<TI><P><HT TYPE="ITALIC">Sąjungos teisė</HT></P></TI>3Direktyvos 2008/6 27 ir 28 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:(27)Tais atvejais, kai numatytas kompensacijų fondas, gali būti reikalaujama, kad pašto paslaugų teikėjai prisidėtų prie universaliųjų paslaugų finansavimo. Norėdamos nustatyti, iš kurių įmonių gali būti pareikalauta mokėti įmokas į kompensacijų fondą, valstybės narės turėtų įvertinti, ar naudotojo požiūriu šių įmonių teikiamos paslaugos, atsižvelgiant į jų ypatybes, įskaitant pridėtinės vertės ypatybes bei paslaugų paskirtį ir kainodarą, gali būti laikomos paslaugomis, priskiriamomis universaliųjų paslaugų sričiai, nes jos gali pakankamu mastu pakeisti universaliąsias paslaugas. Šios paslaugos neprivalo turėti visų universaliosios paslaugos ypatybių, pvz., pristatymo kiekvieną dieną arba visos valstybės narės teritorijos aprėpties.(28)Siekdamos laikytis proporcingumo principo nustatant, kiek šios įmonės turi prisidėti prie universaliųjų paslaugų teikimo sąnaudų tam tikroje valstybėje narėje, valstybės narės turėtų taikyti skaidrius ir nediskriminacinius kriterijus, pavyzdžiui, atsižvelgti į tai, kokią dalį veiklos, priklausančios universaliųjų paslaugų sričiai, šios įmonės vykdo toje valstybėje narėje. Valstybės narės gali reikalauti, kad tie teikėjai, kurie privalo mokėti įmokas į kompensacijų fondą, atitinkamai atskirtų apskaitą, kad būtų užtikrintas fondo veikimas.
4Šios direktyvos 47 konstatuojamoji dalis suformuluota taip:Tikėtina, kad nacionalinių reguliavimo institucijų vaidmuo išliks labai svarbus, visų pirma tose valstybėse narėse, kuriose perėjimas prie konkurencingos rinkos dar nebaigtas. Laikydamosi reguliavimo ir veiklos vykdymo funkcijų atskyrimo principo, valstybės narės privalo užtikrinti nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomybę, šitaip garantuodamos minėtų institucijų sprendimų nešališkumą. Šis nepriklausomumo reikalavimas nepažeidžia institucijų autonomijos bei valstybių narių konstitucinių įsipareigojimų ir Sutarties 295 straipsnyje nustatyto neutralumo valstybių narių teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės sistemą, atžvilgiu principo. Nacionalinėms reguliavimo institucijoms turėtų būti suteikti visi jų užduotims vykdyti būtini ištekliai, įskaitant darbuotojus, kompetenciją ir finansines priemones.
5Pagal Direktyvos 97/67 2 straipsnio 14 punktą:Šioje direktyvoje vartojamos sąvokos:
<…>
- 14)leidimai: bet kuris leidimas, nustatantis pašto sektoriui būdingas teises ir pareigas ir įmonėms leidžiantis teikti pašto paslaugas ir, kur taikytina, kurti ir (arba) naudoti savo tinklus tokioms paslaugoms teikti, išduodamas kaip bendrasis leidimas arba individuali licencija, kurie toliau apibrėžti taip:
bendrasis leidimas – leidimas, kurį turintis pašto paslaugų teikėjas, prieš pradėdamas naudotis iš tokio leidimo kylančiomis teisėmis, neprivalo gauti nacionalinės reguliavimo institucijos aiškaus sprendimo, nepriklausomai nuo to, ar naudojimąsi tokiu leidimu reglamentuoja bendrieji teisės aktai ar grupinė licencija, ir neatsižvelgiant į tai, ar toks reglamentavimas numato registracijos arba deklaravimo tvarką,
individuali licencija – leidimas, kurį išduoda nacionalinė reguliavimo institucija ir kuris pašto paslaugų teikėjui suteikia konkrečias teises, arba kuris, kur taikytina, tokios įmonės veiklą daro priklausomą nuo konkrečių bendrąjį leidimą papildančių įpareigojimų, tačiau pašto paslaugų teikėjas negali naudotis pagal tokią licenciją suteikiamomis teisėmis, kol nebus gautas nacionalinės reguliuojančios institucijos sprendimas.
