1

SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė YH prašo panaikinti 2023 m. gegužės 5 d. Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimą, kuriuo prieštaraujama tam, kad ji įsigytų M.M. Warburg & Co (AG & Co.) KGaA (toliau – tikslinis subjektas), M.M. Warburg & CO Hypothekenbank AG (toliau – Hyp tikslinis subjektas) ir Marcard, Stein & Co AG (toliau – MS tikslinis subjektas) kvalifikuotąją akcijų paketo dalį (toliau – ginčijamas sprendimas).

2

Tikslinis subjektas yra „mažiau svarbi“ kredito įstaiga, kurią tiesiogiai prižiūri Bundesanstalt für Finanzdienstleistungsaufsicht (BaFin, Federalinė finansinių paslaugų priežiūros institucija, Vokietija) ir netiesiogiai – ECB.

3

Tikslinis subjektas priklauso ieškovės vyro šeimai. 2013 m. jis norėjo organizuoti savo turimo tikslinio subjekto kapitalo dalies perdavimą savo vaikams.

4

Šiuo tikslu ieškovės vyras iš pradžių pervedė 87,5 % 1. Max Warburg Beteiligungsgesellschaft mbH (toliau – MWB 1) kapitalo bendrovei Familie Max Warburg Vermögensverwaltung KG (toliau – FMWV) savo vaikų naudai. Jis pasiliko 12,5 % MWB 1 kapitalo dalį ir, be kita ko, privilegijuotąją akciją, suteikiančią jam 51 % MWB 1 balsavimo teisių. FMWV ir ieškovės vyras įsipareigojo vienodai naudotis savo balsavimo teisėmis (toliau – susitarimas dėl bendro naudojimo) ir jis visam laikui pasiliko nemokamą uzufrukto teisę į FMWV perduotas akcijas.

5

MWB 1 priklauso 40,24 % rizikos ribojimu pagrįstos grupės MMWarburg & CO finansų kontroliuojančiosios bendrovės MMWarburg & CO Gruppe GmbH (toliau – Warburg Gruppe) kapitalo. Warburg Gruppe taip pat priklauso kitam didžiausiam akcininkui (41,25 %) ir septyniems smulkiesiems akcininkams, įskaitant ieškovės sutuoktinio šeimos narius.

6

Warburg Gruppe savo ruožtu valdo 100 % tikslinio subjekto, kuriam ginčijamo sprendimo priėmimo metu priklausė atitinkamai 100 % MS tikslinio subjekto ir 60 % Hyp tikslinio subjekto, kurie taip pat yra kredito įstaigos, kapitalo. Hyp tikslinis subjektas buvo perleistas 2022 m. lapkričio 3 d., šis perleidimas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

7

Taigi per Warburg Gruppe MWB 1 netiesiogiai valdė tikslinį subjektą, Hyp tikslinį subjektą ir MS tikslinį subjektą (toliau kartu – tiksliniai subjektai).

8

Ieškovė turėjo gauti savo vyro privilegijuotąją akciją ir taip įgyti 0,01 % MWB 1 kapitalo ir 51 % joje turimų balsavimo teisių (toliau – siūlomas įsigijimas). Ji taip pat turėjo tapti susitarimo dėl bendro naudojimo, susijusio su MWB 1, šalimi. Jos vyrui savo ruožtu turėjo likti 12,49 % MWB 1 kapitalo ir 6 % balsavimo teisių šioje bendrovėje, o FMWV turėjo joje pasilikti 87,5 % kapitalo ir 43 % likusių balsavimo teisių. Siūlomo įsigijimo struktūra pateikiama šioje schemoje:

9

Šio antrojo etapo įgyvendinimas buvo atidėtas dėl Vokietijos valdžios institucijų atlikto tyrimo dėl akcijų biržos sandorių, vadinamųjų „com/ex“, kuriuos 2007–2011 m. sudarė tikslinis subjektas, kai ieškovės vyras buvo jos generalinis direktorius. 2019 m. BaFin vykdant pakartotinio vertinimo procedūrą, susijusią su įtarimais sukčiavimu mokesčiais dėl minėtų akcijų biržos sandorių „com/ex“, MWB 1 susitarė su BaFin, kad jos balsavimo teisės Warburg Gruppe bus įgyvendinamos per du įgaliotinius, kurie veikia nuo 2020 m. vasario mėn.

10

2021 m. lapkričio 12 d. ieškovė, remdamasi kvalifikuotosios akcijų paketo dalies kontrolės srityje taikytinais teisės aktais, pranešė BaFin apie siūlomą įsigijimą. BaFin šį pranešimą gavo 2021 m. lapkričio 16 d.

11

2022 m. rugpjūčio 16 d.BaFin patvirtino gavusi pranešimą apie siūlomą įsigijimą.

12

2022 m. rugsėjo 14 d.BaFin paprašė papildomos informacijos apie siūlomą įsigijimą ir kad ieškovė pateiktų du papildomus pranešimus dėl netiesioginio MS tikslinio subjekto ir Hyp tikslinio subjekto akcijų įsigijimo.

13

Ieškovė į šiuos prašymus atsakė 2022 m. rugsėjo 29 d. ir spalio 14 d. Ji taip pat atitinkamai 2022 m. gruodžio 12 d. ir 2023 m. sausio 19 d. pateikė pranešimus dėl MS tikslinio subjekto ir Hyp tikslinio subjekto.

14

2023 m. sausio 27 d.BaFin, kad galėtų konstatuoti, jog pranešimas apie siūlomą įsigijimą yra išsamus, nusiuntė elektroninį laišką ieškovei, prašydama perduoti jai tam tikrus dokumentus ir atsakyti į papildomus klausimus.

15

2023 m. vasario 1 d. elektroniniu laišku ieškovė atsakė į BaFin2023 m. sausio 27 d. elektroniniame laiške pateiktus prašymus ir persiuntė prašomus dokumentus, pridėdama juos prie savo elektroninio laiško, ir nurodydama, kad šis laiškas buvo išsiųstas „iš anksto elektroniniu paštu“. Ji taip pat atsakė į šiuos prašymus laišku.

16

2023 m. vasario 3 d.BaFin gavo šio sprendimo 15 punkte nurodytą ieškovės atsakymo raštą.

17

2023 m. vasario 21 d.BaFin patvirtino, kad gavo informaciją, pagal ją pranešimas buvo išsamus 2023 m. vasario 3 d. Taip pat ji informavo ieškovę, kad 60 darbo dienų vertinimo laikotarpis prasidėjo 2023 m. vasario 8 d. ir baigsis 2023 m. gegužės 5 d.

18

2023 m. balandžio 3 d. ieškovė ir jos patarėjai susitiko su ECB atstovais, įskaitant Priežiūros valdybos pirmininką, kad aptartų problemas, kilusias dėl siūlomo įsigijimo.

19

2023 m. balandžio 4 d.BaFin pasiūlė ECB neprieštarauti siūlomam įsigijimui.

20

2023 m. balandžio 5 d. raštu ieškovė pasiūlė vienus metus naudotis MWB 1 turimomis balsavimo teisėmis Warburg Gruppe kartu su vienu iš dviejų įgaliotinių, kad būtų atsižvelgta į ECB per 2023 m. balandžio 3 d. susitikimą išreikštą susirūpinimą. Atsakydamas į šį raštą ECB priežiūros valdybos pirmininkas 2023 m. balandžio 12 d. informavo ieškovę, kad netrukus ji gaus sprendimo dėl prieštaravimo siūlomam įsigijimui projektą.

21

2023 m. balandžio 12 d. ECB pateikė ieškovei sprendimo dėl prieštaravimo siūlomam įsigijimui projektą, prieštaravimą motyvuodamas tuo, kad jis neatitinka teisės aktuose nustatytų kredito įstaigos kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimo reikalavimų. Ieškovė pateikė prašymą patikrinti bylos medžiagą ir prašymą pratęsti terminą pastaboms pateikti. 2023 m. balandžio 14 d. ECB patenkino šiuos prašymus.

22

2023 m. balandžio 21 d. ieškovė pateikė pastabas dėl šio sprendimo projekto.

23

2023 m. gegužės 5 d. elektroniniu laišku ECB pranešė ieškovei apie ginčijamą sprendimą ir iš esmės patvirtino savo sprendimo projektą, nurodytą šio sprendimo 21 punkte. Padaręs išvadą, kad ji per MWB 1 įsigijo 100 % balsavimo teisių ir 100 % kapitalo vertės tikslinio subjekto kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, ECB nurodė priežastis, dėl kurių mano, kad ieškovė neatitinka teisinių tokios kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimo kriterijų. Pirma, ECB laikėsi nuomonės, kad ieškovė neatitiko nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, remdamasis tuo, kad jai darė įtaką jos vyras, kurį institucija laikė neturinčiu nepriekaištingos reputacijos, ir kad ji neturėjo pakankamų profesinių gebėjimų. Antra, ECB pažymėjo, kad ieškovė nebuvo finansiškai patikima, kaip reikalaujama, kad galėtų suteikti tiksliniam subjektui reikalingų nuosavų lėšų. Trečia, ECB nusprendė, kad dėl siūlomo įsigijimo nebuvo galima vykdyti veiksmingos rizikos ribojimu pagrįstos tikslinio subjekto priežiūros.

24

2023 m. gegužės 8 d., po to, kai 2023 m. gegužės 5 d. ECB kelis kartus susisiekė su ieškovės patarėju, prašydamas patvirtinti, kad gavo ginčijamą sprendimą, ieškovės patarėjas atsakė ECB, ginčydamas pateikto pranešimo pagrįstumą.

25

2023 m. gegužės 12 d. elektroniniu laišku ieškovė pakartojo nesutinkanti su pranešimo apie ginčijamą sprendimą galiojimu ir paprašė, kad jai būtų pateikta ginčijamame sprendime nurodyta atskira pastabų dėl sprendimo projekto vertinimo pažyma (toliau – atskira vertinimo pažyma).

26

2023 m. gegužės 15 d. ECB pateikė ieškovei atskirą vertinimo pažymą.

27

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

28

ECB Bendrojo Teismo prašo:

29

Ieškovė nurodo septynis pagrindus, grindžiamus, pirma, kvalifikuotosios akcijų paketo dalies vertinimo procedūros taisyklių pažeidimu, antra, teisės būti išklausytam ir pareigos motyvuoti pažeidimu, trečia, reikšmingų faktinių aplinkybių nenagrinėjimu ir pareigos priimti sprendimą remiantis tik pakankamai svariais faktais pažeidimu, ketvirta, tuo, kad ECB neteisingai aiškino ir taikė sąvoką „kvalifikuotoji akcijų paketo dalis“, penkta, tuo, kad ECB neteisingai aiškino ir klaidingai taikė siūlomo įsigyjančiojo asmens vertinimo kriterijus, šešta, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) pažeidimu, ir, septinta, proporcingumo principo pažeidimu.

30

Ieškovė pirmąjį pagrindą suskirstė į tris dalis, susijusias, pirma, su pranešimo apie siūlomą įsigijimą gavimo patvirtinimo nebuvimu, antra, su nepranešimu apie ginčijamą sprendimą ir, trečia, su pasibaigusia vertinimo procedūra.

31

Ieškovė teigia, kad pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013, p. 338; toliau – Direktyva KRD IV), 22 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą ir 1998 m. rugsėjo 9 d. paskelbto Gesetz über das Kreditwesen (Kreditwesengesetz (Kredito sektoriaus įstatymas)) (BGBl. 1998 I, p. 2776), iš dalies pakeisto 2023 m. vasario 22 d. įstatymu (BGBl. 2023 I Nr. 51) (toliau – KWG), kuriuo minėta direktyva perkelta į nacionalinę teisę, 2c straipsnio 1 dalies devintą sakinį BaFin ir ECB turėjo patvirtinti pranešimo apie siūlomą įsigijimą gavimą per dvi darbo dienas, t. y. 2021 m. lapkričio 19 d. Nagrinėjamu atveju BaFin, prieš prašydama papildomos informacijos, praleido aštuonis mėnesius, kad išsamaus pranešimo gavimą patvirtintų tik 2023 m. vasario 21 d. atgaline 2023 m. vasario 8 d. data.

32

Ieškovė teigia, kad dviejų darbo dienų terminas turi būti skaičiuojamas nuo pranešimo apie siūlomą įsigijimą dienos, nesvarbu, ar pranešimas yra išsamus. Šio išsamumo kriterijaus nėra Direktyvos KRD IV 22 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, kurioje daroma nuoroda tik į šios direktyvos 22 straipsnio 1 dalyje minėtą pranešimą, nenurodant visų vertinimui atlikti reikalingų dokumentų. Be to, ta pati direktyva draudžia valstybėms narėms nustatyti griežtesnius pranešimo reikalavimus, nei numatytieji pačioje direktyvoje. Taigi KWG 2c straipsnio 1 dalies devintas sakinys turi būti aiškinamas taip, kad negalima reikalauti, kad pranešimas būtų išsamus tam, kad galėtų prasidėti dviejų darbo dienų terminas, kaip tai patvirtinta 2016 m. gruodžio 20 d. paskelbtų Europos bankininkystės institucijos (EBI), Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos (EIOPA) ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) bendros riziką ribojančio kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimo ir didinimo finansų sektoriuje vertinimo gairių (JC/GL/2016/01; toliau – Bendros gairės) 9.2 punkte.

33

Be to, ieškovė mano, kad toks aiškinimas atitinka specialias taisykles, reglamentuojančias prašymus pateikti papildomos informacijos, kuriomis siekiama užkirsti kelią nepagrįstam kompetentingų valdžios institucijų delsimui, laikantis teisinio saugumo principo. Pagal šį aiškinimą siūlomi įsigyjantieji asmenys būtų apsaugoti nuo ilgo siūlomo įsigijimo, apie kurį pranešta, vėlavimo atsižvelgiant tiek į Direktyva KRD IV, tiek į 2014 m. balandžio 16 d. ECB reglamentu (ES) Nr. 468/2014, kuriuo sukuriama ECB, nacionalinių kompetentingų institucijų ir nacionalinių paskirtųjų institucijų bendradarbiavimo Bendrame priežiūros mechanizme struktūra (OL L 141, 2014, p. 1; toliau – BPM pagrindų reglamentas), siekiamus tikslus.

34

Galiausiai ieškovė tvirtina, kad jos ginamas aiškinimas nepaneigia rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros veiksmingumo, nes kompetentingos institucijos galėjo prieštarauti įsigijimui, jei siūlomo įsigyjančiojo asmens pateikta informacija buvo neišsami. Toks aiškinimas taip pat nepadidintų kompetentingų institucijų darbo krūvio. Ieškovė mano, kad kompetentingos institucijos turi laikytis aiškių termino taisyklių, nustatytų kvalifikuotosios akcijų paketo dalies kontrolės srityje, nes priešingu atveju šios institucijos galėtų neribotai atidėti savo sprendimą. Iš to ji daro išvadą, kad pranešimas turėtų būti laikomas išsamiu, jei kompetentinga institucija nepateikia atsakymo per nustatytą dviejų darbo dienų laikotarpį.

35

BCE ginčija ieškovės argumentus.

36

Pirmiausia reikia priminti, kad pagal 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo ECB pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013, p. 63; toliau – BPM reglamentas), 4 straipsnio 1 dalies c punktą, siejamą su to paties reglamento 15 straipsnio 3 dalimi ir BPM pagrindų reglamento 87 straipsniu, tik ECB yra kompetentingas nuspręsti, ar leisti siūlomą įsigijimą pasibaigus, be kita ko, BPM reglamento 15 straipsnyje ir BPM pagrindų reglamento 85 ir 86 straipsniuose numatytai procedūrai (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Berlusconi ir Fininvest, C‑219/17, EU:C:2018:1023, 54 punktą).

37

Santykiuose, kuriuos reglamentuoja BPM reglamento 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas geranoriško bendradarbiavimo principas, nacionalinių valdžios institucijų vaidmuo, kaip matyti iš šios nuostatos, to paties reglamento 15 straipsnio 1 ir 2 dalių ir BPM pagrindų reglamento 85 ir 86 straipsnių, yra įregistruoti prašymus dėl leidimo, suteikti pagalbą ECB, kuris vienintelis turi sprendimo priėmimo įgaliojimus, be kita ko, jam pateikiant visą reikalingą informaciją jo uždaviniams įgyvendinti, išnagrinėjant minėtus prašymus, o vėliau pateikiant ECB sprendimo pasiūlymą, kuris jo neįpareigoja (2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Berlusconi ir Fininvest, C‑219/17, EU:C:2018:1023, 55 punktas).

38

Vadinasi, Sąjungos teismas, remdamasis savo išimtine jurisdikcija atlikti Europos Sąjungos aktų teisėtumo priežiūrą pagal SESV 263 straipsnį, turi nuspręsti dėl ECB priimto galutinio sprendimo teisėtumo ir, siekdamas užtikrinti veiksmingą suinteresuotųjų asmenų teisinę gynybą, išnagrinėti galimus nacionalinių institucijų parengiamųjų aktų ar pasiūlymų trūkumus, kurie gali turėti įtakos šio galutinio sprendimo galiojimui (šiuo klausimu žr. 2018 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Berlusconi ir Fininvest, C‑219/17, EU:C:2018:1023, 44 punktą).

39

Pagal Direktyvos KRD IV 22 straipsnio 1 dalį valstybės narės reikalauja, kad siūlomas įsigyjantysis asmuo prieš įsigijimą raštu praneštų kredito įstaigos, kurioje jis ketina įsigyti arba padidinti kvalifikuotąją akcijų paketą, kompetentingoms institucijoms apie numatomą savo akcijų paketo dalį ir atitinkamą informaciją, nurodytą pagal tos direktyvos 23 straipsnio 4 dalį. Tos pačios direktyvos 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kompetentingos institucijos nedelsdamos ir bet kuriuo atveju per dvi darbo dienas nuo pranešimo gavimo raštu patvirtina siūlomam įsigyjančiajam asmeniui, kad jį gavo. Jos turi ne daugiau kaip 60 darbo dienų terminą nuo raštiško patvirtinimo, kad gavo pranešimą ir visus dokumentus, kuriuos valstybė narė reikalauja pateikti kartu su pranešimu pagal Direktyvos KRD IV 23 straipsnio 4 dalyje nurodytą sąrašą.

40

Direktyvos KRD IV 23 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės narės skelbia sąrašą su informacija, kuri yra būtina vertinimui atlikti ir kuri turi būti pateikta kompetentingoms valdžios institucijoms teikiant tos pačios direktyvos 22 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą.

41

Direktyvos KRD IV 22 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 23 straipsnio 4 dalis į Vokietijos teisę perkeltos KWG 2c straipsnio 1 ir 1a dalimis.

42

Pagal KWG 2c straipsnio 1 dalies antrą sakinį siūlomas įsigyjantysis asmuo savo pranešime turi nurodyti, pirma, esminius faktus ir dokumentus, kad būtų galima nustatyti akcijų kiekį ir reikšmingą įtaką, įvertinti jo patikimumą ir išnagrinėti kitus prieštaravimo pagrindus pagal KWG 2c straipsnio 1b dalies pirmą sakinį, kurie turi būti patikslinti nutarimu pagal KWG 24 straipsnio 4 dalį, ir, antra, asmenis ir įmones, iš kurių ketinama įsigyti atitinkamas akcijas.

43

Pagal KWG 2c straipsnio 1 dalies devintą sakinį BaFin turi raštu patvirtinti asmeniui, kuriam taikomas įpareigojimas pranešti, išsamaus pranešimo gavimą nedelsiant ir ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo jo gavimo.

44

KWG 2c straipsnio 1a dalies pirmame sakinyje numatyta, kad BaFin per 60 darbo dienų nuo laiško, kuriuo raštu patvirtina gavusi išsamų pranešimą, dienos turi atlikti savo vertinimą. KWG 2c straipsnio 1a dalies antrame sakinyje nurodyta, kad Bafin gavimo patvirtinime turi būti nurodyta vertinimo laikotarpio pabaigos data.

45

Iš 42–44 punktuose minėtų Vokietijos nuostatų teksto matyti, kad, pirma, BaFin nedelsdama ir ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo pranešimo gavimo patvirtina, kad jį gavo, ir, antra, 60 darbo dienų vertinimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti tik nuo šio patvirtinimo apie gavimą dienos, kuriame turi būti nurodyta vertinimo laikotarpio pabaigos data.

