<!DOCTYPE html PUBLIC "yes" "xhtml1-strict.dtd">
<html xmlns="http://www.w3.org/1999/xhtml">
<!--GENDOC2XHTML # converter_version: 1.2.15-->
  <head>
    <title>2025-12-202512C118202306330-00-TRA-DOC-LT-CONCL-C-0633-23-202500894-07_00</title>
    <meta content="text/html; charset=utf-8" http-equiv="Content-Type"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGeneratedDate"/>
    <meta content="0" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ContentBits"/>
    <meta content="Commission Use" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Name"/>
    <meta content="lt-LT" name="Gendoc_Lang"/>
    <meta content="" name="Gendoc_GenerationDate"/>
    <meta content="" name="IsFlattened"/>
    <meta content="1" name="NumProc"/>
    <meta content="Final" name="Gendoc_EditionType"/>
    <meta content="0001" name="Gendoc_CaseNumberSuite"/>
    <meta content="13/06/2025 11:43:38" name="Gendoc_LastVerificationDate"/>
    <meta content="" name="Gendoc_ProcedureNumber"/>
    <meta content="lt" name="Gendoc_LangCode"/>
    <meta content="CNC" name="TypeDoc"/>
    <meta content="07+AMR4IqAX/gF5/2a16UMwNcc9v7Cb5ytDYj6ARm1IU4l16cVyrC7vJjiUZAniTqCIS3poAD2FRFTkTlQT9fISQMxSVaRg4U+VK0RngpTh2h7KJWGEOsyMwuJNAmNK8UnhyMJScRxYlw0MoHoMDzMCGbbp2Vs2Uwv9yQ2oFO3k=" name="GenDocUID"/>
    <meta content="P" name="TypeProc"/>
    <meta content="" name="CreateCustomParts"/>
    <meta content="OK" name="ReadyToPublish"/>
    <meta content="lke" name="Gendoc_User"/>
    <meta content="" name="EP_Mode"/>
    <meta content="" name="Gendoc_DGTGenerated"/>
    <meta content="" name="Gendoc_Vademecum"/>
    <meta content="true" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Enabled"/>
    <meta content="6a0611f3-d68a-4a08-9002-f48095d51301" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_ActionId"/>
    <meta content="0633" name="NumeroOrdre"/>
    <meta content="2023" name="Annee"/>
    <meta content="P" name="Gendoc_ProcedureType"/>
    <meta content="" name="EP_Version"/>
    <meta content="LT" name="Langue"/>
    <meta content="lke" name="Gendoc_DGTGeneratedUser"/>
    <meta content="b24c8b06-522c-46fe-9080-70926f8dddb1" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SiteId"/>
    <meta content="FAST_document_go_ok" name="Gendoc_LastVerificationStatus"/>
    <meta content="CNC_C" name="Gendoc_GendocTemplateType"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlockFlatP"/>
    <meta content="GenDoc 12-02-25 14:17:16" name="Created"/>
    <meta content="" name="Canevas3_Vademecum"/>
    <meta content="2025-03-05T13:06:37Z" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_SetDate"/>
    <meta content="TRUE" name="WithoutAuthorBlock"/>
    <meta content="" name="Gendoc_CaseYear"/>
    <meta content="false" name="Generation_In_Progress"/>
    <meta content="C" name="Juridiction"/>
    <meta content="c71592bbe076474a9ffe6e8ddeb0021e" name="DocumentIdentifier"/>
    <meta content="0633" name="Gendoc_CaseNumber"/>
    <meta content="ImportedWithoutSource" name="SdlIdentifier"/>
    <meta content="RP" name="NatureAff"/>
    <meta content="RP" name="Gendoc_CaseNature"/>
    <meta content="0001" name="NumSuite"/>
    <meta content="C" name="Gendoc_Juridiction"/>
    <meta content="Standard" name="MSIP_Label_6bd9ddd1-4d20-43f6-abfa-fc3c07406f94_Method"/>
  </head>
  <body>
    <div style="header">
      <div id="rId25" style="first"/>
      <div id="rId21" style="even">Generalinio advokato a. Rantos išvada – Byla C-633/23</div>
      <div id="rId22" style="default">Electrabel ir kt.</div>
    </div>
    <p class="C36Centre" id="para-1" title="page-1">
      GENERALINIO ADVOKATO
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-2" title="page-1">
      ATHANASIOS RANTOS IŠVADA,
    </p>
    <p class="C36Centre" id="para-3" title="page-1">
      pateikta 2025 m. vasario 27 d. (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-1" href="#t-1">1</a>
</span>)
      
    </p>
    <p class="C38Centregrasgrandespacement" id="para-4" title="page-1">
      Byla C‑633/23
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-5" title="page-1">
      Electrabel SA,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-6" title="page-1">
      Fédération Belge des Entreprises Électriques et Gazières ASBL,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-7" title="page-1">
      Organisatie voor Duurzame Energie Vlaanderen ASBL,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-8" title="page-1">
      Wind4wallonia 2 SA,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-9" title="page-1">
      Luminus SA,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-10" title="page-1">
      EDF Belgium SA,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-11" title="page-1">
      ActiVent Wallonie SCRL,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-12" title="page-1">
      Eol’Wapi SA,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-13" title="page-1">
      Lumiwind SC,
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-14" title="page-1">
      Luminus Wind Together SC
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-15" title="page-1">
      prieš
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-16" title="page-1">
      Commission de Régulation de l’Electricité et du Gaz (CREG),
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-17" title="page-1">
      dalyvaujant
    </p>
    <p class="C37Centregras" id="para-18" title="page-1">
      Belgijos valstybei
    </p>
    <p class="C39Centreespacement" id="para-19" title="page-1">
      (Cour d’appel de Bruxelles (Briuselio apeliacinis teismas, Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
    </p>
    <p class="C71Indicateur" id="para-20" title="page-2">
      „Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Elektros energijos vidaus rinka – Reglamentas (ES) 2022/1854 – Skubi intervencija, skirta didelėms energijos kainoms mažinti – 2 straipsnio 5 ir 9 punktai – 6–8 straipsniai – Elektros energijos rinkos pajamų viršutinė riba – „Rinkos pajamų“ nustatymas – Nacionalinės teisės aktai, kuriuose nustatytos nenuginčijamos ar iš dalies nuginčijamos prezumpcijos, neleidžiančios atsižvelgti į faktiškai gautas pajamas – Tiesioginis poveikis – Proporcingumo principas – 22 straipsnio 2 dalies c punktas – Šio reglamento 6–8 straipsnių taikymo laikotarpis – Pajamų viršutinės ribos taikymas anksčiau, nei numatyta pagal šį reglamentą – Viršenybės, veiksmingumo ir lojalaus bendradarbiavimo principai“
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-21" title="page-3">
      
        <br/>
      
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">I.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Įvadas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl Reglamento (ES) 2022/1854 (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-2" href="#t-2">2</a>
</span>) 6–8 ir 22 straipsnių, siejamų su šio reglamento 2 straipsnio 5 ir 9 punktais, SESV 288 straipsniu, ESS 6 straipsniu, taip pat su proporcingumo, Sąjungos teisės viršenybės ir veiksmingumo bei lojalaus bendradarbiavimo principais, išaiškinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šis prašymas pateiktas nagrinėjant tris skundus, kuriuos pateikė atitinkamai, pirma, Electrabel SA, antra, Fédération Belge des Entreprises Électriques et Gazières ASBL, Organizatie voor Duurzame Energie Vlaanderen ASBL ir Wind4Wallonia 2 SA (toliau kartu – FEBEG ir kt.) ir, trečia, Luminus SA, EDF Belgium SA, ActiVent Wallonie SCRL, Eol’Wapi SA, Lumiwind SC ir Luminus Wind Together SC (toliau kartu – Luminus ir kt.) (toliau visos kartu – ieškovės pagrindinėje byloje) dėl Commission de régulation de l’électricité et du gaz (Elektros energijos ir dujų reguliavimo komisija, Belgija; toliau – CREG) sprendimo dėl deklaracijos, kurią turi pateikti rinkliavos, nustatytos atsižvelgiant į elektros energijos gamintojų rinkos pajamų viršutinę ribą, skolininkai (toliau – ginčijamas sprendimas) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-3" href="#t-3">3</a>
</span>), panaikinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">3.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Konkrečiau kalbant, Cour d’appel de Bruxelles (Briuselio apeliacinis teismas, Belgija) kyla klausimas dėl nacionalinės teisės aktų, kuriais, taikant Reglamentą 2022/1854, nustatyta elektros energijos rinkos pajamų viršutinės ribos sistema, grindžiama įvairiomis nenuginčijamomis arba nuginčijamomis prezumpcijomis ir neleidžianti atsižvelgti į elektros energijos gamintojų faktiškai gautas pajamas, be to, taikyta ankstesniu laikotarpiu nei nurodytasis šiame reglamente, suderinamumo su minėtomis Sąjungos teisės nuostatomis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">4.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis Teisingumo Teismo pirmą kartą prašoma paaiškinti galimą valstybių narių diskreciją įgyvendinant tam tikrų elektros energijos gamintojų pajamų viršutinės ribos priemonę, nustatytą Reglamente 2022/1854, ir prireikus – kriterijus, taikytinus siekiant apibrėžti šią priemonę, be kita ko, viena vertus, metodą, kuriuo remiantis nustatomos šios pajamos, ir, kita vertus, tokios priemonės taikymo laiko atžvilgiu sritį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">II.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Teisinis pagrindas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Sąjungos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">5.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reglamento 2022/1854 30 ir 37 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-30" title="page-5">
      „(30) siekiant išvengti didelio poveikio pradiniam tikėtinam projekto pelningumui, rinkos pajamų viršutinė riba turėtų būti taikoma ne visoms gamybos pajamoms &lt;…&gt;, o rinkos pajamoms. Nepriklausomai nuo sutartinės formos, kuria gali būti vykdoma prekyba elektros energija, rinkos pajamų viršutinė riba turėtų būti taikoma tik realizuotosioms rinkos pajamoms. &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-31" title="page-5">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-32" title="page-5">
      (37) siekiant užtikrinti veiksmingą rinkos pajamų viršutinės ribos taikymą, gamintojai &lt;…&gt; turėtų pateikti būtinus duomenis valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir, kai tinkama, sistemos operatoriams bei paskirtiesiems elektros energijos rinkos operatoriams. Atsižvelgiant į didelį atskirų sandorių, kurių atžvilgiu valstybių narių kompetentingos institucijos turi užtikrinti rinkos pajamų viršutinės ribos taikymą, skaičių, tos institucijos turėtų turėti galimybę naudoti pagrįstus įverčius rinkos pajamų viršutinei ribai apskaičiuoti.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">6.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šio reglamento 2 straipsnio „Apibrėžtys“ 5 ir 9 punktuose nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-34" title="page-5">
