BENDROJO TEISMO (šeštoji kolegija) SPRENDIMAS

2024 m. spalio 23 d. ( *1 )

„Bendrijos dizainas – Registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra – Registruotas Bendrijos dizainas, vaizduojantis antžeminius ženklus – Reglamento (EB) Nr. 6/2002 3 straipsnio a punktas ir 25 straipsnio 1 dalies a punktas – Vienas dizainas – Vaizdų nuoseklumas“

Byloje T‑25/23

Orgatex GmbH & Co. KG, įsteigta Langenfelde (Vokietija), atstovaujama advokatų G. Jacobs, M. Maybaum ir M. Dümenil,

ieškovė,

prieš

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO), atstovaujamą E. Markakis,

atsakovę,

kita procedūros EUIPO apeliacinėje taryboje šalis, įstojusi į bylą Bendrajame Teisme,

Lawrence Longton, gyvenantis Brindle (Jungtinė Karalystė), atstovaujamas advokato A. Haberl,

BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija),

kurį sudaro pirmininkė M. J. Costeira, teisėjos M. Kancheva (pranešėja) ir E. Tichy-Fisslberger,

posėdžio sekretorė R. Ūkelytė, administratorė,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

įvykus 2024 m. sausio 17 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1

SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovė Orgatex GmbH & Co. KG prašo panaikinti 2022 m. lapkričio 17 d. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) trečiosios apeliacinės tarybos sprendimą (byla R 110/2022–3) (toliau – ginčijamas sprendimas).

Ginčo aplinkybės

2

2020 m. spalio 23 d. įstojusi į bylą šalis L. Longton pateikė EUIPO prašymą pripažinti Bendrijos dizaino, įregistruoto numeriu 1112155‑0001 ir paskelbto 2009 m. balandžio 14 d., registraciją negaliojančia dėl 2009 m. kovo 25 d. pateiktos paraiškos. Ieškovė yra ginčijamo dizaino, kurio registracijos galiojimą ji atnaujino 2014, 2019 ir 2024 m., savininkė.

3

Ginčijamas dizainas atrodo taip:

Image

Image

1.1 vaizdas

1.2 vaizdas

Image

Image

1.3 vaizdas

1.4 vaizdas

–

1.1 vaizdas

Image

–

1.2 vaizdas

Image

–

1.3 vaizdas

Image

–

1.4 vaizdas

Image

4

Gaminiai, į kuriuos numatyta inkorporuoti ginčijamą dizainą, priklauso iš dalies pakeistos 1968 m. spalio 8 d. Lokarno sutarties dėl tarptautinės pramoninio dizaino klasifikacijos 20.03 klasei ir atitinka šią nuorodą: „Antžeminiai ženklai“.

5

Grindžiant prašymą pripažinti registraciją negaliojančia buvo nurodyti pagrindai, išvardyti 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142) 25 straipsnio 1 dalies a punkte, siejamame su šio reglamento 3 straipsnio a punktu, taip pat nurodyti šio reglamento 25 straipsnio 1 dalies b punkte, siejamame su to paties reglamento 4 ir 6 straipsniais.

6

2021 m. lapkričio 23 d. sprendimu Anuliavimo skyrius atmetė paraišką dėl registracijos pripažinimo negaliojančia. Iš esmės jis padarė išvadą, kad ginčijamas dizainas yra vientisas ir kad jo vaizdai yra nuoseklūs. Šiuo klausimu jis nusprendė, kad apsaugos objektas buvo aiškiai nustatomas ir buvo vientisai ir tiesiogiai matomas keturiuose pateiktuose vaizduose, t. y. 1.1 vaizde, kuriame antžeminis ženklas matomas iš viršaus (išorinė pusė), ir kituose 1.2, 1.3 ir 1.4 vaizduose, kuriuose jis matomas iš apačios (vidinė pusė). Jis taip pat konstatavo, kad šis dizainas turėjo individualių savybių ir buvo naujas.

7

2022 m. sausio 18 d. įstojusi į bylą šalis pateikė EUIPO apeliaciją dėl Anuliavimo skyriaus sprendimo.

8

Ginčijamu sprendimu Apeliacinė tarnyba patenkino apeliaciją, panaikino Anuliavimo skyriaus sprendimą, o ginčijamą dizainą pripažino negaliojančiu. Ji konkrečiai nusprendė, kad pateikti vaizdai nėra įtikinami ir kad juose vaizduojami bent du skirtingi dizainai. Pirma, ji pareiškė, kad įstojusios į bylą šalies prielaida, jog 1.1 ir 1.2 vaizduose matoma priekinė pusė, o 1.3 ir 1.4 vaizduose – užpakalinė, atrodo savaime logiška ir atitinka bendrą patirtį. Ji pripažino, kad 1.1 ir 1.2 vaizduose bei 1.3 ir 1.4 vaizduose negali būti pavaizduotas tas pats dizainas. Antra, net ir sutikdama su Anuliavimo skyriaus ir ieškovės prielaida, kad 1.1 vaizde rodoma priekinė pusė, o 1.2, 1.3 ir 1.4 vaizduose – užpakalinė, ji laikėsi nuomonės, kad 1.2, 1.3 ir 1.4 vaizduose negali būti pavaizduotas tas pats dizainas. Ji konstatavo, kad iš dviejų nagrinėtų prielaidų matyti, jog ginčijamas dizainas buvo įregistruotas pažeidžiant Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio a punktą.

9

Apeliacinė taryba taip pat nusprendė: kadangi ginčijamo dizaino registracija turi būti pripažinta negaliojančia pagal Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies a punktą, siejamą su šio reglamento 3 straipsnio a punktu, buvo neįmanoma nagrinėti, ar šis dizainas neturi ir individualių savybių arba nėra naujas remiantis minėto reglamento 25 straipsnio 1 dalies b punktu, siejamu su to paties reglamento 4–6 straipsniais.

Šalių reikalavimai

10

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–

panaikinti ginčijamą sprendimą,

–

priteisti iš EUIPO bylinėjimosi Bendrajame Teisme išlaidas ir išlaidas, patirtas vykstant procedūrai Apeliacinėje taryboje.

11

EUIPO Bendrojo Teismo prašo:

–

atmesti ieškinį,

–

priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, jei bus surengtas teismo posėdis.

12

Įstojusi į bylą šalis Bendrojo Teismo prašo:

–

atmesti ieškinį,

–

priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Dėl teisės

Dėl ieškinio priimtinumo

13

Nors įstojusi į bylą šalis formaliai nepateikė nepriimtinumu grindžiamo prieštaravimo pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 130 straipsnio 1 dalį, savo atsiliepime į ieškinį ji nurodo, kad ieškinys nepriimtinas, nes pareikštas ne per nustatytą terminą. Ji konkrečiai teigia, kad pati ieškovė nurodė, jog apie 2022 m. lapkričio 17 d. ginčijamą sprendimą buvo informuota 2022 m. lapkričio 18 d. O šį ieškinį Bendrasis Teismas gavo tik 2023 m. sausio 27 d., t. y. pasibaigus Reglamento Nr. 6/2002 61 straipsnio 5 dalyje numatytam dviejų mėnesių ieškinio pareiškimo terminui. Vadinasi, nebuvo laikytasi ieškinio pareiškimo termino.

14

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 6/2002 61 straipsnio 5 dalį ieškinys dėl EUIPO apeliacinės tarybos sprendimo Bendrajam Teismui turi būti paduotas per du mėnesius nuo pranešimo apie minėtą sprendimą dienos.

15

Be to, iš Procedūros reglamento 60 straipsnio matyti, kad Bendrajame Teisme pareikštų ieškinių procesiniai terminai pratęsiami fiksuotu dešimties dienų terminu dėl nuotolių. Pagal jurisprudenciją šiame straipsnyje numatytas fiksuotas terminas dėl nuotolių taikomas pateikiant ieškinius dėl EUIPO sprendimų (žr. 2021 m. gruodžio 1 d. Sprendimo Inditex / EUIPO – Ffauf Italia (ZARA), T‑467/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:842, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

16

Nagrinėjamu atveju apie ginčijamą sprendimą ieškovė informuota 2022 m. lapkričio 18 d. Taigi pagal Procedūros reglamento 58 straipsnyje numatytas terminų apskaičiavimo taisykles terminas ieškiniui pareikšti, įskaitant terminą dėl nuotolių, baigėsi 2023 m. sausio 30 d. vidurnaktį.

