(1)

2002 m. Arcelor Huta Warszawa (toliau – AHW), tuomet dar Huta L.W. Sp. z.o.o. (toliau – HLW), pateikė Lenkijos valdžios institucijoms restruktūrizavimo planą (taip pat vadinamą individualiuoju verslo planu). 2003 m. kovo mėn. individualusis verslo planas (toliau – 2003 m. IVP) buvo persvarstytas.

(2)

Lenkijos plieno pramonės restruktūrizavimo procesas prasidėjo 1998 m. birželio mėn., kai Lenkija pateikė Bendrijai pirmąją Geležies ir plieno pramonės restruktūrizavimo programą, siekdama užtikrinti, kad būtų įvykdyta Europos susitarimo su Lenkija 2 protokolo 8 straipsnio 4 dalis (toliau – 8 straipsnio 4 dalis), pagal kurią per pirmuosius penkerius metus po sutarties įsigaliojimo dienos išimtiniais atvejais leidžiama suteikti valstybės pagalbą restruktūrizavimui plieno gaminių sektoriuje.

(3)

2002 m. lapkričio 5 d. Lenkijos Respublikos ministrų taryba patvirtino Lenkijos geležies ir plieno pramonės restruktūrizavimo ir plėtros iki 2006 m. programą ir jos pagrindu 2003 m. kovo 25 d. priėmė galutinę Nacionalinę restruktūrizavimo programą (toliau – NRP). Pagal šį planą iš esmės leidžiama 1997–2006 m. suteikti Lenkijos plieno pramonės restruktūrizavimui ne didesnę kaip 3,387 mlrd. PLN (846 mln. EUR) (3) valstybės pagalbą.

(4)

NRP buvo pateikta Komisijai, kuri 2003 m. kovo 25 d. ją įvertino ir, remdamasi savo vertinimu, pateikė pasiūlymą priimti Tarybos sprendimą pratęsti Europos susitarime nustatytą valstybės pagalbos skyrimo Lenkijos plieno sektoriui lengvatinį laikotarpį (kuris iš pradžių galiojo iki 1997 m.) iki 2003 m. pabaigos, su sąlyga, kad gavėjai iki 2006 m. taptų perspektyvūs. 2003 m. liepos mėn. Taryba pritarė pasiūlymui (4).

(5)

Taigi, nukrypdama nuo savo taisyklių (5), ES leido Lenkijai suteikti restruktūrizavimo pagalbą plieno pramonės sektoriui. Galiausiai tai buvo nustatyta Stojimo sutarties 8 protokole dėl Lenkijos plieno pramonės restruktūrizavimo (toliau – 8 protokolas) (6). Jame patvirtinta, kad aštuonioms nurodytoms įmonėms, įskaitant HLW, iki 2003 m. pabaigos leidžiama suteikti ne didesnę kaip 3,387 mlrd. PLN valstybės pagalbą, su sąlyga, kad restruktūrizavimas būtų baigtas ne vėliau kaip iki 2006 m. gruodžio 31 d. (7) Pagal NRP HLW skiriama 322 mln. PLN restruktūrizavimo pagalba (žr. 8 lentelę), kuri išsamiau patvirtinta 2003 m. IVP ir kuri turi būti suteikta pagal 8 protokolo 9 punkto a ir h papunkčius.

(6)

8 protokole pateiktos išsamios įgyvendinimo ir stebėsenos nuostatos, kuriomis užtikrinama, kad laikomasi nustatytų sąlygų. Lenkija, inter alia, turėjo du kartus per metus teikti stebėsenos ataskaitas, o 2004, 2005 ir 2006 m. nepriklausomas konsultantas atliko vertinimus. HLW ir (arba) AHW įmonės ataskaitos pateiktos 2004 m. vasario mėn., 2005 m. balandžio mėn., 2006 m. gegužės mėn. ir 2007 m. birželio mėn. Jos aptartos su Lenkijos valdžios institucijomis bei pagalbos gavėjais ir patvirtintos Komisijos tarnybų ir Lenkijos valdžios institucijų.

(7)

2005 m. AHW pakeitė HLW IVP (toliau – 2005 m. IVP) ir paprašė Komisijos jį patvirtinti pagal 8 protokolo 10 punktą.

(8)

2006 m. gruodžio 6 d. raštu Komisija pranešė Lenkijai nusprendusi pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą dėl galimo neteisėto pagalbos naudojimo.

(9)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (8). Komisija paprašė suinteresuotųjų šalių pateikti savo pastabas dėl pagalbos.

(10)

Lenkija pateikė atsakymą 2007 m. kovo 2 d. raštu. 2007 m. kovo 19 d. Komisija taip pat gavo pagalbos gavėjo AHW pastabas, kurias kartu su klausimais persiuntė Lenkijos valdžios institucijoms. Po 2007 m. kovo mėn. surengto susitikimo su Lenkijos valdžios institucijomis ir pagalbos gavėju, 2007 m. balandžio 2 d. ir 2007 m. rugpjūčio 6 d. Lenkijai buvo pateikta papildomų klausimų. 2007 m. birželio 4 d. ir 2007 m. spalio 1 d. Lenkija pateikė atsakymus.

(11)

2007 m. spalio 18 d. Komisijos tarnybos pranešė Lenkijai apie išankstinį bylos vertinimą ir po tolesnio Lenkijos valdžios institucijų ir Komisijos susirašinėjimo 2007 m. lapkričio 16 d. Lenkijos valdžios institucijos pranešė, kad įmonė ketina grąžinti pagalbą, „nepažeisdama teisinės padėties“.

(12)

2007 m. lapkričio 22 d. raštu Lenkijos valdžios institucijos patvirtino, kad 2007 m. lapkričio 20 d. AHW pervedė į Lenkijos finansų ministerijos vardu blokuotą sąskaitą 2 089 768 EUR. Pagal susitarimo sąlygas niekas negalės naudotis sąskaitoje esančiais pinigais, kol bus priimtas šis sprendimas. Jo priėmimo dieną ministerija gaus sumą ir palūkanas, susikaupusias iki 2007 m. lapkričio 20 d. Jeigu sprendimas nebus priimtas iki 2008 m. vasario mėn. pabaigos, lėšos grįš AHW.

(13)

AHW – Lenkijos plieno gamintojas, gaminantis skystą plieną ir ilguosius gaminius, visų pirma iš aukštos kokybės ir specialių rūšių plieno (plonasienius ir storasienius profilius).

(14)

1991 m. Italijos plieno gamintojas Lucchini įsigijo kontrolinį HLW akcijų paketą ir 2005 m. pardavė jį Arcelor, kuri 2006 m. susijungė su Mittal Steel (9).

(15)

Komisija supranta, kad tuo metu, kai HLW parengė verslo planą, ji buvo finansiškai suvaržyta. Įmonė negavo jokių papildomų pinigų iš savo pagrindinės įmonės Lucchini, kuri, pasak Lenkijos, atsidūrė gilioje finansinėje krizėje, ir dėl reguliavimo problemų ji negalėjo parduoti savo vertingo turto. Taigi 1997–2003 m. įmonė labai stokojo grynųjų pinigų ir tai atsispindėjo restruktūrizavimo plane (10).

(16)

Taigi perspektyvumui atkurti HLW 2003 m. IVP buvo nustatytos kelios pagrindinės restruktūrizavimo užduotys (3.2 punkte), iš kurių svarbiausios buvo šios:

(17)

2003 m. IVP (3.3 punkte) nustatyta, kad įmonės gamybinė strategija yra „telkti dėmesį į laipsnišką gaminių asortimento gerinimą gerokai sumažinant prekinių strypų bei ruošinių gamybą ir plėtojant gamybą specializuotų ir inžinerinių plieno gaminių srityje“. Siekdama šio tikslo, HLW ketino „<…> laipsniškai įgyvendinti investicijų programą šiose gamybos srityse: viduriniosios sekcijos staklynas, kalimo cechas, traukimo staklynas, pilstykla“, o siaurų juostų staklynas turėjo būti uždarytas.

(18)

Siekdama vykdyti minėtą strategiją, įmonė planavo įgyvendinti [150–220 mln. PLN] investicijų programą (*1), kuri 2003 m. IVP buvo nurodyta taip:

1   lentelė

Planuojamos investicijos į plieno gamybą (2003 m. IVP 21 lentelė)

(19)

Kaip nurodyta 2003 m. IVP 4.4 punkte, investicijos skirtos karštojo valcavimo staklynų modernizavimui (žr. 2003 m. IVP 22 lentelę). Tai apima viduriniosios sekcijos staklyno modernizavimą, taip pat bliumingo staklyno ir sunkiosios sekcijos staklyno kaitinimo krosnių pakeitimą. Investicijų atlikimo laikas buvo nustatytas 2003 m. IVP 23 lentelėje, kurioje nurodyta, kad beveik visos investicijos bus pradėtos 2002 m.