46

Be to, reikia pažymėti, kad siekdamos suvienodinti valstybių narių praktiką Europos priežiūros institucijos 2016 m. priėmė Bendras gaires.

47

Kiek tai susiję su bankais, Bendrų gairių teisinis pagrindas yra 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010, p. 12), 16 straipsnio 1 dalis, pagal kurią EBI, siekdama nustatyti nuoseklią ir veiksmingą Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) priežiūros praktiką ir užtikrinti bendrą, vienodą ir nuoseklų Sąjungos teisės taikymą, skelbia kompetentingoms institucijoms ar finansų įstaigoms skirtas gaires ir rekomendacijas.

48

Nors Bendros gairės yra neprivalomi teisės aktai, iš Reglamento Nr. 1093/2010 16 straipsnio 3 dalies matyti, kad kompetentingos institucijos ir finansų įstaigos deda visas pastangas, kad jų būtų laikomasi (generalinio advokato M. Campos Sánchez-Bordona išvados byloje Berlusconi ir Fininvest, C‑219/17, EU:C:2018:502, 84 ir 85 punktai). Vis dėlto šioje nuostatoje patikslinama, kad šios institucijos nurodo, ar laikosi arba ketina laikytis šių gairių, o jei taip nėra, jos informuoja EBI apie savo pasirinkimą ir nurodo priežastis (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo FBF, C‑911/19, EU:C:2021:599, 43 punktas). Taigi, kaip ECB nurodė savo rašytinėse pastabose, jis įsipareigojo laikytis šių Bendrų gairių. Be to, buvo patikslinta, kad BaFin irgi pareiškė ketinanti jų laikytis.

49

Bendrų gairių 9.1 punkte pakartotas principas, kad kompetentingos institucijos turi nedelsiant ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo pranešimo gavimo raštu pranešti siūlomam įsigyjančiajam asmeniui, kad jį gavo. Bendrų gairių 9.2 punkte, kuriuo ieškovė pati remiasi ieškinio pirmojo pagrindo pirmoje dalyje, patikslinama, kad gavimo patvirtinimas turi būti pateiktas per dvi darbo dienas, neatsižvelgiant į tai, ar pranešimas yra išsamus. Iš tiesų šiame punkte numatyta, kad tuo atveju, kai pranešimas neišsamus, kompetentinga institucija per dvi darbo dienas turi patvirtinti gavimą ir per pagrįstą laikotarpį pranešti siūlomam įsigyjančiajam asmeniui trūkstamą informaciją.

50

Vis dėlto neišsamus pranešimas neturi nei išsamaus pranešimo apimties, nei poveikio, kaip nurodyta Bendrų gairių 9.1 punkte. Iš to paties punkto antro sakinio matyti, kad pranešimas turėtų būti laikomas išsamiu tik tuo atveju, jeigu jame yra visa informacija, kurios reikalauja atitinkama valstybė narė. Minėto punkto trečiame sakinyje nurodyta, kad gavimo patvirtinimas turi būti išimtinai procedūrinis etapas, per kurį patvirtinama, kad formaliai pranešimas yra išsamus, ir nuo kurio prasideda 60 darbo dienų terminas atlikti riziką ribojantį vertinimą; šiame etape tikslinio banko priežiūros institucija nevertina pateikto dokumento esmės.

51

Kadangi šiose gairėse numatyta, kad 60 darbo dienų vertinimo laikotarpis gali būti pradėtas skaičiuoti tik po to, kai pranešimas yra išsamus, jose tik primenama Direktyvos KRD IV 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta taisyklė, pagal kurią 60 darbo dienų terminas pradedamas skaičiuoti tik gavus pranešimą kartu su „visais dokumentais, kuriuos valstybė narė reikalauja pateikti“, ir po to, kai kompetentinga institucija per dvi darbo dienas nuo jo gavimo tai patvirtina.

52

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, pirma, dėl neišsamaus pranešimo nepradedamas skaičiuoti Direktyvos KRD IV 22 straipsnio 2 dalyje numatytas 60 darbo dienų terminas, antra, kai pranešimas yra neišsamus, kompetentinga institucija neprivalo nurodyti trūkstamos informacijos tokio pranešimo gavimo patvirtinime, o tik turi tai padaryti per pagrįstą laikotarpį, ir, trečia, kaip, beje, numatyta KWG 2c straipsnio 1a dalyje, 60 darbo dienų vertinimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo rašytinio išsamaus pranešimo gavimo patvirtinimo dienos.

53

Vis dėlto ieškovė iš esmės teigia, kad BaFin, nepatvirtindama 2021 m. lapkričio 12 d. pranešimo gavimo ir nepateikdama jai trūkstamos informacijos sąrašo per protingą terminą, nepagrįstai uždelsė pasiūlyto įsigijimo vertinimą, kurį ECB privalėjo atlikti.

54

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad iš bylos medžiagos matyti, jog BaFin į 2021 m. lapkričio 12 d. pranešimą reagavo tik po devynių mėnesių, t. y. praėjus santykinai ilgam laikotarpiui. Iš tiesų dėl šios aplinkybės ECB vėlavo faktiškai atlikti siūlomo įsigijimo vertinimą.

55

Vis dėlto pagal Bendrojo Teismo jurisprudenciją privalomos formos taisyklės pažeidimas gali lemti neteisėtą atitinkamos institucijos galutinį sprendimą, tik jeigu jis yra pakankamai esminis ir neigiamai paveikia šalies, kuri remiasi tokiu pažeidimu, teisinę ir materialinę padėtį (šiuo klausimu žr. 2022 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Vialto Consulting / Komisija, T‑537/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:852, 183 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

56

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į šio sprendimo 39–52 punktuose nurodytą teisinį pagrindą, tai, kad BaFin nepateikė gavimo patvirtinimo, kai gavo 2021 m. lapkričio 12 d. pranešimą, kuris buvo neišsamus, neturėjo įtakos nei ginčijamo sprendimo turiniui, nei 60 darbo dienų vertinimo terminui.

57

Be to, ECB teigimu, devynių mėnesių terminas, per kurį BaFin atsakė į pranešimą apie siūlomą įsigijimą, paaiškinamas tuo, kad iki pokalbio telefonu su ieškove BaFin manė, jog ieškovės pranešimas buvo susijęs tik su dalimi Warburg Gruppe susijungimo su tiksliniu subjektu projekto.

58

Šiuo klausimu Bendrasis Teismas pažymi, kad pranešimo apie siūlomą įsigijimą pateikimo momentu ieškovė nurodė, jog toks pranešimas buvo „susijęs“ su Warburg Gruppe susijungimo su tiksliniu subjektu projektu. Tokiomis aplinkybėmis BaFin galėjo pagrįstai manyti, kaip teigia ECB, kad 2021 m. lapkričio 12 d. pranešimas turi būti analizuojamas atsižvelgiant į platesnį kito projekto kontekstą.

59

Reikia konstatuoti, kad ieškovė neįrodė, kodėl neišsamaus pranešimo gavimo patvirtinimo nesiuntimas buvo pakankamai esminis. Ji taip pat nesiremia įrodymais, patvirtinančiais, kad tokio patvirtinimo nebuvimas galėjo paveikti jos teisinę ir materialinę padėtį, kaip nurodyta šio sprendimo 55 punkte primintoje jurisprudencijoje.

60

Vadinasi, pirmojo pagrindo pirma dalis turi būti atmesta.

61

Ieškovė teigia, kad pagal Direktyvos KRD IV, perkeltos į Vokietijos teisę, 22 straipsnio 2 ir 6 dalis kompetentinga institucija vertinimą turi atlikti per griežtą ne ilgesnį kaip 60 darbo dienų terminą, nesant prašymų pateikti papildomos informacijos. Jei kompetentinga institucija neprieštarauja siūlomam įsigijimui, apie kurį jai buvo pranešta per tokį terminą, laikoma, kad projektas patvirtintas.

62

Pirma, ieškovė teigia, kad 2021 m. lapkričio 12 d. pranešimą apie siūlomą įsigijimą BaFin gavo 2021 m. lapkričio 16 d., todėl vertinimo laikotarpis turėjo prasidėti 2021 m. lapkričio 19 d.

63

Ieškovė nurodo, kad, kompetentingai institucijai nustačius ribotus terminus, vertinimo procedūra tampa aiški ir nuspėjama, kartu užtikrinant greito sprendimo priėmimą.

64

Ieškovė priduria, kad pagal Chartijos 41 straipsnį ir 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/44/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 92/49/EEB ir direktyvas 2002/83/EB, 2004/39/EB, 2005/68/EB ir 2006/48/EB dėl riziką ribojančio vertinimo tvarkos taisyklių ir vertinimo kriterijų, taikomų akcijų paketų įsigijimui ir didinimui finansų sektoriuje (OL L 247, 2007, p. 1), perkėlimo į Vokietijos teisę parengiamuosius dokumentus KWG 2c straipsnio 1 dalies devintas sakinys turi būti aiškinamas taip, kad, neatsižvelgiant į išsamumo patvirtinimą, vertinimo laikotarpis prasideda praėjus dviem dienoms po to, kai BaFin gauna pranešimą.

65

Antra, ieškovė papildomai teigia, kad, atsižvelgiant į 2022 m. rugpjūčio 16 d.BaFin gavimo patvirtinimą, vertinimo laikotarpis turėjo prasidėti 2022 m. rugpjūčio 19 d.

66

Trečia, dar papildomai ieškovė mano, kad, 2023 m. sausio 19 d. pateikus paskutinius pranešimus dėl MS tikslinio subjekto ir Hyp tikslinio subjekto, vertinimo laikotarpis, net nesant gavimo patvirtinimo, turėjo prasidėti 2023 m. sausio 23 d. Kadangi BaFin prašymas pateikti papildomos informacijos pateiktas 2023 m. sausio 27 d., t. y. pasibaigus privalomam dviejų darbo dienų terminui, vertinimo laikotarpis turėjo baigtis ne vėliau kaip 2023 m. balandžio 19 d.

67

Ketvirta, BaFin neteisingai apskaičiavo vertinimo laikotarpį, remdamasi prielaida, kad paskutinę informaciją iš ieškovės ji gavo 2023 m. vasario 3 d. – paskutinę reikalaujamą informaciją ji pateikė 2023 m. vasario 1 d. ECB nepagrįstai teigia, kad pranešimas ir su juo susijusi informacija turi būti pateikti raštu, nes ši pozicija ne tik prieštarauja tam, kad pats ECB pasirenka, kaip jis mano, tinkamas elektronines pranešimo priemones, bet ir neteisėta, nes tokio pranešimo būdo nereikalaujama nei pagal Direktyvos KRD IV 22 straipsnį, nei pagal KWG 2c straipsnio 1a dalį.

68

Ieškovė daro išvadą, kad vertinimo laikotarpiu ECB neprieštaravo siūlomam įsigijimui, todėl jis laikomas patvirtintu.

69

ECB ginčija ieškovės teiginius.

70

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Direktyvos KRD IV 22 straipsnio 6 dalį, jei kompetentingos institucijos vertinimo laikotarpiu raštu nepareiškė prieštaravimo dėl siūlomo įsigijimo, tas įsigijimas laikomas patvirtintu.

71

Ši nuostata į Vokietijos teisę perkelta KWG 2c straipsnio 1b dalies aštuntame sakinyje, kuriame numatyta, kad jeigu vertinimo laikotarpiu priežiūros institucija raštu neprieštarauja akcijų paketo įsigijimui ar didinimui, galima jį įsigyti ar padidinti.

72

Kaip matyti išnagrinėjus pirmojo pagrindo pirmą dalį, 60 darbo dienų vertinimo laikotarpis pradedamas skaičiuoti tik nuo išsamaus pranešimo gavimo patvirtinimo (žr. šio sprendimo 45 punktą).

73

Be to, iš Direktyvos KRD IV 22 straipsnio 1 dalies matyti, kad apie kvalifikuotąją akcijų paketo dalį turi būti pranešama raštu, tačiau rašytinė forma joje neapibrėžta. Vokietijos teisėje KWG 2c straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje numatyta, kad apie kvalifikuotąją akcijų paketo dalį turi būti pranešama raštu pagal tos pačios nuostatos antrą sakinį. Šiame antrame sakinyje nurodyta, kad siūlomas įsigyjantysis asmuo savo pranešime turi nurodyti esmines faktines aplinkybes ir dokumentus, kurie, be kita ko, turi būti patikslinti nutartimi pagal KWG 24 straipsnio 4 dalį.

74

Vadinasi, ieškovės prašomos informacijos pateikimas buvo būtina sąlyga tam, kad BaFin atsiųstų išsamaus pranešimo gavimo patvirtinimą, kuris leistų pradėti skaičiuoti vertinimo laikotarpį.

75

Nagrinėjamu atveju 2023 m. sausio 27 d.BaFin paprašė informacijos apie ieškovės finansinę padėtį. Ši informacija, be kita ko, buvo susijusi su tikslinio subjekto akcijų paketo pirkimo kainos nustatymu, mokesčių deklaracijomis ir pajamų šaltinių aprašymu.

76

Tokia informacija pateikta 2009 m. kovo 20 d.Verordnung über die Anzeigen nach § 2c des Kreditwesengesetzes und § 17 des Versicherungsaufsichtsgesetzes (Inhaberkontrollverordnung; Nutarimas dėl akcininkų kontrolės, BGBl. 2009 I, p. 562; toliau – InhKontrollV) 13 straipsnio 3 dalyje, jame nurodyti duomenys, kurių reikia norint pranešti apie kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimą pagal KWG 24 straipsnio 4 dalį.

77

Darytina išvada, kad prieš gaunant šią informaciją pranešimas nebuvo išsamus, todėl vertinimo laikotarpis negalėjo būti pradėtas skaičiuoti.

78

2023 m. vasario 1 d. ieškovė, gavusi BaFin2023 m. sausio 27 d. prašymą, išsiuntė jai atsakymą. Elektroniniame laiške kaip priedai buvo pateikta suskaitmeninta atsakymo laiško versija, pasirašyta ieškovės vardu ir pavarde ir pažymėta „iš anksto elektroniniu paštu“, taip pat keturi priedai PDF formatu. Šį laišką ir šiuos priedus ieškovė irgi išsiuntė paštu.

79

2023 m. vasario 21 d. gavimo patvirtinimu BaFin pranešė ieškovei, kad jos 2023 m. vasario 1 d. atsakymas gautas 2023 m. vasario 3 d. ir kad pranešimas laikomas išsamiu. Tame pačiame laiške BaFin aiškiai nurodė ieškovei, kad vertinimo laikotarpis turi trukti nuo 2023 m. vasario 8 d. iki gegužės 5 d.

80

Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad iki ieškinio pareiškimo ieškovė nepateikė jokių pastabų dėl šio laiško, kuriame BaFin nurodė, kad vertinimo laikotarpio pradžia yra ne 2023 m. vasario 1 d. elektroninio laiško gavimo diena, o 2023 m. vasario 3 d., kai buvo gauti popieriniai dokumentai.

81

Taigi, atsižvelgiant į šį gavimo patvirtinimą, vertinimo laikotarpis negalėjo prasidėti iki 2023 m. vasario 8 d. arba baigtis iki 2023 m. gegužės 5 d. pagal KWG 2c straipsnio 1a dalį, siejamą su KRD IV 22 straipsnio 2 dalies antra pastraipa ir aiškinamą pagal ją.

82

Vien dėl šios priežasties ECB nepadarė teisės klaidos ir nepažeidė Chartijos 41 straipsnio, kai nusprendė, kad vertinimo laikotarpis tęsėsi nuo 2023 m. vasario 8 d. iki 2023 m. gegužės 5 d.

83

Vis dėlto ieškovė teigia, kad paskutinę reikalaujamą informaciją ji pateikė 2023 m. vasario 1 d., o ne 2023 m. vasario 3 d., kaip teigia BaFin. ECB nepagrįstai teigia, kad prie pranešimo pridedama informacija turi būti pateikta raštu, todėl laikyti pranešimą išsamiu reikia tik nuo 2023 m. vasario 3 d. Taigi ieškovė teigia, kad BaFin reikalaujamai informacijai, kuri turėjo būti išsiųsta 2023 m. sausio 27 d., pateikti nereikėjo laikytis rašytinės formos.

84

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad ieškovė laikėsi rašytinės formos, kurios reikalavo BaFin ir ECB, teikdami pradinį pranešimą apie siūlomą įsigijimą 2021 m. lapkričio 12 d.

85

Taigi kyla klausimas, ar iš esmės turėjo būti reikalaujama tos pačios formos, kad būtų galima pateikti 2023 m. sausio 27 d.BaFin prašomą informaciją, siekiant pateikti išsamų pranešimą apie siūlomą įsigijimą.

86

Kaip matyti iš šio sprendimo 73–77 punktų, ši informacija, susijusi su ieškovės finansine padėtimi ir, be kita ko, su tikslinio subjekto akcijų įsigijimo kainos nustatymu, mokesčių deklaracijomis ir pajamų šaltinių aprašymu, turėjo būti pateikta BaFin, kad pranešimas apie siūlomą įsigijimą būtų laikomas išsamiu. Taigi tokia informacija taip pat turėjo būti pateikta BaFin pradiniam pranešimui taikytina forma.

87

Vis dėlto neginčijama, kad 2023 m. vasario 1 d. ieškovės elektroninis laiškas, išsiųstas atsakant į 2023 m. sausio 27 d.BaFin prašymus, neatitinka pradiniam pranešimui pateikti reikalaujamos rašytinės formos. Be to, nors ieškovė savo procesiniuose dokumentuose ginčija Bürgerliches Gesetzbuch (Vokietijos Civilinis kodeksas) 126 straipsnio pirmo sakinio taikymą nagrinėjamu atveju, iš bylos medžiagos matyti, kad ji 2021 m. lapkričio 12 d. pranešimą pateikė paštu. Taip ieškovė sutiko, kad siekiant laikytis KWG 2c straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje reikalaujamos rašytinės formos reikia, kad minėtas pranešimas būtų perduotas fiziškai ir pasirašytas ranka.

88

Šiuo klausimu Bendrasis Teismas, taikydamas 2024 m. lapkričio 13 d. proceso organizavimo priemonę, paprašė šalių patikslinti rašytinės formos apibrėžtį, pateiktą šio sprendimo 87 punkte minėtoje nuostatoje, atsižvelgiant į Vokietijos nacionalinę teisę. Šis klausimas taip pat buvo aptartas per teismo posėdį.

89

Iš šalių rašytinių atsakymų ir jų žodinių pastabų, pateiktų teismo posėdyje, matyti, kad nei Vokietijos teisinė sistema, nei nacionaliniai administraciniai teismai nėra apibrėžę rašytinės formos, numatytos KWG 2c straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje, kuria perkeltas Direktyvos KRD IV 22 straipsnio 1 dalis. Kaip paaiškina ECB, Vokietijos civilinio kodekso 126 straipsnio pirmas sakinys taip pat yra svarbus taikant KWG 2c straipsnio 1 dalies pirmą sakinį. Šioje nuostatoje numatyta, kad jei rašytinė forma nustatyta įstatyme, atitinkamą dokumentą autorius turi pasirašyti ranka, kartu nurodyti savo vardą ir pavardę arba notariniu būdu patvirtintus inicialus.

90

Nagrinėjamu atveju pati ieškovė 2023 m. vasario 1 d. elektroninio laiško pradžioje paminėjo tokį žodžių junginį: „iš anksto elektroniniu paštu“. Per teismo posėdį ji taip pat paaiškino, kad išsiuntė prie šio elektroninio laiško pridėtus dokumentus popierine forma, kad išvengtų situacijos, kai terminas nepradedamas skaičiuoti prieš gaunant dokumentus tokia forma.

91

Taip elgdamasi ieškovė ne tik neginčijo to, kad pareiga pateikt pranešimą apie siūlomą įsigijimą, kuris turėjo būti „raštu“, reiškė siuntimą popierinių dokumentų, bet ir, atrodo, pati tai pripažino.