      „Šiame reglamente vartojamos &lt;…&gt; šios terminų apibrėžtys:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-35" title="page-5">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-36" title="page-5">
      5) rinkos pajamos – realizuotosios pajamos, kurias gauna gamintojas už elektros energijos pardavimą ir tiekimą Sąjungoje, nepaisant sutartinės tokių mainų vykdymo formos, įskaitant elektros energijos pirkimo sutartis ir kitas apsidraudimo nuo didmeninės elektros energijos rinkos svyravimų operacijas &lt;…&gt;;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-37" title="page-5">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-38" title="page-5">
      9) pajamų perviršis – teigiamas skirtumas tarp gamintojų rinkos pajamų už elektros energijos MWh ir 180 EUR už elektros energijos MWh rinkos pajamų viršutinės ribos, numatytos 6 straipsnio 1 dalyje.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">7.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šio reglamento 6 straipsnyje „Privaloma rinkos pajamų viršutinė riba“ nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-40" title="page-5">
      „1. Gamintojų rinkos pajamos, gaunamos gaminant elektros energiją iš 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų išteklių, negali viršyti 180 EUR už pagamintos elektros energijos MWh.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-41" title="page-5">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-42" title="page-6">
      3. Valstybės narės įdiegia veiksmingas priemones, kad būtų užkirstas kelias gamintojų pareigų pagal 2 dalį apėjimui. Jos visų pirma užtikrina, kad rinkos pajamų viršutinė riba būtų veiksmingai taikoma tais atvejais, kai gamintojus kontroliuoja kitos įmonės arba kai jie iš dalies priklauso kitoms įmonėms, ypač kai jie yra vertikaliai integruotos įmonės dalis.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-43" title="page-6">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-44" title="page-6">
      5. Komisija teikia valstybėms narėms gaires dėl šio straipsnio įgyvendinimo.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">8.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šio reglamento 7 straipsnyje „Rinkos pajamų viršutinės ribos taikymas elektros energijos gamintojams“ numatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-46" title="page-6">
      „1. 6 straipsnyje numatyta rinkos pajamų viršutinė riba taikoma rinkos pajamoms, gautoms pardavus elektros energiją, pagamintą naudojant šiuos išteklius:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-47" title="page-6">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-48" title="page-6">
      6. Gamintojai &lt;…&gt; pateikia valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir, kai aktualu, sistemos operatoriams bei paskirtiesiems elektros energijos rinkos operatoriams visus 6 straipsniui taikyti būtinus duomenis, įskaitant duomenis apie pagamintą elektros energiją ir susijusias rinkos pajamas, neatsižvelgiant į rinkos laikotarpį, kuriuo vykdomas sandoris, ir į tai, ar elektros energija prekiaujama dvišaliu pagrindu toje pačioje įmonėje ar centralizuotoje prekyvietėje.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">9.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Reglamento 2022/1854 8 straipsnio „Nacionalinės kovos su krize priemonės“ nustatyta:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-50" title="page-6">
      „1. Valstybės narės gali:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-51" title="page-6">
      a) toliau taikyti arba nustatyti priemones, kuriomis būtų dar labiau apribotos gamintojų, gaminančių elektros energiją iš 7 straipsnio 1 dalyje išvardytų šaltinių, rinkos pajamos, įskaitant galimybę diferencijuoti technologijas &lt;…&gt;;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-52" title="page-6">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-53" title="page-6">
      c) toliau taikyti arba nustatyti nacionalines priemones, skirtas apriboti gamintojų, gaminančių elektros energiją iš 7 straipsnio 1 dalyje nenurodytų išteklių, rinkos pajamas;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-54" title="page-6">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-55" title="page-6">
      2. 1 dalyje nurodytos priemonės pagal šį reglamentą turi:
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-56" title="page-6">
      a) būti proporcingos ir nediskriminuojančios;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-57" title="page-6">
      b) nekelti pavojaus investavimo signalams;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-58" title="page-6">
      c) užtikrinti, kad būtų padengtos investicijos ir veiklos sąnaudos;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-59" title="page-7">
      d) neiškraipyti didmeninių elektros energijos rinkų veikimo, visų pirma nedaryti poveikio pirmumo tvarkai ir kainų formavimuisi didmeninėje rinkoje;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-60" title="page-7">
      e) būti suderinamos su Sąjungos teise.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">10.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šio reglamento 22 straipsnis „Įsigaliojimas ir taikymas“ suformuluotas taip:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-62" title="page-7">
      „1. Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-63" title="page-7">
      2. &lt;…&gt; šis reglamentas taikomas iki 2023 m. gruodžio 31 d., laikantis šių sąlygų:
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-64" title="page-7">
      &lt;…&gt;
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-65" title="page-7">
      c) 6, 7 ir 8 straipsniai taikomi nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-66" title="page-7">
      &lt;…&gt;“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Belgijos teisė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Elektros energijos įstatymas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">11.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2022 m. gruodžio 16 d. Loi modifiant la loi relative à l’organisation du marché de l’électricité et introduisant un plafond sur les recettes issues du marché des producteurs d’électricité (Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Įstatymas dėl elektros energijos rinkos organizavimo ir nustatoma viršutinė pajamų iš elektros energijos gamintojų rinkos riba) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-4" href="#t-4">4</a>
</span>) įtvirtintos redakcijos 1999 m. balandžio 29 d. Loi relative à l’organisation du marché de l’électricité (Įstatymas dėl elektros energijos rinkos organizavimo) (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-5" href="#t-5">5</a>
</span>), taikytino pagrindinėje byloje (toliau – Elektros energijos įstatymas), 22ter straipsnio 1 dalyje nustatyta elektros energijos gamintojų rinkos pajamų viršutinė riba, įvedant valstybės rinkliavą nuo pajamų perviršio, gauto nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">12.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šio straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje „rinkos pajamos“ apibrėžiamos kaip atitinkamų elektros energijos gamintojų iš kiekvieno elektros energijos pardavimo ir tiekimo sandorio šio straipsnio 1 dalyje nurodytu laikotarpiu gautos pajamos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">13.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Minėto straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje nustatytos įvairios šių pajamų nustatymo prezumpcijos, kurios skiriasi pagal skirtingas gamybos įrenginių rūšis. Konkrečiau kalbant, šios pastraipos 1 ir 2 punktuose nustatytos nepaneigiamos prezumpcijos, taikomos atominėms elektrinėms. Šios pastraipos 3–5 punktuose nustatytos nenuginčijamos prezumpcijos, atitinkamai taikomos: įrenginiams, kurie nenurodyti 1 ir 2 punktuose ir kuriuose gamyba vyksta pagal elektros energijos pirkimo pardavimo sutartį (3 punktas); įrenginiams, kurie nenurodyti 1, 2 ir 3 punktuose ir kuriems netaikoma pagalbos gamybai sistema arba kuriems taikoma tokia sistema, kai pagal ją pagalbos dydis nepriklauso nuo elektros energijos kainos pokyčių trejų metų laikotarpiu (4 punktas); taip pat visiems kitiems įrenginiams, nenurodytiems 1, 2, 3 ir 4 punktuose (5 punktas). Galiausiai minėtos pastraipos 6 punkte nustatyta, kad gamintojai, kuriems taikomos 3–5 punktuose nurodytos nuginčijamos prezumpcijos, gali jas paneigti, jei pateikia įrodymų, kad jų rinkos pajamos skiriasi nuo tų, kurios nustatytos taikant šias prezumpcijas, su sąlyga, kad tai įrodo dėl viso savo gamybos įrenginių parko. Vis dėlto tokios prezumpcijos gali būti paneigtos tik remiantis šiomis prezumpcijomis:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-72" title="page-8">
      „a) pardavimo sandoriai grupės viduje šio straipsnio taikymo tikslais laikomi sudarytais kaina, atitinkančia sandorio dienos rinkos kainą sandoryje numatytu tiekimo laikotarpiu, paskelbtą Belgijoje veikiančioje energijos blokų mainų platformoje;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-73" title="page-8">
      b) bet koks pagamintas ir parduotas, bet ne ateities sandorių rinkoje, elektros energijos kiekis laikomas parduotu už referencinę rinkos kainą;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-74" title="page-8">
      c) bet kuris išankstinis elektros energijos pardavimas yra sandoris, kurį apibrėžia jo sudarymo data, kaina ir apimtis;
    </p>
    <p class="C02AlineaAltA" id="para-75" title="page-8">