(20)

Pagal 2003 m. IVP (4.11 punktas) įmonė planavo sumažinti darbuotojų skaičių nuo 1 249 iki 850. Dabar 2005 m. IVP nustatyta, kad darbuotojų bus sumažinta iki 700. 2003 m. IVP užimtumo restruktūrizavimui skirta 4,03 mln. PLN, iš kurių 1,5 mln. PLN turėjo sudaryti specialiai numatyta valstybės pagalba, 1,17 mln. PLN – PHARE programos lėšos, o 1,34 mln. PLN – įmonės lėšos (11).

(21)

2003 m. IVP taip pat buvo numatytas finansinis ir turto restruktūrizavimas, kuris pagal planą (3.2 punktas) apėmė „trumpalaikių paskolų grąžinimą ir su gamyba nesusijusio nereikalingo turto pardavimą“.

(22)

2003 m. IVP (4.7 punktas) numatyta restruktūrizuoti 513 369 mln. PLN skolą (pagal balansą tai buvo bendra ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų suma). Ją buvo ketinama finansuoti iš būsimo pelno ir turto restruktūrizavimo. Iš turto restruktūrizavimo 2004 ir 2005 m. buvo tikėtasi gauti 363 mln. PLN pajamų, iš kurių 60 mln. PLN buvo numatyta naujoms skoloms padengti.

(23)

Komisija supranta, kad 2003 m. IVP buvo numatytos šios finansinio restruktūrizavimo priemonės: pirma, nuo skolų valstybei buvo atleista, tad buvo suteikta 21,5 mln. PLN pagalba (žr. 4.12.2 punktą); antra, HLW nuo 2000 m. nuolat vykdė tam tikrą turto restruktūrizavimą, parduodama negamybinį turtą, ir iš to buvo numatyta gauti lėšų investicijų programai finansuoti.

(24)

Turto restruktūrizavimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kad su HLW turtu jau buvo atliktas finansinis sandoris, kurį HLW apibūdino kaip „pardavimo ir atgalinės nuomos sandorį“. 2000 m. įmonė gavo 250 mln. PLN paskolą, kuri iš esmės buvo garantuota įmonei priklausančios žemės ir pastatų įkaitu. Tai buvo susiję ir su gamybiniu, ir su negamybiniu turtu. Paskolą buvo numatyta grąžinti iki 2010 m. mokant po dvi išmokas per metus. Šis sandoris buvo būtinas, nes HLW reikėjo lėšų, bet įmonė negalėjo nedelsdama parduoti savo negamybinį turtą. Tai buvo numatyta atlikti paskesniais metais ir taip gauti lėšų bei sumažinti finansines išlaidas.

(25)

Pagal 2003 m. IVP turto restruktūrizavimas turėjo apimti negamybinį turtą (4.7 ir 4.8 punktai). Matyt 2001 m. pabaigoje buvo parduota pirmoji 100 hektarų sklypo dalis (53 hektarai). Tačiau kito negamybinio turto pardavimas buvo atidėtas, nes AKR (Agencja Kapitałowo Rozliczeniowa S.A. – įmonė, kurios akcininkai yra Pramonės plėtros agentūra ir Valstybės iždas) turėjo sunkumų nustatant su gamyba nesusijusios žemės sklypo dalies juridinį statusą.

(26)

Lėšų iš žemės pardavimo nebuvo gauta, todėl buvo numatyta gauti tarpinę paskolą, kuriai valstybė suteiktų 300 mln. PLN garantiją. Paskolos lėšas buvo numatyta skirti investicijoms ir trumpalaikiams įsipareigojimams padengti (iš viso 219 mln. PLN). Be to, 53 mln. PLN buvo skirta investicijoms, kurias iš pradžių buvo planuota atlikti po 2006 m., paankstinti (ši 219 mln. PLN suma ir 53 mln. PLN kartu su 10 % finansavimo išlaidomis (t. y. 27 mln. PLN) sudaro 299 mln. PLN sumą). Taigi iš visų [150–220 mln. PLN] investicijoms planuotų lėšų į 219 mln. PLN sumą turėtų būti įskaityta bent […] mln. PLN suma (t. y. […] mln. PLN – 53 mln. PLN). Todėl likusi […] mln. PLN suma (219 mln. PLN – […] mln. PLN) turi būti laikoma trumpalaikio finansinio restruktūrizavimo išlaidomis.

(27)

2003 m. IVP (4.9 punktas) taip pat buvo numatyta atskira su aplinkosauga susijusių investicijų programa, kurią sudarė aplinkos apsaugos valdymo sistemos įgyvendinimas pagal ISO 14001 (0,5 mln. PLN), tam tikros investicijos pagal 50 mln. PLN žemės įsisavinimo projektą ir energetikos skyriaus modernizavimas (kuriam nebuvo skirta jokių lėšų). 2002 m. turėjo būti pradėta įgyvendinti priemones.

(28)

Tyrimas parodė, kad kai kurios, bet ne visos 2003 m. IVP numatytos priemonės buvo įgyvendintos pagal tvarkaraštį. Visų pirma metalo laužo perdirbimo gamyklos statyba buvo atidėta iki 2007–2008 m. ir buvo pradėta tik 2007 m. vasarą. Be to, buvo atsisakyta statyti broko perdirbimo gamyklą, nes broką perdirba subrangovas (12), ir tai yra taupesnis sprendimas.

(29)

Tačiau tyrimas taip pat patvirtino Lenkijos tvirtinimą, kad pagal restruktūrizavimo planą nebuvo numatyta padengti su aplinkos apsauga susijusio restruktūrizavimo išlaidas; joms padengti buvo numatyta naudoti nuosavas lėšas, tokias kaip pajamas iš turto restruktūrizavimo.

(30)

2003 m. IVP (4.12 punktas) nustatytas 300 mln. PLN finansinis deficitas (taip pat žr. grynųjų pinigų srautų ataskaitos 5.1 punktą). Galima manyti, kad tai buvo vienintelis reikalingas finansavimas, nes kitaip nenurodyta.

(31)

4.12 punkte nurodyta, kad restruktūrizavimui 2002 m. būtinas 113,6 mln. PLN finansavimas, 2003 m. – 105,3 mln. PLN, taip pat reikalingos 21,9 mln. PLN finansinės išlaidos šioms lėšoms pasiskolinti. Be to, papildomai buvo skirta 53 mln. PLN investicijoms paankstinti. Tačiau nenurodyta, kam tiksliai buvo reikalingas finansavimas.

(32)

Panašu, kad po 2003 m. finansavimo nebereikia. Iš tiesų savo 2005 m. IVP AHW, apibūdindama 2003 m. IVP, patvirtino: „ […]restruktūrizavimo programoje numatyta, kad bus imtasi strateginių ir su veikla susijusių veiksmų, dėl kurių tikimasi reikšmingo veiklos pelningumo pagerėjimo, todėl ir finansinio likvidumo padidėjimo. Restruktūrizavimo programoje pripažinta, kad pradedant nuo 2003 m. finansinio likvidumo veiksniai laipsniškai gerės“.

(33)

IVP numatytas restruktūrizavimas, kuriam buvo reikalinga speciali parama, apima ([150–220] mln. PLN, įskaitant paankstintas 53 mln. PLN investicijas) investicijas, užimtumo restruktūrizavimą (4,03 mln. PLN), tam tikrų skolų valstybei nurašymą (21,5 mln. PLN), tam tikrą finansinį restruktūrizavimą (81,5 mln. PLN) ir tam tikras su paskola susijusias finansines išlaidas (27,1 mln. PLN), iš viso 324,63 mln. PLN.

(34)

Restruktūrizavimą buvo planuota finansuoti daugiausia iš valstybės garantuotos paskolos, kuri turėjo padengti dėl dalies turto restruktūrizavimo atidėjimo atsiradusį finansinį deficitą. Todėl įmonei buvo suteikta Valstybės iždo garantuota tarpinė paskola, kad įmonė galėtų atlikti finansinį restruktūrizavimą ir investicijas 2002–2003 m. ir galbūt taip pat 2004 m. Taigi restruktūrizavimo projektas buvo aiškiai susietas su tvarkaraščiu.

(35)

Tačiau 2003 m. IVP nebuvo nurodyta, kad dėl turto restruktūrizavimo atsiras restruktūrizavimo išlaidų. Tai greičiau buvo tęsiama veikla, kuri nebuvo susijusi su restruktūrizavimo planu, kuriam paremti buvo teikiama valstybės pagalba, ir kuriai aiškiai nereikėjo papildomo valstybės finansavimo. Be to, tam tikros su perspektyvumo atkūrimu tiesiogiai nesusijusios priemonės, tokios kaip aplinkos apsaugos priemonės, buvo finansuojamos lėšomis iš turto restruktūrizavimo, todėl, kaip pabrėžė Lenkija, jų įgyvendinimas nebuvo susijęs su restruktūrizavimu.