92

Be to, elektronine forma laikantis 2003 m. sausio 23 d. paskelbto Verwaltungsverfahrensgesetz (Administracinių bylų teisenos įstatymas) (BGBl. I p. 102) (toliau – Vokietijos administracinių bylų teisenos įstatymas) 3a straipsnio 2 dalies galima pakeisti rašytinę formą. Pagal šį straipsnį elektroninius dokumentus perduoti leidžiama tik „jei gavėjas suteikia galimybę su jais susipažinti“ arba jeigu atitinkamuose dokumentuose yra kvalifikuotas elektroninis parašas, kaip tai suprantama pagal 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014, p. 73), 3 straipsnio 12 punktą. Tačiau šiuo atveju netenkinama nė viena iš šių dviejų sąlygų.

93

Atsakydamas į Bendrojo Teismo žodžiu pateiktą klausimą ir papildydamas savo atsakymą į šio sprendimo 88 punkte minėtą proceso organizavimo priemonę, ECB paaiškino, o ieškovė šiuo klausimu jam neprieštaravo, kad BaFin savo elektroniniuose laiškuose nurodė konkrečius el. pašto adresus, kuriais dokumentai siunčiami elektroniniu formatu. Jis taip pat nurodė, kad BaFin interneto svetainėje aiškiai nurodyta, kad visi elektroniniai dokumentai turi būti siunčiami tik šiais dviem adresais, o to ieškovė taip pat neginčijo per posėdį.

94

Reikia konstatuoti, kad po 2023 m. sausio 27 d.BaFin jai adresuoto elektroninio laiško, kuriame buvo nurodyti šie funkciniai adresai, ieškovė 2023 m. vasario 1 d. elektroninio laiško neišsiuntė nė vienu iš jų, o dokumentuose, kurie iš pradžių buvo pasirašyti ranka, nebuvo elektroninio parašo.

95

Iš to matyti, kad 2023 m. vasario 1 d. ieškovės atsiųsti dokumentai negali būti laikomi tinkamai pateiktais elektroniniu būdu ir dėl to tinkamai papildančiais 2023 m. lapkričio 12 d. pranešimą apie siūlomą įsigijimą.

96

Galiausiai, atsižvelgiant į Vokietijos administracinių bylų teisenos įstatymo 3a straipsnio 2 dalies nuostatas, reikia atmesti teiginį, kad 2023 m. sausio 27 d. ieškovė galėjo atsakyti į BaFin elektroninį laišką tuo pačiu adresu.

97

Bet kuriuo atveju taip pat reikia pažymėti, kad kiekviena procedūros šalis turi laikytis jai taikomų taisyklių. Nors pranešimui apie siūlomą įsigijimą buvo taikomos KWG 2c straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nustatytos sąlygos, ECB pranešimas apie rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros sprendimą turėjo atitikti šio sprendimo 123–126 punktuose nurodytą teisinį pagrindą, kuris bus nagrinėjamas analizuojant pirmojo pagrindo antrą dalį.

98

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, atsižvelgiant į šios bylos teisines ir faktines aplinkybes, kadangi ieškovė elektroniniu paštu išsiuntė prašomą informaciją adresu, kuris tam nebuvo numatytas, kartu pranešdama ir išsiųsdama dokumentus popierine forma, BaFin nepadarė teisės klaidos, kai nusprendė, kad raštiškas pranešimas buvo išsamus tą dieną, kai ieškovė pateikė informaciją fizinėje laikmenoje, t. y. 2023 m. vasario 3 d.

99

Iš to, kas pasakyta, išplaukia, kad reikia atmesti pirmojo pagrindo trečią dalį.

100

Pirma, ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nes apie jį jai nebuvo pranešta pagal BPM pagrindų reglamento 35 straipsnio 1 ir 10 dalis ir 88 straipsnio 1 dalies b punktą.

101

Ginčijamas sprendimas ieškovei buvo pateiktas kaip dokumentas, pridėtas prie elektroninio laiško, nors ECB nepriėmė sprendimo dėl pranešimo elektroniniu būdu kriterijų pagal BPM pagrindų reglamento 35 straipsnio 10 dalį.

102

Ieškovė taip pat priduria, kad BPM pagrindų reglamento 35 straipsnio 10 dalyje ECB nesuteikiama galimybė pasirinkti elektroninių ryšių priemonę, kuri, jo nuomone, yra tinkama pranešti apie sprendimą. Pagal šį straipsnį ECB įpareigojamas patvirtinti pranešimo elektroniniu būdu kriterijus, atitinkančius teisinio saugumo principą ir leidžiančius sprendimo adresatui patikrinti jo autentiškumą ir tikslų pranešimo momentą. Šiuo klausimu ieškovė pateikia Bendrojo Teismo procedūros reglamento 100 straipsnio 3 dalies pavyzdį.

103

Antra, ieškovė taip pat teigia, kad negalėjo susipažinti su ginčijamu sprendimu, nes atskira vertinimo ataskaita, kuri yra sudedamoji ECB argumentų dalis, jai nebuvo pateikta kaip minėto sprendimo dalis ar priedas.

104

Trečia, be atsakymų į 2024 m. lapkričio 13 d. proceso organizavimo priemonę, ieškovė teigia, kad iš KWG 2c straipsnio 1b dalies penkto ir aštunto sakinių ir Direktyvos KRD IV 22 straipsnio 6 dalies matyti, jog sprendimas prieštarauti siūlomam kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimui turi būti priimtas ir apie jį turi būti pranešta raštu. Pagal Vokietijos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 ir 3 dalis tokia rašytinė forma reikalauja, kad administracinis aktas būtų popierinės formos.

105

Tiesa, rašytinė forma galėtų būti pakeista elektronine forma pagal Vokietijos administracinių bylų teisenos įstatymo 3a straipsnio 2 dalį ir 37 straipsnio 3 dalį. Vis dėlto ginčijamame sprendime nesilaikoma šios formos, nes ji nepasirašyta naudojant kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 910/2014 3 straipsnio 12 punktą.

106

Ieškovė taip pat mano, kad ginčijamas sprendimas yra neautentiškas, todėl tik jis turi būti panaikintas.

107

BCE atmeta ieškovės teiginius.

108

Trečiajame prieštaravime ieškovė, atsakydama į 2024 m. lapkričio 13 d. proceso organizavimo priemonę, teigia, kad, nesant kvalifikuoto elektroninio parašo, ginčijamas sprendimas neatitinka nei rašytinės formos, nes jis nėra pateiktas popierine forma, nei elektroninės formos.

109

Pranešimo apie ginčijamą sprendimą galiojimas negali būti ginčijamas atsižvelgiant į nacionalinę proceso teisę.

110

Viena vertus, kaip pažymėta šio sprendimo 36 ir 37 punktuose, kvalifikuotųjų akcijų paketų dalių kontrolės procedūra yra sudėtinė procedūra, kuri vykdoma pirmiausia nacionalinėje kompetentingoje institucijoje, o vėliau – ECB. Pagal BPM reglamento 4 straipsnio 3 dalį ECB privalo taikyti „visą atitinkamą Sąjungos teisę ir, kai tokią Sąjungos teisę sudaro direktyvos, nacionalinės teisės aktus, kuriais tos direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę“. Šiuo klausimu to paties reglamento 34 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad „ECB turėtų taikyti materialines taisykles, susijusias su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra“.

111

Vadinasi, ECB neturi taikyti Vokietijos administracinių bylų teisenos įstatymo 3a ir 37 straipsnių, kurie nepatenka į materialinę teisę, susijusią su rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra.

112

Kita vertus, darant prielaidą, kad apie sprendimą nebuvo pranešta raštu ar elektroninėmis priemonėmis, kaip tai suprantama pagal Vokietijos teisę, reikia priminti, jog tam, kad apie sprendimą būtų tinkamai pranešta, pakanka, kad apie šį sprendimą būtų pranešta jo adresatui ir šis galėtų su juo susipažinti, be to, pažymėtina, kad galimi pranešimo tvarkos pažeidimai neturi įtakos paties akto, apie kurį pranešta, teisėtumui ar pagrįstumui (2020 m. kovo 12 d. Sprendimo LL-Carpenter / Komisija, T‑531/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:91, 110 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

113

Nagrinėjamu atveju apie ginčijamą sprendimą ieškovei buvo pranešta 2023 m. gegužės 5 d. elektroniniu laišku. Šiame sprendime buvo aiškiai išreikštas ECB prieštaravimas siūlomam įsigijimui, taip pat buvo nurodyti šio prieštaravimo motyvai.

114

2023 m. gegužės 5 d. ECB taip pat elektroniniu laišku paprašė patvirtinti ginčijamo sprendimo gavimą. 2023 m. gegužės 8 d. ieškovės patarėjas atsakė į šį elektroninį laišką, jame nurodė, kad ginčija pranešimo galiojimą, ir paprašė informacijos apie kriterijus, kurių reikia laikytis pateikiant pranešimą elektroniniu būdu.

115

Taigi ieškovė neginčija, kad gavo ginčijamą sprendimą ir galėjo su juo susipažinti 2023 m. gegužės 5 d. Šį faktą bet kuriuo atveju patvirtina tai, kad 2023 m. gegužės 12 d. ji paprašė pateikti atskirą vertinimo ataskaitą, aiškiai nurodydama ginčijamame sprendime pateiktą informaciją.

116

Tariamas rašytinės ir elektroninės formos nepaisymas šiuo atveju negali neigiamai paveikti ieškovės teisinės ir materialinės padėties, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 55 punkte nurodytą jurisprudenciją. Bet kuriuo atveju, kadangi taisyklių, susijusių su pranešimu apie ginčijamą sprendimą, nesilaikymas negali turėti įtakos šio sprendimo teisėtumui, reikia konstatuoti, kad ieškovės prieštaravimas yra nereikšmingas.

117

Vadinasi, ieškovės teiginius reikia atmesti.

118

Galiausiai ieškovė remiasi ginčijamo sprendimo autentiškumo patvirtinimo nebuvimu, motyvuodama, be kita ko, tuo, kad jame nėra kvalifikuoto elektroninio parašo. Šis autentiškumo patvirtinimas yra esminis procedūrinis reikalavimas, kurio pažeidimas gali lemti atitinkamo akto panaikinimą ir kurį teismas gali iškelti savo iniciatyva (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 152 punktą).

119

Šiuo klausimu iš jurisprudencijos matyti, kad akto autentiškumo patvirtinimu siekiama užtikrinti teisinį saugumą, nekeičiant akto autoriaus patvirtinto teksto. Tikrinant, ar laikytasi autentiškumo patvirtinimo formalumo, tikrinamas akto tikrumas (šiuo klausimu žr. 2019 m. lapkričio 28 d. Sprendimo Banco Cooperativo Español / BPV, T‑323/16, EU:T:2019:822, 75 ir 77 punktus).

120

Nagrinėjamu atveju, kaip ieškinyje pažymi ieškovė, ginčijamame sprendime identiškai pakartojamas per administracinę procedūrą ieškovei pateiktas sprendimo projektas, išskyrus tam tikrus minimalius formalius pakeitimus. Ieškovė neteigia, kad ginčijamas sprendimas buvo pakeistas po jo pasirašymo, ir neginčija nei jį pasirašiusio asmens tapatybės, nei jo autoriteto. Ji tik nurodo formalų šio parašo neteisėtumą ir neginčija jo įrodomosios galios.

121

Todėl, nesant jokių kitų įrodymų, galinčių sukelti abejonių dėl ginčijamo sprendimo tikrumo, jo autentiškumo patvirtinimas negali būti paneigtas.

122

Dėl ieškovės argumento, kad jai nebuvo pranešta apie ginčijamą sprendimą pagal BPM pagrindų reglamento 35 straipsnio 1 ir 10 dalis ir 88 straipsnio 1 dalies b punktą, reikia pažymėti tai, kas nurodyta toliau.

123

Pagal BPM pagrindų reglamento 35 straipsnio 1 ir 10 dalis ECB gali šaliai pranešti apie ECB priežiūros sprendimą, be kita ko, elektroniniu būdu. BPM pagrindų reglamento 35 straipsnio 10 dalyje taip pat numatyta, kad ECB gali nustatyti kriterijus, kuriais remiantis ECB priežiūros sprendimas gali būti įteiktas elektroninio ryšio arba kitomis panašiomis priemonėmis.

124

Neginčijama, kad ECB nenustatė tokių kriterijų. Vis dėlto pagal minėtą BPM pagrindų reglamento 35 straipsnio formuluotę ECB galimybė elektroniniu būdu pranešti apie rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros sprendimą nepriklauso nuo išankstinio šių kriterijų apibrėžimo. Iš tiesų BPM pagrindų reglamento 35 straipsnio 10 dalyje numatyta tik ECB galimybė nustatyti kriterijus, pagal kuriuos apie rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros sprendimą galima pranešti elektroninėmis ar kitomis panašiomis ryšio priemonėmis. Taigi pagal šį straipsnį nedraudžiama, kad ECB apie ginčijamą sprendimą praneštų ieškovei elektroniniu laišku.

125

Be to, pagal BPM pagrindų reglamento 88 straipsnio 1 dalies b punktą ECB pagal to paties pagrindų reglamento 35 straipsnį kuo greičiau praneša šalims apie sprendimus dėl kredito įstaigos kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimo.

126

Galiausiai Direktyvos KRD IV 22 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jei kompetentingos institucijos nusprendžia paprieštarauti įsigijimui, jos per dvi darbo dienas nuo tokio įvertinimo pabaigos ir neviršydamos vertinimo laikotarpio raštu praneša apie tai siūlomam įsigyjančiajam asmeniui ir nurodo motyvus.

127

Pagal jurisprudenciją apie sprendimą tinkamai pranešama, kai apie jį sužino asmuo, kuriam jis skirtas, ir šis turi galimybę su juo susipažinti. Taigi pranešimo būdas laikomas tinkamu, kai jis leidžia tiksliai nustatyti termino ieškiniui pareikšti pradžią (šiuo klausimu žr. 1995 m. balandžio 6 d. Sprendimo BASF ir kt. / Komisija, T‑80/89, T‑81/89, T‑83/89, T‑87/89, T‑88/89, T‑90/89, T‑93/89, T‑95/89, T‑97/89, T‑99/89–T‑101/89, T‑103/89, T‑105/89, T‑107/89 ir T‑112/89, EU:T:1995:61, 59 punktą).

128

Reikia konstatuoti, kad 2023 m. gegužės 5 d. elektroniniu laišku pranešdamas ieškovei apie savo sprendimą prieštarauti siūlomam įsigijimui ir šio sprendimo motyvus tokiomis sąlygomis, kurios atitinka Direktyvos KRD IV 22 straipsnio 5 dalį, ECB nepažeidė BPM pagrindų reglamento 35 straipsnio 1 ir 10 dalių ir 88 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatų.

129

Vadinasi, ieškovės argumentai turi būti atmesti.

130

Be to, ieškovė negali teigti, kad, pavėluotai išsiuntus atskirą vertinimo ataskaitą, ji negalėjo susipažinti su ginčijamu sprendimu.

131

Žinoma, neginčijama, kad atskira vertinimo ataskaita ieškovės prašymu jai buvo pateikta tik 2023 m. gegužės 15 d., t. y. praėjus dešimčiai dienų po pranešimo apie ginčijamą sprendimą. ECB teigia, kad šis vėlesnis išsiuntimas buvo padarytas dėl vidaus klaidos.

132

Vis dėlto šis vėlesnis atskiros vertinimo ataskaitos išsiuntimas neturi įtakos termino, per kurį ECB turi atlikti savo vertinimą, apskaičiavimui, nes, kaip nurodyta šio sprendimo 112–115 punktuose, ginčijamame sprendime, apie kurį ieškovei pranešta 2023 m. gegužės 5 d., buvo aiškiai išreikštas ECB prieštaravimas siūlomam įsigijimui, kurį ieškovė ginčija savo ieškinyje.

133

Iš tiesų ECB prieštaravimas siūlomam įsigijimui yra motyvuotas ginčijamame sprendime. Jis konstatuoja, kad egzistuoja suderinti veiksmai, taigi ir tai, kad ieškovė įsigyja kvalifikuotąja akcijų paketo dalį. Jis taip pat išsamiai nurodo priežastis, dėl kurių ji neatitinka kriterijų, kuriuos turi atitikti siūlomas įsigyjantysis akcininkas, norintis įsigyti kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, kaip nurodyta šio sprendimo 23 punkte.

134

Taigi šį ieškovės argumentą reikia atmesti.

135

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti pirmojo pagrindo antrą dalį, taigi ir visą pirmąjį pagrindą.

136

Ieškovė antrąjį pagrindą suskirstė į dvi dalis, susijusias, pirma, su jos teisės būti išklausytai pažeidimu, o antra, su pareigos motyvuoti pažeidimu.

137

Ieškovė teigia, kad, atsižvelgiant į Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą, BPM pagrindų reglamento 31 straipsnį ir BPM reglamento 22 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, ECB pažeidė jos teisę būti išklausytai.

138

Iš tiesų ECB ginčijamą sprendimą priėmė remdamasis faktinėmis aplinkybėmis, pirmą kartą nurodytomis atskiroje vertinimo ataskaitoje, kuri ieškovei buvo pateikta praėjus dešimčiai dienų po ginčijamo sprendimo priėmimo, todėl ji turi būti atmesta. Dėl šių faktinių aplinkybių ECB padarė išvadą, kad Warburg Gruppe akcininkai derino veiksmus. Taigi ECB nusprendė, kad siūlomas įsigijimas susijęs su 100 % balsavimo teisių ir tikslinio subjekto kapitalo turinčiu kvalifikuotuoju akcijų paketu, taip pat MS tikslinio subjekto ir Hyp tikslinio subjekto kontrolės įgijimu.

139

Taigi ECB atėmė iš ieškovės galimybę pateikti pastabas dėl šių faktinių aplinkybių ir įrodyti, kad Warburg Gruppe akcininkai veikė nesuderintai, visų pirma dėl siūlomo įsigijimo. Kadangi Warburg Gruppe akcininkai nesiėmė suderintų veiksmų, ieškovės kvalifikuotoji akcijų paketo dalis neprilygtų 100 % balsavimo teisių ir tikslinio subjekto kapitalo ir tokiu atveju siūlomam įsigijimui ECB būtų galėjęs taikyti ne tokius griežtus vertinimo kriterijus.

140

Ieškovė priduria, kad atskiroje vertinimo ataskaitoje pateikta klaidinga analizė, nes ECB klaidingai rėmėsi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad įrodytų, jog egzistuoja suderinti veiksmai tiek MWB 1 lygmeniu, tiek Warburg Gruppe lygmeniu. Be to, ECB klaidingai atsižvelgė į pranešimą dėl siūlomo Warburg Gruppe ir tikslinės subjekto susijungimo, kad padarytų išvadą, jog Warburg Gruppe akcininkai iš principo derino veiksmus. Iš tiesų šis pranešimas išplaukia iš KWG 2c straipsnio 1 dalies pirmo sakinio, pagal kurį reikalaujama pateikti bendrą pranešimą, jei akcininkai siūlomo sandorio tikslais veikia suderintai. Ieškovė taip pat mano, kad ECB nepateikė faktinių aplinkybių, įrodančių Warburg Gruppe akcininkų balsavimo schemos buvimą.

141

Ieškovė teigia, kad, net nesant Warburg Gruppe akcininkų suderintų veiksmų, jai negalėjo būti priskirta 40,24 % tikslinio subjekto kapitalo, nes šie argumentai grindžiami InhKontrollV 5 straipsnio 1 dalies antru sakiniu, kuris yra neteisėtas.

142

Bet kuriuo atveju ieškovė mano, kad negalima atmesti galimybės, jog procedūros baigtis būtų galėjusi būti kitokia, jeigu jai būtų suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę, todėl procedūra turi trūkumų.

143

BCE atmeta ieškovės teiginius.

144

Ieškovė iš esmės priekaištauja ECB neišklausius jos dėl aplinkybių, kuriomis jis rėmėsi konstatuodamas Warburg Gruppe akcininkų suderintų veiksmų buvimą, nes ši informacija nurodyta tik atskiroje vertinimo ataskaitoje, kuri pateikta po to, kai buvo pranešta apie ginčijamą sprendimą.

145

Reikia priminti, kad Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, jog teisė į gerą administravimą apima kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę.

