(-1)

vanduo nėra tiesiog komercinis produktas, jis veikiau yra bendroji gėrybė ir paveldas, kurį būtina apsaugoti siekiant užtikrinti ekosistemų išsaugojimą ir visuotinę prieigą prie švaraus vandens;

(-1a)

Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje 2010 m. liepos 28 d. pripažinta, kad teisė į saugų ir švarų geriamąjį vandenį ir sanitariją yra žmogaus teisė, kuri būtina norint visapusiškai mėgautis gyvenimu ir visomis žmogaus teisėmis. Po sėkmingos 2014 m. Europos piliečių iniciatyvos „Right2Water“ Komisija 2018 m. priėmė pasiūlymą dėl Direktyvos dėl geriamojo vandens peržiūros, ir atitinkama iš dalies pakeista direktyva įsigaliojo 2021 m. sausio 12 d. Toje direktyvoje nustatyta valstybių narių pareiga gerinti prieigą prie žmonėms vartoti skirto vandens, remiantis, be kita ko, taikant Direktyvą 2000/60/EB įgytomis žiniomis ir vykdomais veiksmais. Valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti teisės į švarų vandenį ir sanitariją veiksmingumą, gerindamos tiek paviršinio, tiek požeminio vandens kokybę;

(1)

paviršinio ir požeminio vandens cheminė tarša kelia grėsmę vandens aplinkai, jos padariniai gali būti ūmus ir lėtinis toksinis poveikis vandens organizmams, teršalų kaupimasis ekosistemoje ir buveinių bei biologinės įvairovės nykimas, taip pat pavojus žmonių sveikatai. Aplinkos kokybės standartų nustatymas padeda įgyvendinti nulinės taršos užmojį siekiant aplinkos be toksiškų medžiagų tikslo;

(1)

paviršinio ir požeminio vandens cheminė tarša kelia grėsmę vandens aplinkai, jos padariniai gali būti ūmus ir lėtinis toksinis poveikis vandens organizmams, teršalų kaupimasis ekosistemoje ir buveinių bei biologinės įvairovės nykimas, taip pat pavojus žmonių sveikatai. Aplinkos kokybės standartų nustatymas padeda įgyvendinti nulinės taršos užmojį siekiant aplinkos be toksiškų medžiagų tikslo , kuris yra vienas iš prioritetinių 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos tikslų  (1a) ;

(1a)

Europos aplinkos agentūros duomenimis, apie 90 % požeminių vandens telkinių ploto yra geros kiekybinės būklės, apie 75 % požeminių vandens telkinių ploto cheminė būklė yra gera, 40 % paviršinių vandens telkinių ekologinė būklė gera arba labai gera, 38 % paviršinių vandens telkinių cheminė būklė gera, o 2019 m. gruodžio 4 d. Europos aplinkos agentūros ataskaitoje „Europos aplinka: 2020 m. padėtis ir perspektyva. Žinios, būtinos siekiant tvarios Europos“ („The European environment – state and outlook 2020: knowledge for transition to a sustainable Europe“) nustatyta, kad sumažėjus taršai pagerėjo vandens kokybė, tačiau Sąjunga dar labai toli nuo tikslo iki 2020 m. pasiekti, kad visų vandens telkinių ekologinė būklė būtų gera;

(1b)

atlikus Vandens pagrindų direktyvos 2019 m. tinkamumo patikrą (toliau – tinkamumo patikra) padaryta išvada, kad kitas priemonių programų etapas bus labai svarbus siekiant užtikrinti pažangą, būtiną norint iki 2027 m. termino pasiekti Direktyvoje 2000/60/EB nustatytus aplinkos apsaugos tikslus, ir nurodyta, kad šiuo metu daugiau nei pusei visų Europos vandens telkinių taikoma išimtis pagal Direktyvą 2000/60/EB, todėl iššūkiai valstybėms narėms iki nustatyto termino pasiekti aplinkos kokybės standartus, nustatytus prioritetinėms medžiagoms, yra nepaprastai dideli. Be to, atlikus tinkamumo patikrą padaryta išvada, kad Vandens pagrindų direktyvos tikslai nebuvo visiškai pasiekti daugiausia dėl nepakankamo finansavimo, lėto įgyvendinimo ir nepakankamo aplinkosaugos tikslų integravimo į sektorių politiką, bet ne dėl teisės aktų trūkumų;

(1c)

dėl geografinių ir socialinių bei ekonominių veiksnių kai kurie gyventojai, įskaitant čiabuvių tautas, yra labiau pažeidžiami vandens taršos. Tikimasi, kad Europos Sąjungos kasybos sektorius augs, kad būtų užtikrintas poveikio klimatui neutralizavimo pramonės vystymasis. Europos aplinkos agentūros ataskaitoje Nr. 09/2021  (1a) teigiama, kad kasybos sektorius daro tiesioginį poveikį vandens kokybei ir kiekiui. Todėl reikia geriau įgyvendinti esamas teisės aktų sistemas ir planuoti bei kontroliuoti vandens naudojimą ir išleidimą taip pat ir kasybos darbų metu;

(1d)

daugelis Sąjungos teritorijų susiduria su dideliais ir vis didėjančiais vandens apribojimais. Pastarųjų metų didelės ir nuolatinės sausros, ypač Viduržemio jūros regionuose, kelia pavojų žemės ūkio gamybai ir lemia didelį paviršinio ir požeminio vandens atsargų mažėjimą  (1a);

(1e)

vanduo yra visiems naudinga viešoji gėrybė, kuri, kaip pagrindinis gamtos išteklius, yra nepakeičiama ir būtina gyvybei ir į kurią turi būti atidžiai atsižvelgiama socialiniu, ekonominiu ir aplinkos aspektais. Klimato kaita, įskaitant dažnesnes gaivalines nelaimes ir ekstremalius meteorologinius reiškinius, ir biologinės įvairovės nykimas daro neigiamą poveikį vandens kokybei ir kiekybei, todėl daromas spaudimas nuo vandens prieinamumo priklausomiems sektoriams, visų pirma žemės ūkiui;

(1f)

nors savo 2018 m. ataskaitoje „Europos vandenys. Būklės ir neigiamo poveikio vertinimas“ („European waters – assessment of status and pressures“) Europos aplinkos agentūra (EAA) nurodė, kad tam tikra žemės ūkio praktika, lemianti taršą nitratais ir pesticidais, yra viena iš kliūčių Sąjungoje, trukdančių pasiekti gerą cheminę požeminio vandens būklę, pastaraisiais dešimtmečiais Sąjungoje pastebimas nuolatinis mineralinių trąšų naudojimo ir maistinių medžiagų pertekliaus mažėjimas  (1a) . Kiti reikšmingi taršos šaltiniai yra prie kanalizacijos neprijungtos nuotekos, užterštos teritorijos ar apleistos pramoninės teritorijos;

(1g)

gera vandens telkinių būklė ir veiksmingas vandens išteklių valdymas yra žemės ūkio prioritetas, nes ūkininkai, vykdydami savo veiklą, yra priklausomi nuo vandens, todėl yra suinteresuoti tausiu tokių išteklių naudojimu;

(1h)

siekiant palengvinti perėjimą prie tvaresnio ir našesnio žemės ūkio sektoriaus, kuris būtų atsparus vandens apribojimams, reikėtų numatyti paskatas ūkininkams gerinti vandens išteklių valdymą ir drėkinimo sistemų bei metodų modernizavimą;

(1i)

pesticidų naudojimas gali labai paveikti vandens kokybę ir žemės ūkio reikmėms prieinamo naudoti vandens kiekį ir daryti neigiamą poveikį vandens ir sausumos biologinei įvairovei. Todėl tikslinga stebėti pesticidų ir jų metabolitų poveikį ir ekotoksikologinį išlikimą vandens telkiniuose;

(1j)

labai svarbu atsižvelgti į iki šiol įdėtas pastangas tokiuose sektoriuose kaip žemės ūkis, kuriuose, palyginti su 2015–2017 m. laikotarpiu, jau buvo įmanoma sumažinti fitosanitarinę taršą 14 %, o kenksmingiausių teršalų atveju – 26 %. Taigi skaičiai rodo, kad cheminių medžiagų naudojimas ir rizika nuolat mažėja: 2020 m. buvo antrieji metai iš eilės, kuriais gerokai sumažėjo pesticidų, ypač pavojingiausių, naudojimas  (1a) ;

(1k)

dėl paviršinio ir požeminio vandens taršos cheminėmis medžiagomis kyla grėsmė ir žemės ūkiui, nes ribojamas vandens, tinkamo pasėlių plotų drėkinimui, prieinamumas, ir dar labiau didėja vandens trūkumas. Todėl Sąjunga ir valstybės narės turėtų didinti paramą moksliniams tyrimams ir inovacijoms, kad būtų greitai diegiami sprendimai paviršinio ir požeminio vandens trūkumo ir taršos problemoms spręsti, įskaitant skaitmeninimą, tikslųjį ūkininkavimą, optimizuotą drėkinimą ir drėkinimo modernizavimą bei žiedinį išteklių naudojimą, siekiant pagerinti klimato kaitos poveikiui atsparią vandentvarką ir tikslingiau naudoti pesticidus ir trąšas pasėliams, mažiau taršias ir saugesnes žemės ūkio gamybos priemonių alternatyvas, atsparesnes ir efektyviau maisto medžiagas naudojančias pasėlių veisles ir išvalytų nuotekų naudojimą didesniu mastu drėkinimo žemės ūkyje tikslais. Tai turėtų padėti sukurti tvarią ir atsparią Sąjungos maisto sistemą, kartu mažinant pasklidąją žemės ūkio keliamą taršą ir vandens ėmimo žemės ūkio reikmėms poreikį;

(2a)

siekdama aukšto aplinkos apsaugos lygio ir įgyvendindama Nulinės taršos veiksmų planą, Sąjunga turėtų atsižvelgti į skirtingą padėtį skirtinguose Sąjungos regionuose, poveikį apsirūpinimo maistu saugumui, maisto gamybai ir maisto įperkamumui, taip pat sveikai ir tvariai mitybai;

(3a)

tikslai pasiekti gerą vandens telkinių būklę ir užtikrinti vandens prieinamumą yra kompleksiniai ir dažnai nepakankamai nuosekliai įgyvendinami. Tinkama vandentvarka turėtų būti integruota į visas Sąjungos politikos sritis, susijusias su vandenį naudojančiais sektoriais;

(3b)

atlikus tinkamumo patikrą nurodyta, kad vandens srities tikslus būtina geriau integruoti į žemės ūkio politiką. Naujojoje BŽŪP nustatytos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad vandentvarka būtų tvaresnė. Siekdamos didesnio žemės ūkio ir vandens politikos suderinamumo, valstybės narės turėtų išnaudoti visas naujosios BŽŪP teikiamas galimybes ir visapusiškai įtraukti vandens klausimus į savo strateginius planus, įskaitant žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemų (ŽŪŽIS) naudojimą, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti konsultavimo paslaugas, kad būtų skatinama geriausia praktika vandens išteklių valdymo srityje;

(4)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB (45) nustatyta vidaus paviršinių vandenų, tarpinių vandenų, pakrantės vandenų ir požeminio vandens apsaugos sistema. Pagal tą sistemą nustatomos prioritetinės medžiagos iš tų medžiagų, kurios Sąjungos lygmeniu kelia didelį pavojų vandens aplinkai arba per ją. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/105/EB (46) nustatyti Sąjungos masto aplinkos kokybės standartai (AKS), taikomi 45 prioritetinėms medžiagoms, išvardytoms Direktyvos 2000/60/EB X priede, ir aštuoniems kitiems teršalams, kurie Sąjungos lygmeniu jau buvo reglamentuojami iki X priedo nustatymo Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2455/2001/EB (47). Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/118/EB (48) nustatyti Sąjungos masto požeminio vandens kokybės standartai, taikomi nitratams ir pesticidų veikliosioms medžiagoms, ir kitų požeminio vandens teršalų nacionalinių ribinių verčių nustatymo kriterijai. Joje taip pat sudarytas minimalus 12 teršalų ir jų rodiklių, dėl kurių valstybės narės turi apsvarstyti galimybę nustatyti tokias nacionalines ribines vertes, sąrašas. Požeminio vandens kokybės standartai nustatyti Direktyvos 2006/118/EB I priede;

(4)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB (45) nustatyta vidaus paviršinių vandenų, tarpinių vandenų, pakrantės vandenų ir požeminio vandens apsaugos sistema. Pagal tą sistemą nustatomos prioritetinės medžiagos iš tų medžiagų, kurios Sąjungos lygmeniu kelia didelį pavojų vandens aplinkai arba per ją. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/105/EB (46) nustatyti Sąjungos masto aplinkos kokybės standartai (AKS), taikomi 45 prioritetinėms medžiagoms, išvardytoms Direktyvos 2000/60/EB X priede, ir aštuoniems kitiems teršalams, kurie Sąjungos lygmeniu jau buvo reglamentuojami iki X priedo nustatymo Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 2455/2001/EB (47). Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/118/EB (48) nustatyti Sąjungos masto požeminio vandens kokybės standartai, taikomi nitratams ir pesticidų veikliosioms medžiagoms, ir kitų požeminio vandens teršalų nacionalinių ribinių verčių nustatymo kriterijai. Joje taip pat sudarytas minimalus 12 teršalų ir jų rodiklių, dėl kurių valstybės narės nustatyti tokias nacionalines ribines vertes, sąrašas. Požeminio vandens kokybės standartai nustatyti Direktyvos 2006/118/EB I priede;

(4a)

valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tarša dėl prioritetinių pavojingųjų medžiagų išleidimo, išmetimo, ar nuotėkių būtų panaikinta arba laipsniškai nutraukta laikantis atitinkamo tvarkaraščio ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 20 metų nuo tada, kai tam tikra prioritetinė medžiaga įtraukiama į Direktyvos 2008/105/EB I priedo A dalį kaip pavojingoji medžiaga. Tas tvarkaraštis turėtų būti taikomas nedarant poveikio kituose taikytinuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų griežtesnių terminų taikymui;

(5)

medžiagas įtraukti į Direktyvos 2000/60/EB X priedą arba į Direktyvos 2006/118/EB I ar II priedą svarstoma remiantis rizikos, kurią jos kelia žmonėms ir vandens aplinkai, vertinimu. Pagrindiniai to vertinimo elementai yra žinios apie medžiagų koncentraciją aplinkoje, įskaitant pagal stebėjimo sąrašą vykdomos stebėsenos metu surinktą informaciją, ir apie medžiagų (eko)toksikologiją, taip pat apie jų patvarumą, bioakumuliaciją, kancerogeniškumą, mutageniškumą, toksinį poveikį reprodukcijai ir endokrininės sistemos ardymo potencialą;

(5)

medžiagas įtraukti į Direktyvos 2000/60/EB X priedą arba į Direktyvos 2006/118/EB I ar II priedą svarstoma remiantis rizikos, kurią jos kelia žmonėms ir vandens aplinkai, vertinimu. Pagrindiniai to vertinimo elementai yra žinios apie medžiagų koncentraciją aplinkoje, įskaitant pagal stebėjimo sąrašą vykdomos stebėsenos metu surinktą informaciją, ir apie medžiagų (eko)toksikologiją, taip pat apie jų patvarumą, bioakumuliaciją, toksiškumą, judrumą, kancerogeniškumą, mutageniškumą, toksinį poveikį reprodukcijai ir endokrininės sistemos ardymo potencialą;

(7)

siekiant veiksmingai kovoti su dauguma teršalų per visą jų gyvavimo ciklą, įskaitant, kai tinkama, cheminės medžiagos kūrimą, autorizaciją ar patvirtinimą, išmetamųjų teršalų kontrolę gamybos ir naudojimo ar kitų procesų metu ir atliekų tvarkymą, kovos su tarša priemones būtina taikyti jos šaltinyje, kartu taikant taršos šalinimo baigiamajame etape sprendimus. Todėl nustatomi nauji arba griežtesni vandens telkinių kokybės standartai papildo kitus Sąjungos teisės aktus, kuriais viename ar keliuose iš šių etapų sprendžiama arba galėtų būti sprendžiama taršos problema, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (49), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 (50), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 (51), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/6 (52), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/83/EB (53), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB (54), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES (55) ir Tarybos direktyvą 91/271/EEB (56), ir yra su jais suderinami;

(7)

siekiant veiksmingai kovoti su dauguma teršalų per visą jų gyvavimo ciklą, įskaitant, kai tinkama, cheminės medžiagos kūrimą, autorizaciją ar patvirtinimą, išmetamųjų teršalų kontrolę gamybos ir naudojimo ar kitų procesų metu ir atliekų tvarkymą, kovos su tarša priemones būtina taikyti jos šaltinyje, kartu taikant taršos šalinimo baigiamajame etape sprendimus. Todėl nustatomi nauji arba griežtesni vandens telkinių kokybės standartai papildo kitus Sąjungos teisės aktus, kuriais viename ar keliuose iš šių etapų sprendžiama arba turėtų būti sprendžiama taršos problema, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (49), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 (50), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 (51), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/6 (52), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/83/EB (53), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/128/EB (54), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES (55) ir Tarybos direktyvą 91/271/EEB (56), ir yra su jais suderinami . Kad valstybės narės kuo geriau ir ekonomiškiau pasiektų Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnyje nustatytus aplinkos apsaugos tikslus, rengdamos priemonių programas jos turėtų užtikrinti, kad pirmenybė būtų teikiama kontrolės taršos susidarymo vietoje priemonėms, o ne taršos šalinimo baigiamuoju etapu priemonėms, ir kad šios priemonės atitiktų atitinkamus Sąjungos sektorių teisės aktus dėl taršos. Jei yra pavojus, kad kontrolės taršos susidarymo vietoje priemonėmis nepavyks pasiekti geros vandens telkinių būklės, turėtų būti taikomos taršos šalinimo baigiamuoju etapu priemonės. Komisija turėtų parengti geriausios praktikos, taikomos kontrolės taršos susidarymo vietoje priemonėms, ir taršos šalinimo baigiamuoju etapu priemonių papildomumo gaires;

(7a)

vandens taršą daugiausia lemia pramonės ir žemės ūkio veikla, nuotekų išleidimas ir komunalinės paviršinės nuotekos, įskaitant kritulių paviršines nuotekas. Imdamosi veiksmų, Komisija ir valstybės narės pirmenybę turėtų teikti priemonėms, kuriomis mažinama tarša jos susidarymo vietoje, ir jų vykdymo užtikrinimui. Šiuo tikslu turėtų būti užtikrintas visų Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų, skirtų teršalų išmetimo mažinimui jų susidarymo vietoje klausimams spręsti, suderinamumas, kad būtų pasiekti tokie lygiai, kurie nebelaikomi kenksmingais sveikatai ir natūralioms ekosistemoms;