(36)

Iš tiesų turto restruktūrizavimas paminėtas tik dėl vienos priežasties – parodyti, kad jo tikslas buvo gauti finansavimą parduodant negamybinį turtą. Tačiau išmokos, susijusios su pardavimo ir atgalinės nuomos sandoriu, nepaminėtos.

(37)

Iš 322 mln. PLN pagalbos (apskaičiuotos grynuoju subsidijos ekvivalentu), iš pradžių patvirtintos NRP, AHW gavo šią Lenkijos pateiktoje lentelėje nurodytą pagalbą:

2   lentelė

2002 ir 2003 m. patvirtinta ir gauta valstybės pagalba (*2)

(38)

Pagalba buvo suteikta trims atskiriems tikslams įgyvendinti:

(39)

Paskolą su valstybės garantija HLW suteikė Bank Pekao S.A., remdamasis 2003 m. gruodžio 10 d. HLW ir banko susitarimu. Paskolos susitarime numatyta, kad paskola turi būti grąžinta per penkerius metus po susitarimo pasirašymo dienos, t. y. iki 2008 m. gruodžio 10 d.

(40)

2003 m. rugpjūčio mėn. AHW kreipėsi dėl garantijos. Ji buvo suteikta 2003 m. gruodžio 31 d. Ministrų tarybos sprendimu ir apėmė nominalią 46,3 mln. EUR sumą, palūkanas ir kitas susijusias išlaidas, iki ne daugiau kaip 58,3 mln. EUR. Ministrų tarybos sprendime pripažinta, kad HLW pirmiausia reikėtų pagalbos su karšto valcavimo staklynu susijusioms investicijoms ir nekilnojamojo turto pirkimo išlaidomis pagal pardavimo ir atgalinės nuomos susitarimą finansuoti, ir nurodyta, kad lėšos turėtų būti naudojamos šiam tikslui. Būtent:

(41)

Apskritai įmonė nurodė sumokėjusi 1 132 788,35 EUR palūkanas, kurios buvo sumokėtos dalimis. Šiuo atžvilgiu buvo manyta, kad 2004 m. gruodžio 30 d. sumokėta pirmoji palūkanų dalis turėtų būti paskirstyta pagal atitinkamas panaudotas paskolos dalis, o paskui palūkanų sumos galėtų būti skirstomos pagal atitinkamas bendras sumas. Lenkijos valdžios institucijos nurodė, kad taikant šį metodą palūkanų išmokos paskirstytos taip:

3   lentelė

Sumokėtos palūkanos

(42)

AHW taip pat patyrė šių su garantuota paskola susijusių išlaidų:

(43)

HLW 2003 m. paskolos paraiškoje taip pat nurodyta, kad paskolos suma sumažinta (palyginti su suma, patvirtinta pagal 2003 m. IVP) HLW iniciatyva, nes įmonė jau suderėjo dėl paskolos. Tačiau HLW pasiliko teisę kreiptis likusios pagalbos, neviršijančios 75 mln. PLN, bet ja taip ir nepasinaudojo.

(44)

Neabejotina, kad 2003 m. IVP buvo įgyvendintas tik iš dalies. 2002–2004 m. HLW restruktūrizavimui panaudojo tik 58,7 mln. PLN. Iš […] mln. PLN, numatytų investicijoms karšto valcavimo staklyno modernizavimui, 2002–2004 m., buvo išleista tik [apie 25 % visos 1 lentelėje nurodytos investicijų sumos] mln. PLN. Investicijos buvo skirtos tik viduriniosios sekcijos staklyno modernizavimui, tačiau į bliumingo staklyno ar sunkiosios sekcijos staklyno kaitinimo krosnis nebuvo investuota. Be to, mažiau nei 0,5 mln. PLN iš […] mln. PLN sumos buvo investuota į plieno lydymo cechą ir […] mln. PLN buvo skirta kitoms bendrosioms investicijoms (išsamesnė informacija pateikta tolesnės 4 lentelės 2002 m., 2003 m. ir 2004 m. stulpeliuose).

(45)

Komisijai nebuvo pateikta jokios informacijos apie tai, ar buvo įgyvendintas finansinis restruktūrizavimas. Tačiau iš 2005 m. IVP Komisija sprendžia, kad 2005 m. birželio 30 d. HLW įsiskolinimas buvo maždaug toks pat kaip ir 2001 m. pabaigoje (žr. 2005 m. IVP 1.8 punktą). Be to, HLW jau 2004 m. gavo teigiamą veiklos rezultatą. Todėl Komisija mano, kad įmonė įgyvendino planuotą trumpalaikį finansinį restruktūrizavimą.

(46)

Už stebėseną atsakingo nepriklausomo konsultanto ataskaitos patvirtina, kad HLW nebuvo perspektyvi 2004 m., 2004 m. pabaigoje ar 2005 m. pabaigoje. Tačiau restruktūrizavimo pabaigoje (2006 m. pabaigoje) AHW buvo perspektyvi.

(47)

Neabejotina, kad perspektyvumą 2006 m. pabaigoje užtikrino keletas veiksnių, kurie, neįskaitant dalinio valcavimo staklyno modernizavimo, visų pirma susiję su pakilimu plieno sektoriuje, kuris padarė itin teigiamą poveikį įmonės apyvartai. Be to, Arcelor, stipriam investuotojui, perėmus HLW, išnyko visi HLW likvidumo sunkumai. Tačiau įmonė negalėjo pagrįsti savo bendrojo pareiškimo, kad priežastis, kodėl ji tapo perspektyvi, yra faktinis garantijos panaudojimas refinansavimo tikslais.

(48)

2005 m. dėl naujojo savininko investicijų strategija gerokai pasikeitė. Vietoj esamų karšto valcavimo staklynų modernizavimo AHW dabar planuoja įrengti naują valcavimo staklyną, kuris būtų pajėgus gaminti ilguosius statybinės paskirties gaminius. Matyt, kad staklyno žaliava bus 160 mm CC ruošiniai, ir jame bus gaminami anglinio plieno armatūros strypai, apvalūs ir plokštieji strypai, plonasieniai profiliai, stačiakampiai ir skersiniai profiliai. Lenkija aiškina, kad šis pritaikymas – tai atsakas į statybos rinkos, kuriai Varšuvos srityje prognozuojamas daugelio metų spartus augimas, plėtrą, kuri gali suteikti Varšuvoje įsikūrusiai AHW pirminį pranašumą.

(49)

Naujasis staklynas visas pradės veikti iki 2008 m. vidurio ir pakeis veikiančius karšto valcavimo staklynus, į kurių modernizavimą jau buvo investuota [apie 25 % visos 1 lentelėje nurodytos investicijų sumos] mln. PLN. Investicijų programos bendra suma apibendrinta šioje lentelėje:

4   lentelė

2005 m. IVP numatytos naujos investicijų programos išlaidos

(50)

Taigi bendros investicijų išlaidos dabar sudarys [apie 140 % visos 1 lentelėje nurodytos investicijų sumos] mln. PLN, iš kurių karšto valcavimo staklynui planuojama skirti [apie 120 % visos 1 lentelėje nurodytos investicijų sumos] mln. PLN, taigi […] mln. PLN daugiau, negu iš pradžių buvo numatyta investicijoms. Tačiau į šias išlaidas įskaičiuota […] mln. PLN suma viduriniosios sekcijos staklynui, kuris jau užbaigtas. Atėmus šią sumą iš […] mln. PLN sumos, naujojo valcavimo staklyno kaina siektų [mažiau nei 200] mln. PLN.

(51)

AHW pajėgumo plėtra pavaizduota šioje lentelėje:

5   lentelė

Didžiausias metinis gamybos pajėgumas tūkst. tonų

(52)

2008 m. pradėjus veikti visam naujam valcavimo staklynui, senasis valcavimo staklynas bus uždarytas. Iki 2007 m. visos įmonės gamybos apimtys niekada neviršijo didžiausio […] tonų pajėgumo. Taigi dėl investicijų programos pakeitimo įmonės pajėgumas papildomai sumažės […] tonų.

(53)

2006 m. gruodžio 6 d. rašte Komisija pažymėjo, kad AHW restruktūrizavimo planas nebuvo įgyvendintas ir nurodė ketinanti ištirti, ar tai buvo neteisėtas suteiktos restruktūrizavimo pagalbos naudojimas. Visų pirma Komisija pažymėjo, kad didelė pagalbos suma nebuvo tinkamai panaudota.

(54)

Be to, Komisija abejojo, ar ji galėtų pritarti atnaujintam verslo planui pagal 8 protokolo 10 punktą, nes jis yra susijęs su naujomis investicijomis, kurios gali būti naudingos, bet nebūtinos įmonei restruktūrizuoti.

(55)

Lenkijos valdžios institucijos tvirtina, kad AHW naudojo valstybės garantiją pagal sąlygas, kuriomis ji buvo suteikta, ir aiškina, kad:

(56)

Be to, Lenkijos valdžios institucijos tvirtina, kad pardavimo ir atgalinės nuomos sandoris taip pat prisidėjo prie įmonės perspektyvumo, tačiau to nepagrindžia.

