7.8.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 260/22


Europos regionų komiteto nuomonė „Valstybių narių užimtumo politikos gairės“

(2015/C 260/05)

Pranešėjas

Mauro D'ATTIS (IT/EPP), Brindizio tarybos narys

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių

COM(2015) 98 final

I.   SIŪLOMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

Pasiūlymas dėl sprendimo

5 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Pagal Sutarties nuostatas Sąjunga parengė ir įgyvendino fiskalinės politikos ir makrostruktūrinės politikos derinimo priemones. Europos semestras šias skirtingas priemones sujungia į visa apimančią sistemą, skirtą integruotai daugiašalei ekonomikos ir biudžeto priežiūrai. Europos semestro racionalizavimas ir sustiprinimas, kaip išdėstyta Komisijos 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje, dar pagerins jo veikimą.

Pagal Sutarties nuostatas Sąjunga parengė ir įgyvendino fiskalinės politikos ir makrostruktūrinės politikos derinimo priemones. Europos semestras šias skirtingas priemones sujungia į visa apimančią sistemą, skirtą integruotai daugiašalei ekonomikos biudžeto, užimtumo ir socialinės politikos priežiūrai. Europos semestro racionalizavimas ir sustiprinimas, kaip išdėstyta Komisijos 2015 m. metinėje augimo apžvalgoje, dar pagerins jo veikimą.

Paaiškinimas

Savaime aišku.

2 pakeitimas

Pasiūlymas dėl sprendimo

5 punktas. Įrašyti naują punktą:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Strategija „Europa 2020“ turėtų būti įgyvendinama kartu su vietos ir regionų valdžios institucijomis, kurios, atsižvelgiant į jų kompetenciją ir gebėjimus šiose gairėse nurodytose srityse ir laikantis subsidiarumo principo, turi dalyvauti rengiant ir įgyvendinant nacionalines reformų programas, visų pirma socialinių paslaugų ir integracijos į darbo rinką strategijų srityse. Be to, vykdant su strategija susijusią visapusišką komunikaciją, būtina remtis vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmeniu, nes vietos ir regionų lygmuo yra arčiausiai piliečių.

Paaiškinimas

Siekiama, kad būtų pripažintas politinis vaidmuo, kurį daugelyje valstybių narių atlieka vietos ir regionų valdžios institucijos įgyvendinant strategijoje „Europa 2020“ numatytą politiką (1).

3 pakeitimas

Pasiūlymas dėl sprendimo

6 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Finansų ir ekonomikos krizė atskleidė ir išryškino esminius Sąjungos ir jos valstybių narių ekonomikos trūkumus. Krizės metu taip pat paaiškėjo, kad tarp valstybių narių ekonomikos ir darbo rinkų egzistuoja glaudi tarpusavio priklausomybė. Pagrindinis uždavinys šiandien – paskatinti tvirtą, tvarų ir integracinį augimą ir darbo vietų kūrimą Sąjungoje. Tam reikia suderintų ir plataus užmojo politikos veiksmų ir Sąjungos, ir nacionaliniu lygmeniu, vadovaujantis Sutarties nuostatomis ir Sąjungos ekonomikos valdymu. Šie veiksmai, kuriais derinamos pasiūlos ir paklausos priemonės, turėtų apimti postūmį investicijoms, atnaujintą įsipareigojimą vykdyti struktūrines reformas ir laikytis fiskalinės atsakomybės.

Finansų ir ekonomikos krizė atskleidė ir išryškino esminius Sąjungos ir jos valstybių narių ekonomikos trūkumus. Krizės metu taip pat paaiškėjo, kad tarp valstybių narių ekonomikos ir darbo rinkų egzistuoja glaudi tarpusavio priklausomybė. Pagrindinis uždavinys šiandien – paskatinti tvirtą, tvarų ir integracinį augimą ir darbo vietų kūrimą Sąjungoje. Tam reikia suderintų ir plataus užmojo politikos veiksmų ir Sąjungos, ir nacionaliniu lygmeniu, vadovaujantis Sutarties nuostatomis ir Sąjungos ekonomikos valdymu. Šie veiksmai, kuriais derinamos pasiūlos ir paklausos priemonės, turėtų apimti postūmį viešosioms ir privačiosioms investicijoms, atnaujintą įsipareigojimą vykdyti struktūrines reformas ir laikytis fiskalinės atsakomybės.

Paaiškinimas

Savaime aišku.

4 pakeitimas

Pasiūlymas dėl sprendimo

7 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės ir Sąjunga taip pat turėtų spręsti dėl krizės socialinio poveikio ir siekti sukurti darnią visuomenę, kurioje žmonėms būtų suteikta galių numatyti ir valdyti pokyčius ir jie galėtų aktyviai dalyvauti visuomenėje ir ekonomikoje. Turėtų būti užtikrinta prieiga ir galimybės kiekvienam ir sumažintas skurdas ir socialinė atskirtis, visų pirma užtikrinant veiksmingą darbo rinkų ir socialinės gerovės sistemų veikimą ir pašalinant kliūtis dalyvauti darbo rinkoje. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ekonomikos augimas atneštų naudą visiems piliečiams ir visiems regionams.

Valstybės narės ir Sąjunga taip pat turėtų spręsti dėl krizės socialinio poveikio ir siekti sukurti darnią visuomenę, kurioje žmonėms būtų suteikta galių numatyti ir valdyti pokyčius ir jie galėtų aktyviai dalyvauti visuomenėje ir ekonomikoje. Turėtų būti užtikrinta prieiga ir galimybės kiekvienam ir sumažintas skurdas ir socialinė atskirtis, visų pirma užtikrinant veiksmingą darbo rinkų ir socialinės gerovės sistemų veikimą ir pašalinant kliūtis dalyvauti darbo rinkoje ir kliūtis darbuotojų judumui . Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ekonomikos augimas atneštų naudą visiems piliečiams ir visiems regionams.

Paaiškinimas

Savaime aišku.

5 pakeitimas

Pasiūlymas dėl sprendimo

8 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Veiksmai pagal šias gaires – svarbus indėlis siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų. Šios gairės yra integruotas Europos ir nacionalinių politikos priemonių rinkinys, kurį valstybės narės ir Sąjunga turėtų įgyvendinti, kad būtų pasiektas teigiamas šalutinis koordinuotų struktūrinių reformų poveikis, atitinkamas bendras ekonominės politikos krypčių derinys ir nuoseklesnis Europos politikos priemonių įnašas siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

Veiksmai pagal šias gaires – svarbus indėlis siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų. Šios gairės yra integruotas Europos ir nacionalinių politikos priemonių rinkinys, kurį valstybės narės ir Sąjunga turėtų įgyvendinti, kad būtų pasiektas teigiamas šalutinis koordinuotų struktūrinių reformų, kurios turėtų būti vykdomos atsižvelgiant į įvairių regionų konkrečias socialines ir ekonomines sąlygas, poveikis, atitinkamas bendras ekonominės politikos krypčių derinys ir nuoseklesnis Europos politikos priemonių įnašas siekiant strategijos „Europa 2020“, kuri turėtų būti įgyvendinama kartu su vietos ir regionų valdžios institucijomis, tikslų;

Paaiškinimas

Vietos ir regionų valdžios institucijos, atsižvelgiant į jų kompetenciją bei gebėjimus ir laikantis subsidiarumo principo, privalo dalyvauti rengiant ir įgyvendinant nacionalines reformų programas ir yra būtinos su strategija susijusiai visapusiškai komunikacijai (2).

6 pakeitimas

Pasiūlymas dėl sprendimo

8 punktas. Įrašyti naują punktą:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Valstybės narės ir Sąjunga turėtų pasiūlyti tinkamą pagrindą veiksmingesniam ir efektyvesniam ES priemonių taikymui, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, teikdamos socialines ir su užimtumu susijusias paslaugas, galėtų vykdyti savo pareigą įgyvendinti socialinės ir ekonominės įtraukties politiką, kad užtikrintų tinkamas socialinės apsaugos formas, padedančias mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, ir išspręstų rimtą nedarbo, visų pirma ilgalaikio ir jaunimo, problemą;

Paaiškinimas

Vietos ir regionų valdžios institucijos turi konkrečiai įgyvendinti socialinės ir ekonominės įtraukties politiką, teikdamos socialines ir su užimtumu susijusias paslaugas. Užimtumo gairės turi suteikti tinkamą pagrindą ir geresnių finansavimo priemonių siekiant padėti atlikti tokias pareigas, nepaisant to, kas jau padaryta, pavyzdžiui, numatyto 20 % ESF rezervo socialinei įtraukčiai (3).

7 pakeitimas

Pasiūlymas dėl sprendimo

9 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Nors šios gairės yra skirtos valstybėms narėms ir Sąjungai, jos turėtų būti įgyvendinamos kartu su visomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, glaudžiai įtraukiant parlamentus, taip pat socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės atstovais.

Nors šios gairės yra skirtos valstybėms narėms ir Sąjungai, jos turėtų būti įgyvendinamos kartu su visomis nacionalinėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis, glaudžiai įtraukiant parlamentus, taip pat socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės atstovais. Vietos ir regionų valdžios institucijoms atsižvelgiant į jų kompetenciją ir gebėjimus šiose gairėse nurodytose srityse ir laikantis subsidiarumo principo, tenka pagrindinis vaidmuo įgyvendinant šias gaires, visų pirma socialinių paslaugų ir integracijos į darbo rinką strategijų srityse.

Paaiškinimas

Savaime aišku.

8 pakeitimas

Priedas. Pasiūlymo dėl sprendimo integruotos gairės

5 gairė, 1 punktas. Įrašyti naują punktą:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas kurti darbo vietas, mažinti kliūtis įmonėms samdyti žmones, skatinti verslumą ir ypač remti mažų įmonių kūrimą ir augimą, kad padidėtų moterų ir vyrų užimtumas. Valstybės narės taip pat turėtų aktyviai skatinti socialinę ekonomiką ir puoselėti socialines inovacijas.

Valstybės narės turėtų sudaryti palankesnes sąlygas kurti darbo vietas, mažinti kliūtis įmonėms samdyti žmones, skatinti verslumą ir ypač remti mažų įmonių kūrimą ir augimą, kad padidėtų moterų ir vyrų užimtumas. Valstybės narės taip pat turėtų aktyviai skatinti socialinę ekonomiką ir puoselėti socialines inovacijas.

Atsižvelgdamos į darbo rinkoje taikomas įvairias aktyvias priemones, valstybės narės taip pat turėtų imtis veiksmų, kuriais siekiama remti savarankišką darbą, visų pirma savarankišką verslą, nes jie daro didelį poveikį ekonomikos augimui vietos lygmeniu, remti jaunimo steigiamas įmones, labai mažas įmones ir vidutinės bei didelės rizikos plataus užmojo novatoriškus projektus ir nesukurti biurokratinės naštos, trukdančios imtis šių iniciatyvų.

Paaiškinimas

Negalima pamiršti, kad savarankiškas verslas daro didelį poveikį ekonomikos augimui vietos lygmeniu, todėl jį būtina įtraukti į užimtumo politiką.

9 pakeitimas

Priedas. Pasiūlymo dėl sprendimo integruotos gairės

6 gairė, 1 punktas. Įrašyti naują punktą:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės turėtų skatinti našumą ir įsidarbinimo galimybes tinkamai aprūpindamos asmenis reikalingomis žiniomis ir įgūdžiais. Valstybės narės turėtų daryti būtinas investicijas į švietimo ir profesinio mokymo sistemas ir gerinti jų veiksmingumą ir efektyvumą, kad gerėtų darbo jėgos įgūdžiai ir kad ji galėtų geriau numatyti ir atitikti sparčiai kintančius dinamiškų darbo rinkų poreikius skaitmenėjančioje ekonomikoje. Valstybės narės turėtų sustiprinti pastangas gerinti visuotinę prieigą prie kokybiško suaugusiųjų mokymo ir įgyvendinti aktyvaus senėjimo strategijas, kad profesinis gyvenimas taptų ilgesnis.

Valstybės narės turėtų skatinti našumą ir įsidarbinimo galimybes tinkamai aprūpindamos asmenis reikalingomis žiniomis ir įgūdžiais. Valstybės narės kartu su savo atitinkamomis vietos ir regionų valdžios institucijomis ir vesdamos dialogą su privačiuoju ir viešuoju sektoriais galėtų geriau suderinti įgūdžių pasiūlą su darbo rinkos poreikiais pasitelkiant švietimą ir mokymą. Valstybės narės turėtų daryti būtinas investicijas į švietimo, profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą sistemas ir gerinti jų veiksmingumą ir efektyvumą, kad gerėtų darbo jėgos įgūdžiai ir kad ji galėtų geriau numatyti ir atitikti sparčiai kintančius dinamiškų darbo rinkų poreikius skaitmenėjančioje ekonomikoje. Valstybės narės turėtų sustiprinti pastangas gerinti visuotinę prieigą prie kokybiško suaugusiųjų mokymo ir įgyvendinti aktyvaus senėjimo strategijas, kad profesinis gyvenimas taptų ilgesnis.

Pagal šią sistemą reikėtų visomis išgalėmis siekti įtvirtinti perėjimą prie žaliosios ir mėlynosios ekonomikos, suderinti darbo ir kvalifikacijos paklausą, iš anksto numatyti ir valdyti kintančius žmogiškojo kapitalo poreikius ir mokesčių naštą perkelti kitoms rinkliavų formoms. Tai gali padėti, visų pirma, sumažinti jaunimo nedarbo lygį, kuris šiandien Europos Sąjungoje vidutiniškai siekia daugiau kaip 22 %. Be to, reikėtų padėti plėtoti socialinę ekonomiką atsižvelgiant į šio sektoriaus potencialą kurti kokybiškas darbo vietas, visų pirma, tenkinančias Europos regionams ir savivaldybėms kylančius poreikius.

Paaiškinimas

Remiantis ankstesne RK pozicija, išdėstyta nuomonėje „Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirta ES kokybės sistema“ (COR-2014-01319), nurodo svarbų vietos ir regionų valdžios institucijų ir privačiojo sektoriaus vaidmenį derinant gebėjimų pasiūlą su darbo rinkos poreikiais. Pakeitimais taip pat pabrėžiama, kad reikia sutelkti dėmesį mokymosi visą gyvenimą svarbą, taip pat į žaliąją ekonomiką (4)  (5) ir socialinę ekonomiką, kurios turi labai didelį užimtumo didinimo potencialą ir stiprina teritorinį ekonomikos matmenį (6).

10 pakeitimas

Priedas. Pasiūlymo dėl sprendimo integruotos gairės

6 gairė, 4 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Turėtų būti mažinamos kliūtys dalyvauti darbo rinkoje, ypač moterims, vyresniems darbuotojams, jaunimui, neįgaliesiems ir teisėtiems migrantams. Darbo rinkoje turi būti užtikrinta lyčių lygybė, įskaitant vienodą darbo užmokestį, taip pat galimybė naudotis prieinamu ir kokybišku ankstyvuoju ugdymu ir priežiūra.

Turėtų būti mažinamos kliūtys dalyvauti darbo rinkoje, ypač moterims, vyresniems darbuotojams, jaunimui, neįgaliesiems ir teisėtiems migrantams. Darbo rinkoje turi būti užtikrinta lyčių lygybė, įskaitant vienodą darbo užmokestį, taip pat galimybė naudotis prieinamu ir kokybišku ankstyvuoju ugdymu ir priežiūra, taip pat ilgalaike priežiūra . Nestandartinės darbo formos taip pat turėtų būti remiamos konkrečia reguliavimo sistema.

Paaiškinimas

Moterys neretai prižiūri ne tik mažus vaikus, bet ir vyresnio amžiaus asmenis arba neįgaliuosius. Vykdant užimtumo politiką negalima neatsižvelgti į būtiną paramą netipinėms užimtumo formoms.

11 pakeitimas

Priedas. Pasiūlymo dėl sprendimo integruotos gairės

6 gairė, 5 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Kad pagerėtų užimtumas, socialinė įtrauktis, švietimas ir viešasis administravimas, valstybės narės turėti visiškai išnaudoti Europos socialinio fondo ir kitų Sąjungos fondų paramą.

Kad pagerėtų užimtumas, socialinė įtrauktis, švietimas ir viešasis administravimas, valstybės narės turėti visiškai išnaudoti Europos socialinio fondo ir kitų Sąjungos fondų paramą visapusiškai laikydamosi persvarstytų taisyklių, kurios reglamentuoja šiuos fondus . Visų pirma, Europos socialinio fondo veiksmus reikia labiau orientuoti į rezultatus, kuriuos yra paprasčiau įvertinti (užimtumas, socialinė įtrauktis, sanglauda), sumažinti jam tenkančią specifinę administracinę naštą. Tačiau reikėtų dažniau tikrinti jo poveikį ir rezultatus. Be to, Europos strateginių investicijų fondas ir jo investicijų platformos turi būti naudojamos siekiant paskatinti plėtoti plataus užmojo projektus, kurie turi didelį poveikį regionams, suteikiant garantijų vietos verslo projektams, skatinant mažąsias, vidutines ir labai mažas įmones, novatoriškų įmonių steigimą ir didelės rizikos projektus kartu užtikrinant, kad būtų kuriamos kokybiškos darbo vietos ir darbuotojai turėtų įgūdžių, kurių reikia Europos Sąjungos perėjimui prie tvaraus augimo modelio.

Paaiškinimas

Akivaizdu, kad nuosekliai laikydamosi ES fondus reglamentuojančių taisyklių valstybės narės turi visapusiškai naudotis Europos socialiniu fondu, tačiau reikia jį labiau orientuoti į rezultatus, kuriuos galima lengviau įvertinti, sumažinti jį slegiančią specifinę administracinę naštą ir dažniau atlikti tikrinimus.

12 pakeitimas

Priedas. Pasiūlymo dėl sprendimo integruotos gairės

6 gairė, 5 punktas. Įrašyti naują punktą:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

 

Norint užtikrinti ilgalaikį ekonomikos augimą, užimtumą ir socialinę sanglaudą, prioritetas yra investicijų didinimas. Siekiant šių tikslų privalo prisidėti viešieji ir privatieji finansiniai ištekliai. Reikia pripažinti viešojo sektoriaus svarbą už jo indėlį skatinant ekonomikos augimą.

Paaiškinimas

Investicijas privaloma skatinti ir išlaikyti. Todėl išlaidų peržiūra ir viešųjų išlaidų reorganizacija turėtų būti vykdoma taip, kad būtų siekiama šio tikslo. Europos Sąjungos taisyklėse privaloma tokias investicijas laikyti investicijomis į ateitį, o ne tik viešųjų finansų skola.

13 pakeitimas

Priedas. Pasiūlymo dėl sprendimo integruotos gairės

7 gairė, 2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės turėtų glaudžiai įtraukti nacionalinius parlamentus ir socialinius partnerius rengdamos ir įgyvendindamos atitinkamas reformas ir politikos priemones, kaip įprasta nacionalinėje praktikoje, ir remti socialinio dialogo nacionaliniu lygmeniu veikimo ir efektyvumo gerinimą.

Valstybės narės turėtų glaudžiai įtraukti nacionalinius parlamentus, vietos ir regionų valdžios institucijas (dėl jų kompetencijos) ir socialinius partnerius rengdamos ir įgyvendindamos atitinkamas reformas ir politikos priemones, kaip įprasta nacionalinėje praktikoje, ir remti socialinio dialogo nacionaliniu lygmeniu veikimo ir efektyvumo gerinimą.

Paaiškinimas

Savaime aišku.

14 pakeitimas

Priedas. Pasiūlymo dėl sprendimo integruotos gairės

7 gairė, 4 punktas. Įrašyti naują punktą:

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Turėtų būti užtikrinamas darbuotojų judumas, kad būtų galima išnaudoti visą Europos darbo rinkos potencialą, be kita ko, gerinant pensijų perkėlimo galimybę ir kvalifikacijos pripažinimą. Kartu valstybės narės turėtų prižiūrėti, kad nebūtų piktnaudžiaujama esamomis taisyklėmis.

Turėtų būti užtikrinamas darbuotojų judumas kaip pagrindinė teisė ir laisvo pasirinkimo klausimas , kad būtų galima išnaudoti visą Europos darbo rinkos potencialą, be kita ko, gerinant pensijų ir socialinės apsaugos teisių perkėlimo galimybę ir kvalifikacijos pripažinimą. Kartu valstybės narės turėtų prižiūrėti, kad nebūtų piktnaudžiaujama esamomis taisyklėmis.

Tačiau valstybės narės taip pat turėtų atsižvelgti į tai, kad didesnės apimties ir ilgalaikėmis socialinėmis regionų ir savivaldybių, kurie geriausiai susipažinę su regionų ir bendruomenių ypatumais, investicijomis galima tvaresniu būdu įveikti krizę, neleidžiant teritoriniams vienetams prarasti pernelyg daug aukštos kvalifikacijos darbuotojų, gebančių skatinti augimą.

Vietos ir regionų lygmeniu bendrų priemonių, kuriomis siekiama mažinti masinį kvalifikuotos darbo jėgos išvykimą, kūrimas taip pat gali prisidėti prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo vietos lygmeniu.

Paaiškinimas

Teisė laisvai judėti yra vienas iš didžiausių ES laimėjimų, todėl svarbu ją išsaugoti ir supaprastinti naudojimąsi ja, skatinant laisvą darbuotojų judėjimą (7). Tačiau manome, kad svarbu atsižvelgti į tai, kad didesnės apimties ir ilgalaikes socialinėmis regionų ir savivaldybių, kurie geriausiai susipažinę su regionų ir bendruomenių ypatumais, investicijomis galima tvaresniu būdu įveikti krizę, neleidžiant teritoriniams vienetams prarasti pernelyg daug aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurie galėtų skatinti augimą (8).

15 pakeitimas

Priedas. Pasiūlymo dėl sprendimo integruotos gairės

8 gairė, 1 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Valstybės narės turėtų modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, kad jos teiktų veiksmingą, efektyvią ir tinkamą apsaugą visais asmens gyvenimo etapais, užtikrindamos teisingumą ir šalindamos nelygybės apraiškas. Reikia, kad socialinė politika būtų paprastesnė ir tikslingesnė ir kad ją papildytų prieinamos ir kokybiškos vaikų priežiūros ir švietimo paslaugos, mokymas ir pagalba ieškant darbo, būsto parama ir prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos, galimybė naudotis tokiomis būtiniausiomis paslaugomis kaip banko sąskaita ir internetas; taip pat reikia imtis kovoti su mokyklos nebaigimu ir socialine atskirtimi.

Valstybės narės turėtų modernizuoti socialinės apsaugos sistemas, kad jos teiktų veiksmingą, efektyvią ir tinkamą apsaugą visais asmens gyvenimo etapais, užtikrindamos teisingumą ir šalindamos nelygybės apraiškas. Reikia, kad socialinė politika būtų paprastesnė ir tikslingesnė ir kad ją papildytų prieinamos ir kokybiškos vaikų priežiūros ir švietimo paslaugos, mokymas ir pagalba ieškant darbo, būsto parama ir prieinamos sveikatos priežiūros, įskaitant ilgalaikę priežiūrą, paslaugos, galimybė naudotis tokiomis būtiniausiomis paslaugomis kaip banko sąskaita ir internetas; taip pat reikia imtis kovoti su mokyklos nebaigimu ir socialine atskirtimi.

Paaiškinimas

Savaime aišku.

16 pakeitimas

Priedas. Pasiūlymo dėl sprendimo integruotos gairės

8 gairė, 2 punktas

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Šiuo tikslu turi būti naudojamos įvairios priemonės, kurios viena kitą papildo, įskaitant įtraukimo į darbo rinką paslaugas ir pajamų paramą, pritaikytą individualiems poreikiams. Socialinės apsaugos sistemos turi būti kuriamos taip, kad jomis galėtų pasinaudoti visi turintys tokią teisę, kad būtų remiamos investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir būtų padedama užkirsti kelią skurdui, jį mažinti ir nuo jo apsaugoti.

Šiuo tikslu turi būti naudojamos įvairios priemonės, kurios viena kitą papildo ir yra pagrįstos aktyvios integracijos strategijomis, suderinančiomis tinkamas minimalias pajamas, įtraukias darbo rinkas ir aukštos kokybės paslaugas, pritaikytas individualiems poreikiams. Socialinės apsaugos sistemos turi būti kuriamos taip, kad jomis galėtų pasinaudoti visi turintys tokią teisę, kad būtų remiamos investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir būtų padedama užkirsti kelią skurdui ir socialinei atskirčiai , jiems mažinti ir nuo jų apsaugoti.

Paaiškinimas

Savaime aišku.

II.   POLITINĖS REKOMENDACIJOS

EUROPOS REGIONŲ KOMITETAS

Preliminarios pastabos

1.

atkreipia dėmesį į tai, kad, nors užimtumo gairės yra skirtos valstybėms narėms, strategija „Europa 2020“ turėtų būti įgyvendinama kartu su vietos ir regionų valdžios institucijomis, kurios, atsižvelgiant į jų kompetenciją ir gebėjimus šiose gairėse nurodytose srityse ir laikantis subsidiarumo principo, turi dalyvauti rengiant ir įgyvendinant nacionalines reformų programas, taip pat vykdant su strategija susijusią visapusišką komunikaciją (9);

2.

pabrėžia, kad vietos ir regionų valdžios institucijos taip pat konkrečiai įgyvendina socialinės ir ekonominės įtraukties politiką, teikdamos socialines ir su užimtumu susijusias paslaugas; užimtumo gairės turi suteikti tinkamą pagrindą ir deramų finansavimo priemonių siekiant padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms atlikti tokias pareigas (10);

3.

Rekomenduoja visų pirma atsižvelgti į tai, kad vietovės ir regionai yra arčiausiai piliečių ir, atitinkamai, darbo ieškančių asmenų ir darbdavių esantis lygmuo (11);

Bendrosios pastabos

4.

palankiai vertina Komisijos pradėtą 2010 m. užimtumo gairių persvarstymą, kuriuo siekiama atsižvelgti į krizės pasekmes ir pasiūlyti konkrečių patarimų dėl veiksmų, susijusių su naujos darbotvarkės prioritetais;

5.

primena Komisijai, kad vietos ir regionų valdžios institucijų skiriamos viešosios investicijos atlieka svarbų vaidmenį skatinant ekonomikos augimą, todėl joms turi būti skirtas tinkamas dėmesys naujoje ES investicijų politikoje, apibrėžtoje J. C. Juncker plane. Todėl mano, kad viešųjų investicijų išlaidas reikėtų pertvarkyti teikiant prioritetą produktyvioms išlaidoms, kurių nauda pasitvirtins laikui bėgant, ir skiriant J. C. Juncker plano išteklius ne tik didelio masto darbams, bet ir teritorinio pobūdžio intervencinėms priemonėms, kuriose numatomas tiesioginis vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimas;

6.

palankiai vertina Komisijos sprendimą, priešingą nei ankstesnių gairių atveju, t. y. neįsipareigoti nekeisti užimtumo gairių ateinančius kelerius metus. Tai leistų atitinkamai pakeisti gaires atsižvelgiant į strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūros, kurią numatoma atlikti 2015 m. antrojoje pusėje, rezultatus;

7.

šiuo klausimu patvirtina, kad strategijoje „Europa 2020“ nustatyti trys tinkami pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo ramsčiai ir pasirinkti teisingi pagrindiniai rodikliai. Vis dėlto Komitetas ragina į strategiją „Europa 2020“ įtraukti „teritorinį matmenį“, nustatant tikslus vietos ir regionų lygmeniui. Todėl Europos Komisija ir Europos Vadovų Taryba turėtų skatinti planavimo procese taikyti metodą, kuris grindžiamas principų „iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“ derinimu, laikantis subsidiarumo principo ir įtraukiant visus susijusius valdymo lygmenis, įskaitant subnacionalinės valdžios institucijas (12);

8.

ragina Europos Komisiją Europos socialinį fondą labiau orientuoti į rezultatus, kuriuos paprasčiau įvertinti (užimtumas, socialinė įtrauktis, sanglauda), sumažinti jam tenkančią specifinę administracinę naštą ir kartu dažniau jį tikrinti. Šiuo požiūriu vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų parengti programas pagal pagrindines Europos Sąjungos gaires;

9.

pabrėžia, kad užimtumo gairėse nėra jokios nuorodos į žaliųjų ir mėlynųjų darbo vietų teikiamas galimybes kovojant su nedarbu Europoje. Todėl RK pakartoja, kad pritaria praėjusiais metais paskelbtiems Europos Komisijos komunikatams „Žaliojo užimtumo iniciatyva“ ir „Integruota jūrų politika“ (13), kuriuose atkreipiamas dėmesys į perėjimo prie žaliosios ir mėlynosios ekonomikos keliamus iššūkius ir galimybes, visų pirma būtinybę suderinti darbo ir kvalifikacijos paklausą ir iš anksto numatyti bei valdyti kintančius žmogiškojo kapitalo poreikius;

10.

pabrėžia, kad svarbu susieti švietimo ir užimtumo politikos sritis. Regionų ekonominį konkurencingumą galima sustiprinti tik žiniomis, nes kvalifikuota darbo jėga yra ekonominės plėtros pagrindas. Todėl pirmenybė turėtų būti teikiama profesinei kvalifikacijai (mokymui, perkvalifikavimui ir profesiniam rengimui) ir šiuo tikslu būtina susieti švietimo ir užimtumo politiką.

11.

pabrėžia, kad svarbu derinti gebėjimų pasiūlą su darbo rinkos poreikiais ir šiuo požiūriu pabrėžia vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmenį, kurį jos atlieka numatydamos reikalingus poreikius ir derindamos juos su darbo rinkos poreikiais įgyvendinant švietimo, mokymo ir paramos jauniesiems verslininkams priemones. Daugiau rekomendacijų dėl gebėjimų pasiūlos ir paklausos derinimo RK pateikia nuomonėje „Pokyčiams ir restruktūrizavimui numatyti skirta ES kokybės sistema“ (COR-2014-01319); pabrėžia, kad kvalifikacijos klausimas yra nepaprastai svarbus jaunimui, kurio nedarbas vis dar yra netoleruotinai didelis ir viršija 22 %. Jaunuoliai apskritai turėtų būti geriau pasirengę ateities profesijoms, visų pirma – užimti žaliąsias darbo vietas (14);

12.

teigiamai vertina 5 gairėje įtrauktą nuorodą į socialinę ekonomiką ir pabrėžia šio sektoriaus potencialą kurti kokybiškas darbo vietas Europos regionuose ir miestuose (15); šiuo požiūriu parama trečiajam sektoriui ir savanorystei yra konkretus vietos ir regionų valdžios institucijų politikos tikslas;

13.

apgailestauja, kad dabartinėse atnaujintose užimtumo politikos gairėse mažiau dėmesio skiriama lyčių klausimams nei ankstesnėse gairėse, ir nurodo, kad moterys nuo krizės nukentėjo kitaip nei vyrai. Reikia pabrėžti, kad lyčių skirtumų pripažinimas leistų priimti tikslingesnes ir veiksmingesnes politikos priemones;

14.

pabrėžia, kad taip pat reikėtų imtis veiksmų, kuriais siekiama remti savarankišką darbą, visų pirma savarankišką verslą, nes jie daro didelį poveikį ekonomikos augimui vietos lygmeniu;

15.

ragina imtis veiksmų, skirtų skaitmeninei ekonomikai stiprinti ir skaitmeninei atskirčiai mažinti siekiant padidinti augimo potencialą, ir pabrėžia politikos, kurią būtų galima plėtoti vietos lygmeniu, svarbą;

16.

darbuotojų judumo klausimu pakartoja, kad, itin didelės ES piliečių dalies nuomone, teisė laisvai judėti yra vienas iš didžiausių ES laimėjimų, ir mano, kad labai svarbu užtikrinti šią teisę ir supaprastinti naudojimąsi ja, visų pirma skatinant laisvą darbuotojų judėjimą (16). Tačiau valstybės narės taip pat turėtų atsižvelgti į didesnės apimties ir ilgalaikėmis socialinėmis regionų ir savivaldybių, kurie geriausiai susipažinę su regionų ir bendruomenių ypatumais, investicijomis galima tvaresniu būdu įveikti krizę, neleidžiant teritoriniams vienetams prarasti pernelyg daug aukštos kvalifikacijos darbuotojų, gebančių skatinti augimą (17).

2015 m. birželio 3 d., Briuselis

Europos regionų komiteto pirmininkas

Markku MARKKULA


(1)  Regionų komiteto rezoliucija dėl Geresnių priemonių strategijai „Europa 2020“ įgyvendinti. Valstybių narių ir Sąjungos bendrosios ekonominės ir užimtumo politikos gairės, CdR 175/2010 fin.

(2)  Žr. 1 išnašą.

(3)  Žr. 1 išnašą.

(4)  COM(2014) 446.

(5)  RK nuomonė „Žaliasis MVĮ veiksmų planas ir Žaliojo užimtumo iniciatyva“.

(6)  RK rezoliucija dėl 2015 m. Europos Komisijos darbo programos, CoR 2015-00074.

(7)  RK nuomonė „Darbuotojų judumas ir EURES tinklo stiprinimas“, CoR 2014-1315.

(8)  RK nuomonė „ES socialinių investicijų dokumentų rinkinys“, CdR1999-2013.

(9)  Žr. 1 išnašą. .

(10)  Žr. 1 išnašą.

(11)  Žr. 7 išnašą.

(12)  RK Atėnų deklaracija dėl strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūros.

(13)  Žr. 4 išnašą.

(14)  Žr. 5 išnašą.

(15)  Žr. 6 išnašą.

(16)  Žr. 7 išnašą.

(17)  Žr. 8 išnašą. .