17

Šį ieškinį ieškovė pareiškė 2023 m. sausio 27 d.

18

Vadinasi, reikia atmesti įstojusios į bylą šalies nurodytą nepriimtinumu grindžiamą pagrindą ir pripažinti šį ieškinį priimtinu.

Dėl Bendrajame Teisme pirmą kartą pateiktų dokumentų

19

Įstojusi į bylą šalis tvirtina, kad originalaus ar faktiškai parduodamo gaminio nuotraukos, kurias kaip „pavyzdžius“ ieškovė pateikė ieškinio A7 priede, yra pavėluotos ir nepriimtinos.

20

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad šių procesinių dokumentų nebuvo per administracinę procedūrą EUIPO nagrinėtoje bylos medžiagoje ir jie pirmą kartą pateikti Bendrajame Teisme.

21

Iš tikrųjų Bendrajame Teisme nagrinėjamais ieškiniais siekiama, kad būtų patikrintas EUIPO apeliacinių tarnybų sprendimų teisėtumas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 61 straipsnį, todėl Bendrajam Teismui nepriklauso peržiūrėti faktinių aplinkybių remiantis pirmą kartą jam pateiktais dokumentais (šiuo klausimu žr. 2010 m. kovo 18 d. Sprendimo Grupo Promer Mon Graphic / VRDT – PepsiCo (Apskritimo formos reklaminio įtaiso pavaizdavimas), T‑9/07, EU:T:2010:96, 24 punktas).

22

Vadinasi, minėtus dokumentus reikia atmesti kaip nepriimtinus, nesant būtinybės nagrinėti jų įrodomosios galios.

Dėl vienintelio ieškinio pagrindo pagrįstumo

23

Grįsdama ieškinį ieškovė remiasi vieninteliu pagrindu, susijusiu su Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies a punkto, siejamo su šio reglamento 3 straipsnio a punktu, pažeidimu.

24

Ieškovė Apeliacinei tarybai priekaištauja dėl to, kad ši klaidingai nusprendė, jog ginčijamas dizainas neatitinka Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio a punkte nustatytų reikalavimų, motyvuodama tuo, kad vaizduose rodomi bent du skirtingi dizainai dėl tariamų neišsprendžiamų vaizdų nenuoseklumų, todėl nėra vieno gaminio, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį. Jos teigimu, šie tariamai neišsprendžiami nenuoseklumai gali būti pašalinti, jei minėtas reglamentas nėra „klaidingai teisiškai aiškinamas, prieštaraujant registravimui“. Ji tvirtina, kad iš visų keturių 1.1–1.4 vaizdų vienareikšmiškai matyti, jog kalbama apie vieną objektą, kurį sudaro rėmas su vidine dalimi, kurios vienoje pusėje matomos kontūro linijos, palyginti su kita puse. Taigi ji teigia, kad ginčijamo dizaino vaizduose galima aiškiai nustatyti vieną dizainą, vaizduojantį vieną gaminį, kaip jis suprantamas pagal minėtą straipsnį.

25

Pirma, ieškovė tvirtina, kad ginčijamo sprendimo 34–38 punktuose suformuluota pirmoji Apeliacinės tarybos prielaida, kad 1.1 ir 1.2 vaizdai rodo priekinę pusę, o 1.3 ir 1.4 vaizdai – užpakalinę, yra netiksli ir klaidinga. Jos nuomone, Apeliacinė taryba šiuos vaizdus aiškina taip, kad tai „neišvengiamai lemia negaliojimą“, nors aiškinti iš esmės turėtų pareiškėjo naudai darydama prielaidą, kad jis norėjo pateikti tinkamą, o ne beprasmę paraišką. Nagrinėjamu atveju lyg ir akivaizdu, kad 1.1 vaizdas rodo vieną gaminio pusę, o 1.2, 1.3 ir 1.4 vaizdai – kitą jo pusę, kaip matyti iš kontūro linijų. Atsižvelgiant į šį aiškinimo principą, 1.1 ir 1.2 vaizdų skirtumas neleidžia įžvelgti neišsprendžiamo nenuoseklumo. Šį skirtumą būtų galima lengvai paneigti aiškinant vaizdus kaip vaizduojančius vieną dizaino pusę (1.1 vaizdas) ir kitą jo pusę (1.2, 1.3 ir 1.4 vaizdai).

26

Antra, ieškovė priekaištauja Apeliacinei tarybai dėl klaidingų išvadų, kurias ši padarė remdamasi ginčijamo sprendimo 39–44 punktuose suformuluota antrąja prielaida, kad 1.1 vaizdas rodo priekinę pusę, o 1.2, 1.3 ir 1.4 vaizdai – užpakalinę. Ši prielaida, žinoma, yra tiksli ir teisinga, tačiau tai nereiškia, kad tarp šių vaizdų yra koks nors neišsprendžiamas nenuoseklumas.

27

Šiuo aspektu ieškovė visų pirma teigia, kad nėra jokio neišsprendžiamo 1.2, 1.3 ir 1.4 vaizdų nenuoseklumo dėl atspalvių (šešėlio poveikio). Jos nuomone, aiškinimas rodo, kad šiuose vaizduose matomi skirtingi to paties gaminio vieno ir to paties paviršiaus atspalviai (šešėlio poveikis) dėl skirtingų apšvietimo sąlygų. Tokius apšvietimo skirtumus lemia fotografavimo kampas ir vieta. Pirma, ieškovė teigia, kad nėra jokio nenuoseklumo dėl vietos, iš kurios fotografuota: 1.2 vaizde rodomas gaminys, fotografuotas prieš šviesą, o 1.4 vaizde rodomas gaminys – apšviestas. Taigi vienas ir tas pats gaminys tiesiog vaizduojamas įvairiomis apšvietimo sąlygomis. Antra, ji teigia, kad nėra jokio nenuoseklumo dėl tariamo šviesos šaltinio nebuvimo. Įprasta, kad kompiuterio sukurtame vaizde naudojami atspalviai, žaidžiant su virtualiu šviesos šaltiniu. Trečia, ji teigia, kad nėra jokio nenuoseklumo dėl šviesos efektų. Toliau ieškovė nurodo, kad 1.2 ir 1.4 vaizduose nėra jokio neišsprendžiamo nenuoseklumo dėl kontūro linijų. Galima nustatyti vieną gaminį. Ji priduria, kad nėra jokio neišsprendžiamo nenuoseklumo dėl kontūro linijų „ryškumo“ 1.2 ir 1.4 vaizduose, palyginti su 1.3 vaizdu. Skirtumus lengva paaiškinti dėl perspektyvinio vaizdavimo. Galiausiai ieškovė tvirtina, kad nėra jokio neišsprendžiamo nenuoseklumo dėl „lango“ ar „vidaus“ atspalvių (šešėlių poveikis) 1.2 ir 1.4 vaizduose, palyginti su 1.3 vaizdu. Šis vidus – tai langas antžeminiame ženkle, į kurį galima įterpti įvairius elementus. Skirtumus taip pat lėmė skirtingos fotografavimo perspektyvos. 1.2 ir 1.4 vaizduose rodomas pastatytas gaminys, lyg turintis vienodai baltos spalvos skaidrų langą, o 1.3 vaizde matomas ant virtualaus paviršiaus paguldytas gaminys su atspalviais. Šie atspalviai atsirado dėl skirtingo šviesos poveikio ir neturi jokios reikšmės gaminio formai ir konfigūracijai.

28

Ieškovė daro išvadą, kad bet kuriuo atveju aiškinant vaizdus matyti, kad neturi būti atsižvelgiama į tariamus skirtumus, atsiradusius visų pirma dėl atspalvių (šešėlio poveikio) nustatant apsaugos objektą, kuris yra akivaizdus ir aiškiai matomas. Taigi egzistuoja tik vienas gaminys ir atitinkamai vienas dizainas, atitinkantis Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio a punktą.