(57)

Lenkijos valdžios institucijos patvirtina, kad pagalbos suteikimo laikas buvo lemiamas. Iš esmės jos nurodo, kad „valstybės pagalbos reikėjo tik 2003–2004 m.“, kai įmonė tikrai turėjo finansinį deficitą (13).

(58)

Lenkijos valdžios institucijos pabrėžia, kad AHW grąžino pagalbą. Valstybės garantija turėjo būti tik kitų paskolai naudotų įkaitų papildas. Iš esmės bankui buvo įkeista žemė ir visas ilgalaikis turtas, taip pat pateikti septyni vekseliai. Be to, Lenkija pateikė išsamios informacijos apie įvairias kitas HLW tuo metu taip pat naudotas finansines priemones ir teigia, kad HLW rinkos sąlygomis galėjo gauti finansavimą be garantijos.

(59)

Lenkijos valdžios institucijos primena, kad Arcelor nebūtų įsigijusi įmonės, jei nebūtų buvusi įsitikinusi, kad HLW „turėjo teisę į valstybės pagalbą, kurią gavo restruktūrizavimo procesui“.

(60)

Lenkijos valdžios institucijos pabrėžia, kad pakeitus planą investicijų programos mastas bus didesnis negu numatytosios pradiniame plane, o dėl visų investicijų buvo neatšaukiamai įsipareigota iki 2006 m. pabaigos (t. y. iki restruktūrizavimo laikotarpio pabaigos). Taigi Lenkijos valdžios institucijos mano, kad pagalba neturėtų būti laikoma neteisėtai naudota, ir pasiūlytas plano pakeitimas turėtų būti laikomas suderinamu pagal Bendrijos taisykles.

(61)

Lenkijos valdžios institucijos pažymi, kad 2005 m. IVP numatytos investicijos, t. y. viduriniosios sekcijos staklyno pakeitimas, buvo aptariamos jau 1997 m. Tačiau 1997–2003 m. įmonės grynųjų pinigų srautas buvo nepakankamas šioms investicijoms finansuoti. Pakankamai lėšų finansavimui atsirado tik Arcelor perėmus įmonę (14). Be to, Lenkija teigia, kad gaminių asortimentas 2003 m. IVP buvo apibrėžtas tik bendrais bruožais ir tai, kas buvo apibrėžta, nebuvo optimalu siekiant atitikti pasikeitusią paklausos struktūrą Lenkijos rinkoje, pagal kurią reikėjo pritaikyti gaminių asortimentą.

(62)

Lenkijos valdžios institucijos teigia, kad 2005 m. IVP pakeitimai nedaro neigiamo poveikio 8 protokolui. Naujasis planas reikalingas „ilgalaikiam perspektyvumui“ pasiekti. Restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje perspektyvumą užtikrino tik teigiama padėtis rinkoje ir teigiamas kainos, pajamų ir išlaidų santykis. Šiuo atžvilgiu teigiama, kad bliumingo technologija negarantuos ilgalaikio įmonės konkurencingumo, tad ją reikia pakeisti moderniausiu nuolatinio liejimo procesu.

(63)

Lenkijos valdžios institucijos teigia, kad net jei gauta pagalba būtų laikoma papildoma pagalba veiklai, turėtų būti manoma, kad ją atsvėrė kompensacinės priemonės, t. y. papildomas įmonės pajėgumo sumažėjimas pakeitus strategiją. Lenkijos valdžios institucijos taip pat patvirtina, kad HLW neatliko visų savo investicijų, nes buvo atidėtas jos turto restruktūrizavimas.

(64)

Lenkija taip pat nurodė Komisijai paskolai taikytą palūkanų normą, kaip pažymėta 41 punkte, ir kitas su paskola ir garantija susijusias išlaidas, kaip pažymėta 42 punkte.

(65)

Pagalbos gavėjas pateikė pastabas apie sprendimą pradėti procedūrą. Vėliau jam buvo nuolat pranešama apie Komisijos ir Lenkijos valdžios institucijų keitimąsi informacija.

(66)

AHW teigia, kad didelė pagalbos dalis buvo panaudota tam tikram išnuomotam turtui išpirkti, kad būtų sumažintos finansinės išlaidos. Be to, investicijos buvo susijusios su išnuomotu nekilnojamuoju turtu, todėl jo išpirkimas galėtų būti laikomas restruktūrizavimo dalimi.

(67)

Pagalbos gavėjas taip pat teigia, kad garantija buvo suteikta prieš Lenkijos įstojimą į Europos Sąjungą (Ministrų tarybos sprendimas buvo priimtas 2003 m. gruodžio mėn.), todėl pagalbos tikslą turėjo nustatyti Lenkijos vyriausybė. Be to, įmonė pažymi panaudojusi pagalbą tiksliai pagal sprendimą dėl garantijos suteikimo.

(68)

AHW pabrėžia, kad naujasis planas skirtas senojo plano tikslui siekti, ir strategijos pakeitimas būtinas ilgalaikiam įmonės perspektyvumui užtikrinti.

(69)

8 protokolo 1 punkte nurodoma, kad, „neatsižvelgiant į EB sutarties 87 ir 88 straipsnius, valstybės pagalba, kurią Lenkija suteikia nurodytų Lenkijos plieno pramonės dalių restruktūrizavimo tikslais, laikoma suderinama su bendrąja rinka“, jeigu, inter alia, atitinka protokole nustatytas sąlygas.

(70)

Taryba pratęsė pagal Europos susitarimą nustatytą restruktūrizavimo pagalbos skyrimo Lenkijos plieno pramonei lengvatinį laikotarpį iki Lenkijos įstojimo į Europos Sąjungą. Šis susitarimas, Lenkijai stojant į Europos Sąjungą, buvo įtrauktas į 8 protokolą. Tam tikslui pasiekti jame numatyti terminai prieš stojimą ir po jo. Tiksliau protokole leidžiama suteikti ribotą restruktūrizavimo pagalbos sumą 1997–2003 m. ir draudžiama teikti Lenkijos plieno pramonei kokią nors tolesnę valstybės pagalbą restruktūrizavimo tikslais 1997–2006 m. Šiuo atžvilgiu tai aiškiai skiriasi nuo kitų Stojimo sutarties nuostatų, tokių kaip IV priede nustatytas laikinasis planas („esamos pagalbos procedūra“), kuris yra susijęs tik su valstybės pagalba, suteikta iki stojimo, jei ji „vis dar taikoma po“ įstojimo datos. Taigi 8 protokolas gali būti laikomas lex specialis, kuris jame reglamentuojamų dalykų atžvilgiu pakeičia bet kurią kitą Stojimo akto nuostatą (15).

(71)

Taigi nors EB sutarties 87 ir 88 straipsniai paprastai nebūtų taikomi pagalbai, suteiktai prieš stojimą, ir nėra taikytini po stojimo, pagal 8 protokolo nuostatas valstybės pagalbos stebėsena pagal EB sutartį taip pat taikoma bet kokiai pagalbai, suteiktai Lenkijos plieno pramonei restruktūrizuoti 1997–2006 m.

(72)

Sprendimas pagal EB sutarties 88 straipsnio 2 dalį gali būti priimamas ir po Lenkijos įstojimo, nes, 8 protokole nesant konkrečių nuostatų, turėtų būti taikomos įprastos taisyklės ir principai. Taigi taip pat bus taikomas 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (toliau – procedūrinis reglamentas) (16).

(73)

Pagal 8 protokolo 18 punkto a papunktį Komisijai suteikiami įgaliojimai imtis „atitinkamų priemonių, kad bet kuri susijusi įmonė privalėtų sugrąžinti bet kokią pagalbą, kuri buvo suteikta pažeidus šiame protokole nustatytas sąlygas, <…> jeigu restruktūrizavimo stebėsena parodo, kad įsipareigojimai dėl pereinamojo laikotarpio susitarimų, numatytų šiame protokole, nebuvo įvykdyti“.

(74)

Atlikusi oficialų tyrimą, Komisija padarė išvadą, kad Lenkijai nepavyko išsklaidyti abejonių dėl neteisėto restruktūrizavimo pagalbos naudojimo. Komisija mano, kad įmonė tinkamai neįgyvendino savo restruktūrizavimo plano, kaip aiškiai nustatyta 8 protokolo 9 punkto a ir h punktuose. Komisija pažymi, kad finansinėms investicijoms pagal 2003 m. IVP buvo panaudota tik nedidelė suteiktų finansinių išteklių (apie 34 mln. EUR) dalis, o likusi dalis, t. y. 31,2 mln. EUR, buvo panaudota plane nenurodytiems tikslams.