      d) dienos eigos rinkoje parduotas elektros energijos kiekis laikomas parduotu per sandorį, sudaromą kiekvienam vienos valandos tiekimo laikotarpiui.“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">14.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagal to paties straipsnio 6 dalies ketvirtą pastraipą CREG pavesta nustatyti deklaracijos pavyzdį ir dokumentų, kuriuos rinkliavos skolininkai turi pateikti jos apskaičiavimo tikslais, formatą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ginčijamas sprendimas</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">15.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ginčijamame sprendime, kurį CREG priėmė 2023 m. vasario 28 d. taikydama Elektros energijos įstatymo 22ter straipsnio 6 dalies ketvirtą pastraipą, nurodyti deklaracijos pavyzdys ir dokumentų, kuriuos šio įstatymo 22ter straipsnio 1 dalyje nustatytos rinkliavos skolininkai turi pateikti jos apskaičiavimo tikslais, formatas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">III.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pagrindinė byla, prejudiciniai klausimai ir procesas Teisingumo Teisme</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">16.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ieškovės pagrindinėje byloje – tai arba privatinės teisės reglamentuojami juridiniai asmenys, kurie yra elektros energijos, pagamintos iš Reglamento 2022/1854 7 straipsnio 1 dalyje išvardytų energijos šaltinių, gamintojai ir tiekėjai ir kuriems taikoma rinkliava, nustatyta Elektros energijos įstatymo 22ter straipsnio 1 dalyje, arba privatinės teisės reglamentuojami juridiniai asmenys, išskyrus elektros energijos tiekimo gamintojus ir tiekėjus, kuriems taip pat taikoma ši rinkliava, arba elektros energijos gamybos ir tiekimo sektoriaus įmonių federacijos, kurios veikia savo narių naudai ir kurių suinteresuotumas pareikšti ieškinį nustatytas taikant Elektros energijos įstatymą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">17.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">2023 m. kovo 29 d. Electrabel ir FEBEG ir kt., o 2023 m. kovo 30 d. Luminus ir kt. pateikė Cour d’appel de Bruxelles (Briuselio apeliacinis teismas), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, tris skundus dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo. Atsižvelgdamas į šių skundų panašumą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas juos sujungė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">18.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Grįsdamos skundus ieškovės pagrindinėje byloje, pirma, nurodo panaikinimo pagrindus, susijusius su ginčijamame sprendime nustatytų prezumpcijų išimtiniu pobūdžiu. Jos iš esmės teigia, kad šiuo sprendimu pažeidžiami Reglamento 2022/1854 2 straipsnio 5 ir 9 punktai, taip pat 6–8 straipsniai, nes pagal šį sprendimą jos privalo deklaruoti pajamas, kurių faktiškai negavo, nors pagal šį reglamentą reikalaujama deklaruoti faktiškai gautas pajamas. Taigi jos priekaištauja CREG, kad ji šiame sprendime pakartojo šešių prezumpcijų sistemą, nustatytą Elektros energijos įstatymo 22ter straipsnio 5 dalies antros pastraipos 1–6 punktuose. Kadangi ši sistema grindžiama vien prezumpcijomis, kurios yra nenuginčijamos arba nuginčijamos tik laikantis tam tikrų sąlygų ir taikant kitas prezumpcijas, pagal ją atsižvelgiama į fiktyvias pajamas, nors Reglamente 2022/1854 nustatyta viršutinė riba taikoma tik faktiškai gautoms elektros energijos gamintojų pajamoms. Be to, šiame reglamente numatyta, kad viršutinė riba taikoma „kiekvienam atskiram sandoriui“, o pagal visas pagrindinėje byloje aptariamas prezumpcijas laikoma, kad elektros energija parduodama vieną kartą per dieną už tos dienos elektros energijos kainą elektros energijos biržoje, jei elektros energija parduodama ateities sandorių rinkoje, ir vieną kartą per valandą, jeigu ji parduodama dienos eigos rinkoje. Taikant šią sistemą rinkliava renkama tuo atveju, kai viršijama laikotarpio dienos arba valandos viršutinė riba, net jei faktiškai gauta vidutinė kaina arba fiksuota kaina yra žemesnė už viršutinę ribą. Pagrindinėje byloje aptariamos sistemos įgyvendinimas nepagrįstas ir juo siekiama padidinti rinkliavą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">19.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">CREG ir Belgijos vyriausybė savo ruožtu, be kita ko, remiasi Reglamento 2022/1854 37 konstatuojamąja dalimi, pagal kurią valstybės narės gali naudoti pagrįstus įverčius rinkos pajamų viršutinei ribai apskaičiuoti. Be to, šiame reglamente nenustatyta konkreti šių pajamų apskaičiavimo taisyklė. Jų teigimu, prezumpcijų taikymas ne lemia fiktyvių pajamų apmokestinimą, o leidžia įveikti techninius sunkumus, susijusius su tiksliu rinkliavos taikymo laikotarpiu parduotos ir patiektos elektros energijos kiekvienos MWh kainos nustatymu, taip sumažinant administracinę naštą, tenkančią skolininkams ir viešiesiems subjektams, atsakingiems už rinkliavos taikymą. Kiek tai susiję su nenuginčijamu prezumpcijų, nurodytų Elektros energijos įstatymo 22ter straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje, pobūdžiu, jis pateisinamas, nes sistema grindžiama strategijomis, kurios anksčiau nustatytos susitarus su atitinkamų atominių elektrinių operatoriais.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">20.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pirmiausia nurodo, jog tai, kad nagrinėjamu atveju nurodytas neteisėtumas kyla taikant Elektros energijos įstatymo 22ter straipsnio 5 dalies antros pastraipos 1–6 punktus, neturi reikšmės jo jurisdikcijai spręsti dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo. Jo teigimu, šiose nuostatose numatytos prezumpcijos, kuriomis remdamasi CREG ginčijamame sprendime nustatė pajamų deklaracijos formą, reiškiančią etapą prieš nustatant kiekvieno skolininko mokėtiną rinkliavą, yra pagrįsta prezumpcijų, kurių skolininkas niekada negali visiškai išvengti, visuma arba serija, todėl jis negali deklaruoti savo faktiškai gautų pajamų. Jis pažymi, kad nagrinėjamu atveju nebuvo konstatuota, jog nėra techninių galimybių nustatyti faktines pajamas. Taigi, nors techniniais sunkumais kažkiek galima pateisinti rėmimąsi prezumpcijomis, jais nėra pateisinamas jų nenuginčijamas pobūdis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">21.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo galimą Reglamento 2022/1854 nuostatų prieštaravimą, kiek tai susiję su rinkos pajamų viršutinės ribos nustatymu. Jis mano, kad a priori, nors šio reglamento 2 straipsnio 5 ir 9 punktuose bei 6 ir 7 straipsniuose, siejamuose su jo 30 konstatuojamąja dalimi, nurodyta, kad pajamų perviršis apskaičiuojamas remiantis gamintojų faktiškai gautomis pajamomis, šio reglamento 37 konstatuojamojoje dalyje pripažįstama valstybių narių galimybė naudoti pagrįstus įverčius pajamų viršutinei ribai apskaičiuoti. Jis teigia, kad jo iš pirmo žvilgsnio neįtikina tai, jog dėl minėtos galimybės leisti valstybėms narėms naudoti įverčius joms leidžiama nustatyti sistemą, grindžiamą vien nenuginčijamomis arba iš dalies nuginčijamomis prezumpcijomis, bet taip, kad išliktų valstybės narės teoriškai iš anksto numatytų elementų, neatsižvelgiant į faktiškai gautas pajamas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">22.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, dėl laikotarpio, kurį apima ginčijamas sprendimas, Electrabel ir FEBEG ir kt. iš esmės teigia, jog, kadangi šiame sprendime nustatyta deklaracijos forma laikotarpiui nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki gruodžio 31 d., nors pagal Reglamentą 2022/1854 pajamų viršutinė riba nustatoma tik nuo 2022 m. gruodžio 1 d., ir kadangi valstybės narės negali taikyti pajamų perviršio apmokestinimo nuo ankstesnės datos, šiuo sprendimu pažeidžiami, be kita ko, šio reglamento 6–8, 20 ir 22 straipsniai, SESV 288 straipsnis, Sąjungos teisės viršenybės ir veiksmingumo principai, taip pat lojalaus bendradarbiavimo principas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">23.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">CREG ir Belgijos valstybė savo ruožtu tvirtina, kad Belgijos teisės aktų leidėjas, priešingai, galėjo taip elgtis, kiek tai susiję su minėtu laikotarpiu, naudodamasis savo bendra kompetencija mokesčių srityje. Belgijos valstybė, be kita ko, remiasi Reglamento 2022/1854 8 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią valstybės narės gali „toliau taikyti arba nustatyti priemones, kuriomis būtų dar labiau apribotos &lt;…&gt; rinkos pajamos“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">24.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, Belgijos teisės aktų leidėjas nenurodė, kodėl nustatė kitą pagrindinėje byloje aptariamos rinkliavos įsigaliojimo datą nei numatytoji Reglamente 2022/1854, tik pažymėjo, kad nustatyta sistema neprieštarauja taikymo atgaline data mokesčių srityje principui, nepatikslindamas, ar ši rinkliava reiškia nacionalinę priemonę, nepriklausomą nuo Sąjungos teisės, laikotarpiui nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki lapkričio 30 d. Todėl prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad, atsižvelgiant į Sąjungos teisės viršenybės ir veiksmingumo principus bei lojalaus bendradarbiavimo principą, pagal šio reglamento 22 straipsnio 2 dalį gali būti draudžiamos nacionalinės priemonės, kuriomis užtikrinama šiame reglamente nustatytos sistemos įgyvendinimas nuo ankstesnės datos, nei nurodyta šioje nuostatoje. Šiuo klausimu jis mano, kad iš šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies nėra aišku, ar pagal šią nuostatą valstybėms narėms suteikta galimybė apima ir galimybę viršutinės ribos nustatymo tvarką įgyvendinti iki šio reglamento įsigaliojimo dienos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">25.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiomis aplinkybėmis Cour d’appel de Bruxelles (Briuselio apeliacinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-90" title="page-11">
      „1. Ar [Reglamento 2022/1854] 6, 7 ir 8 straipsniai, siejami su [šio reglamento] 2 straipsnio 5 ir 9 punktais, atsižvelgiant į visas jo konstatuojamąsias dalis ir, be kita ko, SESV 288 straipsnį bei ESS 6 straipsnį, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama taikyti nacionalines priemones, kaip antai Elektros energijos įstatymo 22ter straipsnį ir ypač jo 5 dalies antrą pastraipą, kuriose numatyta, kad šio reglamento 6 straipsnyje numatyta viršutinė riba lemia elektros energijos gamintojų pajamų perviršio surinkimą, kai pajamų perviršis, palyginti su nustatyta viršutine riba, apskaičiuojamas atsižvelgiant į tam tikras rinkos pajamas, o tam tikrų įrenginių atveju – remiantis nepaneigiamomis teorinių pajamų apskaičiavimo prezumpcijomis (žr. Elektros energijos įstatymo 22ter straipsnio 5 dalies antros pastraipos 1 ir 2 punktus), todėl rinkliavos skolininkai negali deklaruoti ir įrodyti savo faktinių pajamų?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-91" title="page-11">
      2. Ar [Reglamento 2022/1854] 6, 7 ir 8 straipsniai, siejami su [šio reglamento] 2 straipsnio 5 ir 9 punktais, atsižvelgiant į visas jo konstatuojamąsias dalis ir, be kita ko, SESV 288 straipsnį ir ESS 6 straipsnį, taip pat proporcingumo principą, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama taikyti nacionalines priemones, kaip antai Elektros energijos įstatymo 22ter straipsnį ir ypač jo 5 dalies antrą pastraipą, kuriose numatyta, kad šio reglamento 6 straipsnyje numatyta viršutinė riba lemia elektros energijos gamintojų pajamų perviršio surinkimą, kai pajamų perviršis, palyginti su nustatyta viršutine riba, apskaičiuojamas atsižvelgiant į tam tikras rinkos pajamas, o tam tikrų įrenginių atveju (žr. 22ter straipsnio 5 dalies antros pastraipos 3, 4, 5 ir 6 punktus) – remiantis prezumpcijomis, kurios laikomos paneigiamomis, bet kurias paneigti galima tik, pirma, įrodymais pagrindus jų faktines pajamas iš visų jų įrenginių, įskaitant įrenginius, kuriems [šis] reglamentas netaikomas, ir, antra, visada remiantis tam tikromis prezumpcijomis, todėl rinkliavos skolininkai negali deklaruoti ir įrodyti savo faktinių pajamų?