29

Per teismo posėdį ieškovė konkrečiai nurodė, kad Sąjungos teisėje egzistuoja dizaino „registracijai palankus aiškinimo principas“, kaip matyti iš Reglamento Nr. 6/2002 pagrindinės idėjos, ypač jo 24 konstatuojamosios dalies.

30

EUIPO ir įstojusi į bylą šalis ginčija ieškovės argumentus.

Teisės aktai ir jurisprudencija

31

Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad Bendrijos dizainas turi būti pripažįstamas negaliojančiu, jeigu jis neatitinka 3 straipsnio a punkte pateiktos apibrėžties, pagal kurią „dizainas“ – tai viso gaminio ar jo dalies vaizdas, susidarantis dėl paties gaminio ir (arba) jo ornamentikos, specifinių linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagų savybių“.

32

Tuo remiantis, darytina išvada, kad Reglamente Nr. 6/2002 numatytoje sistemoje vaizdas yra lemiamas dizaino elementas (2017 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo Easy Sanitary Solutions ir EUIPO / Group Nivelles, C‑361/15 P ir C‑405/15 P, EU:C:2017:720, 62 punktas; 2018 m. kovo 8 d. Sprendimo DOCERAM, C‑395/16, EU:C:2018:172, 25 punktas ir 2021 m. spalio 28 d. Sprendimo Ferrari, C‑123/20, EU:C:2021:889, 30 punktas).

33

Atliekant dizaino, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio a punktą, ekspertizę, reikia tik išsiaiškinti, ar pavaizduotas visas gaminys, ar jo dalis. Jeigu atlikdama ekspertizę EUIPO nustato, kad dizainas, kurį prašoma apsaugoti, neatitinka minėtame straipsnyje pateiktos apibrėžties, ir iki galutinio termino pabaigos jo trūkumai neištaisomi (grasinant atsisakyti jį registruoti), EUIPO atmeta paraišką pagal to paties reglamento 47 straipsnio 1 dalį ir 2002 m. spalio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2245/2002, įgyvendinančio Reglamentą Nr. 6/2002 (OL L 341, 2002, p. 28; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 31 t., p. 14), 11 straipsnio 3 dalį.

34

Dizaino, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio a punktą, ekspertizė turi būti atliekama remiantis registre įregistruotu vaizdu, t. y. teikiant registracijos paraišką pateiktais vaizdais, kurie nulemia apsaugos objektą ir apimtį (šiuo klausimu žr. 2017 m. birželio 21 d. Sprendimo Kneidinger / EUIPO – Topseat International (Klozeto dangtis), T‑286/16, nepaskelbtas Rink., EU:T:2017:411, 44 punktą). Iš principo, į pareiškėjo ar savininko vykstant procedūrai pateiktas pastabas iš esmės galima atsižvelgti tik tuo atveju, jeigu jos pateiktos dėl dizaino vaizdo.

35

Reglamento Nr. 6/2002 36 straipsnio 1 dalies c punkte ir Reglamento Nr. 2245/2002 1 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta, kad registruotojo Bendrijos dizaino paraiškoje turi būti pateiktas „tinkamas atgaminti dizaino vaizdas“.

36

Reglamento Nr. 6/2002 36 straipsnio 1 dalies c punkto pažodinė, teleologinė ir kontekstinė analizė laidžia manyti, kad prašomo įregistruoti dizaino vaizdas turi leisti aiškiai nustatyti šį dizainą, kuris yra šia paraiška siekiamos apsaugos objektas (2018 m. liepos 5 d. Sprendimo Mast-Jägermeister / EUIPO, C‑217/17 P, EU:C:2018:534, 60 punktas). Konkrečiai tariant, vaizdo reikalavimu siekiama, kad būtų apibrėžtas pats dizainas, kad būtų galima nustatyti tikslų apsaugos, dėl įregistruoto dizaino suteiktos jo savininkui, objektą kompetentingų institucijų ir ūkio subjektų atžvilgiu (šiuo klausimu žr. 2018 m. liepos 5 d. Sprendimo Mast-Jägermeister / EUIPO, C‑217/17 P, EU:C:2018:534, 52 ir 53 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją, taip pat žr. 2021 m. spalio 28 d. Sprendimo Ferrari, C‑123/20, EU:C:2021:889, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

37

Pirma, kompetentingos valdžios institucijos turi aiškiai ir tiksliai žinoti dizainą sudarančių elementų pobūdį, kad galėtų vykdyti savo pareigas, susijusias su išankstiniu paraiškų įregistruoti dizainą nagrinėjimu ir su tinkamo bei tikslaus dizaino registro skelbimu ar tvarkymu. Antra, ūkio subjektai turi turėti galimybę aiškiai ir tiksliai žinoti apie esamų ar galimų konkurentų atliktas registracijas arba apie pateiktas registracijos paraiškas ir taip gauti svarbią informaciją, susijusią su trečiųjų asmenų teisėmis. Taigi tokiu reikalavimu siekiama užtikrinti trečiųjų asmenų teisinį saugumą (žr. 2023 m. kovo 2 d. Sprendimo Papierfabriek Doetinchem, C‑684/21, EU:C:2023:141, 28 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

38

Kadangi prašomo įregistruoti dizaino vaizdas turi leisti aiškiai nustatyti šį dizainą, kuris yra šia paraiška siekiamos apsaugos objektas (žr. šio sprendimo 36 punktą), visų pirma reikia išnagrinėti, ar vaizdai, kurie sudaro vaizdą kaip visumą, rodo vieno arba vientiso gaminio vaizdą, t. y. ar tai yra vienas ir tas pats dizainas.

39

Šiuo klausimu vaizdų nuoseklumo reikalavimas reiškia, kad visi vaizdai rodo to paties gaminio (ar jo dalies) vaizdą ir atitinkamai leidžia aiškiai nustatyti vieną ir tą patį dizainą. Jeigu tarp pateiktų vaizdų yra nenuoseklumų ar neatitikimų, gali būti daroma išvada, kad vaizduojami skirtingi gaminiai, taigi daugiau nei vienas dizainas. Vaizdai yra susiję su daugiau nei vienu dizainu, jei jie yra skirtingų pavidalų (anglų k. „embodiments“) ar yra skirtingi tos pačios idėjos išraiškos būdai arba kai dizainą leidžiančios nustatyti linijos ar teisių į tam tikrus elementus atsisakymai (anglų k. „disclaimers“) vaizduose naudojami nenuosekliai.

40

Negali būti vieno dizaino, jeigu jo vaizdai, kurie sudaro visą vaizdą, lemia tai, kad atsiranda neišsprendžiamas nenuoseklumas arba neįveikiamas neatitikimas, todėl negalima aiškiai nustatyti, kad vaizduojamas vienas ir tas pats gaminys. Atvirkščiai, galima konstatuoti, kad yra vienas dizainas nepaisant nedidelių vaizdų skirtumų, jeigu šie vaizdai vis dėlto gali būti sujungti į vieną dizainą. Vis dėlto EUIPO instancijos neprivalo nagrinėti visų galimų vaizdų, kuriuos pareiškėjas pateikė paduodamas registracijos paraišką, derinių ir turi atsižvelgti tik į derinius, kurie, atsižvelgiant į bendrą patirtį, atrodo logiški ir įtikinami.

41

Dizainas, kuris nėra vientisas objektas, neatitinka Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio a punkte pateiktos apibrėžties, todėl turi būti neregistruojamas pagal šio reglamento 47 straipsnio 1 dalį (žr. šio sprendimo 33 punktą) arba pripažintas negaliojančiu, jeigu to reglamento 25 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytu negaliojimo pagrindu buvo remiamasi teisėtai (šiuo klausimu žr. 2017 m. birželio 13 d. Sprendimo Ball Beverage Packaging Europe / EUIPO – Crown Hellas Can (Skardinės), T‑9/15, EU:T:2017:386, 57 ir 60 punktus).

