. Visų pirma tai – užtikrinti ypatingos svarbos funkcijų tęstinumą, išvengti didelių neigiamų pasekmių finansiniam stabilumui, apsaugoti viešuosius finansus ir indėlininkus. Suteikti kuo didesnę apsaugą žlungančio banko akcininkams ir kreditoriams nėra pertvarkymo tikslas. Sprendimui dėl atsižvelgiant į šiuos tikslus tinkamiausios pertvarkymo priemonės priimti reikalingas sudėtingas vertinimas, kuris teisme gali būti patikrinamas tik ribotai ( 63 ).

100.

Turto ir įsipareigojimų įvertinimas yra tik vienas iš daugelio svarbių veiksnių tiek nusprendžiant, ar tenkinamos pertvarkymo sąlygos, kaip tai suprantama pagal BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalį, tiek pasirenkant pertvarkymo priemonę ( 64 ). Be jo, didelę reikšmę turi testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai, tęstinis veiklos leidimo sąlygų tenkinimas, visų pirma viešasis interesas pertvarkyti banką, o jį nulemia, be kita ko, banko padėtis visoje ekonomikos sistemoje ir jo veikla.

101.

Šiomis aplinkybėmis apeliantės pagrįstai argumentuoja, kad dėl rezervo įtraukimo į preliminarų vertinimą arba dėl jo dydžio gali padidėti atitinkamo banko įsipareigojimai, o tai vėl gali turėti įtakos sprendimui pertvarkyti banką ( 65 ). Kitaip tariant, pernelyg atsargus vertinimas gali prisidėti prie to, kad priimamas sprendimas dėl pertvarkymo.

102.

Vis dėlto, priešingai, nei galima spręsti iš apeliančių argumentų, jos negalėtų remtis galutiniu ex post vertinimu – net jei pagal jį, neįtraukus rezervo, būtų nustatyta didesnė atitinkamo banko grynoji turto vertė pertvarkymo momentu – tam, kad su sprendimu dėl pertvarkymo susijusiame procese parodytų preliminaraus vertinimo neteisingumą iš esmės arba sprendimo dėl pertvarkymo neteisėtumą.

103.

Taip yra dėl to, kad, viena vertus, tam tikras netikrumas preliminariam vertinimui yra būdingas, todėl jis dėl to netampa „neteisingas“. Kita vertus, iš BPeM reglamento 20 straipsnio 13 dalies matyti, kad sprendimas dėl pertvarkymo nėra neteisėtas dėl to, kad buvo grindžiamas preliminariu vertinimu. Kaip ir tam tikras vertinimo rezultatas neįpareigoja taikyti tam tikros pertvarkymo priemonės. Tai taikoma ir tuomet, kai vėliau paaiškėja, kad buvo remtasi pernelyg atsargiomis prielaidomis.

104.

Taip yra dėl to, kad priešingu atveju BPeM reglamentu ir BGPD sukurta sistema netektų savo esminės stabilizavimo funkcijos. Mat pagrindinį BPeM tikslą – stabilizuoti finansų sistemą ir kuo labiau sumažinti bankų krizių pasekmes realiajai ekonomikai – galima pasiekti tik tuomet, kai pertvarkymo institucijos galės veikti greitai, veiksmingai ir ryžtingai ( 66 ). Šiuo aspektu didelę reikšmę turi rinkos pasitikėjimas institucijų veiksnumu ir jų sprendimų galiojimu ( 67 ).

105.

Nors, žinoma, galima pareikšti ieškinį dėl sprendimo dėl pertvarkymo, pagrindinis teisinės apsaugos aspektas neabejotinai yra vėlesnis kompensacijos, kurios gali reikalauti akcininkai ir kreditoriai už prarastas nuosavybės pozicijas, tinkamumo patikrinimas. Tai matyti iš BGPD 85 straipsnio 4 dalies, pagal kurią pertvarkymo institucijos sprendimo pripažinimas negaliojančiu neturi daryti poveikio paskesniems administraciniams aktams arba sandoriams.

106.