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-92" title="page-12">
      3. Ar [Reglamento 2022/1854] 6, 7, 8 ir 22 straipsniai, siejami su Sąjungos teisės viršenybės ir veiksmingumo principais bei lojalaus bendradarbiavimo principu (ESS 4 straipsnio 3 dalis) ir, be kita ko, su SESV 288 straipsniu, taip pat atsižvelgiant į jo konstatuojamąsias dalis, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama taikyti po šio reglamento įsigaliojimo patvirtintas nacionalines priemones, kaip antai 2022 m. gruodžio 16 d. įstatymu įtrauktą Elektros energijos įstatymo 22ter straipsnio 1 dalį, kuriomis numatomas elektros energijos gamintojų gaunamų rinkos pajamų ribojimo sistemos įgyvendinimas nuo datos, kuri yra ankstesnė nei 2022 m. gruodžio 1 d., kaip antai 2022 m. rugpjūčio 1 d.?“
    </p>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">26.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Rašytines pastabas Teisingumo Teismui pateikė Electrabel, FEBEG ir kt., Luminus ir kt., CREG, Belgijos ir Graikijos vyriausybės, taip pat Europos Komisija.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">IV.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Analizė</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">A.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl pirmojo ir antrojo prejudicinių klausimų</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">27.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmuoju ir antruoju klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar pagal Reglamentą 2022/1854, pirmiausia jo 6–8 straipsnius, siejamus su jo 2 straipsnio 5 ir 9 punktais, atsižvelgiant į visas jo konstatuojamąsias dalis, taip pat į SESV 288 straipsnį ir ESS 6 straipsnį bei proporcingumą principą, draudžiama nacionalinė priemonė, kuria nustatyta rinkos pajamų apskaičiavimo sistema, pagal kurią šioms pajamoms taikoma viršutinė riba (numatyta šio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje) remiantis arba nenuginčijamomis prezumpcijomis (pirmasis klausimas), arba iš dalies nuginčijamomis prezumpcijomis (antrasis klausimas), todėl rinkliavos skolininkai negali įrodyti savo faktinių pajamų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">28.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kadangi abu pirmieji klausimai susiję su tomis pačiomis Sąjungos teisės nuostatomis ir yra pateikti dėl sąvokos „rinkos pajamos“, kurias gauna elektros energijos gamintojai, kuriems taikoma viršutinė riba, išaiškinimo, konkrečiau kalbant, dėl kriterijų, kuriuos reikia taikyti siekiant apskaičiuoti šias pajamas, nustatymo, juos reikia nagrinėti kartu.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">29.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Prieš pradedant nagrinėti šiuos du klausimus, mano manymu, reikėtų trumpai priminti bendrą Reglamente 2022/1854 nustatytą sistemą, taip pat išsiaiškinti, ar su viršutinės ribos nustatymu susijusios nuostatos, pirmiausia šio reglamento 6 straipsnio 1 dalis, daro tiesioginį poveikį.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">1.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirminės pastabos</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">a)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl Reglamente 2022/1854 nustatytos bendros sistemos</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">30.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia primintina, kad Reglamentu 2022/1854 nustatyta skubi intervencija, skirta mažinti didelėms energijos kainoms dėl energetinės krizės, kurią lėmė Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, taigi ir didelių energijos rinkos sutrikimų, susijusių su rimtais tiekimo sunkumais. Šia intervencija Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė sukurti suderintą pajamų perviršio perskirstymo sistemą, kad būtų išsklaidytas susirūpinimas, susijęs su dideliu iškraipymu tarp gamintojų, galinčiu pakenkti energijos rinkai. Šiuo reglamentu, priimtu remiantis SESV 122 straipsniu, siekiama nustatyti ne nuolatines rinkoje taikomas priemones, o išimtines, tikslines ir ribotos trukmės iniciatyvas, skirtas rinkoje susidariusiai konkrečiai situacijai suvaldyti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">31.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taip pat pažymėtina, kad šiuo reglamentu ne atliktas išsamus suderinimas, o koordinuojamos įvairios priemonės, kurių valstybės narės imasi kilus energetikos krizei. Nors įgyvendinant šį reglamentą valstybėms narėms suteikta diskrecija (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-6" href="#t-6">6</a>
</span>), jai vis dėlto taip pat galioja šio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, kurių valstybės narės privalo laikytis patvirtindamos minėtas priemones (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-7" href="#t-7">7</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">32.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, reikia konstatuoti, kad nors Reglamente 2022/1854 pateikiamos gairės jame nurodytiems tikslams pasiekti, jokioje jo nuostatoje nenurodyta konkreti ir privaloma tvarka, kurios valstybės narės turėtų laikytis nustatydamos viršutinę ribą ir pajamas, kurioms ši riba taikoma. Šiuo klausimu pažymėtina, kad nors šio reglamento 6 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog „Komisija teikia valstybėms narėms gaires dėl šio straipsnio įgyvendinimo“, ji šių gairių neparengė.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">b)</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl Reglamento 2022/1854 nuostatų, susijusių su pajamų viršutinės ribos nustatymu, tiesioginio poveikio</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">33.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia pažymėtina, kad nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas aiškiai neklausia Teisingumo Teismo dėl Reglamento 2022/1854 nuostatų, susijusių su pajamų viršutinės ribos nustatymu, be kita ko, dėl jo 6 straipsnio 1 dalies, tiesioginio poveikio, pirmuosiuose dviejuose klausimuose jis nurodo SESV 288 straipsnį (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-8" href="#t-8">8</a>
</span>). Šiomis aplinkybėmis siūlau prieš pradedant pateiktų klausimų analizę glaustai išnagrinėti šiuos probleminius aspektus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">34.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Primintina, kad pagal SESV 288 straipsnį reglamentas iš esmės yra tiesiogiai taikomas visas, tačiau Teisingumo Teismas yra pripažinęs, kad tam tikroms reglamento nuostatoms įgyvendinti gali reikėti patvirtinti nacionalines įgyvendinimo priemones (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-9" href="#t-9">9</a>
</span>). Be to, nors reglamento nuostatos paprastai yra tiesioginio poveikio, neatmestina, kad kai kurios nuostatos tokios nėra, jeigu jos nepakankamai aiškios, tikslios ir besąlyginės (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-10" href="#t-10">10</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">35.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nors, kaip priminta šios išvados 30 ir 31 punktuose, nagrinėjamu atveju neginčijama, kad, atsižvelgiant į teisinį pagrindą, kuriuo remiantis priimtas Reglamentas 2022/1854, t. y. į SESV 122 straipsnį, šiuo reglamentu ne atliktas išsamus suderinimas mokesčių srityje, o koordinuojamos įvairios priemonės, patvirtintos nacionaliniu lygmeniu, ir kad tam valstybės narės turi tam tikrą diskreciją įgyvendindamos šį reglamentą, vien dėl to, priešingai, nei teigia Belgijos vyriausybė ir CREG, šis reglamentas negali netekti tiesioginio poveikio. Iš tikrųjų, nors valstybės narės, įgyvendindamos šį reglamentą, naudojasi tam tikra diskrecija dėl konkrečių priemonių, kurias jos gali patvirtinti, šia diskrecija naudotis jos gali tik neperžengdamos Sąjungos teisės ribų. Taigi naudojimasis šia diskrecija neleidžia joms priimti teisės aktų, galinčių pakeisti Reglamento 2022/1854 taikymo sritį, ir negali lemti Sąjungos teisei prieštaraujančių priemonių priėmimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">36.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tai pažymėjus reikia atsakyti į klausimą, ar Reglamento 2022/1854 6 straipsnio 1 dalis atitinka Teisingumo Teismo jurisprudencijoje nustatytas sąlygas, primintas šios išvados 34 punkte, kad šią nuostatą būtų galima laikyti darančia tiesioginį poveikį, t. y. ar ji yra pakankamai aiški, tiksli ir besąlyginė. Reikia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju taip ir yra, nes šioje nuostatoje įtvirtinta besąlyginė pareiga nustatyti rinkos pajamų viršutinę ribą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-11" href="#t-11">11</a>
</span>), tiksliai ir nedviprasmiškai nurodant, viena vertus, konkrečią asmenų, kuriems taikoma ši riba, kategoriją, remiantis šio reglamento 7 straipsnio 1 dalimi, kurioje pateikiamas išsamus energijos šaltinių, kuriems taikoma ši riba, sąrašas, ir, kita vertus, didžiausią sumą, kuriai taikoma viršutinė riba (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-12" href="#t-12">12</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">2.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl esmės</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">37.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Primintina, kad pirmaisiais dviem klausimais prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo klausia, ar su Reglamentu 2022/1854 suderinami nacionalinės teisės aktai, kuriuose, siekiant nustatyti pajamas, į kurias reikia atsižvelgti apskaičiuojant šiuose teisės aktuose nurodytą viršutinę ribą, nustatytos, kaip teigia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nenuginčijamos arba sunkiai nuginčijamos prezumpcijos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">38.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirmiausia pažymėtina, jog, neatsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyta konkreti pajamų, kurioms taikoma viršutinė riba, perviršio apskaičiavimo tvarka, iš paties Reglamento 2022/1854 teksto matyti, kad pagal jį valstybių narių nustatyta viršutinė riba iš esmės negali būti taikoma teorinėms pajamoms, neatitinkančioms rinkos tikrovės, ji turi atspindėti faktinį atitinkamų gamintojų pelną.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">39.