(75)

Prieš prieidama prie šios išvados, Komisija pirmiausia įvertino, kokio pobūdžio priemonės buvo planuotos pradiniame IVP, paskui – ar priemonės, kurias siekė įgyvendinti įmonė, kaip nors yra nesuderinamos su bendrąja rinka, ir galiausiai – neteisėtai naudotos pagalbos nesuderinamumo poveikį viso plano atžvilgiu, ir tik tada svarstė pagalbos sumą. Klausimas, ar naujasis planas gali pakeisti šią išvadą, nagrinėjamas 3 skyriuje.

(76)

Komisija pirmiausia išaiškino 2003 m. IVP apimtį ir ar 2003 m. IVP apėmė su gamybinio turto pardavimo ir atgalinės nuomos susitarimu susijusias išmokas, kurioms daugiausia buvo panaudota restruktūrizavimo pagalba.

(77)

Kaip nustatyta 34 punkte, pagrindinė restruktūrizavimo plano užduotis buvo garantuoti tam tikrų HLW perspektyvumui atkurti būtinų priemonių vykdymą laiku. Tai daugiausia buvo susiję su investicijomis ir finansiniu restruktūrizavimu. Plane buvo pabrėžta būtinybė suteikti įmonei galimybę atlikti restruktūrizavimą 2002 ir 2003 m.

(78)

Pirma, pagal 2003 m. IVP HLW turėjo investuoti [150–220] mln. PLN. Tačiau panašu, kad ir pagalbos gavėjas, ir Lenkijos valdžios institucijos daro išvadą, kad gamybinio turto įsigijimas galėtų būti laikomas investicijų programos dalimi. Lenkija teigia, kad investicijos buvo apibūdintos kaip labai bendro pobūdžio priemonė, išsamiai neapibrėžiant jokių investicijų. Be to, pagalbos gavėjas nurodo, kad pirkimas buvo būtinas restruktūrizavimo procesui, „nes neturint šių įrengimų gamykla nebūtų galėjusi veikti restruktūrizavimo metu“.

(79)

Komisija negali sutikti su šiais argumentais. Akivaizdu, kad 2003 m. IVP investicijos pagal 4.4 punktą buvo paskirstytos pagal išlaidas (2003 m. IVP 21 lentelė, pateikta 18 punkto 1 lentelėje), dalyką (2003 m. IVP 22 lentelė) ir laiką (2003 m. IVP 23 lentelė). Nebuvo jokios galimybės išmokoms pagal gamybinio turto pardavimo ir atgalinės nuomos susitarimą. Iš esmės šis bandymas greičiau parodo, kad nei Lenkijos valdžios institucijos, nei pagalbos gavėjas neturėjo jokio pateisinimo išmokoms pagal pardavimo ir nuomos susitarimą. Priešingu atveju tai būtų buvę įtraukta į planą.

(80)

Antra, 2003 m. IVP numatytas ribotas finansinis restruktūrizavimas. Vėliau pateiktuose raštuose Lenkijos valdžios institucijos tvirtino, kad gamybinio turto išpirkimo suma turėtų būti įtraukta į finansinį restruktūrizavimą (17). Jos teigia, kad finansinis restruktūrizavimas taip pat apima esamus 150 mln. PLN nuostolius ir 513 mln. PLN skolų mokėjimo terminų pakeitimą, taigi jų skaičiavimais, bendros restruktūrizavimo išlaidos sudaro apie 858 mln. PLN.

(81)

Tačiau Komisija negali sutikti, kad esami 150 mln. PLN nuostoliai ir 513 mln. PLN skolų mokėjimo terminų pakeitimas yra restruktūrizavimo išlaidos. Kaip nurodyta 22 punkte, Komisija neneigia, kad 2003 m. IVP 4.7 punkte paminėta, jog „įmonė ketina restruktūrizuoti 513 mln. PLN įsipareigojimus“. Tačiau nenurodyta, kad tai būtinai yra restruktūrizavimo užduočių dalis. Iš tikrųjų 3.2 punkte kaip restruktūrizavimo užduotis nurodytas tik „trumpalaikių paskolų grąžinimas ir su gamyba nesusijusio nereikalingo turto pardavimas“.

(82)

Be to, taip pat nėra įprasta paprasčiausiai laikyti visų rūšių nuostolius restruktūrizavimo išlaidomis, kaip tvirtina Lenkija. Balansiniai įsipareigojimai nebūtinai prilygsta restruktūrizavimo išlaidoms, nes tokio pobūdžio įsipareigojimai yra įprastų verslo veiklos dalis. Pernelyg dideli įsipareigojimai iš tiesų gali sukelti sunkumų, tačiau tokiu atveju atliekant restruktūrizavimą būtina nustatyti konkrečias priemones, tokias kaip kapitalo injekcijos, paskolos arba susitarimai dėl mokėjimo terminų pakeitimo siekiant vykdyti įsipareigojimus. Plane į finansinį restruktūrizavimą neįtraukta nė viena iš šių priemonių (4.7 punkto penktoji pastraipa).

(83)

Iš tiesų 2003 m. IVP 4.7 punkte nurodyta, kad restruktūrizavimui finansuoti reikėjo tik 363 mln. PLN. Tai mažiau už visą esamą 513 mln. PLN skolą. Be to, panašu, kad 4.7 punkte minėta 60 mln. PLN suma yra susijusi su būsimu apyvartiniu kapitalu. Taigi restruktūrizavimui turėjo būti skirta daugiausia 300 mln. PLN (žr. 30 punktą).

(84)

Tačiau 300 mln. PLN panaudojimas išaiškintas 2003 m. IVP 4.12.1 punkte dėl programos išlaidų ir šaltinių. Šiame punkte paaiškinta, kad visa 219 mln. PLN finansavimo suma buvo reikalinga 2002–2003 m. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma taip pat turėjo apimti investicijas, kaip nurodyta 26 punkte, finansiniam restruktūrizavimui liko tik […] mln. PLN.

(85)

81,5 mln. PLN suma net nepadengtų išmokų pagal pardavimo ir atgalinės nuomos susitarimą sumos. 3.2 punkte aiškiai nustatyta, kad finansinis restruktūrizavimas bus taikomas tik trumpalaikei skolai. Taigi į planą įtrauktas finansinis restruktūrizavimas turėjo neviršyti 81,5 mln. PLN sumos, kuri nebuvo susijusi su išmokomis pagal pardavimo ir nuomos susitarimą, kurios turėjo būti sumokėtos per kelerius metus iki 2010 m., taigi tai akivaizdžiai buvo ilgalaikis įsipareigojimas. Todėl išmokos pagal pardavimo ir atgalinės nuomos susitarimą taip pat negali būti vertinamos kaip finansinio restruktūrizavimo, kurio lėšas papildys pagalba, dalis.

(86)

Galiausiai panašu, kad Lenkijos valdžios institucijos sutiko, jog išmokos pagal pardavimo ir atgalinės nuomos sandorį nebuvo turto restruktūrizavimo dalis, nes neteigė, kad šiuo atveju taip yra. Tačiau cituodamos dalies apie turto restruktūrizavimą ištrauką, jos netiesiogiai mini turto restruktūrizavimą: „Minėtas pardavimas suteiks Huta L.W. galimybę grąžinti dalį paskolų ir išlaikyti finansinį likvidumą“ (birželio 4 d. rašto 64 punktas).

(87)

Tačiau Lenkijos valdžios institucijos nepripažįsta, kad niekur nėra nurodyta, jog mokėjimo terminai bus pakeisti visai su pardavimu ir atgaline nuoma susijusiai skolai, nors keliuose plano punktuose nurodyta, kad mokėjimo terminų pakeitimas susijęs tik su negamybiniu turtu. Skyriuje, kurį pirmiau citavo Lenkijos valdžios institucijos, tai pabrėžta du kartus. Iš tikrųjų ten aiškiai nustatyta, kad tam tikroms skoloms pagal pardavimo ir atgalinės nuomos susitarimą, būtent skoloms, susijusioms su negamybiniu turtu (žr. 2003 m. IVP 4.12.1 punktą), bus taikomas turto restruktūrizavimas. Tai susiję su vadinamaisiais 100 hektarų ir 88 hektarų projektais. Šio turto restruktūrizavimo tikslas buvo gauti grynųjų pinigų investicijoms atlikti. Tai kartu sumažintų su skolomis susijusias finansines išlaidas. Tačiau nenurodyta, kad finansinėms išlaidoms sumažinti pirma nustatyto laiko turėtų būti sumokėtos visos išmokos pagal pardavimo ir atgalinės nuomos susitarimą. Turto restruktūrizavimo tikslas verčiau yra tik „sumažinti“ finansines išlaidas, o ne jas panaikinti.

(88)

Galiausiai, atsižvelgdama į HLW finansinius suvaržymus, Komisija nemato jokių priežasčių, kodėl HLW turėjo siekti įsigyti savo gamybinį turtą, kai išmokos turėjo būti mokamos tik vėliau. Iš tiesų niekur nenurodyta, kad nuomos sutartis sudarytų restruktūrizavimui kliūčių. Visų pirma to nepatvirtina 2003 m. IVP 4.12 punktas, nes jame tik nurodyta, kad pardavusi tam tikrą turtą, kuris anksčiau buvo priskirtas negamybiniam, HLW galėtų sumažinti nuomos sutarties aptarnavimo išlaidas. Tai logiška atsižvelgiant į tai, kad tas turtas turėjo būti parduotas siekiant grąžinti paskolą (jos dalį) ir atitinkamai atleisti HLW nuo paskolos palūkanų mokėjimo. Tačiau tai jokiu būdu nėra susiję su gamybinio turto perpirkimu, iš kurio nebūtų galima gauti jokių grynųjų pinigų, nes šis turtas toliau priklausytų įmonei.

(89)

Taigi gamybinio turto išpirkimas nebuvo numatytas 2003 m. IVP. Tad HLW panaudojo pagalbą restruktūrizavimo plane, kurio pagrindu buvo leista suteikti pagalbą nenumatytam tikslui. Tai reiškia, kad pagalba buvo panaudota pažeidžiant NRP ir sprendimą leisti suteikti pagalbą, t. y. 8 protokolą. Pagal procedūrinio reglamento 1 straipsnio g dalį tai gali būti neteisėtas pagalbos naudojimas, kuris apibrėžiamas kaip pagalba, kuri naudojama pažeidžiant sprendimą, pagal kurį buvo patvirtinta valstybės pagalba (18).

(90)

Nustačius, kad gauta valstybės pagalba nebuvo panaudota pagal planą, reikia įrodyti, kad ši neteisėtai naudota pagalba taip pat yra nesuderinama su bendrąja rinka.

(91)

Formaliai tai galima nuspręsti vien remiantis faktu, kad, pirma, įmonė nenaudojo pagalbos pagal planą, kurį ji pagal 8 protokolą įpareigota tinkamai įgyvendinti, ir antra, bet kokia kita IVP, NRP ir 8 protokole nenumatyta valstybės pagalba yra nesuderinama su bendrąja rinka pagal 8 protokolo 18 punktą.

(92)

Be to, Komisija pažymi, jog nebūtų galėjusi nuspręsti, kad faktinis panaudojimas dera su bendrąja rinka, nors AHW ir tapo perspektyvi. Šiuo atžvilgiu Komisija norėtų paaiškinti, kad nors pagalbos gavėjas abejoja, jog jo dabartinis perspektyvumas pakankamas, būtina manyti, kad jo perspektyvumo supratimas skiriasi nuo 8 protokolo 3 priede pateiktos iš anksto nustatytos perspektyvumo apibrėžties. Šis supratimas buvo patvirtintas pagal 8 protokolą, jį stebėjo abi susitariančiosios šalys ir pagalbos gavėjas negali jo pakeisti atgaline data.

(93)

Tačiau Komisija pirmiausia pabrėžia, kad suderinamumas neatsiranda vien dėl to, kad HLW tapo perspektyvi 2006 m. Iš tikrųjų vien perspektyvumo atkūrimo nepakanka, kad restruktūrizavimo projektas taptų suderinamas su bendrąja rinka. Be to, būtina užtikrinti, kad perspektyvumas būtų atkurtas naudojant mažiausią restruktūrizavimui būtiną valstybės pagalbos sumą ir būtų įgyvendintos kompensacinės priemonės. Komisija primena, kad šios sąlygos nustatytos Europos susitarimo, į kurį nuoroda pateikta 8 protokolo 1 punkte, 8 straipsnio 4 dalyje. Visų pirma sąvoka, kad valstybės pagalba turi būti mažiausia būtina pagalba, reiškia, kad pagalba neturėtų būti naudojama restruktūrizavimui nebūtinai investicijai ar priemonei finansuoti (19).

(94)

Antra, Komisija primena, kad planas, t. y. restruktūrizavimo užduotys ir priemonės joms finansuoti, ex ante požiūriu turi užtikrinti, kad įmonė taptų perspektyvi. Iš tikrųjų 2003 m. IVP pabrėžiamos investicijos ir jų paankstinimas naudojant valstybės pagalbą. Plane nurodyta, kad investicijos bus paankstintos ir atliktos naudojant 2003 m. tarpinę paskolą. Be to, jame nurodyta, kad turto restruktūrizavimas turėtų būti atliktas 2004 ir 2005 m., o tai akivaizdžiai buvo pernelyg vėlu investicijų programai įgyvendinti. Taigi paskola buvo suteikta finansiniam deficitui padengti. Iš tiesų plano įžangoje pabrėžiama, kad „restruktūrizavimo programos įgyvendinimui pagal patvirtintą tvarkaraštį ir įmonės veiklos tęsimui būtinai reikės tarpinės paskolos“. Taigi tarpinė paskola buvo laikoma būtina investicijoms paankstinti pagal konkretų tvarkaraštį.

(95)

Taigi HLW sprendimas sumokėti išmokas pagal gamybinio turto pardavimo ir nuomos susitarimą ir laiku neatlikti investicijų parodo, kad ex ante požiūriu šis HLW veiksmas sukėlė pavojų jos galimybėms tapti perspektyvia. Iš tikrųjų Lenkijos valdžios institucijos nenurodė jokios priežasties, kodėl 2003 m. rugpjūčio mėn., kai HLW pateikė paraišką dėl garantijos, padėtis turėjo pasikeisti, nes nuo paskutinio plano atnaujinimo 2003 m. kovo mėn. praėjo tik penki mėnesiai. Taigi toks pagalbos naudojimas buvo ne plano įgyvendinimas, o, atsižvelgiant į tai, kad investicijos buvo susietos su tvarkaraščiu, verčiau kliudymas tinkamai įgyvendinti planą. Tad, ex ante požiūriu, įmonė akivaizdžiai sukėlė pavojų perspektyvumui, nors vėliau jį ir atkūrė.

(96)

Finansiniai ištekliai iš tiesų yra keičiami tarpusavyje ir tai, kad valstybės pagalba nebuvo panaudota pagal planą, galėtų reikšti, kad restruktūrizavimo planas galėjo būti finansuotas kitomis priemonėmis, kurias iš pradžių buvo planuota panaudoti kitiems tikslams, kuriems šiuo metu naudojama pagalba. Tačiau tokie argumentai nepriimtini restruktūrizavimo projekto atveju, kai įmonės finansinės priemonės turėtų būti naudojamos įmonei pertvarkyti ir, atsižvelgiant į įmonės sunkumus, neturėtų būti jokių atliekamų lėšų plane nenumatytiems projektams. Taigi valstybės garantuotos paskolos lėšų naudojimas paskolai už gamybinį turtą grąžinti yra lemiamas veiksnys, dėl kurio mažėja restruktūrizavimo veiklos mastas kitose srityse, visų pirma trukdoma laiku įgyvendinti minėtas investicijas.

(97)

Be to, Komisija nemano, kad Lenkijos valdžios institucijų ir pagalbos gavėjo pateiktas argumentas, jog 2003 m. įmonės finansinė padėtis buvo tiek prasta, kad ji negalėjo atlikti jokių investicijų, yra svarbus, nes Komisija nesupranta, kodėl tokioje padėtyje esanti įmonė nuspręstų grąžinti ilgalaikę skolą, o ne imtis kitų priemonių, kurios, kaip buvo nustatyta, buvo būtinos perspektyvumui atkurti.

(98)

Galiausiai taip pat nesvarbu, kad įmonė dabar siūlo atlikti investicijas, kurių buvo atsisakyta 2004 m., nes jų įgyvendinimas buvo susietas su konkrečiu tvarkaraščiu, kuris buvo laikomas vieninteliu būdu atkurti perspektyvumą iki 2006 m. pabaigos. Šis pažeidimas neabejotinas, ir IVP pakeitimas taip pat negali jo pakeisti. Taip yra net nepaisant to, kad 2005 m. IVP numatytos papildomos investicijos, nes jos negali atitaisyti neteisėtai naudotos pagalbos.

(99)

Trečia, net jei 2003 m. rugpjūčio mėn. HLW būtų maniusi, kad investicijos nebėra būtinos perspektyvumui atkurti, tai reikštų, kad 2003 m. IVP HLW nurodė pernelyg dideles restruktūrizavimo išlaidas ir gauta pagalba nebuvo būtina restruktūrizavimui. Tačiau Komisija mano, jog neįmanoma, kad įmonė būtų pakeitusi savo nuomonę praėjus vos penkiems mėnesiams po 2003 m. IVP parengimo (2003 m. kovo mėn.), kai 2003 m. rugpjūčio mėn. pateikė paraišką dėl garantijos ir nurodė, kad pagrindinė dalis reikalinga gamybiniam turtui suteiktai paskolai grąžinti. Tuomet tokiai išvadai pagrįsti įmonė turėjo bet kuriuo atveju tinkamu laiku pranešti apie tai Komisijai, tačiau ji to nepadarė.

(100)

Vis dėlto net jei investicijos nebuvo būtinos, neatrodytų, kad lėšų nukreipimas išmokoms pagal gamybinio turto pardavimo ir atgalinės nuomos sandorį mokėti būtų pateisinamas kaip restruktūrizavimo išlaidos. Finansavimu išmokoms pagal gamybinio turto pardavimo ir atgalinės nuomos susitarimą mokėti iš esmės buvo pasirūpinta ir jos galėjo būti sumokėtos pasibaigus restruktūrizavimo laikotarpiui. Gali būti, kad dėl to atsirado finansinė našta, tačiau 2003 m. IVP finansinėse prognozėse į ją aiškiai buvo atsižvelgta. Turtas negalėjo būti parduotas, taigi vienintelis išmokų padarinys būtų finansinių išlaidų sumažinimas, o tai suteiktų HLW papildomo likvidumo. Tai reiškia, kad HLW gavo papildomų grynųjų pinigų, o tai gali būti laikoma pagalba veiklai, dėl kurios net galėjo būti imtasi priemonių, susijusių su pernelyg dideliu rinkos iškraipymu. Taigi Komisija nesupranta, kaip tokios priemonės galėjo būti leistos, jei apie jas būtų pranešta Komisijai. Tad net jei investicijos tikrai nebuvo būtinos, faktinis pagalbos naudojimas taip pat būtų laikomas nesuderinamu su bendrąja rinka.

(101)

Galiausiai Komisija neginčija pagalbos gavėjo argumento, kad garantija buvo panaudota pagal vyriausybės sprendimą, ir vyriausybė turėjo teisę nustatyti pagalbos tikslą. Tačiau Komisija pažymi, kad tai neturi poveikio garantijos suderinamumui, kuris turi būti nustatytas pagal 8 protokolą ir 2003 m. IVP, kuriuose nenumatyta pagalba vyriausybės sprendime suteikti pagalbą patvirtintam tikslui.

(102)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija turi priimti išvadą, kad pagalba buvo panaudota su 8 protokolo 9 ir 18 punktais nesuderinamu būdu. Taigi ji yra nesuderinama su bendrąja rinka.

(103)

Galiausiai būtina nustatyti neteisėtai naudotos pagalbos nesuderinamumo poveikį.

(104)

Šiuo klausimu Komisija pirmiausia norėtų pabrėžti, kad atliekant šį tyrimą nebuvo nustatyta, kad kokios nors restruktūrizavimo išlaidos taptų nebereikalingos, bet buvo nustatyta, kad dalys valstybės lėšų buvo netinkamai panaudotos. Gali būti, kad dalis investicijų galėjo būti panaikinta – geriausia gavus Komisijos pritarimą. Tai reikštų, kad faktinės restruktūrizavimo išlaidos buvo mažesnės ir reikėtų susigrąžinti atitinkamą pagalbos dalį; taigi būtų taikytas požiūris, kurį Komisija priėmė ankstesnėse plieno sektoriaus restruktūrizavimo bylose (20). Tačiau šiuo atveju ne tik tam tikros restruktūrizavimo išlaidos tapo nebereikalingos – kaip aptarta pirmiau, problema yra ta, kad buvo prarastas viso restruktūrizavimo dalies finansavimo (t. y. 31,2 mln. EUR) tikslas, nes, vertinant ex ante, beveik visa tarpinė paskola buvo panaudota ne pagal IVP ir sukėlė pavojų perspektyvumo atkūrimui arba, vertinant pagal laiką, kai įvyko pokytis, tai suteikė įmonei grynųjų pinigų perteklių, kurį būtina grąžinti. Be to, toks neteisėtas naudojimas negali būti atitaisytas atgaline data, įmonei įgyvendinant investicijas vėliau, nes lėšos buvo suteiktos, kad būtų galima finansuoti investicijas ir atlikti finansinį restruktūrizavimą tam tikru laiku. Ši paskata suteikti pagalbą buvo nebetinkama jau 2005 m. Iš esmės jei restruktūrizavimas būtų organizuotas vėliau, nebūtų reikėję jokios pagalbos, visų pirma nereikėtų valstybės garantuotos tarpinės paskolos. Taigi neteisėtas naudojimas susijęs su visomis suteiktomis tarpinės paskolos lėšomis, kurios buvo panaudotos išmokoms pagal gamybinio turto pardavimo ir atgalinės nuomos sandorį.

(105)

Komisija taip pat supranta, kad išteklių perteklius restruktūrizavimo laikotarpio pabaigoje nėra neįprastas, ir kad įmonė neturėtų būti baudžiama už tai, kad pasiekė geresnių, negu tikėtasi ex ante, rezultatų. Tačiau dėl to turėtų pagerėti verslo rezultatai, o įmonė turėtų turėti kiek daugiau pelno, kad, pavyzdžiui, galėtų paankstinti skolų grąžinimą. Įmonė nebūtinai gali nukreipti beveik visą pagalbą verslo plane nenurodytiems tikslams.

(106)

Antra, būtina priminti, kad įmonė taip pat pasinaudojo keliomis kitomis valstybės pagalbos priemonėmis, tokiomis kaip skolų nurašymas ir garantuotos paskolos dalies naudojimas investicijoms finansuoti. Šios priemonės buvo įgyvendintos pagal planą ir padėjo įmonei tapti perspektyvia.

(107)

Vis dėlto galima manyti, kad visas restruktūrizavimas turi būti laikomas nepavykusiu, nes planas buvo įgyvendintas tik iš dalies ir, ex ante požiūriu, perspektyvumo atkūrimą būtų užtikrinęs tik visiškas restruktūrizavimo plano įgyvendinimas. Tačiau šiuo klausimu gali būti svarbu tai, kad įmonė tapo perspektyvi (21). Tai pasakytina tik tuo atveju, jei įmonė negavo kokios nors perteklinės pagalbos, kuri nebuvo būtina perspektyvumui atkurti. Kitaip tariant, jeigu ši nauda būtų sugrąžinta, būtų atkurta ex ante padėtis, t. y. gauta perteklinė pagalba būtų pagrįsta. Šiuo atveju likusios priemonės, kurios buvo įgyvendintos pagal planą, iš tiesų galėjo prisidėti prie perspektyvumo atkūrimo. Taigi jos galėtų būti laikomos suderinamomis, jeigu būtų susigrąžinta gauta perteklinė pagalba.

(108)

Taigi likusios priemonės užtikrino, kad perspektyvumas būtų atkurtas naudojant mažiausią būtiną pagalbą, todėl Komisija gali prieiti prie išvados, kad neteisėtai naudota buvo tik nukreipta garantuotos pagalbos suma, o ne visa restruktūrizavimo pagalbos suma, ir kad kitos priemonės pagal 2003 m. IVP lieka suderinamos.

(109)

Galiausiai būtina nustatyti valstybės garantuotos 31 245 684 EUR paskolos pagalbos elementą. Iš esmės garantijos pagalbos intensyvumas gali sudaryti iki 100 % (22).

(110)

Tačiau Komisija pripažįsta, kad garantija suteiktos pagalbos iškreipiantis poveikis šiuo atveju buvo ribotas, nes Arcelor po vienerių metų grąžino paskolą, kuriai HLW gavo garantiją. Taigi Komisija mano, kad visai įmonės gautai naudai susigrąžinti būtina susigrąžinti tik palūkanų subsidiją, kuri pagal garantiją buvo suteikta tuo laikotarpiu, kai įmonė disponavo skolintais pinigais. Be to, Komisija pažymi, kad įmonė vis vien turėjo tam tikrų galimybių gauti finansavimą ir galėjo suteikti tinkamą įkaitą. Tai pavirtinta garantijos sutartyje, kurioje buvo pareikalauta įkaito.

(111)

Pagal nuolatinę Komisijos praktiką palūkanų subsidiją sudaro skirtumas tarp palūkanų, kurios turėtų būti mokamos rinkos sąlygomis, ir įmonės faktiškai sumokėtų palūkanų sumos. Rinkos palūkanų norma šiuo atveju būtų apskaičiuota pagal orientacinę normą, kuri buvo taikoma suteikiant lėšas (2004 m. rugpjūčio mėn.), pridedant 400 bazinių punktų, atsižvelgiant į tai, kad HLW 2004 m. nebuvo perspektyvi (žr. (46) punktą), bet buvo sunkumų patirianti įmonė (23). Pagal nusistovėjusią Komisijos praktiką negalima pridėti mažiau nei 400 bazinių punktų (24). Tačiau šio priedo dar didinti nereikia, nes įmonė pateikė įkaitą, o plieno sektoriaus veiklos rodikliai 2004 m. buvo geri.