42

Tačiau Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies a punkte įtvirtinto negaliojimo pagrindo nagrinėjimas nesusijęs su vaizdui taikomais formaliais reikalavimais. Šiuo klausimu Reglamento Nr. 2245/2002 4 straipsnio 2 dalyje konkrečiai numatyta, kad galima pateikti ne daugiau kaip septynis to paties dizaino vaizdus iš skirtingų regėjimo lauko taškų. Dėl su šia sąlyga susijusių trūkumų, kurių pareiškėjas nepašalina per nustatytą terminą, paraiška atmetama pagal Reglamento Nr. 6/2002 45 straipsnio 2 dalies b punktą ir 46 straipsnio 3 dalį.

43

Reglamento Nr. 2245/2002 4 straipsnyje aiškiai leidžiama pateikti kelis to paties dizaino vaizdus. Pareiškėjas gali laisvai pasirinkti, kokias iliustracijas jis pateikia ir ar pateikti vaizdai yra tikro objekto nuotraukos, techniniai brėžiniai ar kompiuterio sukurti vaizdai. Pateikti vaizdai gali vaizduoti dizainą iš skirtingų kampų ir perspektyvų, įskaitant skirtingas skales. Vis dėlto, atsižvelgiant į vaizdų nuoseklumo reikalavimą (žr. šio sprendimo 39 punktą), pareiškėjas turi įsitikinti, kad vaizdai yra nuoseklūs, t. y. gali būti sujungti į vientisą dizainą (žr. 40 punktą) ir leidžia aiškiai nustatyti, kad tai yra vienas ir tas pats dizainas.

44

Atsižvelgiant būtent į šiuos principus reikia išnagrinėti, ar šioje byloje pateikti vaizdai yra nuoseklūs ir leidžia aiškiai nustatyti vieną ir tą patį dizainą.

Vaizdų nuoseklumo vertinimas nagrinėjamu atveju

– Dėl tariamai egzistuojančio registruotojo Bendrijos dizaino paraiškos pateikėjui ir savininkui palankaus aiškinimo principo

45

Pirmiausia reikia išnagrinėti ieškovės su teisės klaida iš esmės susijusį priekaištą, kad Apeliacinė taryba turėjo atsižvelgti į Sąjungos teisėje egzistuojantį registruotojo Bendrijos dizaino paraiškos pateikėjui ir savininkui palankaus aiškinimo principą, išplaukiantį iš Reglamento Nr. 6/2002 pagrindinės idėjos.

46

Šiuo klausimu reikia priminti, kad net jeigu ekspertas vykstant registravimo procedūrai nusprendė įregistruoti ginčijamą dizainą, ši pozicija Apeliacinei tarnybai neprivaloma vykstant procedūrai dėl tokio dizaino pripažinimo negaliojančiu (šiuo klausimu žr. 2017 m. birželio 13 d. Sprendimo Canettes, T‑9/15, EU:T:2017:386, 54 punktą).

47

Tai taikoma ir tuo atveju, jei atlikdamas Reglamento Nr. 6/2002 47 straipsnio 1 dalyje numatytą ekspertizę ekspertas jau turi patikrinti, ar dizainas, dėl kurio pateikta apsaugos paraiška, atitinka to paties reglamento 3 straipsnio a punkte pateiktą apibrėžtį, taigi dėl vaizdų nuoseklumo yra vientisas, kitaip nei yra su apsaugos sąlygomis, kaip antai naujumu ar individualiomis savybėmis, pagal minėto reglamento 4–6 straipsnius, kurios nenagrinėjamos vykdant šią ekspertizę.

48

Taip pat reikia pabrėžti, kad Reglamente Nr. 6/2002 nenustatyta, kad atliekant ekspertizę reikėtų taikyti palankaus aiškinimo registruotojo Bendrijos dizaino paraiškos pateikėjui ar savininkui principą vykstant registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrai, kaip šiuo atveju.

49

Reglamento Nr. 6/2002 24 konstatuojamojoje dalyje, kuria remiasi ieškovė, tik nurodyta, kad vienas iš pagrindinių šio reglamento tikslų yra siekti, kad Bendrijos dizaino registracijos tvarka būtų susijusi su kuo mažesnėmis išlaidomis ir būtų kuo paprastesnė, kad ji būtų prieinama mažoms ir vidutinėms įmonėms bei pavieniams dizaineriams. Reikia konstatuoti, kad tai, jog registracijos procedūra yra nebrangi ir patogi („user-friendly“), visiškai nereiškia palankaus aiškinimo registruotojo Bendrijos dizaino paraiškos pateikėjui vykstant ekspertizės atlikimo procedūrai ar tokio dizaino savininkui vykstant registracijos pripažinimo negaliojančia procedūrai.

50

Atvirkščiai, kadangi registruotam Bendrijos dizainui pagal Reglamento Nr. 6/2002 85 straipsnio 1 dalį taikoma galiojimo prezumpcija teisių pažeidimo procedūrose, juo labiau svarbu, kad jo galiojimas būtų vertinamas konkrečiai ir griežtai per registracijos pripažinimo negaliojančia procedūras EUIPO ir Bendrijos dizainų teismuose nagrinėjant šio reglamento 24 straipsnio 1 dalyje numatytus priešieškinius, remiantis minėto reglamento 25 straipsnio 1 dalyje nurodytais negaliojimo pagrindais ir to paties reglamento 25 straipsnio 2–4 dalyse numatytais galimybės remtis jais reikalavimais.

51

Be kita ko, dėl su teisiniu saugumu ir geru administravimu susijusių priežasčių visos paraiškos dėl registruotojo Bendrijos dizaino paskelbimo negaliojančiu turi būti nagrinėjamos griežtai ir išsamiai, siekiant išvengti, kad dizaino registracija galiotų nepagrįstai. Iš tikrųjų dizaino registracijos galiojimas priklauso nuo objektyvių ir specifinių kriterijų, kurie taikomi atsižvelgiant į faktines nagrinėjamo atvejo aplinkybes ir kurie skirti patikrinti, ar nagrinėjamas dizainas nepatenka į negaliojimo pagrindo taikymo sritį (šiuo klausimu pagal analogiją žr. 2011 m. kovo 10 d. Sprendimo Agencja Wydawnicza Technopol / VRDT, C‑51/10 P, EU:C:2011:139, 77 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

52

Tuo remiantis, darytina išvada, kad per procedūrą dėl registruotojo Bendrijos dizaino pripažinimo negaliojančiu nėra taikomas šio dizaino savininkui palankaus aiškinimo principas.

53

Todėl nagrinėjamu atveju Apeliacinė taryba neturėjo ir net negalėjo atsižvelgti į tokį ieškovei, kaip ginčijamo dizaino savininkei, palankų aiškinimo principą.

54

Vadinasi, ieškovės priekaištą, iš esmės susijusį su teisės klaida šiuo aspektu, reikia atmesti.

55

Nagrinėjamu atveju ieškovė iš esmės teigia, kad ginčijamo dizaino vaizduose, kurie yra nuoseklūs, aiškiai galima nustatyti vieną ir tą patį dizainą. Todėl toliau pateikiami priekaištai susiję su Apeliacinės tarybos padarytomis faktinių aplinkybių vertinimo klaidomis.

56

Reikia paeiliui išnagrinėti dvi Apeliacinės tarybos padarytas prielaidas dėl vaizdų derinių.

– Dėl prielaidos, kad 1.1 ir 1.2 vaizduose rodoma ginčijamo dizaino priekinė pusė, o 1.3 ir 1.4 vaizduose – užpakalinė

57

Ginčijamo sprendimo 34–38 punktuose Apeliacinė taryba nusprendė, kad prielaida, jog 1.1 ir 1.2 vaizduose rodoma priekinė pusė, o 1.3 ir 1.4 vaizduose – užpakalinė, atitinka į bylą įstojusios šalies prielaidą ir kad ši prielaida atrodo „savaime logiška ir atitinka bendrąją patirtį“. Taigi du vaizdai – vaizdas iš viršaus ir perspektyvinis vaizdas – atspindėjo priekinę ir užpakalinę dizaino puses.