Vis dėlto, kaip toliau paaiškinta, galutinis ex post vertinimas, priešingai, nei tvirtina apeliantės, neturi įtakos šiai kompensacijai.

b)

Galutinis „ex post“ vertinimas kaip tinkamos kompensacijos pagal Chartijos 17 straipsnio 1 dalies antrą sakinį pagrindas?

107.

Apeliantės iš esmės laikosi nuomonės, kad BPeM reglamento 20 straipsnio 11 ir 12 dalys grindžiamos Chartijos 17 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje išreikšta teisine idėja. Atliekant preliminarų vertinimą atitinkamo banko akcijų ir atitinkamų kapitalo priemonių vertė gali būti atspindima netiksliai, todėl jų tikroji ekonominė vertė kompensacijos tikslais turi būti nustatoma atliekant galutinį ex post vertinimą pagal šias nuostatas.

108.

Konkrečiai Algebris ir Anchorage daro prielaidą, kad šiuo atveju pagal galutinį ex post vertinimą būtų buvęs nustatytas gerokai mažesnis kapitalo trūkumas, dėl to nebūtų reikėję nurašyti ir konvertuoti papildomų 1 lygio priemonių ir 2 lygio priemonių ( 68 ). Iš to jos daro išvadą, kad galutinis ex post vertinimas galėtų būti kompensacijos pagrindas. Aeris vėl teigia, kad šiuo atveju galutinio ex post vertinimo rezultatas galėjo būti toks, kad Banco Popular grynoji turto vertė pertvarkymo momentu buvo teigiama. Tokiu atveju Aeris turėtų Banco Popular akcijų vertė taip pat būtų buvusi teigiama ir ji būtų turėjusi gauti šią vertę atitinkančią kompensaciją ( 69 ).

109.

Dėl to esą 20 straipsnio 11 ir 12 dalyse numatyta, kad atitinkamiems akcininkams ir kreditoriams turi būti kompensuojama ta jų turėtų priemonių vertė, kuri nustatoma vėliau remiantis galutiniu kredito įstaigos ex post vertinimu. Neapsiribojant aiškia šių nuostatų formuluote, šis principas turi būti taikomas neatsižvelgiant į tai, kokia pertvarkymo priemonė taikoma.

110.

Apeliančių teigimu, nuspręsdamas, kad akcijų arba reikalavimų atkūrimas remiantis galutiniu ex post vertinimu galimas tik gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo atveju, o vėlesnis atlygio sumos padidinimas – tik turto perdavimo laikinai įstaigai arba turto valdymo įmonei atveju, Bendrasis Teismas padarė teisinę klaidą.

111.

Reikia sutikti su apeliančių argumentais, jog tai, kad akcijos nurašomos iki nulio ir taip panaikinamos, o kapitalo priemonės nurašomos ir konvertuojamos į akcijas, paskui naujai sukurtos akcijos perleidžiamos pirkėjui, laikytina nuosavybės atėmimu. Nes dėl to atitinkami akcininkai ir kreditoriai priverstinai, visiškai ir galutinai netenka savininko statuso. Tam nereikia, kad akcijos būtų perleidžiamos valstybei arba viešojo sektoriaus institucijai ( 70 ).

112.

Chartijos 17 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje nustatyta, kad nuosavybė gali būti atimama tik visuomenės poreikiams laiku ir teisingai už ją atlyginant ( 71 ). Šis principas taikomas neatsižvelgiant į tai, kokia pertvarkymo priemonė pritaikyta. Remiantis EŽTT jurisprudencija ( 72 ), tinkama įprastai laikoma kompensacija rinkos verte; vis dėlto tam tikromis aplinkybėmis tinkama gali būti laikytina ir kompensacija mažesne nei rinkos verte ( 73 ).

113.

Vis dėlto atimant žlungančio banko išleistas akcijas arba kapitalo priemones tinkama laikytina kompensacija, atitinkanti likvidacinę vertę, kuri buvo nustatyta atliekant trečiąjį vertinimą pagal BPeM reglamento 20 straipsnio 16 dalį ( 74 ). Teisę į šią kompensaciją pagal BPeM reglamento 76 straipsnio 1 dalies e punktą iš esmės turėtų ir apeliantės. Vis dėlto šiuo atveju ji yra lygi nuliui, nes iškėlus įprastinę bankroto bylą apeliantės negalėtų tikėtis jokios išmokos ( 75 ).