(112)

Paskola buvo suteikta EUR, o ne PLN, todėl Komisija taiko euro zonai taikytiną orientacinę normą, t. y. 4,43 %. Šiuo atžvilgiu reikėtų priminti, kad faktiškai gauta nauda turi būti vertinama lyginant skolinimąsi įmonei suteiktomis sąlygomis ir rinkos sąlygomis (be valstybės garantijos). Pagal įprastą rinkos praktiką paskolų palūkanų norma nustatoma remiantis pagrindinės sumos valiutai taikytina orientacine norma (paprastai atitinkama tarpbankinių paskolų orientacine norma), nes pinigų vertės svyravimai susiję su ūkiu, kuriame naudojama ta konkreti valiuta. Taigi jei paskola suteikta eurais, rinkos ekonomikos kreditoriaus taikoma orientacinė norma taip pat turėtų būti eurais suteiktoms paskoloms taikoma norma, net jei paskola buvo suteikta Lenkijoje.

(113)

Taigi palūkanų norma turėjo sudaryti 8,43 % per metus, t. y. jų suma turėjo sudaryti 2 807 206 EUR. Tai reikia palyginti su įmonės faktiškai patirtomis išlaidomis. Šias sudaro 1 061 050 EUR palūkanos, taip pat tam tikri mokesčiai už garantiją (kaip nurodyta 42 punkto a ir b papunkčiuose), į kuriuos pagal Komisijos praktiką turi būti atsižvelgta skaičiuojant garantijos pagalbos sumą (25).

(114)

Garantijos kaina turėtų būti paskirstyta visai garantijos sumai ir susieta su neteisėtai naudota pagalba pridėjus palūkanas, kurias dengė garantija, nes ribotas garantuotos paskolos dalies naudojimas investicijoms buvo verslo spendimas, kuris dar nebuvo priimtas, kai garantuota paskola buvo suteikta kaip penkerių metų 46 mln. EUR paskola su palūkanomis. Priešingu atveju garantuota paskola būtų suteikta kitokiomis sąlygomis. Taigi proporcinis padalijimas turėtų būti atliktas apskaičiuojant mokesčio dalį, susijusią su faktine garantuota ir neteisėtai naudota suma. Be to, dėl tokių pat priežasčių turėtų būti apskaičiuota mokesčio dalis, tenkanti tam viso penkerių metų laikotarpio, kuriuo garantija teoriškai buvo amortizuota, laikui, kuriuo garantija faktiškai buvo panaudota. Jei garantija panaikinama anksčiau, tai yra verslo sprendimo persvarstymas, nesusijęs su ankstesniais susitarimais.

(115)

Tai reiškia, jog Komisija sutinka, kad būtų atimtos išlaidos Valstybės iždo mokesčiui ir parengimo mokesčiui, kaip nurodyta 42 punkte, bet tik remiantis apskaičiuota proporcine dalimi, pagrįsta: a) santykiu tarp faktiškai garantuotos sumos (32,3 mln. EUR (= 31,24 mln. EUR + 1,06 mln. EUR (pagrindinė suma ir faktiškai sumokėtos palūkanos) ir visos garantijos sumos (58 330 000 EUR); ir b) santykiu tarp faktinio garantijos naudojimo laiko ir numatyto penkerių metų naudojimo laikotarpio (t. y. 388 dienos iš galimų 1 826 dienų).

(116)

Tačiau dėl 42 punkto c papunktyje nurodytų paskolos mokesčių, Komisija nemano, kad tai išlaidos, atskaitytinos nuo naudos, nes bet kokia rinkos sąlygomis teikiama paskola yra susijusi su panašiomis išlaidomis, kurios galbūt net būtų didesnės.

(117)

Taigi atsižvelgiant į sudėtines palūkanas, taikytinas naudai nuo 2004 m. rugpjūčio 24 d. iki grąžinimo taikant 7,62 % metinę susigrąžinimo normą, atliekamas toks skaičiavimas:

(118)

Apibendrindama Komisija daro išvadą, kad išmokos pagal gamybinio turto pardavimo ir atgalinės nuomos susitarimą nebuvo numatytos 2003 m. IVP ir sukėlė pavojų perspektyvumo atkūrimui bent jau tuo metu, kai reikėjo pagalbos. Tačiau įmonė vis dėlto tapo perspektyvi, todėl neteisėtas pagalbos naudojimas nedaro poveikio likusios pagalbos suderinamumui. Be to, garantija buvo nutraukta ir paskola jau buvo grąžinta, taigi dabar reikia susigrąžinti tik palūkanų subsidiją, kurią HLW gavo tuo laikotarpiu, kai disponavo paskolos lėšomis (t. y. nuo pinigų pervedimo iki grąžinimo). Šios palūkanų subsidijos suma sudaro 1 645 682 EUR.

(119)

Lenkija paprašė, kad Komisija patvirtintų atnaujintą IVP pagal 8 protokolo 10 punktą.

(120)

Komisija anksčiau jau nagrinėjo panašias bylas ir išaiškino, kad „Komisijos sutikimas leisti pakeisti IVP turi būti pagrįstas argumentais, kad pakeitimas nesudaro jokių problemų dėl suderinamumo su 8 protokolo tikslais. Tokiu atveju pagrindiniai protokole nustatyti valstybės pagalbos, pajėgumo ir laiko rodikliai turi likti nepakitę, o valstybės pagalbos proporcingumas, kaip nustatyta protokole, turi likti galioti neabejojant perspektyvumo tikslu“ (26).

(121)

Sprendime pradėti tyrimą Komisija paaiškino, kad šiuo atveju pakeitimai nebuvo susiję nei su bendros valstybės pagalbos sumos, nei su gamybos pajėgumo padidėjimu (27) restruktūrizavimo laikotarpiu, bet kad persvarstytame IVP daugiausia buvo numatytas reikšmingas įmonės investicijų strategijos pakeitimas, kad atrodė, jog suteikta valstybės pagalba buvo piktnaudžiauta kaip pagalba veiklai ir kad nebereikia jokios papildomos valstybės pagalbos investicijoms užbaigti (žr. 54 ir 56 punktus). Iš esmės tyrimas patvirtino, kad šios abejonės nebuvo išsklaidytos, nes pagalba iš tiesų buvo neteisėtai naudota, kaip nuspręsta pirmiau, ir yra nesuderinama su bendrąja rinka.

(122)

2005 m. IVP šis trūkumas, t. y. valstybės pagalbos perteklius, nebuvo pašalintas, todėl jis negali būti patvirtintas tokios formos. Šiam trūkumui pašalinti nepakanka, kad AHW atgaivino investicijų programą. Kaip aptarta pirmiau, taip būtų buvę net jei įmonė būtų atlikusi tik restruktūrizavimo plane nurodytas investicijas. Aišku, kad naujoji investicijų programa bus įgyvendinta gerokai vėliau, negu iš pradžių numatyta plane. Be to, aišku, kad pradinė pagalba buvo suteikta siekiant užtikrinti restruktūrizavimo programos tvarkaraščio laikymąsi. Taigi pagalba buvo susijusi su tikslu paskatinti HLW atlikti šias investicijas 2003 ir 2004 m. tvarkaraštyje nustatytu laiku. Iš esmės jei restruktūrizavimas būtų ex ante atidėtas iki 2004 ir 2005 m., nebūtų reikėję tarpinės paskolos, taigi ir pagalbos.

(123)

Neatsižvelgdama į neteisėtą pagalbos naudojimą, Komisija pažymi galinti pritarti likusiam naujam planui, jei neteisėtai naudota pagalba būtų sugrąžinta. Sprendime pradėti procedūrą Komisija pažymėjo esanti pasirengusi pritarti naujai verslo strategijai dėl su pramone susijusių priežasčių, sutikdama, kad naujos investicijos būtų naudingos būsimiems ekonominiams įmonės rezultatams ir galėtų turėti kitokį teigiamą poveikį aplinkos apsaugos ir išlaidų mažinimo atžvilgiu.

(124)

Bet kuriuo atveju Komisija pažymi, kad plano pakeitimui nereikia jokios papildomos pagalbos, nes jis visas finansuojamas investuotojo lėšomis. Todėl Komisija nemato jokio pagrindo prieštarauti atnaujintai programai, net jei strategija būtų pakeista (28).

(125)

Komisija daro išvadą, kad pagal 8 protokolo 9 ir 18 punktus 31,2 mln. EUR paskolos garantija buvo neteisėtai naudota ir HLW panaudojo ją nesuderinamu būdu. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės garantija buvo panaikinta, o paskola grąžinta, ir tai reiškia, kad HLW gavo 1 645 682 EUR palūkanų subsidijai prilygstančią naudą, ši nauda turėtų būti grąžinta. Atsižvelgiant į tai, kad 2007 m. lapkričio 20 d. AHW savanoriškai pervedė į blokuotą sąskaitą 2 089 768 EUR sumą, kuri atitinka susigrąžintinos sumos ir sudėtinių palūkanų sumą, kurią Lenkijos valdžios institucijos turi gauti šio sprendimo priėmimo dieną, tolesnis susigrąžinimas nebūtinas.

(126)

Be to, jeigu ši pagalba bus atlyginta, pagal 8 protokolo 10 punktą Komisija gali patvirtinti 2005 m. IVP numatyto plano pakeitimą, nes jis nėra susijęs su papildoma pagalba ir padidina įmonės perspektyvumą,