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tai aiškiai matyti iš šio reglamento 6–8 straipsnių, kuriuose nurodyta, kad privaloma viršutinė riba taikoma rinkos pajamoms, kurios šio reglamento 2 straipsnio 5 punkte apibrėžiamos kaip „realizuotosios pajamos, kurias gauna gamintojas už elektros energijos pardavimą ir tiekimą Sąjungoje“. Šio straipsnio 9 punkte priduriama, kad pajamų perviršis – tai teigiamas skirtumas tarp gamintojo rinkos pajamų ir viršutinės ribos, nustatytos šio reglamento 6 straipsnio 1 dalyje. Be to, šio reglamento 30 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad viršutinė riba turėtų būti taikoma ne visoms gamybos pajamoms, o rinkos pajamoms ir kad rinkos pajamų viršutinė riba turėtų būti taikoma tik realizuotosioms rinkos pajamoms.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">40.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto reikia konstatuoti, kad nors minėtose nuostatose nurodyta, jog pajamų perviršis turi būti apskaičiuojamas atsižvelgiant į gamintojų faktiškai gautas pajamas, pagal Reglamento 2022/1854 37 konstatuojamąją dalį valstybėms narėms suteikiama galimybė naudoti pagrįstus įverčius viršutinei ribai apskaičiuoti, tačiau „pagrįsti įverčiai“ neapibrėžiami ir nepaaiškinama, kaip jie turi būti suprantami.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">41.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Taigi pirmiausia reikia išnagrinėti klausimą, ar prezumpcijų taikymą siekiant nustatyti rinkos pajamų dydį galima pateisinti atsižvelgiant į Reglamentu 2022/1854 siekiamus tikslus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">42.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, primintinos konkrečios aplinkybės, su kuriomis susijusi pareiga nustatyti viršutinę pajamų ribą: šiuo reglamentu buvo siekiama skubiai įsikišti, kad būtų sumažintas didelių energijos kainų poveikis, o tam reikėjo greitai nustatyti viršutinę ribą, kad nenumatytas didelis tam tikrų gamintojų pelnas galėtų būti perskirstytas per energijos krizę nukentėjusių vartotojų naudai. Reikia pripažinti, kad tokiomis aplinkybėmis pagrįstų įverčių, įskaitant prezumpcijų forma, naudojimas, siekiant nedelsiant įgyvendinti trumpalaikes priemones, gali būti veiksmingas ir daugeliu atveju būtinas būdas skubaus pobūdžio priemonėms taikyti, taigi ir viršutinės ribos priemonių veiksmingumui užtikrinti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">43.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, pažymėtina, kad, kaip minėta šios išvados 30 punkte, nors valstybės narės turi atsižvelgti į Reglamento 2022/1854 turinį ir tikslus, joms palikta tam tikra diskrecija, be kita ko, dėl rinkos pajamų nustatymo tvarkos. Todėl valstybės narės turėtų galėti pasirinkti būdus, kurie, kaip jos mano, techniniu ir administraciniu požiūriu būtini ir pritaikyti prie konkrečių jų nacionalinės rinkos ypatumų, kad veiksmingiausiai ir tinkamiausiai būtų įgyvendintos išimtinės skubos priemonės. Be to, nacionalinis aptariamų įverčių vertinimas neturi reikšmės, todėl neturėtų būti kliūtis jiems tapti prezumpcijomis, su sąlyga, kad nacionalinės teisės aktai atitinka šio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">44.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, pažymėtina, kad veiksmingas Reglamento 2022/1854 įgyvendinimas praktiškai grindžiamas duomenimis, kuriuos gamintojai privalo pateikti kompetentingoms institucijoms, kad jos galėtų nustatyti viršutinę ribą ir surinktinas sumas. Tačiau būtent dėl praktinių priežasčių, susijusių su galimai dideliu sandorių, kuriems taikoma viršutinė riba, skaičiumi ir galimu sunkumu įvertinti tikslią faktinių pajamų sumą (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-13" href="#t-13">13</a>
</span>), šio reglamento 37 konstatuojamojoje dalyje pripažįstama, kad valstybių narių valdžios institucijos, apskaičiuodamos rinkos pajamų viršutinę ribą, gali naudoti pagrįstus įverčius.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">45.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Ketvirta, pažymėtina, kad valstybės narės pagal minėto reglamento 6 straipsnio 2 ir 3 dalis privalo įgyvendinti veiksmingas priemones, skirtas veiksmingam viršutinės ribos taikymui užtikrinti, ir neleisti apeiti šio straipsnio 1 dalyje rinkos pajamoms nustatytos ribos. Be to, šio straipsnio 3 dalyje patikslinama, kad valstybės narės „visų pirma užtikrina, kad rinkos pajamų viršutinė riba būtų veiksmingai taikoma tais atvejais, kai gamintojus kontroliuoja kitos įmonės arba kai jie iš dalies priklauso kitoms įmonėms, ypač kai jie yra vertikaliai integruotos įmonės dalis“.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">46.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš Belgijos vyriausybės ir CREG rašytinių pastabų, tam tikrų nenuginčijamų prezumpcijų taikymas sudaro dalį „kovos su piktnaudžiavimu“ strategijos, kuria siekiama apriboti viršutinės ribos apėjimo pavojų, taip užtikrinant veiksmingą nacionalinių priemonių, kurių imamasi įgyvendinant Reglamentą 2022/1854, taikymą. Todėl, atsižvelgiant į techninius sunkumus ar net į tai, kad neįmanoma skirti elektros energijos kiekių pagal jų gamybos būdą ir atskirti pajamų, susijusių su tam pačiam gamintojui priklausančiais skirtingais įrenginiais, aptariamos prezumpcijos buvo būtinos, kad kelis gamybos įrenginius turintys elektros energijos gamintojai negalėtų viršutinę ribą viršijančių pajamų priskirti savo mažiems įrenginiams (kuriems viršutinė riba netaikoma) arba galbūt pasinaudoti grupės vidaus sandoriais (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-14" href="#t-14">14</a>
</span>), kad išvengtų viršutinės ribos taikymo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-15" href="#t-15">15</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">47.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Jei, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad prezumpcijų taikymas, siekiant nustatyti pajamų, kurioms taikoma viršutinė riba, dydį, gali būti pateisinamas atsižvelgiant į Reglamentu 2022/1854 siekiamus tikslus, toliau reikia išnagrinėti klausimą, ar Belgijos teisės aktuose nustatyta prezumpcijų sistema atitinka šio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas ir neviršija to, kas būtina šio reglamento tikslams pasiekti.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">48.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Mano manymu, šiuo klausimu svarbu pabrėžti, kad siekiant įvertinti Belgijos teisės aktuose nustatytos prezumpcijų sistemos suderinamumą su principais, kylančiais iš šio reglamento, reikia išsamiai išnagrinėti visas faktines ir technines aplinkybes, kurias žino tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, taip pat konkretų šių teisės aktų poveikį, kurį įvertinti kompetentingas taip pat tik tas teismas. Vis dėlto Teisingumo Teismas gali pateikti gairių šiuo klausimu. Mano nuomone, minėtam teismui atliekant analizę svarbūs toliau nurodyti kriterijai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">49.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Pirma, pažymėtina, kad, kaip matyti iš šios išvados 42 ir 46 punktų, pagal Reglamento 2022/1854 37 konstatuojamąją dalį valstybės narės, siekdamos nustatyti pajamas, kurioms taikytina viršutinė riba, gali remtis prezumpcijomis, tačiau reikia patikrinti, ar šios prezumpcijos leidžia atlikti gamintojų faktinių pajamų pagrįstą vertinimą. Kadangi sąvoka „pagrįstas vertinimas“ šiame reglamente neapibrėžta, reikia pateikti patikslinimų dėl jos aiškinimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">50.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tam, kad prezumpcijų sistema atitiktų šią sąvoką, reikia, kad Belgijos teisės aktuose nustatytos prezumpcijos būtų pagrįstos objektyviais elementais, pavyzdžiui, rinkos duomenimis, galinčiais kiek įmanoma tiksliau atspindėti faktines atitinkamų gamintojų pajamas. Tačiau pažymėtina, kad iš esmės vertinimas atspindi apytikrį tam tikros vertės dydį, taigi ne visada atitinka tikslią vertę. Vadinasi, galima pateisinti galimą skirtumą tarp faktinių ir numanomų pajamų, bet dėl to aptariamos prezumpcijos automatiškai netampa nesuderinamos su Reglamentu 2022/1854. Vis dėlto šis skirtumas, kuris nagrinėjamu atveju gali būti naudingas arba nenaudingas atitinkamiems gamintojams, turi išlikti pagrįstas, t. y. nedidelis, ir dėl jo atitinkamų gamintojų pajamos neturi būti labai pervertintos.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">51.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tai reiškia, kad tik konstatavus, jog aptariamoms prezumpcijoms nustatyti taikomi kriterijai yra nepagrįsti, nes duomenys, kuriais remiantis nustatytos šios prielaidos, yra iš esmės klaidingi ir neišsamūs, todėl nustatomos neteisingos pajamos, visiškai atsietos nuo rinkos tikrovės, arba de facto didelis skirtumas tarp nuspėjamų pajamų ir faktiškai gaunamų pajamų, prezumpcijų sistema, kuri neleistų atitinkamiems gamintojams remtis savo faktiškai gautomis pajamomis arba ištaisyti galimų didelių klaidų, padarytų atliekant tokį vertinimą, turėtų būtų laikoma nesuderinama su Reglamentu 2022/1854. Jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi atlikti tokį vertinimą, kaip pavyzdį verta paminėti tai, kad, atsižvelgiant į šio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, tam, kad nustatytas prezumpcijas būtų galima laikyti „pagrįstu vertinimu“, jos neturėtų lemti nepagamintos elektros energijos kiekių apmokestinimo arba situacijų, kai elektros energija parduodama nuostolingai.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">52.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Tačiau nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad, nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atrodo, pritaria ieškovių pagrindinėje byloje nuomonei, kad Belgijos teisės aktuose nustatytos nenuginčijamos arba iš dalies nuginčijamos prezumpcijos neleidžia užtikrinti, kad viršutinė riba būtų taikoma faktiškai gautoms pajamoms, todėl kyla pavojus, kad numatomų pajamų įvertinimas labai skirsis nuo faktinių pajamų, vis dėlto apie tokią riziką kalbama tik abstrakčiai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-16" href="#t-16">16</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">53.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, pažymėtina, kad, nors tikslu sumažinti administracinę naštą, taip pat tikslu išvengti viršutinės ribos apėjimo a priori pateisinamas prezumpcijų taikymas, kaip nurodyta šios išvados 44–46 punktuose, siekiant, be kita ko, užtikrinti veiksmingą šios ribos taikymą, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad kovos su piktnaudžiavimu nuostatomis iš esmės neturi būti viršijama tai, kas būtina siekiamiems tikslams įgyvendinti ir bendrajai sukčiavimo ir piktnaudžiavimo prezumpcijai nustatyti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-17" href="#t-17">17</a>