114.

Likvidacinę vertę viršijanti kompensacija, priešingai, nebūtų mokėtina net ir tokiu atveju, kai pagal 2‑ąjį vertinimą nustatyta atitinkamo banko grynoji turto vertė pertvarkymo momentu būtų buvusi teigiama. Nes dėl banko veiklos objekto ypatumų nėra taip, kad jis, priešingai nei realiosios ekonomikos subjektas, tampa negyvybingas tik tuo momentu, kai susiklosto bankroto sąlygos – pernelyg didelis įsiskolinimas arba nemokumas ( 76 ). Priešingai, jau nuo momento, kai prarandamas rinkos pasitikėjimas, banką nuo žlugimo gali išgelbėti tik valstybės intervencija ( 77 ). Todėl pertvarkymo sąlygos, kaip jos suprantamos pagal BPeM reglamento 18 straipsnio 1 dalį, dažniausiai bus tenkinamos dar prieš atitinkamo subjekto bankrotą ( 78 ), o BPV turi būti suteikiama plati vertinimo diskrecija nustatant, ar pertvarkymo sąlygos tenkinamos ( 79 ).

115.

Tai taip pat reiškia, kad nuo momento, kai tenkinamos pertvarkymo sąlygos – visų pirma bankas (tikėtina) žlugs – palyginimas su hipotetine likvidavimo ar įprastinės bankroto bylos situacija, kaip preziumuojama atliekant trečiąjį vertinimą, yra visiškai tinkamas: nes be institucijų intervencijos vienintelė alternatyva būtų bankrotas.

116.

Tai taikoma net ir tuomet, kai dėl atitinkamos kredito įstaigos, palyginti, teigiamos ekonominės situacijos nusprendžiama ne atlikti pertvarkymą siaurąja prasme, o ją restruktūrizuoti dalyvaujant institucijoms ( 80 ). Nes lemiamą reikšmę turi tai, kad, atsižvelgiant į mažėjantį rinkos pasitikėjimą ir gresiantį žlugimą, atitinkama kredito įstaiga ir jos investuotojai šio restruktūrizavimo nebegalėtų atlikti savo jėgomis.

117.

Taigi, priešingai, nei tvirtina apeliantės, kapitalo priemonių vertė, kuri remiantis 2‑ajame galutiniame ex post vertinime darytomis prielaidomis gali būti didesnė nei likvidacinė vertė, negali būti laikoma jų rinkos verte. Taip yra dėl to, kad 2‑asis vertinimas atliekamas atsižvelgiant į institucijų intervenciją, o ne „rinkos sąlygomis“, t. y. kai institucijos nesikiša ( 81 ). 3‑iasis vertinimas pagal BPeM reglamento 20 straipsnio 18 dalies b punktą, priešingai, atliekamas remiantis prielaida, kad pertvarkymo veiksmas nebuvo atliktas.

118.

Taigi Teisingumo Teismas jau pripažino, kad banko (tikėtino) žlugimo atveju jo akcininkų ir kreditorių situacijos prilyginimas hipotetiniam likvidavimo scenarijui nėra nepateisinama intervencija į jų pagrindinę teisę į nuosavybę ( 82 ).

119.

Vadinasi, BPeM reglamento 20 straipsnio 11 ir 12 dalių išaiškinimas, kurį pateikė Bendrasis Teismas, nurodydamas galimybę mokėti kompensaciją remiantis 3‑iuoju vertinimu pagal principą no creditor worse off, nepažeidžia Chartijos 17 straipsnio. Taip yra todėl, kad tinkama kompensacija už atimtas nuosavybės pozicijas yra atitinkamų kapitalų priemonių likvidacinė vertė, nustatoma atliekant trečiąjį vertinimą pagal BPeM reglamento 20 straipsnio 16 dalį. Taigi galutinis ex post vertinimas, kaip jis suprantamas pagal 20 straipsnio 11 dalį, šiam tikslui nėra reikalingas.

c)

Galutinis „ex post“ vertinimas vienodam požiūriui – kaip ir į atitinkamus akcininkus ir kreditorius taikant kitas pertvarkymo priemones – užtikrinti?