146

Teisė būti išklausytam kiekvienam asmeniui užtikrina galimybę vykstant administracinei procedūrai iki bet kokio sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo tinkamai ir veiksmingai pareikšti savo nuomonę. Be to, remiantis suformuota jurisprudencija, teise būti išklausytam siekiama dvigubo tikslo. Ji padeda išnagrinėti bylos medžiagą ir kuo tiksliau ir teisingiau nustatyti faktines aplinkybes, kita vertus, ji leidžia užtikrinti veiksmingą suinteresuotojo asmens gynybą. Teise būti išklausytam visų pirma siekiama užtikrinti, kad bet koks asmens nenaudai priimtas sprendimas būtų priimtas gerai susipažinus su bylos aplinkybėmis, ir jos tikslas, be kita ko, yra sudaryti galimybę kompetentingai institucijai ištaisyti klaidą arba suinteresuotajam asmeniui – pateikti su jo asmenine padėtimi susijusią informaciją, kuri pateisina sprendimo priėmimą, nepateisina jo priėmimo arba pateisina vieno ar kito sprendimo priėmimą (žr. 2023 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Del Valle Ruíz ir kt. / BPV, T‑302/20, T‑303/20 ir T‑307/20, EU:T:2023:735, 141 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

147

Kaip matyti iš pačios Chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punkto formuluotės, jis taikomas visuotinai. Darytina išvada, kad teisės būti išklausytam turi būti paisoma per bet kokią procedūrą, galinčią pasibaigti asmens nenaudai priimtu aktu, net jei taikytinuose teisės aktuose tokio formalumo nėra aiškiai numatyta (žr. 2023 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Del Valle Ruíz ir kt. / BPV, T‑302/20, T‑303/20 ir T‑307/20, EU:T:2023:735, 142 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

148

Atsižvelgiant į tai, kad teisės į gynybą principas, kuris apima teisę būti išklausytam, yra pagrindinis ir bendrasis Sąjungos teisės principas, jo negalima nei uždrausti, nei riboti teisės akto nuostata, todėl jo laikymasis turi būti užtikrintas tiek visiškai nesant specialių teisės aktų, tiek esant teisės aktui, kuriame pačiame neatsižvelgiama į minėtą principą (žr. 2023 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Del Valle Ruíz ir kt. / BPV, T‑302/20, T‑303/20 ir T‑307/20, EU:T:2023:735, 143 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

149

Iš BPM pagrindų reglamento 31 straipsnio 1 dalies matyti, kad prieš priimant ECB priežiūros sprendimą, galintį neigiamai paveikti šalies teises, išskyrus skubos atvejus, ši šalis turi turėti galimybę raštu pateikti ECB pastabas dėl ECB priežiūros sprendimui reikšmingų faktų, motyvų ir teisinių pagrindų, patikslinant, kad pranešime, kuriuo ECB suteikia šalims galimybę pateikti pastabas, turi būti nurodytas numatomo priežiūros sprendimo turinys, esminiai faktai, motyvai ir teisiniai pagrindai, kuriais jis ketina grįsti savo sprendimą.

150

BPM reglamento 22 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje taip pat numatyta, kad, išskyrus skubos atvejus, ECB grindžia savo sprendimus dėl kvalifikuotosios akcijų paketo dalies vertinimo tik tais prieštaravimais, dėl kurių suinteresuotosios šalys galėjo pateikti pastabų.

151

Šioje byloje ECB ir BaFin parengti sprendimų projektai patikslina esmines faktines ir teisines aplinkybes, kuriomis pagrįstas ginčijamas sprendimas. Šiuose projektuose, be kita ko, konstatuojama, kad Warburg Gruppe akcininkai veikia suderintai. Atsižvelgiant į šiuos suderintus veiksmus, šiuose projektuose analizuojamas siūlomas įsigijimas ir padaryta išvada, kad dėl to ieškovė įgyja kvalifikuotąją tikslinio subjekto akcijų paketo dalį.

152

Pagal BPM pagrindų reglamento 31 straipsnio 1 dalį ECB pateikė ieškovei ginčijamo sprendimo projektą, kurio 1.1 ir 2.1 punktuose aiškiai daroma nuoroda į BaFin sprendimo projekte atliktą analizę. 2023 m. balandžio 14 d. ieškovei buvo leista susipažinti su bylos medžiaga. Todėl ji galėjo susipažinti su BaFin sprendimo projektu.

153

2023 m. balandžio 21 d. pastabose dėl ECB sprendimo projekto ieškovė galėjo pareikšti savo nuomonę dėl Warburg Gruppe akcininkų suderintų veiksmų buvimo, siekdama užginčyti išvadą, kad ji įsigytų kvalifikuotąją tikslinio subjekto akcijų paketo dalį. Ji, be kita ko, tvirtino, kad Warburg Gruppe akcininkai neveikė suderintai, ir teigė, kad ECB išvada šiuo klausimu yra savavališka, nes nepagrįsta.

154

Iš atskiros vertinimo ataskaitos matyti, kad ECB atsižvelgė į ieškovės pastabas ir į jas atsakė. Jis taip pat patikslino aplinkybes, kurios, kaip jis mano, patvirtina Warburg Gruppe akcininkų suderintų veiksmų buvimą.

155

Darytina išvada, kad ieškovė pasinaudojo teise būti išklausytai dėl šio ginčijamo sprendimo aspekto prieš jį priimant.

156

Taigi antrojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.

157

Pirma, ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas nėra pakankamai motyvuotas atsižvelgiant į SESV 296 straipsnio 2 dalį, BPM pagrindų reglamento 33 straipsnio 1 ir 2 dalis ir BPM reglamento 22 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos antrą sakinį ir 2 dalies antrą pastraipą.

158

Antra, ieškovė mano, kad paties ginčijamo sprendimo motyvų turėtų pakakti be nuorodos į atskirą vertinimo ataskaitą, kuri nėra jo sudedamoji dalis, nes nebuvo pridėta prie jo. Ši vertinimo ataskaita taip pat parengta po to, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Tačiau faktinės aplinkybės, kuriomis remiasi ECB, konstatuodamas, kad Warburg Gruppe buvo derinami veiksmai, nurodytos tik atskiroje vertinimo ataskaitoje. Tai įrodo aplinkybė, kad atskira vertinimo ataskaita beveik du kartus ilgesnė už ginčijamą sprendimą ir kad ECB daug kartų apie ją užsimena savo dokumentuose.

159

Be atsakymų į 2024 m. lapkričio 13 d. proceso organizavimo priemonę, ieškovė priduria, kad atskira vertinimo ataskaita, kuri yra esminis ginčijamo sprendimo elementas, nėra neatsiejamai susijusi su šiuo sprendimu, taip pat su ja nesusijęs joks kvalifikuotas elektroninis parašas. Neįmanoma nustatyti šio dokumento versijos, pateiktos Valdančiajai tarybai priimti. Taigi jos autentiškumas neįrodytas.

160

Ieškovė taip pat nurodo, kad nesvarbu, jog gavusi atskirą vertinimo ataskaitą ji turėjo pakankamai laiko pareikšti ieškinį. Pirma, tik jos prašymu ECB jai perdavė atskirą vertinimo ataskaitą. Be to, neįmanoma kaip nors sutrumpinti ieškinio pareiškimo terminų, kurie yra imperatyvūs terminai. Galiausiai, jos teigimu, pagal jurisprudenciją reikalaujama, kad apie institucijos sprendimo motyvus būtų pranešta kartu su pranešimu apie atitinkamą sprendimą, juo labiau kai toks sprendimas turi būti priimtas per nustatytą terminą, kaip yra nagrinėjamu atveju.

161

Trečia, ieškovė mano, kad vykstant procesui ECB iš dalies pakeitė ir papildė ginčijamo sprendimo motyvus, o tai prieštarauja jurisprudencijai. Konkrečiai kalbant, ieškovė mano, kad reikia atmesti ECB argumentus, susijusius su tariamu nepriekaištingos reputacijos nebuvimu ir profesinės kompetencijos neturėjimu, naujai išplėtotus atsižvelgiant tiek į jos ieškinio turinį, tiek į jos susirašinėjimą su BaFin. Be to, ji pažymi, kad ECB negali remtis sprendimu, priimtu vykdant 2022 m. rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros ir vertinimo procedūrą (toliau – SREP sprendimas), nes šis sprendimas priimtas vėliau nei ginčijamas sprendimas. Iš 2021 m. SREP sprendimo nekonfidencialios versijos taip pat nematyti, kad ieškovės vyras sukėlė didelę riziką tiksliniam subjektui.

162

Galiausiai ieškovė pažymėjo, kad ginčijamame sprendime visiškai nėra analizės, pagal kurią ji bet kuriuo atveju turėjo įsigyti 40,24 % tikslinio subjekto kapitalo pagal InhKontrollV 5 straipsnio 1 dalies antrą sakinį, todėl į ją negalima atsižvelgti.

163

ECB ginčija šiuos argumentus.

164

Iš pradžių reikia priminti, jog, pirma, SESV 296 straipsnio antroje pastraipoje nustatyta, kad Sąjungos institucijų teisės aktai turi būti motyvuoti ir, antra, Chartijos 41 straipsnyje įtvirtinta teisė į gerą administravimą reiškia Sąjungos institucijų, įstaigų ir organų pareigą motyvuoti savo sprendimus (2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 102 punktas).

165

Sąjungos institucijos, įstaigos ar organo sprendimo motyvai yra ypač svarbūs, nes leidžia suinteresuotajam asmeniui susipažinus su visa informacija nuspręsti, ar jis ketina pareikšti ieškinį dėl šio sprendimo, o kompetentingam teismui – vykdyti kontrolę, todėl tai yra viena iš Chartijos 47 straipsnyje užtikrinamos teisminės kontrolės veiksmingumo sąlygų (žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 103 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

166

Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos taip pat matyti, kad tokie motyvai turi būti pritaikyti prie nagrinėjamo akto pobūdžio ir aplinkybių, kuriomis jis priimtas. Šiuo aspektu pateikiant motyvus nereikalaujama tiksliai nurodyti visų svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių, nes tai, ar akto motyvai yra pakankami, turi būti vertinama atsižvelgiant ne tik į jo tekstą, bet ir į priėmimo aplinkybes bei į visas nagrinėjamąją sritį reglamentuojančias teisės normas, ypač į interesą gauti paaiškinimų, kurį asmenys, kuriems šis aktas skirtas, gali turėti. Asmens nenaudai priimtas aktas yra pakankamai motyvuotas, jeigu jis priimtas suinteresuotajam asmeniui žinomomis aplinkybėmis, leidžiančiomis jam suprasti dėl jo priimtos priemonės reikšmę (žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 104 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

167

Šioje byloje faktinės aplinkybės, susijusios su siūlomu įsigijimu, ir išvada, kad dėl šio įsigijimo ieškovė turėjo įsigyti kvalifikuotąjį tikslinio subjekto akcijų paketą, atsižvelgiant į Warburg Gruppe akcininkų suderintus veiksmus, yra patikslintos ginčijamo sprendimo 1.1–1.5 ir 2.1 punktuose.

168

Kriterijai, pateisinantys ECB prieštaravimą siūlomam įsigijimui, priminti šio sprendimo 23 punkte, taip pat aiškiai išnagrinėti ginčijamo sprendimo 2.3–2.12 punktuose, kiek tai susiję su ieškovės reputacija, 2.12 punkto c papunktyje, kiek tai susiję su jos mokumu, ir 2.13–2.15 punktuose, kiek tai susiję su tikslinio subjekto rizikos ribojimo reikalavimų laikymusi. Be to, ginčijamas sprendimas priimtas ieškovei žinomomis aplinkybėmis, nes ji pati pateikė duomenis apie siūlomą įsigijimą ir su ja buvo konsultuojamasi per administracinę procedūrą prieš priimant minėtą sprendimą.

169

Darytina išvada, kad ginčijamame sprendime nurodytos reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis grindžiamas, ir nereikia remtis atskira vertinimo ataskaita ar vėlesniais ECB paaiškinimais.

170

Taigi šis sprendimas yra pakankamai motyvuotas, ir kartu primintina, kad pareiga motyvuoti yra esminis formos reikalavimas, kurį reikia atskirti nuo minėto sprendimo motyvų pagrįstumo, nes pastarasis yra susijęs su materialiniu ginčijamo akto teisėtumu (2012 m. gruodžio 12 d. Sprendimo Electrabel / Komisija, T‑332/09, EU:T:2012:672, 179 punktas).

171

Dėl atskiros vertinimo ataskaitos ieškovė iš esmės taip pat teigia, kad ji nėra ginčijamo sprendimo sudedamoji dalis, nors yra esminis jo elementas, ir kad ji parengta po to, kai buvo pranešta apie šį sprendimą. Todėl į ją neturėtų būti atsižvelgiama vertinant ginčijamo sprendimo teisėtumą.

172

Buvo nuspręsta: kadangi ECB atsakymai į siūlomų įsigyjančiųjų asmenų pastabas dėl sprendimo projekto buvo pateikti tą pačią dieną kaip ir pranešimas apie šį sprendimą, šie atsakymai, kaip ir BaFin korespondencija, adresuota siūlomiems įsigyjantiesiems asmenims per administracinę procedūrą, ir BaFin sprendimo pasiūlymas, buvo ginčijamo sprendimo konteksto dalis ir į juos turėjo būti atsižvelgta vertinant šio sprendimo motyvus (šiuo klausimu žr. 2024 m. liepos 10 d. Sprendimo PH ir kt. / ECB, T‑323/22, EU:T:2024:460, 20 punktą ir 85 ir 86 punktus (nepaskelbti)). Tas pats pasakytina, be kita ko, apie ginčijamo sprendimo priėmimo dieną atitinkamos institucijos interneto svetainėje prieinamą informaciją (šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Landesbank Baden-Württemberg ir BPV, C‑584/20 P ir C‑621/20 P, EU:C:2021:601, 168 punktą).

173

Šiuo atveju atskira vertinimo ataskaita ieškovei buvo pateikta praėjus dešimčiai dienų po pranešimo apie ginčijamą sprendimą.

174

Ginčijamo sprendimo 1.12 punkte atskira vertinimo ataskaita minima taip: „[Ieškovės] komentarai buvo įvertinti ir aptarti atskiroje vertinimo ataskaitoje, kuri buvo pateikta siūlomam įsigyjančiajam asmeniui, taip pat šio sprendimo 1.10 ir 2.10 punktuose“. Šioje formuluotėje atskira vertinimo ataskaita nenurodyta kaip ginčijamo sprendimo priedas, nuo kurio ji neatsiejama.

175

Vis dėlto jame buvo aiškiai nurodyta atskira vertinimo ataskaita. Taigi, atsižvelgiant į šio sprendimo 172 punkte primintą jurisprudenciją, atskira vertinimo ataskaita gali būti laikoma ginčijamo sprendimo konteksto dalimi ir į ją galima atsižvelgti vertinant to sprendimo motyvus.

176

Taigi iš esmės apie sprendimo motyvus suinteresuotajam asmeniui turi būti pranešama kartu su jam nenaudingu sprendimu (žr. 2011 m. rugsėjo 29 d. Sprendimo Elf Aquitaine / Komisija, C‑521/09 P, EU:C:2011:620, 149 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Tačiau išskirtinėmis aplinkybėmis teisės akto motyvai gali išplaukti iš vėlesnių paaiškinimų (šiuo klausimu žr. 2005 m. birželio 15 d. Sprendimo Corsica Ferries France / Komisija, T‑349/03, EU:T:2005:221, 287 punktą).

177

Nagrinėjamu atveju pavėluotą atskiros vertinimo ataskaitos išsiuntimą lėmė ECB padaryta vidinė korektūros klaida. Vis dėlto ginčijamame sprendime aiškiai minima ši ataskaita, kurioje nurodyti ginčijamo sprendimo priėmimo metu egzistavę motyvai, todėl ieškovė buvo informuota apie jos buvimą nuo pranešimo apie ginčijamą sprendimą momento ir galėjo prašyti ją pateikti iš karto po to, kai gavo šį sprendimą. Taigi ieškovė paprašė leisti susipažinti su šiuo dokumentu 2023 m. gegužės 12 d., penktadienį, t. y. praėjus penkioms darbo dienoms po to, kai gavo ginčijamą sprendimą. ECB nedelsdamas įvykdė reikalavimą ir išsiuntė dokumentą kitą darbo dieną, t. y. 2023 m. gegužės 15 d., pirmadienį.

178

Taigi dėl šio sprendimo 177 punkte primintų aplinkybių ECB ieškovei vėliau išsiuntė atskirą vertinimo ataskaitą, tačiau iš jos nebuvo atimta galimybė su ja susipažinti. Taip pat reikia konstatuoti, kad ieškovė neįrodė ir net neteigė, kad dėl pavėluotai išsiųstos atskiros vertinimo ataskaitos buvo neigiamai paveiktos jos teisės (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 1987 m. balandžio 7 d. Sprendimo SISMA / Komisija, 32/86, EU:C:1987:187, 4 punktą). Konkrečiai kalbant, ji neteigė, kad šis išsiuntimas turėjo neigiamą įtaką jos galimybei pareikšti ieškinį per SESV 263 straipsnyje nustatytą terminą ar kad šis terminas turėjo būti pratęstas.

179

Ieškovė teigia, kad jai pateikta atskira vertinimo ataskaita buvo parengta po to, kai buvo pranešta apie ginčijamą sprendimą, kaip tai patvirtina šio dokumento metaduomenys.

180

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad šį teiginį paneigia informacija, kuria remiasi ECB. Jis paaiškina, kad metaduomenys, kuriais remiasi ieškovė, darant prielaidą, kad jie įrodyti, išplaukia iš to, kad atskira ataskaita buvo parsisiųsta iš ECB vidinės saugojimo sistemos ir pakeista į PDF formatą prieš pat išsiunčiant ieškovei. Be to, ECB pateikė minėtoje saugojimo sistemoje užfiksuotos atskiros vertinimo ataskaitos Word versijos ekrano kopiją. Kadangi nenurodyta data, iš šios ekrano kopijos matyti, kad atskiros vertinimo ataskaitos Word versija buvo sukurta dar 2023 m. balandžio 25 d., gerokai prieš pranešant apie ginčijamą sprendimą.

181

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, neįrodyta, kad atskira vertinimo ataskaita buvo parengta po to, kai buvo pranešta apie ginčijamą sprendimą.

182

Atsižvelgiant į konkrečias šios bylos aplinkybes, tai, kad atskira vertinimo ataskaita buvo išsiųsta pavėluotai, netrukdo į joje pateiktą informaciją atsižvelgti nagrinėjant ginčijamo sprendimo teisėtumą.

183

Ieškovė priekaištauja ECB dėl to, kad jis papildė Bendrajame Teisme ginčijamo sprendimo motyvus, siekdamas įrodyti, kad siūlomas įsigijimas turėjo lemti kvalifikuoto tikslinio subjekto akcijų paketo įsigijimą, ir pagrįsti savo prieštaravimą šiam įsigijimui, remdamasis teisės aktais nustatytais vertinimo kriterijais.

184

Šiuo klausimu iš jurisprudencijos matyti, kad motyvai negali būti pirmą kartą ir a posteriori nurodyti teisme, išskyrus išimtines aplinkybes (2023 m. spalio 18 d. Sprendimo Clariant ir Clariant International / Komisija, T‑590/20, EU:T:2023:650, 175 punktas).

185

Į visus motyvus, kuriuos ECB pirmą kartą pateikė Bendrajame Teisme, jeigu jie nėra pateisinami išimtinėmis aplinkybėmis, negalima atsižvelgti vertinant ginčijamo sprendimo motyvus, kurie bet kuriuo atveju buvo pripažinti pakankamais, kaip nurodyta šio sprendimo 170 punkte.

186

Darytina išvada, kad nagrinėdamas ketvirtąjį ir penktąjį pagrindus, į kuriuos daroma nuoroda, Bendrasis Teismas negali atsižvelgti į galimus naujus ir išimtinėmis aplinkybėmis nepateisinamus motyvus.

187

Taigi, antrojo pagrindo antra dalis turi būti atmesta, o dėl tos priežasties – ir visas antrasis pagrindas.