</span>). Būtent dėl nenuginčijamų prezumpcijų mokesčių srityje Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad, skirtingai nuo paprastos prezumpcijos, priemonė, pagal kurią daroma prielaida dėl piktnaudžiavimo arba nesąžiningo elgesio buvimo vien dėl to, kad įvykdytos šioje priemonėje nurodytos sąlygos, neleidžiant atitinkamam ekonominės veiklos vykdytojui paneigti šios prezumpcijos ir įrodyti faktinio atitinkamo produkto naudojimo, viršija tai, kas būtina kovos su sukčiavimu mokesčių srityje ir mokesčių slėpimu tikslui pasiekti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-18" href="#t-18">18</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">54.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto neatmestina, kad, atsižvelgiant į skubų ir laikiną aptariamos išimtinės priemonės pobūdį ir valstybėms narėms suteiktą diskreciją tiksliai nustatyti pajamas, kurioms taikoma viršutinė riba, tokių prezumpcijų taikymas gali būti pateisinamas. Taip juo labiau yra tuo atveju, kai, kaip nagrinėjamoje byloje, kalbama apie ribotą ir konkrečią gamintojų kategoriją, kurių pajamos dėl jų veiklai būdingų aplinkybių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-19" href="#t-19">19</a>
</span>) buvo anksčiau nustatytos susitarus su valdžios institucijomis ir yra reguliuojamos pagal nacionalinės teisės aktus taip, kad aptariami gamintojai negali lengvai nuo jų nukrypti (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-20" href="#t-20">20</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">55.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį ir antrąjį klausimus siūlau atsakyti, kad pagal Reglamento 2022/1854 6–8 straipsnius, siejamus su šio reglamento 2 straipsnio 5 ir 9 punktais, jo visomis konstatuojamosiomis dalimis ir visų pirma su SESV 288 straipsniu ir ESS 6 straipsniu, taip pat su proporcingumo principu, nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, grindžiami prezumpcijomis siekiant apskaičiuoti elektros energijos gamintojų pajamas, kurioms taikoma viršutinė riba, su sąlyga, kad pagal tokią prezumpcijų sistemą užtikrinamas šio reglamento 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų laikymasis.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">B.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Dėl trečiojo prejudicinio klausimo</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">56.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar pagal Reglamentą 2022/1854, pirmiausia jo 6–8 straipsnius ir 22 straipsnio 2 dalies c punktą, siejamus su šio reglamento konstatuojamosiomis dalims, SESV 288 straipsniu bei viršenybės, veiksmingumo ir lojalaus bendradarbiavimo principais, draudžiami nacionalinės teisės aktai, kurie priimti po šio reglamento įsigaliojimo, jį įgyvendinant, ir kuriais išplečiama viršutinės ribos priemonės, nurodytos šio reglamento 6 straipsnyje, taikymo laiko atžvilgiu sritis nustatant ankstesnę datą nei nustatytoji šiame reglamente.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">57.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju šis klausimas kyla atsižvelgiant į tai, kad Belgijos teisės aktų taikymo laiko atžvilgiu sritis neatitinka numatytosios Reglamente 2022/1854, kurį šiais teisės aktais siekiama įgyvendinti. Konkrečiau kalbant, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo išdėstytos abejonės dėl šių teisės aktų suderinamumo su Sąjungos teise kyla dėl to, kad šie teisės aktai buvo priimti 2022 m. gruodžio 16 d., t. y. po šio reglamento priėmimo, bet Belgijos teisės aktų leidėjas vis dėlto nusprendė taikyti šio reglamento 6 straipsnyje nurodytą viršutinę ribą nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., nors šio reglamento 22 straipsnio 2 dalies c punkte nurodyta, kad jo 6–8 straipsniai, susiję su pajamų viršutinės ribos nustatymu, taikomi nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">58.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Neabejotina, kad laikotarpiu, kuriam taikomas Reglamentas 2022/1854, valstybės narės privalo laikytis jame nurodytų sąlygų, tačiau, mano manymu, negalima teigti, kad, kalbant ne apie aiškiai nurodytą šio reglamento taikymo laiko atžvilgiu sritį, juo gali būti nustatytos kokios nors pareigos valstybėms narėms, nes jos ne šiuo laikotarpiu gali ir toliau reguliuoti teisines situacijas pagal savo nacionalinę teisę. Todėl bet koks aptariamos viršutinės ribos taikymas iki šio laikotarpio turėtų nepatekti į to reglamento taikymo sritį ratione temporis, taigi ir į Sąjungos teisės sistemą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">59.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nors tiesa, kad Reglamente 2022/1854 nėra aiškiai nurodyta, jog pajamų perviršio riba gali būti taikoma taip, kaip ją taiko Belgijos vyriausybė (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-21" href="#t-21">21</a>
</span>), iš jokios šio reglamento nuostatos nematyti, kad jis būtų taikomas nacionalinės teisės aktais nustatytai pajamų viršutinės ribos priemonei, susijusiai su laikotarpiu iki šio reglamento įsigaliojimo, nei juo labiau kad tokie teisės aktai turėtų atitikti šiame reglamente nurodytas sąlygas. Iš tikrųjų Sąjungos teisės aktų leidėjo numatytos rinkos pajamų viršutinės ribos priemonės įsigaliojimo data negali lemti to, kad valstybėms narėms būtų uždrausta patvirtinti, naudojantis savo mokestine kompetencija ir laikantis taikytinų Sąjungos teisės nuostatų, priemones, kurios identiškos nurodytosioms Reglamente 2022/1854, bet kurių taikymo laiko atžvilgiu sritis neatitinka šio reglamento taikymo laiko atžvilgiu srities.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">60.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, aplinkybe, kad aptariama nacionalinė priemonė buvo patvirtinta taikant šį reglamentą ir jam įsigaliojus, kaip primena prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, mano nuomone, negalima paneigti to, kas išdėstyta pirmiau (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-22" href="#t-22">22</a>
</span>). Tas pats taikytina ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytai aplinkybei, kad Elektros energijos įstatymo aiškinamajame rašte nenurodyta, jog pagrindinėje byloje aptariama viršutinės ribos priemonė yra mišraus pobūdžio, t. y. viena vertus, priemonė, kuria laikotarpiu, prasidedančiu nuo 2022 m. gruodžio 1 d., įgyvendinamas Reglamentas 2022/1854, ir, kita vertus, priemonė, Belgijos Karalystės naudojantis savo pačios kompetencija nustatyta laikotarpiui nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki lapkričio 30 d. Iš tikrųjų, jei reikėtų manyti, kad Belgijos vyriausybė remdamasi vienu teisiniu pagrindu patvirtino ne vieną, o dvi priemones, susijusias atitinkamai su skirtingais laikotarpiais, klausimas, kurį pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nekiltų ar bent jau būtų galima į jį atsakyti kitaip, taigi galimybė taikyti aptariamą viršutinę ribą laikotarpiu iki Reglamento 2022/1854 įsigaliojimo priklausytų nuo nacionalinės teisės aktų leidėjo pasirinkimo, o tai, mano nuomone, be abejonės lemtų pernelyg didelį formalizmą.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">61.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Net darant prielaidą, kad viršutinės ribos gautoms pajamoms taikymas iki 2022 m. gruodžio 1 d. patenka į šio reglamento taikymo sritį ratione temporis (o tuo, kaip minėjau šios išvados 59–60 punktuose, nesu įsitikinęs), mano nuomonė lieka nepasikeitusi, kiek tai susiję su valstybių narių galimybe po šio reglamento įsigaliojimo patvirtinti nacionalines priemones, pagal kurias ši riba taikoma nuo ankstesnės datos nei numatytoji šiame reglamente.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">62.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Šiuo aspektu primintina, kad Reglamentu 2022/1854 ne atliktas išsamus suderinimas, o koordinuojamos įvairios priemonės, kurių valstybės narės imasi kilus energetikos krizei, taip pripažįstant tam tikrą valstybių narių diskreciją jį įgyvendinti. Be to, pažymėtina, kad šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta, jog valstybės narės gali „toliau taikyti arba nustatyti priemones, kuriomis būtų dar labiau apribotos gamintojų, gaminančių elektros energiją iš 7 straipsnio 1 dalyje išvardytų šaltinių, rinkos pajamos“, su sąlyga, kad laikomasi jo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">63.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš visko sprendžiant, vartodamas žodžių junginį „toliau taikyti“ Sąjungos teisės aktų leidėjas norėjo nurodyti priemones, kurios jau buvo taikomos iki šio reglamento įsigaliojimo, t. y. priemones, kurias valstybės narės patvirtino iki 2022 m. gruodžio 1 d. ir kurias joms buvo aiškiai suteikta teisė toliau taikyti. Tačiau iš šio reglamento teksto nėra aišku, ar leidžiant nustatyti priemones, kuriomis būtų dar labiau apribotos pajamos, pagal jo 8 straipsnį taip pat leidžiama laikinai taikyti kitokią viršutinę ribą, nagrinėjamu atveju – nustatytą anksčiau nei nustatytoji Reglamente 2022/1854.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">64.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Vis dėlto dėl toliau nurodytų priežasčių esu tokios nuomonės, kad toks aiškinimas atitiktų Reglamentu 2022/1854 siekiamus tikslus.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">65.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Iš tikrųjų, pirma, manau, kad priėmus kitokį sprendimą susidarytų paradoksali situacija, nes kitų valstybių narių per laikotarpį iki šio reglamento įsigaliojimo patvirtintų priemonių galiojimas nebūtų ginčijamas remiantis šio reglamento 8 straipsnio 1 dalies a punktu, pagal kurį aiškiai leidžiama toliau taikyti tokias priemones, o Belgijos vyriausybės įgyvendintos priemonės – būtų, remiantis vien aplinkybe, kad jų priėmimo data vėlesnė nei šio reglamento priėmimo data, nors šios priemonės yra analogiškos kitų valstybių narių patvirtintoms priemonėms, susijusios su tokiu pačiu laikotarpiu (t. y. laikotarpiu iki šio reglamento įsigaliojimo) ir jomis siekiama tokio paties tikslo – perskirstyti pajamų perviršį energetikos krizės paveiktų vartotojų naudai (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-23" href="#t-23">23</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">66.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Antra, dėl tokio požiūrio kiltų klausimų, susijusių su vienodu požiūriu į gamintojus, kuriems taikoma viršutinė riba (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-24" href="#t-24">24</a>
</span>), nes Belgijos elektros energijos gamintojai (be kita ko, mažesnes ribines sąnaudas patiriantys gamintojai) galėtų pasilikti perteklinį pelną, gautą iki Reglamento 2022/1854 įsigaliojimo, o kitose valstybėse narėse veikiančių elektros energijos gamintojų pajamos būtų apmokestinamos pagal atitinkamų valstybių narių nustatytas viršutinės ribos priemones (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-25" href="#t-25">25</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">67.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Trečia, sunku suprasti, kaip rinkos pajamų, gautų iki Reglamente 2022/1854 nurodyto laikotarpio, viršutinės ribos taikymas galėtų trukdyti taikyti šiame reglamente numatytą viršutinę ribą, taip pat siekti kitų šio reglamento tikslų ir taip pažeisti Sąjungos teisės veiksmingumo ir lojalaus bendradarbiavimo principus, dėl kurių kyla klausimų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Kadangi šiame reglamente pats Sąjungos teisės aktų leidėjas pripažįsta, kad bent jau nuo 2022 m. vasario mėn. kainų padidėjimo negalima pateisinti įprastu rinkos veikimu ir kad tai reiškia išskirtinę padėtį, kai valstybės narės gali imtis ypatingų priemonių (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-26" href="#t-26">26</a>
</span>), Belgijos vyriausybei negali būti priekaištaujama dėl to, kad ji ėmėsi priemonių, kuriomis kaip tik siekiama ištaisyti rinkos trūkumus, nurodytus Reglamente 2022/1854. Be to, aplinkybė, kad ši vyriausybė nusprendė taikyti tokią pačią viršutinės ribos sistemą ir šiame reglamente nurodytu laikotarpiu, ir laikotarpiu iki jo įsigaliojimo, netrukdo siekti Sąjungos teisės aktų leidėjo tikslų, bet, priešingai, prisideda prie jų įgyvendinimo (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-27" href="#t-27">27</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">68.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Be to, tuo atveju, jeigu ginčijami nacionalinės teisės aktai patektų į minėto reglamento taikymo sritį ratione temporis, atlikus jų analizę atsižvelgiant į teisinio saugumo ir rinkos dalyvių teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kuriuos pabrėžia ieškovės pagrindinėje byloje, atsakymas veikiausiai nebūtų kitoks.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">69.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Viena vertus, dėl teisėtų lūkesčių principo primintina, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją tam, kad ekonominės veiklos vykdytojas galėtų remtis šiuo principu, nacionalinė valdžios institucija pirmiau turi sukelti pagrįstų lūkesčių jo atžvilgiu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-28" href="#t-28">28</a>
</span>). Vis dėlto, jeigu apdairus ir informuotas ekonominės veiklos vykdytojas gali numatyti, kad bus patvirtinta priemonė, galinti paveikti jo interesus, jis negali remtis šiuo principu, kai ši priemonė yra patvirtinta (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-29" href="#t-29">29</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">70.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Nagrinėjamu atveju apdairus ir informuotas ekonominės veiklos vykdytojas turėtų tikėtis, kad nacionalinės valdžios institucijos įsikiš, kad ištaisytų rinkos trūkumus patvirtindamos skubias ir laikinas priemones, skirtas nenumatytam elektros energijos kainų padidėjimui rinkoje sumažinti, taigi tokiomis ypatingomis aplinkybėmis nacionalinės valdžios institucijos negalėjo sukelti jokių lūkesčių gamintojams, susijusių su ypatingųjų ir nenumatytų pajamų išsaugojimu (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-30" href="#t-30">30</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">71.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Kita vertus, primintina, kad teisinio saugumo principas itin griežtai taikomas tada, kai teisės aktų nuostatos gali turėti finansinių pasekmių, ir pagal jį draudžiama nustatyti Sąjungos teisės akto galiojimo pradžią anksčiau, nei jis buvo paskelbtas (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-31" href="#t-31">31</a>
</span>). Išimtiniais atvejais gali būti kitaip, kai to reikalauja bendrojo intereso tikslas ir tinkamai atsižvelgiama į suinteresuotųjų asmenų teisėtus lūkesčius, taip pat kai iš atitinkamų normų turinio, tikslo ar struktūros aiškiai matyti, kad joms turi būti priskirtas toks poveikis (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-32" href="#t-32">32</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">72.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Net pripažįstant, kad Belgijos vyriausybė Reglamente 2022/1854 nurodytą pajamų viršutinės ribos priemonę taikė atgaline data, toks požiūris, mano nuomone, nagrinėjamu atveju būtų pateisinamas atsižvelgiant į bendrojo intereso tikslą, kurio šia priemone siekiama, t. y. tikslą apsaugoti vartotojus patvirtinus skubią ir trumpalaikę įsikišimo priemonę siekiant įveikti energetikos krizę (<span class="note footnote notemarker">
<a id="c-33" href="#t-33">33</a>
</span>).</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">73.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į trečiąjį klausimą siūlau atsakyti taip, kad pagal Reglamento 2022/1854 6–8 straipsnius ir 22 straipsnio 2 dalies c punktą, siejamus su šio reglamento konstatuojamosiomis dalimis, SESV 288 straipsniu, taip pat viršenybės, veiksmingumo ir lojalaus bendradarbiavimo principais, nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta taikyti elektros energijos gamintojų gautų rinkos pajamų viršutinės ribos sistemą laikotarpiu iki šio reglamento įsigaliojimo.</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">V.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Išvada</p>
</td>
</tr>
</table>
    <table cellpadding="0" cellspacing="0" border="0" width="100%">
<col width="5%"/>
<col width="95%"/>
<tr>
<td valign="top">
<p class="count">74.</p>
</td>
<td valign="top">
<p class="normal">Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Cour d’appel de Bruxelles (Briuselio apeliacinis teismas, Belgija) pateiktus prejudicinius klausimus:</p>
</td>
</tr>
</table>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-150" title="page-25">
      1. 2022 m. spalio 6 d. Tarybos reglamento (ES) 2022/1854 dėl skubios intervencijos, skirtos didelėms energijos kainoms mažinti, 6, 7 ir 8 straipsniai, siejami su šio reglamento 2 straipsnio 5–9 punktais ir, atsižvelgiant į visas jo konstatuojamąsias dalis, visų pirma su SESV 288 straipsniu, ESS 6 straipsniu ir proporcingumo principu, 
    </p>
    <p class="C10Marge1" id="para-151" title="page-25">
      turi būti aiškinami taip:
    </p>
    <p class="C10Marge1" id="para-152" title="page-25">
      pagal juos nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, grindžiami prezumpcijomis siekiant apskaičiuoti elektros energijos gamintojų pajamas, kurioms taikoma viršutinė riba, su sąlyga, kad pagal tokią prezumpcijų sistemą užtikrinamas to reglamento 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų laikymasis.
    </p>
    <p class="C09Marge0avecretrait" id="para-153" title="page-25">
      2. Reglamento 2022/1854 6–8 straipsniai ir 22 straipsnio 2 dalies c punktas, siejami su šio reglamento konstatuojamosiomis dalimis, SESV 288 straipsniu, taip pat su viršenybės, veiksmingumo ir lojalaus bendradarbiavimo principais, 
    </p>
    <p class="C10Marge1" id="para-154" title="page-25">
      turi būti aiškinami taip:
    </p>
    <p class="C10Marge1" id="para-155" title="page-25">
      pagal juos nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta taikyti elektros energijos gamintojų gautų rinkos pajamų viršutinės ribos sistemą laikotarpiu iki to reglamento įsigaliojimo.
    </p>
    <div/>
  <hr class="note"/>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-1" href="#c-1">1</a>
</span>) Originalo kalba: prancūzų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-2" href="#c-2">2</a>
</span>) 2022 m. spalio 6 d. Tarybos reglamentas dėl skubios intervencijos, skirtos didelėms energijos kainoms mažinti (OL L 261 I, 2022, p. 1).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-3" href="#c-3">3</a>
</span>) 2023 m. vasario 28 d. sprendimas (B)2511.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-4" href="#c-4">4</a>
</span>) Moniteur belge, 2022 m. gruodžio 22 d., p. 98819.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-5" href="#c-5">5</a>
</span>) Moniteur belge, 1999 m. gegužės 11 d., p. 16264.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-6" href="#c-6">6</a>
</span>) Kaip matyti iš to, kad valstybės narės taiko nevienodas Reglamento 2022/1854 įgyvendinimo priemones, ir kaip pabrėžiama Komisijos ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai dėl skubių intervencijų, skirtų didelėms energijos kainoms mažinti, peržiūros pagal [Reglamentą 2022/1854] (COM(2023) 302 final) (toliau – Komisijos ataskaita).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-7" href="#c-7">7</a>
</span>) Iš tikrųjų, jei valstybės narės galėtų nustatyti viršutinę ribą ir surinktinas pajamas taip, kaip joms atrodo tinkama, taigi turėtų diskreciją tai daryti, Reglamentu 2022/1854 numatytas ir siekiamas koordinavimas netektų prasmės.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-8" href="#c-8">8</a>
</span>) Šiuo aspektu Belgijos vyriausybė pabrėžia, jog būtina, kad Teisingumo Teismas nuspręstų dėl nurodytų nuostatų tiesioginio poveikio, nes tuo atveju, jei Teisingumo Teismas pripažintų, kad pagal Reglamentą 2022/1854 draudžiama taikyti tokias prezumpcijas, kaip aptariamas pagrindinėje byloje, kiltų klausimas, ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi netaikyti ginčijamų nacionalinių nuostatų. Ši vyriausybė, be kita ko, remiasi išvadomis, padarytomis 2019 m. birželio 24 d. Sprendime Popławski (C‑573/17, EU:C:2019:530, 68 punktas), kuriame nurodyta, kad nacionalinis teismas neprivalo, remdamasis vien Sąjungos teise, netaikyti savo nacionalinės teisės nuostatos, prieštaraujančios Sąjungos teisės nuostatai, jei pastaroji nuostata nėra tiesioginio veikimo.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-9" href="#c-9">9</a>
</span>) Žr., be kita ko, 2001 m. sausio 11 d. Sprendimą Monte Arcosu (C‑403/98, EU:C:2001:6, 26 ir 28 punktai), 2018 m. balandžio 12 d. Sprendimą Komisija / Danija (C‑541/16, EU:C:2018:251, 27 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) ir 2024 m. gegužės 30 d. Sprendimą Expedia (C‑663/22, EU:C:2024:433, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-10" href="#c-10">10</a>
</span>) Žr. doktrinoje Lenaerts, K., ir Van Nuffel, P., EU Constitutional Law, Oxford University Press, Oksfordas, 2021, Nr. 18.013, p. 721–723.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-11" href="#c-11">11</a>
</span>) Be to, sąvoka „rinkos pajamos“ aiškiai apibrėžta ir Reglamento 2022/1854 2 straipsnio 5 punkte.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-12" href="#c-12">12</a>
</span>) Šiuo klausimu pažymėtina, jog tai, kad Reglamente 2022/1854 nenustatyta konkreti ir privaloma viršutinės ribos apskaičiavimo tvarka, ir tai, kad pagal kai kurias jo nuostatas valstybėms narėms paliekama diskrecija nustatyti šią ribą, įskaitant, viena vertus, šio reglamento 8 straipsnio 1 dalyje numatytą galimybę patvirtinti priemones, kuriomis labiau apribojamos rinkos pajamos, ir galimybę skirti elektros energijos gamintojų naudojamas technologijas ir, kita vertus, galimybę remiantis šio reglamento 7 straipsnio 3–5 dalimis nustatyti papildomas išimtis atsižvelgiant į konkrečius nacionalinės energijos rinkos ypatumus, negali panaikinti šio reglamento 6 straipsnio 1 dalies tiesioginio poveikio, nes šią diskreciją reglamentuoja to reglamento 8 straipsnio 2 dalis. Tas pats taikytina ir Reglamento 2022/1854 6 straipsnio 3 ir 4 dalims, pagal kurias valstybės narės gali įgyvendinti veiksmingas priemones, skirtas neleisti apeiti elektros energijos gamintojams tenkančių pareigų.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-13" href="#c-13">13</a>
</span>) Kaip matyti iš Komisijos ataskaitos, kelios valstybės narės pranešė apie sunkumus, susijusius su duomenų rinkimu ir pajamų apskaičiavimu.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-14" href="#c-14">14</a>
</span>) Elektros energijos įstatymo 22 straipsnio 5 dalies antros pastraipos 6 punkte nurodytos dvi sąlygos 3–5 punktuose nustatytoms prezumpcijoms paneigti. Pagal pirmąją sąlygą atitinkamas gamintojas turi įrodyti savo pajamas dėl viso savo gamybos įrenginių parko. Taigi ši sąlyga sudarė sąlygas Belgijos valdžios institucijoms matyti, kaip gamintojai priskiria savo pajamas skirtingiems gamybos įrenginiams, ir taip išvengti, kad didžiausios pajamos būtų priskiriamos įrenginiams, kuriems viršutinė riba netaikoma, o mažiausios pajamos – įrenginiams, kuriems ši riba taikoma. Pagal antrąją sąlygą grupės vidaus sandorių atveju laikoma, kad elektros energija parduota už kainą, atitinkančią rinkos kainą. Tokia sąlyga siekiama užkirsti kelią tam, kad, parduodant elektros energiją dirbtinai mažomis kainomis grupės viduje, gamintojai (pardavę elektros energiją už mažesnę nei viršutinė riba kainą) būtų atleisti nuo rinkliavos ir kad pajamų perviršį surinktų tretieji asmenys (priklausantys tai pačiai grupei), kuriems rinkliava netaikoma.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-15" href="#c-15">15</a>
</span>) Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad, nors ieškovės teigia, jog Belgijos valdžios institucijų nurodytas sukčiavimo pavojus yra hipotetinis ir bet kuriuo atveju neturi reikšmės siekiant pateisinti aptariamas prezumpcijas, neatrodo, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas laikytųsi kokio nors konkretaus požiūrio dėl kovos su piktnaudžiavimu tikslo, kurio siekiama atitinkamomis nacionalinės teisės aktų nuostatomis.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-16" href="#c-16">16</a>
</span>) Iš tikrųjų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepareiškia nuomonės dėl to, ar kriterijai, kuriais remiantis nustatytos nenuginčijamos prezumpcijos, grindžiami pagrįstu pajamų vertinimu, ir mano, kad šį klausimą jis galės nagrinėti tik tada, kai bus išspręstas pats išimtinės prezumpcijų sistemos teisėtumo klausimas.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-17" href="#c-17">17</a>
</span>) Žr. 2017 m. rugsėjo 7 d. Sprendimą Eqiom ir Enka (C‑6/16, EU:C:2017:641, 31 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-18" href="#c-18">18</a>
</span>) Žr. 2022 m. sausio 27 d. Sprendimą Komisija / Ispanija (Pareiga pateikti informaciją mokesčių srityje) (C‑788/19, EU:C:2022:55, 28 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-19" href="#c-19">19</a>
</span>) Nagrinėjamu atveju taip siekiama pratęsti tam tikrų atominių elektrinių veiklą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-20" href="#c-20">20</a>
</span>) Taip pat pažymėtina, kad pagal Reglamento 2022/1854 8 straipsnio 1 dalies a punktą valstybėms narėms iš esmės leidžiamas skirstymas atsižvelgiant į technologijas. Taigi pagal šį reglamentą bet kuriuo atveju negali būti draudžiama, kad atsižvelgiant į atitinkamos elektros energijos gamybos technologiją pajamos, kurioms taikoma viršutinė riba, būtų nustatomos taikant skirtingus metodus.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-21" href="#c-21">21</a>
</span>) Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip matyti iš Reglamento 2022/1854 parengiamųjų dokumentų, Komisijos parengtame pasiūlyme dėl reglamento buvo numatyta, jog šio pasiūlymo 6 straipsnyje numatyta viršutinės ribos priemonė taikoma nuo 2022 m. gruodžio 1 d., ir patikslinta, kad „[t]ai nedaro poveikio ankstesniam savanoriškai valstybių narių taikymui“. Tačiau ši valstybių narių galimybė atgaline data taikyti šį reglamentą galutinėje jo redakcijoje nebuvo palikta.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-22" href="#c-22">22</a>
</span>) Iš tikrųjų, kadangi nacionaliniais teisės aktais Reglamentas 2022/1854 įgyvendinamas aiškiai jo 22 straipsnyje numatytu laikotarpiu, taigi Belgijos Karalystė vykdo jai pagal Sąjungos teisę tenkančią pareigą, tai, kad ši valstybė narė pasirenka tokią pačią viršutinės ribos priemonę įgyvendinti nuo ankstesnės datos, nei aiškiai nurodyta šiame reglamente, priklauso jos nacionalinei kompetencijai mokesčių srityje.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-23" href="#c-23">23</a>
</span>) Šiuo klausimu pažymėtina, kad iš Komisijos ataskaitos matyti, jog septynios valstybės narės, įskaitant Belgijos Karalystę, viršutinę ribą taikė atgaline data.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-24" href="#c-24">24</a>
</span>) Neatsižvelgiant į skirtingus požiūrius, kurių nacionaliniu lygmeniu laikomasi dėl pajamų perviršio surinkimo iki Reglamento 2022/1854 įsigaliojimo.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-25" href="#c-25">25</a>
</span>) Tas pats taikytina ir vartotojams, nes tuo atveju, jei Belgijos Karalystė netektų galimybės taikyti viršutinės ribos rinkos pajamoms iki Reglamento 2022/1854 įsigaliojimo, ir nesant lygiaverčių priemonių, finansuojamų iš nacionalinio biudžeto, pagal kurias būtų galima kompensuoti iš atitinkamų gamintojų surinktas sumas, Belgijos vartotojai netektų ekonominės paramos, palyginti su vartotojais, gyvenančiais kitose valstybėse narėse, kur viršutinės ribos priemonė buvo taikoma iki šio reglamento įsigaliojimo.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-26" href="#c-26">26</a>
</span>) Žr. Reglamento 2022/1854 28 konstatuojamąją dalį, taip pat 2022 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą (COM(2022) 108 final, pirmiausia p. 4), kuriame Komisija nurodė, kad valstybės narės gali numatyti laikinas mokestines priemones, taikytinas nenumatytam dideliam pelnui, siekiant finansuoti šias skubos priemones.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-27" href="#c-27">27</a>
</span>) Juo labiau kad vienas iš pagrindinių tikslų, kurių siekiama Reglamentu 2022/1854, – tai Sąjungos teisės aktų leidėjo siekis Sąjungos lygmeniu koordinuoti įvairių valstybių narių patvirtintas priemones, nes nekoordinuojamų elektros energijos rinkos pajamų viršutinių ribų nustatymas galėtų lemti didelį Sąjungos lygmeniu konkuruojančių gamintojų veiklos sąlygų iškraipymą.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-28" href="#c-28">28</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2022 m. kovo 1 d. Nutartį Milis Energy ir kt. (C‑306/19, C‑512/19, C‑595/19 ir C‑608/20–C‑611/20, EU:C:2022:164, 44 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Šioje jurisprudencijoje, be kita ko, pažymėta, kad ekonominės veiklos vykdytojai neturi pagrindo kelti savo teisėtų lūkesčių išlaikyti esamą padėtį, kuri gali būti pakeista nacionalinėms valdžios institucijoms naudojantis savo diskrecija.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-29" href="#c-29">29</a>
</span>) Taip pat žr. mano išvadą byloje Secab (C‑423/23, EU:C:2025:63, 52 ir 53 punktai).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-30" href="#c-30">30</a>
</span>) Nors tai į nacionalinės teisės taikymo sritį patenkantis aspektas, kurio Teisingumo Teismas nagrinėti negali ir kurio pagrįstumą vertinti kompetentingas tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, mano manymu, reikšmingas Belgijos vyriausybės ir CREG pateiktas argumentas, kad ginčijami nacionalinės teisės aktai susiję tik su pajamomis, gautomis per mokestinius metus, kurie dar nebuvo pasibaigę jų įsigaliojimo momentu, taigi pagrindinėje byloje nagrinėjama situacija mokesčių atžvilgiu nebuvo galutinė. Todėl atrodo, kad mokestinė priemonė gali būti patvirtinta iki mokestinio laikotarpio, kuris paprastai atitinka kalendorinius metus, pabaigos, kalbant apie pajamas, gautas tais mokestiniais metais, taigi gali būti, kad 2022 m. gruodžio mėn. patvirtinta mokestinė priemonė yra susijusi su pajamomis, gautomis iki šios datos, tačiau pagal Belgijos teisę ji negali būti laikoma taikoma atgaline data. Vadinasi, gamintojai neturėjo pagrindo manyti, kad pajamos, viršijančios numatytą lygį, gautos per 2022 m., gali būti laikomos galutinėmis ir kad jiems nebebus taikoma mokestinė priemonė, bent jau iki 2022 m. pabaigos.</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-31" href="#c-31">31</a>
</span>) Žr. 2019 m. vasario 13 d. Sprendimą Human Operator (C‑434/17, EU:C:2019:112, 35 ir 36 punktai bei juose nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-32" href="#c-32">32</a>
</span>) Kaip pavyzdį žr. 2023 m. gegužės 4 d. Sprendimą Kapniki A. Michailidis (C‑99/22, EU:C:2023:382, 23 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).</p>
<p class="note footnote">(<span class="note footnote notemarker">
<a id="t-33" href="#c-33">33</a>
</span>) Šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimą Citroën Belux (C‑265/12, EU:C:2013:498, 38 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija) ir 2019 m. sausio 23 d. Sprendimą Walbusch Walter Busch (C‑430/17, EU:C:2019:47, 42 punktas).</p>
</body>
</html>