6Pagal šios direktyvos 2 straipsnio 19 punktą pagrindiniai reikalavimai yra bendros neekonominio pobūdžio priežastys, dėl kurių valstybė narė gali nuspręsti taikyti tam tikras pašto paslaugų teikimo sąlygas. Šios priežastys yra siunčiamos korespondencijos konfidencialumas, su pavojingų medžiagų vežimu susijęs tinklo saugumas, darbo nuostatų ir sąlygų laikymasis, socialinės apsaugos sistemos, nustatyti įstatymais, taisyklėmis ar administracinėmis nuostatomis ir (arba) nacionalinių socialinių partnerių suderėtomis kolektyvinėmis sutartimis, laikantis Bendrijos ir nacionalinės teisės aktų, ir pagrįstais atvejais – duomenų apsauga, aplinkos apsauga bei regioninis planavimas. Duomenų apsauga gali apimti asmens duomenų apsaugą, perduodamos arba saugomos informacijos konfidencialumą bei privataus gyvenimo neliečiamumą.7Minėtos direktyvos 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatyta:3.Jei valstybė narė nustato, kad šioje direktyvoje numatytos pareigos teikti universaliąsias paslaugas sukelia grynąsias sąnaudas, apskaičiuotas atsižvelgiant į I priedą, ir universaliųjų paslaugų teikėjui (-ams) sudaro nepagrįstai didelę finansinę naštą, tai ji gali įdiegti:
- a)atitinkamai (-oms) įmonei (-ėms) skirtą kompensavimo iš valstybės išteklių mechanizmą;
- b)mechanizmą, skirtą paskirstyti pareigų teikti universaliąsias paslaugas grynąsias sąnaudas tarp paslaugų teikėjų ir (arba) naudotojų.
4.Jeigu grynosios sąnaudos yra paskirstomos pagal 3 dalies b punktą, tai valstybės narės gali įsteigti kompensacijų fondą, finansuojamą iš paslaugų teikėjų ir (arba) naudotojų įmokų, ir kurį šiuo tikslu administruotų nuo naudos gavėjo ar gavėjų nepriklausoma įstaiga. Valstybės narės, išduodamos leidimus paslaugų teikėjams pagal 9 straipsnio 2 dalį, gali nustatyti pareigą sumokėti finansinę įmoką į šį fondą arba laikytis universaliųjų paslaugų teikimo pareigų. Šiuo būdu gali būti finansuojamos 3 straipsnyje nurodytos universaliųjų paslaugų teikėjo (-ų) pareigos teikti universaliąsias paslaugas.
8Direktyvos 9 straipsnyje nustatyta:1.Paslaugoms, kurių neapima universaliosios paslaugos, teikti valstybės narės gali įdiegti bendruosius leidimus, kai tai būtina, kad būtų garantuotas pagrindinių reikalavimų laikymasis.2.Paslaugoms, kurias apima universaliosios paslaugos, teikti valstybės narės gali nustatyti leidimų, įskaitant individualių leidimų, išdavimo tvarką, kiek tai būtina, kad būtų garantuotas pagrindinių reikalavimų laikymasis ir būtų užtikrintas universaliųjų paslaugų teikimas.Leidimų išdavimas:
gali būti nustatomos pareigos teikti universaliąsias paslaugas,
prireikus ir kai yra pagrįsta, gali būti nustatyti atitinkamų paslaugų kokybės, prieinamumo ir teikimo reikalavimai,
tinkamais atvejais gali būti numatomos pareigos finansinėmis įmokomis prisidėti prie 7 straipsnyje numatytų sąnaudų paskirstymo mechanizmų, jei pagal 4 straipsnį paskirtas (-i) universaliųjų paslaugų teikėjas (-ai) teikdamas (-i) universaliąsias paslaugas patiria grynųjų sąnaudų ir jam (jiems) tenka nepagrįstai didelė našta,
tinkamais atvejais gali būti taikoma pareiga finansinėmis įmokomis prisidėti prie 22 straipsnyje nurodytų nacionalinių reguliavimo institucijų veiklos sąnaudų,
tinkamais atvejais gali būti taikomos nacionalinės teisės aktuose nustatytos darbo sąlygos arba nustatyta pareiga jų laikytis.
Pirmoje įtraukoje ir 3 straipsnyje nurodytos pareigos ir reikalavimai gali būti nustatomi tik paskirtiems universaliųjų paslaugų teikėjams.Išskyrus atvejus, kai įmonės pagal 4 straipsnį paskirtos universaliųjų paslaugų teikėjais, išduodant leidimus negalima:
apriboti jų skaičiaus,
tiems patiems universaliosios paslaugos elementams ar šalies teritorijos dalims nustatyti ir pareigas teikti universaliąsias paslaugas, ir finansines įmokas į sąnaudų paskirstymo mechanizmą,
kelti sąlygų, dubliuojančių tas, kurios įmonėms taikomos pagal kitus konkrečiam sektoriui neskirtus nacionalinius teisės aktus,
nustatyti techninių ar veiklos vykdymo sąlygų, išskyrus tas, kurios yra būtinos šioje direktyvoje numatytoms pareigoms vykdyti.
3.1 ir 2 dalyse nurodyta tvarka, įpareigojimai ir reikalavimai turi būti skaidrūs, prieinami, nediskriminaciniai, proporcingi, tikslūs ir nedviprasmiški, iš anksto viešai skelbiami ir pagrįsti objektyviais kriterijais. Valstybės narės privalo užtikrinti, kad prašymo pateikėjui būtų pateiktos visos atsisakymo išduoti leidimą arba jo visiško ar dalinio panaikinimo priežastys, bei nustatyti apskundimo tvarką.
9Pagal Direktyvos 97/67 22 straipsnį:1.Kiekviena valstybė narė pašto sektoriui paskiria vieną arba daugiau nacionalinių reguliavimo institucijų, kurios yra teisiškai atskirtos nuo pašto operatorių ir kurių veikla nuo jų nepriklausoma. Valstybės narės, pasiliekančios nuosavybės teisę į pašto paslaugų teikėjus ar jų kontrolę, užtikrina veiksmingą struktūrinį reguliavimo funkcijų atskyrimą nuo veiklos, susijusios su nuosavybe ar kontrole.Valstybės narės informuoja Komisiją apie tai, kokias nacionalines reguliavimo institucijas jos paskyrė pagal šią direktyvą kylančioms užduotims vykdyti. Jos lengvai prieinamu būdu paskelbia nacionalinėms reguliavimo institucijoms skirtas užduotis, visų pirma kai šios užduotys paskiriamos daugiau nei vienai įstaigai. Kai reikia, valstybės narės užtikrina minėtų institucijų ir teisės aktus konkurencijos bei vartotojų teisių gynimo srityje įgyvendinančių nacionalinių institucijų tarpusavio bendradarbiavimą ir konsultavimąsi su bendruoju interesu susijusiais klausimais.2.Nacionalinėms reguliavimo institucijoms pavedamas konkretus uždavinys užtikrinti, kad būtų laikomasi su šia direktyva susijusių įsipareigojimų, visų pirma nustatant stebėjimo ir reguliavimo tvarką, užtikrinančią universaliųjų paslaugų teikimą. Joms taip pat gali būti pavesta užtikrinti konkurencijos taisyklių laikymąsi pašto sektoriuje.Šios direktyvos taikymui atitinkamose esamose įstaigose palengvinti reguliavimo institucijos glaudžiai bendradarbiauja ir teikia pagalbą viena kitai.3.Valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniu lygiu būtų sukurti veiksmingi mechanizmai, kuriais naudotojui ar pašto paslaugų teikėjui suteikiama teisė nuo suinteresuotųjų šalių nepriklausomai skundą nagrinėjančiai įstaigai pateikti skundą dėl jį įtakojančio [įtaką darančio] nacionalinės reguliavimo institucijos priimto sprendimo. Jei skundą nagrinėjanti įstaiga nenusprendžia kitaip, skundo nagrinėjimo metu nacionalinės reguliavimo institucijos sprendimas galioja toliau.
<TI><P><HT TYPE="ITALIC">Austrijos teisė</HT></P></TI>10Bundesgesetz über die Einrichtung einer Kommunikationsbehörde Austria (KommAustria) [Federalinis įstatymas dėl institucijos Austrija, atsakingos už ryšius (KommAustria), įsteigimo (toliau – KOG)] 34 straipsnyje dėl Austrijos reguliavimo institucijos finansavimo numatyta:(1)[RTR] išlaidų, kurių ji patiria vykdydama savo užduotis, nurodytas 17 straipsnio 2, 4 ir 7 dalyse, susijusias su telekomunikacijų sektoriumi, finansavimas užtikrinamas, pirma, finansiniais įnašais ir, antra, federalinio biudžeto ištekliais. [RTR] kasmet iš federalinio biudžeto dviem lygiomis dalimis, atitinkamai sausio 30 d. ir birželio 30 d., išmokama 2000000 EUR dotacija. Iki kitų metų balandžio 30 d. [RTR] pateikia federaliniam transporto, inovacijų ir technologijų ministrui ataskaitą dėl šių išteklių panaudojimo ir patvirtintas sąskaitas. Visa kitų [RTR] sąnaudų, padengiamų iš finansinių įnašų, suma gali būti ne didesnė nei 6000000 EUR per metus. Nurodytos sumos mažinamos arba didinamos nuo 2007 m., atsižvelgiant į 2005 m. arba ankstesnių metų vartojimo kainų indeksą, kurį skelbia Austrijos federalinis statistikos biuras.(2)Finansinius įnašus moka telekomunikacijų sektorius. Telekomunikacijų sektorius apima tiekėjus, kurie remiantis [Telekommunikationsgesetz 2003 (2003 m. Federalinis telekomunikacijų įstatymas)] 15 straipsniu turi pareigą deklaruoti, jei tai nėra komunikacijų tinklo ir paslaugų, skirtų transliavimo ir papildomų transliavimo paslaugų sklaidai, teikimas (įnašų mokėtojai).(3)Finansiniai įnašai apskaičiuojami ir surenkami remiantis santykiu tarp kiekvieno mokėtojo apyvartos ir bendros sektoriaus apyvartos, o skaičiavimas grindžiamas visa telekomunikacijų paslaugų teikimo apyvarta šalies viduje.<…>
(13)Jei įmonės nesilaiko ar netinkamai laikosi savo pareigos mokėti finansinį įnašą, Telekom-Control-Kommission priima sprendimą, kuriuo įpareigoja sumokėti finansinį įnašą. Permokos ir nepriemokos, kaip tai suprantama pagal 12 dalį, pateikus prašymą taip pat konstatuojamos sprendime.
11Pagal KOG 34a straipsnį:(1)[RTR] išlaidų, kurių ji patiria vykdydama savo užduotis, nurodytas 17 straipsnio 3 ir 4 dalyse, susijusias su pašto sektoriumi, finansavimas užtikrinamas, pirma, finansiniais įnašais ir, antra, federalinio biudžeto ištekliais. [RTR] kasmet iš federalinio biudžeto dviem lygiomis dalimis, atitinkamai sausio 30 d. ir birželio 30 d., išmokama 200000 EUR dotacija. Iki kitų metų balandžio 30 d. [RTR] pateikia federaliniam transporto, inovacijų ir technologijų ministrui ataskaitą dėl šių išteklių panaudojimo ir patvirtintas sąskaitas. Visa kitų [RTR] sąnaudų, padengiamų iš finansinių įnašų, suma gali būti ne didesnė nei 550000 EUR per metus. Nurodytos sumos mažinamos arba didinamos nuo 2012 m., atsižvelgiant į 2005 m. arba ankstesnių metų vartojimo kainų indeksą, kurį skelbia Austrijos federalinis statistikos biuras.(2)Finansinius įnašus moka pašto sektorius. Pašto sektorius apima pašto paslaugų teikėjus, kuriems yra privaloma deklaravimo pareiga pagal Postmarktgesetz [Federalinis Pašto rinkos įstatymas] 25 straipsnį arba kuriems pagal šio įstatymo 26 straipsnį suteikta koncesija.(3)34 straipsnio 3–15 dalys taikomos pagal analogiją, o vietoj Telekom‑Control‑Kommission vartojama Post‑Control‑Kommission.