120.

Algebris ir Anchorage taip pat teigia, kad toks BPeM reglamento 20 straipsnio 11 ir 12 dalių išaiškinimas prieštarauja vienodo požiūrio principui ( 83 ).

121.

Pagal (jau pirma paaiškintą) apeliančių požiūrį į šias nuostatas ( 84 ) Bendrojo Teismo pateiktas išaiškinimas lemia, kad imantis 12 dalyje nurodytų veiksmų – gelbėjimo privačiomis lėšomis, laikinos įstaigos įsteigimo ir turto atskyrimo – atitinkami akcininkai ir kreditoriai gauna didesnę kompensaciją už prarastą nuosavybę, taigi jiems taikomos geresnės sąlygos nei tokiu kaip šis atveju (nurašymas ir konvertavimas, paskui verslo pardavimas). Tai reiškia, kad 12 dalyje nurodytais atvejais atitinkamiems akcininkams ir kreditoriams mokama kompensacija, atitinkanti didesnę jų kapitalo priemonių vertę, kuri nustatoma remiantis galutiniu ex post vertinimu, o ne tik kompensacija, atitinkanti likvidacinę vertę, kuri nustatoma atliekant trečiąjį vertinimą.

122.

Šiuo klausimu Algebris ir Anchorage iš esmės teigia, kad skirtumas tarp šiuo atveju pritaikytos kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo priemonės, kaip ji suprantama pagal BPeM reglamento 21 straipsnį, ir 20 straipsnio 12 dalies a punkte nurodytos gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės, kaip ji suprantama pagal 27 straipsnį, nėra toks esminis, kad juo būtų galima pateisinti akcijų arba reikalavimų atkūrimą tik taikant pastarąją priemonę.

123.

Vis dėlto negalima sutikti su šiais argumentais.

124.

BPeM reglamento 20 straipsnio 11 ir 12 dalyse apskritai nenumatyta kompensacijos už atimtą nuosavybę, kaip tai suprantama pagal Chartijos 17 straipsnio 1 dalies antrą sakinį, o numatyta pataisos pasikeitus nuosavybės pozicijų turiniui galimybė. Vis dėlto ši pataisa – konkrečiai akcijų arba reikalavimų atkūrimas arba atlygio, sumokėto už turto arba teisių perleidimą kitam subjektui, sumos padidinimas – kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo ir paskesnio verslo pardavimo atveju paprasčiausiai neįmanomi. Nes pastaruoju atveju atimama nuosavybė ( 85 ). Taigi šis atvejis abiem aspektais nėra su 20 straipsnio 11 ir 12 dalyse nurodytais atvejais (gelbėjimas privačiomis lėšomis, laikinos įstaigos įsteigimas ir turto atskyrimas) palygintinas scenarijus.

125.

Dėl aiškumo: pastaraisiais atvejais akcininkai ir kreditoriai pritaikius šias priemones gali turėti kito subjekto, pvz., naujai įsteigtos laikinos įstaigos, kapitalo dalių. Taip pat gali būti, kad atlikus pertvarkymo veiksmą sumažėjo jų turimų kapitalo dalių vertė, pavyzdžiui, dėl to, kad jos buvo nurašytos taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, arba dėl to, kad visas geras turtas buvo atskirtas arba perduotas laikinai įstaigai, o jų turimos kapitalo dalys arba reikalavimai liko žlungančio banko turte. Įmanomas ir dvejopas poveikis. Vis dėlto jų nuosavybės pozicijos nėra iš pat pradžių visiškai ir galutinai atimamos.

126.

Taigi nuosavybės pozicijų vertės pataisa atliekant galutinį ex post vertinimą šiais atvejais dar galima, o tam tikromis aplinkybėmis dėl proporcingumo priežasčių netgi būtina ( 86 ).

127.

