|
9.8.2017 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
C 261/41 |
TARYBOS REKOMENDACIJA
2017 m. liepos 11 d.
dėl 2017 m. Kroatijos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2017 m. Kroatijos konvergencijos programos
(2017/C 261/10)
EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį,
atsižvelgdama į 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (1), ypač į jo 9 straipsnio 2 dalį,
atsižvelgdama į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (2), ypač į jo 6 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdama į Europos Komisijos rekomendaciją,
atsižvelgdama į Europos Parlamento rezoliucijas,
atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos išvadas,
atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,
atsižvelgdama į Ekonomikos ir finansų komiteto nuomonę,
atsižvelgdama į Socialinės apsaugos komiteto nuomonę,
atsižvelgdama į Ekonominės politikos komiteto nuomonę,
kadangi:
|
(1) |
2016 m. lapkričio 16 d. Komisija priėmė metinę augimo apžvalgą, kuria pradedamas 2017 m. Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras. 2017 m. kovo 9–10 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino metinėje augimo apžvalgoje nustatytus prioritetus. 2016 m. lapkričio 16 d. Komisija pagal Reglamentą (ES) Nr. 1176/2011 priėmė Įspėjimo mechanizmo ataskaitą, kurioje Kroatija nurodyta kaip viena iš valstybių narių, dėl kurių reikės parengti nuodugnią apžvalgą; |
|
(2) |
2017 m. vasario 22 d. paskelbta 2017 m. Kroatijos ataskaita. Joje įvertinta Kroatijos pažanga, padaryta įgyvendinant 2016 m. liepos 12 d. Tarybos priimtas šaliai skirtas rekomendacijas, veiksmai, kurių Kroatija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais šaliai skirtas rekomendacijas, ir Kroatijos pažanga siekiant nacionalinių tikslų pagal strategiją „Europa 2020“. Į ją įtraukti ir nuodugnios apžvalgos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 5 straipsnį rezultatai, kurie taip pat buvo paskelbti 2017 m. vasario 22 d. Komisijos analizė leido padaryti išvadą, kad Kroatijoje yra susidarę perviršiniai makroekonominiai disbalansai. Visų pirma 2016 m. valdžios sektoriaus bendrosios skolos santykis pradėjo mažėti, tačiau valstybės skolą veikia valiutos rizika, taip pat išlieka didelė rizika finansiniam tvarumui vidutiniu laikotarpiu. Privačiojo sektoriaus skola mažėjo, tačiau tebėra didelė, ypač įmonių sektoriuje, ir ją labai veikia valiutos rizika. Finansų sektorius turėtų paremti atsigavimą, tačiau jam vis dar gresia dėl valiutos kylanti kredito rizika, be to, neveiksnių paskolų ir viso paskolų portfelio santykis tebėra didelis. Dėl nuosaikaus darbo vietų kūrimo ir dėl mažėjančios darbo jėgos nedarbo lygis sparčiai mažėja. Galiausiai, sudėtinga verslo aplinka slopina našias investicijas ir našumo augimą; |
|
(3) |
2017 m. balandžio 27 d. Kroatija pateikė 2017 m. nacionalinę reformų programą ir 2017 m. konvergencijos programą. Siekiant atsižvelgti į jų tarpusavio sąsajas, abi programos vertintos vienu metu; |
|
(4) |
į atitinkamas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas atsižvelgta sudarant 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų (toliau – ESI fondai) programas. Kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013 (3) 23 straipsnyje, Komisija, jei tai būtina siekiant remti atitinkamų Tarybos rekomendacijų įgyvendinimą, gali paprašyti valstybės narės peržiūrėti savo partnerystės sutartį ir susijusias programas bei pasiūlyti jų pakeitimų. Kaip naudotųsi šia nuostata, Komisija išsamiau nurodė Priemonių, kuriomis ESI fondų veiksmingumas siejamas su patikimu ekonomikos valdymu, taikymo gairėse; |
|
(5) |
nutraukus perviršinio deficito procedūrą, Kroatijai taikoma Stabilumo ir augimo pakto prevencinė dalis ir skolos taisyklė. 2017 m. konvergencijos programoje Vyriausybė planuoja laipsnišką valdžios sektoriaus deficito pagerėjimą nuo -0,8 % BVP 2016 m. iki 0,5 % BVP 2020 m. Vidutinės trukmės biudžeto tikslo, t. y. -1,75 % BVP struktūriniu požiūriu, 2016 m. buvo laikomasi su didele atsarga, taip pat planuojama, kad 2017 ir 2018 m. (perskaičiuotas (4)) struktūrinis balansas atitiks vidutinės trukmės biudžeto tikslą, tačiau be atsargos. Prognozuojama, kad vėliau jis turėtų vėl šiek tiek gerėti. Konvergencijos programoje numatyta, kad 2015 m. aukščiausią 86,7 % BVP lygį pasiekęs valdžios sektoriaus skolos santykis su BVP toliau mažės ir 2020 m. bus 72,1 %. Makroekonominis scenarijus, kuriuo grindžiamos tos biudžeto projekcijos, yra palankus, visų pirma turint omenyje neigiamą Kroatijos didžiausiai privačiai bendrovei „Agrokor“ kylančių finansinių sunkumų poveikį, į kurį sudarant programos projekcijas neatsižvelgta. „Agrokor“ krizė taip kelia tiesioginę riziką biudžeto projekcijoms. Be to, priemonės, kurių reikia norint pasiekti planuojamus deficito tikslus 2017 m. ir vėliau, dar nėra išsamiai nurodytos; |
|
(6) |
2016 m. liepos 12 d. Taryba rekomendavo Kroatijai 2017 m. užtikrinti bent 0,6 % BVP metinį fiskalinį koregavimą siekiant vidutinės trukmės biudžeto tikslo. Rezultatų duomenys, iš kurių matyti didelis 2016 m. nominaliojo balanso pagerėjimas, rodo, kad Kroatija tais metais jau pasiekė savo vidutinės trukmės biudžeto tikslą. Komisijos 2017 m. pavasario prognozėje numatoma, kad struktūrinis balansas 2017 m. ir toliau viršys vidutinės trukmės biudžeto tikslą, nepaisant jo sumažėjimo nuo -0,3 % BVP 2016 m. iki -1,7 % BVP 2017 m. 2018 m. Kroatijai rekomenduojama ir toliau laikytis vidutinės trukmės biudžeto tikslo. Komisija 2017 m. pavasario prognozėje numato, kad struktūrinis balansas turėtų toliau mažėti iki -2,1 % BVP; tai rodo tam tikro nukrypimo nuo vidutinės trukmės biudžeto tikslo riziką. Prognozuojama, kad 2017 ir 2018 m. Kroatija laikysis skolos taisyklės. Apskritai Taryba mano, kad Kroatija turi būti pasirengusi imtis papildomų priemonių 2018 m., kad būtų užtikrinta atitiktis Stabilumo ir augimo pakto nuostatoms; |
|
(7) |
Kroatijos fiskalinio valdymo sistema turi trūkumų. Naujasis finansinės atsakomybės aktas, kuris turėtų sustiprinti biudžeto sistemą ir Fiskalinės politikos komisijos nepriklausomumą ir įgaliojimus, dar nepriimtas. Vėluojama priimti biudžeto įstatymo dalinį pakeitimą, kuriuo siekiama sustiprinti vidutinio laikotarpio biudžeto sistemą ir spręsti biudžeto planų tikslinimo problemą tiek centriniu, tiek vietos lygmeniu. Projekcijų, kuriomis grindžiami biudžeto planai, patikimumas tebėra mažas; |
|
(8) |
Kroatijos pajamos iš nekilnojamojo turto periodinio apmokestinimo yra palyginti mažos. Vietos valdžios institucijų padaliniai gauna pajamų iš mokesčių, susijusių su turtu, tačiau jų apskaičiavimas ir aprėptis labai skiriasi. Pajamų taip pat gaunama ir iš turto perdavimo apmokestinimo, kuris nelabai veiksmingas. Atsižvelgiant į pakartotines šaliai skirtas rekomendacijas ir įgyvendinant 2016 m. pabaigos mokesčių reformą, nuo 2018 m. tam tikri vietiniai mokesčiai ir rinkliavos bus pakeisti periodiniu turto mokesčiu, apskaičiuojamu remiantis penkiais parametrais, pagal kuriuos apytiksliai nustatoma turto vertė. Laikoma, kad tai pirmas žingsnis siekiant įvesti visavertį verte pagrįstą periodinį turto mokestį; |
|
(9) |
Kroatijos valstybės finansavimo poreikiai ir valstybės skolai kylanti valiutos rizika rodo patikimų finansavimo šaltinių ir apdairaus rizikos valdymo svarbą. Atsižvelgiant į šaliai skirtą rekomendaciją, 2017 m. pradžioje priimta 2017–2019 m. centrinės valdžios skolos valdymo strategija. Ji priimta praėjus trejiems metams po ankstesnės strategijos galiojimo pabaigos. Valstybės skolos valdymo institucinė struktūra, įskaitant komunikaciją su rinkomis, rizikos valdymą ir reguliarų strategijos atnaujinimą, turi trūkumų. Taip pat nepakankamai dėmesio skiriama nebiudžetinėms operacijoms, kurios gali turėti įtakos skolai; |
|
(10) |
pastaruoju metu darbo rinka toliau atsigauna, tačiau nedarbo lygis išlieka aukštas, o ilgai darbo ieškančių asmenų dalis didelė. Atsižvelgiant į mažą ir toliau mažėjantį aktyvumą tai reiškia, kad egzistuoja didelis neišnaudotas darbo jėgos potencialas. 2016 m. ypač daug sumažėjo darbingiausio amžiaus žemos kvalifikacijos darbuotojų aktyvumas; tokią tendenciją paskatino darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas dėl senėjimo ir emigracijos, kurių mastas auga; |
|
(11) |
asmenų, turinčių teisę anksti išeiti į pensiją, neaktyvumas palyginti didelis. Dėl trumpų pensijų įmokų laikotarpių dabartinis ir būsimas pensijų adekvatumas yra mažas ir kyla skurdo senatvėje rizika. Ankstyvo išėjimo į pensiją galimybių daug, tai padaryti galima likus visiems penkeriems metams iki teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus. Finansinės paskatos dirbti iki to amžiaus yra menkos. Paskelbtos priemonės, kuriomis skatinama ilginti profesinį gyvenimą, neįgyvendintos. Viena iš žemo dalyvavimo darbo rinkoje lygio priežasčių yra priežiūros pareigos, ypač vyresnių darbingiausio amžiaus moterų. Formaliosios vaikų priežiūros paslaugų nepakanka, o tarp regionų egzistuoja dideli skirtumai, taip pat darbo sutartys suteikia nedaug galimybių derinti darbą ir priežiūrą. Šiuo metu teisės aktais nustatytas moterų pensinis amžius yra 61 metai ir 9 mėnesiai, o vyrų – 65 metai. Teisės aktais nustatytas pensinis amžius vienodinamas ir ilginamas lėtai: ir vyrų, ir moterų pensinis amžius 67 metų ribą pasieks 2038 m. Svarstoma galimybė šį procesą spartinti, tačiau sprendimas dar nepriimtas. Pagal pensijų sistemą teisė į palankesnes sąlygas suteikiama tam tikrų kategorijų darbuotojams, kurių profesijos laikomos sunkiomis ir pavojingomis, ir tam tikrų sektorių darbuotojams. Kroatijos valdžios institucijos užbaigė sunkių ar pavojingų profesijų peržiūrą, tačiau taisyklės dar nesuderintos; |
|
(12) |
remiantis naujausiais duomenimis, 2015 m. beveik 30 % gyventojų grėsė skurdo arba socialinės atskirties rizika. Socialinės apsaugos sistema nepakankamai veiksminga ir teisinga, šiuos trūkumus lemia nenuoseklūs tinkamumo kriterijai, fragmentiška geografinė aprėptis, atsakingų valdžios institucijų veiksmų koordinavimo stoka ir mažas skaidrumas. 2016 m. skurdžiausiems namų ūkiams skirtai minimalių pajamų sistemai išleista tik 0,6 % BVP. Reformų planų, įskaitant atsakomybės perskirstymą tarp institucijų ir tinkamumo kriterijų suderinimą, įgyvendinimas stringa; |
|
(13) |
svarbi galimybių įsidarbinti sąlyga – darbo rinkai būtinų įgūdžių įgijimas. Dalyvavimas suaugusiųjų švietime labai mažas, taip pat kaip ir aktyvios darbo rinkos politikos, perkvalifikavimo priemonių ir mokymosi visą gyvenimą išlaidos ir aprėptis. Rengiant mokymus nepakankamai dėmesio skiriama vyresnio amžiaus ir žemos kvalifikacijos darbuotojams ir ilgalaikiams bedarbiams, kuriems kyla didelių problemų įsidarbinti. Teisės aktų, kuriais siekiama gerinti suaugusiųjų mokymo įstaigų, programų ir studijų kokybę, rengimas vėluoja; |
|
(14) |
žmonėms būtini pakankami pagrindiniai gebėjimai, kad jie galėtų rasti ir išlaikyti gerą, stabilų darbą ir sėkmingai dalyvauti ekonominiame ir socialiniame gyvenime. Tarptautinių tyrimų duomenys rodo, kad Kroatijoje penkiolikmečiams mokiniams labai trūksta pagrindinių gebėjimų, taikomųjų mokslų ir matematikos žinių. Pagal švietimo, mokslo ir technologijų strategiją 2015 m. pradėta įgyvendinti mokyklų mokymo programų reforma, kuria siekiama pagerinti universaliųjų gebėjimų turinį ir mokymą. Po prieštaringų suinteresuotųjų šalių reakcijų mokymo programų reforma buvo peržiūrėta, o jos įgyvendinimas gerokai pavėlintas. Dabar procesas turi būti tęsiamas atsižvelgiant į pradinius tikslus. Neseniai Kroatija priėmė profesinio rengimo ir mokymo strategiją. Tikimasi, kad ją įgyvendinant bus atnaujinta profesinio rengimo ir mokymo programa, sustiprintas mokymosi darbo vietoje vaidmuo ir pagerinta profesinio rengimo ir mokymo kokybė. Neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų pripažinimo sistema dar nepradėta taikyti; |
|
(15) |
viešojo administravimo teritorinis ir funkcinis susiskaidymas kenkia paslaugų teikimui ir viešųjų išlaidų veiksmingumui. Įvairių lygių valdžios institucijų dabartinės kompetencijos ir fiskaliniai santykiai nepadeda veiksmingai ir teisingai teikti viešųjų paslaugų, visų pirma sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinės paramos. Visapusiškos viešojo administravimo reformos įgyvendinimas vėluoja. Teisės aktai dėl centrinės ir vietos valdžios institucijų užduočių perskirstymo dar nepriimti, taip pat nebaigtas valstybės agentūrų sistemos racionalizavimas. 2017 m. pradžioje Kroatijos valdžios institucijos paskelbė apie darbo grupės, kuri turi parengti teisės aktus dėl subnacionalinio lygmens valdžios institucijų finansavimo, įsteigimą; |
|
(16) |
darbo užmokesčio nustatymo viešojo administravimo sektoriuje fragmentacija ir toliau trukdo užtikrinti darbo užmokesčio skaidrumą ir vienodas sąlygas, taip pat kenkia Vyriausybės vykdomai darbo užmokesčio išlaidų kontrolei, todėl kyla šalutinio poveikio visai ekonomikai rizika. 2017 m. vasario mėn. Vyriausybė priėmė bendras derybų dėl kolektyvinių sutarčių viešajame sektoriuje ir jų stebėjimo gaires, tačiau darbo užmokesčio nustatymo sistemų racionalizavimas atidėtas iki 2018 m.; |
|
(17) |
valstybės valdomų įmonių vidutinis našumas yra mažesnis nei privačių įmonių, o tai rodo jų valdymo trūkumus. Tie trūkumai neigiamai veikia išteklių paskirstymo veiksmingumą ir prisideda prie mažo ekonomikos našumo augimo. Veiksmai, kuriais siekiama atverti galimybes privačiai valstybės įmonių kontrolei, pernai buvo vykdomi lėtai. Geresnis tų įmonių, įskaitant vietos valdžios padalinių valdomas įmones, veiklos rezultatų stebėjimas ir valdybų atskaitomybė padėtų pagerinti jų valdymą; |
|
(18) |
Kroatijos rekonstrukcijos ir plėtros bankui (HBOR) tenka pagrindinis vaidmuo įgyvendinant Sąjungos finansines priemones ir pirmiausia Investicijų planą Europai. Kad galėtų visapusiškai atlikti šį vaidmenį, jis turi atitikti aukštus skaidrumo ir atskaitomybės standartus. Kroatijos valdžios institucijos planuoja, kad ne vėliau kaip 2017 m. pabaigoje nepriklausomi auditoriai atliks nepriklausomą jo kredito portfelio turto kokybės peržiūrą. Remiantis rezultatais bus peržiūrėta jo reguliavimo sistema ir valdymo struktūros; |
|
(19) |
įmonėms susidarančios reguliavimo reikalavimų laikymosi išlaidos yra didelės. Dėl didelio skaičiaus parafiskalinių mokesčių (dauguma iš jų statistiškai laikomi mokesčiais) verslo aplinka tampa sudėtingesnė. Atsižvelgdama į konkrečiai šaliai skirtą rekomendaciją, 2016 m. vasarą Vyriausybė nusprendė panaikinti 13 ir sumažinti dar 11 parafiskalinių mokesčių, tačiau sprendimas įgyvendinamas lėtai. Įmonėms neigiamą poveikį ir toliau daro didelė administracinė našta. Priimtas administracinės naštos mažinimo planas, apimantis aštuonias reguliavimo sritis, tačiau jis dar neįgyvendintas; |
|
(20) |
per krizę smarkiai sumažėjusios investicijos 2016 m. atsigavo. Tačiau, nepaisant palankių makroekonominių ir finansavimo sąlygų, yra esminių kliūčių, stabdančių tvaresnį investicijų atsigavimą. Viešojo administravimo trūkumai, sudėtinga verslo aplinka, lėtas antikorupcinės strategijos įgyvendinimas, griežtas svarbiausių infrastruktūros sektorių reguliavimas ir aktyvus valstybės dalyvavimas ekonomikoje neigiamai veikia verslo aplinką; |
|
(21) |
modernizavus profesijų reglamentavimą galima paskatinti darbo jėgos judumą, padėti sumažinti profesinių paslaugų kainas ir taip padidinti augimo potencialą. Kroatijos paslaugų teikėjų ir reglamentuojamųjų profesijų, ypač teisininkų, reglamentavimas yra griežtas. 2016 m. vasarą Vyriausybė priėmė veiksmų planą, kuriuo siekiama pakeisti ir modernizuoti netinkamą reglamentavimą, tačiau jis yra ribotos apimties ir nepakankamai išsamus; |
|
(22) |
teisingumo sistemos kokybė ir efektyvumas yra vienas iš pagrindinių verslo aplinkos veiksnių. Nors neišnagrinėtų bylų skaičius sumažintas, pirmosios instancijos teismo procesas komercinėse, civilinėse ir baudžiamosiose bylose yra ilgas. Elektroninis teismo dokumentų registravimas ir išdavimas gali labai pagerinti teisingumo sistemą, tačiau šios priemonės dar neįgyvendintos. Komercinių bylų teisėjai neturi interneto prieigos prie registrų, ir dėl to sumažėja nemokumo bylų nagrinėjimo veiksmingumas. Teismo sprendimai internete pateikiami tik labai retai ir būtų galima patobulinti veiklos procesus pirmosios instancijos komerciniuose teismuose; |
|
(23) |
bankų sektorius tebeturi pakankamai kapitalo, jo pelningumas 2016 m. atsigavo Šveicarijos frankais išduotas paskolas 2015 m. konvertavus į paskolas eurais. Neveiksnių paskolų ir visų paskolų santykis pastaruoju metu mažėjo, tačiau vis dar yra didelis, visų pirma ne finansų bendrovėse. Atrodo, kad sumažėjimą skatino pardavimai, taip pat 2013 m. pradėti taikyti progresinio ir automatinio atidėjinių sudarymo reikalavimai. Vadovaudamasi šaliai skirta rekomendacija, Vyriausybė, įgyvendindama pastarojo meto mokesčių reformą, taip pat įvedė naują neveiksnių paskolų nurašymų apmokestinimo tvarką. Jos poveikį reikia atidžiai stebėti. Taip pat būtina atidžiai stebėti, ar neseniai reformuota nemokumo sistema padeda veiksmingai pertvarkyti neveiksnias paskolas; |
|
(24) |
atsižvelgdama į 2017 m. Europos semestrą, Komisija atliko išsamią Kroatijos ekonominės politikos analizę ir ją paskelbė 2017 m. šalies ataskaitoje. Be to, ji įvertino 2017 m. konvergencijos programą, 2017 m. nacionalinę reformų programą, taip pat veiksmus, kurių Kroatija ėmėsi atsižvelgdama į ankstesniais metais jai skirtas rekomendacijas. Komisija įvertino ne tik jų svarbą tvariai fiskalinei ir socialinei bei ekonominei Kroatijos politikai, bet ir tai, kaip jie atitinka Sąjungos taisykles ir gaires, nes Sąjungos lygio priemonėmis prisidedant prie būsimų nacionalinių sprendimų būtina stiprinti bendrą Sąjungos ekonomikos valdymą; |
|
(25) |
atsižvelgdama į šį vertinimą, Taryba išnagrinėjo 2017 m. konvergencijos programą, o jos nuomonė (5) pateikta visų pirma toliau išdėstytoje 1 rekomendacijoje, |
|
(26) |
atsižvelgdama į Komisijos nuodugnios apžvalgos ir šio vertinimo rezultatus, Taryba išnagrinėjo 2017 m. nacionalinę reformų programą ir 2017 m. konvergencijos programą. Jos rekomendacijos pagal Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 6 straipsnį pateiktos toliau išdėstytose 1–5 rekomendacijose, |
REKOMENDUOJA Kroatijai 2017–2018 m. imtis šių veiksmų:
|
1. |
Vykdyti savo fiskalinę politiką pagal Stabilumo ir augimo pakto prevencinės dalies reikalavimus, o tai reiškia, kad 2018 m. reikia toliau laikytis savo vidutinės trukmės biudžeto tikslo. Ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo mėn. sustiprinti biudžeto planavimą ir daugiametę biudžeto sistemą, be kita ko, sustiprinant Fiskalinės politikos komisijos nepriklausomumą ir įgaliojimus. Imtis būtinų veiksmų, kad būtų įvestas verte pagrįstas turto mokestis. Sustiprinti valstybės skolos valdymo sistemą, be kita ko, užtikrinant metinius skolos valdymo strategijos atnaujinimus. |
|
2. |
Neskatinti anksti išeiti į pensiją, spartinti perėjimą prie ilgesnio teisės aktais nustatyto pensinio amžiaus ir tam tikrų kategorijų darbuotojams taikomas pensijų nuostatas priderinti prie bendros sistemos taisyklių. Gerinti socialinių išmokų koordinavimą ir skaidrumą. |
|
3. |
Gerinti suaugusiųjų, visų pirma vyresnio amžiaus darbuotojų, žemos kvalifikacijos asmenų ir ilgalaikių bedarbių švietimą. Spartinti švietimo sistemos reformą. |
|
4. |
Mažinti viešojo administravimo susiskaidymą ir gerinti funkcinį viešojo administravimo kompetencijų pasiskirstymą, kartu didinant veiksmingumą ir mažinant teritorinius skirtumus viešųjų paslaugų teikimo srityje. Pasikonsultavus su socialiniais partneriais, suderinti visų viešojo administravimo įstaigų ir valstybės tarnybų darbo užmokesčio nustatymo sistemas. |
|
5. |
Spartinti valstybės valdomų įmonių ir kito valstybės turto perleidimą ir gerinti įmonių valdymą valstybės valdomų įmonių sektoriuje. Gerokai sumažinti įmonėms tenkančią naštą, susidarančią dėl reglamentavimo išlaidų ir administracinių reikalavimų. Pašalinti nepagrįstus reglamentavimo apribojimus, kurie trukdo įgyti teisę užsiimti reglamentuojamosiomis profesijomis ir profesinių ir verslo paslaugų teikimu ir tuo verstis. Padidinti teisingumo sistemos veiksmingumą ir kokybę, ypač mažinant civilinių ir komercinių bylų trukmę. |
Priimta Briuselyje 2017 m. liepos 11 d.
Tarybos vardu
Pirmininkas
T. TÕNISTE
(2) OL L 306, 2011 11 23, p. 25.
(3) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).
(4) Pagal ciklą pakoreguotas balansas atėmus vienkartines ir laikinąsias priemones, Komisijos tarnybų perskaičiuotas taikant bendrai sutartą metodiką.
(5) Pagal Reglamento (EB) Nr. 1466/97 5 straipsnio 2 dalį.