58

Iš tikrųjų skirtingų atspalvių vaizdą galima paaiškinti dėl kampų skirtumų. Vis dėlto nebuvo įmanoma paaiškinti, kodėl kontūro linijų 1.1 vaizde nebuvo, nors jos buvo gerai matomos 1.2 vaizde.

Image

Image

Išsamus viršutinio dešiniojo kampo vaizdas – 1.1 vaizdas

Išsamus viršutinio dešiniojo kampo vaizdas – 1.2 vaizdas

59

Tai taikoma ir 1.3 bei 1.4 vaizdams. Nors 1.3 vaizde linijos buvo matomos nežymiai, jos buvo aiškiai matomos 1.4 vaizde. Jos buvo tokios šviesios, kad atrodė „punktyrinės“.

Image

Image

Išsamus viršutinio dešiniojo kampo vaizdas – 1.3 vaizdas

Išsamus viršutinio dešiniojo kampo vaizdas – 1.4 vaizdas

60

Dėl šių dviejų aspektų Apeliacinė taryba nusprendė, kad atspalvio skirtumo nepaaiškina vien skirtingos matymo perspektyvos. Jos manymu, nesant šviesos šaltinio, šis skirtumas negalėjo atsirasti dėl šviesos atspindžio paviršiuje.

61

Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad 1.1 ir 1.2 vaizduose bei 1.3 ir 1.4 vaizduose negalėjo būti vaizduojamas vienas ir tas pats dizainas, todėl ginčijamas dizainas buvo įrašytas į registrą pažeidžiant Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio a punktą.

62

Ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba padarė vertinimo klaidą, nusprendusi, kad 1.1 ir 1.2 vaizduojama priekinė pusė, o 1.3 ir 1.4 vaizduose – užpakalinė. Jos nuomone, Apeliacinė taryba vaizdus aiškina taip, kad „tampa privalomas negaliojimo pripažinimas“.

63

Pirmiausia reikia konstatuoti, kaip tai padarė Apeliacinė taryba, kad aplinkybė, jog 1.1 ir 1.2 vaizdai rodo priekinę pusę, o 1.3 ir 1.4 vaizdai – užpakalinę (kiekviename iš jų pateiktas vaizdas iš viršaus ir perspektyvinis vaizdas), atrodo logiška ir įtikinama atsižvelgiant į bendrą patirtį (žr. 40 punktą).

64

Toliau reikia pažymėti, kad 1.1 ir 1.2 vaizduose antžeminių ženklų rėmas yra panašių tamsių spalvų, o 1.3 ir 1.4 vaizduose rėmo elementai yra šviesesnių spalvų. Perspektyvos pasirinkimas lemia prielaidą, kad 1.1 ir 1.2 vaizduose turėtų būti rodoma priekinė pusė iš dviejų skirtingų kampų, o 1.3 ir 1.4 vaizduose – užpakalinė pusė iš šių skirtingų dviejų kampų. Ieškovės prielaida, kad abu – 1.2 ir 1.4 – vaizdai rodo užpakalinę pusę iš tos pačios perspektyvos, taip pat nėra logiška ir įtikinama, nes jai nepavyko paaiškinti, kodėl viena pusė pavaizduota du kartus iš tos pačios perspektyvos, bet 1.2 ir 1.4 vaizdai yra skirtingi.

65

Be to, vidaus „lango“ spalvos skirtumą 1.1 ir 1.2 vaizduose, taip pat 1.3 ir 1.4 vaizduose būtų galima iš tiesų paaiškinti tuo, kad šiame antžeminio ženklo vidiniame lange yra skaidrus stiklas, matomas tik žiūrint iš šono. Vis dėlto, kalbant apie šią pirmą prielaidą, neįmanoma paaiškinti, kodėl 1.1 vaizde nėra kontūro linijų tarp rėmo elementų. Tačiau šios kontūro linijos aiškiai matomos 1.2 vaizde. Taigi 1.1 ir 1.2 vaizduose yra neišsprendžiamas nenuoseklumas.

1.1 vaizdas

1.2 vaizdas

Image

Image

66

Ši pastaba galioja ir dėl 1.3 ir 1.4 vaizdų. Nors 1.3 vaizde kontūro linijos tik vos matomos dešinėje pusėje (ir priekinėje dalyje, ir užpakalinėje dalyje), jos yra aiškiai matomos 1.4 vaizde ir tęsiasi per visą rėmo šoninių elementų ilgį, taip pat vidinėje viršutinių ir apatinių rėmo elementų dalyje. 1.4 vaizde vidaus langą aiškiai įrėmina kontūro linijos. Taigi 1.3 ir 1.4 vaizduose yra neišsprendžiamas nenuoseklumas.

1.3 vaizdas

1.4 vaizdas

Image

Image

67

Be to, reikia konstatuoti, kaip tai padarė ir Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 37 punkte, kad, nesant šviesos šaltinio, 1.3 ir 1.4 vaizdų skirtumą galima paaiškinti ne vien dėl skirtingos matymo perspektyvos iš šono įstrižai (1.3 vaizdas) ir tiesiai (1.4 vaizdas). Net darant prielaidą, kad apšvietimas yra skirtingas, neįmanoma paaiškinti skirtingo spalvos tono 1.3 vaizde – iš šviesiai pilkos spalvos kairės pusės apatinėje dalyje pereinama į tamsesnę pilką spalvą dešinės pusės viršutinėje dalyje – ir 1.4 vaizde – iš šviesiai pilkos spalvos visoje viršutinėje dalyje pereinama į tamsesnę pilką spalvą apatinėje dalyje. Ieškovei nepavyko paaiškinti, kokia yra tariamo virtualaus šviesos šaltinio vieta. Taigi 1.3 ir 1.4 vaizduose yra neišsprendžiamas nenuoseklumas.

68

Galiausiai ieškovės teiginys, pateiktas atsakant į Bendrojo Teismo per posėdį pateiktą klausimą, kad 1.2, 1.3 ir 1.4 vaizduose bendra tai, kad jų užpakalinėje dalyje yra nuimami lapai, skirti antžeminio ženklo lipdukui, kurių nesimato 1.1 vaizde, nėra įtikinamas, atsižvelgiant į registracijos paraiškoje pateiktus vaizdus, kaip to reikalaujama pagal šio sprendimo 34 punkte primintą jurisprudenciją, todėl jam negalima pritarti.

69

Vadinasi, ginčijamo sprendimo 34–38 punktuose Apeliacinė taryba teisingai išnagrinėjo ginčijamo dizaino vaizdų vientisumą, remdamasi prielaida, kad 1.1 ir 1.2 vaizduose rodoma šio dizaino priekinė pusė, o 1.3 ir 1.4 vaizduose – užpakalinė, ir konstatavo, kad šie vaizdai yra nenuoseklūs.

70

Darytina išvada, kad 1.1 ir 1.2 vaizdai bei 1.3 ir 1.4 vaizdai nerodo vieno ir to paties dizaino, todėl ginčijamas dizainas į EUIPO registrą įrašytas pažeidžiant Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio a punktą.

71

Siekdamas išsamumo Bendrasis Teismas mano, kad taip pat reikia išnagrinėti Apeliacinės tarybos vertinimus, susijusius su antrąja prielaida dėl vaizdų derinio, nes šią prielaidą ieškovė nurodo kaip jai palankesnę.

– Dėl prielaidos, kad 1.1 vaizde rodoma ginčijamo dizaino priekinė pusė, o 1.2, 1.3 ir 1.4 vaizduose – užpakalinė

72

Ginčijamo sprendimo 39–44 punktuose Apeliacinė taryba pažymėjo, kad Anuliavimo skyrius ir ieškovė iš esmės rėmėsi tuo, kad 1.1 vaizde pavaizduota priekinė pusė, o 1.2, 1.3 ir 1.4 vaizduose – užpakalinė. Taigi ji taip pat nusprendė nagrinėti apeliaciją remdamasi šia prielaida, nors kategoriškai nebuvo galima teigti, kad tik šis ginčijamo dizaino aiškinimas yra teisingas.

73

Visų pirma Apeliacinė taryba konstatavo, kad 1.2 ir 1.4 vaizduose vaizdai pateikti iš viršaus (viršaus vaizdai), ir pažymėjo, kad nesvarbu žinoti, ar tai antžeminio ženklo priekinė, ar užpakalinė pusė. Priešingai, nei teigia Anuliavimo skyrius ir ieškovė, ji nusprendė, kad įvairių atspalvių negalėjo lemti skirtingos apšvietimo sąlygos, susijusios su fotografavimo kampu, nes abi nuotraukos buvo padarytos iš viršaus. Jos nuomone, 1.3 vaizde dizainas rodomas naudojant papildomą atspalvį, kurį nebūtinai lėmė kampas.

Image

Image

Image

Išsamus viršutinio dešiniojo kampo vaizdas – 1.2 vaizdas

Išsamus viršutinio dešiniojo kampo vaizdas – 1.3 vaizdas

Išsamus viršutinio dešiniojo kampo – 1.4 vaizdas

74

Šiuo klausimu Apeliacinė taryba pažymėjo, kad nebuvo šviesos šaltinio, kuris užkirstų kelią skirtingam vienos ir tos pačios spalvos atgaminimui. Todėl, jos nuomone, šiuose trijuose vaizduose buvo naudojami trys skirtingi atspalviai.

75

Toliau Apeliacinė taryba konstatavo, kad 1.2 ir 1.4 vaizdų linijos yra skirtingų formų. 1.2 vaizde linija buvo ištisinė, o 1.4 vaizde ji buvo punktyrinė.

Image

Image

Išsamus viršutinio dešiniojo kampo vaizdas – 1.2 vaizdas

Išsamus viršutinio dešiniojo kampo vaizdas – 1.4 vaizdas

76

Be to, Apeliacinė taryba pažymėjo, kad 1.2 ir 1.4 vaizduose visos linijos buvo to paties ryškumo. Tačiau taip nebuvo 1.3 vaizdo atveju, kur linijos kairiuose kampuose buvo labiau matomos nei dešinių kampų linijos.

Image

1.3 vaizdas

77

Apeliacinės tarybos nuomone, jeigu linijos ar kontūrai pavaizduoti naudojant perspektyvinį vaizdavimą, tolesnės linijos ar kontūrai tam tikromis aplinkybėmis gali būti mažiau matomi. Taigi, ji manė, kad ir šiuo atveju egzistavo neišsprendžiamas nenuoseklumas.

78

Galiausiai Apeliacinė taryba nusprendė, kad buvo neįtikinamos priežastys, dėl kurių 1.3 vaizde, t. y. vidinėje dalyje, buvo tamsių atspalvių, o 1.2 ir 1.4 vaizduose, kuriuose ginčijamas dizainas taip pat rodomas iš užpakalinės pusės, matoma skaidri arba balta vidinė dalis.

79

Apeliacinė taryba padarė išvadą, kad dėl to 1.2, 1.3 ir 1.4 vaizduose negali būti rodomas vienas ir tas pats dizainas, todėl ginčijamas dizainas buvo įrašytas į registrą pažeidžiant Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio a punktą.

80

Šiuo klausimu pirmiausia reikia konstatuoti, kad antroji prielaida dėl vaizdų derinio, kurią ieškovė nurodo kaip jai palankesnę, nėra nei logiška, nei įtikinama, atsižvelgiant į bendrą patirtį. Iš tiesų, išskyrus ypatingą, neįrodytą ir nagrinėjamu atveju nesančią aplinkybę, atrodo nelogiška ir neįtikinama rodyti vieną priekinės pusės vaizdą ir tris užpakalinės pusės vaizdus.

81

Kadangi ieškovė iš esmės teigia, kad pagal paraiškos pateikėjui palankų aiškinimo principą registruojant dizainą reikalaujama, kad EUIPO instancijos, nagrinėdamos galimus vaizdų derinius, laikytųsi prielaidos, jog šis pareiškėjas norėjo pateikti tinkamą, o ne beprasmę paraišką (žr. šio sprendimo 25 punktą), visų pirma reikia priminti, kad vykstant registruotojo Bendrijos dizaino pripažinimo negaliojančiu procedūrai neegzistuoja šio dizaino savininkui palankaus aiškinimo principas (žr. šio sprendimo 52 punktą) ir, be to, šios instancijos privalo atsižvelgti ne į visus galimus pareiškėjo registracijos paraiškoje pateiktų vaizdų derinius, o tik logiškus ir įtikinamus, atsižvelgiant į bendrą patirtį (žr. šio sprendimo 40 punktą).

82

Taigi nagrinėjamu atveju EUIPO instancijos neprivalėjo atsižvelgti į šią antrą prielaidą dėl vaizdų derinio.

83

Bet kuriuo atveju reikia pabrėžti, kad net ir išnagrinėjus šią antrąją prielaidą nustatyta neišsprendžiamų vaizdų nenuoseklumų ir kad ieškovės teiginiai taip pat turi būti paneigti dėl toliau nurodytų priežasčių.

84

Pirma, ieškovė tvirtina, kad antroji Apeliacinės tarybos prielaida, kad 1.1 vaizdas rodo priekinę pusę, o 1.2, 1.3 ir 1.4 vaizdai – užpakalinę, yra teisinga, tačiau nelemia neišsprendžiamo šių vaizdų nenuoseklumo. Ji teigia, kad 1.2, 1.3 ir 1.4 vaizduose nėra jokio neišsprendžiamo nenuoseklumo nei dėl atspalvių (šešėlio poveikis), nei dėl tariamo šviesos šaltinio nebuvimo ar dėl šviesos poveikio. Ji iš esmės tvirtina, kad buvo virtualus šviesos šaltinis.

85

Šiuo klausimu visų pirma reikia pažymėti, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog virtualioje aplinkoje visada turi būti šviesos šaltinis, galintis daryti atitinkamą poveikį. Nesant priešingų įrodymų, reikia konstatuoti, kaip tai padarė Apeliacinė taryba, kad nėra šviesos šaltinio. Dėl šios priežasties ji atmetė galimybę, kad rėmo atspalvio ir šviesumo skirtumus (1.2, 1.3 ir 1.4 vaizdai antros prielaidos atveju) galima paaiškinti dėl šviesos poveikio arba dėl skirtingų fotografavimo vietų ir kampų.

86

Be to, reikia konstatuoti, kaip tai padarė Apeliacinė taryba, kad atspalvių skirtumų (šešėlio poveikis) negali lemti skirtingos apšvietimo sąlygos dėl fotografavimo kampo, nes abu 1.2 ir 1.4 vaizdai buvo fotografuoti iš viršaus, o 1.3 vaizde vaizduojamas kito atspalvio dizainas, kurio vidinė dalis tamsesnė, negalėjęs atsirasti dėl fotografavimo kampo. Taigi, jeigu abu šie vaizdai rodo užpakalinę dalį, 1.2 ir 1.4 vaizdai pateikti iš tos pačios perspektyvos (iš viršaus), o 1.3 vaizdas rodo dizainą iš šono, šiek tiek įstrižai. Be to, Apeliacinė taryba teisingai pažymi, o ieškovė to neginčija, kad kiekvieno iš 1.2, 1.3 ir 1.4 vaizduose pateikiamų rėmų elementų spalvų konfigūracijos skiriasi.

1.3 vaizdas

Image

1.2 vaizdas

1.4 vaizdas

Image

Image

87

Be to, reikia pažymėti, kad nors 1.2, 1.3 ir 1.4 vaizduose skiriasi rėmo elementų atspalviai (šešėlio efektas) ar spalvos, vis dėlto 1.2 ir 1.4 vaizduose vidinis skaidrus langas pavaizduotas identiškai, t. y. baltai. Ieškovei nepavyko paaiškinti šio nenuoseklumo. Remiantis jos paaiškinimais, skirtingi atspalviai (šešėlio poveikis) atsiranda dėl skirtingos tariamo šviesos šaltinio vietos. Tačiau tai reikštų, kad skaidrus vidinis langas taip pat turėtų būti skirtingų atspalvių (šešėlio poveikis). Konkrečiai dėl 1.4 vaizdo pažymėtina, kad apšvietimas iš viršaus turėtų lemti atspindį ant vidinio skaidraus lango, kuris, atsižvelgiant į pasirinktą atvaizdavimo naudojant kompiuterinį dizainą formą, turėtų būti tamsesnio atspalvio.

88

Taigi reikia konstatuoti, kad skirtingi šviesos šaltiniai, darant prielaidą, kad jie įrodyti, neleidžia paaiškinti, kodėl ginčijamo dizaino viduje esantis skaidrus langas yra vienodai baltos spalvos 1.2 ir 1.4 vaizduose ir kodėl kitokio šviesos šaltinio buvimas nepakeitė kontūro linijų storio, kuris vienodai matomas 1.2 ir 1.4 vaizduose.

89

Iš ginčijamo sprendimo 37 ir 40 punktuose pateiktų vertinimų matyti (žr. 60 ir 74 punktus), kad Apeliacinė taryba šių skirtumų nebūtų kvalifikavusi kaip neišsprendžiamų nenuoseklumų ar neįveikiamų neatitikimų, jei būtų turėjusi bent menkiausių nuorodų, leidžiančių manyti, kad šie skirtumai yra tik šviesos poveikio rezultatas. Taip yra ir tuo atveju, jei nedideli vaizdų skirtumai netrukdo konstatuoti dizaino vientisumo, nes šie vaizdai vis dėlto gali būti sujungti į vieną ir tą patį dizainą (žr. šio sprendimo 40 punktą). Nagrinėjamu atveju tokią išvadą dėl vientisumo paneigia tos tarybos išvada, kad nebuvo šviesos šaltinio.

90

Todėl reikia patvirtinti Apeliacinės tarybos išvadą, kad atspalvių skirtumai (šešėlio poveikis) 1.2, 1.3 ir 1.4 vaizduose neturi būti siejami su šviesos šaltiniu, kuris tam tikrais atvejais gali būti virtualus, ir kad juose panaudoti trys skirtingi pilkos spalvos atspalviai.

91

Šios išvados negali paneigti kiti ieškovės argumentai.

92

Taigi reikia pažymėti, kad ieškinyje nurodytų spausdintuvų negalima lyginti su ginčijamame dizaine pavaizduotais plokščiais antžeminiais ženklais. Šių spausdintuvų paviršius yra labai struktūriškas, o antžeminiai ženklai yra tik šiek tiek iškilę, todėl apšvietimo kampo pokytis negali turėti 1.2, 1.3 ir 1.4 vaizduose pateikto rezultato.

93

Be to, ginčijamo dizaino palyginimas su ieškovės nurodytomis ekrano nuotraukomis neturi reikšmės. Kalbant apie nuotrauką, reikia pažymėti, kad specialistai žino, jog skirtumus, kaip antai naudojamo šviesos šaltinio atspindėjimą, tiesiogiai lemia šio atvaizdavimo būdo pasirinkimas. Specialistai taip pat žino, kad vaizdo sintezei sukurti nebūtinas joks šviesos šaltinis ir kad, priešingai nei nuotraukoje, tokiai sintezei nebūtina ekspozicija. Tokiu atveju ieškovės teiginys, kad iš esmės 1.2, 1.3 ir 1.4 vaizdų atspalvių skirtumai sietini su skirtingais šviesos šaltiniais, yra nepagrįstas.

94

Tai reiškia, kad 1.2, 1.3 ir 1.4 vaizduose egzistuoja neišsprendžiamas nenuoseklumas dėl atspalvių (šešėlio poveikis) ir šviesumo skirtumų.

95

Šiuo aspektu ieškovė taip pat teigia, kad 1.3 ir 1.4 vaizduose nėra jokio neišsprendžiamo nenuoseklumo dėl kontūro linijų ir kad galima nustatyti vieną ir tą patį gaminį.

96

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kaip tai padarė Apeliacinė taryba, kad vaizduose 1.2 ir 1.4 skiriasi kontūro linijų formos. Iš tiesų 1.2 vaizde ši linija yra ištisinė, 1.4 vaizde – punktyrinė.

1.2 vaizdas

1.4 vaizdas

Image

Image

97

Taip pat reikia konstatuoti, kaip tai padarė Apeliacinė taryba, kad 1.2 ir 1.4 vaizduose matomos tokio paties intensyvumo linijos. Tačiau taip nėra 1.3 vaizde, kur kairiųjų kampų kontūro linijos yra labiau matomos nei dešiniųjų kampų.

1.3 vaizdas

Image

98

Net atsižvelgiant į tai, kad tolesnės kontūro linijos gali būti mažiau matomos dėl atstumo, tai nesuderinama su kontūro linijomis, nurodytomis 1.3 vaizde. Iš tikrųjų kontūro linija apatinėje dešinės pusės dalyje, kuri yra arčiausiai žiūrinčiojo žvilgsnio taško, yra mažiau ryški nei kontūro linija viršutinėje kairės pusės dalyje, kuri labiausiai nutolusi nuo žiūrinčiojo.

99

Taigi reikia konstatuoti, kad 1.2, 1.3 ir 1.4 vaizdai tarpusavyje skiriasi ir jų negalima paaiškinti nei kitokia perspektyva, nei kitokiu apšvietimo kampu.

100

Šių išvadų negali paneigti ieškovės argumentai, susiję su „kaip pavyzdžiai“ pateiktomis originalaus ar faktiškai parduodamo gaminio nuotraukomis.

101

Šiuo atžvilgiu, be to, kad ieškinio A7 priede pateikti dokumentai yra nepriimtini (žr. šio sprendimo 19–22 punktus), reikia priminti, kad dizainas turi būti nagrinėjamas remiantis registre įregistruotu vaizdu, t. y. pateikiant registracijos paraišką pateiktais vaizdais. Į ieškovės pastabas galima atsižvelgti, tik jeigu jos pateiktos dėl dizaino vaizdo (žr. šio sprendimo 34 punktą).

102

Vadinasi, šiuo atveju negalima atsižvelgti į ieškovės teiginį, kad ginčijamas dizainas vaizduoja permatomas lipnias juosteles ant užpakalinės rėmo pusės ir kad kontūro linijų intensyvumo skirtumą lemia tos skaidrios lipnios juostelės, nes to nematyti iš ginčijamo dizaino vaizdo. Iš tiesų nurodytų lipniųjų juostelių nėra nė viename iš keturių šio dizaino vaizdų. Taip pat nėra aprašymo, kuris galėtų pagrįsti tokią prielaidą. Taigi tai, kad kontūrų linijas lėmė lipnios juostos ant minėto dizaino rėmo, visiškai nėra akivaizdu, ir šiam teiginiui negalima pritarti.

103

Be to, nors tiesa, kad į gaminius, kuriais iš tikrųjų prekiaujama ir kurie atitinka dizainą, gali būti atsižvelgta vertinant bendrą įspūdį, vis dėlto tai turi būti ne bendro įspūdžio vertinimo pagrindas, o tik vertinimo, grindžiamo registre įregistruotais vaizdais, patvirtinimas. Gaminius, kuriais tikrai prekiaujama, galima lyginti tik norint pateikti pavyzdį, kad būtų patvirtintos jau padarytos išvados (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 20 d. Sprendimo PepsiCo / Grupo Promer Mon Graphic, C‑281/10 P, EU:C:2011:679, 74 punktą).

104

Galiausiai šioje byloje reikia įvertinti ne tai, ar du dizainai, dėl kurių kilo ginčas, informuotam vartotojui sukelia tokį patį bendrą įspūdį, atsižvelgiant į gaminius, kuriais iš tikrųjų prekiaujama, bet tai, ar dizainas yra vienas ar vientisas, remiantis registre įregistruotu vaizdu. Todėl neišsprendžiami pateiktų vaizdų nenuoseklumai negali būti pašalinti palyginus su tariamai parduodamais gaminiais.

105

Tuo remiantis, darytina išvada, kad egzistuoja neišsprendžiamas nenuoseklumas dėl kontūro linijų 1.2 bei 1.4 vaizduose ir 1.3 vaizde, taip pat tarp pačių 1.2 ir 1.4 vaizdų.

106

Ieškovė dar priduria, kad nėra jokio neišsprendžiamo nenuoseklumo dėl kontūro linijų „ryškumo“ 1.3 ir 1.4 vaizduose. Jos teigimu, Apeliacinė taryba turėjo pripažinti, kad skirtumą buvo galima lengvai paaiškinti pagal vaizdavimo perspektyvą.

107

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kaip tai padarė Apeliacinė taryba, kad 1.2 ir 1.4 vaizduose visos kontūro linijos yra to paties ryškumo, o taip nėra 1.3 vaizde. Šiame vaizde linijos kairės pusės kampuose yra labiau matomos nei dešinės pusės kampuose.

108

Dėl 1.4 vaizdo reikia pažymėti, kad, priešingai, nei teigia ieškovė, dėl apšvietimo perspektyvos ir apšvietimo kampo neįmanoma įžvelgti, kad skirtųsi kontūro linijų ryškumas, priešingai, nei teigia ieškovė. Tame vaizde visos kontūro linijos yra identiškos, o taip neturėtų būti tuo atveju, kai apšvietimas krinta iš viršaus į apačią. Ieškovei nepavyko paaiškinti šio nenuoseklumo.

109

Tuo remiantis darytina išvada, kad egzistuoja neišsprendžiamas nenuoseklumas, kiek tai susiję su kontūro linijų „ryškumu“ 1.2 ir 1.4 vaizduose, palyginti su 1.3 vaizdu.

110

Be to, ieškovė tvirtina, kad nėra jokio neišsprendžiamo nenuoseklumo dėl vidaus „lango“ atspalvių (šešėlio poveikis) 1.2 ir 1.4 vaizduose, palyginti su 1.3 vaizdu. Šie atspalviai atsirado dėl skirtingo šviesos poveikio ir neturi jokios reikšmės gaminio formai ir konfigūracijai.

111

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kaip tai padarė Apeliacinė taryba, kad neįtikinamos priežastys, dėl kurių 1.3 vaizde vidaus lange matyti tam tikri tamsūs atspalviai, o 1.2 ir 1.4 vaizduose, kurie, kaip manoma, taip pat vaizduoja dizaino užpakalinę pusę, vidaus langas atrodo skaidrus arba baltas. Taigi 1.2, 1.3 ir 1.4 vaizduose negali būti vaizduojamas vienas ir tas pats dizainas.

112

Tuo remiantis, darytina išvada, kad egzistuoja neišsprendžiamas nenuoseklumas dėl vidaus lango atspalvių 1.2 bei 1.4 vaizduose, palyginti su 1.3 vaizdu.

113

Beje, ieškovei taip pat nepavyko paaiškinti, kodėl vidaus lango rėmas, kurį išorės link riboja kontūro linijos, labiau matomas 1.4 vaizde nei 1.2 vaizde. Jei perspektyva yra tokia pati, to negali paaiškinti tariamai kitokiu apšvietimu.

114

Tuo remiantis, darytina išvada, kad egzistuoja neišsprendžiamas nenuoseklumas dėl rėmo atspalvių 1.2 ir 1.4 vaizduose.

115

Taigi Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 39–44 punktuose teisingai nusprendė, kad net jeigu būtų pritarta ieškovės prielaidai, kad 1.1 vaizde rodoma ginčijamo dizaino priekinė pusė, o 1.2, 1.3 ir 1.4 vaizduose – užpakalinė, yra neįveikiamų prieštaravimų arba neišsprendžiamų nenuoseklumų tarp vaizdų, todėl šie vaizdai nerodo vieno ir to paties dizaino.

116

Taigi net dėl antrosios prielaidos, kurią ieškovė nurodo kaip jai palankesnę, reikia konstatuoti, kad ginčijamas dizainas nėra nuoseklus ir vientisas.

117

Todėl reikia atmesti įvairius priekaištus, susijusius su faktinių aplinkybių vertinimo klaidomis.

Išvada dėl apeliacijos

118

Ginčijamo sprendimo 25, 45 ir 46 punktuose Apeliacinė taryba konstatavo, kad iš dviejų nagrinėtų prielaidų matyti, jog ginčijamas dizainas buvo įrašytas į registrą pažeidžiant Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio a punktą. Ji atkreipė dėmesį, kad buvo ir kitų galimų priekinės ir užpakalinės pusių derinių, tačiau jie ir toliau lemtų jau nurodytus prieštaravimus ar nenuoseklumus. Ji konkrečiai nusprendė, kad pateikti vaizdai nėra įtikinami ir juose vaizduojami bent du skirtingi dizainai. Šiomis aplinkybėmis ji taip pat pažymėjo, kad registracijos pripažinimo negaliojančia procedūra buvo siekiama ištaisyti galimas klaidas, padarytas per registracijos procedūrą, todėl tuo metu eksperto priimtas sprendimas neturėjo reikšmės dėl minėtų priežasčių.

119

Apeliacinė taryba ginčijamo sprendimo 47 ir 48 punktuose konstatavo: kadangi ginčijamo dizaino registracija turi būti pripažinta negaliojančia pagal Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies a punktą, siejamą su šio reglamento 3 straipsnio a punktu, remiantis minėto reglamento 25 straipsnio 1 dalies b punktu, siejamu su to paties reglamento 4–6 straipsniais, nebuvo įmanoma nagrinėti, ar šis dizainas taip pat neturi individualių savybių arba nėra naujas. Ji taip pat padarė išvadą, kad ginčijamo dizaino registracija turi būti pripažinta negaliojančia.

120

Atsižvelgiant į šio sprendimo 45–117 punktuose pateiktus vertinimus, reikia konstatuoti, kad ieškovė nepateikė argumentų, galinčių paneigti ginčijamo sprendimo, ypač Apeliacinės tarybos išvadų, teisėtumą.

121

Vienintelį pagrindą reikia atmesti kaip nepagrįstą.

122

Atsižvelgiant į visus pirmiau nurodytus argumentus, reikia atmesti visą ieškinį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

123

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

124

Nagrinėjamu atveju į bylą įstojusi šalis reikalavo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. EUIPO taip pat to reikalavo, tačiau tik tuo atveju, jei būtų rengiamas teismo posėdis.

125

Kadangi ieškovė pralaimėjo bylą ir buvo surengtas teismo posėdis, ji turi padengti savo ir EUIPO bei įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas pagal jų pateiktus reikalavimus.

 

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (šeštoji kolegija)

nusprendžia:

 

1.

Atmesti ieškinį.

 

2.

Priteisti iš Orgatex GmbH & Co. KG bylinėjimosi išlaidas.

 

Costeira

Kancheva

Tichy-Fisslberger

Paskelbtas 2024 m. spalio 23 d. viešame teismo posėdyje Liuksemburge

Parašai.

Turinys

 

Ginčo aplinkybės

 

Šalių reikalavimai

 

Dėl teisės

 

Dėl ieškinio priimtinumo

 

Dėl Bendrajame Teisme pirmą kartą pateiktų dokumentų

 

Dėl vienintelio ieškinio pagrindo pagrįstumo

 

Teisės aktai ir jurisprudencija

 

Vaizdų nuoseklumo vertinimas nagrinėjamu atveju

 

– Dėl tariamai egzistuojančio registruotojo Bendrijos dizaino paraiškos pateikėjui ir savininkui palankaus aiškinimo principo

 

– Dėl prielaidos, kad 1.1 ir 1.2 vaizduose rodoma ginčijamo dizaino priekinė pusė, o 1.3 ir 1.4 vaizduose – užpakalinė

 

– Dėl prielaidos, kad 1.1 vaizde rodoma ginčijamo dizaino priekinė pusė, o 1.2, 1.3 ir 1.4 vaizduose – užpakalinė

 

Išvada dėl apeliacijos

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų


( *1 ) Proceso kalba: vokiečių k.