(7b)

siekiant užtikrinti, kad teisės aktai, kuriais siekiama užkirsti kelią paviršinio ir požeminio vandens taršai, būtų atnaujinami atsižvelgiant į tai, kaip sparčiai vyksta pokyčiai, susiję su naujomis ir naujai atsirandančiomis cheminėmis medžiagomis, kurios, kaip teršalai, gali kelti didelį pavojų žmonių sveikatai ir vandens aplinkai, turėtų būti sustiprinti politikos mechanizmai, skirti tokioms vis didesnį susirūpinimą keliančioms medžiagoms aptikti ir įvertinti. Šiuo atžvilgiu turėtų būti sukurtas metodas, pagal kurį būtų galima stebėti ir analizuoti papildomą tokių medžiagų ar medžiagų grupių, įtrauktų į paviršinio ir požeminio vandens stebėjimo sąrašus, skaičių. Medžiagos, įtrauktinos į stebėjimo sąrašą, turėtų būti atrenkamos iš tų medžiagų, kurios pagal turimą informaciją Sąjungos lygmeniu galėtų kelti didelę grėsmę vandens aplinkai arba per ją ir kurių stebėsenos duomenų nepakanka. Tokių medžiagų ir medžiagų grupių, kurios turi būti stebimos ir analizuojamos pagal paviršinio ir požeminio vandens stebėjimo sąrašus, skaičius neturėtų būti ribojamas;

(8)

iš naujų mokslo žinių matyti, kad didelį pavojų kelia ne tik jau reglamentuojami, bet ir keli kiti vandens telkiniuose aptinkami teršalai. Vykdant savanorišką perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS) ir vaistų stebėseną nustatyta konkreti požeminio vandens problema. PFAS aptikta daugiau kaip 70 proc. Sąjungos požeminio vandens matavimo vietų, daugelyje vietų akivaizdžiai viršijamos esamos nacionalinės ribos, taip pat plačiai aptinkama vaistinių medžiagų. Paviršiniuose vandenyse esanti perfluoroktansulfonrūgštis ir jos dariniai jau įtraukti į prioritetinių medžiagų sąrašą, tačiau dabar pripažįstama, kad kitos PFAS taip pat kelia pavojų. Vykdant stebėseną pagal stebėjimo sąrašą, remiantis Direktyvos 2008/105/EB 8b straipsniu, patvirtinta, kad kelios vaistinės medžiagos kelia pavojų paviršiniams vandenims ir todėl turėtų būti įtrauktos į prioritetinių medžiagų sąrašą;

(8)

iš naujų mokslo žinių matyti, kad didelį pavojų kelia ne tik jau reglamentuojami, bet ir keli kiti vandens telkiniuose aptinkami teršalai. Vykdant savanorišką perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS) ir vaistų stebėseną nustatyta konkreti požeminio vandens problema. PFAS aptikta daugiau kaip 70 proc. Sąjungos požeminio vandens matavimo vietų, daugelyje vietų akivaizdžiai viršijamos esamos nacionalinės ribos, taip pat plačiai aptinkama vaistinių medžiagų. Todėl į požeminio vandens teršalų sąrašą turėtų būti įtrauktas konkrečių PFAS pogrupis ir pogrupis „PFAS iš viso“. Paviršiniuose vandenyse esanti perfluoroktansulfonrūgštis ir jos dariniai jau įtraukti į prioritetinių medžiagų sąrašą, tačiau dabar pripažįstama, kad kitos PFAS taip pat kelia pavojų. Todėl į prioritetinių medžiagų sąrašą turėtų būti įtrauktas konkrečių PFAS pogrupis ir pogrupis „PFAS iš viso“. Siekiant užtikrinti suderintą požiūrį ir vienodas sąlygas Sąjungoje, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas Direktyvos 2006/118/EB I priedas, nustatant „PFAS iš viso“ taikomą kokybės standartą. Vykdant stebėseną pagal stebėjimo sąrašą, remiantis Direktyvos 2008/105/EB 8b straipsniu, taip pat patvirtinta, kad kelios vaistinės medžiagos kelia pavojų paviršiniams vandenims ir todėl turėtų būti įtrauktos į prioritetinių medžiagų sąrašą;

(8a)

glifosatas yra Sąjungoje žemės ūkyje dažniausiai naudojamas herbicidas. Jo, kaip veikliosios medžiagos, poveikis žmonių sveikatai ir toksiškumas vandens aplinkai sukėlė didelį susirūpinimą. 2022 m. gruodžio mėn. Komisija nusprendė laikinai pratęsti glifosato rinkodaros leidimą dar vieniems metams, kol Europos maisto saugos tarnyba atliks naują veikliosios medžiagos vertinimą, kurio terminas – 2023 m. liepos mėn. Tačiau iš įvairių naujausių mokslinių tyrimų  (1a) matyti, kad, atsižvelgiant į glifosato, AMPA ir glifosato pagrindu pagamintų herbicidų toksiškumą vandens aplinkai, reikėtų apsvarstyti galimybę visiems paviršiniams vandens telkiniams taikyti mažesnį nei 0,1  μg/l aplinkos kokybės standartą (AKS). Atsižvelgiant į kompetentingų Sąjungos reguliavimo institucijų atliekamus vertinimus ir atitinkamų glifosato poveikio vandens organizmams tyrimų mokslines išvadas ir siekiant užtikrinti gerą daugumos Sąjungos vandenų cheminę būklę bei vadovaujantis atsargumo principu, turėtų būti priimtas bendras ir vienodas glifosato metinio vidurkio aplinkos kokybės standartas (MV AKS), taikomas vidaus vandenims ir, atskirai, kitiems paviršiniams vandenims;

(8b)

atrazinas yra herbicidas, naudojamas vienmetėms plačialapėms piktžolėms ir vienmetėms žolėms javų pasėliuose naikinti. Pagal Komisijos sprendimą 2004/248/EB  (1a) atraziną naudoti augalų apsaugos produktuose Sąjungoje nebeleidžiama. Įrodyta, kad atrazinas yra endokrininę sistemą ardanti medžiaga, ir yra įrodymų, kad jis trikdo reprodukciją ir vystymąsi bei gali būti vėžio priežastis. Europos aplinkos agentūra, 2013–2020 m. vertindama pesticidus pagal poveikio arba kokybės ribines vertes, nustatė, kad 4–11 % požeminio vandens stebėsenos vietų nustatytas vieno ar daugiau pesticidų, daugiausia atrazino ir jo metabolitų, kiekio viršijimas. Atsižvelgiant į tai, kad atrazinas nuolat aptinkamas Sąjungos paviršiniuose ir požeminiuose vandenyse, ir siekiant užtikrinti, kad atrazino ribinės vertės neviršytų pesticidų ir metabolitų kartu sudėjus AKS ribinių verčių, Direktyvos 2008/105/EB I priede nurodyta atrazino ribinė vertė turėtų būti pakoreguota, taip pat atsižvelgiant į Direktyvoje (ES) 2020/2184  (1b) nustatytą tos pačios medžiagos ribinę vertę;

(8c)

SCHEER  (1a) ir EMA  (1b) duomenimis, bendrasis požeminio vandens kokybės standartas – 0,1  μg/l ir 0,5  μg/l –, siūlomas atitinkamai atskiriems pesticidams ir visai pesticidų sumai, kaip nurodyta Direktyvoje 2006/118/EB, buvo nustatytas praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, remiantis tuo metu esamu cheminiu ir analitiniu jautriu. Neįrodyta, kad numatytoji 0,1  μg/l vertė atskiriems pesticidams pakankamai apsaugo žmonių sveikatą ir požeminio vandens ekosistemą, be to, kartais ji yra gerokai didesnė, palyginti su ribinėmis vertėmis, nustatytomis daugeliui pesticidų ir fungicidų, įtrauktų į Direktyvos 2008/105/EB I priede pateiktą prioritetinių medžiagų sąrašą. Atsižvelgdama į SCHEER nuomonę, kad požeminio vandens ribinės vertės neturėtų būti didesnės už paviršinio vandens AKS ribines vertes, Komisija turėtų peržiūrėti atskirų pesticidų ir visų pesticidų (įskaitant jų metabolitus), įtrauktų į Direktyvos 2006/118/EB I priedą, sumos ribines vertes, taikydama šiuolaikinius analizės metodus ir lygindama jas su geriausiomis turimomis toksikologinėmis žiniomis. Kol bus atlikta ši peržiūra ir laikantis geriamojo vandens tiekėjų Europos požeminio vandens memorandume  (1c) išreikšto atsargumo principo bei remiantis geriausiomis turimomis mokslo žiniomis turėtų būti nustatytos laikinosios ribinės vertės;

(8d)

bisfenolis A turėtų būti laikomas prioritetine pavojingąja medžiaga ir turėtų būti įtrauktas į Direktyvos 2008/105/EB I priedo sąrašą. Mokslinėse ataskaitose nurodoma, kad ne tik bisfenolis A, bet ir kiti bisfenoliai turi įrodytą endokrininės sistemos ardymo potencialą, o šių bisfenolių mišiniai kelia ekotoksikologinę riziką. Atsižvelgiant į tai, kad šios mokslinės išvados kelia susirūpinimą dėl saugaus bisfenolių, kurie gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, alternatyvų naudojimo, Komisija turėtų nustatyti parametrą „bisfenolių iš viso“ ir atitinkamą AKS bisfenolių medžiagų visumai;

(8e)

Europos vaistų agentūros (EMA) duomenimis  (1a) , požeminio vandens ekosistemos yra iš esmės skirtingos ir todėl gali būti labiau pažeidžiamos streso veiksnių nei paviršinio vandens ekosistemos, nes nesugeba atsigauti po sutrikdymų. Todėl nustatant požeminio vandens ribines vertes reikėtų laikytis atsargumo principo, kad būtų apsaugota žmonių sveikata, požeminio vandens ekosistemos ir nuo požeminio vandens priklausomos ekosistemos. Atsižvelgiant į EMA rekomendaciją, dėl šio pažeidžiamumo požeminiam vandeniui taikomos vertės paprastai turėtų būti 10 kartų žemesnės nei atitinkamos paviršiniams vandenims taikomos ribinės vertės. Tačiau tais atvejais, kai gali būti nustatyta, kad požeminio vandens ekosistemoms kyla faktinė grėsmė, turėtų būti tikslinga nustatyti skirtingo lygmens požeminiam vandeniui taikomas ribines vertes.

(9a)

pagal taikytiną Sąjungos teisę valstybės narės privalo nustatyti paveiktus ir rizikos vandenis bei nitratų pažeidžiamas zonas, parengti veiksmų programas ir įgyvendinti atitinkamas priemones. Šiuo atžvilgiu vis dar reikia gerinti valstybių narių kontrolės priemonių ir vandens kokybės matavimo sistemų derinimą, kad visoje Sąjungoje būtų galima taikyti darniuosius standartus, leidžiančius palyginti valstybių narių duomenis, taip išvengiant konkurencijos problemų Europos žemės ūkio sektoriuje, dėl kurių sutrikdoma vidaus rinka;

(10)

išreikštas susirūpinimas dėl pavojaus, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms gali formuotis dėl to, kad vandens aplinkoje yra antimikrobinėms medžiagoms atsparių mikroorganizmų ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms genų, tačiau buvo vykdoma nepakankama stebėsena. Atitinkami atsparumo antimikrobinėms medžiagoms genai taip pat turėtų būti įtraukti į paviršinio ir požeminio vandens stebėjimo sąrašus ir, kai tik bus sukurti tinkami stebėsenos metodai, turėtų būti stebimi. Tai atitinka Bendros sveikatos koncepcija grindžiamą Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planą, kurį Komisija priėmė 2017 m. birželio mėn., ir ES vaistų strategiją, kurioje taip pat sprendžiamas šis klausimas;

(10)

skaičiuojama, kad 2019 m. 900 000 –1,7  mln. mirties atvejų pasaulyje priežastis buvo atsparios antimikrobinėms medžiagoms (AAM) infekcijos  (1a) . Kartu išreikštas susirūpinimas dėl pavojaus, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms gali formuotis dėl to, kad vandens aplinkoje yra antimikrobinėms medžiagoms atsparių mikroorganizmų ir atsparumo antimikrobinėms medžiagoms genų, tačiau buvo vykdoma nepakankama stebėsena. Atitinkami atsparumo antimikrobinėms medžiagoms genai taip pat turėtų būti įtraukti į paviršinio ir požeminio vandens stebėjimo sąrašus ir, kai tik bus sukurti tinkami stebėsenos metodai, turėtų būti stebimi. Tai atitinka Bendros sveikatos koncepcija grindžiamą Europos kovos su atsparumu antimikrobinėms medžiagoms veiksmų planą, kurį Komisija priėmė 2017 m. birželio mėn., ir ES vaistų strategiją, kurioje taip pat sprendžiamas šis klausimas;

(10a)

Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2020/1729, kuriuo panaikinamas Įgyvendinimo sprendimas 2013/652/ES, nustatoma palyginamų ir patikimų duomenų apie atsparumą antimikrobinėms medžiagoms Europos Sąjungoje rinkimo sistema, be kita ko, stebint skerdyklų nuotekas kaip galimą antibiotikams atsparių bakterijų platintoją, taigi ir galimą aplinkos užteršimo būdą. Antibiotikams atsparių bakterijų randama skerdyklų išleidžiamame vandenyje;

(10b)

buvo išreikštas susirūpinimas dėl sulfatų ir ksantatų keliamo pavojaus vandens aplinkoje. Sulfatai ne tik blogina geriamojo vandens kokybę, jie taip pat veikia anglies, azoto ir fosforo naudojimo ciklus. Be kita ko, dėl to didėja maisto medžiagų kiekis vandens telkiniuose, taigi ir augalų bei dumblių augimas, todėl vandens organizmai taip pat gauna daugiau maisto ir mažėja deguonies kiekis vandenyje. Sulfatai ir jų skilimo produktai, ypač sulfidai, tam tikromis sąlygomis gali turėti toksinį poveikį vandens aplinkai. Standartinių testų rezultatai rodo, kad kai kurie ksantatai ir jų skilimo produktai yra toksiški vandens bestuburiams ir žuvų rūšims ir kad jie gali būti bioakumuliaciniai. Sulfatai jau įtraukti į požeminio vandens teršalų sąrašą, tačiau vykdyta jų stebėsena buvo nepakankama. Todėl sulfatai turėtų būti įtraukti į paviršinio ir požeminio vandens stebėjimo sąrašus. Ksantatai taip pat turėtų būti įtraukti į paviršinio vandens stebėjimo sąrašą;

(10c)

tokios medžiagos kaip mikroplastikas kelia aiškų pavojų ne tik visuomenės sveikatai ir aplinkai, bet ir pagrindinei veiklai, pavyzdžiui, žemės ūkio plėtrai. Tokių ir kitokių dalelių buvimas gali turėti įtakos ne tik gyvuliams ir pasėliams naudojamam vandeniui, bet ir dirvožemio derlingumui, o tai gali pakenkti dabartinių ir būsimų pasėlių sveikatai ir geram vystymuisi  (1a) ;

(11)

atsižvelgiant į didėjantį informuotumą apie mišinių svarbą, taigi ir poveikiu grindžiamos stebėsenos svarbą nustatant cheminę būklę ir į tai, kad jau taikomi pakankamai patikimi poveikiu grindžiami estrogeninių medžiagų stebėsenos metodai, valstybės narės turėtų taikyti tokius metodus, kad įvertintų bendrą estrogeninių medžiagų poveikį paviršiniuose vandenyse per ne trumpesnį kaip dvejų metų laikotarpį. Tai leis poveikiu grindžiamus rezultatus palyginti su rezultatais, gautais taikant tradicinius trijų Direktyvos 2008/105/EB I priede išvardytų estrogeninių medžiagų stebėsenos metodus. Šis palyginimas bus naudojamas siekiant įvertinti , ar poveikiu grindžiami stebėsenos metodai gali būti taikomi kaip patikimi tikrinimo metodai. Tokių tikrinimo metodų taikymo privalumas būtų tas, kad būtų galima aprėpti ne tik Direktyvos 2008/105/EB I priede išvardytų medžiagų, bet ir visų panašų poveikį turinčių estrogeninių medžiagų poveikį. Direktyvoje 2000/60/EB pateikta AKS apibrėžtis turėtų būti pakeista siekiant užtikrinti, kad ateityje ji taip pat galėtų apimti kritines vertes, kurios gali būti nustatytos poveikiu grindžiamos stebėsenos rezultatams įvertinti;

(11)

taikant dabartinius tradicinius vandens telkinių cheminės būklės stebėsenos metodus paprastai negalima nustatyti cheminių medžiagų kompleksinių mišinių poveikio vandens kokybei. atsižvelgiant į didėjantį informuotumą apie mišinių svarbą, taigi ir poveikiu grindžiamos stebėsenos svarbą nustatant cheminę būklę ir į tai, kad jau taikomi pakankamai patikimi poveikiu grindžiami estrogeninių medžiagų stebėsenos metodai, valstybės narės turėtų taikyti tokius metodus, kad įvertintų bendrą estrogeninių medžiagų poveikį paviršiniuose vandenyse per ne trumpesnį kaip dvejų metų laikotarpį. Tai leis poveikiu grindžiamus rezultatus palyginti su rezultatais, gautais taikant tradicinius trijų Direktyvos 2008/105/EB I priede išvardytų estrogeninių medžiagų stebėsenos metodus. Šis palyginimas turėtų būti įtrauktas į Komisijos skelbiamą vertinimo ataskaitą, kurioje ji įvertintų , ar poveikiu grindžiami stebėsenos metodai leidžia gauti patikimų ir tikslių duomenų ir gali būti taikomi kaip patikimi tikrinimo metodai. Tokių tikrinimo metodų taikymo privalumas būtų tas, kad būtų galima aprėpti ne tik Direktyvos 2008/105/EB I priede išvardytų medžiagų, bet ir visų panašų poveikį turinčių estrogeninių medžiagų poveikį . Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant papildyti Direktyvą 2008/105/EB, kad būtų nustatyta valstybėms narėms skirta poveikiu grindžiamų stebėsenos metodų naudojimo tvarka siekiant įvertinti, ar vandens telkiniuose yra ir kitų medžiagų, ir numatyti galimą poveikiu grindžiamų kritinių verčių nustatymą ateityje . Direktyvoje 2000/60/EB pateikta AKS apibrėžtis turėtų būti pakeista siekiant užtikrinti, kad ateityje ji taip pat galėtų apimti kritines vertes, kurios gali būti nustatytos poveikiu grindžiamos stebėsenos rezultatams įvertinti;

(11a)

turėtų būti nustatytos griežtesnės ribinės vertės tais atvejais, kai dėl požeminio vandens kokybės standartų gali nepavykti pasiekti Direktyvoje 2000/60/EB nustatytų aplinkos apsaugos tikslų susijusių vandens telkinių atžvilgiu, kaip reikalaujama pagal Direktyvą 2006/118/EB. Tas pagal Direktyvą 2006/118/EB nustatytas reikalavimas turėtų būti dar labiau išplėstas siekiant geriau apsaugoti pažeidžiamas teritorijas nuo taršos;

(12)

atlikus Sąjungos vandens srities teisės aktų vertinimą (58) (toliau – vertinimas) padaryta išvada, kad teršalų, darančių poveikį paviršiniam ir požeminiam vandeniui, nustatymo ir įtraukimo į sąrašus, taip pat jiems taikomų kokybės standartų nustatymo arba peržiūros atsižvelgiant į naujas mokslo žinias procesas galėtų būti paspartintas. Jei šios užduotys būtų vykdomos Komisijos, o ne pagal įprastą teisėkūros procedūrą, kaip šiuo metu numatyta Direktyvos 2000/60/EB 16 ir 17 straipsniuose ir Direktyvos 2006/118/EB 10 straipsnyje , būtų galima pagerinti paviršinio ir požeminio vandens stebėjimo sąrašo mechanizmų veikimą , visų pirma įtraukimo į sąrašą laiko ir sekos, stebėsenos ir rezultatų vertinimo požiūriu, būtų galima sustiprinti stebėjimo sąrašo mechanizmo ir teršalų sąrašų peržiūros sąsajas , o  keičiant teršalų sąrašus būtų galima greičiau atsižvelgti į mokslo pažangą. Todėl, atsižvelgiant į poreikį nedelsiant iš dalies pakeisti teršalų sąrašus ir jiems taikomus AKS pagal naujas mokslo ir technikos žinias, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas Direktyvos 2008/105/EB I priedas, t. y. to priedo A dalyje pateiktas prioritetinių medžiagų sąrašas ir atitinkami AKS, ir iš dalies keičiamas Direktyvos 2006/118/EB I priedas, t. y. tame priede pateiktas požeminio vandens teršalų sąrašas ir kokybės standartai. Šiomis aplinkybėmis Komisija turėtų atsižvelgti į paviršinio ir požeminio vandens stebėjimo sąrašuose esančių medžiagų stebėsenos rezultatus. Todėl Direktyvos 2000/60/EB 16 ir 17 straipsniai ir tos direktyvos X priedas, taip pat Direktyvos 2006/118/EB 10 straipsnis turėtų būti išbraukti;

(12)

atlikus Sąjungos vandens srities teisės aktų vertinimą (58) (toliau – vertinimas) padaryta išvada, kad teršalų, darančių poveikį paviršiniam ir požeminiam vandeniui, nustatymo ir įtraukimo į sąrašus, taip pat jiems taikomų kokybės standartų nustatymo arba peržiūros atsižvelgiant į naujas mokslo žinias procesas galėtų būti paspartintas. Todėl ateityje vykdant bet kokią Direktyvos 2008/105/EB I priedo peržiūrą, susijusią su prioritetinių medžiagų sąrašu ir atitinkamais to priedo A dalyje ir Direktyvos 2006/118/EB I priede išdėstytais AKS , turėtų būti pagerintas paviršinio ir požeminio vandens stebėjimo sąrašo mechanizmų veikimas , visų pirma įtraukimo į sąrašą laiko ir sekos, stebėsenos ir rezultatų vertinimo požiūriu, turėtų būti sustiprintos stebėjimo sąrašo mechanizmo ir teršalų sąrašų peržiūros sąsajos , o teršalų sąrašų peržiūros laikotarpis turėtų būti pritaikytas siekiant greičiau atsižvelgti į mokslo pažangą . Šiomis aplinkybėmis Komisija turėtų atsižvelgti į paviršinio ir požeminio vandens stebėjimo sąrašuose esančių medžiagų stebėsenos rezultatus. Todėl Direktyvos 2000/60/EB 16 ir 17 straipsniai ir tos direktyvos X priedas, taip pat Direktyvos 2006/118/EB 10 straipsnis turėtų būti išbraukti , paliekant įpareigojimą imtis priemonių, kuriomis siekiama nutraukti arba laipsniškai panaikinti prioritetinių pavojingųjų medžiagų išleidimą, išmetimą ir nuotėkius ;

(12a)

apskritai tinkamumo patikros išvados rodo, kad direktyvos iš esmės atitinka savo paskirtį, bet jas galima tobulinti, be kita ko, spartinant tinkamą jų tikslų įgyvendinimą, o tai gali būti pasiekta skiriant didesnį Sąjungos finansavimą. Iš vertinimo matyti, kad direktyvomis iš esmės iki šiol pasiekta aukštesnio lygio vandens telkinių apsauga ir potvynių rizikos valdymas;

(13a)

bet koks sprendimas dėl medžiagų atrankos, peržiūros ir AKS nustatymo turėtų būti grindžiamas rizikos vertinimu ir grindžiamas proporcingu, skaidriu ir mokslu pagrįstu požiūriu ir juo turėtų būti atsižvelgiama į Europos Parlamento, valstybių narių ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų rekomendacijas;

(13b)

nors Direktyvoje 2000/60/EB nustatytos taisyklės, būtinos siekiant daryti pažangą vandens kiekio ir kokybės srityje, tinkamumo patikra parodė, kad lėtą pažangą siekiant šios direktyvos tikslų, be kita ko, galima paaiškinti tuo, kad trūksta pakankamai finansinių išteklių, taip pat dėl reglamentavimo ir ekologinio sudėtingumo, įskaitant galimą delsos trukmę požeminiam vandeniui reaguojant į priemones ir ataskaitų teikimo terminus. Priemonės, kuriomis gerinama vandens telkinių būklė atkuriant upes ir ekosistemų funkcijas, teikia finansinę naudą, kuri yra didesnė už išlaidas, ir galėtų sumažinti nebūtinas valstybių narių išlaidas. Be to, vertinime nurodoma, kad įgyvendinimas nepakankamas, taikymo sritis nepakankama, o atkūrimo priemonės, kuriomis užtikrinamas hidrologinis ir ekologinis junglumas, yra nepakankamos arba netinkamos  (1a) ;

(15)

siekiant užtikrinti suderintą požiūrį ir vienodas sąlygas Sąjungoje, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiama Direktyvos 2006/118/EB II priedo B dalis, pritaikant teršalų, dėl kurių valstybės narės turi apsvarstyti galimybę nustatyti nacionalines ribines vertes, sąrašą;

(15)

siekiant užtikrinti suderintą požiūrį ir vienodas sąlygas Sąjungoje, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiama Direktyvos 2006/118/EB II priedo B dalis, pritaikant teršalų, dėl kurių valstybės narės turi nustatyti nacionalines ribines vertes, sąrašą;

(20a)

siekiant nustatyti tinkamus apsaugos standartus, skirtus didelės ekologinės vertės, labai jautrioms taršai ar didelės taršos teritorijoms, pvz., požeminėms ertmėms ir karstinėms teritorijoms, kuriose yra ekosistemų, kurios yra vienos iš jautriausių taršai ir yra svarbios geriamojo vandens tiekimui, taip pat buvusiems pramonės objektams bei kitoms teritorijoms, kurios, kaip žinoma, praeityje buvo užterštos, skirtus apsaugos standartus, Komisija turėtų paskelbti tokių teritorijų cheminės būklės vertinimą ir prireikus pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant atitinkamai peržiūrėti Direktyvą 2006/118/EB;

(21)

siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų sprendimų priėmimą ir sukurti sinergiją su darbu, atliekamu pagal kitus Sąjungos teisės aktus dėl cheminių medžiagų, Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA) turėtų būti suteiktas nuolatinis ir aiškiai apibrėžtas vaidmuo nustatant medžiagų įtraukimo į stebėjimo sąrašus ir į Direktyvos 2008/105/EB I ir II prieduose ir Direktyvos 2006/118/EB I ir II prieduose pateiktus medžiagų sąrašus prioritetus ir nustatant tinkamus moksliškai pagrįstus kokybės standartus. ECHA Rizikos vertinimo komitetas (RAC) ir Socialinės ir ekonominės analizės komitetas (SEAC) turėtų padėti atlikti tam tikras ECHA pavestas užduotis teikdami nuomones. ECHA taip pat turėtų užtikrinti geresnį įvairių aplinkos teisės aktų koordinavimą, didindama skaidrumą, susijusį su į stebėjimo sąrašą įtrauktais teršalais arba su Sąjungos masto ar nacionalinių AKS arba ribinių verčių nustatymu, viešai skelbdama atitinkamas mokslines ataskaitas;

(21)

siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklų sprendimų priėmimą ir sukurti sinergiją su darbu, atliekamu pagal kitus Sąjungos teisės aktus dėl cheminių medžiagų, Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA) turėtų būti suteiktas nuolatinis ir aiškiai apibrėžtas vaidmuo nustatant medžiagų įtraukimo į stebėjimo sąrašus ir į Direktyvos 2008/105/EB I ir II prieduose ir Direktyvos 2006/118/EB I ir II prieduose pateiktus medžiagų sąrašus prioritetus ir nustatant tinkamus moksliškai pagrįstus kokybės standartus. ECHA Rizikos vertinimo komitetas (RAC) ir Socialinės ir ekonominės analizės komitetas (SEAC) turėtų padėti atlikti tam tikras ECHA pavestas užduotis teikdami nuomones. ECHA taip pat turėtų užtikrinti geresnį įvairių aplinkos teisės aktų koordinavimą, didindama skaidrumą, susijusį su į stebėjimo sąrašą įtrauktais teršalais arba su Sąjungos masto ar nacionalinių AKS arba ribinių verčių nustatymu, viešai skelbdama atitinkamas mokslines ataskaitas . Vaistinių medžiagų ribinių verčių klausimais ECHA turėtų bendradarbiauti su Europos vaistų agentūra (toliau – EMA);

(23)

geriau integruojant EAA pagal Sąjungos vandens srities teisės aktus teikiamų duomenų srautus ir visų pirma išmetamųjų teršalų aprašus, kurių reikalaujama pagal Direktyvą 2008/105/EB, ir Pramoninių išmetamųjų teršalų portalui pagal Direktyvą 2010/75/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 166/2006  (61) teikiamų duomenų srautus, apskaitos ataskaitų teikimas pagal Direktyvos 2008/105/EB 5 straipsnį taps paprastesnis ir veiksmingesnis. Kartu tai sumažins administracinę naštą ir didžiausią darbo krūvį rengiant upių baseinų valdymo planus. Be to, panaikinus tarpines priemonių programų įgyvendinimo pažangos ataskaitas, kurios pasirodė esančios neveiksmingos, šios supaprastintos ataskaitos leis valstybėms narėms dėti daugiau pastangų pranešti apie išmetamuosius teršalus, kuriems netaikomi teisės aktai dėl pramoninių išmetamųjų teršalų, bet kurie įtraukti į išmetamųjų teršalų ataskaitas pagal Direktyvos 2008/105/EB 5 straipsnį;

(31)

būtina atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą vandens telkinių būklės stebėsenos srityje pagal Direktyvos 2000/60/EB V priede nustatytus stebėsenos reikalavimus. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leista naudotis duomenimis ir paslaugomis, gautais naudojantis nuotolinio stebėjimo technologijomis, Žemės stebėjimo („Copernicus“) paslaugomis, in situ jutikliais ir prietaisais, arba piliečių mokslo duomenimis, pasinaudojant dirbtinio intelekto, pažangiosios duomenų analizės ir tvarkymo teikiamomis galimybėmis;

(31)

būtina atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą ir geriausius turimus metodus vandens telkinių būklės stebėsenos srityje pagal Direktyvos 2000/60/EB V priede nustatytus stebėsenos reikalavimus. Todėl valstybėms narėms turėtų būti leista naudotis duomenimis ir paslaugomis, gautais naudojantis nuotolinio stebėjimo technologijomis, Žemės stebėjimo („Copernicus“) paslaugomis, in situ jutikliais ir prietaisais, arba piliečių mokslo duomenimis, pasinaudojant dirbtinio intelekto, pažangiosios duomenų analizės ir tvarkymo teikiamomis galimybėmis;

(31a)

dėl pramonės veiklos, susijusios su energetikos pertvarka, galėtų padidėti neigiamas poveikis vandens kokybei. Norint sušvelninti tokį būsimą poveikį, pvz., natūralaus nuotėkio struktūros ir temperatūros bei vandens taršos pokyčius, reikia įvertinti visą galimų veiksnių spektrą ir priemones, kurių reikia imtis, kad būtų pasiekta ir išlaikyta gera vandens kokybė. Todėl valstybės narės turėtų reguliariai vertinti pramoninės veiklos, susijusios su energetikos pertvarka, poveikį vandens kokybei ir pranešti Komisijai apie neseniai nustatytas grėsmes, kad būtų atitinkamai atnaujintas stebėjimo sąrašas. Vertinimas turėtų būti lengvai prieinamas visuomenei ir jį atnaujinti turėtų būti leidžiama nesilaikant bendrojo atnaujinimo ciklo, kad būtų užtikrintas nuolatinis vandens kokybės vertinimo tobulinimas;

(31b)

2019 m. gruodžio 11 d. komunikate dėl Europos žaliojo kurso ir 2020 m. spalio 14 d. komunikate dėl geresnio teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais užtikrinimo Komisija įsipareigojo imtis veiksmų, kad geriau užtikrintų piliečių ir nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų, kuriems susirūpinimą kelia poveikį aplinkai darančių administracinių aktų suderinamumas su aplinkos teise, teisę kreiptis į visų valstybių narių nacionalinius teismus. Pastarajame komunikate Komisija teigia, kad „teisės aplinkosaugos klausimais kreiptis tiek į ES Teisingumo Teismą (ESTT), tiek į nacionalinius teismus, kaip Sąjungos teismus, užtikrinimas yra reikšminga priemonė, padedanti įgyvendinti Europos žaliąjį kursą atitinkančią pertvarką, ir būdas įtvirtinti pilietinės visuomenės, kaip demokratinės erdvės sergėtojos, vaidmenį“. Šie įsipareigojimai taip pat turėtų būti įgyvendinami pagal Direktyvą 2000/60/EB;

(31c)

ESTT praktika patvirtinta  (1a) , kad nevyriausybinėms aplinkosaugos organizacijoms ir tiesiogiai susijusiems asmenims turėtų būti suteikta teisė pareikšti ieškinį, kad būtų galima apskųsti valdžios institucijos priimtą sprendimą, kuriuo pažeidžiami Direktyvos 2000/60/EB 4 straipsnyje nurodyti aplinkos apsaugos tikslai. Siekiant geriau užtikrinti teisę kreiptis į teismą atitinkamais klausimais visos Sąjungos nacionaliniuose teismuose ir sudaryti sąlygas nevyriausybinėms aplinkosaugos organizacijoms ir asmenims remtis nacionaliniais įstatymais skundžiant sprendimus, kuriais pažeidžiama Direktyva 2000/60/EB, Direktyvoje 2000/60/EB turėtų būti nustatytos teisės kreiptis į teismą užtikrinimo nuostatos;

(32)

atsižvelgiant į padažnėjusius nenumatytus meteorologinius reiškinius, visų pirma ekstremalius potvynius ir užsitęsusias sausras, taip pat didelius taršos incidentus, kurie sukelia arba didina tarpvalstybinę atsitiktinę taršą, iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama užtikrinti, kad informacija apie tokius incidentus būtų nedelsiant teikiama kitoms valstybėms narėms, kurioms gali būti padarytas poveikis, ir veiksmingai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kurioms gali būti padarytas poveikis, siekiant sušvelninti įvykio ar incidento poveikį. Taip pat būtina stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą ir supaprastinti tarpvalstybinio bendradarbiavimo procedūras struktūrinių, t. y. netyčinių ir ilgesnio laikotarpio tarpvalstybinių problemų, kurių negalima išspręsti valstybių narių lygmeniu pagal Direktyvos 2000/60/EB 12 straipsnį, atveju. Jei reikia Europos pagalbos, kompetentingos nacionalinės institucijos gali siųsti pagalbos prašymus Komisijos reagavimo į nelaimes koordinavimo centrui, kuris koordinuos galimus pagalbos pasiūlymus ir jų įgyvendinimą per Sąjungos civilinės saugos mechanizmą remiantis Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1313/ 2013  (64) 15 straipsniu;

(32)

atsižvelgiant į padažnėjusius nenumatytus meteorologinius reiškinius, visų pirma ekstremalius potvynius ir užsitęsusias sausras, taip pat didelius taršos incidentus, kurie sukelia arba didina tarpvalstybinę taršą, iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama užtikrinti, kad informacija apie tokius incidentus būtų nedelsiant teikiama kitoms valstybėms narėms, kurioms gali būti padarytas poveikis, ir veiksmingai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kurioms gali būti padarytas poveikis, siekiant sušvelninti įvykio ar incidento poveikį. Taip pat būtina stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą ir supaprastinti tarpvalstybinio bendradarbiavimo procedūras struktūrinių, t. y. netyčinių ir ilgesnio laikotarpio tarpvalstybinių problemų, kurių negalima išspręsti valstybių narių lygmeniu pagal Direktyvos 2000/60/EB 12 straipsnį, atveju. Jei reikia Europos pagalbos, kompetentingos nacionalinės institucijos gali siųsti pagalbos prašymus Komisijos reagavimo į nelaimes koordinavimo centrui, kuris koordinuos galimus pagalbos pasiūlymus ir jų įgyvendinimą per Sąjungos civilinės saugos mechanizmą remiantis Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo Nr. 1313/ 2013/ES  (64) 15 straipsniu . Atsižvelgiant į tai, kad upių baseinų rajonai gali driektis ir už Sąjungos teritorijos ribų, užtikrinus veiksmingą atitinkamų vandens apsaugos nuostatų pagal Direktyvą 2000/60/EB vykdymą ir tinkamą koordinavimą su atitinkamomis valstybėmis, kurios nėra ES narės, būtų prisidėta siekiant Direktyvoje 2000/60/EB tiems konkretiems upių baseinų rajonams nustatytų tikslų, kaip nurodyta Direktyvos 2000/60/EB 3 straipsnio 5 dalyje. Be to, geografiškai labai arti Sąjungos vykstantys ginkluoti konfliktai taip pat turėtų būti laikomi ypatingais įvykiais dėl jų didelio neigiamo tarpvalstybinio poveikio aplinkai, įskaitant oro, dirvožemio ir vandens taršą. Kadangi tokių konfliktų veikiami upių baseinai galėtų driektis Sąjungos teritorijoje, Komisija ir valstybės narės turėtų dėti daugiau pastangų, kad užtikrintų tinkamą koordinavimą su atitinkamomis valstybėmis, kurios nėra ES narės, kaip nurodyta Direktyvos 2000/60/EB 3 straipsnio 5 dalyje;

(32a)

Europos Audito Rūmai savo 2021 m. gegužės 19 d. ataskaitoje „ES aplinkos politikos srityse ir veiksmuose principas „teršėjas moka“ taikomas nenuosekliai“ pažymi, kad valstybės narės kasmet jau išleidžia apytiksliai 100 mlrd. eurų vandens tiekimui ir sanitarijai ir kad joms tas išlaidas reikės padidinti 25 %, kad būtų pasiekti ES teisės aktuose dėl nuotekų valymo ir geriamojo vandens nustatyti tikslai, tačiau į šią sumą neįskaičiuotos investicijos, kurios yra reikalingos dabartinei infrastruktūrai atnaujinti arba Vandens pagrindų direktyvoje ir Potvynių direktyvoje nustatytiems tikslams pasiekti. Be to, Sąjungoje naudotojai sumoka vidutiniškai apie 70 % vandens paslaugų teikimo išlaidų (sumokėdami vandeniui taikomus tarifus), o viešosiomis lėšomis finansuojama likusi 30 % išlaidų dalis, nors tarp regionų ir valstybių narių esama didelių skirtumų. Sąjungos namų ūkiai paprastai sumoka didžiąją dalį vandens tiekimo ir sanitarijos paslaugų išlaidų, nors suvartoja tik 10 % vandens, o ekonomikos sektoriai, kurie nepalankiausiai veikia atsinaujinančiuosius gėlo vandens išteklius, mažiausiai prisideda prie tokių išlaidų padengimo;

(32b)

stebėsenos programų, skirtų paviršinio ir požeminio vandens būklei nustatyti, išlaidos finansuojamos tik iš valstybių narių biudžetų. Atsižvelgiant į tai, kad vandens aplinkoje aptinkamų cheminių medžiagų kiekis nuolat kinta, į tai, kad daugėja naujų teršalų, kurie tik neseniai atsirado vandens aplinkoje, kad reikia nuolat tobulinti cheminės analizės metodus, siekiant aptikti šiuos naujus ir naujai atsirandančius teršalus ir teisingai įvertinti jų ekologinį poveikį, ir į tai, kad, siekiant geriau įvertinti cheminių mišinių poveikį, taip pat reikia parengti naujus stebėsenos metodus, numatoma, kad tos stebėsenos išlaidos dar labiau didės. Siekiant padengti tas išlaidas ir laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto principo „teršėjas moka“, labai svarbu, kad gamintojai, pateikiantys Sąjungos rinkai produktus, kurių sudėtyje yra medžiagų, kurios turi įrodytą arba galimą neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir vandens aplinkai, prisiimtų finansinę atsakomybę už priemones, kurių reikia siekiant kontroliuoti medžiagas, kurios susidaro jiems vykdant komercinę veiklą ir yra aptinkamos paviršiniame ir požeminiame vandenyje. Didesnės gamintojo atsakomybės sistema, tikėtina, yra tinkamiausia priemonė šiam tikslui pasiekti, nes ji apribotų mokesčių mokėtojams tenkančią finansinę naštą ir kartu skatintų kurti ekologiškesnius produktus. Todėl Komisija turėtų parengti poveikio vertinimą, kuriame būtų išnagrinėta galimybė įtraukti į Direktyvą 2006/118/EB ir Direktyvą 2008/105/EB didesnės gamintojo atsakomybės mechanizmą, taikomą prioritetinėms medžiagoms, apibrėžtoms Direktyvoje 2006/118/EB ir Direktyvoje 2008/105/EB, taip pat naujiems ir naujai atsirandantiems teršalams, kaip apibrėžta stebėjimo sąrašuose pagal Direktyvą 2006/118/EB ir Direktyvą 2008/105/EB. Kai tikslinga, prie poveikio vertinimo turėtų būti pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl direktyvų 2006/118/EB ir 2008/105/EB peržiūros;

(32c)

didesnio medžiagų ar medžiagų grupių skaičiaus stebėsena yra susijusi ne tik su didesnėmis išlaidomis, bet ir poreikiu stiprinti valstybių narių, ypač turinčių mažiau išteklių, administracinius gebėjimus. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija turėtų nustatyti bendrą Europos stebėsenos mechanizmą, skirtą stebėsenos reikalavimams valdyti, jei valstybės narės to prašo, taip palengvinant jų finansinę ir administracinę naštą. Komisija turėtų apibrėžti stebėsenos mechanizmo veikimo būdus. Naudojimasis tokiu mechanizmu turėtų būti savanoriškas ir neturėtų daryti poveikio valstybių narių jau nustatytai tvarkai;

(32d)

įrodyta, kad vandens sektoriuje reikia investicijų ir kad kai kurioms valstybėms narėms yra labai svarbus Sąjungos finansavimas, kad jos galėtų laikytis teisinių įpareigojimų, nustatytų Direktyvoje 2000/60/EB, Direktyvoje 2008/105/EB ir Direktyvoje 2006/118/EB. Kad pasiektų Sąjungos vandens standartus, visos valstybės narės turi bent 20 % padidinti savo išlaidas, o bendras finansavimo deficitas iki 2030 m. sudaro 289 mlrd. EUR  (1a) . Todėl reikia užtikrinti, kad būtų suteikta pakankamai finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kad visose valstybėse narėse būtų atliekama vandens telkinių stebėsena ir patikrinimai, be kita ko, naudojantis atitinkamais Sąjungos struktūriniais fondais ir programomis, taip pat privačiojo sektoriaus įnašais, įskaitant gaunamus pagal didesnės gamintojo atsakomybės mechanizmą, kai jis bus pradėtas taikyti;

(34a)

valstybės narės turėtų skatinti atitinkamų direktyvų reikalavimų, susijusių tiek su duomenų rinkimu, tiek su skaitmeninių priemonių, pavyzdžiui, nuotolinio stebėjimo technologijų arba Žemės stebėjimo („Copernicus“ paslaugų), diegimu, sąveiką;

(34b)

kompetentingos institucijos turėtų remti mokymą, įgūdžių ugdymo programas ir investicijas į žmogiškąjį kapitalą, kad padėtų veiksmingai įgyvendinti geriausias technologijas ir naujoviškus sprendimus pagal direktyvas. Informacija turėtų būti prieinama skirtingomis nacionalinėmis kalbomis, kad atitinkamiems vietos subjektams ir piliečiams būtų užtikrintas geresnis atitinkamų duomenų prieinamumas visoje Europoje;

1)

1 straipsnio ketvirta įtrauka pakeičiama taip:

1)

1 straipsnio e punkto ketvirta įtrauka pakeičiama taip:

30a)

„Prioritetinės pavojingosios medžiagos“ – prioritetinės medžiagos, kurios yra pažymėtos kaip pavojingos remiantis tuo, kad mokslinėse ataskaitose, atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose arba atitinkamuose tarptautiniuose susitarimuose jos pripažįstamos toksiškomis, patvariomis ir linkusiomis biologiškai kauptis arba keliančiomis lygiavertį susirūpinimą, susijusį su vandens aplinka.

30a)

„Prioritetinės pavojingosios medžiagos“ – prioritetinės medžiagos, kurios yra pažymėtos kaip pavojingos remiantis tuo, kad mokslinėse ataskaitose, atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose arba atitinkamuose tarptautiniuose susitarimuose jos pripažįstamos toksiškomis, patvariomis ir linkusiomis biologiškai kauptis (PBT) arba patvariomis, mobiliomis ir toksiškomis (PMT), arba labai patvariomis ir labai mobiliomis (vPvM), arba keliančiomis lygiavertį susirūpinimą, susijusį su vandens aplinka , ir dėl kurių reikia imtis priemonių pagal 4 straipsnio 1 dalies a punkto iv papunktį .

35)

„Aplinkos kokybės standartas“ – tam tikro teršalo ar teršalų grupės koncentracija vandenyje, nuosėdose ar biotoje, kurios negalima viršyti, norint apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, arba tokio teršalo ar teršalų grupės neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar aplinkai kritinė vertė, išmatuota taikant atitinkamą poveikiu grindžiamą metodą.“;

35)

„Aplinkos kokybės standartas“ – tam tikro teršalo ar teršalų grupės koncentracija vandenyje, nuosėdose ar biotoje, kurios negalima viršyti norint apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, arba tokio teršalo ar teršalų grupės neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar aplinkai kritinė vertė, išmatuota taikant atitinkamą ir moksliškai nustatytą poveikiu grindžiamą metodą.“;

da)

37 punktas pakeičiamas taip:

37.

„Žmonėms vartoti skirtas vanduo“ – tai turi tą pačią reikšmę kaip ir Direktyvoje 80/778/EEB su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 98/83 / EB .

db)

2 straipsnio 40 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

40.

„Išmetamų teršalų ribinės vertės“ – tai masė, išreikšta tam tikrais konkrečiais parametrais, koncentracija ir (arba) išmetamų teršalų kiekiais, kurios negalima viršyti per tam tikrą vieną ar kelis laikotarpius. Išmetamų teršalų ribines vertes galima taip pat nustatyti tam tikroms medžiagų grupėms, šeimoms ar kategorijoms, svarbiausia toms, kurios yra nurodomos pagal 16 straipsnį .

iv)

valstybės narės įgyvendina būtinas priemones, kad būtų nuosekliai mažinama tarša prioritetinėmis medžiagomis ir upių baseinų specifiniais teršalais ir būtų nutrauktas arba palaipsniui sustabdytas prioritetinių pavojingųjų medžiagų išmetimas, išleidimas ar nuotėkiai.“;

iv)

valstybės narės įgyvendina būtinas priemones, kad būtų nuosekliai mažinama tarša prioritetinėmis medžiagomis , prioritetinių medžiagų išleidimas, išmetimas bei nuotėkiai ir tarša upių baseinų specifiniais teršalais ir per tinkamą laikotarpį, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 20 metų nuo tada, kai tam tikra prioritetinė medžiaga įtraukiama į Direktyvos 2008/105/EB I priedo A dalį kaip pavojingoji medžiaga, būtų nutrauktas arba palaipsniui sustabdytas prioritetinių pavojingųjų medžiagų išmetimas, išleidimas ar nuotėkiai. Tas tvarkaraštis taikomas nedarant poveikio kituose taikytinuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų griežtesnių terminų taikymui ;

ba)

c punktas papildomas šia 1a pastraipa:

aa)

pridedama ši dalis:

7a)

7b)

c)

priemonės, skatinančios taupų ir subalansuotą vandens naudojimą , nepakenkiant 4 straipsnyje nurodytiems tikslams ;

„c)

priemonės, kuriomis skatinamas efektyvus ir tausus vandens naudojimas, be kita ko, žemės ūkyje , siekiant nepakenkti 4  straipsnyje nurodytų tikslų įgyvendinimui ;“

8a)

—

būtų išnagrinėti ir peržiūrėti atitinkami leidimai,

„—

būtų išnagrinėti ir peržiūrėti , ir, tinkamai pagrįstais atvejais, panaikinti atitinkami leidimai,“

9a)

9a)

a)

planų ir projektų, kurie gali prieštarauti 4 straipsnio reikalavimams, be kita ko, siekiant užkirsti kelią vandens telkinių būklės blogėjimui ir užtikrinti gerą vandens būklę, gerą ekologinį potencialą ir (arba) gerą vandens cheminę būklę, jei tie reikalavimai dar nėra numatyti Direktyvos 2011/92/ES 11 straipsnyje;

b)

11 straipsnyje nurodytų priemonių programų, 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų valstybių narių upių baseinų valdymo planų ir 13 straipsnio 5 dalyje nurodytų papildomų valstybių narių programų arba valdymo planų.

10)

10a)

b)

4 dalis išbraukiama;

18a)

20)

X priedas išbraukiamas .

20)

ba)

požeminio vandens geros ekologinės būklės vertinimo kriterijai.

aa)

1 dalyje įterpiama ši pastraipa:

aa)

5 dalyje įterpiama ši pastraipa:

4a)

f)

mokslinių tyrimų projektus ir mokslinius leidinius, įskaitant informaciją apie tendencijas ir prognozes, grindžiamas modeliavimu ar kitais prognoziniais vertinimais, taip pat duomenis ir informaciją , gautus naudojantis nuotolinio stebėjimo technologijomis, Žemės stebėjimo („Copernicus“) paslaugomis, in situ jutikliais ir prietaisais, arba piliečių mokslo duomenis , pasinaudojant dirbtinio intelekto , pažangiosios duomenų analizės ir tvarkymo teikiamomis galimybėmis;

f)

mokslinių tyrimų projektus ir mokslinius leidinius bei įrodymus , įskaitant informaciją apie medžiaginių ir terminių teršalų, taip pat antžeminės ir požeminės gavybos ir infrastruktūros veiklos poveikį požeminio vandens ekosistemoms ir nuo požeminio vandens priklausančioms ekosistemoms bei jų biologinei įvairovei, informaciją apie tendencijas ir prognozes, grindžiamas modeliavimu ar kitais prognoziniais vertinimais, taip pat informaciją ir duomenis , surinktus naudojantis nuotolinio stebėjimo technologijomis, Žemės stebėjimo („Copernicus“) paslaugomis, in situ jutikliais ir prietaisais, arba piliečių mokslo duomenimis , pasinaudojant dirbtinio intelekto ir pažangios duomenų analizės ir tvarkymo atvertomis galimybėmis;

6a)

6b)

6c)

6d)

a)

savanorišką naudojimąsi stebėsenos mechanizmu, kuris neturi poveikio valstybių narių jau nustatytai tvarkai;

b)

valstybėms narėms, kurios ketina pasinaudoti stebėsenos mechanizmu, skirtas veiklos procedūras, kurios, be kita ko, apima privalomą pranešimą Komisijai apie jų tikslius stebėsenos poreikius ar pajėgumus, tikslius mėginių valdymo protokolus ir laikotarpį, kurį jos ketina priklausyti mechanizmui;

c)

finansavimo šaltinius, kurie gali apimti atitinkamus Sąjungos struktūrinius fondus ir programas, taip pat privačiojo sektoriaus įnašus, įskaitant gaunamus pagal didesnės gamintojo atsakomybės mechanizmą, kai jis bus pradėtas taikyti pagal 6ac straipsnį.

f)

Sąjungos mokslinių tyrimų programas ir mokslinius leidinius, įskaitant informaciją, gautą naudojantis nuotolinio stebėjimo technologijomis, Žemės stebėjimo („Copernicus“) paslaugomis, in situ jutikliais ir prietaisais, ir (arba) piliečių mokslo duomenis, pasinaudojant dirbtinio intelekto , pažangiosios duomenų analizės ir tvarkymo teikiamomis galimybėmis;

f)

Sąjungos mokslinių tyrimų programas ir mokslinius leidinius, įskaitant naujausią informaciją, gautą naudojantis nuotolinio stebėjimo technologijomis, Žemės stebėjimo („Copernicus“) paslaugomis, in situ jutikliais ir prietaisais, ir (arba) piliečių mokslo duomenis, pasinaudojant geriausių turimų technologijų , kurios gali apimti dirbtinį intelektą, pažangiąją duomenų analizę ir tvarkymą, teikiamomis galimybėmis;

g)

atitinkamų suinteresuotųjų subjektų pateiktas pastabas ir informaciją.

g)

atitinkamų suinteresuotųjų subjektų , įskaitant nacionalines reguliavimo institucijas ir kitas atitinkamas įstaigas, pateiktas pastabas ir informaciją.

1a)

4a)

a)

teršalų keliamą grėsmę, įskaitant jų keliamą pavojų, jų koncentraciją aplinkoje ir koncentraciją, kurią viršijus tikėtinas poveikis;

a)

teršalų keliamą grėsmę, įskaitant jų keliamą pavojų, jų koncentraciją aplinkoje ir koncentraciją, kurią viršijus tikėtinas poveikis , įskaitant jų kaupiamąjį poveikį ;

e)

mokslinių tyrimų projektus ir mokslinius leidinius, įskaitant informaciją apie tendencijas ir prognozes, grindžiamas modeliavimu ar kitais prognoziniais vertinimais, taip pat duomenis ir informaciją , gautus naudojantis nuotolinio stebėjimo technologijomis, Žemės stebėjimo („Copernicus“) paslaugomis, in situ jutikliais ir prietaisais, arba piliečių mokslo duomenis, pasinaudojant dirbtinio intelekto, pažangiosios duomenų analizės ir tvarkymo teikiamomis galimybėmis.

e)

mokslinių tyrimų projektus ir mokslinius leidinius bei įrodymus , įskaitant informaciją apie tendencijas ir prognozes, grindžiamas modeliavimu ar kitais prognoziniais vertinimais, taip pat informaciją ir duomenis , gautus naudojantis nuotolinio stebėjimo technologijomis, Žemės stebėjimo („Copernicus“) paslaugomis, in situ jutikliais ir prietaisais, arba piliečių mokslo duomenis, pasinaudojant dirbtinio intelekto ir pažangiosios duomenų analizės ir tvarkymo teikiamomis galimybėmis.

7a)

7b)

a)

savanorišką naudojimąsi stebėsenos mechanizmu, kuris neturi poveikio valstybių narių jau nustatytai tvarkai;

b)

valstybėms narėms, kurios ketina pasinaudoti stebėsenos mechanizmu, skirtas veiklos procedūras, kurios, be kita ko, apima privalomą pranešimą Komisijai apie jų tikslius stebėsenos poreikius ar pajėgumus, tikslius mėginių valdymo protokolus ir laikotarpį, kurį jos ketina priklausyti mechanizmui;

c)

finansavimo šaltinius, kurie gali apimti atitinkamus Sąjungos struktūrinius fondus ir programas, taip pat privačiojo sektoriaus įnašus, įskaitant gaunamus pagal didesnės gamintojo atsakomybės mechanizmą, kai jis bus pradėtas taikyti pagal 8ba straipsnį.“

8a)

8b)

8c)

8d)

10a)

10.

Suspensinės medžiagos, įskaitant mikroplastikus ir nanoplastikus.;

10.

Suspensinės medžiagos, įskaitant mikroplastikus ir nanoplastikus , taip pat medžiagos, dėl kurių, kaip žinoma, susidaro mikroplastikai arba nanoplastikai ;

1a.

10.

Suspensinės medžiagos, įskaitant mikroplastikus ir nanoplastikus.

10.

Suspensinės medžiagos, įskaitant mikroplastikus ir nanoplastikus , taip pat medžiagos, dėl kurių, kaip žinoma, susidaro mikroplastikai ir nanoplastikai;

da)

nustatant AKS metalams, atsižvelgiama į biologinio įsisavinamumo modelius, kad būtų atsižvelgta į įvairius vandens kokybės parametrus, kurie daro poveikį metalų biologiniam įsisavinamumui.