Tuo atveju, kai visos akcijos ir atitinkamos kapitalo priemonės visiškai nurašomos ir konvertuojamos ir naujai sukurtos akcijos paskui perleidžiamos trečiajai šaliai (taigi šiuo atveju pritaikius verslo pardavimo priemonę), priešingai, pirma, atkurti pirma nurašytų ir konvertuotų kapitalo priemonių paprasčiausiai neįmanoma. Nes po šio proceso šios priemonės ar jas išleidęs subjektas nebeegzistuoja. Taigi Bendrasis Teismas šiuo klausimu pagrįstai orientavosi į tai, kad apeliantės nebėra Banco Popular atitinkamų kapitalo priemonių akcininkės ar savininkės ( 87 ).

128.

Vadinasi, Algebris ir Anchorage argumentas, jog nurašant ir konvertuojant kapitalo priemones, kaip tai suprantama pagal BPeM reglamento 21 straipsnį, atsižvelgiant į 20 straipsnio 12 dalies a punktą akcininkams ir kreditoriams privalomai turi būti taikomos tokios pat sąlygos, kaip taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, yra klaidingas. Tiesa, naudojimasis nurašymo ir konvertavimo įgaliojimais daug kur atitinka gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymą. Vis dėlto šiuo atveju į šiuos įgaliojimus negalima žvelgti atskirai nuo verslo pardavimo priemonės taikymo ( 88 ).

129.

Antra, tuo atveju, kai verslas parduodamas privačiai trečiajai šaliai, kitaip, nei tuo atveju, kai institucija įsteigia laikiną įstaigą arba turto valdymo įmonę, vėliau nebegalima padidinti atlygio sumos. Tai būtų įmanoma, tik jei valstybė įsikištų į pirma sutartyje nustatytas sąlygas ( 89 ). Vis dėlto, jei BPV turėtų tokį įgaliojimą, galėtų kilti rimtų abejonių dėl verslo pardavimo priemonės efektyvumo, taigi taip pat dėl pertvarkymo tikslų. Mat didelis šios priemonės privalumas yra tas, kad rizika valstybei išlieka labai maža, nes ypatingos svarbos funkcijų tęstinumo užtikrinimas ir turto apsauga iš esmės tenka privačiam pirkėjui. Jei vis dėlto privatus pirkėjas turėtų tikėtis, kad vėliau bus įpareigotas sumokėti didesnę atlygio sumą, to pasekmės, kai sprendimas perimti žlungantį banką verslo aspektu jau ir taip rizikingas, būtų visiškai nenuspėjamos. Tikėtina, kad tokiomis aplinkybėmis vargu ar apskritai rastųsi norinčiųjų perimti pertvarkomą verslą.

130.

Remiantis pirma pateiktais argumentais darytina išvada, kad akcininkų ir kreditorių situacija BPeM reglamento 20 straipsnio 11 ir 12 dalyse nurodytais atvejais nelygintina su atitinkamų akcininkų ir kreditorių situacija verslo pardavimo atveju.

131.

Tik dėl išsamumo reikia priminti, jog remiantis tuo, kad galutinis ex post vertinimas buvo ar nebuvo atliktas, negalėtų būti keliamas klausimas, kodėl buvo nuspręsta parduoti verslą, užuot jį gelbėjus privačiomis lėšomis, įsteigus laikiną įstaigą ar atskyrus turtą ( 90 ). Taip pat neatsiranda teisės reikalauti, kad būtų taikoma pertvarkymo priemonė, dėl kurios akcininkai ir kreditoriai, tikėtina, patirtų mažiausių nuostolių – priešingai, svarbu yra tai, kuria pertvarkymo priemone būtų geriausiai pasiekiami BPeM reglamento 14 straipsnyje nustatyti pertvarkymo tikslai ( 91 ).

132.

Jei šiam viešajam interesui pasiekti reikia atimti kapitalo priemonių nuosavybę, už tai tik turi būti laiku ir tinkamai atlyginama ( 92 ), o tai – kaip jau išsamiai paaiškinta Bendrojo Teismo ( 93 ) ir šioje išvadoje ( 94 ) – užtikrinama ne galutiniu ex post vertinimu pagal BPeM reglamento 20 straipsnio 11 dalį, o 3‑iuoju vertinimu pagal 20 straipsnio 16 dalį.

133.

Taigi Bendrasis Teismas ir šiuo aspektu nepadarė teisinės klaidos.

C.

Išvada

134.

Taigi galiausiai Bendrasis Teismas pagrįstai konstatavo, jog galutinis ex post vertinimas šiomis aplinkybėmis neturėtų jokių pasekmių teisinei apeliančių padėčiai: jis negalėtų nulemti nei jų akcijų arba reikalavimų atkūrimo, nei kitos kompensacijos ar žalos atlyginimo išmokos. Apeliantės šiuo vertinimu taip pat negalėtų remtis įrodymo ar aiškinimo tikslais per ieškinio dėl sprendimo dėl pertvarkymo nagrinėjimo procesą.

135.

Galiausiai remiantis šia išvada galima atmesti ir apeliančių argumentus, kurie iš esmės susiję su formaliu arba objektyviu įpareigojimu BPV atlikti galutinį ex post vertinimą pagal BPeM reglamento 20 straipsnio 11 dalį.

136.

Pavyzdžiui, Algebris ir Anchorage savo apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmojoje dalyje byloje C‑934/19 P teigia, kad pareiga atlikti galutinį ex post vertinimą pagal BPeM reglamento 20 straipsnio 11 dalies pirmąją pastraipą yra besąlyginė ir visų pirma nepriklauso nuo to, ar šiuo vertinimu galėtų būti pasiekiamas vienas iš antroje pastraipoje nustatytų tikslų.

137.

Aeris apeliacinio skundo pirmojo pagrindo pirmoje ir ketvirtoje dalyse byloje C‑874/19 P pateikia tokią pat nuomonę – kad jos ieškinio priimtinumas priklauso tik nuo to, kad sprendimas neatlikti galutinio ex post vertinimo turi privalomų teisinių pasekmių ir per ieškinio dėl sprendimo dėl pertvarkymo nagrinėjimo procesą pagal BPeM reglamento 20 straipsnio 15 dalį jo nebegalima apskųsti. Todėl tai, kad Bendrasis Teismas netenkino ieškinio, esą pažeidžia jos teisę į veiksmingą teisinę apsaugą.

138.

Vis dėlto šiuo klausimu reikia priminti, kad fizinio arba juridinio asmens ieškinio dėl panaikinimo priimtinumui nepakanka, kad skundžiamas sprendimas sukelia privalomas teisines pasekmes. Dar reikia, kad šio veiksmo privalomos teisinės pasekmės paveiktų ieškovo interesus ir iš esmės pakeistų jo teisinę padėtį ( 95 ).

139.

Kitaip tariant, teisės pareikšti ieškinį pagal SESV 263 straipsnį neturintiems asmenims nesuteikiama galimybės reikalauti abstrakčios Sąjungos teisės aktų teisėtumo kontrolės. Tai taip pat neprieštarauja Chartijos 47 straipsniui, nes jame numatyta tik teisė į veiksmingą teisinę gynybą dėl veiksmo, kuriuo pažeidžiamos šio asmens teisės ir laisvės, garantuojamos Sąjungos teisės.

140.

Taigi bet kuriuo atveju galimas formalaus arba objektyvaus įpareigojimo BPV atlikti galutinį ex post vertinimą pagal BPeM reglamento 20 straipsnio 11 dalį buvimas niekaip nepakeistų to, kad ieškinių Bendrajame Teisme priimtinumas suponuoja tiesioginę apeliančių sąsają. Remiantis pirma pateiktais argumentais tokios sąsajos nėra, taigi Bendrasis Teismas pagrįstai nusprendė atmesti ieškinius kaip nepriimtinus.

141.

Vadinasi, apeliaciniai skundai yra nepagrįsti.

VII.

Bylinėjimosi išlaidos

142.

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 184 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas yra nepagrįstas, bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendžia Teisingumo Teismas. Pagal Procedūros reglamento 184 straipsnio 1 dalį, aiškinamą kartu su 138 straipsnio 1 dalimi, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

143.

Kadangi BPV prašė priteisti iš apeliančių bylinėjimosi išlaidas ir, remiantis pirma pateiktais argumentais, apeliantės yra pralaimėjusi šalis, jos turi padengti savo ir BPV patirtas bylinėjimosi išlaidas.

VIII.

Pasiūlymas dėl sprendimo

144.

Siūlau Teisingumo Teismui priimti tokį sprendimą: