EUROPOS KOMISIJA
Briuselis, 2025 09 24
COM(2025) 588 final
KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
Skolinimosi, skolos valdymo ir susijusių skolinimo operacijų įgyvendinimo pusmečio ataskaita pagal Komisijos įgyvendinimo sprendimo C(2023)8010 13 straipsnį
2025 m. sausio 1 d. – 2025 m. birželio 30 d.
Turinys
1.Santrauka
2.Įvadas
3.Skolinimosi operacijų įgyvendinimas 2025 m. pirmąjį pusmetį
4.Finansavimo išlaidos ir likvidumo valdymo išlaidos
5.Tolesnės ES obligacijų rinkos plėtros veiksmai
6.Kitos 2025 m. pirmojo pusmečio tarpinės reikšmės
7.Emisijų perspektyvos 2025 m. antrąjį pusmetį
PER PIRMĄJĮ 2025 M. PUSMETĮ PRITRAUKTAS FINANSAVIMAS
SURINKTŲ LĖŠŲ PANAUDOJIMAS
Visos sumos nurodytos milijardais eurų.
NEAPMOKĖTOS ES OBLIGACIJOS
2025 m. birželio 30 d.
|
PAGRINDINIAI FAKTAI apie 2025 m. pirmąjį pusmetį
-Šeši sindikuotieji sandoriai ir septyni aukcionai, kurių metu buvo pritraukta 85,8 mlrd. EUR, o vidutinis terminas – maždaug 12 metų.
-Daugiausia lėšų buvo panaudota priemonei „NextGenerationEU“ (12,8 mlrd. EUR) ir Ukrainai remti (10,1 mlrd. EUR), taip pat papildomai išmokėta lėšų pagal Vakarų Balkanų reformų ir ekonomikos augimo priemonę (118 mln. EUR) ir Moldovos reformų ir ekonomikos augimo priemonę (270 mln. EUR).
-Priemonės „NextGenerationEU“ finansavimo išlaidos sudarė 3,17 % (palyginti su 2,99 % 2024 m. antrąjį pusmetį), Ukrainos priemonės – 2,72 %, makrofinansinės paramos (MFP) paskolai pagal G7 Ypatingųjų pajamų naudojimo paskoloms Ukrainai spartinimo iniciatyvą (ERA) – 2,53 %, Vakarų Balkanų reformų ir ekonomikos augimo priemonės – 2,77 %, o Moldovos reformų ir ekonomikos augimo priemonės – 2,89 %.
|
1.Santrauka
2025 m. pirmąjį pusmetį ES per šešis sindikuotuosius sandorius ir septynis aukcionus pritraukė 85,8 mlrd. EUR ilgalaikio finansavimo lėšų. 6,9 mlrd. EUR iš šios sumos buvo pritraukta per priemonės „NextGenerationEU“ žaliąsias obligacijas. 2025 m. birželio mėn. pabaigoje ES turėjo 661,6 mlrd. EUR neapmokėtų ES obligacijų (vidutinis likęs išpirkimo terminas buvo apie 12 metų), iš jų 75,1 mlrd. EUR sudarė priemonės „NextGenerationEU“ žaliosios obligacijos. 2025 m. birželio mėn. pabaigoje neapmokėtų ES vekselių suma siekė 33,3 mlrd. EUR.
2025 m. pirmąjį pusmetį pritraukta 85,8 mlrd. EUR suma yra dalis visų Komisijos 2025 m. planuojamų išleisti obligacijų, kurių bendra vertė siekia apie 160 mlrd. EUR, o antrąjį 2025 m. pusmetį planuojama išleisti 70 mlrd. EUR vertės obligacijų. Tai būtų iki šiol didžiausia metinė ES emisija, atsižvelgiant į nuolatinį augimą ankstesniais metais (nuo 120 mlrd. EUR 2023 m. iki 140 mlrd. EUR 2024 m.).
Iš šių obligacijų emisijų gautos pajamos reiškė, kad Komisija galėjo ir toliau laiku patenkinti išmokų poreikius, susijusius su įvairiomis programomis, finansuojamomis skolinantis. Iš šių programų didžiausia yra priemonė „NextGenerationEU“, pagal kurią iš lėšų, pritrauktų ES skolinantis, jau išmokėta 378,6 mlrd. EUR . Tačiau pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP) 2025 ir 2026 m. dar reikia išmokėti daug paramos lėšų.
2025 m. pirmąjį pusmetį 12,8 mlrd. EUR obligacijų emisijų pajamų buvo išmokėta priemonės „NextGenerationEU“ investicijoms ir reformoms įgyvendinti. Įgyvendinant G7 Ypatingųjų pajamų naudojimo paskoloms Ukrainai spartinimo iniciatyvą (ERA), Ukraina iš viso gavo 10,1 mlrd. EUR pagal Ukrainos priemonę ir MFP programą. Dar 270 mln. EUR pritrauktų lėšų buvo panaudota paskolai pagal Moldovos reformų ir ekonomikos augimo priemonę finansuoti, o 118 mln. EUR – paskoloms Šiaurės Makedonijai, Albanijai, Juodkalnijai ir Serbijai teikti pagal Vakarų Balkanų reformų ir ekonomikos augimo priemonę.
Per pirmąjį 2025 m. pusmetį likvidumo atsargos padidėjo, nes pagal priemonę „NextGenerationEU“ išmokėtos sumos sumažėjo tiek, kad nesiekė sumų, prognozuotų remiantis valstybių narių pateiktais duomenimis. Kitaip nei ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais, kai dėl pinigų likučių buvo gauta pajamų, per šį šešių mėnesių laikotarpį dėl šių pinigų likučių ilgalaikio finansavimo profilio susidarė maždaug 195 mln. EUR orientacinių išlaidų. Komisija aktyviai valdo šiuos laikinus pinigų likučius, kad laikymo išlaidos būtų kuo mažesnės. Pinigų likučių kaupimasis yra laikinas, atsirandantis dėl emisijų pagal reguliarų ir nuspėjamą tvarkaraštį, siekiant užtikrinti geriausias rinkos sąlygas, o išmokos skiriamos atsižvelgiant į kiekvienos remiamos programos, visų pirma EGADP, įgyvendinimo ypatumus. Artėjant 2026 m. priemonės „NextGenerationEU“ išmokų pabaigos terminui, finansavimo įplaukos ir išmokos susilygins.
Pirmąjį 2025 m. pusmetį ES obligacijų emisijos ir toliau sulaukė didelės investuotojų paklausos, o ES obligacijų ir daugumos Europos vyriausybių obligacijų pajamingumo skirtumas sumažėjo. 10 metų trukmės ES obligacijų ir 50/50 Vokietijos ir Prancūzijos vyriausybės obligacijų krepšelio kredito kainų skirtumas sumažėjo nuo 13 bazinių punktų 2025 m. pradžioje iki 5 bazinių punktų 2025 m. birželio mėn. pabaigoje. Nepaisant to, dėl rinkos sąlygų, kurios daro poveikį visiems emitentams, ES finansavimo išlaidos šiuo laikotarpiu padidėjo iki 3,17 %, palyginti su 2,99 % ankstesniu finansavimo laikotarpiu.
Komisija nuolat deda pastangas konsoliduoti ir tobulinti ES obligacijų ir ES vekselių emisijos programą ir 2025 m. balandžio mėn. pradėjo rengti trijų dalių obligacijų aukcionus (aukcionus dėl trijų skirtingų terminų), kad galėtų padidinti per kiekvieną aukcioną pritraukiamas sumas. Be to, 2025 m. rudenį bus pradėtas taikyti nekonkurencinis paskirstymas aukcione, dėl kurio turėtų padidėti aukcionuose parduodamų obligacijų paklausa. 2025 m. sausio mėn. Komisija taip pat pradėjo rengti trijų dalių vekselių aukcionus: be trijų ir šešių mėn. terminų, buvo išleistos naujos 12 mėnesių ES vekselių linijos. Nepriklausomai nuo Komisijos, rinkos suinteresuotieji subjektai tęsė savo iniciatyvas. 2024 m. gruodžio mėn. pradėjus siūlyti indeksu pagrįstus ateities sandorius, 2025 m. pirmąjį pusmetį buvo paskelbta, kad nuo 2025 m. rugsėjo mėn. bus siūlomi fiziškai sudaromi ES obligacijų ateities sandoriai.
2025 m. gegužės mėn. pabaigoje Taryba priėmė naują Europos saugumo veiksmų (SAFE) priemonę. Tai leidžia ES iki 2030 m. pabaigos per kapitalo rinkas pritraukti iki 150 mlrd. EUR lėšų valstybėms narėms teikiamoms paskoloms, kurios gali būti panaudotos gynybos pajėgumų viešiesiems pirkimams paspartinti, finansuoti. Šie nauji įgaliojimai kartu su dideliais jau esančiais neapmokėtų obligacijų refinansavimo poreikiais reiškia stabilų ES dalyvavimą rinkoje po 2027 m. Nuo priemonės „NextGenerationEU“ įgyvendinimo pradžios 2021 m. birželio mėn. Komisija gavo įgaliojimus finansuoti kitas politikos sritis, kurių bendra vertė siekia 240 mlrd. EUR, o naujų skolos vertybinių popierių emisijos terminai apima laikotarpį iki 2030 m. Visi finansavimo poreikiai sutelkiami ir finansuojami išleidžiant ES obligacijas ir ES vekselius pagal vieną finansavimo programą, taip remiant ES, kaip emitentės, dalyvavimą rinkoje.
2.Įvadas
Jau daugiau kaip 40 metų Komisija skolinasi lėšų ES vardu. Per pastaruosius penkerius metus ES obligacijų emisijos gerokai padidėjo, nes skolinamasi kapitalo rinkose, kad būtų galima finansuoti dideles programas, pavyzdžiui, SURE, „NextGenerationEU“ ir finansinę paramą Ukrainai (MFP+, Ukrainos priemonę ir MFP paskolą, kuri yra G7 ERA iniciatyvos dalis). 2025 m. birželio 30 d. bendra negrąžinta ES skola buvo 694,9 mlrd. EUR, iš jų 33,3 mlrd. EUR sudarė ES vekseliai.
Šioje pusmečio ataskaitoje apžvelgiamas skolinimosi operacijų įgyvendinimas nuo 2025 m. sausio 1 d. iki birželio 30 d. Ataskaitoje taip pat pateikiamos ES obligacijų emisijų perspektyvos 2025 m. antrąjį pusmetį. Joje nevertinama, kaip naudojamos ES obligacijų emisijų pajamos, nenagrinėtos ir žaliosios išlaidos, nes šios temos aptariamos atskirose ataskaitose, rengiamose pagal kiekvienai priemonei skirtus reglamentus.
Atsižvelgiant į 2023 m. birželio mėn. Europos Audito Rūmų rekomendaciją, šios ataskaitos priede pateikiami rodikliai, kuriuos galima naudoti siekiant stebėti, kaip įgyvendinama visa apimanti skolos valdymo strategija, padedanti Komisijai taikyti vieningą finansavimo metodą.
3.Skolinimosi operacijų įgyvendinimas 2025 m. pirmąjį pusmetį
2025 m. pirmąjį pusmetį Komisija toliau rinko lėšas rinkose taikydama vieningą finansavimo metodą. Visi įsipareigojimai išmokėti lėšas įvykdyti laiku, išleistų obligacijų sumos ir išpirkimo terminai nenukrypo nuo iš anksto nustatytų parametrų, o finansavimo sąlygos atitiko ES dydžio ir palankaus reitingo emitento finansavimo sąlygas. Tolesniuose skirsniuose parodomi kai kurie pagrindiniai Komisijos skolinimosi ir skolinimo operacijų 2025 m. pirmąjį pusmetį komponentai. Išsamesni rodikliai, kurie naudojami Komisijos finansavimo strategijos įgyvendinimo stebėsenai, aptariami šios ataskaitos priede.
2025 m. pirmojo pusmečio finansavimo operacijų vykdymas
Komisija iš viso pritraukė 85,8 mlrd. EUR išleisdama ES obligacijas, kurių vidutinis išpirkimo terminas yra maždaug 12 metų (jis panašus į vidutinį išpirkimo terminą, susijusi su 2024 m. antrąjį pusmetį pritrauktomis finansavimo lėšomis). Per pirmąjį 2025 m. pusmetį priemonės „NextGenerationEU“ žaliųjų obligacijų emisija siekė 6,9 mlrd. EUR.
Komisija naudojo šešių sindikuotųjų sandorių (59 % pritrauktos sumos) ir septynių aukcionų (41 % pritrauktos sumos) derinį, atitinkantį paskelbtą tikslą. 2025 m. kovo mėn. Komisija pradėjo naudoti trijų dalių obligacijų aukcionus (anksčiau buvo naudojami dviejų dalių obligacijų aukcionai), kad būtų galima šiek tiek padidinti vieno aukciono apimtis. Per šešių mėnesių laikotarpį ES obligacijos buvo išleidžiamos reguliariais intervalais, atsižvelgiant į rinkos likvidumo sąlygas ir užtikrinant nuolatinį dalyvavimą rinkoje.
Įvykdžius 2025 m. pirmojo pusmečio sandorius bendra neapmokėtų ES obligacijų suma 2025 m. birželio 30 d. pasiekė 661,6 mlrd. EUR, iš jų 516,2 mlrd. EUR buvo išleista pagal ES vieningą finansavimo strategiją. Bendra neapmokėtų priemonės „NextGenerationEU“ žaliųjų obligacijų vertė buvo 75,1 mlrd. EUR.
2025 m. sausio mėn. Komisija taip pat pradėjo rengti trijų dalių vekselių aukcionus: be trijų ir šešių mėn. terminų, buvo išleistos naujos 12 mėnesių ES vekselių linijos. 2025 m. birželio mėn. pabaigoje ES skola, kurią sudarė neapmokėti ES vekseliai, siekė 33,3 mlrd. EUR.
1 diagrama. Finansavimo lėšos, pritrauktos pagal vieningą finansavimo metodą
* Pirmieji du „NextGenerationEU“ sandoriai įvykdyti 2021 m. birželio mėn. Jie buvo įtraukti į 2021 m. antrojo pusmečio duomenis, nes buvo to paties finansavimo plano dalis kaip ir 2021 m. antrąjį pusmetį įvykdyti sandoriai.
Visos sumos nurodytos milijardais eurų.
Išmokos
Naudodamasi šiais sandoriais Komisija toliau finansavo valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus greitai (vidutiniškai per devynias darbo dienas) išmokėdama surinktas lėšas.
Iš viso per pirmąjį 2025 m. pusmetį Komisija visoms politikos sritims kartu išmokėjo 23,3 mlrd. EUR. Priemonei „NextGenerationEU“ finansuoti išmokėta 12,8 mlrd. EUR. Iš šios sumos 8,2 mlrd. EUR buvo panaudota valstybių narių ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planams pagal EGADP finansuoti. Šią sumą galima suskirstyti į 5,7 mlrd. EUR dotacijų forma 11-ai valstybių narių ir 2,5 mlrd. EUR paskolų forma 3-ims valstybėms narėms. Likusi 4,6 mlrd. EUR suma buvo panaudota „NextGenerationEU“ remiamoms ES valdomoms programoms
finansuoti.
Apskritai nuo 2021 m. vasaros Komisija išmokėjo 391 mlrd. EUR priemonei „NextGenerationEU“ paremti. Šią sumą sudaro 205,9 mlrd. EUR dotacijų ir 111,2 mlrd. EUR paskolų valstybėms narėms pagal EGADP ir 73,9 mlrd. EUR ES valdomoms priemonės „NextGenerationEU“ programoms. Iš visos priemonei „NextGenerationEU“ skirtos 391 mlrd. EUR paramos 378,6 mlrd. EUR buvo finansuota išleidžiant skolą
.
Be priemonės „NextGenerationEU“ išmokų, Komisija per pirmąjį 2025 m. pusmetį išmokėjo 10,1 mlrd. EUR Ukrainai, iš kurių 3,1 mlrd. EUR buvo išmokėta pagal Ukrainos priemonę ir 7 mlrd. EUR buvo išmokėta pagal Ukrainai skirtą MFP programą, kuri yra G7 ERA iniciatyvos dalis.
Per pirmąjį 2025 m. pusmetį ES obligacijų emisijomis taip pat finansuota 118 mln. EUR paskolų Šiaurės Makedonijai, Albanijai, Juodkalnijai ir Serbijai pagal Vakarų Balkanų reformų ir ekonomikos augimo priemonę ir 270 mln. EUR paskolų pagal Moldovos reformų ir ekonomikos augimo priemonę.
Investuotojų paklausa ir likvidumas antrinėje rinkoje
ES obligacijų emisijos ir toliau sulaukė paklausos iš gerai subalansuotos ir diversifikuotos investuotojų bazės.
2 diagrama. Investuotojai į 2025 m. pirmąjį pusmetį įvykdytus sindikuotuosius sandorius pagal investuotojų tipą
2025 m. pirmąjį pusmetį daugiau kaip 40 % ES obligacijų, išleistų per sindikuotuosius sandorius, įsigijo investuotojai, kurių investavimo laikotarpis paprastai yra ilgesnis (t. y. fondų valdytojai, draudimo bendrovės ir pensijų fondai). Centriniai bankai / viešosios įstaigos, kurie paprastai yra linkę investuoti į obligacijas, kurių išpirkimo terminas iki 10 metų, sudarė maždaug 17 % sindikuotųjų ES obligacijų emisijų investuotojų, o bankų iždai buvo vienintelis didžiausias paklausos šaltinis, atitinkantis 33 % sindikuotųjų sandorių pavedimų knygų.
3 diagrama. Investuotojai į 2025 m. pirmąjį pusmetį įvykdytus sindikuotuosius sandorius pagal šalį / regioną
Nuo priemonės „NextGenerationEU“ įgyvendinimo pradžios 2021 m. per sindikuotuosius sandorius išleistomis ES obligacijomis iš viso pritraukta daugiau kaip 1 900 įvairių investuotojų iš daugiau kaip 70 skirtingų šalių. 2025 m. pirmąjį pusmetį daugiau kaip 66 % investicijų į ES obligacijų sindikuotuosius sandorius atliko ES įsikūrę investuotojai, o daugiau kaip 22 % investavo tarptautiniai investuotojai, veikiantys Jungtinėje Karalystėje. Likusią dalį sudarė tarptautiniai investuotojai iš Azijos ar kitų ES nepriklausančių Europos šalių, pavyzdžiui, Norvegijos ir Šveicarijos.
Nepaisant neramios rinkos aplinkos, susidariusios dėl netikrumo pasaulinėje prekybos politikoje, naujos emisijos priedas
, kurio investuotojai reikalauja kaip nuolaidos, kai ES išleidžia obligacijas per sindikuotuosius sandorius, 2025 m. pirmąjį pusmetį išliko nedidelis ir vidutiniškai sudarė maždaug 1,6 bazinio punkto. Tai atitiko 2024 m. vidutinį 1,65 bazinio punkto naujos emisijos priedą ir kitų emitentų nuolaidas panašiems sandoriams (vertinant pagal dydį ir terminą).
Kartu ES obligacijų likvidumas antrinėje rinkoje išliko didelis, nes jį skatino nuo 2023 m. lapkričio mėn. taikoma kotiravimo tvarka. Pagal šią tvarką ES pirminiai makleriai raginami pateikti patikimas ES obligacijų kainas pagrindinėse elektroninėse obligacijų prekybos platformose. Pradėjus taikyti šią kotiravimo tvarką ES, obligacijų prekybos apyvarta pagrindinėje elektroninėje prekybos platformoje kasdien vidutiniškai sudaro maždaug 767 mln. EUR, o didžiausia dienos apyvarta viršija 2 mlrd. EUR. 2025 m. pirmąjį pusmetį šis vidurkis buvo šiek tiek mažesnis – vidutinė dienos apyvarta buvo 643 mln. EUR, o tai rodo nepastovesnes investicijų aplinkybes.
Komisija taip pat palaikė ES obligacijų kreivės likvidumą panaudodama esamas ir taip pat kurdama naujas linijas, kad būtų patenkinti programų poreikiai ir investuotojų paklausa. Todėl vidutinė vienos ES obligacijos neapmokėta suma 2025 m. pirmojo pusmečio pabaigoje sudarė maždaug 16 mlrd. EUR ir buvo didesnė nei 2024 m. pabaigoje, kai ji siekė 14,8 mlrd. EUR. 2025 m. pirmąjį pusmetį taip pat išleistos naujos 3, 10 ir 7 metų linijos.
4 diagrama. ES obligacijų ir Europos vyriausybių obligacijų ketvirčio apyvarta antrinėje rinkoje (% neapmokėtos vertės)
Šaltinis: Europos Komisija, remiantis Ekonomikos ir finansų komiteto ES valstybės skolos vertybinių popierių rinkų pakomitečio duomenimis.
Pastaba. Šioje diagramoje Europos vyriausybės obligacijų (EVO) rinką sudaro obligacijos, kurias išleidžia euro zonos valstybės, Europos finansinio stabilumo fondas ir Europos stabilumo mechanizmas. 2025 m. I ir II ketvirčio duomenų dar nėra.
4.Finansavimo išlaidos ir likvidumo valdymo išlaidos
Finansavimo išlaidos
Pagal diversifikuotos finansavimo strategijos išlaidų paskirstymo metodiką Komisija gali susieti paramos gavėjams (ES biudžetui arba paskolų gavėjams) taikomas finansavimo išlaidas su sąlygomis, buvusiomis rinkoje tuo metu, kai buvo finansuojamos išmokos
. Be to, pagal šią metodiką skolinimosi išlaidas galima paskirstyti pagal programas. Tai atspindi padidėjusį politikos programų, finansuojamų taikant diversifikuotą finansavimo strategiją pagal vieningą finansavimo metodą, skaičių.
Pagal šią metodiką apskaičiuota, kad 2025 m. sausio–birželio mėn. priemonės „NextGenerationEU“ mokėjimų finansavimo išlaidos (toliau pateiktoje lentelėje – TC8) yra 3,17 %, palyginti su 2,99 % ankstesnių šešių mėnesių finansavimo išlaidomis. Išmokų pagal Ukrainos priemonę, MFP Egipto programą ir Vakarų Balkanų reformų ir ekonomikos augimo priemonę finansavimo išlaidos 2025 m. birželio mėn. pabaigoje sudarė nuo 2,70 iki 2,80 %. MFP paskolos Ukrainai, kuri yra G7 ERA iniciatyvos dalis, finansavimo išlaidos sudarė 2,53 %.
Finansavimo išlaidų skirtumai tarp programos skyrių atspindi programos charakteristikas, pavyzdžiui, skolinimosi priemonių vidutinių terminų skirtumus
.
5 diagrama. Finansavimo išlaidos
|
„NextGenenerationEU“
|
TC1
|
TC2
|
TC3
|
TC4
|
TC5
|
TC6
|
TC7
|
TC8
|
|
|
0,15 %
|
1,38 %
|
2,61 %
|
3,22 %
|
3,53 %
|
3,19 %
|
2,99 %
|
3,17 %
|
|
Ukrainos priemonė
|
MFP+
|
MFP Ukrainai (G7 ERA)
|
|
2,72 %
|
3,16 %
|
2,53 %
|
|
Egipto MFP
|
Vakarų Balkanai (CP1)
|
Moldovos reformų ir ekonomikos augimo priemonė
|
|
2,70 %
|
2,77 %
|
2,89 %
|
Finansavimo išlaidų pokyčiai taip pat atspindi vyraujančias rinkos sąlygas, kurios daro poveikį skolinimosi ES emisijoms išlaidoms. Per pirmuosius šešis 2025 m. mėnesius palūkanų normos buvo labai nepastovios dėl ekonominio ir finansinio netikrumo, kuris turėjo įtakos visiems emitentams. Todėl 10 metų ES obligacijų palūkanų norma per pusmetį svyravo nuo 2,8 % iki 3,3 %, o prieš baigiantis pusmečiui siekė 2,95 %, palyginti su 2,93 % 2025 m. sausio mėn. pradžioje. Tuo pat metu šiek tiek sumažėjo ES ir daugumos EVO emitentų pajamingumo skirtumai: 10 metų trukmės ES obligacijų ir 50/50 Vokietijos ir Prancūzijos vyriausybės obligacijų krepšelio kredito kainų skirtumas sumažėjo nuo maždaug 13 bazinių punktų metų pradžioje iki 5 bazinių punktų 2025 m. birželio mėn.
6 diagrama. 10 metų trukmės ES obligacijų pajamingumas
Likvidumo valdymo IŠLAIDOS
Per pirmąjį 2025 m. pusmetį vidutinis likvidumo atsargų lygis siekė 71,1 mlrd. EUR, palyginti su 50,7 mlrd. EUR 2024 m. antrąjį pusmetį. Tai visų pirma lėmė vėlavimai išmokėti priemonės „NextGenerationEU“ lėšas, palyginti su prognozėmis. Konkrečiai, 2025 m. pirmojo pusmečio pabaigai prognozuoti beveik 45 mlrd. EUR išmokų srautai buvo atidėti iki vėlesnio vasaros laikotarpio. Kitose programose taip pat buvo šiek tiek vėluojama, palyginti su prognozėmis.
Didelis likvidumo atsargų padidėjimas paaiškinamas poreikiu išlaikyti didelį bendrą skolinimąsi, atsižvelgiant į tai, kad iki 2026 m. pabaigos pagal programą „NextGenerationEU“ dar turi būti išmokėta didelė lėšų suma
. Atsižvelgiant į dideles finansavimo sumas, kurių reikia paskutiniais priemonės „NextGenerationEU“ įgyvendinimo metais, labai svarbu, kad Komisija toliau vykdytų savo skolinimosi operacijas pagal reguliarų ir nuspėjamą tvarkaraštį, kad būtų užtikrintos geriausios rinkos sąlygos ir išlaikytas nuspėjamumas investuotojams.
Nors ankstesniais metais šie pinigų likučiai davė pelną, pasikeitus palūkanų normų aplinkai, dėl jų atsirado grynųjų išlaidų. Iš tiesų dėl sparčiai kintančių pinigų politikos normų ir visoje rinkoje staigiai kylančių pelningumo kreivių padidėjo šių likvidumo atsargų išlaidos.
Siekdama kuo labiau padidinti grąžą iš šių pinigų likučių investavimo trumpuoju laikotarpiu, Komisija vykdė plataus masto likvidumo valdymo operacijas, naudodama terminuotuosius indėlius ir atpirkimo sandorius, kad per pirmuosius šešis 2025 m. mėnesius vidutiniškai investuotų apie 50–60 % pinigų likučių. Šios trumpalaikės investicijos padėjo 20–25 baziniais punktais sumažinti neigiamą poveikį, susijusį su investuotu pinigų likučiu. Apskritai apskaičiuota, kad grynosios orientacinės likvidumo valdymo išlaidos 2025 m. pirmąjį pusmetį sudarys apie 195 mln. EUR
, palyginti su 140 mln. EUR pajamomis iš likvidumo atsargų 2024 m.
5.Tolesnės ES obligacijų rinkos plėtros veiksmai
2023 m. pabaigoje įgyvendinus kotiravimo tvarką ir 2024 m. spalio mėn. pradėjus taikyti atpirkimo sandorius, padidėjo ES obligacijų rinkos atsparumas, gylis ir likvidumas. 2025 m. pirmąjį pusmetį Komisija toliau investavo į ES obligacijų rinkos stiprinimą. 2025 m. sausio mėn. papildžius ES vekselių programą 12 mėnesių linija (be esamų trijų ir šešių mėnesių terminų) ir 2025 m. kovo mėn. pradėjus taikyti naują trijų dalių ES obligacijų aukcionų formatą, buvo pradėtas darbas siekiant pradėti taikyti nekonkurencinį paskirstymą aukcione.
Nekonkurencinio paskirstymo aukcione įvedimas Komisijai suteiks galimybę kitą dieną po obligacijų aukciono pasiūlyti savo pirminiams makleriams papildomus aukcionuose parduodamų obligacijų kiekius (20 % iš pradžių paskirtos aukciono apimties). Ši nauja galimybė naudojama daugelyje vyriausybės obligacijų aukcionų programų, kad jų pirminiai makleriai būtų skatinami dalyvauti aukcionuose ir sukeltų didesnį investuotojų susidomėjimą. Šiuo metu vykdomas parengiamasis darbas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, siekiant nuo 2025 m. rudens pradėti teikti nekonkurencinius pasiūlymus.
Be to, buvo tęsiamos nepriklausomos rinkos suinteresuotųjų subjektų iniciatyvos. 2024 m. gruodžio mėn. pradėjus taikytis ICE indeksu pagrįstus ateities sandorius, 2025 m. rugsėjo mėn. EUREX paskelbė, kad bus siūlomi fiziškai sudaromi ES obligacijų ateities sandoriai. Tinkamai veikianti ateities sandorių rinka gali padėti rinkos dalyviams nustatyti ES obligacijų kainas ir apdrausti atviras pozicijas. Todėl tai dar viena potencialiai vertinga parama ES obligacijų rinkos veikimui ir ES obligacijų, kaip likvidžiojo saugaus turto, vaidmeniui. Nors Komisija neatlieka tiesioginio vaidmens ateities sandorių vykdymo srityje ir nėra už jį atsakinga, ji palankiai vertina šias nepriklausomas iniciatyvas, kuriomis pripažįstama sparčiai besivystančios ES obligacijų rinkos svarba investuotojams.
6.Kitos 2025 m. pirmojo pusmečio tarpinės reikšmės
Europos saugumo veiksmų priemonė (SAFE): nauja ES skolintomis lėšomis finansuotina ES finansinė priemonė
2025 m. gegužės 27 d. Taryba priėmė Reglamentą
, kuriuo nustatoma nauja finansinė priemonė, skirta padėti valstybėms narėms paspartinti gynybos pajėgumų viešuosius pirkimus, – Europos saugumo veiksmų priemonė (SAFE). Pagal šią priemonę Komisija įgaliojama iki 2030 m. pabaigos skirti iki 150 mlrd. EUR papildomo finansavimo. Pajamos bus perduotos valstybėms narėms kaip paskolos svarbių gynybos pajėgumų viešiesiems pirkimams finansuoti.
Valstybės narės prašymus dėl paskolų turi pateikti iki 2025 m. lapkričio mėn. pabaigos. Paskolų ir bet kokio išankstinio finansavimo (kuris gali sudaryti iki 15 % paskolos) dydis bus nustatytas įgyvendinimo sprendimuose, kuriais remiantis bus mokamos išmokos pagal naująją priemonę.
Dėl pratęsto SAFE laikotarpio (iki 2030 m. pabaigos) ir paklausa grindžiamo išmokų pobūdžio Komisija galės sklandžiai ir pagal poreikį sutelkti lėšas, pasitelkdama tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį finansavimą visoje pelningumo kreivėje. Kadangi finansavimas bus integruotas pagal vieningą ES finansavimo metodą, išmokos bus finansuojamos konkurencingomis ilgo termino ES obligacijomis ir apmokėtos paramą gaunančių valstybių narių.
SAFE paskolas tikimasi pradėti finansuoti 2026 m., kai bus patvirtinti valstybių narių planai ir paskolų susitarimai. Visos SAFE paskolų finansavimo emisijos bus vykdomos naudojant vieno pavadinimo ES obligacijas.
7.Emisijų perspektyvos 2025 m. antrąjį pusmetį
2025 m. pirmąjį pusmetį Komisija toliau įgyvendino reguliarų, nuspėjamą ir didelio masto finansavimo planą, nepaisant nepastovių rinkų. Nuo 2025 m. sausio mėn. surinkusi 85,8 mlrd. EUR ilgalaikio finansavimo ES obligacijų forma, Komisija baigė įgyvendinti 2025 m. pirmojo pusmečio finansavimo planą, vadovaudamasi paskelbtu tvarkaraščiu ir rinkos lūkesčiais. Pajamos buvo panaudotos įvairių sričių ES politikai, įskaitant priemonę „NextGenerationEU“, finansinę paramą Ukrainai ir plėtros šalims kandidatėms ir ES nepriklausančioms šalims skirtas programas, finansuoti.
ES emisijos ir toliau atitiko didelę investuotojų paklausą, kaip matyti iš sindikuotųjų sandorių pavedimų knygų ir stabilios, nuoseklios paramos ES vekselių ir ES obligacijų aukcionams. Tai įrodo saugumą ir likvidumą, kuriuos ES obligacijos suteikia Europos ir pasaulio investuotojams, siekiantiems gerų investavimo į aukšto reitingo eurais išreikštus vertybinius popierius galimybių.
2025 m. birželio 23 d. Komisija paskelbė ketinanti 2025 m. antrąjį pusmetį išleisti iki 70 mlrd. EUR vertės ES obligacijų. Finansavimo planas grindžiamas 90 mlrd. EUR finansavimo planu 2025 m. pirmajam pusmečiui ir atitinka anksčiau paskelbtą numatomą 2025 m. metinę emisijų apimtį, kuri siekia maždaug 160 mlrd. EUR.
Ši siektina reikšmė būtų metinis ES obligacijų programos emisijų rekordas, tęsiant ankstesnių metų rezultatus (nuo 120 mlrd. EUR 2023 m. iki 140 mlrd. EUR 2024 m.), ir atspindėtų finansavimo poreikius per ateinančius dvejus metus, įskaitant beveik 335 mlrd. EUR EGADP lėšų per likusį tos programos įgyvendinimo laikotarpį. 2025 m. birželio 4 d.
komunikate
Komisija aprašo pažangą, padarytą įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, ir ragina valstybes nares paspartinti jų įgyvendinimą. Be to, šios pajamos bus naudojamos finansinei paramai Ukrainai, plėtros šalims kandidatėms ir ES nepriklausančioms šalims teikti bei obligacijoms, kurių terminas baigiasi, refinansuoti.
ES obligacijomis pritrauktos sumos bus papildomos trumpalaikiu finansavimu pasitelkiant ES vekselius. Priemonės „NextGenerationEU“ žaliųjų obligacijų emisijos (šiuo metu siekiančios 75,1 mlrd. EUR) ir toliau bus glaudžiai derinamos su valstybių narių praneštomis žaliosiomis išlaidomis, kuriomis finansuojamas EGADP žaliasis komponentas. Tolesnės priemonės „NextGenerationEU“ žaliųjų obligacijų emisijos priklausys nuo to, ar valstybės narės pagal savo nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus praneš apie papildomas su klimatu susijusias išlaidas ir jas patvirtins.
Priedas. Įgyvendinimo rodikliai, susiję su priemonių, skirtų Komisijos visa apimančios skolos valdymo strategijos produktyvumo ir veiksmingumo tikslams pasiekti, naudojimu
|
Priemonės
|
Rodiklis
|
Vertė 2025 m. pirmąjį pusmetį (jei nenurodyta kitaip)
|
Pastaba dėl vykdymo 2024 m. antrąjį pusmetį
|
|
ES obligacijų programos įgyvendinimas
|
a) Reguliarios emisijos visoje kreivėje
Reguliarios visų išpirkimo terminų (iki 30 m.) ES obligacijų (ir priemonės „NextGenerationEU“ žaliųjų obligacijų) emisijos visoje kreivėje, kuriomis įvairių rūšių investuotojams suteikiama investavimo galimybių, siekiant išlaikyti didelį investuotojų susidomėjimą ir lanksčiai nustatyti pavienių sandorių emisijos apimtį ir išpirkimo terminus pagal rinkos sąlygas.
|
I.Emisijų programos suskirstymas pagal išpirkimo terminą
|
1–4 metai: 21 %
4–8 metai: 21 %
8–12 metai: 19 %
12–17 metai: 10 %
17–23 metai: 12 %
23–31 metai: 17 %
|
2025 m. pirmąjį pusmetį Komisija siekė savo tikslo reguliariai leisdama įvairių išpirkimo terminų obligacijas, kad visuose ES kreivės segmentuose būtų užtikrintas likvidumas. Finansavimo sandoriai apėmė šešių mėnesių laikotarpį, kad būtų užtikrintas reguliarus dalyvavimas rinkoje. Sandorių buvo mažiau nei 2024 m. antrąjį pusmetį, nes 2025 m. pirmojo pusmečio finansavimo tikslas buvo iki 90 mlrd. EUR, t. y. didesnis nei 2024 m. antrojo pusmečio 65 mlrd. EUR finansavimo tikslas.
Žaliųjų obligacijų išleista šiek tiek mažiau nei 2024 m. antrąjį pusmetį – tai atspindi sukauptas valstybių narių deklaruotas žaliąsias išlaidas ir tinkamą žaliųjų obligacijų emisijų pritaikymą pagal šias išlaidas.
|
|
|
b)
|
II.Emisijų paskirstymas tinkamu laiku
|
Šeši sindikuotieji sandoriai ir septyni obligacijų aukcionai, atitinkamai po bent dvi emisijas per mėnesį.
|
|
|
|
c)
|
III.Žaliosios emisijos
|
6,9 mlrd. EUR panaudojant 2033 ir 2050 m. sueisiančio termino ES obligacijų emisijas.
|
|
|
|
d) Tinkamos aukcionų ir sindikuotųjų sandorių pusiausvyros užtikrinimas
Įvairių finansavimo metodų taikymas užtikrinant tinkamą pusiausvyrą, atsižvelgiant į bendrą emisijos apimtį ir rinkos sąlygas, siekiant valdyti vykdymo riziką, padidinti antrinės rinkos likvidumą ir pagerinti skolinimosi išlaidas.
|
I.Aukcionas / sindikuotasis sandoris, paskirstymas %
|
41 % obligacijų emisijų vykdoma aukciono būdu.
|
2025 m. pirmąjį pusmetį Komisija 41 % ES obligacijų išleido skelbdama aukcionus, tai yra šiek tiek mažesnė dalis nei 2024 m. antrąjį pusmetį (42 %).
|
|
|
e) Didelių ir likvidžių lyginamųjų obligacijų nustatymas
Naudojimasis tęstinėmis ES obligacijų emisijomis, kad skirtingų linijų neapmokėta suma pasiektų tokį lygį, kuris atitiktų dideles ir likvidžias lyginamąsias linijas.
|
I.Emisijos išleidžiant naujas obligacijas, palyginti su tęstinės emisijos būdu išleidžiamu kiekiu
|
·22 mlrd. EUR vertės naujos obligacijos
·64 mlrd. EUR vertės tęstinės emisijos obligacijos
|
Siekdama palaikyti ES vertybinių popierių likvidumą Komisija pasinaudojo savo sandoriais, kad panaudotų esamas finansavimo linijas – maždaug 75 % finansavimo sumos sutelkta iš tęstinių emisijų.
Buvo sukurtos naujos finansavimo linijos, kad rinkai būtų teikiamos naujos lyginamosios linijos prireikus pagal kreivę ir remiantis ES pirminių maklerių rekomendacijomis. 2025 m. pirmąjį pusmetį išleistos naujos trijų, 10 ir 20 metų obligacijos.
Todėl vidutinė vienos obligacijos neapmokėta suma iki 2025 m. birželio mėn. pabaigos padidėjo iki maždaug 16 mlrd. EUR ir užtikrino nuolatinį obligacijų likvidumą.
|
|
|
f)
|
II.Naujų obligacijų panaudojimo sparta
|
Maždaug trys mėnesiai
|
|
|
|
g)
|
III.Vidutinis neapmokėtų obligacijų dydis
|
Maždaug 16 mlrd. EUR
|
|
|
|
h)
|
IV.Apyvarta, palyginti su emisijos apimtimi
|
Maždaug 174 % 2025 m. I pusmetį, plg. su 155 % 2024 m. II pusmetį
|
|
|
|
i)
|
V.Absoliučioji apyvarta
|
1 154 mlrd. EUR 2025 m. I pusmetį, plg. su 894 mlrd. EUR 2024 m. II pusmetį
|
|
|
|
d) ES obligacijų emisijų terminų profilio valdymas tinkamai atsižvelgiant į:
·ES biudžeto laikiną papildomą manevringumo maržą (su priemone „NextGenerationEU“ susijusio skolinimosi atveju) ir nuolatinę manevringumo maržą (MFP+ atveju);
·būsimą išmokų išpirkimą bet kuriais konkrečiais metais;
·stabilius refinansavimo poreikius ateityje;
·poreikį apsaugoti ES reitingą, kad ilguoju laikotarpiu būtų užtikrintos mažos skolinimosi išlaidos ir didelis pagrindinės investuotojų bazės susidomėjimas.
|
I.Vidutinis emisijos terminas
|
Maždaug 12 metų
|
2025 m. pirmąjį pusmetį išleidžiamų obligacijų vidutinis išpirkimo terminas buvo 12 metų. Tai atitiko poreikį paskirstyti išpirkimo profilį laike ir kartu pritraukti investuotojus sandoriams ES pirminėje rinkoje. Vidutinis išpirkimo terminas ir toliau buvo trumpesnis nei 2025 m. metiniame skolinimosi sprendime nustatytas ilgiausias vidutinis 17 metų išpirkimo terminas.
Vidutinis laikotarpis iki negrąžintos skolos termino pabaigos šiek tiek sumažėjo (iki maždaug 11 metų, po to, kai buvo pasiektas 11,5 metų lygis) dėl emisijų profilio ir artėjančio esamos skolos grąžinimo termino.
Refinansavimas taip pat išliko stabilus – tai atitinka ankstesnes emisijas ir išpirkimo profilį.
|
|
|
e)
|
II.Vidutinis laikotarpis iki negrąžintos skolos termino
|
Maždaug 11 metų
|
|
|
|
f)
|
III.Refinansavimas trumpuoju laikotarpiu, t. y. neapmokėtų obligacijų ir vekselių, kurių terminas sueina per ateinančius 12 mėnesių, procentinė dalis
|
Mažiau nei 10 %
|
|
|
|
g)
|
IV.Refinansavimas vidutiniu laikotarpiu, t. y. neapmokėtų obligacijų ir vekselių, kurių terminas sueina per ateinančius penkerius metus, procentinė dalis
|
Mažiau nei 37 %
|
|
|
ES vekselių programos įgyvendinimas
|
Reguliarus ES vekselių, kurių terminas – iki 1 metų, išleidimas aukciono būdu, siekiant pritraukti papildomų investuotojų (arba papildomų esamų investuotojų portfelių) ir remti likvidumo valdymą
|
I.Neapmokėtų ES vekselių vertė
|
Maždaug 30 mlrd. EUR
|
Šiuo laikotarpiu negrąžinta skola pagal ES vekselių programą padidėjo nuo maždaug 25 mlrd. EUR iki maždaug 30 mlrd. EUR dėl programos plėtros siekiant užtikrinti papildomą likvidumą, kai jo prireikia. Tai taip pat apėmė naujos 12 mėnesių ES vekselių linijos įvedimą.
|
|
|
|
II.ES vekselių aukcionų skaičius
|
12.
|
|
|
Likvidumo valdymas
|
Likvidumo fondo valdymas atsižvelgiant į mokėjimo įsipareigojimus, išmokų poreikius ir pinigų atsargų sąnaudas, tinkamai reaguojant į vyraujančias rinkos sąlygas.
|
I.Neįvykdytų mokėjimų dėl likvidumo trūkumo atvejų skaičius
|
Nėra
|
Komisija patenkino visus išmokų poreikius ir 2024 m. antrąjį pusmetį neatsiskaitymo atvejų nebuvo.
|
|
Pirminių maklerių tinklas
|
Pritraukti įvairių finansų įstaigų, tvirtai įsipareigojančių remti ES emisijas.
|
I.Įstaigų, kurios per pastaruosius šešis mėnesius pasirašė emisijos platinimo įsipareigojimus, skaičius
|
19 (palyginti su 18 2024 m. antrąjį pusmetį)
|
Komisiją ir toliau rėmė ES pirminiai makleriai, o pakaitomis naudoti sindikuotieji sandoriai padėjo Komisijai kuo geriau pasinaudoti visais bankais, atitinkančiais sindikuotojo sandorio šalių reikalavimus.
|
|
Bendravimas su įvairiais rinkos suinteresuotaisiais subjektais ir kitais emitentais
|
Išlaikyti ir stiprinti investuotojų bazės, rinkos dalyvių ir kitų emitentų pasitikėjimą, kad būtų palaikoma ES skolos paklausa, o ES geriau perprastų rinkos dinamiką ir investuotojų poreikius.
|
I.Nukrypimai nuo iš anksto paskelbtų finansavimo planų paskelbimo terminų
|
Nėra
|
Komisija palaikė reguliarius ir nuspėjamus ryšius su rinkomis, laikydamasi ankstesnių skelbimų.
Per 2025 m. pirmąjį pusmetį obligacijų aukcionuose dėl patrauklių finansavimo sąlygų užtikrinimo buvo paskirstyta maždaug 4 mlrd. EUR mažiau.
Komisija reguliariai skelbė investuotojų statistiką, o jos diversifikuota investuotojų bazė ir toliau didėjo.
|
|
|
|
II.Nukrypimas nuo finansavimo plane paskelbtos apimties
|
Maždaug 4 mlrd. EUR arba mažiau nei 5 % (palyginti su mažiau nei 2 % 2024 m. antrąjį pusmetį).
|
|
|
|
|
III.Investuotojų pasiskirstymo statistika
|
Pagal rūšį:
centriniai bankai / viešosios įstaigos – 17 %, fondų valdytojai – 24 %, bankų iždai – 33 %, draudimo ir pensijų fondai – 17 %, bankai – 8 %, rizikos draudimo fondai – 2 %
Pagal šalį / regioną: Jungtinė Karalystė – 22 %, Šiaurės šalys – 11 %, Prancūzija – 10 %, Beniliukso šalys – 9 %, Italija – 9 %, Azija ir Ramiojo vandenyno regionas – 5 %, Vokietija – 8 %, Pirėnų pusiasalis – 12 %, kitos ES šalys – 7 %, kitos Europos šalys (ne ES) – 2 %, Šiaurės ir Pietų Amerika – 1 %, Artimieji Rytai ir Afrika – 2 %.
|
|