<?xml version="1.0" encoding="UTF-8"?><CONCLUSION NNC="YES" xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" xsi:noNamespaceSchemaLocation="http://formex.publications.europa.eu/schema/formex-05.00-20081231.xd"><BIB.CONCLUSION><REF.CASE FILE="ECRCJ2007LTA.0300199301.case.xml"><NO.CASE>C-441/05</NO.CASE></REF.CASE><NO.CELEX>62005C0441</NO.CELEX><NO.SEQ>0007.0001</NO.SEQ><PAGE.FIRST.ECR>1996</PAGE.FIRST.ECR><PAGE.SEQ>1</PAGE.SEQ><PAGE.LAST.ECR>2021</PAGE.LAST.ECR><PAGE.TOTAL>26</PAGE.TOTAL></BIB.CONCLUSION><CURR.TITLE><LEFT>GENERALINĖS ADVOKATĖS J. KOKOTT IŠVADA — BYLA C-441/05</LEFT><RIGHT>ROQUETTE FRÈRES</RIGHT></CURR.TITLE><CONTENTS.CONCLUSION><TITLE><TI><P><HT TYPE="UC">Generalinės advokatės</HT></P><P><HT TYPE="UC">Juliane Kokott išvada,</HT></P><P>pateikta <DATE ISO="20061026">2006 m. spalio 26 d.</DATE><NOTE NOTE.ID="E0001" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Originalo kalba: vokiečių.</P></NOTE></P></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>I —</NO.P><TXT>Įžanga</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Šiame prejudicinio sprendimo procese vėl nagrinėjamas asmenų teisinės apsaugos Bendrijos reglamentų atžvilgiu klausimas.</TXT></NP><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Visų pirma neseniai priimtuose sprendimuose <HT TYPE="ITALIC">Unión de Pequeños Agricultores</HT><NOTE NOTE.ID="E0002" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><DATE ISO="20020725">2002 m. liepos 25 d.</DATE> Sprendimas Unión de Pequeños Agricultores prieš Tarybą (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-50/00 P" YEAR="2002" PAGE.ECR="I-6677">C-50/00 P, Rink. p. I-6677</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20020321">2002 m. kovo 21 d.</DATE> generalinio advokato F. Jacobs išvada.</P></NOTE> ir <HT TYPE="ITALIC">Jégo-Quéré</HT><NOTE NOTE.ID="E0003" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><DATE ISO="20040401">2004 m. balandžio 1 d.</DATE> Sprendimas Komisija prieš Jégo-Quéré (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-263/02 P" YEAR="2004" PAGE.ECR="I-3425">C-263/02 P, Rink. p. I-3425</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> ETT nustatė, kokiomis sąlygomis pavieniai asmenys, remdamiesi EB 230 straipsnio 4 pastraipa, gali tiesiogiai kreiptis į Bendrijos teismus dėl reglamento panaikinimo<NOTE NOTE.ID="E0004" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Šiame kontekste žr. išplėstas privačių asmenų teises pateikti ieškinį, kurios numatytos <DATE ISO="20041029">2004 m. spalio 29 d.</DATE> Romoje pasirašytos Sutarties dėl Konstitucijos Europai III-365 straipsnio 4 dalyje (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="310" DATE.PUB="2004" PAGE.FIRST="1">OL C 310, p. 1</REF.DOC.OJ>); remdamiesi šia nuostata, fiziniai ir juridiniai asmenys taip pat gali pateikti ieškinį dėl reglamento tipo teisės akto, kuris yra tiesiogiai su jais susijęs ir dėl kurio nereikia patvirtinti įgyvendinančių priemonių.</P></NOTE>, tačiau šioje byloje teisinės apsaugos klausimas iškyla iš kitos perspektyvos: kokiomis aplinkybėmis pavieniai asmenys <HT TYPE="ITALIC">nacionaliniuose teismuose</HT> gali remtis Bendrijos reglamento, kurio jie prieš tai tiesiogiai neapskundė Bendrijos teismuose, neteisėtumu.</TXT></NP><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Šio proceso prielaida - nuo 8-ojo dešimtmečio pabaigos Bendrijoje galiojančios izogliukozės gamybos kvotos. Pradinėje byloje Prancūzijos įmonė <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT><NOTE NOTE.ID="E0005" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Roquette Frères pavadinimas nėra naujas Teisingumo Teismo praktikoje; pavyzdžiui, žr. <DATE ISO="19801029">1980 m. spalio 29 d.</DATE> Sprendimą Roquette Frères prieš Tarybą (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="138/79" YEAR="1980" PAGE.ECR="3333">138/79, Rink. p. 3333</REF.DOC.ECR>), kuriame Teismas išsakė savo nuomonę dėl pareigos konsultuotis su Europos Parlamentu, <DATE ISO="19801015">1980 m. spalio 15 d.</DATE> Sprendimą Roquette Frères prieš Prancūzijos muitinės administraciją (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="145/79" YEAR="1980" PAGE.ECR="2917">145/79, Rink. p. 2917</REF.DOC.ECR>), kuriame Teismas pasisakė dėl teismo sprendimo pasekmių apribojimo laiko atžvilgiu, ir <DATE ISO="20021022">2002 m. spalio 22 d.</DATE> Sprendimą Roquette Frères (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-94/00" YEAR="2002" PAGE.ECR="I-9011">C-94/00, Rink. p. I-9011</REF.DOC.ECR>), kuriame Teismas išaiškino teisinę padėtį, kai Komisija konkurencijos bylose atlieka patikrinimus.</P></NOTE> Prancūzijos teismams apskundė jai nacionalinių institucijų skirtas izogliukozės gamybos kvotas. <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> argumentuoja tuo, kad<?PAGE NO="I-1997"?> Bendrijos lygiu Prancūzijai (metropolijai)<NOTE NOTE.ID="E0006" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Prancūzijos užjūrio departamentams taikomos atskiros izogliukozės kvotos, kurios nėra nagrinėjamos šioje byloje.</P></NOTE> buvo neteisingai apskaičiuotos bazinės izogliukozės kvotos, nes nebuvo atsižvelgta į izogliukozę, kuri ten gaminama kaip tarpinis produktas kitų, pardavimui skirtų, produktų gamybai.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>II —</NO.P><TXT>Teisinis pagrindas</TXT></NP></TI></TITLE><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>A —</NO.P><TXT>Prielaidos</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>4.</NO.P><TXT>Izogliukozė yra skystas šaldiklis, kuris paprastai gaunamas iš krakmolo, perdirbamo į gliukozę; krakmolas savo ruožtu gaunamas iš grūdinių kultūrų, daugiausia iš kukurūzų<NOTE NOTE.ID="E0007" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19920213">1992 m. vasario 13 d.</DATE> Sprendimą Roquette Frères (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-210/90" YEAR="1992" PAGE.ECR="I-731">C-210/90, Rink. p. I-731, 3 p.</REF.DOC.ECR>). <DATE ISO="19770517">1977 m. gegužės 17 d.</DATE> Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1111/77, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl izogliukozės (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="134" DATE.PUB="1977" PAGE.FIRST="4">OL L 134, p. 4</REF.DOC.OJ>), pirmoje konstatuojamoje dalyje izogliukozė apibrėžiama kaip gliukozės sirupas, turintis daug fruktozės. Bendrojo cukraus rinkos organizavimo teisės aktuose izogliukozė apibrėžiama kaip iš gliukozės ar gliukozės polimerų gautas produktas, kurio ne mažiau kaip 10 % sausosios medžiagos masės sudaro fruktozė, pavyzdžiui, <DATE ISO="19810630">1981 m. birželio 30 d.</DATE> Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1785/81 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo 1 straipsnio 2 dalies c punkte (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="177" DATE.PUB="1981" PAGE.FIRST="4">OL L 177, p. 4</REF.DOC.OJ>), o paskutinį kartą - <DATE ISO="20060220">2006 m. vasario 20 d.</DATE> Tarybos reglamento (EB) Nr. 318/2006 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo 2 straipsnio 3 punkte (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="058" DATE.PUB="2006" PAGE.FIRST="1">OL L 58, p. 1</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>. Izogliukozė laikoma tiesioginiu skysto, iš cukrinių runkelių arba cukranendrių pagaminto, cukraus pakaitalu, su kuriuo ji tiesiogiai konkuruoja<NOTE NOTE.ID="E0008" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Žr. Reglamento Nr. 1111/77 antrąją ir septintąją konstatuojamąsias dalis bei Reglamento Nr. 1785/81 antrąją konstatuojamąją dalį.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>5.</NO.P><TXT>8-ojo dešimtmečio pabaigoje Bendrijoje buvo įvesta izogliukozės - kaip ir anksčiau cukraus<NOTE NOTE.ID="E0009" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Pastangos analogiškai vertinti cukrų ir izogliukozę aiškiai matyti visose <DATE ISO="19790625">1979 m. birželio 25 d.</DATE> Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1293/79, iš dalies keičiančio Reglamentą (EEB) Nr. 1111/77, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl izogliukozės (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="162" DATE.PUB="1979" PAGE.FIRST="10">OL L 162, p. 10</REF.DOC.OJ>, pataisyta <REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="176" DATE.PUB="1979" PAGE.FIRST="37">OL L 176, p. 37</REF.DOC.OJ>), kuriuo pirmą kartą buvo įvestos izogliukozės kvotos, konstatuojamosiose dalyse; panašios nuostatos įtvirtintos ir Reglamento Nr. 1785/81 antroje konstatuojamojoje dalyje.</P></NOTE> - gamybos kvotų sistema<NOTE NOTE.ID="E0010" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Ši kvotų sistema paremta skirstymu į bazines kvotas (vadinamąsias A kvotas) ir papildomas kvotas (vadinamąsias B kvotas). Cukrus ir izogliukozė, kurių gamyba viršijo šias kvotas (taip pat vadinami C cukrumi ir C izogliukozė arba cukraus pertekliumi ir izogliukozės pertekliumi), iš esmės buvo skirti eksportui į trečiąsias šalis ir paprastai negalėjo būti parduodami Bendrijoje.</P></NOTE>, kuri turėtų būti vertinama atsižvelgiant į cukraus pardavimo garantijas, suteiktas įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką. Kadangi dėl izogliukozės gamybos Bendrijoje padidėjo cukraus perteklius, ją reikėjo riboti įvedant kvotas, kad būtų galima užkirsti kelią galimam neigiamam poveikiui Bendrijos cukraus sektoriaus politikai<NOTE NOTE.ID="E0011" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19801029">1980 m. spalio 29 d.</DATE> Sprendimą Roquette Frères prieš Tarybą (nurodytas 5 išnašoje, 26 ir 27 punktai).</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>6.</NO.P><TXT>Iš pradžių gamybos kvotos pavienėms įmonėms buvo paskirstomos pačiuose Bendrijos reglamentuose. Pavyzdžiui, remiantis<?PAGE NO="I-1998"?> Reglamento Nr. 1111/77, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1293/79, 9 straipsnio 1-3 dalimis,<NOTE NOTE.ID="E0012" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Visų pirma žr. Reglamento Nr. 1293/79 3 straipsnį.</P></NOTE> kiekvienai Bendrijoje įsteigtai izogliukozę gaminančiai įmonei nuo <DATE ISO="19790701">1979 m. liepos 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="19800630">1980 m. birželio 30 d.</DATE> suteikiama bazinė kvota, kuri iš esmės lygi dvigubam jos gamybos kiekiui nuo <DATE ISO="19781101">1978 m. lapkričio 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="19790430">1979 m. balandžio 30 d.</DATE>, tačiau prireikus gali būti pakoreguojama taip, kad nebūtų didesnė kaip 85% ir mažesnė kaip 65% konkrečios įmonės metinių techninių gamybos pajėgumų<NOTE NOTE.ID="E0013" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Ši taisyklė taip pat galiojo nuo <DATE ISO="19800701">1980 m. liepos 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="19810630">1981 m. birželio 30 d.</DATE>, žr. <DATE ISO="19800624">1980 m. birželio 24 d.</DATE> Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1592/80 dėl cukraus ir izogliukozės gamybos kvotų taisyklių taikymo nuo <DATE ISO="19800701">1980 m. liepos 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="19810630">1981 m. birželio 30 d.</DATE> 2 straipsnį (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="160" DATE.PUB="1981" PAGE.FIRST="12">OL L 160, p. 12</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>7.</NO.P><TXT>Remiantis šios redakcijos Reglamento Nr. 1111/77 9 straipsnio 4 dalimi kartu su jo II priedu, įmonės <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> bazinė kvota sudarė <FT TYPE="NUMBER">15887</FT> tonų<NOTE NOTE.ID="E0014" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Šis ir tolesni tonomis išreikšti kiekiai nurodo sausosios medžiagos masę.</P></NOTE>. Be to, taikant tos pačios nuostatos 3 dalį, įmonė <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> turėjo teisę gauti vadinamąją maksimalią kvotą, kurią, įmonės duomenimis, sudarė <FT TYPE="NUMBER">20022</FT> t, t. y. <FT TYPE="NUMBER">4135</FT> t papildomai prie bazinės kvotos.</TXT></NP><NP><NO.P>8.</NO.P><TXT><DATE ISO="19801029">1980 m. spalio 29 d.</DATE> Sprendime Teisingumo Teismas <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> prašymu panaikino Reglamentą Nr. 1293/79 dėl procesinės klaidos konsultuojantis su Europos Parlamentu<NOTE NOTE.ID="E0015" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Sprendimas, nurodytas 5 išnašoje, visų pirma žr. 37 punktą. Taip pat žr. tos pačios dienos sprendimą Maizena prieš Tarybą (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="139/79" YEAR="1980" PAGE.ECR="3393">139/79, Rink. 3393, visų pirma 38 punktas</REF.DOC.ECR>), kuriame buvo nuspręsta tas pats.</P></NOTE>. Po to Taryba priėmė naują to paties turinio reglamentą, iš dalies keičiantį Reglamentą Nr. 1111/77: iš pradžių Reglamentą Nr. 387/81<NOTE NOTE.ID="E0016" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><DATE ISO="19810210">1981 m. vasario 10 d.</DATE> Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 387/81, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 1111/77, numatantį bendrąsias nuostatas dėl izogliukozės (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="044" DATE.PUB="1981" PAGE.FIRST="1">OL L 44, p. 1</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>, galiojusį nuo <DATE ISO="19790701">1979 m. liepos 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="19800630">1980 m. birželio 30 d.</DATE>, vėliau -Reglamentą Nr. 388/81<NOTE NOTE.ID="E0017" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><DATE ISO="19810210">1981 m. vasario 10 d.</DATE> Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 388/81, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 1592/80 dėl cukraus ir izogliukozės gamybos kvotų taisyklių taikymo nuo <DATE ISO="19800701">1980 m. liepos 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="19810630">1981 m. birželio 30 d.</DATE> (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="044" DATE.PUB="1981" PAGE.FIRST="4">OL L 44, p. 4</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>, galiojusį nuo <DATE ISO="19800701">1980 m. liepos 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="19810730">1981 m. liepos 30 d.</DATE><NOTE NOTE.ID="E0018" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><DATE ISO="19820930">1982 m. rugsėjo 30 d.</DATE> Sprendime Roquette Frères prieš Tarybą (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="110/81" YEAR="1982" PAGE.ECR="3159">110/81, Rink. 3159</REF.DOC.ECR>, rezoliucinės dalies 1 punktas) Teisingumo Teismas kaip nepagrįstą atmetė įmonės Roquette Frères ieškinį dėl šių abiejų Reglamentą Nr. 1111/77 iš dalies keičiančių reglamentų panaikinimo. Taip pat žr. tos pačios dienos Sprendimus Amylum prieš Tarybą (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="108/81" YEAR="1982" PAGE.ECR="3107">108/81, Rink. p. 3107</REF.DOC.ECR>) ir Tunnel Refineries prieš Tarybą (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="114/81" YEAR="1982" PAGE.ECR="3189">114/81, Rink. p. 3189</REF.DOC.ECR>) dėl ieškinių dėl Reglamento Nr. 387/81 panaikinimo.</P></NOTE>. Šiuose reglamentuose įmonei <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> vėl buvo skirta minėta bazinė <FT TYPE="NUMBER">15887</FT> t kvota, be to, remiantis šiomis nuostatomis jai buvo dar kartą apskaičiuota papildoma kvota, sudaranti <FT TYPE="NUMBER">4135</FT> tonas.</TXT></NP><NP><NO.P>9.</NO.P><TXT>Nuo <DATE ISO="19810701">1981 m. liepos 1 d.</DATE> cukraus ir izogliukozės gamybos taisyklės buvo kodifikuotos naujose bendro rinkos organizavimo nuostatose, pagal kurias izogliukozės gamybos kvotos nebėra skiriamos tiesiogiai pavienėms<?PAGE NO="I-1999"?> įmonėms, o - kaip ir anksčiau cukraus kvotos - tik bendrai bazinių kvotų forma paskirstomos valstybėms narėms<NOTE NOTE.ID="E0019" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Išimtį sudaro tam tikri teisės aktai, kuriuos reikia vertinti atsižvelgiant į naujųjų valstybių narių narystę ir kuriuose Bendrijos teisės aktų leidėjas izogliukozės kvotas dar tiesiogiai skyrė konkrečioms įmonėms, pavyzdžiui, Graikijos atveju Reglamento Nr. 1785/81 24 straipsnio 3 dalies 2 pastraipoje, o Suomijos atveju - <DATE ISO="19990913">1999 m. rugsėjo 13 d.</DATE> Tarybos reglamento (EB) Nr. 2038/1999 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo 27 straipsnio 4 dalies 4 pastraipoje (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="252" DATE.PUB="1999" PAGE.FIRST="1">OL L 252, p. 1</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>. Nuo to momento valstybių narių institucijos yra atsakingos už kvotų paskirstymą konkrečioms įmonėms.</TXT></NP><NP><NO.P>10.</NO.P><TXT>Nuo <DATE ISO="19810701">1981 m. liepos 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="20060630">2006 m. birželio 30 d.</DATE> toks bendras cukraus rinkos organizavimas iš pradžių buvo grindžiamas Reglamentu Nr. 1785/81, vėliau Reglamentu Nr. 2038/1999<NOTE NOTE.ID="E0020" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Reglamentu Nr. 2038/1999 buvo panaikintas Reglamentas Nr. 1785/81.</P></NOTE> ir galiausiai Reglamentu Nr. 1260/2001<NOTE NOTE.ID="E0021" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><DATE ISO="20010619">2001 m. birželio 19 d.</DATE> Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1260/2001 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="178" DATE.PUB="2001" PAGE.FIRST="1">OL L 178, p. 1</REF.DOC.OJ>). Šiuo reglamentu buvo panaikintas Reglamentas Nr. 2038/1999.</P></NOTE>. Nuo <DATE ISO="20060601">2006 m. birželio 1 d.</DATE> taikomas Reglamentas Nr. 318/2006, kuris šiam procesui nėra reikšmingas<NOTE NOTE.ID="E0022" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Reglamentu Nr. 318/2006 buvo panaikintas Reglamentas Nr. 1260/2001.</P></NOTE>.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>B —</NO.P><TXT>Šioje byloje ginčijamos nuostatos</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>11.</NO.P><TXT>Remiantis Reglamento Nr. 1785/81 24 straipsnio 1 dalimi, valstybės narės turėjo skirti A ir B kvotas visoms jos teritorijoje įsteigtoms cukrų ar izogliukozę gaminančioms įmonėms, kurios nuo <DATE ISO="19800701">1980 m. liepos 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="19810630">1981 m. birželio 30 d.</DATE> gavo Reglamente Nr. 1111/77 apibrėžtas bazines kvotas<NOTE NOTE.ID="E0023" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Atitinkamos nuostatos įtvirtintos ir vėlesniuose reglamentuose dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo; žr. Reglamento Nr. 2038/1999 27 straipsnio 1 dalį ir Reglamento 1260/2001 11 straipsnio 1 dalį.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>12.</NO.P><TXT>Izogliukozę gaminančiai įmonei skirta A kvota turėjo atitikti bazinę kvotą, kuri jai buvo skirta nuo <DATE ISO="19800701">1980 m. liepos 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="19810630">1981 m. birželio 30 d.</DATE>, o B kvota turėjo sudaryti 23,55 % A kvotos (Reglamento Nr. 1785/81 24 straipsnio 3 ir 5 dalys). Kokios bendros bazinės kvotos tokiu būdu kiekvienoje valstybėje narėje galėjo būti paskirstytos kaip A ir B kvotos, buvo apibrėžta Reglamento Nr. 1785/81 24 straipsnio 2 dalyje pateiktoje lentelėje, pagal kurią <QUOT.START ID="QS0001" REF.END="QE0001" CODE="201E"/>Prancūzijai (metropolijai)<QUOT.END ID="QE0001" REF.START="QS0001" CODE="201C"/> izogliukozei skiriama A bazinė kvota, lygi <FT TYPE="DECIMAL">15887,0</FT> t, o B bazinė kvota - <FT TYPE="DECIMAL">4135,0</FT> tonos. Šios kvotų taisyklės galiojo nuo <DATE ISO="19810701">1981 m. liepos 1 d.</DATE>, o jų galiojimas buvo ne kartą pratęstas<NOTE NOTE.ID="E0024" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Žr. <DATE ISO="19860324">1986 m. kovo 24 d.</DATE> Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 934/86 (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="087" DATE.PUB="1986" PAGE.FIRST="1">OL L 87, p. 1</REF.DOC.OJ>); <DATE ISO="19910204">1991 m. vasario 4 d.</DATE> Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 305/91 (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="037" DATE.PUB="1991" PAGE.FIRST="1">OL L 37, p. 1</REF.DOC.OJ>); <DATE ISO="19930614">1993 m. birželio 14 d.</DATE> Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 1548/93 (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="154" DATE.PUB="1993" PAGE.FIRST="10">OL L 154, p. 10</REF.DOC.OJ>); <DATE ISO="19940124">1994 m. sausio 24 d.</DATE> Tarybos reglamentą (EB) Nr. 133/94 (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="022" DATE.PUB="1994" PAGE.FIRST="7">OL L 22, p. 7</REF.DOC.OJ>) ir <DATE ISO="19950424">1995 m. balandžio 24 d.</DATE> Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1101/95 (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="110" DATE.PUB="1995" PAGE.FIRST="1">OL L 110, p. 1</REF.DOC.OJ>), kurie buvo priimti siekiant iš dalies pakeisti Reglamentą (EEB) Nr. 1785/81 dėl bendro cukraus sektoriaus rinkų organizavimo.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>13.</NO.P><TXT>Reglamente Nr. 2038/1999 Taryba iš pradžių taip pat paliko galioti šias bazines<?PAGE NO="I-2000"?> kvotas nuo 1995-1996 iki 2000-2001 ūkinių metų. Todėl remiantis šio reglamento 27 straipsnio 3 dalyje pateikta lentele, <QUOT.START ID="QS0002" REF.END="QE0002" CODE="201E"/>Prancūzijai (metropolijai)<QUOT.END ID="QE0002" REF.START="QS0002" CODE="201C"/> izogliukozei vėl buvo skirta A bazinė kvota, lygi <FT TYPE="DECIMAL">15887,0</FT> t, ir B bazinė kvota, lygi <FT TYPE="DECIMAL">4135,0</FT> tonoms.</TXT></NP><NP><NO.P>14.</NO.P><TXT>Tačiau tuo pačiu metu Reglamento Nr. 2038/1999 26 straipsnio 5 dalis suteikė galimybę sumažinti minėtas bazines kvotas, kad būtų įvykdyti Bendrijos prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai<NOTE NOTE.ID="E0025" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Kalbama apie <QUOT.START ID="QS0003" REF.END="QE0003" CODE="201E"/>Urugvajaus raundo<QUOT.END ID="QE0003" REF.START="QS0003" CODE="201C"/> daugiašalių derybų (1986-1994 m.), po kurių buvo įsteigta Pasaulio prekybos organizacija, metu sudarytą sutartį dėl žemės ūkio (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="336" DATE.PUB="1994" PAGE.FIRST="22">OL L 336, 1994, p. 22</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>. 2000-2001 ūkiniais metais Komisija pasinaudojo šia galimybe ir sumažino <QUOT.START ID="QS0004" REF.END="QE0004" CODE="201E"/>Prancūzijai (metropolijai)<QUOT.END ID="QE0004" REF.START="QS0004" CODE="201C"/> izogliukozės bazinę A kvotą 606,6 t iki <FT TYPE="DECIMAL">15280,4</FT> t, o bazinę B kvotą - 157,9 t iki <FT TYPE="DECIMAL">3977,1</FT> tonos. (Reglamento Nr. 2073/2000 1 straipsnio 2 dalis kartu su I ir II priedu<NOTE NOTE.ID="E0026" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><DATE ISO="20000929">2000 m. rugsėjo 29 d.</DATE> Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2073/2000 dėl cukraus sektoriui skirto gamybos kvotomis garantuoto kiekio ir lengvatinio įvežimo didžiausios spėjamos cukraus rafinavimo fabrikų atsargų paklausos 2000-2001 prekybos metams sumažinimo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="246" DATE.PUB="2000" PAGE.FIRST="38">OL L 246, p. 38</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>).</TXT></NP><NP><NO.P>15.</NO.P><TXT>Galiausiai nuo 2001-2002 iki 2005-2006 ūkinių metų Taryba Reglamento Nr. 1260/2001 11 straipsnio 2 dalyje <QUOT.START ID="QS0005" REF.END="QE0005" CODE="201E"/>Prancūzijai (metropolijai)<QUOT.END ID="QE0005" REF.START="QS0005" CODE="201C"/> skyrė naują izogliukozės bazinę A kvotą, lygią <FT TYPE="DECIMAL">15747,1</FT> t, ir naują bazinę B kvotą, lygią <FT TYPE="DECIMAL">4098,6</FT> t, tačiau šio reglamento 10 straipsnio 3 ir 4 dalyse vėl buvo numatyta galimybė sumažinti kvotas, kad būtų įvykdyti tarptautiniai Bendrijos įsipareigojimai.</TXT></NP><NP><NO.P>16.</NO.P><TXT>Vėliau 2002-2003 ūkiniams metams Komisija sumažino <QUOT.START ID="QS0006" REF.END="QE0006" CODE="201E"/>Prancūzijai (metropolijai)<QUOT.END ID="QE0006" REF.START="QS0006" CODE="201C"/> izogliukozės bazinę A kvotą <FT TYPE="DECIMAL">1048,9</FT> t iki <FT TYPE="DECIMAL">14698,2</FT> t, o bazinę B kvotą 273,0 t iki <FT TYPE="DECIMAL">3825,6</FT> tonos (Reglamento Nr. 1745/2002 1 straipsnio 2 dalis kartu su jo I ir II priedais<NOTE NOTE.ID="E0027" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><DATE ISO="20020930">2002 m. rugsėjo 30 d.</DATE> Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1745/2002 dėl cukraus sektoriui skirto gamybos kvotomis garantuoto kiekio ir lengvatinio įvežimo didžiausios spėjamos cukraus rafinavimo fabrikų atsargų paklausos 2002-2003 prekybos metams sumažinimo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="263" DATE.PUB="2002" PAGE.FIRST="31">OL L 263, p. 31</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>). 2003-2004 ūkiniais metais Komisija dar kartą skyrė mažesnes kvotas, <QUOT.START ID="QS0007" REF.END="QE0007" CODE="201E"/>Prancūzijai (metropolijai)<QUOT.END ID="QE0007" REF.START="QS0007" CODE="201C"/> sumažindama izogliukozės bazinę A kvotą 262,1 t iki <FT TYPE="DECIMAL">15485,0</FT> t, o bazinę B kvotą - 68,2 t iki <FT TYPE="DECIMAL">4030,4</FT> tonos (Reglamento Nr. 1739/2003 1 straipsnio 2 dalis kartu su jo I ir II priedais Nr. 1739/2003<NOTE NOTE.ID="E0028" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><DATE ISO="20030930">2003 m. rugsėjo 30 d.</DATE> Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1739/2003 dėl cukraus sektoriui skirto gamybos kvotomis garantuoto kiekio ir lengvatinio įvežimo didžiausios spėjamos cukraus rafinavimo fabrikų atsargų paklausos 2003-2004 prekybos metams sumažinimo (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="249" DATE.PUB="2003" PAGE.FIRST="38">OL L 249, p. 38</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>).</TXT></NP><?PAGE NO="I-2001"?><NP><NO.P>17.</NO.P><TXT>Pagal atitinkamas galiojančias bendro rinkos organizavimo nuostatas valstybės narės visada turėjo galimybę A ir B kvotas perkelti iš vienos įmonės kitai įmonei, nepaisant to, ar tokiai įmonei kvota jau buvo skirta; dėl to bet kurios izogliukozę gaminančios įmonės turimos kvotos galėjo būti sumažintos ne daugiau kaip 10% (žr. Reglamento Nr. 1785/81 25 straipsnį, Reglamento Nr. 2038/1999 30 straipsnį ir Reglamento Nr. 1260/2001 12 straipsnį).</TXT></NP></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>III —</NO.P><TXT>Faktinės aplinkybės ir pagrindinė byla</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>18.</NO.P><TXT>Prancūzijos administraciniai teismai nagrinėja bylą tarp įmonės <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> ir Prancūzijos žemės ūkio ministro<NOTE NOTE.ID="E0029" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Ministre de l'Agriculture, de l'Alimentation, de la Pêche et de la Ruralité.</P></NOTE> dėl šiai įmonei skirtos izogliukozės gamybos kvotos apskaičiavimo.</TXT></NP><NP><NO.P>19.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> skundžia <DATE ISO="20000628">2000 m. birželio 28 d.</DATE> Sprendimą, kuriuo Žemės ūkio ministerijos ūkio ir tarptautinės politikos skyriaus vadovas patvirtino šios įmonės izogliukozės gamybos kvotas nuo 1981-1982 ūkinių metų ir keturis <DATE ISO="20001026">2000 m. spalio 26 d.</DATE>, <DATE ISO="20010713">2001 m. liepos 13 d.</DATE>, <DATE ISO="20021023">2002 m. spalio 23 d.</DATE> ir <DATE ISO="20031017">2003 m. spalio 17 d.</DATE> Žemės ūkio ministro įsakymus, kuriuose metinių šiai įmonei skirtų izogliukozės gamybos kvotų dydis buvo pakoreguotas pagal tuo metu galiojusius Bendrijos reikalavimus<NOTE NOTE.ID="E0030" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Žr. šios išvados 13 ir 16 punktus.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>20.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> Prancūzijos administraciniuose teismuose ginčija minėtų Prancūzijos Žemės ūkio ministerijos teisės aktų teisėtumą ir reikalauja juos panaikinti, nes negalioja juos grindžiančios įvairių Bendrijos reglamentų nuostatos. <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> būtent teigia, kad izogliukozės bazinės kvotos Bendrijos lygiu Prancūzijos metropolijai buvo apskaičiuotos klaidingai, nes nebuvo atsižvelgta į izogliukozę, kuri šioje valstybėje narėje nuo <DATE ISO="19781101">1978 m. lapkričio 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="19790430">1979 m. balandžio 30 d.</DATE> buvo gaminama kaip tarpinis produktas kitų, pardavimui skirtų, produktų gamybai.</TXT></NP><NP><NO.P>21.</NO.P><TXT>Pirmojoje instancijoje <HT TYPE="ITALIC">Tribunal administratif Lille</HT><NOTE NOTE.ID="E0031" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Lilio administracinis teismas.</P></NOTE> nepatenkino <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT><?PAGE NO="I-2002"?> reikalavimų, <DATE ISO="20040311">2004 m. kovo 11 d.</DATE> Sprendimu atmesdamas jos ieškinius. <DATE ISO="20040528">2004 m. gegužės 28 d.</DATE> įmonė šį sprendimą apskundė Duė administraciniam apeliaciniam teismui <HT TYPE="ITALIC">(Cour administrative d'appel Douai)</HT><NOTE NOTE.ID="E0032" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Toliau dar vadinamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiu teismu.</P></NOTE>.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>IV —</NO.P><TXT>Prašymas priimti prejudicinį sprendimą ir procesas Teisingumo Teisme</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>22.</NO.P><TXT><DATE ISO="20051201">2005 m. gruodžio 1 d.</DATE> Sprendimu Duė administracinis apeliacinis teismas sustabdė bylos nagrinėjimą ir pateikė Teisingumo Teismui šiuos klausimus prejudiciniam sprendimui priimti:</TXT><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Ar bendrovė <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> iš tiesų turi teisę tiesiogiai ginčyti Reglamento Nr. 1785/81 24 straipsnio 2 dalies, Reglamento Nr. 2038/1999 27 straipsnio 3 dalies, Reglamento Nr. 2073/2000 I straipsnio, Reglamento Nr. 1260/2001 II straipsnio 2 dalies, Reglamento Nr. 1745/2002 1 straipsnio Reglamento Nr. 1739/2003 1 straipsnio teisėtumą?</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Jei bendrovė <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> turi teisę skųsti minėtų nuostatų teisėtumą, ar Reglamento Nr. 1785/81 24 straipsnio 2 dalis, Reglamento Nr. 2038/1999 27 straipsnio 3 dalis, Reglamento Nr. 2073/2000 1 straipsnis, Reglamento Nr. 1260/2001 11 straipsnio 2 dalis, Reglamento Nr. 1745/2002 1 straipsnis, Reglamento Nr. 1739/2003 1 straipsnis yra teisėti tiek, kiek jie nustato didžiausias bazines izogliukozės gamybos kvotas Prancūzijos metropolijai ir neatsižvelgia į izogliukozę, kuri nuo <DATE ISO="19781101">1978 m. lapkričio 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="19790430">1979 m. balandžio 30 d.</DATE> šioje valstybėje narėje buvo gaminama kaip tarpinis produktas kitų, pardavimui skirtų, produktų gamybai?</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP><NP><NO.P>23.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères,</HT> Prancūzijos vyriausybė, Europos Bendrijų Komisija ir Europos Sąjungos Taryba pateikė Teisingumo Teismui rašytines ir žodines pastabas.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>V —</NO.P><TXT>Vertinimas</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>24.</NO.P><TXT>Pirmiausia, prašymu priimti prejudicinį sprendimą siekiama išsiaiškinti, ar <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> šiuo metu apskritai dar turi teisę nacionaliniuose teismuose ginčyti įvairių Bendrijos reglamentų nuostatų, reglamentuojančių izogliukozės gamybos kvotas, teisėtumą, kurių ši įmonė prieš tai nebuvo<?PAGE NO="I-2003"?> tiesiogiai apskundusi Bendrijos teismams. Jei į šį klausimą būtų atsakyta teigiamai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo Teisingumo Teismo įvertinti šių nuostatų teisėtumą. Iš viso kalbama apie šias šešias teisės nuostatas (toliau - ginčijamos nuostatos):</TXT><P><LIST TYPE="DASH"><ITEM><P>Reglamento Nr. 1785/81 24 straipsnio 2 dalis,</P></ITEM><ITEM><P>Reglamento Nr. 2038/1999 27 straipsnio 3 dalis,</P></ITEM><ITEM><P>Reglamento Nr. 2073/2000 1 straipsnis,</P></ITEM><ITEM><P>Reglamento Nr. 1260/2001 11 straipsnio 2 dalis,</P></ITEM><ITEM><P>Reglamento Nr. 1745/2002 1 straipsnis ir</P></ITEM><ITEM><P>Reglamento Nr. 1739/2003 1 straipsnis.</P></ITEM></LIST></P><P>Kadangi minėtos nuostatos pateiktų prejudicinių klausimų požiūriu iš esmės nesiskiria, jos bus vertinamos kartu.</P></NP><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>A —</NO.P><TXT>Dėl pirmojo klausimo: Roquette Frères teisė tiesiogiai skųsti ginčijamas nuostatas</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>25.</NO.P><TXT>Pirmuoju prejudiciniu klausimu reikėtų išsiaiškinti, ar <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> šiuo metu dar turi teisę nacionaliniuose teismuose ginčyti nagrinėjamų nuostatų teisėtumą. Dėl to prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas norėtų sužinoti, ar minėta įmonė neabejotinai turėjo teisę Teisingumo Teismui pateikti tiesioginį ieškinį dėl šių teisės aktų panaikinimo.</TXT></NP><NP><NO.P>26.</NO.P><TXT>Tad pirmosios prašymo priimti prejudicinį sprendimą dalies pagrindinis tikslas -nustatyti gaires tarp abiejų potencialių galimybių<?PAGE NO="I-2004"?> privatiems asmenims kreiptis dėl teisminio Bendrijos institucijų aktų teisėtumo įvertinimo. Šią problemą Teisingumo Teismas jau yra nagrinėjęs įvairiausiais aspektais<NOTE NOTE.ID="E0033" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Visų pirma žr. <DATE ISO="19830927">1983 m. rugsėjo 27 d.</DATE> Sprendimą Universität Hamburg (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="216/82" YEAR="1983" PAGE.ECR="2771">216/82, Rink. p. 2771, 5 ir paskesni punktai</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="19940309">1994 m. kovo 9 d.</DATE> Sprendimą TWD (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-188/92" YEAR="1994" PAGE.ECR="I-833">C-188/92, Rink., p. I-833, 10 ir paskesni punktai</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="19961212">1996 m. gruodžio 12 d.</DATE> Sprendimą Accrington Beef (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-241/95" YEAR="1996" PAGE.ECR="I-6699">C-241/95, Rink. p. I-6699, 14 ir paskesni punktai</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="19970112">1997 m. sausio 12 d.</DATE> Sprendimą Wiljo (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-178/95" YEAR="1997" PAGE.ECR="I-585">C-178/95, Rink. p. I-585, 15 ir paskesni punktai</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="19971111">1997 m. lapkričio 11</DATE>d. Sprendimą Eurotunnel ir kt. (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-408/95" YEAR="1997" PAGE.ECR="I-6315">C-408/95, Rink. p. I-6315, 26 ir paskesni punktai</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20010215">2001 m. vasario 15 d.</DATE> Sprendimą Nachi Europe (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-239/99" YEAR="2001" PAGE.ECR="I-1197">C-239/99, Rink. p. I-1197, 28 ir paskesni punktai</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20010920">2001 m. rusėjo 20 d.</DATE> Sprendimą Banks (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-390/98" YEAR="2001" PAGE.ECR="I-6117">C-390/98, Rink. p. I-6117, 109 ir paskesni punktai</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20060223">2006 m. vasario 23 d.</DATE> Sprendimą sujungtose bylose Atzeni ir kt. (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-346/03+C-529/03" YEAR="2006" PAGE.ECR="I-1875">C-346/03 ir C-529/03, Rink. p. I-1875, 30 ir paskesni punktai</REF.DOC.ECR>); taip pat sprendimus Unión de Pequeños Agricultores prieš Tarybą (nurodytas 2 išnašoje, 40 punktas) ir Komisija prieš Jégo-Quéré (nurodytas 3 išnašoje, 30 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Dėl tiesioginio ieškinio ir netiesioginio skundo atskyrimo</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>27.</NO.P><TXT>EB sutarties įtvirtinta teisminės apsaugos sistema suteikia privatiems asmenims iš esmės dvi galimybes kreiptis dėl teisminės Bendrijos teisės aktų teisėtumo kontrolės.</TXT></NP><NP><NO.P>28.</NO.P><TXT>Viena vertus, ieškinys dėl teisės akto panaikinimo suteikia asmenims galimybę EB 230 straipsnio 4 pastraipoje nustatytomis sąlygomis <HT TYPE="ITALIC">tiesiogiai</HT> apskųsti Bendrijos teismams Bendrijos teisės aktą ir prašyti įvertinti jo teisėtumą<NOTE NOTE.ID="E0034" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Ypatingas EB sutarties 241 straipsnyje numatytas proceso variantas šioje byloje nėra reikšmingas, todėl toliau nebus nagrinėjamas (žr. EB sutarties 241 straipsnį ir, pavyzdžiui, sprendimo Nachi Europe, nurodyto 33 išnašoje, 33 ir 34 punktus).</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>29.</NO.P><TXT>Kita vertus, nacionalinio teismo nagrinėjamoje byloje privatūs asmenys, pateikdami netiesioginį skundą, gali remtis Bendrijos teisės akto neteisėtumu, ir tada šis teismas pagal EB 234 straipsnio 1 dalies b punktą gali prašyti Teisingumo Teismo priimti prejudicinį sprendimą dėl šio Bendrijos teisė akto galiojimo<NOTE NOTE.ID="E0035" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Sprendimai Universität Hamburg (nurodytas 33 išnašoje, 10 ir 12 punktai); Nachi Europe (nurodytas 33 išnašoje, 35 punktas); Unión de Pequeños Agricultores prieš Tarybą (nurodytas 2 išnašoje, 40 punktas) ir Komisija prieš Jégo-Quéré (nurodytas 3 išnašoje, 30 punktas).</P></NOTE>. Tokiu atveju Teisingumo Teismui tam tikra prasme <HT TYPE="ITALIC">netiesiogiai paskiriama</HT> įvertinti Bendrijos teisės akto teisėtumą, kaip tai buvo padaryta pagrindinėje byloje.</TXT></NP><NP><NO.P>30.</NO.P><TXT>Jei ieškovas neturi kitų galimybių kreiptis dėl su juo susijusio Bendrijos teisės akto teisėtumo įvertinimo, pagrindinė teisė į veiksmingą teisminę apsaugą<NOTE NOTE.ID="E0036" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Dėl šios pagrindinės teisės žr. <DATE ISO="19860515">1986 m. gegužės 15 d.</DATE> Sprendimą Johnston (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="222/84" YEAR="1986" PAGE.ECR="1651">222/84, Rink. p. 1651, 18 punktas</REF.DOC.ECR>); Unión de Pequeños Agricultores prieš Tarybą (nurodytas 2 išnašoje, 39 punktas) ir Komisija prieš Jégo-Quéré (nurodytas 3 išnašoje, 29 punktas); taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį (<REF.DOC.OJ COLL="C" NO.OJ="364" DATE.PUB="2000" PAGE.FIRST="1">OL C 364, 2000, p.1</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE> reikalauja neatimti iš jo pirmiau aprašytos <HT TYPE="ITALIC">netiesioginio kreipimosi</HT> galimybės ir leisti pateikti netiesioginį skundą nacionalinių teismų nagrinėjamoje byloje.</TXT></NP><?PAGE NO="I-2005"?><NP><NO.P>31.</NO.P><TXT>Tačiau jei ieškovas gali apginti savo teises, pateikdamas ieškinį dėl teisės akto panaikinimo pagal EB 230 straipsnį, jis turi rinktis šį <HT TYPE="ITALIC">tiesioginį</HT> kelią, norėdamas, kad teismas įvertintų aptariamą teisės aktą<NOTE NOTE.ID="E0037" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Šiuo klausimu žr. sprendimus <HT TYPE="ITALIC">TWD</HT> (visų pirma 17 punktą) ir <HT TYPE="ITALIC">Nachi Europe</HT> (37-39 punktai), nurodyti 33 išnašoje.</P></NOTE>. Antraip kiltų pavojus, kad bus nepaisoma EB 230 straipsnio 5 pastraipoje nustatytos ieškinio senaties termino ir teisės akto neskundžiamumo šiam terminui pasibaigus<NOTE NOTE.ID="E0038" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Sprendimai <HT TYPE="ITALIC">TWD</HT> (17 ir 18 punktai); <HT TYPE="ITALIC">Nachi Europe</HT> (29 ir 30 punktai); <HT TYPE="ITALIC">Banks</HT> (111 punktas) ir <HT TYPE="ITALIC">Atzeni</HT> (31 punktas), nurodyti 33 išnašoje.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>32.</NO.P><TXT>Ieškinio senaties terminas ir su juo susijęs neskundžiamumas padeda užtikrinti teisinį tikrumą; siekiama užkirsti kelią tam, kad Bendrijos institucijų aktų teisinės pasekmės <QUOT.START ID="QS0008" REF.END="QE0008" CODE="201E"/>būtų nuolat kvestionuojamos<QUOT.END ID="QE0008" REF.START="QS0008" CODE="201C"/><NOTE NOTE.ID="E0039" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Sprendimai <HT TYPE="ITALIC">TWD</HT> (16 punktas); <HT TYPE="ITALIC">Wiljo</HT> (19 punktas) ir <HT TYPE="ITALIC">Nachi Europe</HT> (29 punktas), nurodyti 33 išnašoje.</P></NOTE>. Taigi asmuo, praleidęs senaties terminą pagal EB 230 straipsnį galimam ieškiniui dėl Bendrijos teisės akto panaikinimo pareikšti, turi susitaikyti su tuo, kad šis teisės aktas nebegali būti skundžiamas, ir jis vėliau nebegali net ir netiesiogiai ginčyti jo teisėtumo nacionaliniuose teismuose<NOTE NOTE.ID="E0040" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Sprendimai <HT TYPE="ITALIC">TWD</HT> (nurodytas 33 išnašoje, 13 ir 17 punktai); <HT TYPE="ITALIC">Nachi Europe</HT> (nurodytas 33 išnašoje, 30 ir 37 punktai) ir <DATE ISO="20030710">2003 m. liepos 10 d.</DATE> Sprendimas <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš ECB</HT> (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-11/00" YEAR="2003" PAGE.ECR="I-7147">C-11/00, Rink. p. I-7147, 75 punktas</REF.DOC.ECR>). Tačiau ši teismo praktika svarbi tik tiems atvejams, kai nacionaliniuose teismuose sprendžiamoje byloje ir galimame prejudicinio sprendimo priėmimo procese apskritai gali būti kvestionuojamas Bendrijos teisės akto galiojimas; žr. sprendimus <HT TYPE="ITALIC">Banks</HT> (112 punktas) ir <HT TYPE="ITALIC">Wiljo</HT> (27 ir 29 punktai), nurodyti 33 išnašoje.</P></NOTE>; nacionalinis teismas privalo laikytis neskundžiamo Bendrijos teisės akto<NOTE NOTE.ID="E0041" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Sprendimai <HT TYPE="ITALIC">TWD</HT> (25 punktas); <HT TYPE="ITALIC">Wiljo</HT> (24 punktas) ir <HT TYPE="ITALIC">Nachi Europe</HT> (40 punktas), nurodyti 33 išnašoje. Remiantis sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Atzeni</HT> (nurodytas 33 išnašoje, 30 ir 34 punktai), prašymas priimti prejudicinį sprendimą dėl nagrinėjamo Bendrijos teisės akto būtų <HT TYPE="ITALIC">nepriimtinas.</HT></P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>33.</NO.P><TXT>Galimybės pateikti netiesioginį skundą procese nacionaliniame teisme panaikinimas pateisinamas tik tada, jei privatūs asmenys <HT TYPE="ITALIC">be jokių abejonių</HT> turi teisę Bendrijos teismams pateikti ieškinį dėl teisės akto panaikinimo<NOTE NOTE.ID="E0042" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Tai, kad privatiems asmenims <QUOT.START ID="QS0009" REF.END="QE0009" CODE="201E"/>be jokių abejonių<QUOT.END ID="QE0009" REF.START="QS0009" CODE="201C"/> arba <QUOT.START ID="QS0010" REF.END="QE0010" CODE="201E"/>neabejotinai<QUOT.END ID="QE0010" REF.START="QS0010" CODE="201C"/> turi būti užtikrinta teisė pateikti ieškinį pagal EB 230 straipsnio 4 pastraipą, išplaukia iš nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos sprendimuose <HT TYPE="ITALIC">TWD</HT> (24 punktas); <HT TYPE="ITALIC">Wiljo</HT> (21 ir 23 punktas); <HT TYPE="ITALIC">Nachi Europe</HT> (37 ir 38 punktas) ir <HT TYPE="ITALIC">Banks</HT> (111 punktas), nurodytuose 33 išnašoje; taip pat žr. 40 išnašoje nurodyto sprendimo <HT TYPE="ITALIC">Komisija prieš ECB</HT> 75 punktą. 33 išnašoje nurodytuose sprendimuose <HT TYPE="ITALIC">Accrington Beef</HT> (15 ir 16 punktai); <HT TYPE="ITALIC">Eurotunnel</HT> (28 ir 29 punktai) ir <HT TYPE="ITALIC">Atzeni</HT> (34 punktas) taip pat panašiai nagrinėjama, ar privačių asmenų ieškinys dėl teisės akto panaikinimo būtų <QUOT.START ID="QS0011" REF.END="QE0011" CODE="201E"/>aiškiai<QUOT.END ID="QE0011" REF.START="QS0011" CODE="201C"/>, <QUOT.START ID="QS0012" REF.END="QE0012" CODE="201E"/>akivaizdžiai<QUOT.END ID="QE0012" REF.START="QS0012" CODE="201C"/> ar <QUOT.START ID="QS0013" REF.END="QE0013" CODE="201E"/>neginčijamai<QUOT.END ID="QE0013" REF.START="QS0013" CODE="201C"/> priimtinas.</P></NOTE>. Atsižvelgiant į pagrindinę teisę į veiksmingą teisminę apsaugą, visų pirma objektyvūs neaiškumai dėl fizinių ir juridinių asmenų teisės pareikšti ieškinį pagal EB 230 straipsnio 4 pastraipą neturi apskritai apsunkinti suinteresuotųjų asmenų padėties. Kitu atveju jie susidurtų su dideliu spaudimu nuolat vien prevencijos tikslais pateikti ieškinius dėl teisės akto panaikinimo, net jei kiltų abejonių dėl jo priimtinumo, kad nerizikuotų galimybe apskritai kreiptis į teismą dėl atitinkamo Bendrijos teisės akto įvertinimo. Tai taip pat būtų nepageidautina dėl proceso ekonomijos priežasčių.</TXT></NP><?PAGE NO="I-2006"?><NP><NO.P>34.</NO.P><TXT>Taigi <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> Prancūzijos administraciniams teismams pateiktas netiesioginis skundas gali būti nepriimtas tik tuomet, jei įmonė <HT TYPE="ITALIC">be jokių abejonių</HT> būtų turėjusi galimybę pareikšti ieškinį pagal EB 230 straipsnį dėl ginčijamų nuostatų panaikinimo.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Dėl Roquette Frères teisės pareikšti ieškinį dėl ginčijamų nuostatų</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>35.</NO.P><TXT>Kadangi ginčijamos nuostatos yra sudėtinė reglamentų dalis, jos taikomos visuotinai ir tiesiogiai visose valstybėse narėse (EB 249 straipsnio 2 pastraipa). Ieškinius dėl tokių nuostatų panaikinimo iš esmės gali pateikti tik Bendrijos institucijos, Europos centrinis bankas ir valstybės narės (EB 230 straipsnio 2 ir 3 pastraipos)<NOTE NOTE.ID="E0043" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Sprendimas Unión de Pequeños Agricultores prieš Tarybą (nurodytas 2 išnašoje, 35 punktas).</P></NOTE>. Juridinis asmuo, pavyzdžiui, <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères,</HT> turi teisę pareikšti ieškinį tik tada, jei ginčijamos nuostatos yra <HT TYPE="ITALIC">tiesiogiai</HT> ir <HT TYPE="ITALIC">konkrečiai</HT> su juo <HT TYPE="ITALIC">susijusios</HT> (EB 230 straipsnio 4 pastraipa).</TXT></NP><NP><NO.P>36.</NO.P><TXT>Proceso Teisingumo Teisme dalyviai nesutaria, ar <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> būtų galėjusi atitikti šiuos reikalavimus. Pati įmonė ir Taryba neigia įmonės teisę pateikti ieškinį, nes, jų nuomone, nėra tiesioginės ir konkrečios sąsajos su įmone, o Komisija ir Prancūzijos vyriausybė laikosi visiškai priešingos nuomonės.</TXT></NP><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>Tiesioginė sąsaja</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>37.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Tiesioginė sąsaja</HT> visada preziumuojama tada, kai nagrinėjamas teisės aktas turi tiesioginį poveikį asmens teisinei padėčiai dėl to, kad nereikia priimti jį įgyvendinančio (nacionalinio arba Bendrijos) teisės akto<NOTE NOTE.ID="E0044" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Šiuo klausimu, pvz., žr. sprendimą Komisija prieš Jégo-Quéré (nurodytas 3 išnašoje, 35 punktas) ir <DATE ISO="20020503">2002 m. gegužės 3 d.</DATE> Teisingumo Teismo sprendimą Jégo-Quéré prieš Komisiją (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="T-177/01" YEAR="2002" PAGE.ECR="II-2365">T-177/01, Rink. p. II-2365, 26 punkto paskutinis sakinys</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE> arba dėl to, kad jis įgyvendinamas automatiškai, t. y. institucija, atsakinga už šio teisės akto įgyvendinimą, neturi jokios diskrecijos<NOTE NOTE.ID="E0045" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19980505">1998 m. gegužės 5 d.</DATE> Sprendimą Dreyfus prieš Komisiją (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-386/96 P" YEAR="1998" PAGE.ECR="I-2309">C-386/96 P, Rink. p. I-2309, 43 punktas</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20040429">2004 m. balandžio 29 d.</DATE> Sprendimą Front NATIONAL prieš Parlamentą (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-486/01 P" YEAR="2004" PAGE.ECR="I-6289">C-486/01 P, Rink. p. I-6289, 34 punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20060502">2006 m. gegužės 2 d.</DATE> Sprendimą Regione Siciliana prieš Komisiją (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-417/04 P" YEAR="2006" PAGE.ECR="I-3881">C-417/04 P, Rink. p. I-3881, 28 punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>38.</NO.P><TXT>Ginčijamose nuostatose, priešingai nei ankstesniuose teisės aktuose<NOTE NOTE.ID="E0046" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Žr. šios išvados 6-8 punktuose minėto Reglamento Nr. 1111/77, visų pirma jo 9 straipsnio ir II priedo, redakciją, atitinkamai pakeistą Reglamentais Nr. 1293/79, Nr. 387/81 ir Nr. 388/81.</P></NOTE>, izogliukozės gamybos kvotos nebebuvo tiesiogiai reglamentu paskirstomos konkrečioms įmonėms,<?PAGE NO="I-2007"?> o tik bazinių kvotų forma skiriamos valstybėms narėms, kurios buvo atsakingos už konkrečių kvotų paskirstymą pavienėms įmonėms. Todėl tiek kvotų paskirstymui pagal Reglamentus Nr. 1785/81 ir Nr. 2038/1999, tiek vėlesniam kvotų koregavimui pagal Reglamentus Nr. 2073/2000, Nr. 1260/2001, Nr. 1745/2002 ir Nr. 1793/2003 reikėjo priimti reglamentus įgyvendinančius nacionalinės teisės aktus.</TXT></NP><NP><NO.P>39.</NO.P><TXT>Kaip teisingai pažymi <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> ir Taryba, valstybėms narėms, vadovaujantis atitinkamomis galiojančiomis bendro rinkos organizavimo nuostatomis, taip pat buvo suteikta galimybė ne daugiau kaip 10 % kvotų perduoti iš vienos izogliukozę gaminančios įmonės kitai įmonei<NOTE NOTE.ID="E0047" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Reglamento Nr. 1785/81 25 straipsnis, Reglamento Nr. 2038/1999 30 straipsnis ir Reglamento Nr. 1260/2001 12 straipsnis.</P></NOTE>. Tokiu būdu Bendrijos įvesta kvotų sistema visą šioje byloje nagrinėjamą laikotarpį suteikė valstybių narių institucijoms gana didelę diskreciją paskirstyti kvotas tarp jų teritorijoje išteistų gamintojų<NOTE NOTE.ID="E0048" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Taip pat mano generalinis advokatas G. Reischl savo <DATE ISO="19820923">1982 m. rugsėjo 23 d.</DATE> išvadoje byloje Roquette Frères prieš Tarybą (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="242/81" YEAR="1982" PAGE.ECR="3213">242/81, Rink. p. 3213, 3234</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>40.</NO.P><TXT>Kitais klausimais nacionalinių institucijų veiklos kryptys iš tikrųjų buvo iš esmės apibrėžtos iš anksto. Taip valstybės narės negalėjo viršyti joms skirtų bazinių izogliukozės gamybos kvotų ir kiekvienai izogliukozę gaminančiai įmonei, kuriai jau anksčiau tam tikru nurodytu laikotarpiu buvo suteiktos izogliukozės kvotos, turėjo papildomai suteikti patikslinto dydžio A ir B kvotas<NOTE NOTE.ID="E0049" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Priklausomai nuo laikotarpio, tai buvo numatyta Reglamento Nr. 1785/81 24 straipsnyje (referencinis laikotarpis: nuo <DATE ISO="19800701">1980 m. liepos 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="19810630">1981 m. birželio 30 d.</DATE>), Reglamento Nr. 2038/1999 27 straipsnyje (referencinis laikotarpis: nuo <DATE ISO="19940701">1994 m. liepos 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="19950630">1995 m. birželio 30 d.</DATE>) ir Reglamento Nr. 1260/2001 11 straipsnyje (referencinis laikotarpis: <DATE ISO="20000701">2000 m. liepos 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="20010630">2001 m. birželio 30 d.</DATE>).</P></NOTE>. Galimus bazinių kvotų koregavimus, kylančius iš Reglamentų Nr. 2073/2000, Nr. 1260/2001, Nr. 1745/2002 ir Nr. 1793/2003, jos taip pat turėjo taikyti konkrečioms izogliukozę gaminančioms įmonėms.</TXT></NP><NP><NO.P>41.</NO.P><TXT>Tačiau, priešingai nei mano Komisija, vien nacionalinių institucijų diskrecijos ribų nepakanka, kad pavienius izogliukozės gamintojus jau būtų galima laikyti tiesiogiai suinteresuotaisiais. Iš tikrųjų šiuo klausimu lemiamos reikšmės turi ne tai, ar Bendrijos teisė suteikia ypač didelę diskreciją institucijoms, atsakingoms už ginčijamų nuostatų įgyvendinimą; jos ir taip niekada negalės turėti neribotos diskrecijos vien dėl pareigos laikytis Bendrijos teisės, o visų pirma -Bendrijos pripažįstamų pagrindinių teisių. Veikiau tiesioginės sąsajos su privačiu asmeniu nebuvimas preziumuotinas jau tuomet,<?PAGE NO="I-2008"?> kai nacionalinės institucijos apskritai išsaugo - kai kuriais atvejais ribotą - diskreciją įgyvendinti Bendrijos teisės aktus, todėl privatūs asmenys ne iš karto tiksliai žino konkrečias įgyvendinimo teisės akto nuostatas.</TXT></NP><NP><NO.P>42.</NO.P><TXT>Šiuo atveju būtent taip ir yra: įmonė, pavyzdžiui, <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères,</HT> negalėjo iš anksto numatyti, kokio tikslaus dydžio izogliukozės kvotas jai suteiks nacionalinė institucija, nes visuomet egzistavo bent jau teorinė galimybė, kad į rinką ateis naujos izogliukozę gaminančios įmonės. Nieko nekeičia ir tai, kad iš tikrųjų į rinką neatėjo naujų įmonių, o Prancūzijos institucijos visas Prancūzijos metropolijai numatytas bazines kvotas nuolat skirdavo <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères -</HT> vienintelei ten izogliukozę gaminančiai įmonei. Bet kuriuo atveju pačios bendro cukraus rinkų organizavimo nuostatos nenumatė, kad nacionalinės institucijos automatiškai įgyvendina Bendrijos teisėje nustatytas kvotų skyrimo taisykles.</TXT></NP><NP><NO.P>43.</NO.P><TXT>Kadangi ginčijamos nuostatos turėjo būti įgyvendintos nacionaliniu teisės aktu ir valstybės narės turėjo diskrecijos, šios nuostatos nebuvo tiesiogiai susijusios su <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères.</HT></TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>Konkreti sąsaja</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>44.</NO.P><TXT>Teisės aktas <HT TYPE="ITALIC">konkrečiai susijęs</HT> su fiziniu ar juridiniu asmeniu tik tada, kai šis aktas turi jiems įtakos dėl tam tikrų jų individualių savybių arba ypatingų, iš likusių asmenų rato juos išskiriančių aplinkybių, bei šitaip individualizuoja juos panašiai kaip ir adresatus<NOTE NOTE.ID="E0050" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Nusistovėjusi Teisingumo Teismo praktika; žr. tik <DATE ISO="19630715">1963 m. liepos 15 d.</DATE> Sprendimą Plaumann prieš Komisiją (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="25/62" YEAR="1963" PAGE.ECR="213">25/62, Rink. p. 213, 238</REF.DOC.ECR>); sprendimus Unión de Pequeños Agricultores prieš Tarybą (nurodytas 2 išnašoje, 36 punktas) ir Komisija prieš Jégo-Quéré (nurodytas 3 išnašoje, 45 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>45.</NO.P><TXT>Prieš ginčijamas nuostatas galiojusiose taisyklėse, grindžiamose Reglamentu Nr. 1293/79,<NOTE NOTE.ID="E0051" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Žr. Reglamento Nr. 1111/77, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1293/79, 9 straipsnį kartu su jo II priedu.</P></NOTE> dar pats Bendrijos teisės aktų leidėjas konkrečias izogliukozės kvotas skirstė pavienėms izogliukozę gaminančioms įmonėms. Todėl tuose teisės aktuose dar yra minimas įmonės <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> pavadinimas. Atsižvelgdamas į tai, Teisingumo Teismas aiškiai patvirtino konkrečią sąsają su <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> pagal EEB sutarties 173 straipsnio 2 pastraipą (dabar<?PAGE NO="I-2009"?> EB 230 straipsnio 4 pastraipa), kai įmonė pateikė ieškinį dėl Reglamento Nr. 1293/79 panaikinimo<NOTE NOTE.ID="E0052" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><DATE ISO="19801029">1980 m. spalio 29 d.</DATE> Sprendimas Roquette Frères prieš Tarybą (nurodytas 5 išnašoje, 15 ir 16 punktai); taip pat teigiama sprendime Maizena prieš Tarybą (nurodytas 15 išnašoje, 15 ir 16 punktai). Priimtinas buvo ir Roquette Frères ieškinys dėl Reglamentų Nr. 387/81 ir Nr. 388/81, kurie, kiek tai yra svarbu šiai bylai, atitiko Reglamento Nr. 1293/79 nuostatas; šiuo klausimu žr. 18 išnašoje nurodytą Teisingumo Teismo praktiką ir šios išvados 8 punktą. Apie kitus atvejus, kai įmonės buvo įvardijamos reglamentuose ir pripažintos turinčiomis teisę pateikti ieškinį žr., pavyzdžiui, <DATE ISO="19840221">1984 m. vasario 21 d.</DATE> Sprendimą sujungtose bylose Allied Corporation ir kt. prieš Komisiją (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="239/82+275/82" YEAR="1984" PAGE.ECR="1005">239/82 ir 275/82, Rink. p. 1005, 12 ir 14 punktai</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="19850320">1985 m. kovo 20 d.</DATE> Sprendimą Timex prieš Tarybą ir Komisiją (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="264/82" YEAR="1984" PAGE.ECR="849">264/82, Rink. p. 849, 15 punktas</REF.DOC.ECR>) ir sprendimą Nachi Europe (nurodytas 33 išnašoje, 39 punktas kartu su 3 punktu), susijusius su apsauginėmis priemonėmis prekybos politikoje.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>46.</NO.P><TXT>Tačiau, kaip jau buvo minėta, visose bendro cukraus rinkų organizavimo priemonėse nuo <DATE ISO="19810701">1981 m. liepos 1 d.</DATE>, kurias įgyvendinant buvo priimtos visos ginčijamos nuostatos, buvo nustatomos tik bendros bazinės kvotos kiekvienai valstybei narei, o atitinkamos nacionalinės institucijos buvo atsakingos už bazinių kvotų paskirstymą jų teritorijoje veikiančioms, izogliukozę gaminančioms įmonėms<NOTE NOTE.ID="E0053" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Šiuo klausimu žr. šios išvados 9-17 punktus.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>47.</NO.P><TXT>Todėl įmonė <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> ginčijamose nuostatose nebuvo konkrečiai įvardyta kaip tam tikrų izogliukozės kvotų gavėja<NOTE NOTE.ID="E0054" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Tuo ši byla, pavyzdžiui, skiriasi nuo bylos Nachi Europe (sprendimas nurodytas 33 išnašoje, visų pirma 3 ir 39 punktai), kurioje įmonė arba su ja glaudžiai susijusi įmonė buvo įvardyta apskųstame reglamente.</P></NOTE>, o pateko į tik pagal rūšinį požymį apibrėžtą Bendrijos izogliukozės gamintojų grupę. Taigi į ginčijamų nuostatų taikymo sritį įmonė pateko tik dėl bendrai ir abstrakčiai suformuluotų, objektyvių kriterijų, būdama izogliukozės rinkos dalyve. Remiantis nusistovėjusia Teisingumo Teismo praktika, to nepakanka konkrečiai sąsajai pagal EB 230 straipsnio 4 pastraipą preziumuoti<NOTE NOTE.ID="E0055" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><DATE ISO="19870224">1987 m. vasario 24 d.</DATE> Sprendimas Deutz ir Geldermann prieš Tarybą (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="26/86" YEAR="1987" PAGE.ECR="941">26/86, Rink. 941, 12 punktas</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="19930615">1993 m. birželio 15 d.</DATE> Sprendimas Abertal prieš Komisiją, (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-213/91" YEAR="1993" PAGE.ECR="I-3177">C-213/91, Rink. p. I-3177, 19 ir 20 punktai</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20011122">2001 m. lapkričio 22 d.</DATE> Sprendimas Antillean Rice Mills prieš Tarybą, (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-451/98" YEAR="2000" PAGE.ECR="I-8949">C-451/98, Rink. I-8949, 51 punktas</REF.DOC.ECR>) ir Komisija prieš Jégo-Quéré (nurodytas 3 išnašoje, 43 ir 46 punktai); taip pat teigiama sprendime Plaumann prieš Komisiją (nurodytas 50 išnašoje, p. 238).</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>48.</NO.P><TXT>Siekiant pripažinti įmonės <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> teisę pateikti ieškinį, taip pat negalima argumentuoti tuo, kad ši įmonė yra viena iš nedaugelio izogliukozės gamintojų Bendrijoje, o Prancūzijos metropolijoje netgi vienintelė ir todėl jai faktiškai tenka visos minėtai teritorijai paskirtos izogliukozės kvotos. Net jeigu galima pakankamai tiksliai nustatyti įmonių, kurioms tam tikru momentu taikomas reglamentas, skaičių ir pavadinimus, tai nesuteikia joms teisės pateikti ieškinį, jeigu šios įmonės, kaip yra nagrinėjamu atveju, reglamente apibūdinamos pagal bendrai ir<?PAGE NO="I-2010"?> abstrakčiai suformuluotus, objektyvius kriterijus kaip izogliukozės rinkos dalyvės, o kitų priimant reglamentą su juo dar nesusijusių ūkio subjektų sąsaja su nagrinėjamomis nuostatomis galėtų atsirasti jiems ateityje pradėjus tam tikrą veiklą<NOTE NOTE.ID="E0056" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19780316">1978 m. kovo 16 d.</DATE> Sprendimą UNIČME prieš Tarybą (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="123/77" YEAR="1978" PAGE.ECR="845">123/77, Rink. 845, 16 punktas</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="19850129">1985 m. sausio 29 d.</DATE> Sprendimą Binderer prieš Komisiją (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="147/83" YEAR="1985" PAGE.ECR="257">147/83, Rink. 257, 13 punktas</REF.DOC.ECR>); sprendimus Deutz ir Geldermann (nurodytas 55 išnašoje, 8 punktas); Abertal (nurodytas 55 išnašoje, 17,19 ir 20 punktai) ir Komisija prieš Jégo-Quéré (nurodytas 3 išnašoje, 46 punktas). Taip pat žr. generalinio advokato G. Reischl išvadas byloje Roquette Frères prieš Tarybą (nurodyta 48 išnašoje, p. 3233).</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>49.</NO.P><TXT>Nuo Reglamento Nr. 1785/81 įsigaliojimo galiojančios kvotų perdavimo taisyklės<NOTE NOTE.ID="E0057" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Reglamento Nr. 1785/81 25 straipsnis, Reglamento Nr. 2038/1999 30 straipsnis ir Reglamento Nr. 1260/2001 12 straipsnis.</P></NOTE> rodo, kad Bendrijos teisės aktų leidėjas, priimdamas ginčijamas nuostatas, aiškiai manė egzistuojant galimybę, kad į rinką gali ateiti naujų įmonių: remdamosi šiomis taisyklėmis, kaip jau minėta, nacionalinės institucijos savo nuožiūra ne daugiau kaip 10% esamų izogliukozės gamintojų kvotų gali perduoti kitoms įmonėms, taip pat įmonėms, kurioms iki tol kvotos nebuvo skirtos.</TXT></NP><NP><NO.P>50.</NO.P><TXT>Tačiau <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> teisę pateikti ieškinį reikėtų vertinti kitaip tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad ginčijamų reglamentų priėmimo metu ši įmonė priklausė uždaram suinteresuotųjų subjektų ratui, kurie nuo potencialių ieškovų skiriasi tuo, kad pateikė tam tikras paraiškas, sudarė tam tikras sutartis arba buvo užtikrintoje teisinėje padėtyje<NOTE NOTE.ID="E0058" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Žr. pavyzdžiui, <DATE ISO="19650701">1965 m. liepos 1 d.</DATE> Sprendimą sujungtose bylose Töpfer prieš Komisiją (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="106/63+107/63" YEAR="1965" PAGE.ECR="548">106/63 ir 107/63, Rink. 548, 556</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="19710513">1971 m. gegužės 13 d.</DATE> Sprendimą sujungtose bylose International Fruit Company ir kt. prieš Komisiją (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="41/70—44/70" YEAR="1971" PAGE.ECR="411">41/70-44/70, Rink. p. 411, 16-22 punktai</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="19850117">1985 m. sausio 17 d.</DATE> Sprendimą Piraiki-Patraiki prieš Komisiją, (Rink. p. 207, 19 punktas) ir <DATE ISO="19940518">1994 m. gegužės 18 d.</DATE> Sprendimą Codorniu prieš Tarybą ( <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-309/89" YEAR="1994" PAGE.ECR="I-1853">C-309/89, Rink. p. I-1853, 21 ir 22 punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Tačiau šiuo atveju taip nebuvo.</TXT></NP><NP><NO.P>51.</NO.P><TXT>Visų pirma <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> užtikrinta teisinė padėtis neišplaukė iš aplinkybės, kad iš pradžių, t. y. prieš priimant ginčijamas nuostatas, įmonė buvo izogliukozės kvotų gavėja pagal Bendrijos reglamentą<NOTE NOTE.ID="E0059" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Žr. šios išvados 6-8 punktuose minėtą Reglamentą Nr. 1111/77, iš dalies pakeistą Reglamentais Nr. 1293/79, Nr. 387/81 ir Nr. 388/81, visų pirma jo 9 straipsnį ir II priedą.</P></NOTE>. Tuometinės kvotos <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> nuo pat pradžių buvo skirtos tik dviem konkrečiai apibrėžtiems laikotarpiams nuo <DATE ISO="19790701">1979 m. liepos 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="19800630">1980 m. birželio 30 d.</DATE> ir nuo <DATE ISO="19800701">1980 m. liepos 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="19810630">1981 m. birželio 30 d.</DATE> Toks kvotų paskirstymas neleido daryti išvados, kaip kvotos bus apskaičiuojamos ir paskirstomos vėliau ir kokia jų dalis teks <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères.</HT></TXT></NP><NP><NO.P>52.</NO.P><TXT>Iš tikrųjų teisinga, kad bazinės izogliukozės kvotos valstybėms narėms nuo <DATE ISO="19810701">1981 m. liepos 1 d.</DATE> skaitine išraiška dar sutapo su izogliukozės kvotomis, kurios prieš<?PAGE NO="I-2011"?> tai buvo tiesiogiai skiriamos pavienėms įmonėms; pavyzdžiui, Reglamente Nr. 1785/81 Prancūzijos metropolijai nustatytos bazinės kvotos atitiko kvotas, kurios <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> buvo skirtos per abu ankstesnius dvylikos mėnesių laikotarpius. Tačiau ginčijamose nuostatose, priešingai nei iki <DATE ISO="19810701">1981 m. liepos 1 d.</DATE><NOTE NOTE.ID="E0060" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Iki <DATE ISO="19810701">1981 m. liepos 1 d.</DATE> (nuo <DATE ISO="19790701">1979 m. liepos 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="19800630">1980 m. birželio 30 d.</DATE> ir nuo <DATE ISO="19800701">1980 m. liepos 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="19810630">1981 m. birželio 30 d.</DATE>) įmonėms skirtos kvotos buvo apskaičiuojamos pagal jų gamybos apimtis nuo <DATE ISO="19781101">1978 m. lapkričio 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="19790430">1979 m. balandžio 30</DATE> dienos.</P></NOTE>, apskaičiuojant bazines izogliukozės kvotas, kurias nuo to momento nacionalinės institucijos turėjo paskirstyti savo teritorijoje veikiančioms įmonėms, nebebuvo akivaizdžiai remiamasi ankstesne konkrečių įmonių izogliukozės gamybos apimtimi<NOTE NOTE.ID="E0061" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Tuo ši byla skiriasi, pavyzdžiui, nuo bylos Nachi Europe (sprendimas nurodytas 33 išnašoje, visų pirma 3 ir 39 punktai), kurioje ginčijamame reglamente pateikti duomenys aiškiai remiasi atitinkamos įmonės ar su ja glaudžiai susijusios įmonės ekonominiais duomenimis; šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19920928">1992 m. rugsėjo 28 d.</DATE> Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2849/92, iš dalies keičiančio Reglamentu (EEB) Nr. 1739/85 įvestą antidempingo muitą tam tikriems Japonijoje pagamintiems rutuliniams guoliams, kurių didžiausias išorinis skersmuo didesnis kaip 30 mm, šeštąją ir septynioliktąją konstatuojamąsias dalis (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="286" DATE.PUB="1992" PAGE.FIRST="2">OL L 286, p. 2</REF.DOC.OJ>).</P></NOTE>. Šios bazinės kvotos buvo tik bendros didžiausios ribinės vertės, kurios turėjo įtakos tiek jau rinkoje veikiantiems izogliukozės gamintojams, tiek potencialiems naujokams, t. y. jos turėjo vienodos įtakos visiems gamintojams.</TXT></NP><NP><NO.P>53.</NO.P><TXT>Tad nuo <DATE ISO="19810701">1981 m. liepos 1 d.</DATE> <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> nebebuvo individualizuojama taip pat kaip adresatas ir ginčijamų nuostatų atžvilgiu nebesiskyrė nuo kitų potencialių ieškovų. Taigi dėl konkrečios sąsajos stokos <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> pagal EB 230 straipsnio 4 pastraipą neturėjo teisės pateikti ieškinio dėl ginčijamų nuostatų panaikinimo<NOTE NOTE.ID="E0062" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Taip pat teigiama generalinio advokato G. Reischl išvadose byloje Roquette Frères prieš Tarybą (nurodyta 48 išnašoje, p. 3233).</P></NOTE>.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P>c)</NO.P><TXT>Bent pagrįstos abejonės dėl Roquette Frères teisės pateikti ieškinį</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>54.</NO.P><TXT>Vadovaujantis pirmiau išdėstytais samprotavimais, <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> neturėjo teisės pateikti ieškinį dėl ginčijamų nuostatų panaikinimo pagal EB 230 straipsnio 4 pastraipą. Tačiau net jeigu būtų prieita prie išvados, kad <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> ieškinys dėl teisės akto panaikinimo būtų buvęs priimtinas, reikėtų įvertinti, ar įmonė <HT TYPE="ITALIC">be jokių abejonių</HT> turėjo teisę pateikti ieškinį<NOTE NOTE.ID="E0063" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Šiuo klausimu žr. šios išvados 33 punktą ir 42 išnašoje nurodytą Teisingumo Teismo praktiką.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>55.</NO.P><TXT>Savaime suprantama, kad tokiu atveju negali būti svarbios vien subjektyvios potencialaus ieškovo abejonės. Kitu atveju skirtumai tarp ieškinio dėl teisės akto panaikinimo Bendrijos teismuose ir netiesioginio skundo nacionaliniams teismams galiausiai priklausytų<?PAGE NO="I-2012"?> nuo objektyviai sunkiai patikrinamų privačių asmenų teiginių. Tada privatūs asmenys praktiškai be jokių apribojimų galėtų po kurio laiko kelti klausimą dėl Bendrijos teisės aktų teisėtumo ir taip nepaisyti jų neskundžiamumo.</TXT></NP><NP><NO.P>56.</NO.P><TXT>Atsižvelgiant į visas konkretaus atvejo aplinkybes, veikiau reikėtų įvertinti, ar <HT TYPE="ITALIC">objektyviai žiūrint</HT> privatus asmuo turėjo pagrįstų priežasčių suabejoti galimo savo ieškinio dėl teisės akto panaikinimo priimtinumu. Taigi svarbus objektyvus neužtikrintumas dėl fizinių ir juridinių asmenų teisės pateikti ieškinį pagal EB 230 straipsnio 4 pastraipą.</TXT></NP><NP><NO.P>57.</NO.P><TXT>Ir šiuo klausimu proceso Teisingumo Teisme dalyvių nuomonės skiriasi: <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> ir Taryba mano, kad įmonės abejonės dėl teisės pateikti ieškinį Bendrijos teismams buvo pagrįstos, o Komisija ir Prancūzijos vyriausybė laikosi priešingos nuomonės.</TXT></NP><NP><NO.P>58.</NO.P><TXT>Šioje byloje ypatingos reikšmės turi tai, kad Teisingumo Teismas <DATE ISO="19820930">1982 m. rugsėjo 30 d.</DATE> Sprendimu jau buvo atmetęs kaip nepriimtiną <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> ieškinį dėl pirmo iš šioje byloje nagrinėjamų reglamentų, t. y. dėl Reglamento Nr. 1785/81<NOTE NOTE.ID="E0064" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><DATE ISO="19820930">1982 m. rugsėjo 30 d.</DATE> Sprendimas Roquette Frères prieš Tarybą (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="242/81" YEAR="1982" PAGE.ECR="3213">242/81, Rink. p. 3213, 9 ir 10 punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Šio sprendimo motyvai iš tikrųjų apsiribojo privataus asmens ieškinio dėl Reglamente Nr. 1785/81 numatytos izogliukozės <HT TYPE="ITALIC">gamybos rinkliavos</HT> priimtinumo įvertinimu<NOTE NOTE.ID="E0065" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><DATE ISO="19820930">1982 m. rugsėjo 30 d.</DATE> Sprendimas Roquette Frères prieš Tarybą (nurodytas 64 išnašoje, 8 punktas). Šios rinkliavos detalės buvo apibrėžtos Reglamento Nr. 1785/81 28 straipsnyje.</P></NOTE>. Tačiau savo išvadoje toje pačioje byloje generalinis advokatas G. Reischl išsamiai išdėstė savo nuomonę dėl <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> ieškinio priimtinumo ir paneigė jį net ir tuo atveju, jei jis būtų nukreiptas prieš šioje byloje nagrinėjamas izogliukozės gamybos <HT TYPE="ITALIC">kvotų taisykles</HT><NOTE NOTE.ID="E0066" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Išvada byloje Roquette Frères prieš Tarybą (nurodyta 48 išnašoje, p. 3233-3237).</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>59.</NO.P><TXT>Esant tokioms aplinkybėms, <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> galėjo daryti prielaidą, kad ji neturėjo teisės pateikti ieškinio dėl ginčijamų nuostatų<NOTE NOTE.ID="E0067" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Tai netaikoma ne tik ginčijamoms Reglamento Nr. 1785/81 nuostatoms, bet ir bet kokiems ieškiniams dėl vėliau priimtų, panašių teisės aktų, t. y. šiuo atveju dėl Reglamentų Nr. 2038/1999, Nr. 2073/2000, Nr. 1260/2001, Nr. 1745/2002 ir Nr. 1739/2003, kuriems galima pritaikyti generalinio advokato G. Reischl išvadoje byloje Roquette Frères prieš Tarybą (nurodyta 48 išnašoje, p. 3233-3237) išdėstytus samprotavimus.</P></NOTE>. Bet kuriuo atveju toks vertinimas turėtų būti laikomas pagrįstu, nes jis sutapo su Teisingumo Teismo generalinio advokato nuomone klausimu, dėl kurio pats Teisingumo Teismas tuometinėje byloje nepriėmė aiškaus priešingo sprendimo.</TXT></NP><?PAGE NO="I-2013"?><NP><NO.P>60.</NO.P><TXT>Tai juo labiau teisinga todėl, kad priimant ginčijamas nuostatas dar nebuvo priešingos Teisingumo Teismo praktikos, kurios pagrindu įmonė būtų galėjusi daryti vienareikšmę išvadą dėl savo ieškinio dėl ginčijamų nuostatų priimtinumo<NOTE NOTE.ID="E0068" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Roquette Frères padėties visų pirma negalima lyginti su eksportuotojo padėtimi, kuris skundžia reglamentą, nustatantį antidempingo muitą, tad, pavyzdžiui, sprendimo Nachi Europe (nurodytas 33 išnašoje, 38 ir 39 punktai) negalima pritaikyti šiai bylai (šiuo klausimu taip pat žr. 54 ir 61 išnašą).</P></NOTE>. Priešingai, vadovaudamasi nusistovėjusia teismo praktika, įmonė galėjo daryti prielaidą, kad ginčijamos nuostatos yra reglamentų dalys, kurių normos apskritai galiojo tik abstrakčiai apibrėžtoms asmenų grupėms ir objektyvioms situacijoms, ir dėl kurių panaikinimo ji <HT TYPE="ITALIC">neturėjo</HT> galimybės pateikti ieškinio Bendrijos teismams<NOTE NOTE.ID="E0069" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Sprendimas Accrington Beef (nurodytas 33 išnašoje, 15 punktas); taip pat žr. šios išvados 37-53 punktuose išdėstytus argumentus bei 55 išnašoje nurodytą teismų praktiką.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>61.</NO.P><TXT>Todėl <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> galėjo turėti pagrįstų abejonių dėl savo teisės pateikti ieškinį dėl ginčijamų nuostatų.</TXT></NP></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Preliminari išvada</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>62.</NO.P><TXT>Remiantis anksčiau išdėstytais samprotavimais, į pirmą prejudicinį klausimą reikėtų atsakyti taip:</TXT><P><HT TYPE="ITALIC">Société Roquette Frères</HT> neturėjo neabejotinos teisės pateikti Bendrijos teismams ieškinio pagal EB 230 straipsnio 4 pastraipą dėl Reglamento Nr. 1785/81 24 straipsnio 2 dalies, Reglamento Nr. 2038/1999 27 straipsnio 3 dalies, Reglamento Nr. 2073/2000 1 straipsnio, Reglamento Nr. 1260/2001 11 straipsnio 2 dalies, Reglamento Nr. 1745/2002 1 straipsnio ir Reglamento Nr. 1739/2003 1 straipsnio panaikinimo.</P></NP></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="2"><TITLE><TI><NP><NO.P>B —</NO.P><TXT>Dėl antrojo klausimo: įvairių Bendrijos reglamentų nuostatų, reglamentuojančių izogliukozės gamybos bazines kvotas, galiojimas</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>63.</NO.P><TXT>Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas prašo Teisingumo Teismo įvertinti ginčijamų nuostatų galiojimą tiek, kiek jos nustato atitinkamas izogliukozės bazines kvotas Prancūzijos metropolijai.</TXT></NP><NP><NO.P>64.</NO.P><TXT>Savo abejones dėl ginčijamų nuostatų galiojimo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas argumentuoja tuo, kad Bendrijos lygiu Prancūzijos metropolijai galėjo būti klaidingai apskaičiuotos bazinės izogliukozės kvotos, nes nebuvo atsižvelgta<?PAGE NO="I-2014"?> į izogliukozę, kuri nuo <DATE ISO="19781101">1978 m. lapkričio 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="19790430">1979 m. balandžio 30 d.</DATE> šioje valstybėje narėje buvo gaminama kaip tarpinis produktas kitų, pardavimui skirtų produktų gamybai.</TXT></NP><NP><NO.P>65.</NO.P><TXT>Tariama klaida atsirado dėl skaičiavimų, padarytų pirmą kartą įvedus izogliukozės kvotų reglamentavimą, taigi yra susijusi su anksčiau galiojusiomis nuostatomis<NOTE NOTE.ID="E0070" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Žr. šios išvados 6-8 punktuose minėtą Reglamentą Nr. 1111/77, iš dalies pakeistą Reglamentais Nr. 1293/79, Nr. 387/81 ir Nr. 388/81, visų pirma jo 9 straipsnį ir II priedą.</P></NOTE>. Vėliau ši klaida kartojosi ir dabar yra susijusi su visomis šiame procese ginčijamomis nuostatomis, nes iš pradžių nustatytos kvotos ir vėliau išliko bazinių kvotų valstybėms narėms forma.</TXT></NP><NP><NO.P>66.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> teigia esančią tokią klaidą, todėl mano, kad ginčijamos nuostatos negalioja, o visos kitos Teisingumo Teismo procese dalyvaujančios šalys laiko ginčijamas nuostatas galiojančiomis.</TXT></NP><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT>Prielaidos: standartinės izogliukozės atskyrimas nuo izogliukozės, kuri yra tarpinis prisodrintos izogliukozės gamybos produktas</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>67.</NO.P><TXT>Techniniu požiūriu izogliukozė gaunama vadinamosios gliukozės sirupo izomerizacijos būdu. Paprasčiau tariant, atsižvelgiant į jos saldinimo savybes ir cheminę sudėtį, galima išskirti du galutinius izogliukozės produktus, kuriuos generalinis advokatas G. Tesauro vaizdžiai apibūdino sąvokomis <QUOT.START ID="QS0014" REF.END="QE0014" CODE="201E"/>standartinė izogliukozė<QUOT.END ID="QE0014" REF.START="QS0014" CODE="201C"/> ir <QUOT.START ID="QS0015" REF.END="QE0015" CODE="201E"/>prisodrinta izogliukozė<QUOT.END ID="QE0015" REF.START="QS0015" CODE="201C"/><NOTE NOTE.ID="E0071" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><DATE ISO="19911213">1991 m. gruodžio 13 d.</DATE> generalinio advokato G. Tesauro išvada byloje Roquette Frères (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-210/90" YEAR="1991" PAGE.ECR="I-731">C-210/90, Rink. p. I-731, 2 ir 3 punktai</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Gaminant pastarąjį produktą gaunamas tarpinis produktas - gliukozė.</TXT></NP><NP><NO.P>68.</NO.P><TXT>Po vienkartinės gliukozės sirupo izomerizacijos gaunama <HT TYPE="ITALIC">standartinė</HT> gliukozė -tirpalas, kurį beveik lygiomis dalimis sudaro gliukozės ir fruktozės molekulės ir kuris savo chemine sudėtimi ir saldinimo savybėmis yra panašus į skystą cukrų<NOTE NOTE.ID="E0072" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><DATE ISO="19920213">1992 m. vasario 13 d.</DATE> Sprendimas Roquette Frères (nurodytas 7 išnašoje, 3 punktas) ir generalinio advokato G. Tesauro išvados toje byloje (2 punktas).</P></NOTE>. Gliukozė rinkoje pateikiama kaip tiesioginis skysto cukraus pakaitalas. <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> duomenimis, tokį produktą ji pardavinėja <QUOT.START ID="QS0016" REF.END="QE0016" CODE="201E"/>méliose<QUOT.END ID="QE0016" REF.START="QS0016" CODE="201C"/> pavadinimu.</TXT></NP><?PAGE NO="I-2015"?><NP><NO.P>69.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Prisodrintoje izogliukozėje,</HT> palyginti su standartine izogliukoze, yra gerokai daugiau fruktozės<NOTE NOTE.ID="E0073" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Pasak <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères,</HT> tai gali būti net gryna, kristalizuota fruktozė.</P></NOTE> ir todėl ji pasižymi kur kas geresnėmis saldinimo savybėmis. <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> duomenimis, toks produktas buvo gaminamas anksčiau ir pardavinėjamas <QUOT.START ID="QS0017" REF.END="QE0017" CODE="201E"/>lévulose<QUOT.END ID="QE0017" REF.START="QS0017" CODE="201C"/> pavadinimu. Gaminant prisodrintą izogliukoze, po pirmosios izomerizacijos per kelis vienas po kito sekančius ciklus atskiriamos fruktozės ir gliukozės molekulės, paskui gliukozės molekulės dar karta izomerizuoiamos<NOTE NOTE.ID="E0074" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><DATE ISO="19920213">1992 m. vasario 13 d.</DATE> Sprendimas Roquette Frères (nurodytas 7 išnašoje, 4 punktas) ir generalinio advokato G. Tesauro išvada toje byloje (2 punktas). Kai kuriais atvejais tolesnei izomerizacijai vietoj grynos gliukozės taip pat buvo naudojamas gliukozės ir fruktozės mišinys; žr. to sprendimo 5 punktą.</P></NOTE>. Po sio proceso gaunamas tarpinis produktas - vėl izogliukoze, tačiau tokiu pavidalu ji nepateikiama į rinką, nes sunaudojama toliau apdorojant prisodrintą izogliukoze.</TXT></NP><NP><NO.P>70.</NO.P><TXT>Izogliukozės gamybos <HT TYPE="ITALIC">kvotų taisyklės</HT> taikomos ne tik tai izogliukozei, kuri faktiškai pateikiama į rinką, bet ir tai, kuri, kaip tarpinis produktas, naudojama kito, pardavimui skirto, produkto gamybai ir kurios gamybos proceso pabaigoje nebelieka. Tą Teisingumo Teismas pripažino <DATE ISO="19920213">1992 m. vasario 13 d.</DATE> Sprendimu taip pat su įmone <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> susijusioje byloje<NOTE NOTE.ID="E0075" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><DATE ISO="19920213">1992 m. vasario 13 d.</DATE> Sprendimas Roquette Frères (nurodytas 7 išnašoje, 38 punktas ir rezoliucinės dalies 3 punktas).</P></NOTE>. Be to, jis pažymėjo, kad <QUOT.START ID="QS0018" REF.END="QE0018" CODE="201E"/>kiekvieno kito gliukozės sirupo, kuriame fruktozė po pirmosios izomerizacijos sudaro ne mažiau kaip 10% sausosios medžiagos masės, izomerizacijos proceso metu yra gaminama izogliukoze, kuri turi būti įskaičiuojama į (Reglamente Nr. 1785/81) numatytas kvotų taisykles, jei po siu procesu šalutiniame produkte padidėja rruiaozes kieias<QUOT.END ID="QE0018" REF.START="QS0018" CODE="201C"/><NOTE NOTE.ID="E0076" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><DATE ISO="19920213">1992 m. vasario 13 d.</DATE> Sprendimas Roquette Frères (nurodytas 7 išnašoje, 34 punktas ir rezoliucinės dalies 2 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>71.</NO.P><TXT>Izogliukoze, kaip tarpinis produktas, įskaičiuojama į konkrečių gamintojų kvotas siekiant iš tikrųjų išvengti perteklinės produkcijos cukraus rinkoje. Be to, taip turėtų būti užkertamas kelias konkurencijos iškraipymui ne tik tarp izogliukozės ir cukraus, bet ir tarp izogliukozės gamintojų; taip siekiama išsaugoti <QUOT.START ID="QS0019" REF.END="QE0019" CODE="201E"/>pusiausvyrą<QUOT.END ID="QE0019" REF.START="QS0019" CODE="201C"/>, kurią Bendrijos teisės aktų leidėjas norėjo užtikrinti tarp įvairių šaldiklių gamintojų<NOTE NOTE.ID="E0077" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><DATE ISO="19920213">1992 m. vasario 13 d.</DATE> Sprendimas Roquette Frères (nurodytas 7 išnašoje, 33 punktas kartu su 25 punktu).</P></NOTE>. Todėl, kaip ir cukraus rinkoje, įvedus bendrą rinkos organizavimą, kvotos taikomos, neskiriant tarpinių ir galutinių produktų, laikantis vienodo požiūrio principo izogliukozės kvotos taip pat turėtų būti taikomos nediferencijuotai<NOTE NOTE.ID="E0078" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><DATE ISO="19920213">1992 m. vasario 13 d.</DATE> Sprendimas Roquette Frères (nurodytas 7 išnašoje, 33 punktas kartu su 36 punktu).</P></NOTE>.</TXT></NP></GR.SEQ><?PAGE NO="I-2016"?><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Nėra akivaizdžios klaidos ginčijamose nuostatose nustatant bazines izogliukozės kvotas</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>72.</NO.P><TXT>Sprendžiant ginčijamų nuostatų galiojimo klausimą, teisminė kontrolė apsiriboja vertinimu, ar Bendrijos teisės aktų leidėjas nepadarė akivaizdžios klaidos arba nepiktnaudžiavo savo įgaliojimais arba ar jis akivaizdžiai neperžengė savo diskrecijos ribų<NOTE NOTE.ID="E0079" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><DATE ISO="19801029">1980 m. spalio 29 d.</DATE> Sprendimas Roquette Frères prieš Tarybą (nurodytas 5 išnašoje, 25 punktas) ir <DATE ISO="20000706">2000 m. liepos 6 d.</DATE> Sprendimas Eridania (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-289/97" YEAR="2000" PAGE.ECR="I-5409">C-289/97, Rink. I-5409, 49 punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, taip pat ir cukraus sektoriuje, iš jo reikalaujama įvertinti sudėtingus ekonominius klausimus ir priimti ekonominius, politinius bei socialinius sprendimus<NOTE NOTE.ID="E0080" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Šiuo klausimu žr. <DATE ISO="19801029">1980 m. spalio 29 d.</DATE> Sprendimą Roquette Frères prieš Tarybą (nurodytas 5 išnašoje, 25 punktas) ir Sprendimą Eridania (nurodytas 79 išnašoje, 48 punktas); taip pat <DATE ISO="20051206">2005 m. gruodžio 6 d.</DATE> Sprendimą sujungtose bylose ABNA ir kt. (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-453/03+C-11/04+C-12/04+C-194/04" YEAR="2005" PAGE.ECR="I-10423">C-453/03, C-11/04, C-12/04 ir C-194/04, Rink. p. I-10423, 69 punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20060907">2006 m. rugsėjo 7 d.</DATE> Sprendimą Ispanija prieš Tarybą (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-310/04" YEAR="2006" PAGE.ECR="I-7285">C-310/04, Rink. p. I-7285, 96 punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>. Šioje srityje jis turi diskreciją, kuri apima ne vien priimtinų nuostatų pobūdį ir turinį, bet ir tam tikra dalimi pradinių duomenų nustatymą<NOTE NOTE.ID="E0081" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P><DATE ISO="19801029">1980 m. spalio 29 d.</DATE> Sprendimas Roquette Frères prieš Tarybą (nurodytas 5 išnašoje, 25 punktas) ir sprendimas Eridania (nurodytas 79 išnašoje, 48 punktas); taip pat žr. <DATE ISO="19970625">1997 m. birželio 25 d.</DATE> Sprendimą Italija prieš Komisiją (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-285/94" YEAR="1997" PAGE.ECR="I-3519">C-285/94, Rink. I-3519, 23 punktas</REF.DOC.ECR>) ir sprendimą Ispanija prieš Tarybą (nurodytas 80 išnašoje, 121 punktas).</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>73.</NO.P><TXT>Tariama teisinė Tarybos klaida neva buvo padaryta ankstesnėse nuostatose ir vėliau taip pat turėjo įtakos ginčijamoms nuostatoms. Todėl būtų tikslinga iš pradžių įvertinti, ar ankstesnėse taisyklėse buvo padaryta akivaizdi klaida, ir ar galima klaida turėjo esminės įtakos ginčijamoms nuostatoms priimti. Jei taip, reikia konstatuoti, kad jos negalioja.</TXT></NP><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P>a)</NO.P><TXT>Nėra akivaizdžios klaidos priimant ankstesnes nuostatas</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>74.</NO.P><TXT>Ankstesnėse nuostatose, grindžiamose Reglamentu Nr. 1293/79,<NOTE NOTE.ID="E0082" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Reglamento Nr. 1111/77, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1293/79, o vėliau Reglamentais Nr. 387/81 ir Nr. 388/81, 9 straipsnis kartu su jo II priedu.</P></NOTE> pagrindinis kriterijus nustatant izogliukozės kvotas buvo individuali kiekvieno gamintojo izogliukozės gamybos apimtis referenciniu laikotarpiu nuo <DATE ISO="19781101">1978 m. lapkričio 1 d.</DATE> iki <DATE ISO="19790430">1979 m. balandžio 30</DATE> dienos.; be to, taip pat turėjo būti atsižvelgiama į konkrečių įmonių metinius techninius gamybos pajėgumus<NOTE NOTE.ID="E0083" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Reglamento Nr. 1293/79 septintoji konstatuojamoji dalis ir Reglamento Nr. 1111/77, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1293/79, 9 straipsnio 1-3 dalys.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>75.