188

Ieškovė teigia, kad ECB kruopščiai ir nešališkai neišnagrinėjo faktinių aplinkybių, kuriomis grindė ginčijamą sprendimą, ir ginčija jų tikrumą.

189

Ieškovė mano, kad ECB klaidingai atsižvelgė į 2019 m. BaFin vykdytą rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros procedūrą, susijusią su jos vyro galėjimu naudotis balsavimo teisėmis valdant tikslinį subjektą. Jos teigimu, ECB turėjo patikrinti BaFin išvadų teisingumą ir atsižvelgti į tai, kad jos sutuoktinis nebuvo nuteistas po septynerių metų tyrimo dėl įtarimų sukčiavimu mokesčiais, ir į, be kita ko, 2022 m. gruodžio 13 d.Landgericht Bonn (Bonos apygardos teismas, Vokietija) sprendimą, kuriame padaryta išvada, kad nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo tyčinį dalyvavimą sukčiaujant mokesčiais.

190

ECB išvados dėl Warburg Gruppe akcininkų suderintų veiksmų ir tikslinių subjektų integravimo į įmonių tinklą grindžiamos pasenusia informacija, nors ieškovė per administracinę procedūrą informavo ECB, kad jo turima informacija nebėra aktuali. Ieškovė priduria, kad bendras pranešimas apie Warburg Gruppe ir tikslinio subjekto susijungimo projektą, pirmą kartą nurodytas atskiroje vertinimo ataskaitoje, paaiškinamas tuo, kad Warburg Gruppe akcininkai veikia suderintai dėl šio konkretaus sandorio, tačiau neįrodo, kad jie iš esmės veikia suderintai. Ji taip pat pabrėžia, kad 2021 m. SREP sprendime neatsižvelgta į rizikos ribojimu pagrįstas priemones, kurias turėjo įgyvendinti tikslinis subjektas, ir kad 2022 m. SREP sprendimas priimant ginčijamą sprendimą dar nebuvo priimtas.

191

BCE atmeta ieškovės teiginius.

192

Pirmiausia pažymėtina, kad skundžiamas sprendimas yra aktas dėl rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigos priežiūros, kurį priėmė ECB, turintis šiuo klausimu plačią diskreciją, nes, kaip nurodyta BPM reglamento 55 konstatuojamojoje dalyje, priežiūros uždavinių pavedimas ECB reiškia didelę jo atsakomybę užtikrinti finansinį stabilumą Sąjungoje ir kuo veiksmingiau ir proporcingiau naudotis savo priežiūros įgaliojimais (šiuo klausimu žr. 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Landeskreditbank Baden-Württemberg / ECB, C‑450/17 P, EU:C:2019:372, 86 punktą).

193

ECB didelę diskreciją taip pat lemia tai, kad skundžiamas sprendimas apima sudėtingų ekonominių ir finansinių aplinkybių vertinimą (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2022 m. lapkričio 10 d. Sprendimo Komisija / Valencia Club de Fútbol, C‑211/20 P, EU:C:2022:862, 34 punktą ir 2023 m. birželio 22 d. Sprendimo Vokietija ir Estija / Pharma Mar ir Komisija, C‑6/21 P ir C‑16/21 P, EU:C:2023:502, 52 punktą).

194

Šiomis aplinkybėmis vykdydamas tokio sprendimo, kaip ginčijamas, motyvų pagrįstumo teisminę kontrolę Sąjungos teismas turi ne pakeisti ECB vertinimą savuoju, o patikrinti, ar šis sprendimas nėra pagrįstas iš esmės netiksliomis faktinėmis aplinkybėmis ir ar jame nėra teisės klaidos, akivaizdžios vertinimo klaidos arba piktnaudžiavimo įgaliojimais (šiuo klausimu žr. 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo EPSU / Komisija, C‑928/19 P, EU:C:2021:656, 96 punktą ir 2023 m. gegužės 4 d. Sprendimo ECB / Crédit lyonnais, C‑389/21 P, EU:C:2023:368, 55 punktą).

195

Sąjungos teismas turi patikrinti ne tik nurodytų įrodymų faktinį teisingumą, patikimumą ir nuoseklumą, bet ir tai, ar šie įrodymai apima visus esminius duomenis, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant sudėtingą padėtį, ir ar jie gali pagrįsti jais remiantis padarytas išvadas (2023 m. gegužės 4 d. Sprendimo ECB / Crédit lyonnais, C‑389/21 P, EU:C:2023:368, 56 punktas).

196

Iš tiesų, kai institucija turi plačią diskreciją, labai svarbu paisyti procedūrinių garantijų, įskaitant šios institucijos pareigą rūpestingai ir nešališkai išnagrinėti visus svarbius nagrinėjamos situacijos aspektus (2023 m. gegužės 4 d. Sprendimo ECB / Crédit lyonnais, C‑389/21 P, EU:C:2023:368, 57 punktas).

197

Nagrinėjamu atveju ieškovė, pirma, ginčija faktinių aplinkybių, į kurias ECB atsižvelgė nagrinėdamas jos vyro reputaciją, tikrumą ir, antra, teigia, kad Warburg Gruppe akcininkų suderintų veiksmų buvimas ir tikslinių subjektų integravimas į įmonių tinklą grindžiami pasenusia informacija.

198

Dėl ieškovės pateikto pirmojo prieštaravimo ginčijamame sprendime pabrėžiama, kad dėl 2019 m. BaFin vykdytos pakartotinio ieškovės vyro vertinimo procedūros ECB turi „labai didelių abejonių“ dėl jo reputacijos.

199

2019 m. vykdydama šią procedūrą BaFin ketino taikyti ieškovės vyrui rizikos ribojimo priemones, siekdama apriboti jo įtaką tiksliniam subjektui, tačiau to nepadarė, atsižvelgdama į jo prisiimtus įsipareigojimus. Tai darydama, BaFin nepakeitė savo analizės dėl ieškovės vyro įtakos tiksliniam subjektui.

200

Be to, kaip ginčijamame sprendime tvirtina ECB, BaFin noras išlaikyti šio sprendimo 9 punkte nurodytą sprendimą dėl MWB 1 balsavimo teisių Warburg Gruppe perdavimo dviem įgaliotiems atstovams, taip pat ir po galimo siūlomo įsigijimo įgyvendinimo, patvirtina, kad BaFin savo analizės ieškovės vyro atžvilgiu nepakeitė ir per vertinimo laikotarpį.

201

Primenant faktines aplinkybes, ginčijamo sprendimo 1.8 punkte taip pat nurodyta, kad BaFin priimtame 2021 m. SREP sprendime irgi pažymėta, jog netiesioginiai tikslinio subjekto savininkai buvo netinkami ir toliau darė įtaką tiksliniam subjektui, nepaisant ieškovės vyro įsipareigojimų, prisiimtų BaFin reikalaujant, vykdymo. Taigi tiksliniam subjektui buvo skirti 4 balai (šis vertinimas atitinka blogiausią rezultatą, kuris gali būti priskirtas šiuo atveju). Šis SREP sprendimas, kuris tapo galutinis nepareiškus ieškinio, patvirtina analizę, kad ieškovės vyras nebuvo nepriekaištingos reputacijos. Kaip savo rašytinėse pastabose paaiškina ECB, šis sprendimas buvo priimtas atlikus naujausią įmanomą tikslinio subjekto rizikos ribojimu pagrįstą vertinimą per visą jo etapą.

202

Vis dėlto ieškovė mano, kad šie vertinimai grindžiami pasenusiomis faktinėmis aplinkybėmis, nes 2022 m. gruodžio 13 d.Landgericht Bonn (Bonos apygardos teismas) sprendime padaryta išvada, kad nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių tyčinį jos vyro dalyvavimą sukčiaujant mokesčiais, dėl kurio 2019 m. BaFin vykdė pakartotinio vertinimo procedūrą.

203

Kaip savo rašytinėse pastabose ir atskiroje vertinimo ataskaitoje teigia ECB, pirma, šio sprendimo 202 punkte minėtas sprendimas buvo susijęs su trečiojo asmens, o ne ieškovės sutuoktinio, kalte, ir, antra, su juo susijęs baudžiamasis tyrimas dar nebuvo baigtas, ir ieškovė to neneigė.

204

Be to, reikia pažymėti, kad asmens baudžiamosios atsakomybės vertinimas vykstant teismo procesui nėra tokio paties pobūdžio kaip vertinimas, susijęs su siūlomo įsigyjančiojo asmens reputacija per administracinę procedūrą dėl bankų priežiūros, kaip antai nagrinėjamą šioje byloje. Taigi 2022 m. gruodžio 13 d.Landgericht Bonn (Bonos apygardos teismas) sprendimas baudžiamojoje byloje bet kuriuo atveju negali paneigti BaFin ir ECB atlikto ieškovės vyro reputacijos vertinimo.

205

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės teiginių nepakanka, kad būtų galima ginčyti faktinių aplinkybių, į kurias nagrinėdamas jos vyro reputaciją atsižvelgė ECB, tikrumą.

206

Taigi ieškovės trečiojo pagrindo pirmasis prieštaravimas turi būti atmestas.

207

Dėl antrojo prieštaravimo, kurį pateikdama ieškovė teigia, kad ECB rėmėsi pasenusia informacija apie tikslinių subjektų integravimą į įmonių tinklą ir Warburg Gruppe akcininkų suderintus veiksmus, reikia konstatuoti, kad ji nepatikslina, į kokias reikšmingas aplinkybes, nurodytas jos ieškinyje, reikėtų atsižvelgti, jei ginčijamame sprendime ECB nustatytos aplinkybės yra pasenusios.

208

Be to, pateikdama šį prieštaravimą ieškovė daro nuorodą į argumentus, pateiktus ketvirtajame pagrinde, kiek tai susiję su Warburg Gruppe akcininkų suderintais veiksmais, kuriais rėmėsi ECB ginčijamame sprendime.

209

Vadinasi, reikia atmesti ieškovės teiginius dėl tikslinių subjektų integravimo į įmonių tinklą ir išnagrinėti kaltinimus, susijusius su Warburg Gruppe akcininkų suderintais veiksmais, nagrinėjant ketvirtąjį pagrindą.

210

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia atmesti trečiojo pagrindo antrą prieštaravimą, taigi ir visą trečiąjį pagrindą.

211

Ieškovė neigia kvalifikuotosios tikslinio subjekto akcijų paketo dalies įsigijimą, nesvarbu, ar tai būtų balsavimo teisės, ar kapitalo dalys.

212

Ketvirtojo pagrindo pirmoje dalyje ieškovė ginčija kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimą, kiek tai susiję su balsavimo teisėmis.

213

Ieškovė mano, kad ji gali įsigyti kvalifikuotąją akcijų paketo dalį tik netiesiogiai, jeigu jai būtų suteiktos balsavimo teisės MWB 1 ir Warburg Gruppe lygiu. Taigi, nei atskirai, nei kartu su kitais Warburg Gruppe akcininkais per suderintus veiksmus MWB 1 nekontroliuoja Warburg Gruppe.

214

ECB savavališkai padarė prielaidą, kad MWB 1 ir kiti Warburg Gruppe akcininkai veikė suderintai, nes nei ginčijamame sprendime, nei bylos medžiagoje nebuvo jokių faktinių įrodymų, pagrindžiančių tokią išvadą. Atskiroje vertinimo ataskaitoje nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios suderintų veiksmų buvimą, yra pasenusios, klaidingos ar nereikšmingos, nesvarbu, ar tai būtų Warburg Gruppe akcininkų susitarimas, tariami Warburg Gruppe akcininkų šeiminiai ryšiai, Warburg Gruppe bendrovių ryšiai, Warburg Gruppe akcininkų finansavimo šaltiniai ar jų balsavimo schemos. Taigi tokios faktinės aplinkybės negali reikšti, kad Warburg Gruppe akcininkai veikė suderintai.

215

BCE ginčija ieškovės teiginius.

216

Pirmiausia reikia priminti, kad 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013, p. 1), į kurį daroma nuoroda Direktyvos KRD IV 3 straipsnio 1 dalies 33 punkte, 4 straipsnio 1 dalies 36 punkte kvalifikuotoji akcijų paketo dalis apibrėžiama kaip įmonėje tiesiogiai ar netiesiogiai turimos akcijos, sudarančios 10 % ar daugiau kapitalo ar balsavimo teisių arba leidžiančios daryti esminę įtaką tos įmonės valdymui.

217

Sąvoka „kredito įstaigos kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimas“ yra savarankiška Sąjungos teisės sąvoka. Tai matyti iš fakto, kad nei Reglamento Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 36 punkte pateiktoje sąvokos „kvalifikuotoji akcijų paketo dalis“ apibrėžtyje, nei BPM reglamento 15 straipsnyje, nei Direktyvos KRD IV 22 straipsnyje, kuriame nustatyta tokios akcijų paketo dalies įsigijimo kontrolės tvarka, nėra nuorodos į nacionalinę teisę. Tai matyti ir iš Sąjungos teisės aktų leidėjo siekiamo tikslo, kaip nurodyta, be kita ko, BPM reglamento 11 konstatuojamojoje dalyje ir 1 straipsnyje, t. y. nustatyti suderintą rizikos ribojimu pagrįstą finansų sistemos priežiūrą, visų pirma apimančią, kaip numatyta šio reglamento 22 konstatuojamojoje dalyje, reikšmingų akcijų paketų, vadinamųjų kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių, įsigijimą (2024 m. rugsėjo 19 d. Sprendimo Fininvest ir kt. / BCE ir kt., C‑512/22 P ir C‑513/22 P, EU:C:2024:774, 48 punktas).

218

Šiomis aplinkybėmis sąvoka „kvalifikuotoji akcijų paketo dalis“ negali būti aiškinama siaurai, nes tai leistų apeiti vertinimo procedūrą ir išvengti to, kad ECB kontroliuotų tam tikrus kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių įsigijimo būdus, taigi būtų pakenkta tiems tikslams. Šiuo klausimu taip pat reikia priminti, kad iš BPM reglamento 22 konstatuojamosios dalies matyti, jog bet kokio naujo savininko tinkamumo įvertinimas iki reikšmingo kredito įstaigos akcijų paketo pirkimo yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti šių įstaigų savininkų nuolatinį tinkamumą ir finansinį patikimumą.

219

Šiuo atveju ginčijamo sprendimo 2.1 punkte, remiantis, be kita ko, KWG 1 straipsnio 9 dalies antru sakiniu, aiškinamu atsižvelgiant į bendras gaires, nurodoma, kad dėl siūlomo įsigijimo ieškovė įgytų 100 % balsavimo teisių valdant tikslinį subjektą.

220

Kaip priminta šio sprendimo 192 punkte, vykdydamas rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros uždavinius, tarp kurių yra jo užduotis kontroliuoti kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių įsigijimą, ECB turi didelę diskreciją.

221

Šioje byloje Bendrasis Teismas turi patikrinti, ar ginčijamas sprendimas, kiek jame pripažįstama, kad Warburg Gruppe akcininkai veikė suderintai, neparemtas iš esmės netiksliomis faktinėmis aplinkybėmis ir ar jame nėra akivaizdžios vertinimo klaidos, kaip teigia ieškovė.

222

Kad ginčijamame Sąjungos akte esantis faktinių aplinkybių vertinimas taptų neįtikinamas, būtent ieškovė turi pateikti pakankamai įrodymų, kad jį priėmusi institucija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, pateisinančią šio akto panaikinimą (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Gold East Paper ir Gold Huasheng Paper / Taryba, T‑444/11, EU:T:2014:773, 62 punktą).

223

Šiuo atveju ginčijamame sprendime ECB nurodo, kad Warburg Gruppe akcininkai veikia suderintai ir kad kartu netiesiogiai jiems priklauso 100 % tikslinio subjekto kapitalo ir balsavimo teisių. Jis priduria, kad dėl susitarimo dėl sujungimo taip pat preziumuojamas suderintas veiksmas MWB 1 lygmeniu. ECB iš to daro išvadą, kad ieškovė įgis 100 % tikslinio subjekto akcijų ir balsavimo teisių, kurias galės netiesiogiai kontroliuoti.

224

Atskiroje vertinimo ataskaitoje nagrinėjami kriterijai, išvardyti Bendrų gairių 4.6 punkte, siekiant įvertinti, ar yra suderintas veiksmas, paskui padaryta išvada, kad, atsižvelgiant į šiuos suderintus veiksmus, visos balsavimo teisės turės būti suteiktos siūlomam įsigyjančiajam asmeniui. Šiuo klausimu reikia atsižvelgti į Warburg Gruppe akcininkų sudarytą susitarimą, tikslinio subjekto grupės santykius, Warburg Gruppe akcininkų finansavimo šaltinius ir jų ankstesnes balsavimo schemas.

225

Ieškovė ginčija tai, kad MWB 1 kartu su kitais Warburg Gruppe akcininkais veikė suderintai. Šiuo klausimu ji teigia, kad atskiroje vertinimo ataskaitoje nurodyti duomenys neleidžia nustatyti tokių veiksmų.

226

Dėl Warburg Gruppe lygmeniu sudaryto akcininkų susitarimo ieškovė teigia, kad ginčijamo sprendimo priėmimo momentu jis nebegaliojo, nes 2021 m. buvo priimti nauji įstatai. Be to, Bendrų gairių 4.6 punkte aiškiai nurodyta, kad tokio pobūdžio pardavimo apribojimų nepakanka suderintiems veiksmams nustatyti.

227

Vis dėlto, kaip teigia ECB, atskiroje vertinimo ataskaitoje pateikta analizė nėra pasenusi, nes naujuose Warburg Gruppe įstatuose, kaip ir šio sprendimo 226 punkte minėtame akcininkų susitarime, numatyta, kad norint perleisti akcijas asmenims, nesusijusiems su akcininkų šeimomis, turi būti gautas išankstinis „bendrovės“ sutikimas visuotinio susirinkimo sprendimu.

228

Taigi ieškovės teiginiai negali, viena vertus, įrodyti, kad ECB sprendimas grindžiamas netiksliais faktais, ar, kita vertus, to, kad jų vertinimas neįtikina.

229

Be to, kaip teigia ECB, pagal Bendrų gairių 4.6 punktą šios rūšies susitarimai, kitaip nei grynų akcijų pirkimo sutartys, bendro pasitraukimo ir priverstinio perleidimo sąlygos bei grynos įstatuose numatytos pirmumo teisės, nepašalinami iš jo taikymo srities.

230

Dėl ECB nurodytos aplinkybės, kad du kiti jos vyro šeimos nariai turi Warburg Gruppe akcijų, ieškovė tvirtina, kad jie yra labai tolimi giminaičiai, su kuriais ji neturi kontaktų, be to, jie valdo tik 0,58 % akcijų, kurios kartu su MWB 1 akcijomis jai bet kuriuo atveju neleidžia turėti daugiau kaip 50 % Warburg Gruppe kapitalo.

231

Reikia konstatuoti, kad šiais teiginiais ieškovė neneigia ECB nurodytų faktinių aplinkybių, t. y. kad du kiti Warburg šeimos nariai turi Warburg Gruppe akcijų. Ji taip pat nepateikia įrodymų, kurie paneigtų ECB atliktą šių šeimos santykių vertinimą.

232

Dėl tos pačios grupės įmonių santykių ECB atskiroje vertinimo ataskaitoje paaiškino, kad ieškovės vyras ir A yra fondas, kurio pavadinime nurodytos jų abiejų pavardės. Jie taip pat buvo pagrindinio MWB 1 bendro akcininko Warburg Gruppe ir MWB 1 generaliniai direktoriai. Ieškovės sutuoktinis, A, MWB 1 ir pagrindinis MWB 1 bendras akcininkas Warburg Gruppe taip pat turi tuos pačius teisinius atstovus.

233

Ieškovė teigia, kad šio sprendimo 232 punkte nurodytas fondas yra labdaros fondas, kuriam priklausė 0,02 % Warburg Gruppe kapitalo tik iki 2022 m. vasario mėn., todėl į jį negalima atsižvelgti nagrinėjant tos pačios grupės bendrovių santykius.

234

Reikia konstatuoti, kad ieškovė neginčija ECB nurodytų faktinių aplinkybių, nes tai, kad šis fondas turėjo Walburg Gruppe akcijų, nėra vienas iš veiksnių, į kuriuos atsižvelgė ECB. Šių teiginių nepakanka, kad ECB vertinimas, jog į ieškovės vyro ir A santykius galima atsižvelgti kaip į įmonių ryšius, kaip jie suprantami pagal Bendrų gairių 4.6 dalies b punkto 3 papunktį, taptų neįtikinamas. Dėl atsižvelgimo į vieną finansavimo šaltinį ECB nurodo, kad Warburg Gruppe bendri akcininkai anksčiau norėjo finansuoti Hyp tikslinio subjekto įsigijimą paskirstę specialų nepaskirstytąjį pelną.

235

Ieškovė teigia, kad nors Bendrose gairėse numatyta, jog naudojimasis tuo pačiu finansavimo šaltiniu gali būti suderintų veiksmų požymis, tai yra išorės finansavimo šaltiniai, o ne tokie vidaus šaltiniai, kaip tikslinio subjekto paskirstomi dividendai.

236

Kaip teisingai pažymi ECB, šio teiginio nepagrindžia Bendrų gairių 4.6 punkto b papunkčio 4 dalis, pagal kurią „skirtingų asmenų naudojimasis tuo pačiu finansavimo šaltiniu įsigyjant ar didinant tikslinio subjekto akcijų paketą“ yra suderintų veiksmų požymis, nedarant skirtumo tarp „išorinių“ ir „vidaus“ šaltinių.

237

Remiantis tuo darytina išvada, kad šį ieškovės argumentą reikia atmesti.

238

Kalbant apie praeitus balsavimo modelius, pažymėtina, jog atskiroje vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad BaFin išnagrinėjo ankstesnius akcininkų sprendimus, kurie neparodė jokių skirtingo balsavimo požymių. Minėtoje ataskaitoje nurodyta, kad sudėtingos rezoliucijos buvo vieningai patvirtintos be išsamių diskusijų iš anksto ir per labai trumpą laiką, o tai reiškia išankstinį susitarimą dėl balsavimo schemų. Mažumos akcininkams taip pat dažnai buvo atstovaujama.

239

Ieškovė teigia nežinojusi apie visas ECB nurodytas ankstesnes balsavimo schemas, kuriose ji nedalyvavo, ir kad neketina koordinuoti savo balsavimo su kitais Warburg Gruppe akcininkais. Ji priduria, kad ECB remiasi vien spekuliacijomis ir kad ji neturi pateikti sprendimo motyvų pagrįstumą paneigiančių įrodymų.

240

Reikia konstatuoti, kad ieškovė nepateikė įrodymų, prieštaraujančių ECB pozicijai, pavyzdžiui, Warburg Gruppe akcininkų priimtų nesuderintų rezoliucijų pavyzdžių. Ji taip pat nepagrindė priežasčių, dėl kurių negalėjo pateikti tokių įrodymų.

241

Be to, kiek tai susiję su ieškovės ketinimais, iš jos 2022 m. rugsėjo 29 d. rašto, nurodyto dublike, matyti, kad ji neketina neprašyti savo vyro, buvusio pagrindinio MWB 1 akcininko, patarimo taip pat, kaip ir neklausyti kitų patarimų. Tame pačiame rašte ji taip pat nurodė, kad reguliariai bendrauja su atstovais, kurie Warburg Gruppe naudojasi MWB 1 balsavimo teisėmis.

242

Darytina išvada, kad ieškovės teiginiai negali paneigti nei ECB nurodytų faktinių aplinkybių, nei jo vertinimo įtikinamumo.

243

Vadinasi, ECB, remdamasis svarbiomis aplinkybėmis ir nepadarydamas akivaizdžios vertinimo klaidos, nusprendė, kad MWB 1 ir kiti Warburg Gruppe akcininkai veikė suderintai. Darytina išvada, kad šį ieškovės argumentą, o kartu ir visą ketvirtojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.

244

Ieškovės prieštaravimas dėl kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimo, kiek tai susiję su balsavimo teisėmis, turi būti atmestas. Kadangi balsavimo teisių ir kapitalo teisių įsigijimas yra alternatyviai nurodytas Direktyvos KRD IV 22 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 36 punkte, siekiant nustatyti kvalifikuotosios akcijų paketo dalies įsigijimą, nebūtina nagrinėti nei ketvirtojo pagrindo antros dalies, susijusios su kvalifikuotosios kapitalo dalių paketo dalies įsigijimu, nei Vokietijos teisės ir Bendrų gairių 6.6 punkto suderinamumo su taikytina Sąjungos teisės sistema klausimų.

245

Taigi ketvirtąjį pagrindą reikia atmesti.

246

Ieškovė penktąjį pagrindą suskirstė į tris dalis, susijusias su klaidingu kriterijaus, siejamo su „siūlomo įsigyjančiojo asmens reputacija“, sąvokų „siūlomo įsigyjančiojo asmens finansinis patikimumas“ ir „rizikos ribojimu pagrįstų reikalavimų laikymasis“ aiškinimu ir taikymu.

247

Dėl pirmos dalies, grindžiamos klaidingu kriterijaus, susijusio su „siūlomo įsigyjančiojo asmens reputacija“, aiškinimu ir taikymu, ieškovė teigia, kad ginčijamu sprendimu tiek, kiek jame nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos kriterijus neįgyvendintas, pažeidžiamos Direktyvos KRD IV 23 straipsnio 1 ir 2 dalys ir KWG, kuriuo ji perkelta į Vokietijos teisę, 2c straipsnio 1b dalies pirmo sakinio 1 punktas. Be to, ginčijamas sprendimas nėra pagrįstas nei patikimais įrodymais, nei pagrįstais motyvais ir rodo akivaizdžią ECB vertinimo klaidą.

248

Pirmiausia primintina, kad Direktyvos KRD IV 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kompetentingos valdžios institucijos, siekdamos užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį kredito įstaigos, kurios akcijų paketą siūloma įsigyti, valdymą ir atsižvelgdamos į galimą siūlomo įsigyjančiojo asmens įtaką tai kredito įstaigai, vertina siūlomo įsigyjančiojo asmens tinkamumą ir siūlomo įsigijimo finansinį patikimumą pagal nebaigtinį kriterijų sąrašą. Tarp šių kriterijų, be kita ko, yra siūlomo įsigyjančiojo asmens reputacijos kriterijus.

249

Siūlomo įsigyjančiojo asmens reputacijos kriterijus, numatytas Direktyvos KRD IV 23 straipsnyje, į Vokietijos teisę perkeltas KWG 2c straipsnio 1b dalies pirmo sakinio 1 punktu. Šioje nuostatoje konkrečiai numatyta, kad įsigijimas gali būti draudžiamas, jeigu „asmuo, kuriam taikomas reikalavimas pranešti <...>, nėra patikimas arba dėl kitų priežasčių neatitinka reikalavimų, kad būtų užtikrintas patikimas ir riziką ribojantis įstaigos valdymas“.

250

Pateikdama pirmą prieštaravimą ieškovė tvirtina, kad KWG 2c straipsnio 1b dalyje siūlomo įsigyjančiojo asmens profesinė kompetencija nėra jo reputacijos kriterijus. Ji priduria, kad bet koks priešingas aiškinimas ne tik būtų diskriminacinis, bet ir pažeistų Direktyvos KRD IV 22 straipsnio 8 dalį, kurioje numatyta, kad valstybės narės negali nustatyti griežtesnių reikalavimų, nei nustatytieji šioje direktyvoje. Galiausiai ieškovė mano, kad Bendrų gairių 10.1 punktas, kuriame profesinė kompetencija pripažįstama kaip siūlomų įsigyjančiųjų asmenų reputacijos vertinimo kriterijus, netaikytinas, nes prieštarauja KWG 2c straipsnio 1b daliai.

251

Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad nei Direktyvos KRD IV 23 straipsnio 1 dalyje, nei KWG 2c straipsnio 1b dalies pirmo sakinio 1 punkte nėra nepriekaištingos reputacijos kriterijaus apibrėžties ar elgesio, kuris gali patekti į šios sąvokos taikymo sritį, sąrašo. Tai reiškia, kad kompetentingos valdžios institucijos kiekvienu konkrečiu atveju vertina, ar siūlomas akcininkas, norintis įsigyti kredito įstaigos kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, atitinka šį kriterijų; tai jos daro atsižvelgdamos į reikšmingas faktines aplinkybes, minėtą kriterijų pagrindžiančias priežastis ir šiuo kriterijumi siekiamus užtikrinti tikslus.

252

Remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, aiškinant Sąjungos teisės nuostatą reikia atsižvelgti ne tik į jos tekstą, bet ir į kontekstą ir teisės akto, kuriame ji įtvirtinta, tikslus (šiuo klausimu žr. 2005 m. birželio 7 d. Sprendimo VEMW ir kt., C‑17/03, EU:C:2005:362, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

253

Žodžiai „turėti reputaciją“ įprastai reiškia „būti vertam pagarbos“ arba „turėti gerą vardą“. Tokia apibrėžtimi, suponuojančia visuomenės nuomonę, neatmetama galimybė, kad asmens reputacija priklausytų nuo jo profesinės kompetencijos (2024 m. liepos 10 d. Sprendimo PH ir kt. / ECB, T‑323/22, EU:T:2024:460, 363 punktas).

254

Kiek tai susiję su šio kriterijaus kontekstu, reikia atsižvelgti į tai, kad Direktyvos 2007/44 8 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, jog „siūlomo įsigyjančiojo asmens reputacija“ turi apimti ne tik jo sąžiningumą, bet ir profesinę kompetenciją. Šis elementas yra svarbus šioje byloje, nes Direktyvos 2007/44 5 straipsnio 3 dalimi buvo įtraukta Direktyvos 2006/48 19a straipsnio 1 dalis, kuri vėliau tapo Direktyvos KRD IV 23 straipsnio 1 dalimi. Šis dvigubas vertinimas – sąžiningumo ir profesinės kompetencijos – leidžia siekti Direktyvos KRD IV 23 straipsnio 1 dalyje nustatytų tikslų, t. y. įvertinti įsigyjančiojo asmens tinkamumą, siekiant užtikrinti patikimą ir rizikos ribojimu pagrįstą kredito įstaigos valdymą.

255

Bendrų gairių 10.1 punkte taip pat paaiškinama, kad siūlomo įsigyjančiojo asmens reputacijos vertinimas turėtų apimti jo sąžiningumą ir profesinę kompetenciją.

256

Taigi Direktyvos KRD IV 23 straipsnio 1 dalyje nurodytas reputacijos kriterijus turi būti aiškinamas kaip apimantis siūlomo įsigyjančiojo asmens profesinės kompetencijos vertinimą (2024 m. liepos 10 d. Sprendimo PH ir kt. / ECB, T‑323/22, EU:T:2024:460, 368 punktas).

257

Darytina išvada, kad ginčijamame sprendime ECB atliktas dvigubas vertinimas atitinka šioje byloje taikytiną teisinį pagrindą.

258

Tai, kad KWG aiškiai nepaminėjo šio kriterijaus, nereiškia, kad ECB padarė teisės klaidą, kai vertino ieškovės ir profesinę kompetenciją, ir sąžiningumą.

259

Iš tiesų pagal suformuotą jurisprudenciją nacionaliniai teismai, taikydami vidaus teisės aktus, turi juos aiškinti kuo labiau atsižvelgdami į atitinkamos direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas toje direktyvoje numatytas rezultatas. Šis reikalavimas nacionalinę teisę aiškinti taip, kad aiškinimas atitiktų Sąjungos teisę, matyti iš pačios SESV sistemos, nes jis leidžia bylas nagrinėjantiems nacionaliniams teismams pagal savo kompetenciją užtikrinti visišką Sąjungos teisės veiksmingumą (žr. 2010 m. sausio 19 d. Sprendimo Kücükdeveci, C‑555/07, EU:C:2010:21,48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2012 m. sausio 24 d. Sprendimo Dominguez, C‑282/10, EU:C:2012:33, 24 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją; taip pat pagal analogiją žr. 2019 m. birželio 24 d. Sprendimo Popławski, C‑573/17, EU:C:2019:530, 55, 57 ir 58 punktus). Pagal BPM reglamento 4 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą ta pati pareiga iš principo taikoma ECB, o tikrinant jo veiksmų teisėtumą – Bendrajam Teismui, kuris turi aiškinti ir taikyti nacionalinę teisę perkeliančią direktyvą, kiek tai įmanoma, taip, kad ji atitiktų šią direktyvą (šiuo klausimu žr. 2025 m. liepos 15 d. Sprendimo ECB ir Komisija / Corneli, C‑777/22 P ir C‑789/22 P, EU:C:2025:580, 135 ir 137 punktus).

260

Taip aiškinamas KWG neprieštarauja bendroms gairėms. Iš tiesų pagal KWG 2c straipsnio 1b dalies pirmo sakinio 1 punkto formuluotę neleidžiama vertinant siūlomo įsigyjančiojo asmens reputaciją neatsižvelgti į jo profesinę kompetenciją (2024 m. liepos 10 d. Sprendimo PH ir kt. / ECB, T‑323/22, EU:T:2024:460, 367 punktas). Iš to matyti, kad pirmasis ieškovės prieštaravimas turi būti atmestas.

261

Pateikdama antrąjį prieštaravimą ieškovė ginčija ECB atliktą jos profesinės kompetencijos vertinimą.

262

Pirmiausia reikia priminti, kad skundžiamas sprendimas yra ECB, kuris šiuo klausimu turi didelę diskreciją, priimtas aktas, susijęs su kredito įstaigos rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra, ir kad Sąjungos teismo vykdoma tokio sprendimo, kaip ginčijamas sprendimas, motyvų pagrįstumo teismine kontrole, be kita ko, siekiama patikrinti, ar šis sprendimas nėra grindžiamas iš esmės netiksliomis faktinėmis aplinkybėmis ir ar jame nėra teisės klaidos arba akivaizdžios vertinimo klaidos (žr. šio sprendimo 192 ir 194 punktus).

263

Iš ginčijamo sprendimo 2.12 punkto i–v papunkčių matyti, kad ieškovė neatitinka kriterijaus, susijusio su profesine kompetencija, pagal ECB priimtą tikslinio subjekto perėmimo konfigūraciją.

264

Bendrose gairėse paaiškinama, ką apima profesinės kompetencijos kriterijus.

265

Pagal Bendrų gairių 10.3 punktą vertinant profesinę kompetenciją reikėtų atsižvelgti į poveikį, kurį siūlomas įsigyjantysis asmuo turės tiksliniam subjektui. Tai reiškia, kad, laikantis proporcingumo principo, siūlomiems įsigyjantiesiems asmenims, kurie negali daryti arba įsipareigoja nedaryti didelės įtakos tiksliniam subjektui, taikomos mažesnės kompetencijos sąlygos.

266

Pagal Bendrų gairių 10.23 punktą siūlomo įsigyjančiojo asmens profesinė kompetencija apima valdymo kompetenciją (toliau – valdymo kompetencija) ir kompetenciją tikslinio subjekto vykdomos finansinės veiklos srityje (toliau – techninė kompetencija).

267

Be to, Bendrų gairių 10.24 punkte nurodyta, kad valdymo kompetencija gali būti grindžiama ankstesne siūlomo įsigyjančiojo asmens patirtimi įsigyjant ir valdant bendrovių akcijas ir turi patvirtinti siūlomo įsigyjančiojo asmens kompetenciją, rūpestingumą, apdairumą ir rūpestį laikytis taikytinų normų.

268

Bendrų gairių 10.25 punkte nurodyta, kad techninė kompetencija gali būti grindžiama ankstesne siūlomo įsigyjančiojo asmens patirtimi, susijusia su finansų įstaigų, kaip pagrindinio akcininko arba faktiškai finansų įmonės veiklai vadovaujančio asmens, veikla ir valdymu.

269

Bendrų gairių 10.29 punkte nurodyta, kad didelės įtakos atveju su technine kompetencija susiję reikalavimai yra svarbesni.

270

Šiuo atveju ginčijamame sprendime patikslinami ieškovės profesinės kompetencijos analizės kriterijai. Be to, paminėti valdymo įgaliojimai ir techninė kompetencija, taip pat jų apibrėžtys (ginčijamo sprendimo 2.12 punkto ii papunktis) ir tai, kad, esant didelei įtakai, su technine kompetencija susiję reikalavimai yra svarbesni (ginčijamo sprendimo 2.12 punkto iii papunktis).

271

Iš ginčijamo sprendimo 1.10 punkto matyti, kad ieškovė baigusi universitetines ir įmonių valdymo doktorantūros studijas, taip pat turi trylikos metų profesinę patirtį nekilnojamojo turto sektoriuje, kuri 2006 m. buvo nutraukta dėl šeiminių priežasčių. Nuo 2014 m. ji savanoriškai dirbo labdaros organizacijose, tačiau neturi profesinės patirties bankų pramonėje.

272

Ginčijamo sprendimo 2.12 punkto iv papunktyje ECB, be kita ko, pažymi, kad ieškovė neturi profesinių įgūdžių, reikalingų asmeniui, kuris įsigyja kredito įstaigos kvalifikuotąją kontrolinio akcijų paketo dalį. Ji neturi patirties bankų ir finansų sektoriuje, kuris labai reguliuojamas, per pastaruosius 16 metų neturėjo profesinės patirties ir nepateikė įrodymų, kad turi įgūdžių, reikalingų akcijų įsigijimo ar valdymo veiklai vykdyti.

273

Ginčijamo sprendimo 2.12 punkto v papunktyje ECB taip pat pabrėžia, kad nepakankami ieškovės profesiniai gebėjimai vis dar kelia problemų, nepaisant to, kad Warburg Gruppe yra du už MWB 1 balsavimo teisių įgyvendinimą atsakingi įgaliotiniai. Nors šiuo metu BaFin ketino išlaikyti šiuos įgaliotinius net ir tuo atveju, jei siūlomas įsigijimas būtų įvykdytas, ECB pabrėžia, kad ieškovė ketina perimti visą savo vyro MWB 1 kapitalo dalį ir kad tokiu atveju negalima užtikrinti, kad įgaliotiniai pasiliks.

274

Ieškovė teigia, kad ECB negali teigti, jog įgyja tikslinio subjekto kontrolę, ir dėl to reikalauti didesnės techninės kompetencijos. Nediskriminuodamas ECB negali manyti, kad ieškovė, padedama Vykdomosios valdybos, stebėtojų tarybos ir išorės patarėjų, negali valdyti savo akcijų.

275

Reikia konstatuoti, kad ieškovė neginčija ECB nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su jos kompetencija.

276

Ieškovė ginčija ECB reikalavimų lygį ir mano, kad jis neįgis tikslinio subjekto kontrolės.

277

ECB nusprendė, kad ieškovė įsigis kontrolinį akcijų paketą, todėl šiame vertinime nėra akivaizdžios klaidos. Būtent tuo remdamasis ginčijamo sprendimo 2.12 punkto iii papunktyje jis nusprendė, kad kontrolinio paketo įgijimo atveju techninės kompetencijos reikalavimas buvo padidintas, tačiau jis nėra lygiavertis kredito įstaigos generaliniam direktoriui taikomam reikalavimui. Be to, jis pabrėžia, kad kvalifikuotosios akcijų paketo dalies turėtojas, kuris nėra atsakingas už kasdienį kredito įstaigos valdymą, pagal bendrovių teisę ir bankų priežiūros teisę turi turėti tinkamų žinių apie kredito įstaigos kontroliuojančiojo akcininko teises ir teisines pareigas.

278

Darytina išvada, kad ECB reikalaujamas kompetencijos lygis nėra klaidingas, remiantis taikytinu teisiniu pagrindu, aiškinamu atsižvelgiant į Bendras gaires.

279

ECB taip pat nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai nusprendė, kad, nepaisant ankstesnių studijų ir profesinės patirties, ieškovė neturėjo reikalaujamo kompetencijos lygio, atsižvelgiant, be kita ko, į jos neveiklumą per pastaruosius 16 metų ir į tai, kad ji niekada nevykdė veiklos bankų sektoriuje.

280

Vadinasi, reikia atmesti ieškovės antrą prieštaravimą.

281

Kadangi ieškovės argumentai, kuriais siekiama paneigti ECB vertinimą dėl jos profesinės kompetencijos, buvo atmesti, ECB išvada dėl jos reputacijos lieka galioti, neatsižvelgiant į Bendrojo Teismo atsakymą į jos prieštaravimus, susijusius su patikimumo kriterijumi. Vis dėlto Bendrasis Teismas mano, kad gero teisingumo vykdymo tikslais reikia išnagrinėti su ieškovės sąžiningumu susijusį kriterijų.

282

Pateikdama trečiąjį prieštaravimą ieškovė ginčija ginčijamą sprendimą tiek, kiek jame nuspręsta, kad ji neatitinka sąžiningumo kriterijaus. Šiuo klausimu ji teigia, kad jos sąžiningumas turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į jos elgesį praeityje, o ne į vyro elgesį, ir ginčija išvadą dėl jo įtakos jai. Reputacijos kriterijus, numatytas Direktyvos KRD IV 23 straipsnyje, į Vokietijos teisę perkeltas KWG 2c straipsnio 1b dalies pirmo sakinio 1 punktu (žr. šio sprendimo 248 ir 249 punktus).

283

Pagal Bendrų gairių 10.10 punktą sąžiningumo reikalavimai reiškia, kad nėra „neigiamų įrašų“, bet jais neapsiribojama.

284

Bendrų gairių 10.13 dalyje nurodomi veiksniai, į kuriuos turėtų būti ypač atsižvelgiama, įskaitant bet kokį apkaltinamąjį nuosprendį ar baudžiamąjį persekiojimą už nusikalstamą veiką (visų pirma už teisės aktuose, reglamentuojančiuose bankininkystės, finansinę, su vertybiniais popieriais ir draudimu susijusią veiklą, arba su vertybinių popierių rinkomis ar mokėjimo priemonėmis numatytas nusikalstamas veikas; už pažeidimus, susijusius su nesąžiningumu, sukčiavimu arba finansiniais nusikaltimais, įskaitant pinigų plovimą ir teroristų finansavimą, rinkos manipuliacijas, prekybą, pasinaudojant nevieša informacija, lupikavimą ir korupciją; už bet kokius mokestinius pažeidimus; taip pat bet kokius kitus bendrovių, bankroto, nemokumo arba vartotojų apsaugos teisės aktuose numatytus pažeidimus), visas svarbias išvadas, padarytas atlikus patikrinimus vietoje ir už jų patalpų ribų, atliekant tyrimus ar taikant priverstinio vykdymo priemones, kiek tai susiję su siūlomu įsigyjančiuoju asmeniu, tiesiogiai ar netiesiogiai, visas atitinkamas vykdymo užtikrinimo priemones, kurių ėmėsi bet kuri kita reguliavimo institucija ar verslo subjektas, jei nesilaikoma atitinkamų nuostatų, ir bet kokią kitą su tuo susijusią informaciją iš įtikinamų ir patikimų šaltinių.

285

Bendrų gairių 10.14 punkte nurodyta, kad kompetentingos institucijos neturėtų manyti, kad baudžiamojo persekiojimo, apkaltinamojo nuosprendžio arba administracinės ir priverstinio vykdymo priemonės nebuvimas savaime yra pakankamas siūlomo įsigyjančiojo asmens sąžiningumo įrodymas, ypač kai tebeegzistuoja įtarimai dėl nusikalstamos veikos.

286

Vadinasi, pagal KWG 2c straipsnio 1b dalies pirmo sakinio 1 punktą leidžiama uždrausti įsigyti kvalifikuotąją akcijų paketo dalį, jei siūlomas įsigyjantysis asmuo „dėl kitų priežasčių, [išskyrus tai, kad jis nėra patikimas] neatitinka reikalavimų, būtinų patikimam ir riziką ribojančiam įstaigos valdymui užtikrinti“.

287

Kaip matyti iš BPM reglamento 22 konstatuojamosios dalies ir Direktyvos KRD IV 23 straipsnio 1 dalies, kredito įstaigų akcininkų reputacijos vertinimu siekiama užtikrinti patikimą ir riziką ribojantį kredito įstaigų valdymą, kredito įstaigų savininkų kokybę ir finansinį patikimumą, o kartu – finansų sistemos apsaugą ir patikimumą Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje.

288

Be to, reikia pažymėti, kad bet koks vertinimas pagal Direktyvos KRD IV 23 straipsnį yra perspektyvinis (pagal analogiją žr. 2022 m. gruodžio 7 d. Sprendimo PNB Banka / ECB, T‑330/19, EU:T:2022:775, 114 punktą) ir turi leisti užkirsti kelią grėsmei kredito įstaigų patikimumui ir apskritai finansų sistemai Sąjungoje ir kiekvienoje valstybėje narėje.

289

Šiomis teisinėmis aplinkybėmis Bendrų gairių 10.21 punkte nurodoma, kad kompetentinga institucija gali atsižvelgti į bet kurio asmens, susijusio su siūlomu įsigyjančiuoju asmeniu, t. y. bet kurio asmens, kuris turi arba, atrodo, palaiko glaudžius šeiminius ar profesinius santykius su siūlomu įsigyjančiuoju asmeniu, sąžiningumą ir reputaciją. Galiausiai iš jurisprudencijos matyti, kad pagal Direktyvą KRD IV, kuri perkelta į Vokietijos teisę, neatmetama galimybė, kad siūlomo įsigyjančiojo asmens nepriekaištinga reputacija gali būti prarasta dėl jo santykių su trečiuoju asmeniu. Negalima atmesti galimybės, kad siūlomo įsigyjančiojo asmens profesinių ar asmeninių santykių pasirinkimas gali sukelti abejonių dėl jo sąžiningumo ir turėti neigiamų pasekmių atitinkamos kredito įstaigos patikimo ir riziką ribojančio valdymo tikslui, kaip neseniai nusprendė Bendrasis Teismas (2024 m. liepos 10 d. Sprendimo PH ir kt. / ECB, T‑323/22, EU:T:2024:460, 325 ir 326 punktai (nepaskelbti)).

290

Būtent atsižvelgiant į šį teisinį pagrindą reikia nustatyti, ar analizuodamas ieškovės sąžiningumą ECB padarė teisės klaidą arba akivaizdžią vertinimo klaidą.

291

Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo sprendimo 2.6 punkto matyti, kad ECB, išdėstęs nuostatas, kuriomis grindė savo vertinimą, nurodė, kad kvalifikuotosios akcijų paketo dalies procedūros yra skirtos patikimam įstaigų valdymui ir bendram finansiniam stabilumui užtikrinti. Netinkamas kredito įstaigų valdymas gali sukelti finansinį nestabilumą ir turėti didesnį poveikį finansų rinkoms ir už jų ribų. Banko veiklai būdinga rizika turi būti vertinama atsargiai, todėl reikia aukštesnių standartų, susijusių su kvalifikuotų akcininkų tinkamumu. ECB teigimu, kvalifikuotosios akcijų paketo dalies procedūros tikslas yra užtikrinti, kad tik tinkami akcininkai galėtų daryti didelę įtaką banko valdymui, todėl jie turi būti vertinami pagal reikšmingus kriterijus. Leidimas netinkamai trečiajai šaliai daryti įtaką pateisina išvadą, kad pats siūlomas įsigyjantysis asmuo nenori ar negali sudaryti išankstinių sąlygų patikimam ir apdairiam tikslinio subjekto valdymui.

292

Ginčijamo sprendimo 2.7 punkte ECB taip pat primena, kad siūlomo įsigyjančiojo asmens reputacijos vertinimas yra ex ante vertinimas ir neišvengiamai reiškia numatomo įsigyjančiojo asmens elgesio ateityje prognozę. Faktai turi parodyti abstraktų pavojų, t. y. numatomo pažeidimo tikimybę.

293

Remdamasis šiais argumentais ECB ginčijamo sprendimo 2.8 punkte nurodė, pirma, kad 2019 m. BaFin pakartotinai įvertino ieškovės vyrą, todėl ECB turi didelių abejonių dėl jos reputacijos, antra, kad ieškovė atrodė finansiškai priklausoma nuo savo vyro, trečia, kad ji neturėjo jokios bankininkystės patirties, ir, ketvirta, ji atvirai pripažino, jog taip pat prašė savo vyro nuomonės, su kuriuo ji bus sudariusi susitarimą dėl bendro naudojimo. Tuo remdamasis ECB daro išvadą, kad kyla didelių abejonių dėl to, kad įgyvendinus siūlomą įsigijimą ieškovės vyras, kuris neturi nepriekaištingos reputacijos, darys didelę įtaką tiksliniam subjektui per ieškovę.

294

Pirma, ieškovė teigia, kad vertinant sąžiningumo kriterijų reikia atsižvelgti į siūlomo įsigyjančiojo asmens elgesį praeityje. Šeiminio ryšio su asmeniu, kurio reputacija ginčijama, nepakanka, kad būtų galima pateisinti priemonių taikymą neatsižvelgiant į asmeninį atitinkamo asmens elgesį. ECB priėmė ginčijamą sprendimą atsižvelgdamas tik į ieškovės vyro reputaciją ir nebandė jos vertinti individualiai.

295

Ieškovė atmeta ECB analizę, kad ji yra finansiškai priklausoma nuo savo vyro, nes tokia analizė klaidinga. Konsultavimasis su sutuoktiniu nereiškia, kad ieškovė negali savarankiškai priimti sprendimo, laikydamasi teisės ir moralinių principų. Ji mano, kad ECB taip pat klaidingai neatsižvelgė nei į jos vyro pageidavimą išeiti į pensiją, nei į jos išreikštą norą veikti nepriklausomai.

296

Dėl ieškovės argumentų, susijusių su galimybe atsižvelgti į jos vyro reputaciją, reikia konstatuoti, kad, remiantis Bendromis gairėmis ir šio sprendimo 289 punkte nurodyta jurisprudencija, ECB, vertindamas siūlomo įsigyjančiojo asmens reputaciją, gali atsižvelgti į asmens, turinčio glaudžių šeiminių ryšių su tuo asmeniu, šiuo atveju – ieškovės vyro, sąžiningumą ir reputaciją.

297

Darytina išvada, kad ieškovės vyro reputacijos vertinimas gali būti įtrauktas į pareiškėjos sąžiningumo vertinimą. Todėl ieškovės argumentai, kuriais siekiama įrodyti priešingą teiginį, turi būti atmesti.

298

Dėl ieškovės argumentų, kuriais siekiama įrodyti, kad ją ir jos vyrą siejantis santuokinis ryšys nereiškia, kad jis turi jai įtakos, reikia pažymėti tai, kas nurodyta toliau.

299

Pirma, glaudus šeimos ryšys yra aiškiai nurodytas Bendrų gairių 10.21 punkte kaip elementas, kuris gali būti naudojamas nustatant asmenis, į kurių sąžiningumą ir reputaciją atsižvelgiama vertinant siūlomą įsigyjantįjį asmenį.

300

Vis dėlto ieškovė neneigia šio ryšio ir neteigia, kad jis nėra glaudus, kaip tai suprantama pagal Bendras gaires.

301

Antra, ECB rėmėsi aplinkybėmis, neapsiribojančiomis vien santuokiniu ryšiu, siejančiu ieškovę su sutuoktiniu.

302

Ginčijamo sprendimo 2.10 punkte pabrėžiama, kad ieškovė turėtų įsigyti tik 0,01 % MWB 1 kapitalo, todėl ji neprisidės prie įmonės komercinės sėkmės. Ieškovės vyras, kuriam priklauso 12,49 % MWB 1 kapitalo ir 87,5 % FMWV turimų MWB 1 akcijų, gaus galimą paskirstytąjį pelną. Iš to paties punkto matyti, kad ieškovė neturi nuolatinių pajamų. Be likvidaus turto, gauto pardavus nekilnojamąjį turtą, didelė jos grynojo turto dalis gaunama iš bendrovės akcijų, kurios generalinis direktorius yra jos vyras, paketo.

303

ECB mano, kad šis finansinis ryšys kartu su ieškovės nuolatinių pajamų nebuvimu rodo, kad ji finansiškai priklauso nuo savo vyro. Jis priduria, kad niekas nerodo, jog ieškovės finansinė padėtis ateityje gali pasikeisti, jei, pavyzdžiui, reikės papildomų kapitalo įnašų. Galiausiai jis taip pat nurodo, kad galima daryti prielaidą, jog finansinių išteklių teikėjas taip pat sieks išsaugoti įtaką sprendimams, susijusiems su šia investicija. ECB teigimu, šios priežastys kelia didelių abejonių dėl to, ar ieškovės vyras nebandys daryti įtakos tam, kaip naudotis balsavimo teisėmis.

304

Ginčijamo sprendimo 2.11 punkte ECB patikslina, kad ieškovė nurodė ketinanti atsižvelgti į savo vyro patarimus. Jis taip pat pažymi, kad ieškovė, nors ir turinti išsilavinimą, per pastaruosius 16 metų nedirbo, neturėjo jokios bankinės patirties ir anksčiau nedalyvavo valdant tikslinį subjektą ar valdant jo akcininkus. Galiausiai jis mano, kad ieškovės vyras stengsis jai daryti įtaką per diskusijas, vykusias pagal susitarimą dėl bendro naudojimo, kurio šalis ieškovė turės tapti įgyvendinus siūlomą įsigijimą, atsižvelgiant į jo interesus, kuriuos jis išlaiko valdant tikslinį subjektą, ir į ieškovės patirties banke stoką.

305

Ginčijamo sprendimo 2.12 punkte ECB mano, kad įgaliotinio buvimas taip pat neleidžia daryti kitokios išvados. Jie naudojasi balsavimo teisėmis Warburg Gruppe sutarčių pagrindu, tačiau jie nėra aptariamų akcijų nei teisiniai, nei ekonominiai savininkai. Šių akcijų teisinė ir ekonominė savininkė išlieka MWB 1, kurią kontroliuos ieškovė. Be to, ECB tvirtina, kad vienu iš šių dviejų įgaliotinių ieškovės vyras paskyrė vienintelį MWB 1 generalinį direktorių, kuriam jis išimtinai atskaitingas. Taigi šio įgaliotinio nepriklausomumas nuo ieškovės vyro naudojantis MWB 1 balsavimo teisėmis Warburg Gruppe nėra užtikrintas.

306

Trečia, ieškovė teigia, kad nepriklauso nuo savo vyro, nes turi asmeninį turtą ir gali lengvai rasti darbą.

307

Reikia konstatuoti, kad šiais teiginiais siekiama įrodyti, kad ji turi galimybę patenkinti savo poreikius.

308

Ginčijamame sprendime pateikta ECB analize siekiama įrodyti, kad ieškovė būtų priklausoma nuo savo vyro, jeigu reikėtų suteikti papildomo kapitalo tiksliniam subjektui. Ieškovė neginčija šios analizės.

309

Taigi šiuos argumentus reikia atmesti.

310

Ieškovė teigia, kad ne tik prašys savo vyro nuomonės, bet ir galės priimti savarankiškus sprendimus. ECB iškraipė jos dublike nurodytus per administracinę procedūrą padarytus pareiškimus dėl ketinimo konsultuotis su sutuoktiniu.

311

Reikia konstatuoti, kad ieškovė neginčija nei ECB nurodytų faktinių aplinkybių, nei jo išvadų, kai teigia, pirma, kad susitarimo dėl bendro naudojimo diskusijos neatskleidė „nepagrįstos įtakos“, antra, kad nebuvo įrodymų, kad ji nesinaudos MWB 1 ir balsavimo teisėmis Warburg Gruppe netinkamai – priešingai, nei numato įstatymas, rizikos ribojimo reikalavimai ir moraliniai principai, ir galiausiai, kad jos vyras ketino išeiti į pensiją, atsižvelgiant į jo vyresnį amžių.

312

Ieškovės pareiškimai per administracinę stadiją taip pat nepaneigia ECB analizės, nes iš jų matyti, kad ieškovė neatmetė galimybės prašyti savo vyro patarimo, nes ji tik išreiškė savo ketinimą išklausyti kitus suinteresuotuosius asmenis ir susidaryti nuomonę.

313

Ieškovės argumentas, kad ECB iškraipė BaFin išvadą, kad įgaliotųjų nepriklausomumas nėra ginčijamas, net jeigu būtų pagrįstas, negali paneigti ECB argumentų dėl ieškovės vyro įtakos jai. Bet kuriuo atveju, kaip teigia ECB, šių dviejų įgaliotųjų paskyrimas negalėtų būti pratęstas neribotam laikui, ypač jeigu ieškovė įsigytų visą savo vyro turimą MWB 1 akcijų paketą, kaip ji ketino padaryti.

314

Taigi šiuos ieškovės argumentus reikia atmesti.

315

Ieškovė teigia, kad didelės ECB abejonės dėl jos vyro reputacijos yra nereikšmingos, ir remiasi nekaltumo prezumpcija, pagal kurią paprastas kaltinimas negali kelti abejonių dėl siūlomo įsigyjančiojo asmens reputacijos. Siūlomo įsigyjančiojo asmens blogos reputacijos vertinimas turėtų būti grindžiamas konkrečiais įrodymais. ECB atsižvelgė tik į prieš ieškovės vyrą pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuris, be kita ko, nebuvo užbaigtas apkaltinamuoju nuosprendžiu.

316

Be to, ginčijamas sprendimas grindžiamas pasenusia informacija, kurią BaFin surinko 2019 m., neatsižvelgdama į 2022 m. BaFin atliktą rizikos ribojimu pagrįstą vertinimą.

317

Nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo 2.8 punkte nurodyta, kad 2019 m. BaFin iš naujo įvertino ieškovės vyrą.

318

Ginčijamo sprendimo 1.7 punkte paaiškinta, kad 2019 m. BaFin pradėjo priežiūros procedūrą, kad sustabdytų ieškovės vyro balsavimo teises valdant tikslinį subjektą, nes jis buvo atsakingas už šios bendrovės dalyvavimą „com/ex“ sandoriuose 2007–2011 m. BaFin, vykdydama nuolatinę priežiūrą, įvertino ieškovės vyro ir A dalyvavimą tiksliniam subjektui tariamai dalyvaujant minėtuose sandoriuose. Ji nusprendė, kad pastarųjų reputacija buvo bloga, ir 2019 m. parengė stebėjimo priemones, kuriomis siekė panaikinti jų įgaliojimus dalyvauti tikslinio subjekto stebėtojų tarybos posėdžiuose ir apriboti jų įtaką jai, be kita ko, sustabdant jų balsavimo teises Warburg Gruppe, kurios buvo patikėtos įgaliotiniams. Per tikrinimo laikotarpį ieškovės sutuoktinis ir A sutiko savanoriškai atsistatydinti iš savo, kaip tikslinio subjekto valdybos narių, postų ir paskyrė įgaliotinius Warburg Gruppe balsavimo teisėms įgyvendinti. BaFin nusprendė, kad šių įgaliotinių paskyrimo pakanka, kad būtų apribota šių dviejų pagrindinių netiesioginių tikslinio subjekto akcininkų įtaka, ir toliau neįgyvendino minėtų priežiūros priemonių.

319

Ginčijamo sprendimo 1.8 punkte taip pat nurodyta, kad 2021 m. BaFin priimtame SREP sprendime konstatuota, jog netiesioginiai tikslinio subjekto savininkai buvo netinkami ir toliau darė įtaką šiam subjektui, nepaisant to, kad paskirti įgaliotiniai. Be to, atliekant šį vertinimą buvo nuspręsta, kad yra įrodymų, pagrindžiančių prielaidą, jog tikslinio subjekto įtraukimas į bendrovių, susijusių su ieškovės vyru ir A, grupę trukdė veiksmingai priežiūrai praeityje, nurodant interesų konfliktus, įtartiną veiklą bendrovių grupėje ir potencialios koncentracijos riziką.

320

Iš ginčijamo sprendimo analizės matyti, kad ECB atsižvelgė į reikšmingas faktines aplinkybes pagal Direktyvos KRD IV 23 straipsnio 1 dalį, KWG 2c straipsnio 1b dalies pirmo sakinio 1 punktą ir Bendras gaires. Iš tikrųjų ginčijamame sprendime dėl ieškovės vyro nurodomi „neigiami įrašai“, kaip tai suprantama pagal minėtų gairių 10.10 punktą.

321

Ieškovės argumentai negali paneigti šio ECB vertinimo.

