(1)

patirtis, įgyta taikant Komisijos įgyvendinimo sprendimą (ES) 2015/789 (2), ypač po paskutinių jo pakeitimų, padarytų Įgyvendinimo sprendimu (ES) 2016/764 (3), parodė, kad būtina imtis keleto papildomų priemonių ir kad tam tikros to sprendimo nuostatos turėtų būti pakoreguotos siekiant veiksmingiau užkirsti kelią tolesniam Xylella fastidiosa (Wells et al.) (toliau – nurodytasis organizmas) įvežimui į Sąjungą ir išplitimui joje;

(2)

nepaisant būtinybės atlikti tyrimus, grindžiamus nacionaliniu lygmeniu įvertinta rizika, patirtis parodė, kad tyrimai turėtų būti atliekami nuodugniau ir darniau siekiant užtikrinti, kad kovai su nurodytuoju organizmu visos valstybės narės taikytų tokio paties lygmens atsargumo priemones. Todėl atliekant šiuos tyrimus, valstybės narės turėtų atsižvelgti į Komisijos parengtas susijusias technines gaires;

(3)

tarptautiniuose standartuose išdėstyta, kad, remiantis įrodymais, nurodytasis organizmas nustatomas patikimiausiai, kai vadovaujamasi bent dviem skirtingais tyrimais, kurie pagrįsti skirtingais biologiniais principais arba kurių tyrimo objektas yra skirtingos genomo dalys. Šių tyrimų sąrašas turėtų būti įtraukas į Komisijos duomenų bazę, kuri skaidrumo sumetimais turėtų būti vieša. Norint nurodytąjį organizmą nustatyti už demarkuotųjų teritorijų ribų reikia skirtingo jautrio lygio tyrimų, todėl demarkuotosioms teritorijoms turėtų būti numatyti vienokie tyrimai, o ne demarkuotosioms teritorijoms – kitokie;

(4)

skaidrumo tikslais valstybės narės turėtų paskelbti internete savo nacionalinius nenumatytų atvejų planus;

(5)

Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2015 m. sausio mėn. mokslinėje nuomonėje (4) pateikti moksliniai duomenys rodo, kad yra įmanoma genetinė rekombinacija tarp įvairių kitose pasaulio vietose pasitaikančių nurodytojo organizmo porūšių, kenkiančių naujoms augalų rūšims, kurių užsikrėtimas atitinkamais šio organizmo porūšiais anksčiau nebuvo nustatytas. Todėl, siekiant vadovautis didesnio atsargumo principu ir kadangi pastaruoju metu buvo pranešta apie Sąjungos viduje aptiktus skirtingus porūšius, svarbu paaiškinti, kad tais atvejais, kai vienoje teritorijoje nustatomas daugiau nei vienas nurodytojo organizmo porūšis, tokia teritorija turėtų būti nustatoma kaip demarkuotoji dėl nurodytojo organizmo ir visų galimų jo porūšių. Be to, kol dar nenustatytas konkretaus porūšio buvimas, atitinkama valstybė narė atsargumo sumetimais taip pat turėtų nustatyti tą teritoriją kaip demarkuotąją teritoriją dėl konkretaus nurodytojo organizmo ir visų galimų jo porūšių;

(6)

patirtis parodė, kad buferinėse zonose atliekant tyrimus išteklius reikėtų skirti prioritetine tvarka pagal fitosanitarinės rizikos lygį. Todėl būtų proporcinga nustatyti, kad buferinėse zonose atitinkami tyrimai būtų grindžiami 100 × 100 m kvadratais suskirstytu plotu, esančiu ne mažesnėje kaip 1 km pločio zonoje aplink užkrėstą zoną, ir 1 × 1 km kvadratais suskirstytu plotu, esančiu likusioje buferinės zonos dalyje;

(7)

remiantis turima patirtimi ir atsižvelgiant į EFSA pateiktus mokslinius duomenis, nedelsiant pašalinus visus augalus šeimininkus nepriklausomai nuo jų sveikatos būklės, esančius 100 m spinduliu aplink užkrėstus augalus, padidėja tikimybė, kad nurodytasis organizmas bus sėkmingai likviduotas. Palyginti su izoliavimo priemonėmis, kurias taikant pašalinami tik nustatyti užsikrėtę augalai ir tik jeigu jie yra tam tikrose demarkuotosios teritorijos dalyse, visų augalų šeimininkų pašalinimas suteikia didesnių garantijų, susijusių su besimptomiais infekcijos atvejais ir nurodytojo organizmo statusu toje teritorijoje. Todėl yra proporcinga nuo 10 km iki 5 km sumažinti aplink užkrėstą zoną esančios buferinės zonos plotį visais atvejais, kai demarkuotoji teritorija yra nustatoma likvidavimo tikslais. Tačiau, kai demarkuotosios teritorijos yra nustatytos izoliavimo tikslu, tas plotis turėtų likti 10 km dydžio, nes dėl didesnio nurodytojo organizmo paplitimo demarkuotosiose teritorijose būtina vadovautis didesnio atsargumo principu;

(8)

be to, tam tikromis sąlygomis, kuriomis būtų užtikrinamas nurodytojo organizmo tolesnio plitimo sustabdymas, neatidėliotinas užkrėstų augalų pašalinimas ir tinkama padėties stebėsena, buferinę zoną yra proporcinga sumažinti iki 1 km. Atitinkamai yra proporcinga leisti panaikinti demarkuotąją teritoriją praėjus 12 mėnesių po jos nustatymo, jeigu naudojama intensyvios mėginių atrankos schema siekiant užtikrinti, kad toje teritorijoje nebūtų nurodytojo organizmo;

(9)

siekiant padidinti skaidrumą ir informuoti visuomenę apie kovos su nurodytuoju organizmu priemones, valstybės narės turėtų paskelbti ir atnaujinti jų teritorijoje esančių demarkuotųjų teritorijų sąrašą, o Komisija turėtų taip pat paskelbti ir atnaujinti iš valstybių narių gautą šių teritorijų sąrašą;

(10)

patirtis parodė, kad yra proporcinga leisti nenustatyti demarkuotosios teritorijos tais atvejais, kai nurodytasis organizmas aptiktas vietoje, kuri, kaip įrodyta, yra fiziškai apsaugota nuo to organizmo pernešėjų. Tai yra proporcinga, nes nurodytojo organizmo plitimo rizika yra maža ir esama didesnės tikimybės, kad šis organizmas bus nedelsiant likviduotas, kai yra kontroliuojama jo buvimo aplinka;

(11)

siekiant užtikrinti didesnį atitinkamų valstybių narių lankstumą, valstybės narės turėtų turėti galimybę leisti sodinti, laikantis tam tikrų sąlygų, kai kuriuos arba visus augalus šeimininkus užkrėstose zonose, kuriose taikomos izoliavimo priemonės, didesniu nei 20 km atstumu nuo buferinės zonos. Tai darydamos jos turėtų teikti pirmenybę toms augalų veislėms, kurios, remiantis vertinimu, yra atsparios nurodytajam organizmui, siekiant sumažinti bakterinio užkrato lygį atitinkamose teritorijose;

(12)

siekiant puoselėti konkrečios vietos tradicijas ir gerbti jos istoriją, valstybės narės turėtų turėti galimybę nuspręsti, kad augalų šeimininkų, kurie yra oficialiai pripažinti turintys istorinės vertės, nebūtina pašalinti, jeigu jie nėra užsikrėtę nurodytuoju organizmu net jeigu jie auga 100 m spinduliu aplink augalus, kurie buvo ištirti ir, kaip nustatyta, užkrėsti nurodytuoju organizmu. Vis dėlto, siekiant užkirsti kelią galimam jų užsikrėtimui ir nurodytojo organizmo plitimui, jie turėtų atitikti tam tikras sąlygas;

(13)

siekiant užtikrinti, kad nurodytojo organizmo buvimo stebėsena demarkuotosiose teritorijose būtų atliekama tinkamu laiku, ir siekiant teisinio tikrumo, turėtų būti nurodyta, kad vykdant tokią stebėseną ir atliekant atitinkamus patikrinimus būtų atsižvelgiama į Komisijos parengtas susijusias technines gaires;

(14)

aiškumo ir teisinio tikrumo sumetimais tikslinga nustatyti, kad užkrėstos zonos, kuriose galima taikyti izoliavimo priemones, apsiribotų Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/789 priede išvardytomis zonomis;

(15)

atsižvelgiant į su nurodytuoju organizmu susijusius pokyčius Sąjungoje ir izoliuotų plotų pripažinimą ir kitose Sąjungos dalyse, augalai turėtų būti pašalinami iš viso izoliuoto ploto, kuriame, atlikus oficialius tyrimus, buvo aptiktas nurodytasis organizmas. Vis dėlto siekiant apsaugoti likusią Sąjungos teritoriją tokie oficialūs tyrimai turėtų būti atliekami bent jau netoli auginimo vietų, iš kurių leidžiama vežti nurodytus augalus iš demarkuotųjų teritorijų, netoli ypatingą kultūrinę, socialinę ir mokslinę vertę turinčių augalų auginimo vietų ir užkrėstose zonose esančių plotų, kurie tęsiasi 20 km nuo tokių užkrėstų zonų ribos. Tačiau šis reikalavimas neturėtų būti taikomas saloms, kurių visą teritoriją sudaro izoliavimo plotas ir kurios nuo artimiausios Sąjungos žemyninės teritorijos nutolusios daugiau kaip 10 km, kadangi šios salos bet kokiu atveju yra fiziškai izoliuotos;

(16)

dėl mažos fitosanitarinės rizikos, remiantis EFSA 2016 m. kovo mėn. įvertinimu (5), tikslinga leisti iš demarkuotųjų teritorijų vežti be augalų pasų, parengtų ir išduotų pagal Komisijos direktyvą 92/105/EEB (6), tų veislių nurodytuosius augalus, kurie, kaip įrodyta, nėra imlūs vienam arba daugiau nurodytojo organizmo porūšių;

(17)

remiantis vabzdžių užkrato pernešėjų gebėjimu plisti skrendant, tikslingiau ir proporcingiau yra leisti vežti nurodytuosius augalus iš auginimo vietų, kurias supančioje 100 metrų pločio zonoje du kartus per metus atliekami patikrinimai ir kurioje visi nustatyti nurodytuoju organizmu užsikrėtę arba tokio užsikrėtimo požymių turintys augalai buvo nedelsiant pašalinti. Nuoseklumo sumetimais tokia pati taisyklė turėtų būti taikoma trečiosiose šalyse esančioms auginimo vietoms, kuriose aptinkamas nurodytasis organizmas;

(18)

patirtis parodė, kad už demarkuotųjų teritorijų ribų esančiose augalų šeimininkų auginimo vietose kasmet atliekami patikrinimai, o pastebėjus požymius, imami ir tiriami mėginiai, siekiant didesnio užtikrintumo, kad nurodytojo organizmo nėra. Dėl šios priežasties ir siekiant užtikrinti Sąjungoje vienodą apsaugos lygį, šiose vietose turėtų būti laikomasi atitinkamų reikalavimų;

(19)

neseniai įrodyta, kad Coffea, Lavandula dentata L., Nerium oleander L., Olea europaea L., Polygala myrtifolia L. ir Prunus dulcis (Mill.) D.A. Webb rūšys dažnai užsikrečia nurodytuoju organizmu ir per jas liga lengvai plinta Sąjungos viduje. Nors šiuo metu atsargumo sumetimais tebesiekiama atsekti ir patvirtinti Sąjungoje nustatytų užsikrėtusių augalų užkrato šaltinį, šie nurodytieji augalai turėtų būti auginami tik tose vietose, kuriose kasmet atliekami oficialūs patikrinimai, imami ir tiriami mėginiai siekiant patvirtinti, kad nurodytojo organizmo nėra. Kadangi šie augalai yra imlesni nurodytajam organizmui, šio organizmo buvimas turėtų būti nustatomas remiantis bent dviem tyrimais, kurių rezultatai teigiami; bent vienas iš šių tyrimų turėtų būti molekulinis tyrimas, nurodytas atitinkamoje Komisijos duomenų bazėje;

(20)

panašus reikalavimas turėtų būti taikomas trečiosioms šalims, kuriose nurodytasis organizmas dar nebuvo aptiktas. Be to, kad būtų galima užtikrinti atsekamumą ir atlikti tolesnius oficialius patikrinimus, profesionalūs veiklos vykdytojai, veždami šiuos augalus Sąjungos viduje, turėtų bent trejus metus saugoti apie juos informaciją;

(21)

Įgyvendinimo sprendime (ES) 2015/789 taip pat nustatytos griežtos nuostatos dėl Sąjungos viduje vežamų tam tikrų rūšių augalų (augalų šeimininkų), kurie, kaip nustatyta, yra užsikrėtę europiniais nurodytojo organizmo izoliatais. Šiems augalams šeimininkams taikomos griežtos sąlygos net jeigu jie niekada neauginami demarkuotoje teritorijoje;

(22)

Belgijai, Čekijai, Prancūzijai ir Ispanijai Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2017/167 (7) suteikta laikina teisė sertifikuoti konkrečių vaisinių augalų rūšių, nurodytų Tarybos direktyvos 2008/90/EB (8) I priede, superelitinius motininius augalus ir superelitinę medžiagą, auginamus lauke neužtikrinus apsaugos nuo vabzdžių. Keletas šių rūšių, kaip antai Juglans regia L., Olea europaea L., Prunus amygdalus Batsch, P. amygdalus × P. persica, P. armeniaca L., P. avium (L.) L., P. cerasus L., P. domestica L., P. domestica × P. salicina, P. dulcis (Mill.) D.A. Webb, P. persica (L.) Batsch, ir P. salicina Lindley, kaip žinoma, yra imlios nurodytojo organizmo europiniams ir neeuropiniams izoliatams ir išvardytos Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/789 I priede kaip „nurodytieji augalai“;

(23)

kadangi Sąjungos teritorijai nurodytasis organizmas ima kelti grėsmę, leidimas sertifikuoti tuos superelitinius motininius augalus ir tą superelitinę medžiagą, pagal kurį nukrypstama nuo sąlygos dėl auginimo užtikrinus apsaugą nuo vabzdžių, turėtų būti papildytas alternatyviomis fitosanitarinėmis garantijomis net jeigu augalai nėra auginami pagal Įgyvendinimo sprendimą (ES) 2015/789 nustatytoje demarkuotojoje teritorijoje;

(24)

todėl tie superelitiniai motininiai augalai ir ta superelitinė medžiaga, kuriems taikomas Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/167, turėtų būti vežami Sąjungos teritorijoje tik jei prie jų pridedamas augalų pasas. Taip siekiama užtikrinti, kad tie superelitiniai motininiai augalai, ta superelitinė medžiaga ir iš jų gauta visa dauginamoji medžiaga ir vaisiniai augalai nebūtų užkrėsti nurodytuoju organizmu. Be to, atitinkami superelitiniai motininiai augalai ir superelitinė medžiaga turėtų būti apžiūrimi, paimami jų mėginiai ir atliekami molekuliniai tyrimai siekiant užtikrinti, kad juose nebūtų nurodytojo organizmo, ir išsaugoti tų augalų ir tos medžiagos sveikatos būklę dauginimo metu;

(25)

galiausiai visos augalų rūšys, nuo Įgyvendinimo sprendimo (ES) 2015/789 paskutinio pakeitimo Komisijos įvardytos kaip nurodytieji augalai, turėtų būti įtrauktos į to sprendimo I priedą;

(26)

todėl Įgyvendinimo sprendimas (ES) 2015/789 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(27)

atitinkamos nuostatos turėtų būti taikomos nuo 2018 m. kovo 1 d., kad profesionalūs veiklos vykdytojai ir atsakingos valstybės įstaigos galėtų prisitaikyti prie naujų reikalavimų dėl sodinimui skirtų Coffea, Lavandula dentata L., Nerium oleander L., Olea europaea L., Polygala myrtifolia L., ir Prunus dulcis (Mill.) D.A. Webb rūšių augalų, išskyrus sėklas;

(28)

šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

3 straipsnis pakeičiamas taip:

(*1)   Guidelines for the survey of Xylella fastidiosa (Wells et al.) in the Union territory, http://ec.europa.eu/food/sites/food/files/plant/docs/ph_biosec_legis_guidelines_xylella-survey.pdf.“;"

2)

3a straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

3)

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

5 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

5)

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

7)

9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

8)

10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

9)

16 straipsnis papildomas šia antra pastraipa:

„Tačiau sodinimui skirtus Coffea, Lavandula dentata L., Nerium oleander L., Olea europaea L., Polygala myrtifolia L. ir Prunus dulcis (Mill.) D.A. Webb rūšių augalus, išskyrus sėklas, galima įvežti į Sąjungą tik jei jie buvo auginti vietose, kuriose kasmet atliekami oficialūs patikrinimai, remiantis tarptautiniais standartais tinkamu laiku imami ir tiriami augalų mėginiai siekiant nustatyti nurodytojo organizmo buvimą ir patvirtinama, kad nurodytojo organizmo nėra, taikant mėginių atrankos schemą, pagal kurią 99 % patikimumu galima patvirtinti, kad užkrėstų augalų yra ne mažiau nei 5 %, ir kuri skirta užsikrėtimo požymių turintiems ir tokių požymių neturintiems, bet netoli pastarųjų esantiems augalams.“;

10)

17 straipsnio 4 dalies c, d ir e punktai pakeičiami taip:

11)

I priedas iš dalies keičiamas pagal šio sprendimo I priedą;

12)

II priedas pakeičiamas šio sprendimo II priedo tekstu;

13)

įterpiamas III priedas, kurio tekstas išdėstytas šio sprendimo III priede.