</NO.P><TXT>Kaip vėliau paaiškėjo, tuo metu Taryba apskaičiuodama kvotas turėjo remtis tik duomenimis iš atitinkamo referencinio laikotarpio,<?PAGE NO="I-2017"?> kai nebuvo įtraukta įmonėje <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> kaip tarpinis produktas gauta izogliukozė. Tačiau siekiant nuodugniai įvertinti kiekvieno gamintojo gamybos apimtis ir pajėgumus bei atsižvelgti į kvotų taisyklių tikslą ir paskirtį, vadovaujantis <DATE ISO="19920213">1992 m. vasario 13 d.</DATE> Sprendimu <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT><NOTE NOTE.ID="E0084" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Sprendimas nurodytas 7 išnašoje, 38 punktas ir rezoliucinės dalies 3 punktas, šiuo klausimu taip pat žr. šios išvados 70 punktą. Šiame kontekste reikėtų atkreipti dėmesį ir į nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią Bendrijos teisės normos išaiškinimas, kurį pateikia Teisingumo Teismas, įgyvendindamas EB 234 straipsniu jam suteiktą teisę, jei reikia, paaiškina ir patikslina šios normos prasmę ir turinį, kaip ji turėtų būti suprantama ir taikoma nuo jos įsigaliojimo momento (visų pirma žr. <DATE ISO="19800327">1980 m. kovo 27 d.</DATE> Sprendimą Denkavit italiana (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="61/79" YEAR="1980" PAGE.ECR="1205">61/79, Rink. p. 1205, 16 punktas</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20040113">2004 m. sausio 13 d.</DATE> Sprendimą Kühne &amp; Heitz (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-453/00" YEAR="2004" PAGE.ECR="I-837">C-453/00, Rink. p. I-837, 21 punktas</REF.DOC.ECR>); <DATE ISO="20060110">2006 m. sausio 10 d.</DATE> Sprendimą Skov ir Bilka (<REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-402/03" YEAR="2006" PAGE.ECR="I-199">C-402/03, Rink. p. I-199, 50 punktas</REF.DOC.ECR>) ir <DATE ISO="20061005">2006 m. spalio 5 d.</DATE> Sprendimą Nádasdi ir kt. (sujungtos bylos <REF.DOC.ECR EDITION="GEN" NO.CASE="C-290/05+C-333/05" YEAR="2006" PAGE.ECR="I-10115">C-290/05 ir C-333/05, Rink. p. I-10115, 62 punktas</REF.DOC.ECR>).</P></NOTE>, taip pat turėjo būti atsižvelgta ir į tokio tarpinio produkto kiekį. Šia prasme Taryba praeityje padarė klaidą Reglamente Nr. 1293/79, nustatydama įmonei <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> izogliukozės kvotas.</TXT></NP><NP><NO.P>76.</NO.P><TXT>Tačiau, ar tai yra <HT TYPE="ITALIC">akivaizdi</HT> klaida, turi būti vertinama atsižvelgiant į visas konkretaus atvejo aplinkybes. Reikėtų nustatyti, ar protingas stebėtojas dar Tarybai priimant sprendimą galėjo ir turėjo nesunkiai pastebėti, kad gamybos apimtys apskaičiuotos klaidingai.</TXT></NP><NP><NO.P>77.</NO.P><TXT>Nagrinėjamoje byloje reikšminga tai, kad svarbūs duomenys apie <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> pajėgumus ir gamybos apimtis buvo gaunami iš pačios įmonės. Pirma, buvo remiamasi duomenimis, kuriuos pati <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> pateikė apie savo gamybos pajėgumus. Antra, buvo vadovaujamasi Prancūzijos mėnesiniais pranešimais apie izogliukozės gamybos apimtis jos teritorijoje<NOTE NOTE.ID="E0085" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Pateikti tokius pranešimus valstybės narės privalėjo pagal <DATE ISO="19770630">1977 m. birželio 30 d.</DATE> Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 1471/77 dėl valstybių narių pranešimų dėl izogliukozės (<REF.DOC.OJ COLL="L" NO.OJ="162" DATE.PUB="1977" PAGE.FIRST="13">OL L 162, p. 13</REF.DOC.OJ>) 1 straipsnį.</P></NOTE>, kurie savo ruožtu rėmėsi įmonės <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> pateikta informacija.</TXT></NP><NP><NO.P>78.</NO.P><TXT>Taryba turėjo teisę, neperžengdama savo diskrecijos ribų, nustatant pagrindinius planuojamų kvotų taisyklių rodiklius<NOTE NOTE.ID="E0086" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Šiuo klausimu žr. šios išvados 72 punktą ir 81 išnašoje nurodytą Teisingumo Teismo praktiką.</P></NOTE>, remtis duomenimis, kuriuos pateikė pačios suinteresuotosios įmonės.</TXT></NP><NP><NO.P>79.</NO.P><TXT>Objektyviai vertinant, Reglamento Nr. 1293/79 priėmimo metu Taryba neturėjo priežasčių suabejoti šių duomenų tikslumu, juo labiau kad skirstant kvotas, pačios įmonės buvo suinteresuotos pateikti ne mažesnius jų gamybos apimtis ir pajėgumus atspindinčius skaičius, nei buvo iš tikrųjų.</TXT></NP><?PAGE NO="I-2018"?><NP><NO.P>80.</NO.P><TXT>Kitaip negu tvirtina <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères,</HT> jau tuo metu suinteresuotosios įmonės galėjo ir turėjo žinoti, kad jų pateikti duomenys turi atspindėti ne tik į rinką faktiškai pateiktus izogliukozės kiekius, bet ir izogliukozę, gaunamą kaip tarpinį produktą, nes galiojusios Bendrijos nuostatos niekur neišskyrė izogliukozės, kuri parduodama kaip galutinis produktas, ir izogliukozės, kuri gaunama tik kaip tarpinis produktas; tai, žvelgiant iš gamintojo pozicijų, būtų pateisinę aplinkybę, kad buvo pateikti tik duomenys apie faktiškai parduotą galutinių produktų kiekį, o ne apie tarpinius produktus.</TXT></NP><NP><NO.P>81.</NO.P><TXT>Ir tuo metu, ir dabar Bendrijos teisės aktams, ribojantiems izogliukozės kiekius tuometinėje rinkoje, svarbiausias yra ne bendroje rinkoje parduotos, o joje pagamintos izogliukozės kiekis. Pavyzdžiui, dar prieš įvedant izogliukozės <HT TYPE="ITALIC">kvotų taisykles,</HT> Reglamento Nr. 1111/77 9 straipsnyje<NOTE NOTE.ID="E0087" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Pirminė Reglamento Nr. 1111/77 redakcija.</P></NOTE> įtvirtintos <HT TYPE="ITALIC">rinkliavos nuostatos</HT> buvo susietos su izogliukozės gamyba, o ne su realizacija. Pranešimai, kuriuos pagal Reglamento Nr. 1471/77 1 straipsnį valstybės narės turėjo pateikti Komisijai, nuolat buvo grindžiami tam tikrą mėnesį pagamintais kiekiais.</TXT></NP><NP><NO.P>82.</NO.P><TXT>Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių, prieiname prie išvados, kad pagal ankstesnes nuostatas Taryba, apskaičiuodama kvotas pagal pačios įmonės <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères</HT> pateiktus duomenis apie jos pajėgumus ir gamybos apimtis izogliukozės gamybos srityje, nepadarė <HT TYPE="ITALIC">akivaizdžios</HT> klaidos.</TXT></NP></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="4"><TITLE><TI><NP><NO.P>b)</NO.P><TXT>Nėra esminės įtakos ginčijamoms nuostatoms</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>83.</NO.P><TXT>Tačiau net jeigu būtų daroma prielaida, kad ankstesnėse nuostatose buvo padaryta akivaizdi klaida, tektų įvertinti, ar tokia klaida turėjo esminės įtakos vėliau priimtoms ginčijamoms nuostatoms. Dėl to reikėtų pasverti tokius aspektus.</TXT></NP><NP><NO.P>84.</NO.P><TXT>Teisinga, kad nuo <DATE ISO="19810701">1981 m. liepos 1 d.</DATE> Prancūzijos metropolijai taikytos bazinės izogliukozės kvotos dar daugelį metų atitiko kvotas, kurios kitiems dviem dvylikos mėnesių laikotarpiams buvo skirtos tiesiogiai įmonei <HT TYPE="ITALIC">Roquette Frères.</HT> Tačiau Reglamente Nr. 1785/81 ir kitose ginčijamose nuostatose,<?PAGE NO="I-2019"?> priešingai nei iki <DATE ISO="19810701">1981 m. liepos 1 d.</DATE>, apskaičiuojant valstybėms narėms skirtas bazines izogliukozės kvotas nebebuvo aiškiai remiamasi konkrečių įmonių izogliukozės gamybos apimtimis<NOTE NOTE.ID="E0088" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Ankstesnėse nuostatose buvo priešingai; šiuo klausimu žr. Reglamento Nr. 1111/77, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1293/79, 9 straipsnio 1-3 dalis ir Reglamento Nr. 1293/79 septintąją konstatuojamąją dalį.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>85.</NO.P><TXT>Kaip matyti iš Reglamento Nr. 1785/81 preambulės, Bendrijos teisės aktų leidėjas, įvesdamas naują nuo <DATE ISO="19810701">1981 m. liepos 1 d.</DATE> galiojantį bendrą cukraus rinkos organizavimą, ėmėsi veiksmų dėl pasikartojančio struktūrinio pertekliaus, kuris buvo būdingas Bendrijos šaldiklių sektoriuje<NOTE NOTE.ID="E0089" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Reglamento Nr. 1785/81 antroji konstatuojamoji dalis.</P></NOTE>. Cukraus ir izogliukozės gamybos kvotų taisyklės turėjo būti aiškiai pritaikytos tikslui, <HT TYPE="ITALIC">inter alia,</HT> atsižvelgti i paskutines gamvbos tendencijas<NOTE NOTE.ID="E0090" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Reglamento Nr. 1785/81 vienuoliktoji konstatuojamoji dalis.</P></NOTE>.</TXT></NP><NP><NO.P>86.</NO.P><TXT>Visa tai patvirtina, kad nustatant nuo <DATE ISO="19810701">1981 m. liepos 1 d.</DATE> galiojančias izogliukozės gamybos kvotas lemiamas vaidmuo teko keliems veiksniams, kurie turėjo įtakos Tarybos vertinimui. Tačiau nėra pakankamai įrodymų, kad Taryba, priimdama Reglamentą Nr. 1785/81, vadovavosi išimtinai - arba bent jau daugiausia - ankstesnių laikotarpių konkrečiomis pavienių įmonių gamybos apimtimis.</TXT></NP><NP><NO.P>87.</NO.P><TXT>Todėl vien atsižvelgiant į pirmoje ginčijamoje nuostatoje, Reglamento Nr. 1785/81 24 straipsnio 2 dalyje, nustatytas izogliukozės gamybos kvotas, negalima vienareikšmiai konstatuoti, kad galima Tarybos vertinimo klaida priimant ankstesnes nuostatas turėjo jai esminės įtakos.</TXT></NP><NP><NO.P>88.</NO.P><TXT>Tai juo labiau pasakytina apie ginčijamas vėlesnių reglamentų nuostatas. Visų pirma, nuo ankstesnių nuostatų iki jų priėmimo praėjo daug laiko, t. y. ne mažiau nei 20 metų<NOTE NOTE.ID="E0091" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Reglamentas Nr. 1293/79 buvo priimtas <DATE ISO="19790625">1979 m. birželio 25 d.</DATE>, o Reglamentas Nr. 2038/1999 - <DATE ISO="19990913">1999 m. rugsėjo 13</DATE> dieną.</P></NOTE>. Be to. ner ta laikotarni Bendriia prisiėmė tarptautinių įsipareigojimų<NOTE NOTE.ID="E0092" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Omenyje turima 25 išnašoje minėta Sutartis dėl žemės ūkio.</P></NOTE>, Kurie galėjo būti svarbūs nustatant bazines izogliukozės kvotas dar Reglamente Nr. 2038/1999<NOTE NOTE.ID="E0093" NUMBERING.CONTINUED="YES"><P>Žr. Reglamento Nr. 2038/1999 13-ąją ir 16-ąją konstatuojamąsias dalis.</P></NOTE> ir neabejotinai turėjo įtakos vėlesniu laikotarpiu.</TXT></NP><?PAGE NO="I-2020"?><NP><NO.P>89.</NO.P><TXT>Atsižvelgdami į tai, nematau pakankamų įrodymų, kad galima ankstesnė Tarybos vertinimo klaida turėjo esminės įtakos ginčijamoms nuostatoms. Todėl nėra priežasties šių nuostatų paskelbti negaliojančiomis.</TXT></NP></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="3"><TITLE><TI><NP><NO.P>3.</NO.P><TXT>Preliminari išvada:</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>90.</NO.P><TXT>Todėl į antrąjį prejudicinį klausimą reikėtų atsakyti taip:</TXT><P>Nagrinėjant antrąjį prejudicinį klausimą, nerasta jokių įrodymų, galinčių turėti neigiamos įtakos Reglamento Nr. 1785/81 24 straipsnio 2 dalies, Reglamento Nr. 2038/1999 27 straipsnio 3 dalies, Reglamento Nr. 2073/2000 1 straipsnio, Reglamento Nr. 1260/2001 11 straipsnio 2 dalies, Reglamento Nr. 1745/2002 1 straipsnio ir Reglamento Nr. 1739/2003 1 straipsnio galiojimui, kiek jie susiję su Prancūzijos metropolijai nustatytomis izogliukozės gamybos kvotomis.</P></NP></GR.SEQ></GR.SEQ></GR.SEQ><GR.SEQ LEVEL="1"><TITLE><TI><NP><NO.P>VI —</NO.P><TXT>Išvada</TXT></NP></TI></TITLE><NP><NO.P>91.</NO.P><TXT>Remiantis išdėstytais argumentais, Teisingumo Teismui siūloma taip atsakyti Duė administraciniam apeliaciniam teismui:</TXT><P><LIST TYPE="ARAB"><ITEM><NP><NO.P>1.</NO.P><TXT><HT TYPE="ITALIC">Société Roquette Frères</HT> neturėjo neabejotinos teisės pateikti Bendrijos teismams ieškinio pagal EB 230 straipsnio 4 pastraipą dėl Reglamento Nr. 1785/81 24 straipsnio 2 dalies, Reglamento Nr. 2038/1999 27 straipsnio 3 dalies, Reglamento Nr. 2073/2000 1 straipsnio, Reglamento Nr. 1260/2001<?PAGE NO="I-2021"?> 11 straipsnio 2 dalies, Reglamento Nr. 1745/2002 1 straipsnio ir Reglamento Nr. 1739/2003 1 straipsnio panaikinimo.</TXT></NP></ITEM><ITEM><NP><NO.P>2.</NO.P><TXT>Nagrinėjant antrąjį prejudicinį klausimą, nerasta jokių įrodymų, galinčių turėti neigiamos įtakos Reglamento Nr. 1785/81 24 straipsnio 2 dalies, Reglamento Nr. 2038/1999 27 straipsnio 3 dalies, Reglamento Nr. 2073/2000 1 straipsnio, Reglamento Nr. 1260/2001 11 straipsnio 2 dalies, Reglamento Nr. 1745/2002 1 straipsnio ir Reglamento Nr. 1739/2003 1 straipsnio galiojimui, kiek jie susiję su Prancūzijos metropolijai nustatytomis izogliukozės gamybos kvotomis.</TXT></NP></ITEM></LIST></P></NP></GR.SEQ></CONTENTS.CONCLUSION></CONCLUSION>