322

Pirma, ieškovė remiasi nekaltumo prezumpcija ir teigia, kad vien baudžiamojo tyrimo, per kurį nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nepakanka, kad jos vyras būtų pripažintas neturinčiu nepriekaištingos reputacijos.

323

Visų pirma, kaip teigia ECB, ginčijamas sprendimas grindžiamas ne tik ikiteisminiu tyrimu dėl ieškovės vyro.

324

Be to, iš Bendrų gairių 10.14 punkto matyti, kad kompetentingos institucijos neturėtų manyti, jog baudžiamojo persekiojimo, apkaltinamojo nuosprendžio arba administracinės priemonės nebuvimas savaime yra pakankamas siūlomo įsigyjančiojo asmens patikimumo įrodymas.

325

Galiausiai negalima teigti, kad ECB pažeidė ieškovės vyro nekaltumo prezumpciją, nes, pirma, vykstant baudžiamajam persekiojimui nenurodė jo kaltės ir, antra, savo vertinimo negrindė galima jo kalte baudžiamajame procese.

326

Taigi šiuos ieškovės argumentus reikia atmesti.

327

Antra, ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas pasenusia informacija, kurią BaFin surinko 2019 m., neatsižvelgiant į tai, kad jos vyras atsakė į BaFin susirūpinimą keliančius klausimus ir norėjo perduoti tikslinį subjektą savo vaikams ir žmonai. Ieškovė ginčija tai, kad ECB neatsižvelgė į jos vyro veiksmus paisant tikslinio subjekto interesų. Galiausiai ji pažymi, kad ECB neatsižvelgė į 2022 m. BaFin rizikos ribojimu pagrįstą vertinimą, kuriame nenustatyta, kad jos vyras galėjo daryti tiesioginę įtaką įgaliotiniams arba pažeisti įsipareigojimą neduoti jiems balsavimo nurodymų.

328

Reikia konstatuoti, kad, pirma, šio sprendimo 327 punkte nurodytais argumentais ieškovė neginčija faktinių aplinkybių, į kurias atsižvelgė ECB, bet nurodo naujas aplinkybes, galinčias patvirtinti, kad jos vyras turi nepriekaištingą reputaciją. Tačiau Bendrų gairių 10.10 punkte nurodyta, kad ECB turi atsižvelgti į „neigiamų įrašų“ buvimą. Jis turi atlikti bendrą atitinkamo asmens elgesio analizę, nes naujos aplinkybės ar elgesys, rodantys atitinkamo asmens norą atkurti jo reputaciją, nebūtinai reiškia, kad ECB turi padaryti išvadą, jog šis asmuo iš tikrųjų yra nepriekaištingos reputacijos.

329

Šiuose argumentuose ieškovės nurodytos aplinkybės negali paneigti aplinkybių, į kurias ECB atsižvelgė atlikdamas analizę. Be to, 2023 m. balandžio 4 d.BaFin sprendimo pasiūlyme daroma nuoroda į 2022 m. atliktą rizikos ribojimu pagrįstą vertinimą, nepateikiant daugiau patikslinimų. Šiuo klausimu reikia priminti, kad 2022 m. SREP sprendimas buvo priimtas po to, kai buvo priimtas ginčijamas sprendimas, todėl į jį neturi būti atsižvelgiama vertinant jo teisėtumą. Bet kuriuo atveju BaFin tvirtina, kad ieškovės vyro bloga reputacija išliko preziumuojama.

330

Vadinasi, ieškovės argumentų nepakanka įrodyti, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas iš esmės netiksliomis faktinėmis aplinkybėmis arba kad jame padaryta teisės ar akivaizdi vertinimo klaida.

331

Remiantis tuo darytina išvada, kad šiuos ieškovės argumentus reikia atmesti.

332

Taigi penktojo pagrindo pirma dalis, susijusi su ieškovės sąžiningumu, taip pat turi būti atmesta.

333

Reikia priminti, kad kompetentinga institucija gali pareikšti prieštaravimą siūlomam įsigijimui, jei tam yra tinkamas pagrindas remiantis vienu ar keliais Direktyvos KRD IV 23 straipsnio 1 dalyje nurodytais kriterijais.

334

Taigi, kadangi nustatyta, kad siūlomas įsigijimas gali būti draudžiamas atsižvelgiant į reputacijos kriterijų, kaip matyti iš penktojo pagrindo pirmos dalies analizės, Bendrasis Teismas neturi nagrinėti kitų šio pagrindo dalių, susijusių su kitais ginčijamame sprendime ECB nurodytais vertinimo kriterijais.

335

Ieškovė teigia, kad ginčijamu sprendimu buvo padaryti keli Chartijos pažeidimai.

336

Pirma, ginčijamu sprendimu pripažinus, kad ieškovė neturi nepriekaištingos reputacijos, remiantis vien jos santuoka ir tuo, kad ji yra visiškai priklausoma nuo savo vyro, buvo pažeistas Chartijos 7 straipsnis (dėl privataus ir šeimos gyvenimo gerbimo), 9 straipsnis (dėl teisės tuoktis ir kurti šeimą) ir 33 straipsnis (dėl šeimos ir profesinio gyvenimo). Be to, kadangi ginčijamu sprendimu neatsižvelgta į tikslus, kurių ieškovė siekė siūlomo įsigijimo atveju, ir jis priimtas remiantis išankstiniu nusistatymu, juo taip pat pažeistas Chartijos 21 straipsnis (dėl nediskriminavimo). Be to, darydamas išvadą, kad jeigu ieškovės vyras neturi nepriekaištingos reputacijos, ji pati irgi jos neturi, ECB pažeidė Chartijos 48 straipsnį (dėl nekaltumo prezumpcijos ir teisės į gynybą). Galiausiai, kadangi dėl ginčijamo sprendimo tikslinis subjektas turėtų būti perleidžiamas už Warburg šeimos ribų, išskyrus jei ieškovės vyras mirtų, ginčijamu sprendimu buvo pažeistas Chartijos 17 straipsnis (dėl teisės į nuosavybę).

337

ECB ginčija bet kokį Chartijos pažeidimą.

338

Dėl tariamo Chartijos 21 straipsnio pažeidimo reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirmą pastraipą, taikomą procesui Bendrajame Teisme pagal to paties statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą, ir pagal Procedūros reglamento 76 straipsnio d punktą ieškinyje turi būti nurodytas ginčo dalykas, pagrindai ir argumentai, kuriais remiamasi, ir šių pagrindų santrauka. Šie duomenys turi būti pakankamai aiškūs ir tikslūs, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas prireikus be papildomos informacijos – priimti sprendimą dėl ieškinio. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir tinkamą teisingumo vykdymą, tam, kad ieškinys būtų priimtinas, būtina, kad pagrindinės faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis jis pagrįstas, nuosekliai ir suprantamai išplauktų iš paties ieškinio teksto (žr. 2020 m. lapkričio 17 d. Nutarties González Calvet / BPV, T‑257/20, nepaskelbta Rink., EU:T:2020:541, 9 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

339

Ieškovė teigia, kad ginčijamas sprendimas grindžiamas išankstiniu nusistatymu, kurį ji laiko „akivaizdžiu“ ir dėl kurio ji buvo diskriminuojama. Taigi ji nepatikslina, kas sudaro šį išankstinį nusistatymą ir kokiu kriterijumi grindžiama diskriminacija, kurią ji mano patyrusi pagal Chartijos 21 straipsnį.

340

Taigi ECB pateiktas Procedūros reglamento 76 straipsnio d punktu grindžiamas nepriimtinumo pagrindas yra pagrįstas, o dalis, grindžiama Chartijos 21 straipsnio pažeidimu, turi būti atmesta.

341

Dėl tariamo Chartijos 7, 9 ir 33 straipsnių pažeidimo ieškovė teigia, kad ECB rėmėsi tik jos šeiminiais ryšiais su savo vyru, kad padarytų išvadą, kad ji neatitinka reputacijos kriterijaus. Dublike ji priduria, kad ECB, remdamasis išankstiniu nusistatymu, laikė ją pavaldžia sutuoktiniui dėl to, kad ji yra moteris.

342

Reikia konstatuoti, kad ieškovės teiginiai nepagrįsti, atsižvelgiant į aplinkybes, į kurias ECB atsižvelgė analizuodamas reputacijos kriterijų.

343

Iš tiesų, pirma, ECB daro išvadą, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 270–280 punktų, ieškovė neturi reikalaujamos profesinės kompetencijos, neatsižvelgiant į ją ir jos vyrą siejantį santuokinį ryšį. Antra, ECB teigia, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 301–304 punktų, ieškovės vyras galės daryti įtaką jos sprendimams, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

344

Taigi ieškovė neįrodė, kad ginčijamu sprendimu pažeisti Chartijos 7, 9 ir 33 straipsniai.

345

Dėl ieškovės argumentų, kad ECB pažeidė nekaltumo prezumpciją ir jos vyro teisę į gynybą, saugomas pagal Chartijos 48 straipsnį, reikia priminti, kad subjektinės teisės pažeidimu gali remtis tik asmuo, kurio teisė tariamai pažeista, bet ne tretieji asmenys (šiuo klausimu žr. 2023 m. kovo 1 d. Sprendimo Jushi Egypt for Fiberglass Industry / Komisija, T‑540/20, EU:T:2023:91, 35 punktą (nepaskelbtas) ir jame nurodytą jurisprudenciją).

346

Kadangi nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą yra subjektinės teisės, ieškovė negali pagrįstai remtis savo vyro, kuris pats nėra proceso šalis, teisių pažeidimu.

347

Bet kuriuo atveju iš penktojo pagrindo analizės matyti, kad ECB, prieštaraudamas siūlomam įsigijimui, atsižvelgė į pačios ieškovės situaciją, visų pirma į jos profesinius įgūdžius.

348

Taigi ieškovės nurodytas nekaltumo prezumpcijos ir teisės į gynybą pažeidimas turi būti atmestas.

349

Dėl ieškovės argumentų, kad ginčijamas sprendimas įpareigoja Warburg šeimą atsisakyti tikslinio subjekto ir trukdo jį perduoti kitai kartai, nors jis seniai priklauso šeimai, o tai yra Chartijos 17 straipsnio pažeidimas, reikia pažymėti, kad teisė į nuosavybę yra subjektinė teisė. Šiuo atveju ieškovė remiasi jos vyro, kuris nėra proceso šalis, teise. Todėl, remiantis šio sprendimo 345 punkte priminta jurisprudencija, ieškovė negali pagrįstai remtis Chartijos 17 straipsnio pažeidimu.

350

Bet kuriuo atveju patikslinama, kad Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas turi teisę valdyti teisėtai įgytą nuosavybę, ja naudotis, disponuoti ir palikti paveldėtojams.

351

Vis dėlto taip pat reikia priminti, kad Chartijos 17 straipsnio 1 dalyje garantuojama nuosavybės teisė nėra absoliuti, ir gali būti nustatyti naudojimosi ja apribojimai, pateisinami Sąjungos siekiamais bendrojo intereso tikslais (žr. 2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Ledra Advertising ir kt. / Komisija ir ECB, C‑8/15 P-C‑10/15 P, EU:C:2016:701, 69 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

352

Vadinasi, kaip matyti iš Chartijos 52 straipsnio 1 dalies, gali būti taikomi suvaržymai nuosavybės teisės įgyvendinimui, jeigu jie padeda veiksmingai siekti bendro intereso tikslų ir jeigu tai nėra neproporcingi ir neleistini veiksmai, keliantys grėsmę pačiai užtikrinamos teisės esmei (žr. 2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Ledra Advertising ir kt. / Komisija ir ECB, C‑8/15 P-C‑10/15 P, EU:C:2016:701, 70 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

353

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių kontrolė atitinka Sąjungos siekiamą bendrojo intereso tikslą, t. y. prisidėti prie Sąjungos bankų sistemos stabilumo užtikrinimo, kaip matyti iš šio sprendimo 192 ir 287 punktų.

354

Nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas prieštarauja siūlomam įsigijimui, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neatitinka nė vieno iš Direktyvos KRD IV 23 straipsnyje ir KWG 2c straipsnio 1b dalies pirmo sakinio 1 punkte nustatytų vertinimo kriterijų.

355

Atsižvelgiant į tikslą užtikrinti Sąjungos bankų sistemos stabilumą ir į tai, kad siūlomas įsigijimas neleido užtikrinti patikimo ir rizikos ribojimu pagrįsto tikslinio subjekto valdymo, ginčijamas sprendimas nėra neproporcingas ir neleistinas kišimasis, pažeidžiantis pačią teisės į nuosavybę, kuria remiasi ieškovė, esmę. Todėl jis negali būti laikomas nepagrįstu šios teisės apribojimu (pagal analogiją žr. 2016 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Ledra Advertising ir kt. / Komisija ir ECB, C‑8/15 P-C‑10/15 P, EU:C:2016:701, 71–74 punktus).

356

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, reikia atmesti ieškovės argumentus, grindžiamus tariamu Chartijos 17 straipsnio 1 dalies pažeidimu.

357

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia atmesti visą šeštąjį pagrindą.

358

Ieškovė teigia, kad ginčijamu sprendimu pažeistas proporcingumo principas, kuris yra pagrindinis Sąjungos teisės principas, įtvirtintas SESV 5 straipsnio 4 dalyje.

359

Ieškovė mano, kad ECB klaidingai nenustatė žalos, kuri gali atsirasti dėl siūlomo įsigijimo, ir nepalygino šios žalos su didelėmis abejonėmis, kurių jam kilo.

360

Ieškovė taip pat teigia, kad ECB nenumatė mažiau ribojančių priemonių nei siūlomo įsigijimo draudimas, nors turėjo tokią galimybę pagal KWG 2c straipsnio 1b dalies trečią sakinį. Ji mano, kad būtų buvę tikslingiau leisti siūlomą įsigijimą, kartu nustatant šiam leidimui rizikos ribojimo priemones tikslinio subjekto atžvilgiu.

361

Ieškovė taip pat teigia, kad ECB netaikė tinkamos ir proporcingos vertinimo normos, nes klaidingai nusprendė, kad ji įsigijo kontrolinį tikslinio subjekto akcijų paketą. Todėl BaFin ir ECB nepagrįstai reikalavo, kad ieškovė pateiktų joms verslo planą arba papildomą nuosavo kapitalo deficito planą. ECB taip pat negalėjo atlikti griežto ieškovės finansinio patikimumo vertinimo.

362

Galiausiai ieškovė teigia, kad ECB piktnaudžiavo įgaliojimais, įpareigodamas Warburg šeimą perleisti tikslinį subjektą, atsižvelgiant į įtarimus dėl sukčiavimo mokesčiais, pareikštus jos vyrui, kuris dėl to buvo pripažintas neturinčiu nepriekaištingos reputacijos.

363

BCE atmeta ieškovės teiginius.

364

Pagal proporcingumo principą reikalaujama, kad Sąjungos institucijų veiksmai neviršytų to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti, todėl, kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai suvaržančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi siekiamiems tikslams (2024 m. liepos 29 d. Sprendimo Koiviston Auto Helsinki / Komisija, C‑697/22 P, EU:C:2024:641, 77 punktas).

365

Priemonės proporcingumo vertinimas turi atitikti Sąjungos institucijoms suteiktą diskreciją ją priimant (žr. 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Landeskreditbank Baden-Württemberg / ECB, C‑450/17 P, EU:C:2019:372, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Kaip nurodyta šio sprendimo 192 ir 193 punktuose, ECB turi didelę diskreciją. Todėl į šią aplinkybę reikia atsižvelgti nagrinėjant ginčijamo sprendimo proporcingumą.

366

Šiuo atveju ginčijamo sprendimo 2.16 punkte pateikta proporcingumo analizė. Tame punkte visų pirma patikslinami tikslai, kurių siekiama kvalifikuotųjų akcijų paketo dalių kontrole, t. y. prisidėti prie bankų sistemos stabilumo išsaugojimo užtikrinant, kad tik patikimos ir tinkamai veikiančios kredito įstaigos veiktų siekdamos apsaugoti indėlininkus ir pačias kredito įstaigas nuo bet kurio būsimo kvalifikuotojo akcininko daromos žalingos įtakos, kuri galėtų iškreipti taisyklių laikymąsi. Tame pačiame punkte taip pat nurodyta, kad ieškovė neatitinka KWG 2c straipsnio 1b dalyje nustatytų kriterijų.

367

Be to, ginčijamo sprendimo 2.16 punkte ECB priduria, kad klausimas, ar kitoks sandoris gali leisti pasiekti siūlomo įsigijimo tikslą, t. y. išlaikyti tikslinius subjektus Warburgo šeimoje, peržengia nagrinėjamo sandorio ribas.

368

Iš tiesų ieškovė turi atmesti per vertinimo laikotarpį ECB išreikštas abejones, prireikus restruktūrizuodama numatomą sandorį. Vis dėlto neginčijama, kad ieškovė nepasiūlė numatomo sandorio alternatyvos.

369

Galiausiai ginčijamo sprendimo 2.16 punkte ECB atmeta vienintelį per vertinimo procedūrą ieškovės pateiktą pasiūlymą. Pagal šį pasiūlymą ieškovė vienus metus naudotųsi savo balsavimo teisėmis Warburg Gruppe kartu su vienu iš MWB 1 įgaliotinių.

370

Vis dėlto ECB mano, kad, pirma, BaFin ketino palikti abu įgaliotinius, kuriems būtų pavesta įgyvendinti MWB 1 balsavimo teises Warburg Gruppe, taip pat ir po siūlomo įsigijimo. Taigi ši aplinkybė neleistų ieškovei įgyvendinti savo balsavimo teisių, individualiai ar kartu su įgaliotiniu Warburg Gruppe. Antra, ECB mano, kad naudojimasis MWB 1 balsavimo teisėmis Warburg Gruppe per įgaliotinį nėra ilgalaikis sprendimas. Trečia, ECB nurodo, kad dėl ginčijamo sprendimo 2.12 punkte nurodytų priežasčių jam kyla didelių abejonių dėl vieno iš dviejų įgaliotinių nepriklausomumo.

371

Taip ECB atsižvelgė į ieškovės pateiktą pasiūlymą, tačiau jam prieštaravo ir nusprendė, kad jis netinkamas. Taigi ieškovei nepavyko išsklaidyti ECB abejonių, išreikštų vertinimo laikotarpiu, restruktūrizuojant numatomą sandorį.

372

Vis dėlto ieškovė teigia, kad ECB galėjo leisti siūlomą įsigijimą ir vėliau imtis tinkamų priežiūros priemonių tikslinio subjekto atžvilgiu. Šie argumentai yra nereikšmingi.

373

Pirma, ieškovė nenurodo jokios Sąjungos ar nacionalinės teisės nuostatos, kurioje būtų numatyta galimybė ECB priimti sprendimą dėl leidimo su sąlyga (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2015 m. birželio 25 d. Sprendimo CO Sociedad de Gestión y Participación ir kt., C‑18/14, EU:C:2015:419, 34, 37, 38 ir 46 punktus).

374

Antra, kaip teigia ECB, leidimas siūlomam įsigijimui su sąlyga, kad bus priimtos vėlesnės rizikos ribojimo priemonės, prieštarautų, be kita ko, prevenciniams tikslams, kurių siekiama kontroliuojant kvalifikuotąsias akcijų paketo dalis ir kurie priminti, be kita ko, šio sprendimo 248 punkte.

375

Galiausiai ieškovė mano, kad ginčijamas sprendimas yra neproporcingas, nes ECB taikė „klaidingą vertinimo normą“, kai nusprendė, kad ji galėjo daryti lemiamą įtaką tiksliniams subjektams.

376

Vis dėlto, kaip pažymėta nagrinėjant ketvirtąjį pagrindą, ECB neatsižvelgė į iš esmės netikslius faktus arba nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos, kai nusprendė, kad įgyvendinus siūlomą įsigijimą ieškovė turėjo įgyti tikslinio subjekto kontrolę.

377

Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad septintasis pagrindas turi būti atmestas.

378

Kadangi visi ieškovės nurodyti pagrindai buvo atmesti, ieškinys turi būti atmestas.

379

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

380

Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą, ji turi padengti savo ir ECB bylinėjimosi išlaidas pagal šios reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia: